29.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/1

(1)

2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/6/EB dėl pranešimo formalumų, nustatytų į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams (4) įpareigoja valstybes nares, siekiant supaprastinti laivybą, priimti tam tikras standartizuotas formas (toliau – FAL formos), nustatytas 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) Konvencijoje dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (toliau – FAL konvencija) su pakeitimais.

(2)

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų transportui ir sumažinti administracinę naštą laivybos įmonėms, reikia, kiek įmanoma, supaprastinti ir suderinti pranešimo formalumus, nustatytus Sąjungos ir valstybių narių teisės aktais. Vis dėlto šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis reikalaujamos pranešti informacijos pobūdžiui ir turiniui, taip pat joje neturėtų būti nustatyta papildomų pranešimo reikalavimų laivams, kuriems tokia pareiga dar netaikoma pagal valstybėse narėse taikomus teisės aktus. Joje turėtų būti tik nustatyti būdai, kaip būtų galima supaprastinti ir suderinti pranešimo procedūras ir kaip būtų galima veiksmingiau rinkti informaciją.

(3)

Duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti įplaukiant ir (arba) išplaukiant iš uosto pagal 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (5), 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (6), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (7), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (nauja redakcija) (8) ir, atitinkamais atvejais, pagal 1965 m. priimtą Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą, su priimtais ir įsigaliojusiais pakeitimais, apima informaciją, kurios reikalaujama pagal FAL formas. Todėl kai ši informacija atitinka reikalavimus, nustatytus pirmiau nurodytuose teisės aktuose, FAL formos turėtų būti priimamos šios informacijos suteikimo tikslais.

(4)

Turint mintyje pasaulinį jūrų transporto mastą ir jei bus siekiama supaprastinimo, Sąjungos teisės aktuose turėtų būti atsižvelgiama į TJO reikalavimus.

(5)

Valstybės narės turėtų stiprinti savo kompetentingų institucijų, kaip antai muitinių, sienos kontrolės, visuomenės sveikatos bei transporto institucijų, bendradarbiavimą, kad toliau būtų paprastinami ir derinami pranešimo formalumai Sąjungoje ir kad būtų kuo veiksmingiau naudojamasi elektroninėmis duomenų perdavimo ir keitimosi informacija sistemomis, siekiant tuo pačiu metu kiek įmanoma pašalinti jūrų transportui sudaromas kliūtis ir sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių.

(6)

Siekiant įvertinti politikos priemonių, skirtų palengvinti jūrų transportą Sąjungoje, veiksmingumą ir reikalingumą, turėtų būti įmanoma gauti išsamius statistinius jūrų transporto duomenis, atsižvelgiant į poreikį nenustatyti nereikalingų papildomų pareigų valstybėms narėms rinkti statistinius duomenis ir visapusiškai naudotis Eurostato paslaugomis. Siekiant šios direktyvos tikslų turėtų būti svarbu rinkti atitinkamus duomenis apie laivų eismą (judėjimą) Sąjungoje ir (arba) laivus, įplaukiančius į trečiųjų valstybių uostus arba laisvąsias zonas.

(7)

Laikantis 2009 m. sausio 21 d. Komisijos komunikato „Komunikatas ir veiksmų planas, kuriais siekiama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių“ tikslo, laivybos įmonėms turėtų būti suteikiama galimybė lengviau pasinaudoti licencijuotų reguliarių laivybos paslaugų leidimo turėtojo statusu.

(8)

Reikėtų kuo greičiau ir ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio 1 d. pradėti plačiai naudotis elektroninėmis duomenų perdavimo priemonėmis atliekant visus pranešimo formalumus, laikantis pagal FAL konvenciją parengtų tarptautinių standartų, kai tai praktiškai įmanoma. Siekiant supaprastinti ir pagreitinti potencialiai labai didelės apimties informacijos perdavimą, turėtų būti naudojami elektroniniai pranešimo formalumų atlikimo būdai, kai tai praktiškai įmanoma. Sąjungos teritorijoje informacijos pateikimas popierine FAL formų versija turėtų būti laikoma išimtimi ir tokia versija turėtų būti priimama tik ribotą laikotarpį. Valstybės narės raginamos naudoti administracines priemones, įskaitant finansines paskatas, kad būtų skatinama naudoti elektronines formas. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių valstybių narių kompetentingos institucijos keistis informacija taip pat turėtų elektroniniu būdu. Siekiant sudaryti tokiam vystymui palankesnes sąlygas, elektroninių sistemų sąveika turėtų būti geresnė ir kiek įmanoma, iki to paties nustatyto termino jos turėtų būti techniškai sąveikios, siekiant užtikrinti sklandų Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių veikimą.

(9)

Šalims, vykdančioms prekybos ir transporto veiklą, turėtų būti sudaryta galimybė vykdant pranešimo formalumus pateikti standartinę informaciją ir dokumentus viename elektroniniame langelyje. Atskiri duomenys turėtų būti pateikiami tik vieną kartą.

(10)

Nacionaliniu ir Sąjungos lygiais įdiegus „SafeSeaNet“ sistemas, supaprastėtų informacijos, teikiamos naudojant valstybių narių jūrų sektoriaus informacijos sistemas, gavimas, keitimasis ja ir sklaida. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų transportui ir sumažinti jūrų transportui tenkančią administracinę naštą, „SafeSeaNet“ sistema turėtų būti sąveiki su kitomis Sąjungos pranešimo formalumų sistemomis. „SafeSeaNet“ sistema turėtų būti naudojamasi papildomai keičiantis informacija siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų transportui. Informacija, teikiama atliekant pranešimo formalumus tik nacionaliniais tikslais, neturėtų būti įvedama į „SafeSeaNet“ sistemą.

(11)

Tvirtinant naujas Sąjungos priemones, turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės perduodamos duomenis galėtų ir toliau naudotis elektroninėmis priemonėmis ir nebūtų reikalaujama naudotis popierinėmis versijomis.

(12)

Siekiant visapusiškai pasinaudoti elektroninėmis duomenų perdavimo priemonėmis būtina užtikrinti sklandžius ir veiksmingus keitimosi duomenimis sistemos „SafeSeaNet“, elektroninių muitinių ir elektroninių duomenų įvedimo ir gavimo sistemų ryšius. Šiuo tikslu, siekiant apriboti administracinę naštą, visų pirma reikėtų pasinaudoti taikomais standartais.

(13)

FAL formos periodiškai atnaujinamos. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti daroma nuoroda į tas formas, kurios galioja šiuo metu. Informacija, kurios reikalaujama pagal valstybių narių teisės aktus ir kuri apima daugiau nei nustatyta FAL konvencijos reikalavimais, turėtų būti perduodama laikantis FAL konvencijos standartų parengta forma.

(14)

Ši direktyva neturėtų daryti poveikio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiam Bendrijos muitinės kodeksą (9), 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentui (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiam Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (10), 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 562/2006, nustatančiam taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (11), ar valstybių narių, netaikančių Šengeno sienų kontrolės acquis, sienų kontrolės nacionalinės teisės aktams bei 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 450/2008, nustatančiam Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (12).

(15)

Siekdamos nustatyti, kad informacijos perdavimas elektroninėmis priemonėmis taptų standartine procedūra, ir sudaryti palankesnes sąlygas jūrų transportui, valstybės narės turėtų išplėsti naudojimąsi elektroninėmis priemonėmis perduodamos duomenis pagal tinkamą tvarkaraštį bei turėtų bendradarbiaudamos su Komisija aptarti galimybę suderinti elektroninių priemonių naudojimą perduodant duomenis. Šiuo tikslu turėtų būti atsižvelgta į „SafeSeaNet“ sistemos Aukšto lygio valdymo grupės atliekamą darbą, susijusį su „SafeSeaNet“ veiksmų planu, kai jis bus priimtas, ir į konkrečius finansavimo poreikius bei atitinkamų Sąjungos finansinių lėšų skyrimą elektroniniam duomenų perdavimui plėtoti.

(16)

Laivai, plaukiojantys tarp Sąjungos muitų teritorijai priklausančių uostų, atleidžiami nuo pareigos pateikti FAL formose nurodytą informaciją, kai laivai plaukia ne iš šioje teritorijoje arba I kontrolės tipui pagal muitinės teisę priskiriamoje laisvojoje zonoje esančio uosto, arba į tokį uostą, taip pat jame nedaro tarpinio sustojimo arba į jį neplaukia, nedarant poveikio taikomiems Sąjungos teisės aktams ir pareigai teikti informaciją, kurios valstybės narės gali reikalauti, siekdamos apsaugoti tvarką ir saugumą valstybės viduje ir įgyvendinti muitinės, mokesčių, imigracijos, aplinkos apsaugos ar sanitarijos įstatymus.

(17)

Administracinių formalumų išimtis taip pat reikėtų taikyti atsižvelgiant ne tik į paskirties ir (arba) išvykimo uostą, bet ir į laivo krovinį. Tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažinti papildomi formalumai laivams, įplaukiantiems į trečiosios valstybės uostą ar laisvąją zoną. Komisija turėtų išnagrinėti šį klausimą rengdama ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos veikimą.

(18)

Siekiant suderinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 informacijos, kurią reikalaujama nurodyti prieš laivui įplaukiant pateikiamoje apsaugos deklaracijoje, duomenis, reikėtų nustatyti naują laikinąją formą.

(19)

Dėl reikalavimų naudoti nacionalinę kalbą dažnai sudaroma kliūčių plėtoti pakrančių laivybos tinklą. Valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad būtų palengvintas bendravimas raštu ir žodžiu valstybių narių jūrų transporto srityje, laikydamosi tarptautinės praktikos principų, ir siekdamos rasti bendrus bendravimo būdus.

(20)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus, susijusius su šios direktyvos priedu. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

(21)

Pagal įvairius Sąjungos teisės aktus, kuriais, pavyzdžiui, nustatytas išankstinio pranešimo atvykstant į uostą formalumo reikalavimas, kaip antai pagal Direktyvą 2009/16/EB, gali būti nustatyti skirtingi terminai, skirti tiems išankstinio pranešimo formalumams atlikti. Komisija turėtų išnagrinėti galimybę sutrumpinti ir suderinti tuos terminus, pasinaudodama daroma pažanga elektroninio duomenų tvarkymo srityje, rengdama ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos veikimą, kurioje, prireikus, turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisės akto.

(22)

Rengdama ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos veikimą, Komisija turėtų apsvarstyti, kokiu mastu šios direktyvos taikymo sritis, t. y. administracinių formalumų supaprastinimas laivams, įplaukiantiems ir (arba) išplaukiantiems iš valstybių narių uostų, turėtų apimti tų uostų vidaus vandenų teritorijas, ypač upių transportą, siekiant spartesnio ir sklandesnio jūrų laivų eismo vidaus vandenyse ir ilgalaikio jūrų uostuose bei aplink juos susidarančių spūsčių sprendimo.

(23)

Kadangi šios direktyvos tikslų, visų pirma suderintai visoje Sąjungoje sudaryti palankesnes sąlygas jūrų transportui, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(24)

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę nėra privalomas, jei šis perkėlimas į nacionalinę teisę yra beprasmis dėl geografinių priežasčių. Todėl šioje direktyvoje numatyti reikalavimai neaktualūs valstybėms narėms, kuriose nėra uostų, į kuriuos paprastai gali įplaukti laivai, patenkantys į šios direktyvos taikymo sritį.

(25)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės padės pasiekti Lisabonos darbotvarkės tikslus.

(26)

Prieiga prie sistemos „SafeSeaNet“ ir kitų elektroninių sistemų turėtų būti reguliuojama taip, kad būtų apsaugoma komercinė ir konfidenciali informacija ir nepažeidžiant taikomų teisės aktų dėl komercinių duomenų apsaugos, o asmens duomenų atveju – nepažeidžiant 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (13) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (14). Valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad reikia tinkamomis prieigos kontrolės sistemomis apsaugoti komercinę ir konfidencialią informaciją.

(27)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (15) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(28)

Siekiant aiškumo ši direktyva turėtų pakeisti Direktyvą 2002/6/EB,

a)

ne vėliau kaip prieš 24 valandas; arba

b)

jeigu reisas yra trumpesnis nei 24 valandų trukmės – ne vėliau kaip prieš pat laivui išplaukiant iš ankstesniojo uosto; arba

c)

jei paskirties uostas nežinomas arba pasikeičia reiso metu – iškart, kai gaunama informacija.

a)

galimybės išplėsti šioje direktyvoje nustatytas supaprastinimo nuostatas aprėpiant vidaus vandenų kelių transportą;

b)

Upių informacijos sistemos suderinamumo su šioje direktyvoje nurodytu elektroninių duomenų perdavimo procesu;

c)

pažangos, pasiektos pagal 3 straipsnį derinant ir koordinuojant pranešimo formalumus;

d)

formalumų laivams, įplaukiantiems į trečiosios valstybės uostą ar laisvąją zoną, išvengimo ar supaprastinimo įgyvendinamumo;

e)

turimų duomenų apie laivų eismą (judėjimą) Sąjungoje ir (arba) laivus, įplaukiančius į trečiųjų valstybių uostus arba laisvąsias zonas.