EUROPOS SĄJUNGOS BEI

jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimas

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,

bei

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės,

ir

KORĖJOS RESPUBLIKA,

toliau kartu – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į tradicinius draugystės ryšius ir istorinius, politinius bei ekonominius jas vienijančius santykius,

PRIMINDAMOS Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo, pasirašytą 1996 m. spalio 28 d. Liuksemburge ir įsigaliojusį 2001 m. balandžio 1 d.,

SUVOKDAMOS spartėjantį Europos Sąjungos tapatybės formavimąsi užsienio politikoje, taip pat saugumo ir teisingumo srityje,

ŽINODAMOS apie didėjantį Korėjos Respublikos vaidmenį ir prisiimtą atsakomybę tarptautinėje bendruomenėje,

PABRĖŽDAMOS savo tarpusavio santykių visapusiškumą ir nuolatinių pastangų išlaikyti bendrą nuoseklumą svarbą,

PATVIRTINDAMOS savo norą palaikyti ir plėtoti nuolatinį politinį dialogą, pagrįstą bendromis vertybėmis ir siekiais,

PAREIKŠDAMOS savo bendrą norą stiprinti partnerystės ryšius, be kita ko, politikos, ekonomikos, socialinėje ir kultūros srityse,

PASIRYŽUSIOS šiuo tikslu įtvirtinti ir pagilinti santykius bendro intereso srityse, taip pat padidinti jų įvairovę dvišaliu, regioniniu bei pasauliniu lygiais, laikydamosi lygybės, pagarbos suverenumui, nediskriminavimo ir abipusės naudos principų,

PATVIRTINDAMOS tvirtą Šalių nuostatą remti demokratijos principus ir žmogaus teises, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, taip pat remti teisinės valstybės ir gero valdymo principus,

PATVIRTINDAMOS savo pasiryžimą kovoti su visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančiais sunkiais nusikaltimais ir savo įsitikinimą, kad sunkiausius visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius nusikaltimus padariusių asmenų veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą būtina užtikrinti imantis priemonių nacionaliniu lygiu ir stiprinant pasaulinį bendradarbiavimą,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad terorizmas kelia grėsmę pasauliniam saugumui, ir norėdamos stiprinti dialogą bei bendradarbiavimą kovojant su terorizmu pagal atitinkamus tarptautinius dokumentus, visų pirma Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1373, taip pat dar kartą patvirtindamos, kad pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principų laikymasis yra kovos su terorizmu pagrindai,

PRITARDAMOS požiūriui, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas kelia didelę grėsmę tarptautiniam saugumui, pripažindamos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą kovoti su tokiu platinimu, prisiimtą priėmus atitinkamas tarptautines konvencijas ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, visų pirma Rezoliuciją 1540, ir norėdamos stiprinti dialogą bei bendradarbiavimą šioje srityje,

PRIPAŽINDAMOS, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje,

PRIMINDAMOS, kad Susitarimo nuostatos, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinė dalis, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir Airijai, kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, o ne kaip Europos Sąjungos daliai, tol, kol Europos Sąjunga praneša Korėjos Respublikai, kad nuostatos kuriai nors iš šių valstybių tapo privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos; tas pats galioja Danijai pagal prie tų Sutarčių pridedamą atitinkamą protokolą,

PRIPAŽINDAMOS savo norą skatinti tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį vystymąsi,

PAREIKŠDAMOS pasižadėjimą užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir pasiryžimą bendradarbiauti kovojant su klimato kaita,

PRIMINDAMOS savo paramą sąžiningai globalizacijai ir tikslams siekti visiško bei našaus užimtumo ir tinkamo darbo visiems,

PRIPAŽINDAMOS, kad Šalys sėkmingai išplėtojo tarpusavio prekybos ir investicijų srautus, remdamosi Pasaulio prekybos organizacijos (toliau - PPO) remiama prekybos sistema, pagrįsta visuotinėmis taisyklėmis,

NORĖDAMOS užtikrinti sąlygas tvariam Šalių tarpusavio prekybos bei investicijų didinimui ir plėtrai siekiant abipusės naudos, inter alia, sukuriant laisvosios prekybos zoną, ir tai skatinti,

SUTIKDAMOS, kad reikia bendromis pastangomis spręsti visuotines problemas, tokias kaip terorizmas, tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantys sunkūs nusikaltimai, masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas, klimato kaita, energetinis ir išteklių nesaugumas, skurdas ir finansų krizė,

PASIRYŽUSIOS stiprinti bendradarbiavimą bendro intereso srityse, pirmiausia paramos demokratijos principams ir pagarbos žmogaus teisėms, kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu, kovos su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais, priemonių kovojant su tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančiais sunkiausiais nusikaltimais, kovos su terorizmu, bendradarbiavimo regioninėse ir tarptautinėse organizacijose, prekybos ir investicijų, ekonominės politikos dialogo, įmonių bendradarbiavimo, mokesčių, muitų, konkurencijos politikos, informacinės visuomenės, mokslo ir technologijos, energetikos, transporto, jūrų transporto politikos, vartotojų politikos, sveikatos, užimtumo ir socialinių reikalų, aplinkos ir gamtos išteklių, klimato kaitos, žemės ūkio, kaimo plėtros ir miškininkystės, jūrų aplinkos ir žuvininkystės, paramos vystymuisi, kultūros, informacijos, ryšių, audiovizualinėje bei žiniasklaidos, švietimo, teisinės valstybės, teisinio bendradarbiavimo, asmens duomenų apsaugos, migracijos, kovos su narkotikais, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kovos su elektroniniais nusikaltimais, teisėsaugos, turizmo, pilietinės visuomenės, viešojo administravimo ir statistikos srityse,

ATMINDAMOS, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas tiesiogiai suinteresuotų individų ir subjektų, visų pirma ekonominės veiklos vykdytojų ir jiems atstovaujančių įstaigų, dalyvavimui bendradarbiavime,

PRIPAŽINDAMOS, kad pageidautina didinti abiejų Šalių svarbą bei informuotumą apie viena kitą viena kitos regionuose ir skatinti abiejų Šalių žmonių tarpusavio ryšius,

SUSITARĖ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

PAGRINDAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Bendradarbiavimo pagrindas

1.   Šalys patvirtina, kad laikosi demokratijos principų, gerbia žmogaus teises bei pagrindines laisves ir laikosi teisinės valstybės principo. Pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, nustatytoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, atspindinčiuose teisinės valstybės principą, grindžiama abiejų Šalių vidaus bei tarptautine politika ir yra vienas iš esminių šio Susitarimo elementų.

2.   Šalys patvirtina, kad laikosi Jungtinių Tautų Chartijos ir pritaria joje išdėstytoms bendroms vertybėms.

3.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą skatinti visapusiškai tvarų vystymąsi, ekonomikos augimą, padėti siekti tarptautiniu lygiu sutartų vystymosi tikslų ir bendradarbiauti sprendžiant pasaulinius aplinkos, visų pirma klimato kaitos, uždavinius.

4.   Šalys dar kartą patvirtina, kad jos, pirmiausia atsižvelgdamos į savo tarptautinius įsipareigojimus, laikosi gero valdymo ir kovos su korupcija principų.

5.   Šalys pabrėžia savo bendrą siekį palaikyti visapusiškus dvišalius santykius ir užtikrinti bendrą veiksmų šioje srityje nuoseklumą.

6.   Šalys susitaria stiprinti tarpusavio partnerystės ryšius ir plėtoti bendradarbiavimą dvišaliu, regioniniu bei pasauliniu lygiais.

7.   Todėl šio Šalių, besivadovaujančių vienodomis vertybėmis ir pagarba, Susitarimo įgyvendinimas grindžiamas dialogo, abipusės pagarbos, lygiateisės partnerystės, daugiašališkumo, sutarimo ir pagarbos tarptautinei teisei principais.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo tikslai

1.   Siekdamos stiprinti bendradarbiavimą, Šalys įsipareigoja intensyvinti politinį dialogą ir toliau stiprinti ekonominius tarpusavio santykius. Jos visų pirma stengsis:

a)	susitarti dėl būsimos partnerystės stiprinimo vizijos ir plėtoti bendrus projektus šiai vizijai įgyvendinti;

b)	vesti reguliarius politinius dialogus;

c)	skatinti bendras pastangas spręsti visuotines problemas visuose atitinkamuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose;

d)	siekdamos įvairinti prekybą ir iš to gauti abipusės naudos, skatinti ekonominį bendradarbiavimą bendro intereso srityse, įskaitant bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje;

e)	sudarydamos palankesnes sąlygas abipusėms investicijoms ir skatindamos geresnį tarpusavio supratimą, skatinti įmonių bendradarbiavimą;

f)	aktyviau dalyvauti viena kitos bendradarbiavimo programose, kuriose gali dalyvauti kita Šalis;

g)	įvairiomis priemonėmis, įskaitant kultūrinius mainus, informacinių technologijų naudojimą ir švietimą, didinti abiejų Šalių svarbą ir informuotumą apie viena kitą viena kitos regionuose;

h)	skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir supratimą.

2.   Remdamosi tvirtais partnerystės ryšiais ir bendromis vertybėmis, Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą ir dialogą visose bendro intereso srityse. Jos visų pirma stengsis:

a)	stiprinti politinį dialogą ir bendradarbiavimą, pirmiausia žmogaus teisių, masinio naikinimo ginklų neplatinimo, šaulių ir lengvųjų ginklų, tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančių sunkiausių nusikaltimų ir kovos su terorizmu srityse;

b)	stiprinti bendradarbiavimą visose bendro intereso prekybos ir investicijų srityse ir, siekiant abipusės naudos, užtikrinti sąlygas Šalių tarpusavio prekybai ir investicijoms tvariai didinti;

c)	stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, pirmiausia ekonominės politikos dialogo, įmonių bendradarbiavimo, mokesčių, muitų, konkurencijos politikos, informacinės visuomenės, mokslo ir technologijos, energetikos, transporto, jūrų transporto politikos ir vartotojų politikos srityse;

d)	stiprinti bendradarbiavimą tvaraus vystymosi, pirmiausia sveikatos, užimtumo ir socialinių reikalų, aplinkos ir gamtos išteklių, klimato kaitos, žemės ūkio, kaimo plėtros ir miškininkystės, jūrų aplinkos ir žuvininkystės ir paramos vystymuisi srityse;

e)	stiprinti bendradarbiavimą kultūros, informacijos, ryšių, audiovizualinėje bei žiniasklaidos ir švietimo srityse;

f)

stiprinti bendradarbiavimą teisingumo, laisvės bei saugumo, pirmiausia teisinės valstybės, teisinio bendradarbiavimo, asmens duomenų apsaugos, migracijos, kovos su narkotikais, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kovos su elektroniniais nusikaltimais ir teisėsaugos srityse;

g)	stiprinti bendradarbiavimą kitose bendro intereso srityse, pirmiausia turizmo, pilietinės visuomenės, viešojo administravimo ir statistikos srityse.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS IR BENDRADARBIAVIMAS

3 straipsnis

Politinis dialogas

1.   Korėjos Respublika ir Europos Sąjunga užmegs reguliariai palaikomą bendromis vertybėmis ir siekiais pagrįstą politinį dialogą. Šis dialogas vyks Korėjos Respublikos ir Europos Sąjungos sutarta tvarka.

2.   Politiniu dialogu bus siekiama:

a)	pabrėžti Šalių įsipareigojimą laikytis demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principų;

b)	skatinti taikiai spręsti tarptautinius arba regioninius konfliktus ir stiprinti Jungtines Tautas bei kitas tarptautines organizacijas;

c)	stiprinti politines konsultacijas tarptautinio saugumo, pavyzdžiui, ginklų kontrolės ir nusiginklavimo, masinio naikinimo ginklų neplatinimo ir tarptautinio įprastinių ginklų perdavimo klausimais;

d)	svarstyti svarbiausius tarptautinius bendro intereso klausimus didinant keitimąsi atitinkama informacija tarp abiejų Šalių ir tarptautiniuose forumuose;

e)	aktyviau konsultuotis Azijos bei Ramiojo vandenyno ir Europos regionams ypač svarbiais klausimais, siekiant remti taiką, stabilumą ir klestėjimą abiejuose regionuose.

3.   Šalys ves dialogą palaikydamos tarpusavio ryšius, rengdamos mainus ir konsultacijas, visų pirma:

a)	Šalys prireikus rengs aukščiausiojo lygio vadovų susitikimus;

b)	Šalys susitarusios rengs metines konsultacijas ministrų lygiu;

c)	bus rengiami vyresniųjų pareigūnų pasitarimai svarbiausiais užsienio ir vidaus klausimais;

d)	bus vedami sektorių dialogai bendro intereso klausimais;

e)	Europos Parlamentas ir Korėjos Respublikos Nacionalinė Asamblėja rengs abipusius delegacijų vizitus.

4 straipsnis

Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu

1.   Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia vieną didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui.

2.   Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir dalyvauti kovoje su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu visiškai įgyvendinamos savo atitinkamus galiojančius teisinius įsipareigojimus, susijusius su nusiginklavimu bei ginklų neplatinimu, ir kitas atitinkamas priemones, dėl kurių susitarė abi Šalys. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra vienas iš esminių šio Susitarimo elementų.

3.   Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir dalyvauti kovoje su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:

a)	imdamosi veiksmų, kad būtų atitinkamai pasirašytos, ratifikuotos (arba prireikus prisijungta prie jų) ir visiškai įgyvendintos visos kitos atitinkamos tarptautinės priemonės;

b)	įdiegdamos veiksmingą nacionalinę eksporto kontrolės sistemą, skirtą užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų ir susijusių prekių bei technologijų platinimui, įskaitant galutinių naudotojų kontrolę ir tinkamas civilines bei baudžiamąsias sankcijas už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus.

4.   Šalys susitaria papildyti ir įtvirtinti šias nuostatas politiniu dialogu.

5 straipsnis

Šaulių ir lengvieji ginklai

1.   Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų, įskaitant jų šaudmenis, gamyba, perdavimas ir platinimas, pernelyg didelių jų kiekių kaupimas, netinkamas tvarkymas, nepakankama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas plitimas toliau kelia didelę rimtą grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.

2.   Šalys susitaria vykdyti savo atitinkamus įsipareigojimus kovoti su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais, įskaitant jų šaudmenis, pagal tarptautines priemones, įskaitant JT veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo, Tarptautinę priemonę, įgalinančią valstybes laiku ir patikimai identifikuoti ir susekti neteisėtus šaulių ir lengvuosius ginklus (ITI), ir įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.

3.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti veiksmų koordinavimą, papildomumą bei sąveiką kovodamos su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais bei šaudmenimis pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ir nacionaliniu lygiais.

6 straipsnis

Tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantys sunkiausi nusikaltimai

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, padarę visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturi likti nenubausti, o veiksmingą jų baudžiamąjį persekiojimą būtina užtikrinti atitinkamai imantis priemonių nacionaliniu lygiu ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Šalys susitaria visapusiškai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto bei susijusių priemonių visuotinumą ir vientisumą.

2.   Šalys sutinka, kad būtų naudingas tarpusavio dialogas šiais klausimais.

7 straipsnis

Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje

1.   Šalys, dar kartą patvirtindamos kovos su terorizmu svarbą ir laikydamosi taikytinų tarptautinių konvencijų, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, žmogaus teises ir pabėgėlių teisę, taip pat laikydamosi savo nacionalinių įstatymų bei kitų teisės aktų ir atsižvelgdamos į 2006 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos Rezoliucijoje Nr. 60/288 išdėstytą JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją, susitaria bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią teroro aktams ir neleisti jų įgyvendinti.

2.   Šalys tai daro visų pirma:

a)	remdamosi įgyvendinamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir savo atitinkamais įsipareigojimais pagal kitas atitinkamas tarptautines konvencijas ir priemones;

b)	pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę keisdamosi informacija apie teroristų grupes ir jų paramos tinklus;

c)	keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir metodus, įskaitant techninėje bei mokymo srityse, ir keisdamosi terorizmo prevencijos patirtimi;

d)	bendradarbiaudamos didinant tarptautinį sutarimą dėl kovos su terorizmu, įskaitant, atitinkamais atvejais, teisinį teroro aktų apibrėžimą, ir visų pirma siekdamos susitarti dėl Bendrosios konvencijos dėl tarptautinio terorizmo;

e)	dalydamosi atitinkamos geriausios praktikos pavyzdžiais žmogaus teisių apsaugos kovojant su terorizmu srityje.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS REGIONINĖSE IR TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE

8 straipsnis

Bendradarbiavimas regioninėse ir tarptautinėse organizacijose

Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir keistis nuomonėmis regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), PPO, Azijos ir Europos susitikime (toliau – ASEM) ir ASEAN regioniniame forume (ARF).

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS EKONOMINĖS PLĖTROS SRITYJE

9 straipsnis

Prekyba ir investicijos

1.   Šalys, siekdamos abipusės naudos, įsipareigoja bendradarbiauti užtikrindamos tarpusavio prekybai bei investicijoms tinkamas sąlygas ir skatindamos tvarų tarpusavio prekybos bei investicijų augimą ir plėtrą. Šalys veda dialogą ir stiprina bendradarbiavimą visose abi Šalis dominančiose su prekyba ir investicijomis susijusiose srityse, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas tvariems prekybos bei investicijų srautams, užkirsti kelią prekybos bei investicijų kliūtims ir jas pašalinti ir tobulinti daugiašalės prekybos sistemą.

2.   Šiuo tikslu Šalys bendradarbiauja prekybos ir investicijų srityje pasitelkdamos susitarimą, kuriuo įkuriama laisvosios prekybos zona. Minėtas susitarimas yra specialus susitarimas, pagal kurį įgyvendinamos šio Susitarimo nuostatos dėl prekybos taip, kaip nustatyta 43 straipsnyje.

3.   Šalys praneša viena kitai ir keičiasi nuomonėmis apie dvišalės ir tarptautinės prekybos, investicijų ir su tuo susijusios politikos bei klausimų raidą.

10 straipsnis

Ekonominės politikos dialogas

1.   Šalys susitaria stiprinti savo valdžios institucijų dialogą ir skatinti keitimąsi informacija bei dalijimąsi patirtimi makroekonominės politikos ir makroekonomikos tendencijų srityje.

2.   Šalys susitaria stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą siekdamos tobulinti bankininkystės, draudimo ir kitų finansų sektoriaus dalių apskaitos, audito, priežiūros ir reguliavimo sistemas.

11 straipsnis

Įmonių bendradarbiavimas

1.   Šalys, atsižvelgdamos į savo atitinkamą ekonominę politiką ir tikslus, susitaria skatinti su pramonės politika susijusį bendradarbiavimą visose tam tinkamomis laikomose srityse, visų pirma siekdamos didinti mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) konkurencingumą, inter alia, šiais būdais:

a)	keisdamosi informacija ir patirtimi apie tai, kaip sudaryti pagrindines sąlygas MVĮ didinti savo konkurencingumą, ir apie MVĮ kūrimo procedūras;

b)	skatindamos ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio ryšius, bendras investicijas ir bendrų įmonių bei informacijos tinklų kūrimą, pirmiausia pagal esamas programas;

c)	sudarydamos palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir patekti į rinką, teikdamos informaciją ir skatindamos inovaciją;

d)	sudarydamos palankesnes sąlygas abiejų šalių MVĮ;

e)	skatindamos įmonių socialinę atsakomybę bei atskaitingumą ir atsakingą verslo praktiką, įskaitant tausų vartojimą ir gamybą.

2.   Šalys sudaro palankesnes sąlygas abiejų šalių privačių sektorių atitinkamai bendradarbiavimo veiklai.

12 straipsnis

Apmokestinimas

Šalys, siekdamos stiprinti ir plėtoti ekonominę veiklą ir kartu atsižvelgdamos į poreikį sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, pripažįsta mokesčių srities skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos konkurencijos principus ir įsipareigoja juos įgyvendinti. Tuo tikslu Šalys pagal savo atitinkamą kompetenciją gerins tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, sudarys palankesnes sąlygas teisėtų mokestinių pajamų surinkimui ir sukurs veiksmingas pirmiau minėtų principų įgyvendinimo priemones.

13 straipsnis

Muitai

Šalys dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu bendradarbiauja muitų srityje. Šiuo tikslu jos visų pirma dalijasi patirtimi ir nagrinėja galimybes supaprastinti procedūras, padidinti skaidrumą ir plėtoti bendradarbiavimą. Jos taip pat siekia suderinti požiūrius ir imtis bendrų veiksmų pagal atitinkamas tarptautines sistemas.

14 straipsnis

Konkurencijos politika

1.   Šalys, visapusiškai įgyvendindamos savo konkurencijos įstatymus ir kitus teisės aktus, skatina sąžiningą ekonominės veiklos konkurenciją.

2.   Siekdamos šio straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo ir remdamosi Korėjos Respublikos Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimu dėl bendradarbiavimo antikonkurencinės veiklos srityje Šalys įsipareigoja bendradarbiauti:

a)	pripažindamos konkurencijos teisės ir konkurencijos institucijų svarbą ir siekdamos veiksmingai užtikrinti teisės aktų vykdymą, kad būtų sukurta sąžiningai konkurencijai tinkama aplinka;

b)	dalydamosi informacija ir stiprindamos konkurencijos institucijų bendradarbiavimą.

15 straipsnis

Informacinė visuomenė

1.   Pripažindamos, kad informacinės ir ryšių technologijos yra pagrindiniai šiuolaikinio gyvenimo atributai ir yra gyvybiškai svarbios ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys susitaria keistis nuomonėmis apie atitinkamą šios srities politiką.

2.   Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio, inter alia, skiriama:

a)

keitimuisi nuomonėmis apie įvairius informacinės visuomenės aspektus, visų pirma elektroninių ryšių politiką ir reglamentavimą, įskaitant universaliąsias paslaugas, licencijavimą ir bendro pobūdžio leidimus, privatumo bei asmens duomenų apsaugą ir reguliavimo institucijos nepriklausomumą bei veiksmingumą;

b)	mokslinių tyrimų tinklų ir paslaugų tarpusavio jungtims ir sąveikai, be kita ko, regioniniame kontekste;

c)	naujų informacinių ir ryšių technologijų standartizacijai ir sklaidai;

d)	Šalių bendradarbiavimo atliekant mokslinius tyrimus informacinių ir ryšių technologijų srityje skatinimui;

e)	informacinių ir ryšių technologijų saugumo klausimams ir aspektams, įskaitant saugumo internete skatinimą, kovą su elektroniniais nusikaltimais ir netinkamu informacinių technologijų bei visų rūšių elektroninės žiniasklaidos naudojimu.

3.   Skatinamas įmonių tiesioginis bendradarbiavimas.

16 straipsnis

Mokslas ir technologija

Šalys skatina ir plėtoja bendradarbiavimo veiklą mokslo ir technologijų srityse taikiems tikslams pagal Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą ir sudaro tam palankesnes sąlygas.

17 straipsnis

Energetika

1.   Šalys pripažįsta energetikos sektoriaus svarbą ekonominei ir socialinei plėtrai ir pagal savo atitinkamą kompetenciją stengiasi stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje, siekdamos:

a)	įvairinti energijos išteklius, kad galėtų didinti energetinį saugumą ir vystyti naujų, tvarių, novatoriškų ir atsinaujinančių formų energiją, įskaitant, inter alia, biokurą ir biomasę, vėjo ir saulės energiją bei hidroenergetiką;

b)	remti politikos, kuria būtų didinamas atsinaujinančių išteklių energetikos konkurencingumas, vystymą;

c)	racionaliai naudoti energiją, prie to prisidedant pasiūlos ir paklausos srities subjektams, didinant energijos vartojimo efektyvumą energijos gamybos, transportavimo, paskirstymo ir galutinio vartojimo etapuose;

d)	skatinti technologijų, kuriomis siekiama tvariai gaminti ir efektyviai vartoti energiją, perdavimą;

e)	stiprinti pajėgumų kūrimą ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms energetikos srityje, atsižvelgdamos į skaidrumo, nediskriminavimo ir suderinamumo su rinka principus;

f)	skatinti konkurenciją energijos rinkoje;

g)	keistis nuomonėmis apie pasaulio energijos rinkų pokyčius, įskaitant poveikį besivystančioms šalims.

2.   Siekdamos šių tikslų, Šalys, visų pirma naudodamosi esamomis regioninėmis ir tarptautinėmis sistemomis, imsis atitinkamų veiksmų šiai bendradarbiavimo veiklai skatinti:

a)	bendradarbiavimui kuriant energetikos politiką ir keičiantis su energetikos politika susijusia informacija;

b)	keitimuisi informacija apie energijos rinkos, pramonės ir technologijos būklę bei tendencijas;

c)	bendrų studijų rengimui ir bendrų mokslinių tyrimų vykdymui;

d)	prekybos ir investicijų energetikos sektoriuje didinimui.

18 straipsnis

Transportas

1.   Šalys siekia bendradarbiauti visose atitinkamose transporto politikos srityse, įskaitant integruotą transporto politiką, siekdamos gerinti prekių ir keleivių judėjimą, gerinti laivybos ir aviacijos saugą bei saugumą, aplinkos apsaugą ir didinti savo transporto sistemų efektyvumą.

2.   Bendradarbiaudamos šioje srityje Šalys siekia skatinti:

a)	keitimąsi informacija apie atitinkamą savo transporto politiką ir praktiką, ypač apie miesto, kaimo, vidaus vandenų, oro ir jūrų transportą, įskaitant logistiką ir daugiarūšio transporto tinklų sujungimą ir sąveiką, taip pat kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų valdymą;

b)

dialogą ir bendrus veiksmus abi Šalis dominančiose oro transporto srityse, įskaitant susitarimą dėl tam tikrų oro transporto paslaugų aspektų ir tolesnės santykių plėtotės galimybių nagrinėjimą, taip pat techninį ir reguliavimo bendradarbiavimą tokiose srityse kaip aviacijos sauga, saugumas, aplinka, oro eismo valdymas, konkurencijos teisės taikymas ir ekonominis oro transporto pramonės reguliavimas, siekiant remti reguliavimo suderinimą ir kliūčių verslo vykdymui šalinimą. Remdamosi tuo, Šalys nagrinės galimybes visapusiškiau bendradarbiauti civilinės aviacijos srityje;

c)	bendradarbiavimą mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį transporto sektoriuje;

d)	bendradarbiavimą tarptautiniuose transporto forumuose;

e)

saugumo, saugos ir taršos prevencijos standartų, pirmiausia jūrų ir oro transporto srityje, įgyvendinimą pagal atitinkamas abiem Šalims taikomas tarptautines konvencijas, įskaitant bendradarbiavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant užtikrinti geresnį tarptautinių taisyklių laikymąsi.

3.   Civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos srityje Šalys bendradarbiauja pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl civilinės pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos (GNSS).

19 straipsnis

Jūrų transporto politika

1.   Šalys įsipareigoja siekti tikslo neriboti patekimo į tarptautinę jūrų rinką ir jūrų eismo, pagrįstų sąžininga konkurencija komerciniais pagrindais, pagal šio straipsnio nuostatas.

2.   Siekdamos 1 dalyje nustatyto tikslo Šalys:

a)

nenustato krovinių pasidalijimo tvarkos būsimuose dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl jūrų transporto paslaugų, apimančių sausus ir skystus piltinius krovinius bei reguliariais maršrutais plaukiojančius lainerius, ir nepradeda taikyti tokios krovinių pasidalijimo tvarkos tuo atveju, jei ji yra nustatyta ankstesniuose dvišaliuose susitarimuose;

b)

įsigaliojus šiam Susitarimui, neįgyvendina jokių administracinių, techninių ir teisinių priemonių, kurių poveikis galėtų būti kitos Šalies nacionalinių subjektų ar bendrovių diskriminavimas, palyginti su savo nacionaliniais subjektais ar bendrovėmis, tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimo srityje;

c)

kitos Šalies nacionalinių subjektų ar bendrovių eksploatuojamiems laivams taiko ne mažiau palankų patekimo į tarptautinės prekybos uostus, naudojimosi uostų infrastruktūra ir pagalbinėmis laivybos paslaugomis, taip pat atitinkamų mokesčių ir rinkliavų, muitinio tikrinimo, švartavimo vietų ir įrenginių skyrimo kroviniui pakrauti ir iškrauti režimą negu savo laivams;

d)

leidžia kitos Šalies laivybos bendrovėms savo teritorijoje turėti komercinę atstovybę laivybos agentūros veiklai vykdyti ne mažiau palankiomis įsisteigimo ir veiklos sąlygomis negu tos, kurias taiko savo bendrovėms, arba bet kurios šalies, kuri nėra narė, bendrovių patronuojamosioms bendrovėms ar filialams, atsižvelgiant į tai, kurios sąlygos yra palankesnės.

3.   Šiame straipsnyje patekimas į tarptautinę jūrų rinką apima, inter alia, teisę kiekvienos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams organizuoti transporto paslaugas „nuo durų iki durų“, kai dalis maršruto driekiasi jūra, ir šiuo tikslu tiesiogiai sudaryti sutartis su vietiniais kitų transporto rūšių, išskyrus jūrų transportą, paslaugų teikėjais kitos Šalies teritorijoje, nedarant poveikio taikytiniems nacionalinės priklausomybės apribojimams prekių ir keleivių vežimui tų kitų rūšių transportu.

4.   Šio straipsnio nuostatos taikomos Europos Sąjungos bendrovėms ir Korėjos bendrovėms. Šio straipsnio nuostatomis taip pat naudojasi ne Europos Sąjungoje ir ne Korėjos Respublikoje įsisteigusios laivybos bendrovės, kurias kontroliuoja valstybės narės arba Korėjos Respublikos nacionaliniai subjektai, jei jų laivai yra įregistruoti toje valstybėje narėje arba Korėjos Respublikoje pagal tų šalių atitinkamus teisės aktus.

5.   Laivybos agentūrų veiklos Europos Sąjungoje ir Korėjos Respublikoje klausimas prireikus sprendžiamas sudarant specialius susitarimus.

6.   Šalys palaiko dialogą jūrų transporto politikos srityje.

20 straipsnis

Vartotojų politika

Šalys, stengdamosi užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, siekia bendradarbiauti vartotojų politikos srityje. Šalys susitaria, kad bendradarbiaujant šioje srityje gali prireikti, kiek įmanoma:

a)	didinti vartotojų teisės aktų suderinamumą, siekiant išvengti kliūčių prekybai ir kartu užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą;

b)	skatinti keitimąsi informacija apie vartotojams skirtas sistemas, įskaitant vartotojų teisės aktus, vartojimo gaminių saugą, vartotojų klausimus reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, vartotojų švietimą ir didesnių galių suteikimą jiems, taip pat žalos atlyginimą vartotojams;

c)	skatinti nepriklausomų vartotojų asociacijų plėtotę ir vartotojų atstovų tarpusavio kontaktų plėtojimą.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS TVARAUS VYSTYMOSI SRITYJE

21 straipsnis

Sveikata

1.   Šalys susitaria skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija sveikatos ir veiksmingo tarpvalstybinių sveikatos problemų valdymo srityse.

2.   Šalys siekia skatinti keitimąsi informacija ir abipusį bendradarbiavimą, inter alia, šiais būdais:

a)	keisdamosi informacija apie infekcinių ligų, įskaitant pandeminį gripą, stebėjimą, išankstinį įspėjimą ir kontrpriemones;

b)	keisdamosi formacija apie sveikatos strategijas ir visuomenės sveikatos planus;

c)	keisdamosi informacija apie sveikatingumo skatinimo politiką, pavyzdžiui, apie kovos su rūkymu kampanijas, nutukimo prevenciją ir ligų kontrolę;

d)	kiek įmanoma keisdamosi informacija apie vaistų saugą ir leidimus jais prekiauti;

e)	kiek įmanoma keisdamosi informacija bei vykdydamos bendrus mokslinius tyrimus maisto saugos srityje, pavyzdžiui, maistą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, pranešimo apie kritinę padėtį ir kt. srityse;

f)	bendradarbiaudamos su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusiais aspektais, tokiais kaip pažangūs gydymo būdai ir novatoriški retieji vaistai;

g)	keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos e. sveikatos politikos srityje.

3.   Šalys stengiasi propaguoti tarptautinių sveikatos srities susitarimų, pavyzdžiui, Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių ir Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, įgyvendinimą.

22 straipsnis

Užimtumas ir socialiniai reikalai

1.   Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą užimtumo ir socialinių reikalų srityje, įskaitant globalizacijos ir demografinių pokyčių kontekste. Stengiamasi skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi su užimtumu ir darbo klausimais susijusia informacija bei patirtimi. Toks bendradarbiavimas gali apimti regioninę ir socialinę sanglaudą, socialinę integraciją, socialinės apsaugos sistemas, visą gyvenimą trunkantį gebėjimų ugdymą, sveikatą ir saugą darbe, lyčių lygybę ir tinkamą darbą.

2.   Šalys dar kartą patvirtina, jog reikia remti globalizacijos procesą, kuris yra naudingas visiems, ir kaip vieną svarbiausių tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo elementų skatinti visišką bei našų užimtumą ir tinkamą darbą.

3.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus laikytis tarptautiniu mastu pripažintų darbo ir socialinių standartų, juos propaguoti ir įgyvendinti, ypač taip, kaip nustatyta TDO Pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje.

4.   Bendradarbiavimo forma gali apimti, inter alia, specialias abipusiai sutartas programas ir projektus, taip pat dialogą, bendradarbiavimą ir iniciatyvas bendro intereso temomis dvišaliu ar daugiašaliu lygiu.

23 straipsnis

Aplinka ir gamtos ištekliai

1.   Šalys susitaria, kad reikia išsaugoti ir tvariai valdyti gamtos išteklius bei biologinę įvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.

2.   Šalys turi siekti tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje, be kita ko, ir regioniniu lygiu, ypač šiais klausimais:

a)	klimato kaita ir energijos vartojimo efektyvumas;

b)	informuotumas ekologiniais klausimais;

c)	prisijungimas prie daugiašalių susitarimų dėl aplinkos apsaugos, įskaitant dėl biologinės įvairovės, biologinės saugos, taip pat prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos, ir jų įgyvendinimas;

d)	aplinkai nekenksmingų technologijų, produktų ir paslaugų, įskaitant aplinkosaugos vadybos sistemas ir aplinkosauginį ženklinimą, propagavimas;

e)	nelegalaus pavojingų medžiagų, pavojingų atliekų ir kitokių atliekų tarpvalstybinio vežimo prevencija;

f)	pakrančių ir jūrų aplinkos, išsaugojimo, taršos ir nykimo kontrolė;

g)	vietinių subjektų dalyvavimas aplinkos apsaugos veikloje kaip vienas svarbiausių tvaraus vystymosi elementų;

h)	dirvožemio ir žemės tvarkymas;

i)	keitimasis informacija, patirtimi ir praktikos pavyzdžiais.

3.   Prireikus atsižvelgiama į Pasaulinio aukščiausio lygio susitikimo dėl tvaraus vystymosi rezultatus ir į atitinkamų daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų įgyvendinimą.

24 straipsnis

Klimato kaita

1.   Šalys pripažįsta klimato kaitos keliamą visam pasauliui bendrą grėsmę ir poreikį imtis veiksmų siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad jų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi ir jos lygis būtų toks, kad būtų užkirstas kelias klimato sistemai pavojingam antropogeniniam poveikiui. Šalys pagal savo atitinkamą kompetenciją ir nedarydamos poveikio diskusijoms apie klimato kaitą kituose forumuose, pavyzdžiui, pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), stiprina bendradarbiavimą šioje srityje. Taip bendradarbiaudamos jos siekia:

a)	kovoti su klimato kaita nacionaliniu lygiu priimtinomis klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo priemonėmis siekdamos bendro tikslo – greitai sukurti mažai anglies dvideginio išmetančią visuomenę;

b)	skatinti veiksmingai naudoti išteklius, inter alia, plačiai taikydamos geriausias turimas ir ekonomiškai perspektyvias mažai anglies dvideginio į aplinką išmetančias technologijas ir klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos standartus;

c)	keistis ekspertinėmis žiniomis ir informacija apie taršos leidimų prekybos sistemų teikiamą naudą ir jų struktūrą;

d)	gerinti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo priemones, įskaitant rinkos mechanizmus ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės ryšius, kurie galėtų veiksmingai papildyti kovos su klimato kaita veiksmus;

e)	bendradarbiauti mažai anglies dvideginio į aplinką išmetančių technologijų mokslinių tyrimų, plėtros, sklaidos, diegimo ir perdavimo srityse, siekdamos švelninti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį ir kartu išlaikyti ekonomikos augimą;

f)	prireikus keistis patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis, susijusiomis su šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio stebėjimu ir analizavimu, taip pat su klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos programų rengimu;

g)	tinkamais atvejais remti besivystančių šalių klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, be kita ko, taikydamos lanksčius Kioto protokolo mechanizmus.

2.   Šiais tikslais Šalys susitaria intensyvinti dialogą ir bendradarbiavimą politiniu, strateginiu ir techniniu lygiais.

25 straipsnis

Žemės ūkis, kaimo plėtra ir miškininkystė

Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą žemės ūkio, kaimo plėtros ir miškininkystės srityse. Šalys keisis informacija ir plėtos bendradarbiavimą visų pirma šiose srityse:

a)	žemės ūkio ir miškininkystės politika bei tarptautinės žemės ūkio ir miškininkystės perspektyvos apskritai;

b)	geografinių nuorodų registravimas ir apsauga;

c)	ekologinė gamyba;

d)	moksliniai tyrimai žemės ūkio ir miškininkystės srityje;

e)	kaimo vietovių vystymosi politika ir ypač žemės ūkio sektorių įvairinimas bei restruktūrizavimas;

f)	tvarus žemės ūkis, miškininkystė ir aplinkosaugos reikalavimų įtraukimas į žemės ūkio politiką;

g)	žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos apsaugos ir kaimo vietovių vystymosi politikos sąsajos;

h)	žemės ūkio kilmės maisto produktų propagavimo veikla;

i)	tvarus miškų valdymas, siekiant užkirsti kelią miškų naikinimui ir skatinti apželdinti miškais naujus plotus, be kita ko, deramai atsižvelgiant į besivystančių šalių, iš kurių gaunama mediena, interesus.

26 straipsnis

Jūrų aplinka ir žuvininkystė

Šalys skatina dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą jūrų aplinkos ir žuvininkystės srityje, visų pirma siekdamos propaguoti tvarų ir atsakingą jūrų aplinkos eksploatavimą ir žuvininkystės plėtojimą bei valdymą. Toks bendradarbiavimas gali apimti:

a)	keitimąsi informacija;

b)	paramą tvariai ir atsakingai ilgalaikei jūrų aplinkos ir žuvininkystės politikai, įskaitant pakrančių ir jūrų išteklių išsaugojimą ir valdymą, ir

c)	didesnes pastangas užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybos praktikai bei su ja kovoti.

27 straipsnis

Parama vystymuisi

1.   Šalys susitaria keistis informacija apie savo paramos vystymuisi politiką, siekdamos užmegzti reguliariai palaikomą dialogą apie šios politikos tikslus ir savo atitinkamas paramos vystymuisi programas, įgyvendinamas trečiosiose šalyse. Jos išsiaiškins, kiek įmanoma sustiprinti bendradarbiavimą pagal savo atitinkamus teisės aktus ir šių programų įgyvendinimui taikomas sąlygas.

2.   Šalys patvirtina įsipareigojimą laikytis 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo ir susitaria stiprinti bendradarbiavimą, siekdamos toliau gerinti vystymosi veiklos rezultatus.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS ŠVIETIMO IR KULTŪROS SRITYJE

28 straipsnis

Bendradarbiavimas kultūros, informacijos, ryšių, audiovizualinėje ir žiniasklaidos srityse

1.   Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą, siekdamos didinti tarpusavio supratimą ir geriau pažinti viena kitos kultūrą.

2.   Šalys siekia imtis tinkamų priemonių, skirtų kultūriniams mainams skatinti, taip pat vykdyti bendras iniciatyvas šioje srityje.

3.   Šalys susitaria glaudžiai bendradarbiauti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (toliau – UNESCO) ir ASEM, siekdamos bendrų tikslų ir skatindamos kultūrų įvairovę, laikydamosi UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatų.

4.   Šalys apsvarstys atitinkamų audiovizualinėje ir žiniasklaidos srityse veikiančių institucijų mainų, bendradarbiavimo ir dialogo skatinimo priemones.

29 straipsnis

Švietimas

1.   Šalys pripažįsta itin svarbią švietimo ir mokymo reikšmę pasaulio žinių ekonomikoje gebančių dalyvauti žmogiškųjų išteklių ugdymui ir pripažįsta, kad bendradarbiavimas švietimo bei mokymo srityje yra jų bendras interesas.

2.   Atsižvelgdamos į savo bendrus interesus ir švietimo politikos tikslus, Šalys įsipareigoja remti abiem Šalims priimtiną bendradarbiavimo veiklą švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje, ypač daug dėmesio skirdamos aukštajam mokslui. Šis bendradarbiavimas gali būti visų pirma:

a)	parama Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos švietimo ir mokymo institucijų jungtiniams bendradarbiavimo projektams, kuriais siekiama skatinti mokymo programų tobulinimą, bendras studijų programas ir studentų judumą;

b)	dialogas, tyrimai ir keitimasis informacija bei praktinėmis žiniomis švietimo politikos srityje;

c)	aukštojo mokslo institucijų studentų, dėstytojų ir administracijos darbuotojų bei jaunimo darbuotojų mainų skatinimas, be kita ko, įgyvendinant programą „Erasmus Mundus“;

d)	bendradarbiavimas bendro intereso švietimo sektoriuose.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS TEISINGUMO, LAISVĖS IR SAUGUMO SRITYJE

30 straipsnis

Teisinė valstybė

Bendradarbiaudamos teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, Šalys ypač didelę reikšmę teikia teisinės valstybės principo propagavimui, įskaitant teismų sistemos nepriklausomybę, teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

31 straipsnis

Teisinis bendradarbiavimas

1.   Šalys susitaria plėtoti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, visų pirma ratifikuodamos ir įgyvendindamos daugiašales teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijas, įskaitant Hagos konferencijos tarptautinės privatinės teisės konvencijas tarptautinio teisinio bendradarbiavimo bei bylinėjimosi srityje ir vaiko teisių apsaugos konvencijas.

2.   Šalys susitaria sudaryti palankesnes sąlygas civilinių ir privačių komercinių ginčų sprendimui, kai tai įmanoma, arbitražo tvarka pagal galiojančius šios srities tarptautinius dokumentus ir jį skatinti.

3.   Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje Šalys stengsis stiprinti susitarimus dėl tarpusavio teisinės pagalbos ir ekstradicijos. Tinkamais atvejais tai apimtų prisijungimą prie atitinkamų tarptautinių Jungtinių Tautų priemonių, įskaitant šio Susitarimo 6 straipsnyje nurodytą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir jų įgyvendinimą.

32 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos gerinti asmens duomenų apsaugą, kad jos lygis atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus, pavyzdžiui, išdėstytus JT kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gairėse (1990 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos Rezoliucija 45/95).

2.   Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali apimti, inter alia, keitimąsi informacija ir ekspertinėmis žiniomis.

33 straipsnis

Migracija

1.   Šalys susitaria stiprinti ir intensyvinti bendradarbiavimą nelegalios migracijos, neteisėto migrantų įvežimo ir prekybos žmonėmis srityse, taip pat įtraukti migracijos klausimus į nacionalines regionų, iš kurių migruoja gyventojai, ekonominės ir socialinės plėtros strategijas.

2.   Bendradarbiaudamos, kad užkirstų kelią nelegaliai imigracijai ir ją kontroliuotų, Šalys susitaria leisti sugrąžinti kitos Šalies teritorijoje nelegaliai esančius savo piliečius. Šiais tikslais Šalys suteiks savo piliečiams atitinkamus tapatybės dokumentus. Jei kiltų abejonių dėl pilietybės, Šalys susitaria nustatyti, ar asmuo yra jos pilietis.

3.   Šalys siekia sudaryti, jei tai yra būtina, susitarimą, reglamentuojantį specialius Šalių įsipareigojimus dėl jų piliečių readmisijos. Šiuo susitarimu taip pat bus reglamentuojamos su kitų valstybių piliečiais ir asmenimis be pilietybės susijusios sąlygos.

34 straipsnis

Kova su narkotikais

1.   Šalys pagal atitinkamus savo įstatymus ir kitus teisės aktus sieks mažinti narkotikų pasiūlą, prekybą jais ir jų paklausą, taip pat šių reiškinių poveikį narkotikų vartotojams bei visuomenei ir užtikrinti veiksmingesnę neteisėto pirmtakų naudojimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją. Bendradarbiaudamos Šalys užtikrina, kad siekiant šio tikslo būtų laikomasi visapusiško ir suderinto požiūrio, pagrįsto teisiniu rinkos reguliavimu ir veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant sveikatos, švietimo, socialines, teisėsaugos ir teisingumo sektorių institucijas, darbu ir jų veiksmų koordinavimu.

2.   Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, Politine deklaracija ir Specialiąja deklaracija dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintų 1998 m. birželio mėn. dvidešimtojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje dėl narkotikų.

35 straipsnis

Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su organizuotais, ekonominiais bei finansiniais nusikaltimais ir korupcija, klastojimu ir neteisėtais sandoriais, visapusiškai laikydamosi esamų abipusių tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje, be kita ko, susijusių su veiksmingu bendradarbiavimu išieškant iš korupcinės veiklos gautą turtą ar lėšas. Šalys rems JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos papildomų protokolų ir JT konvencijos prieš korupciją įgyvendinimą.

36 straipsnis

Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu

1.   Šalys susitaria, jog reikia dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad jų finansinės sistemos būtų naudojamos iš visų nusikalstamos veiklos rūšių, įskaitant iš prekybos narkotikais ir korupcijos, gautoms lėšoms plauti ir terorizmui finansuoti. Šis bendradarbiavimas apima ir iš nusikalstamos veiklos gauto turto ar lėšų išieškojimą.

2.   Šalys gali keistis atitinkama informacija pagal atitinkamus teisės aktus ir taikyti tinkamus kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu standartus, lygiaverčius šioje srityje veikiančių atitinkamų tarptautinių įstaigų, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), kovojančios su pinigų plovimu, taikomiems standartams.

37 straipsnis

Kova su elektroniniais nusikaltimais

1.   Šalys stiprins bendradarbiavimą, kad užkirstų kelią aukštųjų technologijų ir elektroniniams nusikaltimams bei teroristinio turinio platinimui internetu ir kovotų su šiais nusikaltimais, keisdamosi informacija ir praktine patirtimi pagal nacionalinius teisės aktus ir neviršydamos savo įgaliojimų.

2.   Šalys keisis informacija elektroninių nusikaltimų tyrėjų švietimo ir mokymo, elektroninių nusikaltimų tyrimo ir skaitmeninės kriminalistikos srityse.

38 straipsnis

Bendradarbiavimas teisėsaugos srityje

Šalys susitaria dėl jų teisėsaugos institucijų, žinybų ir tarnybų bendradarbiavimo ir susitaria prisidėti prie abiem Šalims bendrų tarptautinio nusikalstamumo grėsmių panaikinimo. Teisėsaugos institucijos, žinybos ir tarnybos gali tarpusavyje bendradarbiauti teikdamos viena kitai pagalbą atliekant tyrimus, dalydamosi tyrimų metodais, bendrai organizuodamos teisėsaugos srities personalo švietimą bei mokymą ir vykdydamos kitą bendrą veiklą bei teikdamos pagalbą, dėl kurių Šalys gali susitarti tarpusavyje.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS KITOSE SRITYSE

39 straipsnis

Turizmas

Šalys įsipareigoja pradėti bendradarbiavimą turizmo srityje, siekdamos gerinti abipusį pažinimą ir skatinti darnią bei tvarią turizmo plėtrą.

Šis bendradarbiavimas visų pirma gali būti:

a)	keitimasis informacija apie su turizmu susijusius bendro intereso klausimus;

b)	turistinių renginių organizavimas;

c)	mainai turizmo srityje;

d)	bendradarbiavimas, siekiant išsaugoti ir tvarkyti kultūros paveldą;

e)	bendradarbiavimas turizmo valdymo srityje.

40 straipsnis

Pilietinė visuomenė

Šalys pripažįsta organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį ir potencialų įnašą į pagal šį Susitarimą vykdomą dialogą bei bendradarbiavimo procesą ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su organizuota pilietine visuomene bei veiksmingą jos dalyvavimą.

41 straipsnis

Viešasis administravimas

Šalys susitaria bendradarbiauti keisdamosi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, remdamosi esamomis priemonėmis, siekdamos modernizuoti viešąjį administravimą tokiose srityse:

a)	organizacinio efektyvumo gerinimas;

b)	institucijų efektyvumo paslaugų teikimo srityje didinimas;

c)	viešųjų išteklių valdymo ir apskaitos skaidrumo užtikrinimas;

d)	teisinės ir institucinės sistemos tobulinimas;

e)	politikos formavimas ir įgyvendinimas.

42 straipsnis

Statistika

1.   Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą statistikos klausimais, taip padėdamos pasiekti ilgalaikį tikslą – laiku teikti tarptautiniu mastu palyginamus ir patikimus statistinius duomenis. Tvarios, veiksmingos ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomos statistikos sistemos turėtų teikti aktualią informaciją Šalių piliečiams, įmonėms ir sprendimus priimantiems subjektams ir taip padėti jiems priimti pagrįstus sprendimus. Šalys, inter alia, keičiasi informacija bei ekspertinėmis žiniomis ir plėtoja bendradarbiavimą, atsižvelgdamos į jau sukauptą patirtį.

Bendradarbiavimu siekiama:

a)	laipsniškai suderinti abiejų Šalių statistikos sistemas;

b)	tiksliai suderinti Šalių keitimąsi duomenimis, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių metodikų taikymą;

c)	ugdyti statistikos darbuotojų profesinius gebėjimus siekiant, kad jie galėtų taikyti atitinkamus statistikos standartus;

d)	skatinti Šalių keitimąsi patirtimi apie statistikos praktinių žinių kaupimą.

2.   Bendradarbiavimo formos gali apimti, inter alia, specialias abipusiai sutartas programas ir projektus, taip pat dialogą, bendradarbiavimą ir iniciatyvas bendro intereso temomis dvišaliu ar daugiašaliu lygiu.

IX   ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖ SISTEMA

43 straipsnis

Kiti susitarimai

1.   Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo, pasirašytas 1996 m. spalio 28 d. Liuksemburge ir įsigaliojęs 2001 m. balandžio 1 d., panaikinamas.

2.   Minėtas susitarimas atnaujinamas ir pakeičiamas šiuo Susitarimu. Nuorodos į minėtą susitarimą visuose kituose Šalių susitarimuose laikomos nuorodomis į šį Susitarimą.

3.   Šalys gali papildyti šį Susitarimą sudarydamos specialius susitarimus bet kurioje bendradarbiavimo srityje, kuriai taikomas šis Susitarimas. Tokie specialūs susitarimai yra neatsiejama visų dvišalių santykių, kuriuos reglamentuoja šis Susitarimas, dalis ir bendros institucinės sistemos dalis.

4.   Galiojantys susitarimai tam tikrose bendradarbiavimo srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas, taip pat laikomi bendrų dvišalių santykių, kuriuos reglamentuoja šis Susitarimas ir kurie įeina į bendrą institucinę sistemą, dalimi.

44 straipsnis

Jungtinis komitetas

1.   Šalys pagal šį Susitarimą įsteigia Jungtinį komitetą, kurį sudaro Europos Sąjungos Tarybos narių bei Europos Komisijos atstovai ir Korėjos Respublikos atstovai.

2.   Jungtiniame komitete vyksta konsultacijos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šio Susitarimo įgyvendinimui ir siekti jo bendrųjų tikslų, taip pat palaikyti bendrą santykių nuoseklumą ir užtikrinti tinkamą bet kokio kito Šalių susitarimo veikimą.

3.   Jungtinis komitetas:

a)	užtikrina teisingą šio Susitarimo veikimą;

b)	stebi visapusiškų Šalių santykių plėtotę;

c)	prireikus prašo komitetų ar kitų organų, įsteigtų pagal kitus susitarimus, sudarytus pagal bendrą institucinę sistemą, suteikti informacijos ir svarsto jų pateiktas ataskaitas;

d)	keičiasi nuomonėmis ir teikia pasiūlymus bet kokiu bendro intereso klausimu, įskaitant būsimus veiksmus ir jiems atlikti turimus išteklius;

e)	nustato su šio Susitarimo tikslais susijusius prioritetus;

f)	ieško tinkamų metodų iš anksto užkirsti kelią galimoms problemoms tose srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas;

g)	bet kokį ginčą, kylantį dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo, sprendžia konsensusu pagal 45 straipsnio 3 dalį;

h)	išnagrinėja visą kurios nors Šalies pateiktą informaciją apie įsipareigojimų nevykdymą ir konsultuojasi su kita Šalimi, siekdamas rasti abiem Šalims priimtiną sprendimą pagal 45 straipsnio 3 dalį.

4.   Jungtinis komitetas paprastai posėdžiauja kartą per metus pakaitomis Briuselyje ir Seule. Neeiliniai komiteto posėdžiai rengiami kurios nors Šalies prašymu. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Šalis. Komiteto posėdžiuose paprastai dalyvauja aukšto rango pareigūnai.

45 straipsnis

Įgyvendinimo tvarka

1.   Šalys imasi bet kokių bendro pobūdžio ar specialių priemonių, kurių reikia jų įsipareigojimams pagal šį Susitarimą įvykdyti, ir užtikrina, kad jos atitiktų šiame Susitarime nustatytus tikslus.

2.   Susitarimas įgyvendinamas konsensusu ir dialogu. Tačiau, jei skiriasi nuomonės dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo, bet kuri Šalis kreipiasi į Jungtinį komitetą.

3.   Jei kuri nors iš Šalių mano, kad kita Šalis nevykdo savo įsipareigojimų pagal šį Susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal tarptautinę teisę. Išskyrus ypatingos skubos atvejus, Šalis, prieš imdamasi tokių priemonių, pateikia Jungtiniam komitetui visą išsamiai padėties analizei reikalingą informaciją. Šalys konsultuojasi Jungtiniame komitete ir, jei abi Šalys sutinka, joms konsultuotis gali padėti Jungtinio komiteto paskirtas tarpininkas.

4.   Ypatingos skubos atvejais apie šią priemonę nedelsiant pranešama kitai Šaliai. Kitos Šalies prašymu konsultacijos vyksta ne ilgiau kaip dvidešimt (20) dienų. Šiam laikotarpiui pasibaigus pradedama taikyti priemonė. Tokiu atveju kita Šalis, siekdama išnagrinėti bet kokį priemonės aspektą arba jos taikymo pagrindą, gali prašyti taikyti arbitražo procedūrą pagal 46 straipsnį.

46 straipsnis

Arbitražo procedūra

1.   Arbitražo instanciją sudaro trys (3) arbitrai. Atitinkamais atvejais kiekviena Šalis paskiria po vieną arbitrą, o trečiąjį arbitrą paskiria Jungtinis komitetas per keturiolika (14) dienų, kurios nors Šalies prašymu dėl arbitražo procedūros taikymo. Apie vienos Šalies paskirtą arbitrą kitai Šaliai nedelsiant pranešama raštu diplomatiniais kanalais. Arbitrai priima sprendimą balsų dauguma. Arbitrai stengiasi priimti sprendimą kuo greičiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip per tris (3) mėnesius nuo arbitrų paskyrimo dienos. Jungtinis komitetas susitaria dėl išsamių spartaus arbitražo procedūrų.

2.   Kiekviena ginče dalyvaujanti Šalis turi imtis reikiamų veiksmų arbitrų sprendimui įvykdyti. Pateikus prašymą arbitrai pateikia rekomendacijas, kaip reikėtų įvykdyti jų sprendimą, kad būtų atkurta tinkama teisių ir pareigų pusiausvyra pagal šį Susitarimą.

X   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame Susitarime „Šalys“ – Europos Sąjunga arba jos valstybės narės arba Europos Sąjunga bei jos valstybės narės, laikantis atitinkamų jų įgaliojimų, ir Korėjos Respublika.

48 straipsnis

Nacionalinis saugumas ir informacijos atskleidimas

Nė viena šio Susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip kurios nors Šalies įpareigojimas teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams jos saugumo interesams.

49 straipsnis

Įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas

1.   Šis Susitarimas įsigalioja kito mėnesio po to, kai Šalys viena kitai praneša apie tam tikslui būtinų teisinių procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

2.   Nepaisant 1 dalies, šis Susitarimas taikomas laikinai iki jo įsigaliojimo. Jį laikinai taikyti pradedama kito mėnesio po to, kai Šalys viena kitai praneša apie būtinų procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

3.   Šis susitarimas galioja neribotą laiką. Bet kuri Šalis gali pateikti kitai Šaliai pranešimą raštu apie ketinimą denonsuoti šį Susitarimą. Denonsavimas įsigalioja po šešių mėnesių nuo pranešimo apie jį dienos.

50 straipsnis

Pranešimai

Pranešimai pagal 49 straipsnį teikiami atitinkamai Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Korėjos Respublikos užsienio reikalų ir prekybos ministerijai.

51 straipsnis

Deklaracijos ir priedai

Šio Susitarimo deklaracijos ir priedai yra neatsiejama šio Susitarimo dalis.

52 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Europos Sąjungos sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir Korėjos Respublikos teritorijai.

53 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir korėjiečių kalbomis, kiekvienas tekstas yra vienodai autentiškas.