4.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/1

(1)

Atlikus tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 260/2007 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės volframo elektrodams (toliau – pradinės priemonės). Nustatytosios priemonės – 63,5 % ad valorem muitas visoms bendrovėms, išskyrus tris eksportuojančius Kinijos gamintojus, kuriems taikyti individualūs muitai.

(2)

2012 m. kovo 9 d. Komisija pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (3) Europos Sąjungos oficialiame leidinyje paskelbė apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems KLR kilmės volframo elektrodams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą.

(3)

Peržiūra inicijuota gavus pagrįstą prašymą, kurį Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų volframo elektrodų, vardu pateikė Eurométaux (toliau – pareiškėjas).

(4)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęstųsi.

(5)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Komisija pareiškėjui, kitam žinomam Sąjungos gamintojui, eksportuojantiems KLR gamintojams, nesusijusiems importuotojams ir žinomiems susijusiems naudotojams, galimos panašios šalies gamintojams ir KLR atstovams oficialiai pranešė apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(7)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(8)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų ir tyrime dalyvaujančių nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(9)

Apie save pranešė trys importuotojai. Tačiau per PTL nė vienas iš jų tam tikrų KLR kilmės volframo elektrodų neimportavo.

(10)

Kadangi prašomą informaciją pateikė tik du eksportuojantys KLR gamintojai eksportuojančių gamintojų nebuvo būtina atrinkti.

(11)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus pateikė du Sąjungos gamintojai, du eksportuojantys KLR gamintojai ir vienas JAV gamintojas.

(12)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai buvo surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose.

(13)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats produktas, nurodytas Reglamente (EB) Nr. 260/2007, t. y. KLR kilmės volframo suvirinimo elektrodai, įskaitant suvirinimo elektrodams skirtas volframo juostas ir strypus, kurių sudėtyje esantis volframas sudaro ne mažiau kaip 94 % masės, išskyrus pagamintus paprasto sukepinimo būdu, išilgai supjaustytus arba nesupjaustytus (toliau – VE arba peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8101 99 10 ir ex 8515 90 00.

(14)

Peržiūrimasis produktas yra naudojamas suvirinimui ir panašiuose procesuose. VE naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, statyboje, laivų statyboje, automobilių gamyboje, jūrų pramonėje, chemijos ir branduolinėje inžinerijoje, aviacijos ir kosmoso sektoriuje, naftotiekiuose bei dujotiekiuose. Remiantis įvairių rūšių produkto fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir pakeičiamumu vartotojo požiūriu, šiame tyrime laikoma, kad bet kokie VE yra vienas produktas.

(15)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad, kaip ir pradiniame tyrime, peržiūrimojo produkto, KLR vidaus rinkoje pagamintų ir parduotų produktų, Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje pagamintų ir parduotų produktų ir panašios šalies rinkoje pagamintų ir parduotų produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl šie produktai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu vykdytas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(17)

Kaip paaiškinta pirmiau, eksportuojančių KLR gamintojų atranka nebuvo būtina. Dviems bendradarbiaujančioms bendrovėms per PTL teko apie 80–85 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš KLR į Sąjungą. Tuo remiantis padaryta išvada, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas.

(18)

Atlikus pradinį tyrimą vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą nustatytas rinkos ekonomikos režimas (toliau – RER), o kitam pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį – individualus režimas (toliau – IR). Primenama, kad atliekant tyrimus pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį RER ir IR taikymas nėra persvarstomas. Trečiajai bendrovei, nebendradarbiavusiai atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, per pradinį tyrimą taikytas IR.

(19)

Remiantis tuo, kad KLR yra pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalis, ir remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatomis eksportuojančių gamintojų, kuriems nebuvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas, normaliąją vertę reikia nustatyti pagal atitinkamos rinkos ekonomikos trečiosios šalies (toliau – panaši šalis) kainas ar apskaičiuotąją vertę.

(20)

Kaip ir pradiniame tyrime, pranešime apie inicijavimą JAV buvo pasiūlytos kaip panaši šalis normaliajai vertei nustatyti. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabas dėl tokio pasirinkimo. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(21)

Komisija taip pat nagrinėjo, ar kitos šalys galėtų būti pagrįstai pasirinktos panašia šalimi; remdamasi Eurostato duomenimis ji nustatė kitas trečiąsias šalis, iš kurių buvo importuoti volframo elektrodai. Susisiekta su galimais žinomais šių šalių gamintojais ir jų paprašyta bendradarbiauti atliekant tyrimą. Tačiau bendradarbiauta nebuvo.

(22)

JAV laikytos palyginimui tinkama šalimi, ypač atsižvelgiant į vidaus rinkos atvirumą ir konkurencingumą. JAV taip pat buvo pasirinktos panašia šalimi atliekant pradinį tyrimą. Jokių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti pasirinkimą, nenustatyta arba Komisijai apie tokias aplinkybes nepranešta.

(23)

Todėl atliekant šią peržiūrą JAV laikytos panašia rinkos ekonomikos šalimi. Susisiekta su vienintelis žinomu JAV gamintoju ir jis sutiko bendradarbiauti, atsakyti į klausimyną ir leisti surengti tikrinamąjį vizitą. Patikrintos šios bendrovės pardavimo ir gamybos apimtys taikytos bendrovių, kurioms per pradinį tyrimą nebuvo taikytas RER, normaliajai vertei nustatyti.

(24)

Bendrovės, kuriai pradiniame tyrime taikytas RER, normalioji vertė nustatyta remiantis jos duomenis. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi išnagrinėta, ar VE pardavimas nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje per PTL buvo tipiškas, t. y. ar vidaus vartojimui skirto produkto pardavimo apimtis sudarė 5 % ar daugiau peržiūrimojo produkto eksporto į Sąjungą.

(25)

Po to nagrinėta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje, nustatant pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį.

(26)

Tų rūšių nagrinėjamojo produkto, kurio pardavimo vidaus rinkoje apimtis įprastomis prekybos sąlygomis buvo tipiška, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis nepriklausomų pirkėjų eksportuojančioje šalyje sumokėtomis kainomis. Kitų rūšių peržiūrimojo produkto normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Todėl nustatyta normalioji vertė apskaičiuota remiantis bendrovės gamybos sąnaudomis ir pridedant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (PBA) ir pelną, gautą pardavus produktą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį.

(27)

Po atskleidimo viena šalis teigė, kad PBA išlaidoms nustatyti taikytas metodas skyrėsi nuo pradiniame tyrime taikyto metodo ir tai galėjo turėti įtakos nustatant pelno dydį, taikytą normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį. Be informacijos, kuri jau buvo pateikta atliekant tyrimą, bendrovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį PBA išlaidos nustatytos pagal apyvartą ir šis metodas taip pat taikytas pradiniame tyrime.

(28)

Pradiniame tyrime taikytas pelno dydis nustatytas ne pagal įprastas prekybos sąlygas, nes nė vienos rūšies nagrinėjamasis produktas nebuvo parduotas vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis. Šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje nustatyta, kad kai kurių rūšių nagrinėjamasis produktas parduotas pelningai, todėl, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalyse, šių pelningų sandorių pelnas taikytas normaliajai vertei apskaičiuoti.

(29)

Bendrovės, kuriai pradiniame tyrime nebuvo taikytas RER, atveju remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu normalioji vertė nustatyta pagal informaciją, gautą iš panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo. Nustatyta, kad panašios šalies gamintojas vidaus rinkoje pardavė pakankamą kiekį įprastomis prekybos sąlygomis ir todėl remiantis šiuo pardavimu buvo galima nustatyti normaliąją vertę bendrovei, kuriai nebuvo taikomas RER.

(30)

Kalbant apie bendrovę, kuriai taikytas RER, visas pardavimas eksportui į Sąjungą vyko per susijusius importuotojus; po to produktas perparduotas susijusioms ir nesusijusioms bendrovėms Sąjungoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui, ir tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas sąnaudas ir pagrįstą PBA išlaidų bei pelno dydį.. Šiuo atveju buvo naudojamos pačių susijusių bendrovių patirtos PBA išlaidos.

(31)

Po atskleidimo viena šalis teigė, kad nustatant susijusių importuotojų PBA išlaidas atsižvelgta į tam tikras išlaidas, susijusias su kitų nei nagrinėjamasis produktas produktų pardavimu ir todėl šios išlaidos neturėtų būti įtraukiamos. Pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį apskaičiuojant eksporto kainą atsižvelgta į patikrintas susijusių bendrovių pateiktas PBA išlaidas. Teiginys, kad nurodytose PBA išlaidose įtrauktos kitų parduotų produktų PBA išlaidos, nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais ir todėl turėjo būti atmestas.

(32)

Be to, vienos suinteresuotosios šalies pateiktose pastabose dėl eksporto kainų neteisingai nurodytas susijusios valiutos kursas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(33)

Kalbant apie pelno dydį, nebendradarbiavo nė vienas iš nesusijusių Sąjungos importuotojų. Atliekant pradinį tyrimą taikytas susijusių importuotojų pelno dydis, nes nesusijusių importuotojų veiklos nebuvo galima tinkamai palyginti su nagrinėjamojo susijusio importuotojo veikla. Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijusio importuotojo veikla per PTL buvo tokia pati kaip ir pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, t. y. dauguma importuojamų VE buvo vėliau integruojami į pagrindinį grupės gaminamą produktą – suvirinimo degiklį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad VE vertė yra nedidelė, palyginti su galutinio produkto verte. Šiuo pagrindu kaip ir pradiniame tyrime buvo padaryta išvada, kad paties susijusio importuotojo pelno dydis būtų tinkamas pelno dydžio pagrindas eksporto kainai apskaičiuoti.

(34)

Kalbant apie bendrovę, kuriai pradiniame tyrime taikytas IR, visas pardavimas eksportui į Sąjungą buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(35)

Visų kitų KLR gamintojų eksporto kaina nustatyta remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės importo statistiniais duomenimis.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalį eksporto kainos nustatytos išskaičiuojant sumokėtus antidempingo muitus, nes nė viena šalis nepateikė jokių įrodymų, kad muitas tinkamai įtrauktas į perpardavimo kainas ir atitinkamas pardavimo Sąjungos rinkoje kainas.

(37)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis kainomis EXW sąlygomis.

(38)

Siekiant užtikrinti, kad abiejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atveju normalioji vertė ir eksporto kaina būtų palygintos teisingai, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi koreguojant tinkamai atsižvelgta į vežimo, draudimo ir kredito sąnaudų skirtumus, turinčius įtakos kainoms ir jų palyginamumui.

(39)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, dempingo skirtumas buvo nustatytas lyginant vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(40)

Palyginus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam pradiniame tyrime taikytas RER, duomenis nustatyta, kad ši bendrovė toliau vykdė didelės apimties dempingą.

(41)

Iš bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kuriam pradiniame tyrime taikytas IR, ir visiems kitiems nebendradarbiaujantiems KLR eksportuojantiems gamintojams visos šalies mastu taikomo dempingo skirtumo matyti, kad dempingo lygis netgi viršijo nustatytą pradiniame tyrime.

(42)

Nustačius, kad per PTL buvo vykdytas dempingas, nagrinėta dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos.

(43)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai sudarė tik apie 10 % visų gamybos pajėgumų KLR. Todėl išvados turėjo būti iš esmės pagrįstos prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir viešai skelbiama informacija. Konkrečiai nagrinėta Kinijos gamintojų eksporto kainodara kitose trečiųjų šalių rinkose, Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas Kinijos eksportuotojams.

(44)

Kalbant apie eksportą į kitas trečiųjų šalių rinkas, reikėtų pažymėti, kad turima Kinijos viešųjų duomenų bazių statistinė informacija apima platesnę produktų apibrėžtąją sritį nei peržiūrimasis produktas, todėl neįmanoma prasmingai išnagrinėti į kitas rinkas eksportuoto kiekio ar kainų šiose rinkose. Du bendradarbiaujantys KLR gamintojai neeksportavo nesusijusiems pirkėjams kitų trečiųjų šalių rinkose. Todėl nebuvo galima patikimai nustatyti eksporto į kitas trečiųjų šalių rinkas per PTL kainos ir remiantis turima informacija padaryti pagrįstų išvadų.

(45)

Toliau pateikiama analizė atlikta pagal duomenis, kuriuos pareiškėjas pateikė prašyme atlikti peržiūrą; jie buvo patikrinti pagal viešai pateikiamą informaciją.

(46)

Remiantis šia informacija KLR gamintojų pajėgumai sudarė 1 600 000 kg. Pareiškėjas mano, kad Kinijos gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientas yra apie 63 %, o nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 600 000 kg ir beveik penkis kartus viršija visą Sąjungoje suvartotą kiekį per PTL. Taigi, yra didelis kiekis produkto, kurį galima eksportuoti iš KLR, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra požymių, kad trečiųjų šalių rinkose ar vidaus rinkoje būtų galima absorbuoti šiuos didelius nepanaudotus pajėgumus.

(47)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR į Sąjungą padidėjo 9 % ir per PTL gerokai viršijo 50 000 kg; tai sudarė maždaug pusę viso per PTL Sąjungos suvartojimo.

(48)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo kainos kito, o raidos tendencijos atitiko Sąjungos pramonės pardavimo kainų raidą Sąjungos rinkoje. Apskritai nuo 2008 m. iki PTL pabaigos importo kainos padidėjo 42 % ir išliko dempingo lygio. Kainų didėjimą geriausiai galima paaiškinti per PTL padidėjusiomis pagrindinės žaliavos (volframo miltelių) sąnaudomis.

(49)

Sąjungos rinka yra viena didžiausių pasaulyje ir jai tenka maždaug 20 % pasaulyje suvartojamų VE. Kinijos bendrovės parodė didelį susidomėjimą veiklos plėtra Sąjungos rinkoje; tai atspindi ir faktas, kad per PTL jos išlaikė ir net padidino turimą didelę rinkos dalį (45 %).

(50)

Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad importas iš Kinijos ir toliau pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis ir esant dideliems dempingo skirtumams Atsižvelgiant į kainų lygio Sąjungos rinkoje tyrimą ir Kinijos eksportuotojų parodytą susidomėjimą Sąjungos rinka bei didelę nepanaudotų pajėgumų KLR apimtį, viršijančią visą Sąjungos suvartojimą, galima daryti išvadą, kad labai tikėtina, jog panaikinus priemones dempingas tęsis.

(51)

Šiame tyrime patvirtinta, kad VE Sąjungoje gamina du gamintojai. Abu gamintojai visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(52)

Šios bendrovės sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(53)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik dvi bendrovės, siekiant pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį užtikrinti konfidencialumą duomenys apie Sąjungos pramonę bus pateikti indeksuota forma arba nurodant intervalus.

(54)

Eurostato KN kodų lygmens importo duomenys apima ne tik VE, bet ir kitus produktus, todėl nagrinėti TARIC kodų lygmens importo duomenys, papildyti duomenimis, gautais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį. TARIC duomenys taip pat laikomi konfidencialiais, nes pagal juos pateikiama išsami informacija, pagal kurią galima nustatyti šalis. Dėl šios priežasties dalis informacijos nurodyta intervalais

(55)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir TARIC kodų lygmens Eurostato importo duomenimis, papildytais duomenimis, gautais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį.

(56)

Nuo 2008 m. iki PTL pabaigos (toliau — nagrinėjamasis laikotarpis), Sąjungos suvartojimas sumažėjo 16 % Suvartojimas Sąjungoje labai sumažėjo 2008–2009 m.; po to jis didėjo, bet prieš krizę buvusio lygio per PTL nepasiekė. Nuo žemiausio lygio 2009 m. iki PTL pabaigos Sąjungos suvartojimas išaugo beveik 40 %

1   lentelė

Suvartojimas

(57)

Importo iš KLR dempingo kainomis apimtis ir rinkos dalys nustatytos remiantis TARIC kodų lygmens statistine informacija, papildyta duomenimis, gautais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį.

(58)

Nepaisant absoliutaus Sąjungos suvartojimo sumažėjimo, peržiūrimojo produkto importo iš KLR apimtis per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 9 %, ir per PTL gerokai viršijo 50 000 kg (žr. 2 lentelę). Dėl šio padidėjimo, drauge su bendru Sąjungos suvartojimo sumažėjimu nagrinėjamuoju laikotarpiu, Kinijos eksportuotojams tenkanti rinkos dalis padidėjo iki maždaug pusės visos Sąjungos rinkos dydžio.

2   lentelė

Importas iš KLR

(59)

Importo iš KLR kainos nuo 2008 m. iki PTL pabaigos padidėjo maždaug 40 % ir ypač padidėjo per PTL. Kainų didėjimą geriausiai galima paaiškinti per PTL padidėjusiomis pagrindinės žaliavos (volframo miltelių) sąnaudomis.

3   lentelė

Importo iš KLR kainos

(60)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl importo iš KLR kainų priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės vidutinės kainos. Per PTL nustatytas 37 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, o įskaitant antidempingo muitą priverstinio kainų mažinimo skirtumas vis tiek buvo didelis – 24 % Skaičiavimas pagrįstas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų CIF eksporto kainos palyginimu su vidutinėmis Sąjungos pramonės kainomis EXW sąlygomis. Kainos laikytos tipiškomis KLR, nes dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų produktai sudarė maždaug 80 % viso VE importo iš KLR.

(61)

Po atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad nebuvo palygintos skirtingų rūšių produkto kainos ir dėl tariamai didelių skirtingų rūšių produkto kainų skirtumų apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo lygiai buvo nereikšmingi. Remiantis turima informacija buvo galima palyginti tik dalies Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje ir tik dalies pardavimo eksportui į Sąjungą skirtingų rūšių produkto kainas. Tačiau šalis nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų abejojama taikomo metodo pagrįstumu. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(62)

Po atskleidimo taip pat teigta, kad Kinijos importo kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos nebuvo palygintos tuo pačiu prekybos lygiu. Šis teiginys nebuvo pagrįstas, nes susijusi šalis nepateikė jokios informacijos arba įrodymų dėl pastovių ir išskirtinių pardavėjo veiklos ir kainų skirtumų, pagrindžiančių tariamą prekybos skirtumą. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(63)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų šalių apimtį ir kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis ir rinkos dalys nustatytos remiantis TARIC kodų lygmens statistine informacija, papildyta duomenimis, gautais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį.

4   lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(64)

Importo iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungos rinką apimtys per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo maždaug 33 % Rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir per PTL sudarė 30–35 % Importo iš kitų trečiųjų šalių kainos per tą patį laikotarpį padidėjo 21 %

(65)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą nebuvo jokio reikšmingo panašaus produkto importo į Sąjungos rinką iš kitų šalių, išskyrus KLR. Atlikus pradinį tyrimą nustatyta, jog likusių JAV ir Japonijos gamintojų pagrindinėmis rinkomis buvo jų vidaus rinkos. Todėl padaryta išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, buvo labai nedidelis.

(66)

Sąjungos pramonės pateiktoje informacijoje nurodyta, kad Vietname ir Pietų Korėjoje VE nėra gaminami, o iš šių šalių importuoti produktai iš tiesų buvo iš KLR. Tačiau šio tyrimo metu negauta jokios informacijos šiam teiginiui patvirtinti.

(67)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės padėčiai įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(68)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik du gamintojai, dėl konfidencialumo priežasčių duomenys pateikiami nurodant intervalus.

(69)

Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu kasmet mažėjo. Iki PTL pabaigos gamyba sumažėjo 29 % (palyginti su 2008 m.). Didžiausias nuosmukis – 2009 m., kai gamyba sumažėjo daugiau kaip 40 %

5   lentelė

Sąjungos gamyba (iš viso)

(70)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai nesikeitė. Sumažėjus gamybai, pajėgumų naudojimas nuo 2008 m. iki PTL pabaigos sumažėjo 27 % ir per PTL sudarė apie 41 % Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

6   lentelė

Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(71)

Nuo 2008 m. iki PTL pabaigos Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 20 % Ši tendencija atitiko suvartojimo Sąjungos rinkoje mažėjimo tendenciją per tą patį laikotarpį.

7   lentelė

Laikotarpio pabaigos atsargos

(72)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje nuo 2008 m. iki TL pabaigos sumažėjo 23 %, didžiausias nuosmukis vyko 2008–2009 m. Išskyrus 2010 m., pardavimas sumažėjo daugiau nei bendras suvartojimas.

8   lentelė

Pardavimas nesusijusiems pirkėjams

(73)

Dėl ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytų Sąjungos pramonės pardavimo apimties Sąjungos rinkoje tendencijų Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Nors Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo, 2009–2010 m. ji sugebėjo išsaugoti turimą rinkos dalį, o per PTL ši dalis sumažėjo – Sąjungos pramonės pardavimo apimtis mažėjo nepaisant rinkos augimo. Dėl to rinkos dalis buvo 20–25 %, šiek tiek mažesnė už tą, kuri nustatyta nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

9   lentelė

Sąjungos rinkos dalis

(74)

Kaip paaiškinta pirmiau, 2008–2009 m. dėl ekonomikos nuosmukio suvartojimas Sąjungoje labai sumažėjo ir vėliau padidėjo, nors per PTL prieš ekonomikos krizę buvusio lygio nepasiekė. Nors Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo, 2009–2010 m. ji sugebėjo išsaugoti turimą rinkos dalį, o per PTL ši dalis sumažėjo – Sąjungos pramonės pardavimo apimtis mažėjo nepaisant rinkos augimo.

(75)

Nuo 2008 m. iki PTL pabaigos Sąjungos pramonės užimtumo lygis sumažėjo 13 %

(76)

Sumažėjus gamybai, vieno darbuotojo našumas, matuojamas kaip vienam darbuotojui tenkantis pagamintas kiekis (kg), per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat sumažėjo. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

10   lentelė

Bendras Sąjungos užimtumas ir našumas

(77)

Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje 2008–2010 m. šiek tiek sumažėjo, iš dalies dėl ekonomikos krizės. Nuo 2010 m. iki PTL pabaigos vieneto pardavimo kainos labai padidėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos padidėjo 35 % Tokią kainų raidą, ypač nuo 2010 m. iki PTL pabaigos, lėmė tai, kad padidėjo pagrindinių VE sudarančių komponentų kainos.

11   lentelė

Sąjungos vieneto pardavimo kaina

(78)

Po žemo 2009–2010 m. lygio nuo 2008 m. iki PTL pabaigos pelningumas padidėjo. Tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jis išliko neigiamas.

12   lentelė

Pelningumas

(79)

Investicijos į verslą, susijusį su nagrinėjamuoju produktu, per nagrinėjamą laikotarpį gerokai sumažėjo.

(80)

Investicijų grąža atitiko pelningumo tendenciją. 2008 m. Sąjungos pramonės investicijų grąža buvo neigiama; per PTL ji šiek tiek pagerėjo, nors ir išliko neigiama.

13   lentelė

Investicijos ir investicijų grąža

(81)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas (t. y. pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą, išreikštas nagrinėjamojo produkto apyvartos procentine dalimi) gerokai pagerėjo, nors ir išliko neigiamas.

14   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(82)

Nuo 2008 m. iki PTL pabaigos Sąjungos pramonės darbo užmokestis sumažėjo 16 % ir atitiko darbuotojų skaičiaus sumažėjimą.

(83)

Nepaisant galiojančių priemonių per PTL toliau vykdytas didelio masto dempingas – dempingo lygis gerokai viršijo šiuo metu taikomų priemonių lygį. Atsižvelgiant į didelę nepanaudotų pajėgumų apimtį, faktinę importo iš KLR apimtį ir kainas, dėl kurių priverstinai labai sumažinta Sąjungos pramonės pardavimo kaina, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(84)

Buvo nagrinėjama, ar Sąjungos pramonė atsigavo po buvusio dempingo. Nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, Sąjungos pramonė nesugebėjo atsigauti nuo ankstesnio dempingo. Reaguodama į Kinijos importo daromą spaudimą kainoms Sąjungos pramonė stengėsi išlaikyti savo rinkos dalį, bet patyrė nuostolių.

(85)

Sąjungos pramonės ekonominė padėtis išliko pažeidžiama ir ji toliau patyrė materialinės žalos. Dauguma žalos rodiklių, susijusių su Sąjungos gamintojų finansine padėtimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Todėl negalima daryti išvados, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo tvirta.

(86)

Reaguodama į Kinijos importo daromą spaudimą kainoms Sąjungos pramonė stengėsi išlaikyti savo rinkos dalį, tačiau pardavimo kainos buvo gerokai mažesnės už nenuostolingumo lygį. Iš tiesų, nuo 2010 m. iki PTL pabaigos vykęs Sąjungos pramonės pardavimo kainų padidėjimas yra susijęs su žaliavų kainų padidėjimu ir nepadengė bendrų Sąjungos pramonės sąnaudų.

(87)

Apibendrinant Sąjungos pramonės patirti sunkumai gali būti aiškiai susieti su tuo, kad nepaisant galiojančių priemonių peržiūrimasis produktas dideliais kiekiais importuojamas iš Kinijos ir parduodamas Sąjungos rinkoje labai mažomis dempingo kainomis. Šis veiksnys lėmė tai, kad siekdama išlaikyti tinkamą rinkos dalį Sąjungos pramonė patyrė nuostolių. Be to, per beveik visą nagrinėjamąjį laikotarpį šiuos sunkumus dar labiau stiprino du veiksniai – rinkos nuosmukis 2008–2009 m. ekonomikos krizės metu ir, nors ir mažesniu mastu, per PTL staiga padidėjusios žaliavų kainos. Todėl nuostolių lygis tapo aukštas.

(88)

Atsižvelgiant į neigiamą su Sąjungos pramone susijusių rodiklių raidą laikoma, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė toliau patyrė materialinės žalos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės padėtis buvo pažeidžiama, jai vis dar buvo daromas žalingas importo dempingo kainomis iš KLR poveikis.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį importas iš nagrinėjamosios šalies vertintas siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, kad antidempingo priemonėms nustojus galioti žala tęstųsi.

(91)

Primenama, kad po pradinio tyrimo suvartojimas Sąjungos rinkoje smarkiai sumažėjo, daugiausia dėl ekonomikos nuosmukio. Esant tokioms aplinkybėms Kinijos importo apimtis padidėjo ir per PTL gerokai viršijo 50 000 kg. Importo apimtis padidėjo 9 %, bet Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo.

(92)

Kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, remiantis turima informacija KLR yra daug nepanaudotų pajėgumų. Tikėtina, kad netaikant antidempingo priemonių didelė šių nepanaudotų pajėgumų dalis gali būti panaudota importui į Sąjungos rinką padidinti. Taip yra todėl, kad nėra požymių, kad trečiųjų šalių rinkos arba Kinijos vidaus rinkos galėtų absorbuoti didelius Kinijos nepanaudotus pajėgumus. Taigi yra pajėgumų gerokai padidinti importą į Sąjungą. Apskaičiuoti nepanaudoti pajėgumai beveik penkis kartus viršija per PTL Sąjungoje suvartotą kiekį.

(93)

Be to, remiantis atliekant tyrimą gauta informacija nustatyti didelių peržiūrimajam produktui gaminti naudojamos žaliavos (amonio paravolframato) rinkos iškraipymų. Šiai žaliavai taikomos Kinijos valdžios institucijų nustatytos eksporto kvotos ir eksporto mokesčiai. Tai riboja amonio paravolframato eksportą ir dirbtinai padidina jo pasaulinę kainą. Šie iškraipymai gali suteikti papildomų paskatų Kinijos pramonei gaminti ir eksportuoti mažomis kainomis, o Sąjungos pramonė priversta gaminti panašų produktą esant dirbtinai didelėms žaliavų kainoms.

(94)

Buvo įrodyta, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai nuolatos domėjosi Sąjungos rinka ir sugebėjo padidinti importo apimtį Sąjungos pramonės pardavimo sąskaita. Per PTL jie netgi padidino jau turimą didelę rinkos dalį.

(95)

Sąjungos pramonė dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis kelerius metus patyrė žalą ir šiuo metu jos ekonominė padėtis tebėra nestabili.

(96)

Nustojus galioti priemonėms yra didelė tikimybė, kad importo dempingo kainomis apimtis padidėtų ir tai galėtų sukelti didelę grėsmę Sąjungos pramonės išlikimui. Iš tiesų, KLR yra daug nepanaudotų pajėgumų; jei priemonės nustotų galioti šie pajėgumai greičiausiai būtų daugiausia nukreipti į Sąjungos rinką dempingo kainomis ir Sąjungos pramonė būtų priversta sumažinti pardavimo kainas Sąjungos rinkoje.

(97)

Atsižvelgiant į tyrimo išvadas, t. y. dėl dempingo tęsimosi, nepanaudotų pajėgumų KLR, nustatyto žaliavų rinkos iškraipymo ir galimybės, kad KLR eksportuojantys gamintojai nukreiptų savo eksportą į Sąjungos rinką, Kinijos eksportuotojų kainodaros, dėl kurios aiškiai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, ir Sąjungos rinkos patrauklumo, panaikinus priemones žala greičiausiai tęstųsi.

(98)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu išnagrinėta, ar toliau taikant galiojančias priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(99)

Reikėtų priminti, kad atliekant pirminį tyrimą laikyta, kad priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(100)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl tikimybės, kad žalingas dempingas tęstųsi, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(101)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės padėtį ir tyrimą dėl žalos pasikartojimo tikimybės, akivaizdu, kad jei priemonės nustotų galioti Sąjungos pramonės finansinė padėtis greičiausiai labai pablogėtų. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtys sumažėjo, o importas iš nagrinėjamosios šalies padidėjo nepaisant galiojančių priemonių. Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo, ji patyrė didelių nuostolių. Todėl Sąjungos rinkoje reikia išlaikyti veiksmingas konkurencijos sąlygas.

(102)

Manoma, kad priemonių galiojimo pratęsimas būtų naudingas Sąjungos pramonei – ji galėtų padidinti pardavimo apimtį ir pagerinti finansinę padėtį. Priešingu atveju, nutraukus priemonių taikymą Sąjungos pramonės pajėgumui kiltų rimta grėsmė.

(103)

Nė vienas iš 15 naudotojų, į kuriuos buvo kreiptasi, nesutiko bendradarbiauti. Kaip ir pradiniame tyrime nė vienas suinteresuotas naudotojas klausimyno atsakymų nepateikė. Pradiniame tyrime nebendradarbiavimas paaiškintas tuo, kad naudotojų gamybos sąnaudoms VE turi nedidelį poveikį, nes pirkėjai didžiausią dėmesį skiria kokybei ir patikimumui. Atsižvelgiant į akivaizdų nedidelį peržiūrimojo produkto poveikį naudotojams skirtų produktų sąnaudoms padaryta išvada, kad priemonės nedarytų neigiamo poveikio naudotojų pramonei.

(104)

Trys importuotojai kreipėsi į Komisiją tyrimo pradžioje, tačiau jie nelaikyti suinteresuotosiomis šalimis, nes per PTL jie neimportavo nagrinėjamojo produkto iš KLR. Atsižvelgiant į tai, kad VE importuotojai per tyrimą neišreiškė jokio susidomėjimo, padaryta išvada, kad ES aiškiai naudinga toliau taikyti priemones.

(105)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(106)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(107)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (EB) Nr. 260/2007 tam tikriems importuojamiems KLR kilmės volframo elektrodams nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau.

(108)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Šios specialios priemonės, taikomos tik toms KLR bendrovėms, kurioms nustatyta individuali muito norma, yra šios: valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems gamintojams nustatytas antidempingo muitas,