EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020R2223

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2223 2020 m. gruodžio 23 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kiek tai susiję su bendradarbiavimu su Europos prokuratūra ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimų veiksmingumu

OJ L 437, 28.12.2020, p. 49–73 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/2223/oj

2020 12 28   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 437/49


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES, Euratomas) 2020/2223

2020 m. gruodžio 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kiek tai susiję su bendradarbiavimu su Europos prokuratūra ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimų veiksmingumu

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 106a straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 (3) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (4), buvo iš esmės sustiprintos Sąjungos galimybės baudžiamosios teisės priemonėmis apsaugoti savo finansinius interesus. Europos prokuratūros įsteigimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų Sąjungos baudžiamosios justicijos ir kovos su sukčiavimu politikos srityse, nes jai suteikiami įgaliojimai dalyvaujančiose valstybėse narėse atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir pareikšti kaltinimus, susijusius su Sąjungos biudžetui kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis, kaip tai suprantama Direktyvoje (ES) 2017/1371;

(2)

siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) atlieka administracinių pažeidimų, taip pat nusikalstamo elgesio administracinius tyrimus. Baigusi savo tyrimus, ji gali nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo institucijoms teikti teismines rekomendacijas, kad jos galėtų pareikšti kaltinimus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą valstybėse narėse. Valstybėse narėse, dalyvaujančiose Europos prokuratūros veikloje, Tarnyba apie įtariamas nusikalstamas veikas praneš Europos prokuratūrai ir bendradarbiaus su Europos prokuratūra Europos prokuratūros atliekamų tyrimų kontekste;

(3)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/1939 priėmimą, turėtų būti iš dalies pakeistas ir pritaikytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (5). Reglamento (ES) 2017/1939 nuostatos, kuriomis reglamentuojami Tarnybos ir Europos prokuratūros santykiai, turėtų atsispindėti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatose ir tos nuostatos turėtų papildyti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatas, kad būtų užtikrinta Sąjungos finansinių interesų aukščiausio lygio apsauga pasitelkiant jų sinergiją, kartu užtikrinant glaudų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, papildomumą ir dubliavimosi vengimą;

(4)

siekdamos bendro tikslo išsaugoti Sąjungos biudžeto vientisumą Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų užmegzti ir palaikyti lojalaus bendradarbiavimo principu grindžiamus glaudžius santykius, kuriais būtų siekiama užtikrinti jų atitinkamų įgaliojimų papildomumą ir jų veiksmų koordinavimą, ypač kiek tai susiję su tvirtesnio bendradarbiavimo kuriant Europos prokuratūrą taikymo sritimi. Tarnybos ir Europos prokuratūros santykiai turėtų padėti užtikrinti, kad Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti būtų naudojamos visos priemonės;

(5)

Reglamentu (ES) 2017/1939 Tarnyba ir Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros bei valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos įpareigojami nepagrįstai nedelsiant pranešti Europos prokuratūrai apie visą įtariamą nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu Europos prokuratūra gali naudotis savo kompetencija. Kadangi Tarnyba turi įgaliojimus atlikti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos administracinius tyrimus, ji turi idealias sąlygas ir priemones veikti kaip Europos prokuratūros partnerė ir privilegijuotas informacijos šaltinis;

(6)

elementų, rodančių galimą nusikalstamą elgesį, priskiriamą Europos prokuratūros kompetencijai, gali būti Tarnybos gaunamuose pradiniuose įtarimuose arba jie paaiškėja tik atliekant administracinį tyrimą, kurį Tarnyba pradeda įtardama administracinį pažeidimą. Todėl, siekdama įvykdyti savo pareigą pranešti apie atitinkamus atvejus Europos prokuratūrai, Tarnyba turėtų pranešti apie įtariamą nusikalstamą elgesį bet kuriuo etapu prieš jos vykdomus tyrimus arba jų metu;

(7)

Reglamente (ES) 2017/1939 nustatyti būtinieji elementai, kurie turi būti pranešimuose. Siekiant nustatyti tuos elementus ir surinkti būtiną informaciją, Tarnybai gali reikėti atlikti pirminį įtarimų vertinimą. Tarnyba tokį vertinimą turėtų atlikti skubiai, taikydama priemones, kurios nekelia pavojaus, kad bus pakenkta ateityje galimam nusikalstamų veikų tyrimui. Jeigu baigusi savo vertinimą Tarnyba įtaria, kad esama Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ji apie tai turėtų pranešti Europos prokuratūrai;

(8)

atsižvelgdamos į Tarnybos ekspertines žinias, Sutartimis ar jomis remiantis įsteigtos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros (toliau – institucijos, įstaigos, organai ir agentūros) turėtų galėti pasinaudoti Tarnyba tokiam pirminiam įtarimų, apie kuriuos jiems buvo pranešta, vertinimui atlikti;

(9)

pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Tarnyba iš esmės neturėtų lygiagrečiai pradėti tų pačių Europos prokuratūros jau tiriamų faktų administracinio tyrimo. Tačiau tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, Tarnybai gali reikėti atlikti papildantį administracinį tyrimą anksčiau, nei užbaigiamas Europos prokuratūros pradėtas baudžiamasis procesas, siekiant įsitikinti, ar būtina taikyti atsargumo priemones arba ar turėtų būti imamasi finansinių, drausminių ar administracinių veiksmų. Toks papildantis tyrimas gali būti tikslingas, inter alia, siekiant susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas, kurioms yra taikomos konkrečios senaties terminų taisyklės, jeigu sumos, kurias rizikuojama prarasti, yra labai didelės arba jeigu rizikingais atvejais administracinėmis priemonėmis reikia išvengti tolesnių išlaidų;

(10)

reikalavimo nedubliuoti tyrimų tikslais sąvoka „tie patys faktai“ turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką dėl principo ne bis in idem; sąvoka „tie patys faktai“ reiškia, kad tiriami materialūs faktai yra identiški arba iš esmės tokie patys, tai suprantant kaip konkrečių aplinkybių, kurios yra neatsiejamai susijusios laiko ir erdvės atžvilgiu, visumą;

(11)

Reglamente (ES) 2017/1939 numatyta, kad Europos prokuratūra gali prašyti Tarnybos atlikti papildančius administracinius tyrimus. Nesant tokio prašymo, tokius papildančius tyrimus turėtų būti galima atlikti Tarnybos iniciatyva konkrečiomis sąlygomis, pasikonsultavus su Europos prokuratūra. Visų pirma Europos prokuratūrai turėtų būti suteikta galimybė prieštarauti Tarnybos tyrimo pradėjimui ar tolesniam jo vykdymui arba tam tikrų su vienu iš jos atliekamų tyrimų susijusių veiksmų vykdymui, ypač siekiant išlaikyti Europos prokuratūros tyrimų ir įgaliojimų veiksmingumą. Tarnyba neturėtų atlikti jokio veiksmo, dėl kurio Europos prokuratūra pareiškė prieštaravimų. Jeigu Tarnyba pradeda tyrimą, kai tokių prieštaravimų nėra, ji turėtų atlikti tą tyrimą nuolat konsultuodamasi su Europos prokuratūra;

(12)

Tarnyba turėtų aktyviai remti Europos prokuratūros tyrimus. Šiuo atžvilgiu Europos prokuratūra Tarnybos turėtų galėti prašyti paremti ar papildyti jos atliekamus nusikalstamų veikų tyrimus naudojantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 suteiktais įgaliojimais. Tokią paramą Tarnyba turėtų teikti laikydamasi savo įgaliojimų ir tame reglamente numatytos sistemos;

(13)

siekiant užtikrinti veiksmingą Tarnybos ir Europos prokuratūros veiklos koordinavimą, bendradarbiavimą ir skaidrumą, jos turėtų nuolat keistis informacija. Siekiant užtikrinti tinkamą Tarnybos ir Europos prokuratūros atitinkamų veiksmų koordinavimą, kad būtų užtikrintas papildomumas ir išvengiama veiksmų dubliavimo, itin aktualu, kad informacija būtų keičiamasi Tarnybai ar Europos prokuratūrai dar nepradėjus tyrimų. Tuo tikslu Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų naudotis funkcijomis „yra atitiktis“ arba „nėra atitikties“ savo atitinkamose bylų valdymo sistemose. Tarnyba ir Europos prokuratūra savo darbo tvarkos susitarimuose turėtų tiksliai nurodyti to keitimosi informacija procedūrą ir sąlygas. Siekiant užtikrinti tinkamą taisyklių, kuriomis siekiama išvengti dubliavimo ir užtikrinti papildomumą, taikymą, Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų susitarti dėl tam tikrų keitimosi savo informacija terminų;

(14)

2017 m. spalio 2 d. Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taikymo vertinimo (toliau – Komisijos vertinimo ataskaita) padaryta išvada, kad 2013 m. padarytais teisinės sistemos pakeitimais, kiek tai susiję su tyrimų eiga, bendradarbiavimu su partneriais ir susijusių asmenų teisėmis, buvo aiškiai pagerinta padėtis. Kartu Komisijos vertinimo ataskaita atkreipė dėmesį į trūkumus, kurie daro poveikį tyrimų veiksmingumui ir efektyvumui;

(15)

į aiškiausiai suformuluotas Komisijos vertinimo ataskaitos išvadas būtina atsižvelgti iš dalies pakeičiant Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013. Tie daliniai pakeitimai yra būtini trumpuoju laikotarpiu siekiant sustiprinti sistemą, skirtą Tarnybos atliekamiems tyrimams, kad Tarnyba išliktų stipri ir visapusiškai veikianti ir, kad ji administraciniais tyrimais papildytų Europos prokuratūros taikomus baudžiamosios teisės metodus, nekeičiant Tarnybos įgaliojimų ar kompetencijos. Daliniai pakeitimai daugiausia susiję su sritimis, kuriose nepakankamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 aiškumas galėtų trukdyti Tarnybai veiksmingai atlikti tyrimus, pavyzdžiui, patikrinimų ir inspektavimų vietoje atlikimui, galimybei susipažinti su bankų sąskaitų informacija ar Tarnybos parengtų bylų ataskaitų, kaip įrodymų administraciniuose ar teismo procesuose, priimtinumui;

(16)

Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 daliniais pakeitimais nedaromas poveikis tyrimų sistemai taikytinoms procesinėms garantijoms. Tarnyba privalo taikyti Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (6) suteikiamas procesines garantijas bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytas procesines garantijas. Ta sistema reikalaujama, kad Tarnyba savo tyrimus atliktų objektyviai, nešališkai ir konfidencialiai, ieškodama susijusių asmenų kaltės ir nekaltumo įrodymų, o tyrimo veiksmus atliktų gavusi rašytinį įgaliojimą ir atlikusi teisėtumo patikrinimą. Tarnyba turi užtikrinti pagarbą asmenų, kuriems jos tyrimai daro poveikį, teisėms, įskaitant nekaltumo prezumpciją ir teisę neduoti parodymų prieš save. Kuomet surengiamas pokalbis su susijusiais asmenimis, tie asmenys turi turėti, inter alia, teisę, kad jiems padėtų jų pasirinkti asmenys, teisę patvirtinti pokalbio protokolą ir teisę vartoti bet kurią iš Sąjungos institucijų oficialiųjų kalbų. Susiję asmenys taip pat turi teisę pateikti pastabas dėl bylos faktų prieš parengiant išvadas;

(17)

asmenims, pranešantiems apie Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, korupciją ir bet kurią kitą neteisėtą veiklą, turėtų būti suteikta apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (7);

(18)

tais atvejais, kai Tarnyba, neviršydama savo įgaliojimų, Europos prokuratūros prašymu vykdo paramos priemones, siekiant apsaugoti įrodymų priimtinumą, taip pat pagrindines teises ir procesines garantijas, kartu vengiant tyrimų dubliavimo ir užtikrinant veiksmingą ir papildantį bendradarbiavimą, Tarnyba ir Europos prokuratūra, veikdamos glaudžiai bendradarbiaujant, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/1939 VI skyriuje nustatytų taikytinų procesinių apsaugos priemonių;

(19)

Tarnyba turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje, taigi, atlikdama įtariamų Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kito neteisėto elgesio atvejų tyrimus, ji turi teisę patekti į ekonominės veiklos vykdytojų patalpas ir gauti jų dokumentaciją. Tokie patikrinimai ir inspektavimai vietoje atliekami pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, o juose numatyta, kad kai kuriais atvejais tie įgaliojimai vykdomi nacionalinės teisės nustatytomis sąlygomis. Komisijos vertinimo ataskaitoje konstatuota, kad nacionalinės teisės taikymo mastas ne visada tiksliai aiškus, todėl mažėja Tarnybos atliekamų tyrimo veiksmų veiksmingumas;

(20)

todėl tikslinga aiškiau išdėstyti atvejus, kuriais Tarnybai atliekant tyrimus turi būti taikoma nacionalinė teisė, nekeičiant Tarnybos įgaliojimų arba būdo, kaip Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 veikia valstybių narių atžvilgiu, atsižvelgiant į 2018 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-48/16 Sigma Orionis SA prieš Europos Komisiją (8);

(21)

tais atvejais, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas sutinka, kad būtų atliktas patikrinimas ir inspektavimas vietoje, Tarnyba patikrinimus ir inspektavimus vietoje turėtų atlikti remdamasi vien Sąjungos teise. Tai Tarnybai leistų veiksmingai ir suderintai naudotis savo tyrimo įgaliojimais visose valstybėse narėse, taip siekiant prisidėti prie Sąjungos finansinių interesų aukšto lygio apsaugos visoje Sąjungoje laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio;

(22)

tais atvejais, kai Tarnybai reikia pasikliauti valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų pagalba, ypač, kai ekonominės veiklos vykdytojas priešinasi patikrinimui ir inspektavimui vietoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Tarnybos veiksmai duotų rezultatų, ir turėtų suteikti būtiną pagalbą pagal atitinkamas nacionalinės proceso teisės taisykles. Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus Komisija turėtų atsižvelgti į valstybės narės pareigos bendradarbiauti su Tarnyba nevykdymą svarstydama, ar susigrąžinti atitinkamas sumas valstybių narių atžvilgiu taikant finansines pataisas pagal taikytiną Sąjungos teisę;

(23)

pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 Tarnyba gali sudaryti administracinius susitarimus su valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis, pavyzdžiui, kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybomis, ir institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, kad nustatytų jų bendradarbiavimo pagal tą reglamentą sąlygas, visų pirma susijusias su informacijos perdavimu, tyrimų vykdymu ir bet kokiais tolesniais veiksmais;

(24)

Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų nustatyta ekonominės veiklos vykdytojų pareiga bendradarbiauti su Tarnyba, vadovaujantis jų pareiga pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 suteikti galimybę atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje patalpose, žemėje, transportopriemonėse ar kitose erdvėse, naudojamose verslo tikslais, ir pareiga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) 129 straipsnyje, pagal kurią visi Sąjungos lėšas gaunantys asmenys ar subjektai turi visapusiškai bendradarbiauti saugant Sąjungos finansinius interesus, be kita ko, Tarnybos atliekamų tyrimų metu;

(25)

vykdant tą bendradarbiavimo pareigą, Tarnyba turėtų galėti reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų susijusią informaciją, kai jie gali būti susiję su tiriama byla arba gali turėti tokią informaciją. Vykdydami tokius prašymus, ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų duoti parodymų prieš save, bet turėtų privalėti atsakyti į faktinius klausimus ir teikti dokumentus, net jeigu ta informacija galėtų būti panaudota jų ar kito ekonominės veiklos vykdytojo neteisėtos veiklos buvimui nustatyti. Siekiant užtikrinti tyrimų veiksmingumą atsižvelgiant į dabartinę darbo praktiką, Tarnyba turėtų turėti galimybę prašyti prieigos prie informacijos privačiuose įrenginiuose, naudojamuose darbo tikslais. Tarnybos prieigai prie informacijos turėtų būti taikomos tos pačios sąlygos ir tokia pati apimtis, kurios taikomos nacionalinėms kontrolės institucijoms, ir tik tuo atveju, jei Tarnyba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad tokių įrenginių turinys gali būti svarbus tyrimui, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, ir prieiga turėtų būti susijusi tik su tyrimui svarbia informacija;

(26)

per patikrinimus ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę vartoti bet kurią iš valstybės narės, kurioje vykdomas tikrinimas, oficialiųjų kalbų ir turėtų turėti teisę, kad jiems padėtų jų pasirinktas asmuo, be kita ko, nepriklausomas teisininkas. Tačiau teisininko dalyvavimas neturėtų būti patikrinimų ir inspektavimų vietoje teisėtumo teisinė sąlyga. Siekiant užtikrinti patikrinimų ir inspektavimų vietoje veiksmingumą, ypač kiek tai susiję su įrodymų dingimo rizika, Tarnyba turėtų galėti patekti į patalpas, žemę, transporto priemones ar kitas erdves, naudojamas verslo tikslais, nelaukiant, kol ekonominės veiklos vykdytojas pasikonsultuos su teisininku. Tarnyba, prieš pradėdama patikrinimą ir inspektavimą vietoje, turėtų sutikti atidėti veiksmus tik trumpam pagrįstam laikui, kol bus pasikonsultuota su teisininku. Bet koks toks veiksmų atidėjimas turėtų būti ne ilgesnis nei tai absoliučiai būtina;

(27)

siekiant užtikrinti skaidrumą, atlikdama patikrinimus ir inspektavimus vietoje Tarnyba ekonominės veiklos vykdytojams turėtų suteikti tinkamą informaciją apie jų pareigą bendradarbiauti ir apie atsisakymo bendradarbiauti pasekmes, taip pat apie taikomą procedūrą, įskaitant procesines apsaugos priemones;

(28)

atlikdama vidaus tyrimus, o, kai būtina, atlikdama išorės tyrimus, Tarnyba turi teisę susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima susijusia informacija. Kaip siūloma Komisijos vertinimo ataskaitos išvadose, siekiant atsižvelgti į technologinės pažangos raidą, būtina aiškiau išdėstyti, kad tokia prieiga turėtų būti suteikiama neatsižvelgiant į tai, kokios rūšies laikmenoje saugoma ta informacija ar duomenys. Atlikdama vidaus tyrimus Tarnyba turėtų turėti galimybę prašyti prieigos prie informacijos, laikomos privačiuose įrenginiuose, naudojamuose darbo tikslais, tais atvejais, kai Tarnyba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad jų turinys gali būti svarbus tyrimui. Turėtų būti įmanoma, kad atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros nustatytų konkrečias Tarnybos prieigos sąlygas. Tokia prieiga turėtų atitikti būtinumo ir proporcingumo principus bei turėtų būti susijusi tik su tyrimui svarbia informacija. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų prieigos lygį Tarnybos atžvilgiu, taip pat aukštą susijusių asmenų pagrindinių teisių apsaugos lygį, institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų užtikrinti atskirų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų priimamų prieigos prie privačių įrenginių taisyklių nuoseklumą, kad būtų sudarytos lygiavertės sąlygos laikantis 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (10);

(29)

siekiant darnesnės Tarnybos tyrimų vykdymo sistemos, reikėtų dar labiau suderinti vidaus ir išorės tyrimams taikytinas taisykles, kad būtų panaikinti tam tikri Komisijos vertinimo ataskaitoje konstatuoti neatitikimai, kai skirtingos taisyklės yra nepagrįstos. Pavyzdžiui, atlikus išorės tyrimą parengtos ataskaitos ir rekomendacijos, jeigu būtina, turėtų būti siunčiamos susijusiai (-am) institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kad ji (jis) imtųsi tinkamų veiksmų, kaip daroma atliekant vidaus tyrimus. Kai tai įmanoma, neviršydama savo įgaliojimų, Tarnyba turėtų paremti susijusią instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą vykdant jos rekomendacijas. Tais atvejais, kai Tarnyba nepradeda tyrimo, ji turėtų galėti siųsti susijusią informaciją valstybių narių valdžios institucijoms arba institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų. Ji turėtų siųsti tokią informaciją, kai nusprendžia nepradėti tyrimo, nors yra pakankamai įtarimų dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos. Prieš tai darydama, Tarnyba turėtų deramai apsvarstyti galimą įsikišimą į Europos prokuratūros atliekamus tyrimus;

(30)

atsižvelgiant į didelę nacionalinių institucinių struktūrų įvairovę, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, valstybės narės turėtų turėti galimybę pranešti Tarnybai apie institucijas, kurios yra kompetentingos imtis veiksmų pagal Tarnybos rekomendacijas, taip pat institucijas, kurios turi būti informuotos, pavyzdžiui, finansų, statistikos ar stebėsenos tikslais, kad jos galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas. Tokios institucijos gali būti nacionalinės kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos. Remiantis nusistovėjusia ESTT praktika, Tarnybos ataskaitose pateikiamos Tarnybos rekomendacijos neturi privalomos teisinės galios tokioms valstybių narių institucijoms ar institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms;

(31)

Tarnybai turėtų būti suteiktos būtinos priemonės pinigų pėdsakui sekti, kad būtų nustatytas didelei daliai nesąžiningo elgesio būdingas modus operandi. Bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir jų padedama, Tarnyba gali gauti savo tyrimų veiklai aktualią banko sąskaitų informaciją, kurią turi kredito įstaigos daugelyje valstybių narių. Siekiant užtikrinti veiksmingo metodo taikymą visoje Sąjungoje, Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kaip dalis kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų bendros pareigos padėti Tarnybai, turėtų būti nustatyta jų pareiga teikti Tarnybai banko sąskaitų informaciją. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie kompetentingas valdžios institucijas, per kurias turi vykti toks bendradarbiavimas. Teikdamos tokią pagalbą Tarnybai, nacionalinės valdžios institucijos turėtų veikti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos susijusios valstybės narės kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms;

(32)

procesinių garantijų ir pagrindinių teisių apsaugos bei jų laikymosi tikslais Komisija turėtų sukurti vidaus pareigybę – procesinių garantijų kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) pareigybę, kuri, siekiant veiksmingai naudoti išteklius, administraciniu požiūriu turėtų būti priskirta Priežiūros komitetui ir jai turėtų būti suteikti pakankami ištekliai. Kontrolierius turėtų nagrinėti skundus visiškai nepriklausomai, be kita ko, nepriklausomai nuo Priežiūros komiteto ir Tarnybos, bei turėtų turėti prieigą prie visos informacijos, kuri yra būtina jo pareigoms atlikti;

(33)

susijęs asmuo Kontrolieriui turėtų galėti pateikti skundą, susijusį su tuo, kaip Tarnyba laikosi procesinių garantijų, taip pat dėl to, kad buvo pažeistos taisyklės, taikytinos Tarnybos tyrimams, visų pirma dėl procesinių reikalavimų ir pagrindinių teisių pažeidimų. Tuo tikslu turėtų būti nustatytas skundų nagrinėjimo mechanizmas. Kontrolierius turėtų būti atsakingas už rekomendacijų dėl tokių skundų teikimą, kai būtina, siūlydamas skunde iškeltų klausimų sprendimus. Kontrolierius turėtų nagrinėti skundą taikydamas skubią rungimosi principu grindžiamą procedūrą, kartu Tarnybai suteikdamas galimybę tęsti atliekamą tyrimą. Kontrolierius turėtų suteikti skundo teikėjui ir Tarnybai galimybę pateikti pastabas skundo atžvilgiu arba išspręsti skunde iškeltus klausimus. Generalinis direktorius turėtų imtis tinkamų veiksmų tokia apimtimi, kuri yra leidžiama Kontrolieriaus rekomendacija. Generalinis direktorius tinkamai pagrįstais atvejais turėtų galėti nukrypti nuo Kontrolieriaus rekomendacijų. Tokio nukrypimo priežastys turėtų būti pridėtos prie galutinės tyrimo ataskaitos;

(34)

siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, Kontrolierius savo metinėje ataskaitoje turėtų pateikti informaciją apie skundų nagrinėjimo mechanizmą. Metinėje ataskaitoje visų pirma turėtų būti nurodyta: gautų skundų skaičius, susijusių procesinių reikalavimų ir pagrindinių teisių pažeidimų rūšys, atitinkami veiksmai ir, kai įmanoma, tolesnės priemonės, kurių ėmėsi Tarnyba;

(35)

Tarnybos ankstyvas informacijos perdavimas, kad būtų galima imtis atsargumo priemonių, yra būtina priemonė siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Siekiant šiuo klausimu užtikrinti Tarnybos ir institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų glaudų bendradarbiavimą, tikslinga, kad pastarieji, spręsdami dėl tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant įrodymų apsaugos priemones, bet kuriuo metu turėtų galimybę konsultuotis su Tarnyba;

(36)

Tarnybos parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administraciniuose ar teismo procesuose tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Komisijos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad šia taisykle kai kuriose valstybėse narėse nepakankamai užtikrinamas Tarnybos veiklos veiksmingumas. Siekiant padidinti Tarnybos ataskaitų veiksmingumą ir nuoseklų naudojimą, Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti numatyta, kad tokios ataskaitos yra priimtinos nebaudžiamojo pobūdžio teismo procesuose nacionaliniuose teismuose, taip pat administraciniuose procesuose valstybėse narėse. Taisyklė, kuria numatomas lygiavertiškumas su nacionalinės administracijos inspektorių parengtomis administracinėmis ataskaitomis, turėtų būti ir toliau taikoma nacionaliniuose baudžiamojo pobūdžio teismo procesuose. Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taip pat turėtų būti numatyta, kad Tarnybos parengtos ataskaitos yra priimtinos Sąjungos lygmens administraciniuose ir teismo procesuose;

(37)

Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 buvo nustatytos valstybių narių kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos, kad Tarnybai ir valstybėms narėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant veiklos informaciją. Komisijos vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad jos teigiamai prisidėjo prie Tarnybos darbo. Komisijos vertinimo ataskaitoje taip pat nustatyta, kad reikia dar aiškiau apibrėžti tų kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų vaidmenį siekiant užtikrinti, kad Tarnybai būtų teikiama būtina pagalba – tai savo ruožtu užtikrintų jos tyrimų veiksmingumą – dėl kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų organizacinės struktūros ir įgaliojimų paliekant spręsti kiekvienai valstybei narei. Tuo atžvilgiu kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms turėtų būti sudarytos sąlygos Tarnybai teikti būtiną pagalbą ar ją koordinuoti, kad Tarnyba, prieš pradėdama išorės ar vidaus tyrimą, jo metu arba jam pasibaigus, galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas;

(38)

Tarnybos pareiga valstybėms narėms teikti pagalbą siekiant koordinuoti jų veiksmus užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą yra pagrindinis jos įgaliojimų elementas, kuriuo remiamas tarpvalstybinis valstybių narių bendradarbiavimas. Siekiant Tarnybai sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti koordinavimo veiklą ir jos bendradarbiavimą šiame kontekste su valstybių narių valdžios institucijomis, trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, turėtų būti nustatytos išsamesnės taisyklės. Tos taisyklės neturėtų daryti poveikio Tarnybos naudojimuisi įgaliojimais, Komisijai suteiktais pagal konkrečias nuostatas, reglamentuojančias valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbą bei tų institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą, visų pirma Tarybos reglamentui (EB) Nr. 515/97 (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 608/2013 (12), taip pat koordinavimo veiklai, susijusiai su Europos struktūriniais ir investicijų fondais;

(39)

turėtų būti paaiškinta, kad, kai valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas, veikia bendradarbiaudamos su Tarnyba ar kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, jos ir toliau privalo laikytis nacionalinės teisės;

(40)

kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms koordinavimo veiklos kontekste turėtų būti įmanoma teikti pagalbą Tarnybai ir bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų dar labiau sustiprinti turimi bendradarbiavimo mechanizmai kovos su sukčiavimu srityje;

(41)

valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, taip pat institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų imtis Tarnybos rekomendacija leidžiamų veiksmų. Kad Tarnyba galėtų stebėti savo bylų raidą, kai ji teikia teismines rekomendacijas valstybės narės nacionalinėms prokuratūroms, Tarnybos prašymu valstybės narės Tarnybai turėtų nusiųsti galutinį nacionalinio teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti visišką teismų nepriklausomumą, toks perdavimas turėtų vykti tik galutinai užbaigus atitinkamus teismo procesus ir viešai paskelbus galutinį teismo sprendimą;

(42)

siekiant papildyti Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nustatytas tyrimų eigos procesines taisykles, Tarnyba turėtų parengti tyrimų procedūrų gaires, kurių turi laikytis Tarnybos darbuotojai;

(43)

turėtų būti paaiškinta, kad Tarnyba gali dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse, sudarytose pagal Sąjungos teisę, ir kad jai yra suteikta teisė keistis operatyvine informacija, gauta pagal tą sistemą. Tokia informacija naudojama laikantis Sąjungos teisėje, kurios pagrindu sudarytos jungtinės tyrimų grupės, numatytų sąlygų ir apsaugos priemonių. Kai Tarnyba dalyvauja tokiose jungtinėse tyrimų grupėse, ji atlieka paramos funkciją ir atlieka partnerio vaidmenį, atsižvelgdama į teisinius apribojimus, kurie gali egzistuoti Sąjungos ar nacionalinėje teisėje;

(44)

ne vėliau kaip penkeri metai po dienos, kuri nustatoma remiantis Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, Komisija turėtų įvertinti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taikymą ir ypač Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo efektyvumą, siekdama apsvarstyti, ar daliniai pakeitimai yra pagrįsti remiantis patirtimi, įgyta to bendradarbiavimo metu. Kai tikslinga, Komija ne vėliau kaip dveji metai po to įvertinimo, turėtų pateikti naują išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(45)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą pritaikant Tarnybos veiklą prie Europos prokuratūros įsteigimo ir sustiprinant Tarnybos tyrimų veiksmingumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o, priimant taisykles, reglamentuojančias Tarnybos ir Europos prokuratūros santykius, siekiant padidinti jų atliekamų tyrimų veiksmingumą, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina siekiant pasiekti tą tikslą;

(46)

šiuo reglamentu nekeičiami valstybių narių įgaliojimai ir pareigos imtis kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemonių;

(47)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (13) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2018 m. liepos 23 d.;

(48)

todėl Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 (*)

e)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2018/1725 (**).

(*)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1)."

(**)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;"

b)

įterpiama ši dalis:

„4a.   Tarnyba užmezga ir palaiko glaudžius santykius su Europos prokuratūra, įsteigta, vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą, pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (*) Tie santykiai grindžiami tarpusavio bendradarbiavimu, keitimusi informacija, papildomumu ir dubliavimosi vengimu. Tuo visų pirma siekiama užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi visomis turimomis priemonėmis, pasitelkiant atitinkamų įgaliojimų papildomumą ir Tarnybos Europos prokuratūrai teikiamą pagalbą.

(*)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).“;"

c)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Šio reglamento taikymo tikslais valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir institucijos, įstaigos, organai ir agentūros gali sudaryti administracinius susitarimus su Tarnyba. Tie administraciniai susitarimai visų pirma gali būti susiję su informacijos perdavimu, tyrimų eiga ir tolesniais veiksmais.“;

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3)

Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ir bet kuri kita neteisėta veikla – kaip tai suprantama atitinkamuose Sąjungos aktuose, o sąvoka „bet kuri kita neteisėta veikla“ apima pažeidimą, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje;“;

b)

4 punktas pakeičiamas taip:

„4)

administraciniai tyrimai (tyrimai) – bet koks inspektavimas, tikrinimas ar kita priemonė, kurios Tarnyba imasi pagal 3 ir 4 straipsnius, kad būtų pasiekti 1 straipsnyje nustatyti tikslai ir, kai būtina, būtų nustatytas neteisėtas tiriamos veiklos pobūdis; tie tyrimai neturi poveikio Europos prokuratūros ar valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimams pradėti ir vykdyti baudžiamąjį procesą;“;

c)

straipsnis papildomas šiuo punktu:

„8)

institucijos narys – Europos Parlamento narys, Europos Vadovų Tarybos narys, valstybės narės ministrų lygmens atstovas Taryboje, Komisijos narys, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) narys, Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narys arba Audito Rūmų narys, atsižvelgiant į Sąjungos teisėje nustatytas pareigas funkcijų, kurias jis atlieka užimdamas tą postą, kontekste.“;

3)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Išorės tyrimai

1.   1 straipsnyje nurodytose srityse Tarnyba atlieka patikrinimus ir inspektavimus vietoje valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos susitarimus bei kitus teisinius dokumentus – trečiosiose valstybėse ir tarptautinių organizacijų patalpose.

2.   Tarnyba patikrinimus ir inspektavimus vietoje atlieka pagal šį reglamentą, o ta apimtimi, kuri nepatenka į šio reglamento taikymo sritį – pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96.

3.   Ekonominės veiklos vykdytojai bendradarbiauja su Tarnyba jai atliekant tyrimus. Tarnyba ekonominės veiklos vykdytojų gali prašyti pateikti rašytinę ir žodinę informaciją, be kita ko, surengdama pokalbius.

4.   Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas leidžia atlikti patikrinimą ir inspektavimą vietoje, kurį leidžiama atlikti pagal šį reglamentą, Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 2 straipsnio 4 dalis, Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 7 straipsnio 1 dalis netaikomos tiek, kiek tomis nuostatomis reikalaujama laikytis nacionalinės teisės ir kiek jos gali varžyti Tarnybos galimybę susipažinti su informacija ir dokumentais tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos nacionalinių administracijų inspektoriams.

5.   Tarnybos prašymu atitinkamos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsdama suteikia Tarnybos darbuotojams reikiamą pagalbą, kad pastarieji jiems pavestas užduotis pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą rašytinį įgaliojimą atliktų veiksmingai.

Atitinkama valstybė narė pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 užtikrina, kad Tarnybos darbuotojai turėtų galimybę susipažinti su visa su tiriamu atveju susijusia informacija, dokumentais ir duomenimis, kurie yra būtini tam, kad patikrinimai ir inspektavimai vietoje būtų atlikti veiksmingai ir efektyviai, ir kad darbuotojai galėtų dokumentus ar duomenis saugoti siekdami užtikrinti, kad nekiltų pavojus, jog jie gali dingti. Kai darbo tikslais naudojami asmeniniai prietaisai, Tarnyba gali atlikti tų prietaisų inspektavimą. Tarnyba tokių prietaisų inspektavimą gali atlikti tik tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokiu pačiu mastu, kuriais nacionalinėms kontrolės institucijoms leidžiama tirti privačius prietaisus, ir jei Tarnyba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad jų turinys gali būti svarbus tyrimui.

6.   Jeigu Tarnybos darbuotojai nustato, kad ekonominės veiklos vykdytojas priešinasi tam, kad būtų atliktas patikrinimas ir inspektavimas vietoje, kuriuos leidžiama atlikti pagal šį reglamentą, t. y., kai ekonominės veiklos vykdytojas atsisako Tarnybai suteikti būtiną prieigą prie savo patalpų ar bet kurių kitų erdvių, naudojamų verslo tikslais, nuslepia informaciją arba trukdo vykdyti bet kokią veiklą, kurią Tarnyba turi atlikti patikrinimo ar inspektavimas vietoje metu, kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant, kai tinkama, atitinkamas valstybės narės teisėsaugos institucijas, suteikia Tarnybos darbuotojams būtiną pagalbą, kad Tarnyba, nepagrįstai nedelsdama, galėtų veiksmingai atlikti patikrinimą ir inspektavimą vietoje.

Teikdamos pagalbą pagal šią dalį arba 5 dalį, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos veikia laikydamosi nacionalinių procesinių taisyklių, taikytinų atitinkamai kompetentingai valdžios institucijai. Jeigu pagal nacionalinę teisę tokiai pagalbai suteikti reikalaujama teisminės institucijos leidimo, pateikiamas prašymas išduoti tokį leidimą.

7.   Patikrinimus ir inspektavimus vietoje Tarnyba atlieka pateikusi rašytinį įgaliojimą, kaip numatyta 7 straipsnio 2 dalyje. Ne vėliau kaip pradėdama patikrinimą ir inspektavimą vietoje, ji atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją informuoja apie patikrinimui ir inspektavimui vietoje taikomą procedūrą, įskaitant taikytinas procesines apsaugos priemones, ir apie ekonominės veiklos vykdytojo pareigą bendradarbiauti.

8.   Naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, Tarnyba paiso procesinių garantijų, numatytų šiame reglamente ir Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96. Kai atliekamas patikrinimas ir inspektavimas vietoje, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę neduoti parodymų prieš save ir turi teisę į jo pasirinkto asmens teikiamą pagalbą. Per patikrinimą ir inspektavimą vietoje ekonominės veiklos vykdytojui teikiant pareiškimus suteikiama galimybė vartoti bet kurią iš valstybės narės, kurioje tas ekonominės veiklos vykdytojas yra, oficialiųjų kalbų. Ekonominės veiklos vykdytojo teisė į jo pasirinkto asmens teikiamą pagalbą neužkerta kelio Tarnybai patekti į ekonominės veiklos vykdytojo patalpas ir dėl šios teisės negali būti nepagrįstai pavėlinta patikrinimo ir inspektavimo vietoje pradžia.

9.   Jei valstybė narė nebendradarbiauja su Tarnyba pagal 5 ir 6 dalis, Komisija gali taikyti atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, kad susigrąžintų lėšas, susijusias su atitinkamu patikrinimu ir inspektavimu vietoje.

10.   Tarnyba, atlikdama tyrimo funkciją, atlieka Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 1 dalyje ir to reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytose sektorių taisyklėse numatytus patikrinimus ir inspektavimus valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos susitarimus bei kitus teisinius dokumentus – trečiosiose valstybėse ir tarptautinių organizacijų patalpose.

11.   Atlikdama išorės tyrimą, Tarnyba gali susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima su tiriamu atveju susijusia aktualia informacija ir duomenimis, neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje ji (jie) saugomi, kai tai būtina Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejams nustatyti. Tuo tikslu taikomos 4 straipsnio 2 ir 4 dalys.

12.   Nedarant poveikio 12c straipsnio 1 daliai, kai prieš priimdama sprendimą, ar pradėti išorės tyrimą, Tarnyba tvarko informaciją, iš kurios galima daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar bet kuri kita neteisėta veikla, ji gali apie tai pranešti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir, kai būtina, atitinkamoms institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms.

Nedarant poveikio Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sektorių taisyklėms, atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad reikiamų veiksmų, kuriuose gali dalyvauti ir Tarnyba, būtų imtasi laikantis nacionalinės teisės. Gavusios prašymą atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų ėmėsi remdamosi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija ir kokios išvados buvo padarytos.“;

4)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1–4 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Tyrimai institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose 1 straipsnyje nurodytose srityse atliekami laikantis šio reglamento ir atitinkamos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros priimto sprendimo (toliau – vidaus tyrimai).

2.   Atlikdama vidaus tyrimus:

a)

Tarnyba turi teisę tiesiogiai ir iš anksto nepranešusi susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima su tiriamu atveju susijusia aktualia informacija ir duomenimis, neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi, ir patekti į jų patalpas. Kai darbo tikslais naudojami asmeniniai prietaisai, Tarnyba gali atlikti tų prietaisų inspektavimus. Tarnyba atlieka tokių prietaisų inspektavimą tik tokiu mastu, kokiu prietaisai naudojami darbo tikslais, atitinkamos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros priimtuose sprendimuose nustatytomis sąlygomis ir jei Tarnyba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad jų turinys gali būti svarbus tyrimui.

Tarnyba turi įgaliojimus tikrinti institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų sąskaitas. Tarnyba gali pasidaryti institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turimų dokumentų ar duomenų laikmenų turinio kopijas ir gauti jų išrašus bei, jeigu būtina, imtis tokius dokumentus ar duomenis saugoti, kad nekiltų pavojus, jog jie gali dingti;

b)

Tarnyba gali prašyti pareigūnų, kitų tarnautojų, institucijų ar įstaigų narių, organų ar agentūrų vadovų ar personalo narių žodinės informacijos, be kita ko, surengdama pokalbius, ir rašytinės informacijos; informacija išsamiai dokumentuojama pagal taikytinas Sąjungos konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisykles.

3.   Laikydamasi tų pačių taisyklių ir sąlygų, kaip numatyta 3 straipsnyje, Tarnyba gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje ekonominės veiklos vykdytojų patalpose, kad susipažintų su informacija, susijusia su atveju, dėl kurio institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose atliekamas tyrimas.

4.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros informuojami kiekvienu atveju, kai Tarnybos darbuotojai jų patalpose atlieka vidaus tyrimą, susipažįsta su kokiu nors jų turimu dokumentu ar duomenimis arba prašo pateikti jų turimą informaciją. Nedarant poveikio 10 ir 11 straipsniams, Tarnyba atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai gali persiųsti vidaus tyrimų metu gautą informaciją bet kada.“;

b)

8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„8.   Nedarant poveikio 12c straipsnio 1 daliai, kai, prieš priimdama sprendimą dėl to, ar pradėti vidaus tyrimą, Tarnyba tvarko informaciją, pagal kurią galima daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar bet kuri kita neteisėta veikla, apie tai ji gali pranešti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai. Gavusi prašymą, atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų, remdamasi tokia informacija, ėmėsi ir kokios išvados buvo padarytos.“;

5)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Nedarant poveikio 12d straipsniui, generalinis direktorius gali pradėti tyrimą, kai yra pakankamai įtarimų, kurie gali būti grindžiami trečiosios šalies pateikta informacija ar anonimine informacija, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar bet kuri kita neteisėta veikla. Priimant sprendimą dėl to, ar pradėti tyrimą, gali būti atsižvelgiama į poreikį veiksmingai naudoti Tarnybos išteklius bei taikyti proporcingas priemones. Vidaus tyrimų atveju konkrečiai sprendžiama, kokia institucija, įstaiga, organas ar agentūra gali geriausiai juos atlikti, visų pirma atsižvelgiant į aplinkybių pobūdį, faktinį ar galimą finansinį atvejo poveikį ir galimus tolesnius teisminius veiksmus.

2.   Sprendimą pradėti tyrimą priima generalinis direktorius savo iniciatyva arba institucijos, įstaigos, organo ar agentūros arba valstybės narės prašymu.

3.   Kol generalinis direktorius svarsto, ar pradėti vidaus tyrimą atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą prašymą, arba kol Tarnyba atlieka vidaus tyrimą, atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros nepradeda lygiagretaus tyrimo dėl tų pačių aplinkybių, išskyrus atvejus, kai su Tarnyba būtų susitarta kitaip.

Ši dalis netaikoma Europos prokuratūros atliekamiems tyrimams pagal Reglamentą (ES) 2017/1939.“;

b)

5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„5.   Jei generalinis direktorius nusprendžia nepradėti tyrimo, jis atitinkamai gali nedelsdamas perduoti visą susijusią informaciją atitinkamos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, kad pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę būtų imtasi reikiamų veiksmų, arba atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kad pagal tai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai taikytinas taisykles būtų imtasi reikiamų veiksmų. Jei tinkama, Tarnyba susitaria su ta institucija, įstaiga, organu ar agentūra dėl tinkamų priemonių tos informacijos šaltinio konfidencialumui apsaugoti ir, jei būtina, prašo informuoti apie veiksmus, kurių buvo imtasi.

6.   Jei generalinis direktorius nusprendžia nepradėti tyrimo, nors yra pakankamai įtarimų, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar bet kuri kita neteisėta veikla, jis nedelsdamas išsiunčia 5 dalyje nurodytą informaciją.“;

6)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tyrimų eigai vadovauja generalinis direktorius, atitinkamais atvejais remdamasis rašytinėmis instrukcijomis. Tyrimus, vadovaujant generaliniam direktoriui, atlieka jo paskirti Tarnybos darbuotojai. Generalinis direktorius asmeniškai nevykdo konkrečių tyrimo veiksmų.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos teikia būtiną pagalbą, kad Tarnybos darbuotojai galėtų nepagrįstai nedelsdami veiksmingai atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą. Teikdamos tokią pagalbą valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos veikia laikydamosi joms taikomų nacionalinių procesinių taisyklių.

3a.   Tarnybos prašymu, kuris turi būti paaiškintas raštu, kiek tai susiję su tiriamais klausimais, atitinkamos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms, Tarnybai pateikia:

a)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (*)32a straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, turimą centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose;

b)

kai absoliučiai būtina tyrimo tikslais – sandorių įrašus.

Tarnybos prašyme pateikiamas priemonės tinkamumo ir proporcingumo pagrindimas atsižvelgiant į tiriamų klausimų pobūdį ir sunkumą. Tokiame prašyme daroma nuoroda tik į informaciją, nurodytą pirmos pastraipos a ir b punktuose.

Pirmos pastraipos a ir b punktų tikslais valstybės narės Komisijai praneša apie atitinkamas kompetentingas valdžios institucijas.

3b.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros užtikrina, kad jų pareigūnai, kiti tarnautojai, nariai, vadovai ir personalo nariai teiktų būtiną pagalbą tam, kad Tarnybos darbuotojai galėtų savo užduotis atlikti veiksmingai ir nepagrįstai nedelsdami.

(*)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).“;"

c)

6 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirmos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)

bet kokia informacija, kuri galėtų padėti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai nuspręsti dėl tinkamų administracinių atsargumo priemonių, kurių reikėtų imtis Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;“;

ii)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra gali bet kuriuo metu konsultuotis su Tarnyba, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su Taryba, būtų imtasi tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant įrodymų apsaugos priemones. Atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra nedelsdami informuoja Tarnybą apie visas atsargumo priemones, kurių buvo imtasi.“;

d)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Jei tyrimas negali būti baigtas per 12 mėnesių po jo pradžios, generalinis direktorius pasibaigus tam 12 mėnesių laikotarpiui ir po to kas šešis mėnesius Priežiūros komitetui teikia ataskaitas, kuriose nurodomos priežastys ir, kai tikslinga, taisomosios priemonės, numatytos tyrimui paspartinti.“;

7)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Pareiga informuoti Tarnybą

1.   1 straipsnyje nurodytose srityse institucijos, įstaigos, organai ir agentūros nedelsdami perduoda Tarnybai visą informaciją, susijusią su galimais Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejais.

Kai institucijos, įstaigos, organai ir agentūros pagal Reglamento (ES) 2017/1939 24 straipsnį praneša Europos prokuratūrai, jie gali laikytis šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos, Tarnybai perduodami Europos prokuratūrai išsiųsto pranešimo kopiją.

2.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir, jeigu to nedraudžia nacionalinė teisė, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva Tarnybai nedelsdami perduoda visus turimus dokumentus ar informaciją, susijusią su Tarnybos atliekamu tyrimu.

Iki tyrimo pradžios Tarnybos prašymu, kuris turi būti paaiškintas raštu, jie perduoda visus turimus dokumentus ar informaciją, kurie yra būtini siekiant įvertinti įtarimus arba taikyti 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus tyrimui pradėti.

3.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros bei, nebent tam užkirstų kelią nacionalinė teisė, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva Tarnybai nedelsdami perduoda visus kitus turimus reikšmingus informaciją, dokumentus ar duomenis, susijusius su kova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ar bet kuria kita neteisėta veikla.

4.   Šis straipsnis netaikomas Europos prokuratūrai, kiek tai susiję su nusikalstamomis veikomis, kurių atžvilgiu ji galėtų naudotis savo kompetencija pagal Reglamento (ES) 2017/1939 IV skyrių.

Tai nedaro poveikio Europos prokuratūros galimybei Tarnybai suteikti susijusią informaciją dėl bylų pagal Reglamento (ES) 2017/1939 34 straipsnio 8 dalį, 36 straipsnio 6 dalį, 39 straipsnio 4 dalį ir 101 straipsnio 3 ir 4 dalis.

5.   Nuostatos, susijusios su informacijos perdavimu pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010 (*) lieka nepakitusios.

(*)  2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).“;"

8)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Antroje ir trečioje pastraipose nurodyti reikalavimai netaikomi per patikrinimus ir inspektavimus vietoje duodamiems pareiškimams. Susijusiam asmeniui taikomos procesinės garantijos, kaip nurodyta 3 straipsnio 7 ir 8 dalyse, visų pirma teisė į jo pasirinkto asmens pagalbą.“;

b)

4 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Tuo tikslu Tarnyba susijusiam asmeniui išsiunčia kvietimą pateikti pastabas raštu arba per pokalbį su Tarnybos paskirtais darbuotojais. Tame kvietime, be kita ko, pateikiama su susijusiu asmeniu susijusių aplinkybių santrauka ir pagal Reglamento (ES) 2018/1725 15 ir 16 straipsnius reikalaujama informacija bei nurodomas pastabų pateikimo terminas, kuris turi būti ne trumpesnis nei 10 darbo dienų nuo kvietimo pateikti pastabas gavimo dienos. Susijusiam asmeniui sutikus arba tinkamai pagrįstais tyrimo skubos atvejais tas pranešimo terminas gali būti sutrumpintas. Galutinėje konkretaus tyrimo ataskaitoje pateikiama nuoroda į bet kurias tokias pastabas.

Tinkamai pagrįstais atvejais, jeigu būtina išlaikyti tyrimo arba Europos prokuratūros ar nacionalinės teisminės institucijos atliekamo ar būsimo baudžiamosios veikos tyrimo konfidencialumą, generalinis direktorius gali, kai tikslinga, pasikonsultavęs su Europos prokuratūra ar atitinkama nacionaline teismine institucija, nuspręsti atidėti pareigos prašyti susijusio asmens pareikšti pastabas įvykdymą.“;

9)

įterpiami šie straipsniai:

„9a straipsnis

Procesinių garantijų kontrolierius

1.   Procesinių garantijų kontrolierių (toliau – Kontrolierius) skiria Komisija 2 dalyje nustatyta tvarka neatnaujinamai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus tai kadencijai Kontrolierius toliau eina pareigas kol yra pakeičiamas.

2.   Kontrolierius administraciniu požiūriu priskiriamas prie Priežiūros komiteto. Priežiūros komiteto sekretoriatas teikia Kontrolieriui visą būtiną administracinę ir teisinę pagalbą.

3.   Komisija iš savo patvirtinto biudžeto Priežiūros komitetui skiria Kontrolieriui būtinus personalo ir finansinius išteklius.

4.   Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus kvietimą teikti paraiškas, Komisija sudaro kandidatų, turinčių tinkamą kvalifikaciją Kontrolieriaus pareigoms eiti, sąrašą. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, Komisija skiria Kontrolierių.

5.   Kontrolierius turi būtiną kvalifikaciją ir patirties procesinių garantijų srityje.

6.   Kontrolierius savo funkcijas vykdo visiškai nepriklausomai, be kita ko, nepriklausomai nuo Tarnybos ir Priežiūros komiteto, ir eidamas pareigas nesiekia gauti ir nepriima jokių nurodymų.

7.   Jei Kontrolierius nebetenkina jo pareigoms eiti reikalingų sąlygų arba jei Kontrolierius pripažįstamas kaltu dėl sunkaus nusižengimo, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bendru sutarimu Kontrolierių gali atleisti iš pareigų.

8.   Pagal 9b straipsnyje nurodytą mechanizmą Kontrolierius stebi, kaip Tarnyba laikosi 9 straipsnyje nurodytų procesinių garantijų, taip pat Tarnybos vykdomiems tyrimams taikytinų taisyklių. Kontrolierius yra atsakingas už 9b straipsnyje nurodytų skundų nagrinėjimą.

9.   Kontrolierius Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Priežiūros komitetui ir Tarnybai teikia ataskaitas apie savo funkcijų vykdymą kasmet. Jis nenurodo atskirų tiriamų bylų ir užtikrina tyrimų konfidencialumą net ir po jų užbaigimo. Kontrolierius praneša Priežiūros komitetui apie visus sisteminius klausimus, kylančius dėl jo rekomendacijų.

9b straipsnis

Skundų nagrinėjimo mechanizmas

1.   Susijęs asmuo turi teisę pateikti skundą Kontrolieriui dėl to, kaip Tarnyba laikosi 9 straipsnyje nurodytų procesinių garantijų, taip pat dėl Tarnybos vykdomiems tyrimams taikytinų taisyklių pažeidimo, visų pirma dėl procesinių reikalavimų ir pagrindinių teisių pažeidimų. Skundo pateikimas neturi stabdomojo poveikio tyrimo, kuris yra skundo objektas, eigai.

2.   Skundai pateikiami per vieną mėnesį nuo to, kai skundo teikėjas sužino svarbius faktus, kurie sudaro tariamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių garantijų ar taisyklių pažeidimą. Bet kuriuo atveju, jie turi būti pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po tyrimo pabaigos.

Tačiau su 9 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytu pranešimo terminu susiję skundai turi būti pateikti iki tose nuostatose nurodyto 10 dienų pranešimo termino pabaigos.

3.   Kontrolierius gavęs skundą nedelsdamas informuoja generalinį direktorių.

Kontrolierius nustato, ar laikomasi 1 ir 2 dalių, per 10 darbo dienų nuo gavimo dienos.

Jei laikomasi 1 ir 2 dalių, Kontrolierius paragina Tarnybą imtis veiksmų skundui išspręsti ir atitinkamai apie tai informuoti Kontrolierių per 15 darbo dienų.

Jei 1 ar 2 dalies nesilaikoma, Kontrolierius baigia skundo nagrinėjimą ir nedelsdamas apie tai informuoja skundo teikėją.

4.   Nedarant poveikio 10 straipsniui, Tarnyba Kontrolieriui perduoda visą informaciją, būtiną, kad Kontrolierius galėtų įvertinti, ar skundas yra pagrįstas, taip pat informaciją, kuria remiantis būtų galima išspręsti skundą ir Kontrolierius galėtų pateikti rekomendaciją.

5.   Kontrolierius rekomendaciją, kaip išspręsti skundą, pateikia nedelsdamas, ir bet kuriuo atveju per du mėnesius nuo tada, kai Tarnyba informavo Kontrolierių apie veiksmus, kurių ji ėmėsi skundui išspręsti. Jei informacijos negaunama per 15 dienų terminą, nurodytą 3 dalies trečioje pastraipoje, Kontrolierius pateikia rekomendaciją per du mėnesius po to termino pabaigos.

Išimtiniais atvejais Kontrolierius gali nuspręsti pratęsti rekomendacijos pateikimo laikotarpį dar 15 kalendorinių dienų. Kontrolierius raštu informuoja generalinį direktorių apie tokio pratęsimo priežastis.

Kontrolierius Tarnybai gali rekomenduoti iš dalies pakeisti ar panaikinti savo rekomendacijas ar ataskaitas, motyvuodamas Tarnybos tyrimams taikomų procesinių garantijų, nurodytų 9 straipsnyje, arba Tarnybos tyrimams taikytinų taisyklių pažeidimu, ypač procesinių reikalavimų ir pagrindinių teisių pažeidimais.

Prieš pateikdamas rekomendaciją Kontrolierius konsultuojasi su Priežiūros komitetu, kad jis pareikštų savo nuomonę.

Kontrolierius pateikia rekomendaciją Tarnybai ir atitinkamai informuoja skundo teikėją.

Jei Kontrolierius nepateikia rekomendacijos per šioje dalyje nustatytus terminus, laikoma, kad Kontrolierius atmetė skundą be rekomendacijos.

6.   Kontrolierius nagrinėja skundą taikydamas rungimosi principu grindžiamą procedūrą, netrukdydamas vykstančiam tyrimui.

Kontrolierius taip pat liudytojų gali paprašyti pateikti rašytinius ar žodinius paaiškinimus, kurie Kontrolieriui atrodo svarbūs siekiant nustatyti faktus. Liudytojai gali atsisakyti pateikti tokius paaiškinimus.

7.   Generalinis direktorius imasi atitinkamų veiksmų, kurie yra leidžiami rekomendacija. Jeigu generalinis direktorius nusprendžia nesilaikyti Kontrolieriaus rekomendacijos, generalinis direktorius informuoja skundo teikėją ir Kontrolierių apie pagrindines to sprendimo priežastis, nebent toks informavimas darytų poveikį atliekamam tyrimui. Generalinis direktorius nurodo Kontrolieriaus rekomendacijos nesilaikymo priežastis rašte, kuris pridedamas prie galutinės tyrimo ataskaitos.

8.   Skundų nagrinėjimo mechanizmu pagal šį straipsnį nedaromas poveikis Sutartyse numatytoms teisių gynimo priemonėms, įskaitant su žalos atlyginimu susijusius ieškinius.

9.   Generalinis direktorius Kontrolieriaus gali prašyti pateikti nuomonę bet kokiu klausimu, susijusiu su Kontrolieriaus įgaliojimų sričiai priskiriamomis procesinėmis garantijomis ar pagrindinėmis teisėmis, įskaitant nuomonę dėl sprendimo atidėti susijusio asmens informavimą pagal 9 straipsnio 3 dalį. Visuose tokiuose prašymuose generalinis direktorius nurodo terminą, iki kurio Kontrolierius turi pateikti atsakymą.

10.   Nedarant poveikio Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje numatytiems terminams, kai Sąjungos pareigūnas ar kitas tarnautojas pateikia Kontrolieriui skundą, susijusį su tuo pačiu klausimu, kuriuo Sąjungos pareigūnas ar kitas tarnautojas yra pateikęs skundą generaliniam direktoriui pagal Tarnybos nuostatų 90a straipsnį, generalinis direktorius prieš atsakydamas skundo teikėjui turi laukti Kontrolieriaus rekomendacijos.

11.   Kontrolierius, pasikonsultavęs su Priežiūros komitetu, priima skundų nagrinėjimo įgyvendinimo nuostatas.

Tos įgyvendinimo nuostatos, be kita ko, apima išsamias taisykles dėl:

a)

skundo pateikimo;

b)

Priežiūros komiteto, Kontrolieriaus ir generalinio direktoriaus keitimosi informacija;

c)

Tarnybos atliekamo skunde iškeltų klausimų nagrinėjimo proceso;

d)

skundo nagrinėjimo taikant rungimosi principu grindžiamą procedūrą pagal 6 dalies pirmą pastraipą;

e)

Kontrolieriaus rekomendacijos pateikimo ir pranešimo;

f)

tinkamai pagrįstų atvejų, kai generalinis direktorius gali nukrypti nuo Kontrolieriaus rekomendacijos, ir procedūros, kurios turi būti laikomasi tokiais atvejais.“;

10)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiamos šios dalys:

„3a.   Pranešimams apie Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, korupciją ir bet kurią kitą neteisėtą veiklą bei apie tokius pažeidimus pranešančių asmenų apsaugai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 (*)

3b.   Kai Tarnyba rekomenduoja imtis tolesnių teisminių veiksmų, nedarant poveikio pranešėjų ir informatorių teisėms į konfidencialumą ir pagal taikytinas konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisykles, susijęs asmuo Tarnybos gali prašyti pateikti ataskaitą, parengtą pagal 11 straipsnį, tiek, kiek ji susijusi su susijusiu asmeniu. Tarnyba nedelsdama perduoda tą prašymą visiems tos ataskaitos gavėjams ir suteikia prieigą tik gavusi aiškų gavėjų sutikimą. Gavėjai atsako per 12 mėnesių laikotarpį nuo prašymo gavimo. Jei per tą laikotarpį prieštaravimų nepareiškiama, Tarnyba suteikia prieigą.

Kompetentinga valdžios institucija Tarnybai taip pat gali suteikti leidimą suteikti prieigą šiam terminui nepasibaigus.

(*)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).“;"

b)

4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„4.   Tarnyba paskiria duomenų apsaugos pareigūną pagal Reglamento (ES) 2018/1725 43 straipsnį.“;

11)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kartu su ataskaita, kai tikslinga, pateikiamos generalinio direktoriaus rekomendacijos dėl to, kokių veiksmų reikėtų imtis. Tose rekomendacijose, kai tikslinga, nurodomi institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bei atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų drausminiai, administraciniai, finansiniai arba teisminiai veiksmai, kurių reikėtų imtis, ir visų pirma konkrečiai nurodomos apskaičiuotos susigrąžintinos sumos, taip pat nurodomas nustatytų aplinkybių preliminarus teisinis kvalifikavimas.“;

b)

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Rengiant 1 dalyje nurodytas ataskaitas ir rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir tiek, kiek taikytina – į atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.

Pagal pirmą pastraipą parengtos ataskaitos kartu su visais jas pagrindžiančiais ir prie jų pridėtais įrodymais laikomos priimtinais įrodymais:

a)

nebaudžiamojo pobūdžio teismo procesuose nacionaliniuose teismuose ir administraciniuose procesuose valstybėse narėse;

b)

tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos – valstybės narės baudžiamuosiuose procesuose, kai nustatoma, kad jų būtinai reikia, ir joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, bei jos turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip tokios ataskaitos;

c)

ESTT vykstančiuose teismo procesuose ir administraciniuose procesuose institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose.

Valstybės narės Tarnybai praneša apie nacionalinės teisės taisykles, aktualias antros pastraipos b punkto tikslais.

Antros pastraipos b punkto atveju Tarnybos prašymu valstybės narės išsiunčia Tarnybai nacionalinių teismų galutinį sprendimą, kai galutinai užbaigiami atitinkami teismo procesai ir galutinis teismo sprendimas paskelbiamas viešai.

Šis reglamentas neturi poveikio ESTT ir nacionalinių teismų bei kompetentingų įstaigų įgaliojimams administraciniuose ir baudžiamuosiuose procesuose laisvai vertinti Tarnybos parengtų ataskaitų įrodomąją galią.

2a.   Tarnyba imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų nuoseklią ataskaitų ir rekomendacijų, nurodytų 1 dalyje, kokybę.

3.   Po išorės tyrimo parengtos ataskaitos ir rekomendacijos bei visi svarbūs susiję dokumentai perduodami atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms laikantis išorės tyrimus reglamentuojančių taisyklių ir, jeigu būtina, perduodami atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai. Atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos ir, jeigu taikoma, institucija, įstaiga, organas ar agentūra imasi tokių veiksmų, kokių leidžiama imtis atsižvelgiant į išorės tyrimo rezultatus, ir per rekomendacijose, teikiamose kartu su ataskaita, nustatytą terminą, be to, ir Tarnybos prašymu apie tai praneša Tarnybai. Valstybės narės Tarnybai gali pranešti apie atitinkamas nacionalines valdžios institucijas, kurios yra kompetentingos tvarkyti tokias (-ius) ataskaitas, rekomendacijas ir dokumentus.“;

c)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Jeigu atlikus vidaus tyrimą parengtoje ataskaitoje nurodomos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti pradėtas baudžiamasis procesas, ta informacija kartu su rekomendacijomis nedelsiant perduodama atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms, nedarant poveikio 12c ir 12d straipsniams.

Tarnybos prašymu atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybai per rekomendacijose nustatytą terminą pateikia informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi, jei jų buvo imtasi, ir, kai taikytina, apie priežastis, dėl kurių rekomendacijos nebuvo įgyvendintos, Tarnybai pateikus bet kokią informaciją pagal šios dalies pirmą pastraipą.“;

d)

6 dalis išbraukiama;

e)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Jei informatorius pateikė Tarnybai informaciją, dėl kurios buvo pradėtas tyrimas, Tarnyba tą informatorių informuoja apie tai, kad tyrimas baigtas, nebent ji mano, kad ši informacija yra tokia, kad ji galėtų pakenkti susijusio asmens teisėtiems interesams bei tyrimo ir tolesnių veiksmų veiksmingumui arba bet kuriems konfidencialumo reikalavimams.“;

12)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nedarant poveikio šio reglamento 10 ir 11 straipsniams bei Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatoms, Tarnyba atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms gali tinkamu laiku perduoti išorės tyrimų metu gautą informaciją, kad jos galėtų imtis tinkamų veiksmų pagal savo nacionalinę teisę. Ji taip pat gali perduoti tokią informaciją atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jeigu to nedraudžia nacionalinė teisė, atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nedelsdamos ir bet kuriuo atveju per 12 mėnesių nuo pagal šį straipsnį jiems perduotos informacijos gavimo, Tarnybą informuoja apie veiksmus, kurių imtasi remiantis ta informacija.“;

c)

papildoma šia dalimi:

„5.   Tarnyba gali pateikti susijusią informaciją tinklui „Eurofisc“, sukurtam Reglamentu (ES) Nr. 904/2010. „Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai Tarnybai gali perduoti atitinkamą informaciją iš tinklo „Eurofisc“ Reglamente (ES) Nr. 904/2010 nustatytomis sąlygomis.“;

13)

įterpiami šie straipsniai:

„12a straipsnis

Kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos

1.   Šio reglamento tikslais kiekviena valstybė narė paskiria tarnybą (toliau – kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba), kad sudarytų palankesnes sąlygas veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant veiklos informaciją, su Tarnyba. Kai tinkama, vadovaujantis nacionaline teise, kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba gali būti laikoma kompetentinga valdžios institucija.

2.   Tarnybos prašymu, kol nepriimtas sprendimas, ar pradėti tyrimą, taip pat tyrimo metu arba jam pasibaigus kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos teikia ar koordinuoja būtiną pagalbą, kad Tarnyba galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis. Tokia pagalba visų pirma apima valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų pagalbą, teikiamą pagal 3 straipsnio 5 ir 6 dalis, 7 straipsnio 3 dalį bei 8 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3.   Kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos Tarnybai gali teikti pagalbą gavusios prašymą, kad Tarnyba galėtų vykdyti koordinavimo veiklą pagal 12b straipsnį, įskaitant, kai tinkama, kovos su sukčiavimu tarnybų horizontalųjį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

12b straipsnis

Koordinavimo veikla

1.   Pagal 1 straipsnio 2 dalį Tarnyba gali organizuoti ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų, institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, o pagal galiojančius bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos susitarimus ir bet kuriuos kitus teisinius dokumentus – taip pat trečiųjų valstybių institucijų ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimui. Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, dalyvaujančios institucijos ir Tarnyba gali rinkti, analizuoti informaciją, įskaitant operatyvinę informaciją, ir ja keistis. Kompetentingų valdžios institucijų prašymu Tarnybos darbuotojai gali lydėti jų darbuotojus, atliekančius tyrimo veiksmus. Taikomi 6 straipsnis, 7 straipsnio 6 ir 7 dalys, 8 straipsnio 3 dalis bei 10 straipsnis.

2.   Tarnyba, kai tinkama, gali parengti vykdomos koordinavimo veiklos ataskaitą ir perduoti ją atitinkamoms valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms bei institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms.

3.   Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio Tarnybos naudojimuisi įgaliojimais, kurie Komisijai buvo suteikti konkrečiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbą bei tų institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą.

4.   Tarnyba gali dalyvauti pagal taikytiną Sąjungos teisę sudarytų jungtinių tyrimų grupių veikloje ir toje sistemoje keistis pagal šį reglamentą įgyta operatyvine informacija.

12c straipsnis

Pranešimas Europos prokuratūrai apie nusikalstamą elgesį

1.   Tarnyba Europos prokuratūrai nepagrįstai nedelsdama praneša apie visą nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu Europos prokuratūra galėtų naudotis savo kompetencija pagal Reglamento (ES) 2017/1939 IV skyrių. Pranešimas išsiunčiamas nedelsiant iki Tarnybos atliekamo tyrimo pradžios arba tyrimo metu.

2.   1 dalyje nurodytame pranešime pateikiamas bent faktinių aplinkybių aprašas, įskaitant žalos, kuri buvo ar gali būti padaryta, įvertinimą, galimas teisinis kvalifikavimas ir visa turima informacija apie galimus nukentėjusiuosius, įtariamuosius ar kitus susijusius asmenis.

3.   Tarnyba neprivalo Europos prokuratūrai pranešti apie akivaizdžiai nepagrįstus įtarimus.

4.   Jei Tarnybos gauta informacija neapima šio straipsnio 2 dalyje išdėstytų elementų ir Tarnyba neatlieka tyrimo, Tarnyba gali atlikti pirminį įtarimų vertinimą. Vertinimas atliekamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju per du mėnesius nuo informacijos gavimo. Atliekant tą vertinimą taikomas 6 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis. Atlikusi šį pirminį vertinimą, Tarnyba Europos prokuratūrai pateikia pranešimą apie bet kokius nusikalstamus veiksmus, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

5.   Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas elgesys paaiškėja Tarnybai atliekant tyrimą, o Europos prokuratūra pradeda tyrimą gavusi pranešimą, nurodytą toje dalyje, Tarnyba toliau nebevykdo tų pačių faktų tyrimo, nebent ji tai darytų pagal 12e ar 12f straipsnį.

Šios dalies pirmos pastraipos taikymo tikslu Tarnyba pagal 12g straipsnio 2 dalį per Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą patikrina, ar Europos prokuratūra atlieka tyrimą. Tarnyba Europos prokuratūros gali prašyti papildomos informacijos. Europos prokuratūra į tokį prašymą atsako per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas pagal 12g straipsnį.

6.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros gali prašyti Tarnybos atlikti įtarimų, apie kuriuos jiems buvo pranešta, pirminį vertinimą. Tų prašymų tikslais mutatis mutandis taikomos 1–4 dalys. Tarnyba informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą apie pirminio vertinimo rezultatus, išskyrus atvejus, kai pateikus tokią informaciją galėtų būti pakenkta Tarnybos ar Europos prokuratūros atliekamam tyrimui.

7.   Tais atvejais, kai, pagal šį straipsnį pateikusi pranešimą Europos prokuratūrai, Tarnyba nutraukia savo tyrimą, 9 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnis netaikomi.

12d straipsnis

Tyrimų nedubliavimas

1.   Nedarant poveikio 12e ir 12f straipsniams, generalinis direktorius nutraukia atliekamą tyrimą ir nepradeda naujo tyrimo pagal 5 straipsnį, jei Europos prokuratūra atlieka tų pačių faktų tyrimą. Generalinis direktorius informuoja Europos prokuratūrą apie kiekvieną sprendimą nutraukti tyrimą, priimtą dėl tokių priežasčių.

Šios dalies pirmos pastraipos taikymo tikslu Tarnyba pagal 12g straipsnio 2 dalį per Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą patikrina, ar Europos prokuratūra atlieka tyrimą. Tarnyba Europos prokuratūros gali prašyti papildomos informacijos. Europos prokuratūra į tokį prašymą atsako per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas pagal 12g straipsnį.

Jeigu Tarnyba nutraukia savo tyrimą pagal šios dalies pirmą pastraipą, 9 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnis netaikomi.

2.   Europos prokuratūra, siekdama sudaryti galimybę Tarnybai apsvarstyti, kokių tinkamų administracinių veiksmų imtis pagal jos įgaliojimus, Tarnybai gali suteikti susijusią informaciją apie atvejus, kuriais Europos prokuratūra nusprendė nevykdyti tyrimo arba nutraukė bylą. Kai Tarnybai tampa žinomos naujos aplinkybės, kurios Europos prokuratūrai nebuvo žinomos sprendimo nutraukti bylą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1939 39 straipsnio 1 dalyje, priėmimo metu, generalinis direktorius Europos prokuratūros gali prašyti atnaujinti tyrimą pagal to reglamento 39 straipsnio 2 dalį.

12e straipsnis

Tarnybos parama Europos prokuratūrai

1.   Europos prokuratūrai atliekant tyrimą, gavusi Europos prokuratūros prašymą pagal Reglamento (ES) 2017/1939 101 straipsnio 3 dalį, Tarnyba, laikydamasi savo įgaliojimų, remia ar papildo Europos prokuratūros veiklą, visų pirma:

a)

teikdama informaciją, analizes (įskaitant teismo ekspertizes), ekspertines žinias ir operatyvinę pagalbą;

b)

sudarydama palankesnes sąlygas koordinuoti konkrečius kompetentingų nacionalinių administracinių institucijų ir Sąjungos įstaigų veiksmus;

c)

atlikdama administracinius tyrimus.

Teikdama paramą Europos prokuratūrai, Tarnyba neatlieka veiksmų ar nevykdo priemonių, kurie galėtų pakenkti tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui.

2.   1 dalyje nurodytas prašymas perduodamas raštu ir jame nurodoma bent:

a)

informacija, susijusi su Europos prokuratūros atliekamu tyrimu, jeigu tai yra aktualu prašymo tikslui pasiekti;

b)

priemonės, kurias Europos prokuratūra prašo Tarnybos vykdyti;

c)

kai tinkama, numatomas prašymo vykdymo laikas.

Kai būtina, Tarnyba gali prašyti papildomos informacijos.

3.   Siekiant apsaugoti įrodymų priimtinumą, taip pat pagrindines teises ir procesines garantijas, kai Tarnyba, neviršydama savo įgaliojimų, pagal šį straipsnį vykdo Europos prokuratūros paprašytas paramos priemones, Europos prokuratūra ir Tarnyba, veikdamos glaudžiai bendradarbiaujant, užtikrina, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/1939 VI skyriuje nustatytų taikytinų procesinių apsaugos priemonių.

12f straipsnis

Papildantys tyrimai

1.   Kai Europos prokuratūra atlieka tyrimą ir tinkamai pagrįstais atvejais generalinis direktorius mano, kad pagal Tarnybos įgaliojimus turėtų būti pradėtas ir Tarnybos atliekamas tyrimas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patvirtinti atsargumo priemones arba finansinius, drausminius ar administracinius veiksmus, Tarnyba Europos prokuratūrą informuoja apie tai raštu, nurodydama tyrimo pobūdį ir tikslą.

Gavusi tokią informaciją ir per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas pagal 12g straipsnį, Europos prokuratūra gali prieštarauti tyrimo pradėjimui arba tam tikrų su tyrimu susijusių veiksmų atlikimui. Kai Europos prokuratūra prieštarauja tyrimo pradėjimui ar tam tikrų su tyrimu susijusių veiksmų atlikimui, ji nepagrįstai nedelsdama Tarnybai praneša, kai nustoja būti taikomi prieštaravimų pagrindai.

Tuo atveju, jeigu Europos prokuratūra per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas pagal 12g straipsnį, nepareiškia prieštaravimų, Tarnyba gali pradėti tyrimą, kurį ji atlieka nuolat konsultuodamasi su Europos prokuratūra. Jeigu Europos prokuratūra vėliau prieštarauja, Tarnyba sustabdo ar nutraukia savo tyrimą arba neatlieka tam tikrų su tyrimu susijusių veiksmų.

2.   Jei Europos prokuratūra, atsakydama į informacijos prašymą, pateiktą pagal 12d straipsnį, informuoja Tarnybą, kad ji neatlieka tyrimo, o vėliau pradeda tų pačių aplinkybių tyrimą, ji Tarnybą apie tai informuoja nedelsdama. Jeigu, gavęs tokią informaciją, generalinis direktorius mano, kad Tarnybos pradėtas tyrimas turėtų būti tęsiamas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patvirtinti atsargumo priemones arba finansinius, drausminius ar administracinius veiksmus, taikoma šio straipsnio 1 dalis.

12g straipsnis

Darbo tvarkos susitarimai ir keitimasis informacija su Europos prokuratūra

1.   Tarnyba su Europos prokuratūra sudaro darbo tvarkos susitarimus. Tokiais darbo tvarkos susitarimais, inter alia, nustatoma praktinė tvarka, kaip bus keičiamasi informacija, įskaitant asmens duomenis, operatyvinę, strateginę ar techninę informaciją ir įslaptintą informaciją, ir kaip bus atliekami papildantys tyrimai.

Darbo tvarkos susitarimuose numatoma išsami nuolatinio keitimosi informacija gaunant pranešimus apie įtarimus ir juos tikrinant tvarka, siekiant nustatyti kompetenciją tyrimų atžvilgiu. Jie taip pat apima susitarimus dėl informacijos perdavimo tarp Tarnybos ir Europos prokuratūros, kai Tarnyba veikia remdama Europos prokuratūrą arba papildydama jos veiklą. Juose numatomi terminai, per kuriuos turi būti atsakyta į tarpusavio prašymus.

Tarnyba ir Europos prokuratūra susitaria dėl laiko terminų ir išsamios tvarkos 12c straipsnio 5 dalies, 12d straipsnio 1 dalies ir 12f straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Kol bus pasiektas toks susitarimas, Europos prokuratūra į Tarnybos prašymus atsako nedelsdama ir bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo prašymo, kaip nurodyta 12c straipsnio 5 dalyje ir 12d straipsnio 1 dalyje, ir per 20 darbo dienų nuo informacijos prašymo, kaip nurodyta 12f straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

Prieš patvirtinant darbo tvarkos susitarimus su Europos prokuratūra, generalinis direktorius išsiunčia projektą susipažinti Priežiūros komitetui bei Europos Parlamentui ir Tarybai. Priežiūros komitetas nuomonę pateikia nedelsdamas.

2.   Tarnyba turi netiesioginę prieigą prie informacijos Europos prokuratūros bylų valdymo sistemoje remiantis sistema „yra atitiktis“ arba „nėra atitikties“.

Nustačius atitiktį tarp Tarnybos į bylų valdymo sistemą įrašytų duomenų ir Europos prokuratūros laikomų duomenų, apie tai, kad yra atitiktis, pranešama tiek Tarnybai, tiek Europos prokuratūrai. Tarnyba imasi tinkamų priemonių, kad Europos prokuratūrai sudarytų sąlygas naudotis prieiga prie informacijos jos bylų valdymo sistemoje remiantis sistema „yra atitiktis“ arba „nėra atitikties“.

Abipusės prieigos prie bylų valdymo sistemų techniniai ir saugumo aspektai, įskaitant vidaus procedūras, kuriomis užtikrinama, kad kiekviena prieiga būtų tinkamai pagrįsta jų funkcijoms atlikti ir dokumentuota, nustatomi darbo tvarkos susitarimuose.

3.   Generalinis direktorius ir Europos vyriausiasis prokuroras susitinka bent kasmet bendro intereso klausimams aptarti.“;

14)

13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Vykdydama savo įgaliojimus saugoti Sąjungos finansinius interesus, Tarnyba atitinkamai bendradarbiauja su Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas). Jei būtina, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam bendradarbiavimui, Tarnyba su Eurojustu ir Europolu sudaro administracinius susitarimus. Tokie darbo tvarkos susitarimai gali būti susiję su keitimusi veiklos, strategine ar technine informacija, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, ir, pateikus prašymą, pažangos ataskaitomis.“;

15)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Priežiūros komitetas reguliariai stebi, kaip Tarnyba atlieka savo tyrimo funkciją, kad sustiprintų Tarnybos nepriklausomumą jai tinkamai vykdant pagal šį reglamentą suteiktus įgaliojimus.

Priežiūros komitetas visų pirma stebi pokyčius procesinių garantijų taikymo ir tyrimų trukmės srityje.

Priežiūros komitetas generaliniam direktoriui teikia nuomones, atitinkamais atvejais ir rekomendacijas, dėl, inter alia, išteklių, reikalingų Tarnybos tyrimo funkcijai atlikti, Tarnybos tyrimų prioritetų ir tyrimų trukmės. Tas nuomones jis gali teikti savo iniciatyva, generalinio direktoriaus prašymu arba institucijos, įstaigos, organo ar agentūros prašymu, tačiau į atliekamų tyrimų eigą nesikiša.

Tarnyba savo interneto svetainėje skelbia savo atsakymus į Priežiūros komiteto pateiktas nuomones.

Institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms pateikiama nuomonių, pateiktų pagal trečią pastraipą, kopija.

Priežiūros komitetui suteikiama prieiga prie visos informacijos ir dokumentų, kurie, jo nuomone, yra būtini jo užduotims atlikti, įskaitant ataskaitas ir rekomendacijas dėl nutrauktų tyrimų ir nutrauktų bylų, tačiau jis į atliekamų tyrimų eigą nesikiša bei tinkamai atsižvelgia į konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimus.“;

b)

8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„8.   Priežiūros komitetas skiria savo pirmininką. Jis patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kurios prieš tvirtinant pateikiamos susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Priežiūros komiteto posėdžiai rengiami jo pirmininko ar generalinio direktoriaus iniciatyva. Per metus jis surengia ne mažiau kaip 10 posėdžių. Priežiūros komitetas sprendimus priima jo sudėtį sudarančių narių balsų dauguma. Sekretoriato paslaugas, glaudžiai bendradarbiaudama su Priežiūros komitetu, teikia Komisija. Prieš skiriant kiekvieną sekretoriato darbuotoją konsultuojamasi su Priežiūros komitetu ir atsižvelgiama į jo nuomonę. Sekretoriatas veikia vadovaudamasis Priežiūros komiteto nurodymais ir nepriklausomai nuo Komisijos. Komisija, nedarydama poveikio jos vykdomai Priežiūros komiteto ir jo sekretoriato biudžeto kontrolei, nesikiša Priežiūros komitetui atliekant savo stebėsenos funkcijas.“;

16)

16 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija vieną kartą per metus susitinka su generaliniu direktoriumi, kad politiniu lygmeniu keisdamiesi nuomonėmis aptartų Tarnybos politiką, susijusią su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su tokiomis veikomis metodais. Keičiantis nuomonėmis dalyvauja Priežiūros komitetas. Europos vyriausiasis prokuroras kviečiamas dalyvauti pasikeitime nuomonėmis. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, generalinio direktoriaus ar Priežiūros komiteto prašymu ad hoc pagrindu gali būti kviečiami dalyvauti Audito Rūmų, Europos prokuratūros, Eurojusto ir Europolo atstovai.

2.   Siekiant 1 dalies tikslo, galima keistis nuomonėmis bet kokiu klausimu, dėl kurio sutaria Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija. Visų pirma, galima keistis nuomonėmis dėl:

a)

Tarnybos tyrimų politikos strateginių prioritetų;

b)

pagal 15 straipsnį teikiamų Priežiūros komiteto nuomonių ir veiklos ataskaitų;

c)

generalinio direktoriaus ataskaitų pagal 17 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai kitų institucijų, susijusių su Tarnybos įgaliojimais, ataskaitų;

d)

Tarnybos ir institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, visų pirma Europos prokuratūros, santykių pagrindo, įskaitant visus horizontaliuosius ir sisteminius klausimus, su kuriais susidurta imantis tolesnių veiksmų, susijusių su Tarnybos galutinėmis tyrimo ataskaitomis;

e)

Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų santykių pagrindo, įskaitant visus horizontaliuosius ir sisteminius klausimus, su kuriais susidurta imantis tolesnių veiksmų, susijusių su Tarnybos galutinėmis tyrimo ataskaitomis;

f)

Tarnybos ir trečiųjų valstybių kompetentingų valdžios institucijų bei tarptautinių organizacijų santykių, grindžiamų šiame reglamente nurodytais susitarimais;

g)

Tarnybos darbo vykdant savo įgaliojimus veiksmingumo.“;

17)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2–5 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Norėdama paskirti naują generalinį direktorių, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia kvietimą teikti kandidatūras. Toks kvietimas skelbiamas iki pareigas einančio generalinio direktoriaus kadencijos pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams. Komisija sudaro tinkamos kvalifikacijos kandidatų sąrašą. Priežiūros komitetui pateikus palankią nuomonę dėl Komisijos taikomos atrankos procedūros, Europos Parlamentas ir Taryba tinkamu laiku susitaria dėl galutinio trijų kandidatų sąrašo, atrinkus juos iš Komisijos sudaryto tinkamų kandidatų sąrašo. Komisija skiria generalinį direktorių iš to galutinio sąrašo.

3.   Eidamas savo pareigas, kai reikia pradėti ir atlikti išorės ir vidaus tyrimus ar vykdyti koordinavimo veiklą arba po tokių tyrimų ar koordinavimo veiklos parengti ataskaitas, generalinis direktorius nesiekia gauti jokios vyriausybės arba institucijos, įstaigos, organo ar agentūros nurodymų ir jais nesivadovauja. Jeigu generalinis direktorius mano, kad priemonė, kurios ėmėsi Komisija, daro poveikį jo nepriklausomumui, jis nedelsdamas apie tai informuoja Priežiūros komitetą ir priima sprendimą dėl to, ar ESTT pareikšti ieškinį prieš Komisiją.

4.   Generalinis direktorius reguliariai ir bent vieną kartą per metus teikia ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams dėl Tarnybos atliktų tyrimų išvadų, veiksmų, kurių imtasi, ir iškilusių sunkumų, kartu išlaikant tyrimų konfidencialumą, gerbiant susijusių asmenų ir informatorių teisėtas teises ir, kai tinkama, laikantis teismo procesui taikytinos nacionalinės teisės. Tose ataskaitose taip pat įvertinami veiksmai, kurių ėmėsi valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, atsižvelgdami į Tarnybos parengtas ataskaitas ir rekomendacijas.

4a.   Europos Parlamento ar Tarybos prašymu, atsižvelgiant į jų biudžeto kontrolės teises, generalinis direktorius, išlaikydamas tyrimų ir tolesnių veiksmų konfidencialumą, gali pateikti informaciją apie Tarnybos veiklą. Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina pagal šią dalį pateiktos informacijos konfidencialumą.

5.   Generalinis direktorius Priežiūros komitetą periodiškai informuoja apie Tarnybos veiklą, jo tyrimo funkcijos vykdymą ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi po tyrimų.

Generalinis direktorius Priežiūros komitetą periodiškai informuoja apie:

a)

atvejus, kai generalinio direktoriaus pateiktų rekomendacijų nebuvo laikomasi;

b)

atvejus, kai informacija buvo perduota valstybių narių teisminėms institucijoms ar Europos prokuratūrai;

c)

atvejus, kuomet nebuvo pradėtas tyrimas, ir nutrauktas bylas;

d)

tyrimų trukmę pagal 7 straipsnio 8 dalį;“;

b)

7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Generalinis direktorius įdiegia vidaus patariamąjį ir kontrolės mechanizmą, įskaitant teisėtumo patikrinimą, susijusį, inter alia, su pagarba su susijusiais asmenimis susijusioms procesinėms garantijoms ir pagrindinėms teisėms, taip pat atitinkamų valstybių narių nacionalinei teisei, ypač atsižvelgiant į 11 straipsnio 2 dalį. Teisėtumo patikrinimą atlieka Tarnybos darbuotojai, kurie yra teisės ir tyrimo procedūrų ekspertai. Jų nuomonė pridedama prie galutinės tyrimo ataskaitos.“;

c)

8 dalies pirmos pastraipa pakeičiama taip:

„8.   Generalinis direktorius patvirtina Tarnybos darbuotojams skirtas tyrimų procedūrų gaires. Tos gairės atitinka šį reglamentą ir, inter alia, apima:

a)

praktiką, kurios reikia laikytis įgyvendinant Tarnybos įgaliojimus;

b)

išsamias taisykles, reglamentuojančias tyrimo procedūras;

c)

procesines garantijas;

d)

vidaus patariamosios ir kontrolės procedūrų elementus, įskaitant teisėtumo patikrinimą;

e)

duomenų apsaugą bei komunikacijos ir galimybės susipažinti su dokumentais politiką, kaip nustatyta 10 straipsnio 3b dalyje;

f)

santykius su Europos prokuratūra.“;

d)

9 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„9.   Prieš generaliniam direktoriui skirdama drausminę nuobaudą ar panaikindama jo imunitetą, Komisija konsultuojasi su Priežiūros komitetu.“;

18)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Vertinimo ataskaita ir galima peržiūra

1.   Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po dienos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ir poveikio vertinimo ataskaitą, visų pirma, kiek tai susiję su Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo veiksmingumu ir efektyvumu. Kartu su ta ataskaita pateikiama Priežiūros komiteto nuomonė.

2.   Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po vertinimo ataskaitos pateikimo pagal pirmą pastraipą Komisija, kai tinkama, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama modernizuoti Tarnybos sistemą, įskaitant papildomas ar išsamesnes taisykles dėl Tarnybos struktūros, jos funkcijų arba jos veiklai taikytinų procedūrų, ypač atsižvelgiant į jos bendradarbiavimą su Europos prokuratūra, tarpvalstybinius tyrimus ir tyrimus Europos prokuratūros veikloje nedalyvaujančiose valstybėse narėse.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 12c–12f straipsniai, kaip įterpti šio reglamento 1 straipsnio 13 punktu, taikomi nuo tos dienos, kuri turi būti nustatyta pagal Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. ROTH


(1)  OL C 42, 2019 2 1, p. 1.

(2)  2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2020 m. gruodžio 4 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(4)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(5)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(6)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(7)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(8)  2018 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas, Sigma Orionis SA prieš Europos Komisiją, T-48/16, ECLI:EU:T:2018:245.

(9)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(10)  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(11)  1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(12)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL L 181, 2013 6 29, p. 15).

(13)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).


Top