(1)

siekiant spręsti netiesioginio žemės naudojimo keitimo (toliau – NŽNK) problemą, Direktyvoje (ES) 2018/2001 reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotąjį aktą, kuriuo būtų nustatyti didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijai ir nedidelę NŽNK riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo kriterijai. Tos nuostatos turėtų papildyti ataskaitą dėl tam tikrų pradinių žaliavų auginimo plėtros visame pasaulyje padėties (toliau – ataskaita dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros), pateiktą Europos Parlamentui ir Tarybai tą pačią dieną;

(2)

žemės naudojimas netiesiogiai pasikeičia tuomet, kai maistiniams ar pašariniams augalams auginti anksčiau naudota žemė pradedama naudoti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos reikmėms. Tokiais atvejais maisto ir pašarų gamybos poreikis išlieka, todėl žemės ūkio paskirties žemės plotai gali būti plečiami į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus (pavyzdžiui, miškus, šlapžemes ir durpynus) ir dėl to gali būti papildomai išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

(3)

taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB (2) ir Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, į išmetamuosius teršalus, susidarančius dėl NŽNK, neatsižvelgiama;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1513 (3) pripažįstama ne tik tai, kad dėl NŽNK susidaro išmetamųjų teršalų, bet ir tai (nors jų kiekį sunku tiksliai apskaičiuoti), kad dėl didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl NŽNK, kiekio gali būti prarasta visa nauda, susijusi su tuo, kad naudojant atskirus biodegalus, kurie nurodyti toje direktyvoje, ir skystuosius bioproduktus, išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar jos dalis. Todėl joje nustatyta bendroji riba, taikytina to kuro, pagaminto iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukringų ir aliejinių augalų bei augalų, visų pirma energijos gamybos tikslais kaip pagrindiniai augalai auginamų žemės ūkio paskirties žemėje, kiekiui, kurį galima priskaičiuoti prie Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų tikslų. Ta riba – tokio kuro įnašas į kiekvienos valstybės narės geležinkelių ir kelių transporto sektoriaus galutinį energijos suvartojimą turi neviršyti 7 %;

(5)

Direktyvoje (ES) 2018/2001 biodegalų ir biomasės kuro, pagaminto iš maistinių ir pašarinių augalų, naudojimo transporto sektoriuje apribojimas išlaikomas ir sutvirtinamas, nustatant konkrečias nacionalines bendro šių rūšių kuro įnašo, siekiant Sąjungos 2030 m. tikslo atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, ribas. Šios ribos nustatomos pagal 2020 m. nacionalinę to kuro įnašo į kiekvienos valstybės narės geležinkelių ir kelių transporto sektoriaus galutinį energijos suvartojimą dalį, numatant galimybę jas padidinti vienu procentiniu punktu, bet neviršijant 7 %;

(6)

Direktyvoje (ES) 2018/2001 taip pat raginama nustatyti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, gaminamų iš maistinių ir pašarinių augalų, kurie kelia didelę NŽNK riziką ir kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, suvartojimo kiekvienoje valstybėje narėje 2019 m. konkrečią ribinę vertę. Nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki ne vėliau kaip 2030 m. jų įnašas turėtų būti palaipsniui sumažintas iki 0 %;

(7)

nors plačiai pripažįstama, kad NŽNK kelia riziką dėl maistinių ir pašarinių augalų naudojimo kurui gaminti, mokslinė literatūra rodo, kad dėl NŽNK išmetamų teršalų kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių kurui gaminti naudojamų pradinių žaliavų rūšies, papildomo pradinių žaliavų poreikio, atsiradusio dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimo, ir žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, pasaulinės apsaugos masto;

(8)

mokslinė literatūra taip pat rodo, kad ypač didelis NŽNK poveikis biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro galimybėms sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būdingas aliejiniams augalams. Todėl plačiai pripažįstama, kad iš tokių pradinių žaliavų pagamintas atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuras kelia didesnę NŽNK riziką. Tai atsispindi ir Direktyvos 2009/28/EB, ir Direktyvos (ES) 2018/2001 VIII priedo A dalyje. Ataskaitoje dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros, kurioje pateikiami naujausi geriausi turimi moksliniai duomenys apie maistinių ir pašarinių augalų auginimo teritorijos pasaulinę plėtrą į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, pripažįstama, kad šie augalai taip pat lemia didžiąją dalį maistinių ir pašarinių augalų auginimo teritorijos pasaulinės plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus;

(9)

ataskaitoje dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros taip pat pabrėžiama, kad aliejinių augalų auginimo teritorijos plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus poveikis biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro galimybėms sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį priklauso nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, absoliutusis ir santykinis teritorijos plėtros, kuri vertinama nuo konkrečių ataskaitinių metų, mastas (palyginti su bendru konkretaus augalo auginimo teritorijos plotu), šios teritorijos plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus dalis, taip pat vietovės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, tipas – itin svarbūs Direktyvos (ES) 2018/2001 taikymo tikslais nustatant tokios plėtros reikšmingumą. Todėl į šiuos veiksnius, taip pat į konkrečius produktyvumo veiksnius, susijusius su kiekviena augalų grupe, reikėtų atsižvelgti nustatant kriterijus, pagal kuriuos identifikuojami didelę NŽNK riziką keliantys biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus;

(10)

atsižvelgiant į visus pirmiau pateiktus argumentus, įskaitant visą atitinkamą mokslinę informaciją ir tyrimus, įvairių pradinių žaliavų skirtumus, pasaulinį įvairių biržos prekių rinkų pobūdį ir jų veikimo būdą, susijusią nenumatyto ar priešingus rezultatus duodančio nukrypimo riziką arba nukreipiamąjį poveikį, santykinį išsamių duomenų prieinamumą, periodišką ir dažną tų duomenų peržiūrą, taip pat atitinkamus tarptautinius Europos Sąjungos įsipareigojimus, laikoma, kad šiuo reglamentavimo proceso etapu tinkamiausias, objektyviausias ir nešališkiausias metodas yra metodas, grindžiamas kiekvienos atitinkamos pradinės žaliavos vertinimu iš bendros pasaulinės perspektyvos, o ne atskirų šalių perspektyvos. Tai yra geriausias įmanomas reglamentavimo metodas, atsižvelgiant į skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius tikslus, kurių siekiama šiuo reglamentu. Tokiam metodui papildomo darnumo suteikia galimybė sertifikuoti nedidelę NŽNK riziką keliantį kurą;

(11)

pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 26 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi taikyti šiame reglamente nustatytus didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijus. Jos turėtų tai daryti remdamosi priede pateikta informacija, kuri turi būti tikslinama pagal šį reglamentą. Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti ataskaitą dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros, kad būtų atsižvelgta į kintančias aplinkybes ir naujausius turimus mokslinius įrodymus. Prireikus priedas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(12)

tam tikromis aplinkybėmis biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, kurie paprastai laikomi keliančiais didelę NŽNK riziką, NŽNK poveikio galima išvengti, o susijusių pradinių žaliavų auginimas atitinkamoms auginimo teritorijoms gali net būti naudingas. Tokiems atvejams būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą būtų galima identifikuoti ir sertifikuoti kaip nedidelę NŽNK riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą. Sertifikuotiems nedidelę NŽNK riziką keliantiems biodegalams, skystiesiems bioproduktams arba biomasės kurui neturėtų būti taikoma didelę NŽNK riziką keliantiems biodegalams, skystiesiems bioproduktams arba biomasės kurui, kurie gaminami iš maistinių ir pašarinių augalų, nustatyta riba ir laipsniško mažinimo reikalavimas, jei jie atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytus susijusius tvarumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus;

(13)

biodegalai, skystieji bioproduktai ar biomasės kuras turėtų būti laikomi keliančiais nedidelę NŽNK riziką tik tuo atveju, jei jiems gaminti naudojamos pradinės žaliavos užaugintos taikant tinkamai patikrinamas produktyvumo didinimo, viršijant įprastinės veiklos scenarijaus prognozes, priemones. Be to, šios priemonės turėtų užtikrinti pradinių žaliavų tvarumą, atsižvelgiant į visus Direktyvoje 2009/28/EB arba Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus reikalavimus, susijusius su atsinaujinančiosios energijos tikslais;

(14)

kaip teigiamo nedidelę NŽNK riziką keliančio kuro sertifikavimo poveikio papildoma garantija – į papildomas pradines žaliavas, kurios turi būti naudojamos nedidelę NŽNK riziką keliančiam kurui gaminti, turėtų būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jos gaunamos taikant konkrečios kategorijos priemones. Visų pirma reikėtų atsižvelgti tik į priemones, kurios yra finansiškai patrauklios dėl galimybės gauti su tokiu sertifikavimu susijusią finansinę naudą – pagal analogiją su finansinio papildomumo kriterijais, taikomais pagal Kioto protokolo švarios plėtros mechanizmą;

(15)

be to, yra tikslinga netaikyti finansinio papildomumo kriterijaus papildomoms pradinėms žaliavoms, kurios auginamos apleistoje arba labai nualintoje žemėje, arba tokioms, kurias augina savarankiškai veiklą vykdantys smulkiųjų ūkių valdytojai. Tai iš esmės prilygtų nepagrįstai administracinei naštai, atsižvelgiant į didelį produktyvumo didinimo potencialą ir kliūtis, su kuriomis susiduriama finansuojant būtinas investicijas. Todėl, jei priemonės taikytos apleistoje ar labai nualintoje žemėje arba jas taikė savarankiškai veiklą vykdantys smulkiųjų ūkių valdytojai, neturėtų būti reikalaujama įrodyti, kad jos atitinka finansinio papildomumo kriterijus, nedarant poveikio reikalavimui auginti papildomas pradines žaliavas ir laikytis tvarumo kriterijų. Atsižvelgiant į statistinį darbą, nuveiktą atliekant kelis tyrimus, įskaitant Maisto ir žemės ūkio organizacijos parengtą duomenų apie smulkiųjų ūkių valdytojus rinkinį, šiame kontekste smulkiaisiais ūkiais laikomi mažesni nei 2 hektarų ūkiai;

(16)

turėtų būti atsižvelgiama tik į faktinį esamų ar naujų projektų produktyvumo padidėjimą, nulemtą priemonių, kuriomis siekiama gauti papildomo derliaus. Todėl sertifikavimas turėtų būti pagrįstos trukmės ir apimties, kad būtų galima visiškai amortizuoti atitinkamas investicijas ir kad būtų galima įdiegti patikimas sertifikavimo veiksmingumo stebėsenos procedūras;

(17)

siekiant užtikrinti sklandų biodegalų, skystųjų bioproduktų ar biomasės kuro sertifikavimą, ekonominės veiklos vykdytojams taikomos sertifikavimo taisyklės turėtų būti tinkamai parengtos ir patikimos. Šiose taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į savanoriškų nacionalinių arba tarptautinių schemų vaidmenį pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio naujos redakcijos tekstą, kuriuo reikalaujama didesnio pagal tas schemas atliekamų patikrų patikimumo, palyginti su atitinkamomis Direktyvos 2009/28/EB nuostatomis. Taikant savanoriškas schemas, kurios gali papildyti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 6 dalį Komisijos pripažįstamas nacionalines schemas, galima sertifikuoti nedidelę NŽNK riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ar biomasės kurą, kaip tai jau daroma patvirtinant atitiktį Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytiems tvarumo kriterijams;

(18)

siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojų pateikta informacija būtų skaidri, tiksli, patikima ir apsaugota nuo sukčiavimo, reikėtų nustatyti bendras nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės degalų sertifikavimo taisykles, kuriose būtų numatytas deramas nepriklausomas ekonominės veiklos vykdytojų pateiktų pareiškimų auditas. Tokios taisyklės, įskaitant grupinio sertifikavimo taisykles, gali būti tikslinamos ir vienodinamos, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 8 dalį priimant įgyvendinimo aktus,