(2)

Registruotinas produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas) – tam tikri Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) plokšti valcuoti produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant supjaustytų pagal ilgį ir siaurų juostų produktus), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti.

(3)

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

(4)

Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10, 7225 30 10, 7225 30 30, 7225 30 90, ex 7225 40 12, ex 7225 40 15, ex 7225 40 60, 7225 40 90, ex 7226 19 10, ex 7226 20 00, 7226 91 20, 7226 91 91 ir 7226 91 99. Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

(5)

2016 m. spalio 11 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti nagrinėjamųjų šalių kilmės importuojamą nagrinėjamąjį produktą. 2016 m. lapkričio 21 d. skundo pateikėjas atnaujino prašymą ir pateikė naujesnių finansinių duomenų. Skundo pateikėjas prašė nustatyti reikalavimą registruoti iš nagrinėjamųjų šalių importuojamą nagrinėjamąjį produktą, kad priemones šiems produktams būtų galima taikyti nuo tokios registracijos dienos.

(6)

Atsižvelgdamos į šį prašymą, keturios suinteresuotosios šalys nesutiko su tuo, teigdamos, kad pradiniame prašyme registruoti importuojamą produktą skundo pateikėjas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjamojo produkto atitinkamai iš Irano (3), Rusijos (4), Serbijos (5) ir Ukrainos (6) registravimo reikalingumą.

(7)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importui registruoti, kad vėliau tokiam importui būtų galima taikyti atitinkamas priemones. Reikalavimas registruoti importą gali būti nustatomas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(8)

Skundo pateikėjas teigė, kad importuotojai gerai žinojo apie ilgą laiką vykdomą dempingą, kuris Sąjungos pramonei darė žalą. Importas iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei darė žalą, be to, labai išaugo tokio importo apimtis, net ir po tiriamojo laikotarpio. Dėl to taisomasis antidempingo muito poveikis labai sumažės, jeigu toks muitas turėtų būti taikomas.

(9)

Komisija išnagrinėjo prašymą atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Visų pirma ji patikrino, ar importuotojas žinojo ar turėjo žinoti apie dempingą, dempingo mastą ir įtariamą ar nustatytą žalą. Ji taip pat nagrinėjo, ar buvo tolesnis esminis importo augimas, kuris dėl jo laikotarpio, apimties ir kitų aplinkybių gali gerokai sumažinti taisomąjį galutinio antidempingo muito poveikį.

(10)

EUROFER 2016 m. gegužės 23 d. skunde pateikta pakankamai prima facie įrodymų dėl įtariamo dempingo iš penkių nagrinėjamųjų šalių. Nekonfidencialioje skundo versijoje nustatyta, kad importo iš penkių nagrinėjamųjų šalių apskaičiuotas dempingo skirtumas yra ne mažesnis kaip 20 % Dėl keturių (Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos) iš penkių nagrinėjamųjų šalių skundo pateikėjas skunde pateikė įrodymų dėl normaliosios vertės, pagrįstos Steel First arba kitų rinkos ataskaitų informacija apie kainodarą. Dėl vienos likusios nagrinėjamosios šalies (Serbijos) skundo pateikėjas pateikė įrodymų dėl apskaičiuotos normaliosios vertės (apytikrių gamybos sąnaudų, pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų ir pelno). Įrodymai dėl dempingo grindžiami nagrinėjamojo produkto taip nustatytų normaliųjų verčių palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis). Nagrinėjamųjų šalių eksporto kainos buvo nustatytos remiantis Steel First informacija arba Eurostato duomenimis. Be to, skunde pateikta prima facie įrodymų dėl įtariamos žalos.

(11)

Šie dalykai buvo aiškiai nurodyti 2016 m. liepos 7 d. pranešime apie šio tyrimo inicijavimą (7). Kadangi šis pranešimas yra viešai prieinamas visiems importuotojams, Komisija mano, kad vėliausiai tuo metu importuotojai jau žinojo arba turėjo žinoti apie įtariamą dempingą, jo mastą ir įtariamą žalą. Taigi Komisija padarė išvadą, kad pirmasis reikalavimo registruoti importuojamą produktą nustatymo kriterijus yra įvykdytas.

(12)

Atnaujintame prašyme registruoti importuojamą produktą skundo pateikėjas lygina bendrą vidutinę nagrinėjamojo produkto importo iš visų nagrinėjamųjų šalių apimtį per mėnesį 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpiu su tokiu pačiu rodikliu 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. laikotarpiu. Šis palyginimas atskleidė, kad vidutinė importo iš penkių nagrinėjamųjų šalių mėnesinė apimtis išaugo 24 %

(13)

Komisija nusprendė, kad nebuvo tikslinga naudoti 2016 m. liepos mėnesio duomenis. Kaip paaiškinta 12 konstatuojamojoje dalyje, importuotojai turėjo žinoti apie įtariamą dempingą ir padarytą žalą tik nuo liepos 7 d. Iki tos datos gauti duomenys negali būti naudojami išvadoms dėl registravimo pagrįsti. Atsižvelgdama į tai, kad importo statistika yra pateikiama kas mėnesį, Komisija nusprendė palyginti vidutinę mėnesinę importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpiu su tuo pačiu rodikliu 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu (t. y. 4 mėnesiai po inicijavimo 2016 m. liepos 7 d.).

(14)

Komisija pastebėjo, kad tuo laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis gerokai išaugo – 14 %, palyginti su bendra vidutine mėnesine importo apimtimi. Tačiau Komisija tuo pačiu laikotarpiu nustatė reikšmingus penkių šalių eksporto veiklos skirtumus, nurodytus įvairiuose pateiktuose dokumentuose, minimuose 6 konstatuojamojoje dalyje.

(15)

Visų pirma, visa importo iš penkių nagrinėjamųjų šalių vidutinė mėnesio apimtis per 13 konstatuojamojoje dalyje nurodytą laikotarpį 14 % padidėjo dėl bendro toliau nurodytų veiksnių poveikio: vienu metu labai išaugo nagrinėjamojo produkto importo iš Rusijos (+ 73 %) ir iš Brazilijos (+ 26 %) apimtis, importo iš kitų dviejų nagrinėjamųjų šalių – Ukrainos ir Irano apimtis sumažėjo, o importo iš Serbijos apimtis nekito.

(16)

Taigi, padidėjusi importo dempingo kaina iš penkių nagrinėjamųjų šalių apimtis yra sietina tik su labai padidėjusia importo iš Rusijos ir Brazilijos apimtimi. Esant šioms išskirtinėms aplinkybėms, Komisija nematė pagrindo registruoti ir iš kitų trijų šalių importuojamų produktų. NET jei Komisija per pagrindinį tyrimą turėjo atlikti bendrą importo iš visų penkių šalių padarytos žalos vertinimą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį, atgaline data nustatomi muitai importui iš šalių, kuriose pradėjus tyrimą eksportas nekito arba net sumažėjo, atrodytų neproporcinga priemonė. Taigi, Komisija padarė išvadą, kad ir tokio importo registracija nebuvo būtina.

(17)

Į 2016 m. gegužės 23 d. skundą jo pateikėjas įtraukė prima facie įrodymus dėl nuolat mažėjančių importo iš nagrinėjamųjų šalių pardavimo kainų tendencijos. Vidutinės pardavimo Sąjungai kainos mažėjo nuo 2011 iki 2015 m., dėl to bent 30 % buvo priverstinai sumažintos ir Sąjungos plieno gamintojų vidutinės pardavimo kainos. Apskritai atsižvelgiant į skunde pateiktą įtariamą dempingo skirtumų mastą, tokiais įrodymais pakankamai pagrindžiamas faktas, kad nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai vykdo dempingą. Tačiau į 2016 m. spalio 11 d. prašymą registruoti importuojamą produktą skundo pateikėjas neįtraukė atnaujintos informacijos apie importo kainas po šio tyrimo inicijavimo.

(18)

Komisija nusprendė, kad kainų raida po tyrimo inicijavimo yra kita reikšminga aplinkybė, susijusi su prašymu registruoti importuojamą produktą. Todėl ji analizavo importo kainas remdamasi Eurostato duomenimis. Ji nustatė, kad importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos po šio tyrimo inicijavimo šiek tiek pakilo.

(19)

Vertindama šią importo iš Rusijos ir Brazilijos kainų didėjimo tendenciją, Komisija nustatė, kad absoliutus šių kainų lygis tebėra labai žemas. Visų pirma, jis buvo žemesnis už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas 2015 m. pabaigoje, kaip nustatė Komisija lygiagrečiame karštojo valcavimo plokščių produktų tyrime dėl Kinijos (8). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad importo iš šių dviejų šalių registravimas būtų pagrįstas.

(20)

Taigi, padidėjusi importo dempingo kaina iš penkių nagrinėjamųjų šalių apimtis yra sietina tik su labai padidėjusia importo iš Rusijos ir Brazilijos apimtimi. Atsižvelgiant į laiko aspektą, dėl labai padidėjusios tokio importo iš Rusijos ir Brazilijos apimties gali labai sumažėti bet kokių galutinių muitų taisomasis poveikis, nebent tokie muitai būtų taikomi atgaline data.

(21)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad pateikta pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(22)

Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

(23)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti nustatytas reikalavimas registruoti iš Rusijos ir Brazilijos importuojamą nagrinėjamąjį produktą siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyti antidempingo muitai, juos, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, būtų galima taikyti registruotam importui iš Rusijos ir Brazilijos atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį.

(24)

Skundo pateikėjas skunde apskaičiavo, kad vidutinis dempingo skirtumas siekia 20–40 % Rusijos atveju ir 40–70 % Brazilijos atveju. Be to, apytikris vidutinis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas siekia 20–50 %, kai nagrinėjamasis produktas importuojamas iš abiejų šalių – Rusijos ir Brazilijos. Apytikrė galimos būsimos Rusijos ir Brazilijos atsakomybės suma yra nustatyta pagal vidutinio dempingo skirtumo dydį, pateiktą skunde, t. y. 20–50 % ad valorem nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės.

(25)

Visi su šiuo registravimu susiję asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (9),