(1)

Tarybos direktyva 2006/112/EB (3) valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti savo mažosioms įmonėms skirtas specialias schemas laikantis bendrų nuostatų ir siekiant glaudesnio suderinimo. Tačiau tos nuostatos yra nebeaktualios ir nepadeda mažinti mažosioms įmonėms tenkančios prievolių vykdymo naštos, nes jos yra pritaikytos bendrai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemai, pagrįstai apmokestinimo kilmės valstybėje narėje principu;

(2)

PVM veiksmų plane Komisija paskelbė apie mažosioms įmonėms skirtą išsamų supaprastinimo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama mažinti joms tenkančią administracinę naštą ir padedama kurti jų augimui ir tarpvalstybinės prekybos plėtojimui palankią mokestinę aplinką. Dėl supaprastinimo dokumentų rinkinio reikia peržiūrėti specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą, kaip nurodyta Komunikate dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų. Todėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos peržiūra yra svarbi PVM veiksmų plane numatyto reformų dokumentų rinkinio sudedamoji dalis;

(3)

siekiant spręsti nuo PVM atleistoms mažosioms įmonėms tenkančios neproporcingos prievolių vykdymo naštos klausimą, galimybė naudotis tam tikromis supaprastinimo priemonėmis turėtų būti suteikta ir joms;

(4)

pagal dabartinę specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą neapmokestinti PVM galima tik įmones, įsisteigusias valstybėje narėje, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM. Tai mažina toje valstybėje narėje neįsisteigusių įmonių konkurencingumą vidaus rinkoje. Siekiant spręsti šią problemą ir išvengti tolesnių iškraipymų, turėtų būti leista neapmokestinimą PVM taikyti ir mažosioms įmonėms, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM;

(5)

jeigu apmokestinamojo asmens įsisteigimo valstybėje narėje jam taikoma įprasta apmokestinimo PVM tvarka, bet jis naudojasi neapmokestinimu PVM, skirtu mažosioms įmonėms, kitoje valstybėje narėje, pirkimo PVM atskaita turėtų atspindėti to apmokestinamojo asmens sąsają su apmokestinamomis prekėmis ir (arba) paslaugomis. Todėl tais atvejais, kai tokie apmokestinamieji asmenys savo įsisteigimo valstybėje narėje vykdo pirkimus, kurie yra susiję su PVM neapmokestinamu prekių tiekimu ir (arba) paslaugų teikimu kitoje valstybėje narėje, pirkimo PVM atskaita turėtų būti negalima;

(6)

mažosios įmonės gali taikyti neapmokestinimą PVM tik tuo atveju, jei jų metinė apyvarta yra mažesnė nei valstybėje narėje, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM, taikoma riba. Nustatydamos šią ribą valstybės narės turėtų laikytis Direktyvoje 2006/112/EB nustatytų taisyklių dėl ribų. Tos taisyklės, kurių dauguma buvo nustatyta 1977 m., yra nebetinkamos;

(7)

supaprastinimo tikslais kai kurioms valstybėms narėms leista laikinai taikyti ribas, aukštesnes už Direktyvoje 2006/112/EB nustatytas leistinas ribas. Netikslinga toliau keisti bendrąsias taisykles taikant priemones pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, todėl taisyklės dėl ribų turėtų būti atnaujintos;

(8)

valstybės narės turėtų galėti nustatyti tokią savo nacionalinę neapmokestinimo PVM ribą, kuri labiausiai atitiktų jų ekonomines ir politines sąlygas ir neviršytų šioje direktyvoje nustatytos viršutinės ribos. Šiuo klausimu turėtų būti aiškiai nurodyta: jeigu valstybės narės skirtingiems verslo sektoriams taiko skirtingo dydžio ribas, tai turėtų būti pagrįsta objektyviais kriterijais. Jeigu apmokestinamasis asmuo atitinka reikalavimus taikyti daugiau nei vieną sektoriams nustatytą ribą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tas apmokestinamasis asmuo galėtų naudotis tik viena iš tų ribų. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad ribos, kurias jos taiko įsisteigusiems ir neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, nebūtų skirtingos;

(9)

nustatant, ar mažosios įmonės metinė apyvarta nesiekia ribos, kuria remiantis pagal šia direktyva nustatytą specialią schemą neapmokestinama PVM, atsižvelgiama tik į bendrą valstybėje narėje, kurioje taikomas neapmokestinimas PVM, tos įmonės patiektų prekių ir suteiktų paslaugų vertę. Jei toje valstybėje narėje neįsisteigusi įmonė galėtų būti neapmokestinta PVM neatsižvelgiant į jos apyvartą kitose valstybėse narėse, galėtų būti iškreipta konkurencija. Siekiant mažinti tokius konkurencijos iškraipymus ir užtikrinti mokestinių pajamų apsaugą, turėtų būti nustatyta, kad valstybėje narėje, kurioje nėra įsisteigusios, PVM gali būti neapmokestintos tik tos įmonės, kurių metinė apyvarta Sąjungoje nesiekia tam tikros ribos. Įmonės, kurių apyvarta nesiekia valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, nacionalinės ribos, turėtų turėti galimybę toliau vykdyti PVM neapmokestinamą prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą toje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jų apyvartą kitose valstybėse narėse, net jei jų bendra apyvarta viršija ribą Sąjungoje;

(10)

siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai kontroliuoti, kaip taikomas neapmokestinimas PVM, ir užtikrinti, kad valstybės narės turėtų galimybę susipažinti su būtina informacija, turėtų būti reikalaujama, kad apmokestinamieji asmenys, norintys pasinaudoti neapmokestinimu PVM valstybėje narėje, kurioje jie nėra įsisteigę, iš anksto praneštų apie tai valstybei narei, kurioje jie yra įsisteigę. Supaprastinimo ir prievolių vykdymo išlaidų sumažinimo tikslais tokie apmokestinamieji asmenys turėtų būti identifikuojami pagal atskirą numerį tik įsisteigimo valstybėje narėje. Šis numeris gali (bet nebūtinai) būti atskiras PVM mokėtojo kodas;

(11)

siekiant užtikrinti, kad neapmokestinimas PVM ir jo stebėsena veiktų tinkamai, o taip pat informacija būtų perduodama laiku, turėtų būti aiškiai nustatytos prievolės teikti ataskaitas, taikomos apmokestinamiesiems asmenims, kurie naudojasi neapmokestinimu PVM valstybėje narėje, kurioje jie nėra įsisteigę. Tai turėtų sudaryti sąlygas reikalavimus atitinkantiems apmokestinamiesiems asmenims būti atleistiems nuo tokių prievolių ir nuo registravimosi prievolės kitose nei įsisteigimo valstybėse narėse. Tačiau valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad tokiu atveju, kai tokie jų teritorijoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys nesilaiko konkrečiai jiems nustatytų prievolių teikti ataskaitas, jie laikytųsi bendrųjų registravimosi PVM mokėtoju prievolių ir prievolių teikti ataskaitas, nustatytų nacionaliniuose PVM įstatymuose;

(12)

siekiant išvengti nenuoseklumo apskaičiuojant metinę apyvartą valstybėje narėje, kuria remiantis taikomas neapmokestinimas PVM, ir metinę apyvartą Sąjungoje, turėtų būti tiksliai nustatyti apyvartos elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti;

(13)

siekiant užkirsti kelią taisyklių dėl mažųjų įmonių neapmokestinimo PVM apėjimui ir išlaikyti to neapmokestinimo PVM tikslą, apmokestinamasis asmuo, nesvarbu, įsisteigęs ar neįsiteigęs valstybėje narėje, kurioje taikomas neapmokestinimas PVM, neturėtų galėti pasinaudoti neapmokestinimu PVM, jeigu praėjusiais kalendoriniais metais buvo viršyta tos valstybės narės nustatyta nacionalinė riba. Dėl tų pačių priežasčių apmokestinamasis asmuo, neįsisteigęs valstybėje narėje, kurioje taikomas neapmokestinimas PVM, neturėtų galėti pasinaudoti neapmokestinimu PVM, jeigu praėjusiais kalendoriniais metais metinės apyvartos Sąjungoje riba buvo viršyta;

(14)

siekiant užtikrinti, kad mažosios įmonės palaipsniui pereitų nuo neapmokestinimo PVM prie apmokestinimo, apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti leista dar tam tikrą laikotarpį naudotis mažosioms įmonėms taikomu neapmokestinimu PVM, jeigu jų apyvarta neviršija nacionalinės neapmokestinimo PVM ribos daugiau nei nustatytu tos ribos procentiniu dydžiu. Kadangi taikomų ribų dydžiai valstybėse narėse gali būti skirtingi, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti taikyti vieną iš dviejų siūlomų procentinių dydžių tol, kol nuo PVM atleisto apmokestinamojo asmens apyvarta dėl to procentinio dydžio taikymo neviršija tam tikros nustatytos sumos. Jeigu per kalendorinius metus viršijama metinės apyvartos Sąjungoje riba, būtina, atsižvelgiant į šios ribos atliekamą pajamų apsaugos funkciją, kad neapmokestinimas PVM nuo to laiko nustotų būti taikomas;

(15)

kai taikomas neapmokestinimas PVM, juo įsisteigimo valstybėje narėje besinaudojančios mažosios įmonės turėtų bent galėti pasinaudoti registravimosi PVM mokėtoju procedūra per tam tikrą laikotarpį. Konkrečiais atvejais valstybės narės turėtų galėti tą laikotarpį pratęsti, kai reikia išsamių patikrinimų, kad būtų užkirstas kelias mokesčių slėpimui ar vengimui;

(16)

mažosios įmonės, kurios naudojasi neapmokestinimu PVM įsisteigimo valstybėje narėje, turėtų bent galėti vykdyti supaprastintas prievoles teikti ataskaitas;

(17)

specialiose schemose numatyta ne tik galimybė neapmokestinti PVM, bet ir galimybė taikyti laipsnišką mokesčio lengvatą. Laipsniška mokesčio lengvata sukelia daug keblumų ir menkai padeda mažinti mažosioms įmonėms tenkančią prievolių vykdymo naštą. Todėl šios priemonės turėtų būti atsisakyta;

(18)

valstybės narės turėtų galėti apmokestinamiesiems asmenims suteikti teisę rinktis bendrą PVM tvarką arba specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą. Jei apmokestinamasis asmuo naudojasi ta teise, tikslinga valstybėms narėms leisti nustatyti išsamias to pasirinkimo taisykles ir sąlygas;

(19)

šia direktyva neturėtų būti nustatoma naujų registravimosi arba ataskaitų teikimo prievolių mažosioms įmonėms, kurios naudojasi neapmokestinimu PVM tik įsisteigimo valstybėje narėje;

(20)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti mažosioms įmonėms tenkančią prievolių naštą, valstybės narės negali deramai pasiekti, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Laikydamasi subsidiarumo principo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (4) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(22)

siekiant užtikrinti, kad Direktyvoje 2006/112/EB nustatytos supaprastinimo priemonės, kiek tai susiję su specialia mažosioms įmonėms skirta schema, galėtų būti tinkamai stebimos, būtina iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010 (5), kad atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų automatinę prieigą prie duomenų, surinktų iš apmokestinamųjų asmenų, kurie naudojasi atleidimu nuo PVM, skirtu mažosioms įmonėms;

(23)

siekiant suteikti mažosioms įmonėms galimybę lengvai susipažinti su nuostatomis, susijusiomis su specialia mažosioms įmonėms skirta schema kiekvienoje valstybėje narėje, tos nuostatos turėtų būti paskelbtos Komisijos interneto svetainėje;

(24)

Europos regionų komitetas pateikė nuomonę 2018 m. spalio 10 d. (6);

(25)

todėl Direktyva 2006/112/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

2 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

2)

139 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

167a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

169 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

5)

220a straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

6)

270 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

7)

272 straipsnio 1 dalies d punktas išbraukiamas;

8)

XII antraštinės dalies 1 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„-1 skirsnis

Sąvokų apibrėžimai

9)

XII antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio antraštė pakeičiama taip:

„Neapmokestinimo atvejai“;

10)

282 straipsnis pakeičiamas taip:

11)

283 straipsnio 1 dalies c punktas išbraukiamas;

12)

284 straipsnis pakeičiamas taip:

13)

įterpiami šie straipsniai:

14)

285, 286 ir 287 straipsniai išbraukiami;

15)

288 straipsnis pakeičiamas taip:

16)

įterpiamas šis straipsnis:

17)

290 straipsnio antras sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės gali nustatyti išsamias taisykles ir sąlygas tai galimybei taikyti.“;

18)

291 ir 292 straipsniai išbraukiami;

19)

XII antraštinės dalies 1 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„2a skirsnis

Nuo PVM atleistų mažųjų įmonių prievolių supaprastinimas

20)

XII antraštinės dalies 1 skyriaus 3 skirsnis išbraukiamas;

21)

314 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

22)

334 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

1)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

21 straipsnyje įterpiama ši dalis:

3)

31 straipsnyje įterpiama ši dalis:

4)

32 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

5)

įterpiamas šis skyrius:

„ Xa SKYRIUS

NUOSTATOS DĖL DIREKTYVOS 2006/112/EB XII ANTRAŠTINĖS DALIES 1 SKYRIUJE NUMATYTOS SPECIALIOS SCHEMOS