24.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 106/1

(1)

2001 m. sausio 22 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 132/2001 (2) nustatė galutinį 33,25 eurų už toną antidempingo muitą (toliau – galiojančios priemonės) importuojamam Ukrainos, inter alia, kilmės amonio nitratui (AN), kurio KN kodai yra 3102 30 90 ir 3102 40 90. Tyrimas, po kurio buvo nustatytos šios priemonės, toliau vadinamas pirminiu tyrimu.

(2)

Taryba 2004 m. gegužės 17 d. po dalinės tarpinės peržiūros Reglamentu (EB) Nr. 993/2004 (3) atleido nuo antidempingo muitų, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 132/2001, į Bendriją importuojamą nagrinėjamąjį produktą, pagamintą bendrovių, kurių įsipareigojimus turėjo priimti Komisija. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1001/2004 (4) įsipareigojimai buvo priimti iki 2005 m. gegužės 20 d. Šiais įsipareigojimais siekta atsižvelgti į tam tikras Europos Sąjungos plėtros iki 25 valstybių narių pasekmes.

(3)

Po tarpinės peržiūros, kurią atliekant buvo nagrinėjama tik nagrinėjamojo produkto apibrėžtis, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 945/2005 nusprendė, kad reikėtų patikslinti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir kad galiojančios priemonės turėtų būti taikomos nagrinėjamajam produktui, kai jis naudojamas kitų trąšų sudėtyje, proporcingai jose esančiam amonio nitrato kiekiui, kartu su kitomis marginaliosiomis ir mitybinėmis medžiagoms.

(4)

2005 m. gegužės 5 d. paskelbus pranešimą apie artėjantį priemonių galiojimo terminą (5), 2005 m. spalio 25 d. pateiktas prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Šį prašymą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso AN Bendrijoje, vardu pateikė Europos trąšų gamintojų asociacija (ETGA) (toliau – pareiškėjas).

(5)

Pareiškėjas teigė, kad importuojant Ukrainos kilmės (toliau – nagrinėjamoji šalis) AN gali pasikartoti dempingas bei žala Bendrijos pramonei, ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2006 m. sausio 25 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (6) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir žinomiems susijusiems naudotojams bei jų asociacijoms, eksportuojančios šalies atstovams, pareiškėjui ir Bendrijos gamintojams apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(9)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(10)

Atsižvelgiant į didelį Bendrijos gamintojų ir importuotojų Bendrijoje skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, išnagrinėti, ar nereikėtų atlikti atrankos. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra tikrai būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(11)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į tai, kad dešimt Bendrijos gamintojų nurodė pageidaujantys bendradarbiauti, nuspręsta, kad būtina atlikti Bendrijos gamintojų atranką. Tik vienas importuotojas pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją ir nurodė pageidaująs toliau bendradarbiauti su Komisijos tarnybomis. Tačiau šis importuotojas buvo įsikūręs ne Bendrijoje ir PTL nagrinėjamojo produkto į Bendriją neimportavo. Todėl nuspręsta, kad importuotojų atranka nebūtina.

(12)

Dešimt Bendrijos gamintojų per nustatytą laikotarpį tinkamai užpildė atrankos formą ir oficialiai sutiko toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Dėl minėtų dešimties Bendrijos gamintojų – Komisija pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atrinko bendroves remdamasi didžiausiu tipiniu AN produkcijos ir pardavimo Bendrijoje kiekiu, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Keturi atrinkti Bendrijos gamintojai PTL pagamino 76 % visos Bendrijos pramonės pagaminamos produkcijos, kaip apibrėžta 51 konstatuojamojoje dalyje, o minėti dešimt Bendrijos gamintojų pagamino 70 % visos PTL Bendrijoje pagamintos produkcijos.

(13)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, su susijusiomis šalimis konsultuotasi dėl atrinktų bendrovių, ir jos atrankos rezultatams neprieštaravo.

(14)

Keturiems atrinktiems Bendrijos gamintojams ir visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams nusiųsti klausimynai.

(15)

Klausimynų atsakymai gauti iš keturių atrinktų Bendrijos gamintojų ir trijų nagrinėjamosios šalies gamintojų (iš kurių du buvo eksportuojantys gamintojai), taip pat iš vieno susijusio prekybininko.

(16)

Be to, visus klausimyno atsakymus pateikė vienas panašios šalies gamintojas.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant būtiną nustatyti, ar gali pasikartoti dempingas bei jo daroma žala, ir įvertinti Bendrijos interesus. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių bendrovių patalpose:

(18)

Nagrinėjamasis produktas yra Ukrainos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, klasifikuojamas KN kodais 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 91. Amonio nitratas (AN) yra kietoji azoto trąša, paprastai naudojama žemės ūkyje. Jis gaminamas iš amoniako ir azoto rūgšties, o jo sudėtyje esantis priliuotas arba granuliuotas azotas sudaro daugiau kaip 28 % masės.

(19)

Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtoji sritis buvo patikslinta Reglamente (EB) Nr. 945/2005.

(20)

Kaip nustatyta pirminiame tyrime, šiuo peržiūros tyrimu patvirtinta, kad AN yra tikrasis prekinis produktas, o jo kokybė ir pagrindinės fizinės savybės yra identiškos nepriklausomai nuo kilmės šalies. Todėl nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir produktai, kuriuos gamina ir parduoda eksportuojantys gamintojai savo vidaus rinkoje ir į trečiąsias šalis, taip pat produktai, kuriuos gamina ir parduoda Bendrijos gamintojai Bendrijos rinkoje ir panašios šalies gamintojas panašios šalies vidaus rinkoje, turi tokias pačias pagrindines fizines bei chemines savybes ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms, todėl laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Trys Ukrainos nagrinėjamojo produkto gamintojai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Du iš bendradarbiavusių gamintojų eksportavo nagrinėjamąjį produktą PTL. Ukrainoje yra ne mažiau kaip vienas žinomas nebendradarbiavęs nagrinėjamojo produkto gamintojas.

(22)

Palyginus eksporto į Bendriją duomenis, kuriuos pateikė eksportuojantys gamintojai, ir Eurostato paskelbtus duomenis apie visą importą, matyti, kad dviejų eksportuojančių gamintojų importas PTL sudarė maždaug 60 % viso Bendrijos importo iš Ukrainos. Tačiau nustatyta, kad už didelę likusio 40 % nagrinėjamojo produkto importo dalį sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2004 m. gruodžio mėn. (todėl bendradarbiavę gamintojai duomenų apie šį importą nepateikė), tačiau šie produktai į Bendriją buvo įvežti PTL (todėl šie duomenys buvo įtraukti į importo statistiką). Kita vertus, eksportuotų produktų, už kuriuos sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2005 m. gruodžio mėn. ir kurie į Bendriją buvo įvežti 2006 m. sausio mėn., kiekis yra nereikšmingas. Šiuo pagrindu padaryta išvada, kad PTL 85–90 % į Bendriją iš Ukrainos importuoto kiekio importavo bendradarbiavę gamintojai. Todėl bendradarbiavimo lygis yra didelis.

(23)

Iš viso iš Ukrainos importuotas nedidelis nagrinėjamojo produkto kiekis, t. y. mažiau nei 1 %, palyginti su visa Bendrijos rinka.

(24)

Kadangi tuomet, kai buvo pateiktas prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą (7), Ukraina dar nebuvo laikoma rinkos ekonomikos šalimi, normalioji vertė turėjo būti nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį remiantis rinkos ekonomikos trečiosios šalies gamintojo pateiktais duomenimis. Pranešime apie inicijavimą tinkamomis panašiomis šalimis numatytos JAV ir Rumunija. Reikėtų priminti, kad pirminiame tyrime panašia šalimi buvo pasirinkta Lenkija. Kadangi 2004 m. gegužės mėn. Lenkijos įstojo į Europos Sąjungą, jos rinktis nebegalima. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl JAV ir Rumunijos pasirinkimo panašiomis šalimis.

(25)

Tačiau paskelbus inicijavimo pranešimą atlikta analizė parodė, kad Rumunijos AN rinkoje dominavo importas iš Ukrainos ir Rusijos, o Rumunijos gamintojai didžiąją savo produkcijos dalį eksportavo ir vidaus rinkoje pardavė tik nereikšmingą kiekį. Šiuo pagrindu padaryta išvada, kad dėl minėtos vidaus rinkos struktūros Rumunija negali būti pasirinkta kaip tinkamiausia panaši šalis.

(26)

Pastabas pateikė tik vienas bendradarbiavęs gamintojas. Šis bendradarbiavęs gamintojas siūlė rinktis Alžyrą, nes jis turi pagrindinę žaliavą – dujas. Šiuo požiūriu reikėtų pabrėžti, kad neatsižvelgiant į tai, ar šalyje yra gamtinių dujų gavybos vietų, ar ne, tai nėra pagrindinis aspektas pasirenkant panašią šalį. Pagrindinis veiksnys – ar dujų kainos atspindi rinkos vertę. Dviguba dujų kainodara Alžyre yra aiškus požymis, kad taip nėra, todėl Alžyras nėra labiau tinkamas būti pasirinktu panašia šalimi. Taip pat pažymima, kad ir JAV, ir Ukraina yra gamtinių dujų gamintojos ir šalys, kurios gamtinių dujų daugiau importuoja nei eksportuoja, o Alžyre gamtinių dujų daugiau eksportuoja nei importuoja. Šiuo požiūriu JAV yra panašesnės į Ukrainą nei Alžyras.

(27)

Be to, teigta, kad JAV nėra tinkama panaši šalis, nes PTL dujų kainos šios šalies vidaus rinkoje buvo labai didelės. Todėl reikia pasakyti, kad nors dėl stichinių nelaimių 4-ąjį PTL ketvirtį dujų kainos buvo labai didelės, šio laikotarpio duomenis galima lengvai pakoreguoti, kaip aprašyta 35 konstatuojamojoje dalyje.

(28)

Be to, JAV pasirinkimui prieštarauta dėl gamybos proceso. Teigta, kad Alžyre taikomas gamybos procesas yra panašesnis į tą, kuris taikomas Ukrainoje. Tačiau gamintojas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

(29)

Be to, teigta, kad Alžyro gamybos, suvartojimo ir vartotojų paklausos lygis yra panašesnis į Ukrainos. Remiantis turima informacija, tiek Alžyro gamyba (8), tiek vidaus suvartojimas (9) yra nežymūs. Kita vertus, ir Ukrainos, ir JAV gamyba yra žymi, o jų vidaus rinkos – didelės.

(30)

Dėl JAV – nepaisant to, kad importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės AN buvo taikomos antidempingo priemonės, nustatyta, jog tai atvira konkurencinga rinka, kurioje žymus vidaus gamintojų skaičius veikia pakankamai didelės konkurencijos, kurią lemia užsienio importas iš kitų trečiųjų šalių, sąlygomis. Be to, JAV gamintojų pardavimas vidaus rinkoje yra tipinis, o jų galimybės naudotis žaliavomis yra panašios į Ukrainos gamintojų.

(31)

Todėl atlikus tyrimą nustatyta, kad JAV turėtų būti pasirinkta kaip tinkama panaši šalis. Taigi skaičiavimai buvo grindžiami patikrinta vienintelio JAV bendradarbiavusio gamintojo, pateikusio visus klausimyno atsakymus, informacija.

(32)

Kadangi tuomet, kai buvo pateiktas prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Ukraina dar nebuvo laikoma rinkos ekonomikos šalimi, normalioji vertė Ukrainai turėjo būti nustatyta remiantis JAV gamintojo duomenimis, kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje.

(33)

Vienintelio bendradarbiavusio panašaus produkto gamintojo panašioje šalyje pardavimo vidaus rinkoje tipiškumas buvo įvertintas remiantis dviejų bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją duomenimis. Reikėtų pažymėti, kad į Bendriją eksportuotas tik vienos rūšies produktas. Todėl analizė pagal produkto rūšį neatlikta.

(34)

Nustatyta, kad vienintelio bendradarbiavusio panašaus produkto gamintojo panašioje šalyje pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, nes jis gerokai viršijo dviejų Ukrainos bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų į Bendriją eksportuotą AN kiekį.

(35)

Siekiant nustatyti, ar JAV gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastinėmis prekybos sąlygomis, pardavimo vidaus rinkoje kainos palygintos su gamybos sąnaudomis. Vertinant JAV gamintojo gamybos sąnaudas, nustatyta, kad ketvirtajame ketvirtyje joms įtakos turėjo stichinės nelaimės. Remiantis šio gamintojo paskelbta informacija, „Meksikos įlankos pakrantę Amerikoje trečiajame ketvirtyje nuniokoję uraganai sukėlė sumaištį gamtinių dujų rinkose ir turėjo neigiamos įtakos mūsų ketvirtojo ketvirčio ir visų metų rezultatams (10)“. Iš tiesų, kotiruojamos JAV dujų kainos (11) rugpjūčio (12) – spalio (13) mėn. padidėjo dvigubai, o tuo laiku Meksikos įlankos pakrantę Amerikoje nuniokojo uraganas „Katrina“ (2005 m. rugpjūčio 23–31 d.) ir uraganas „Rita“ (2005 m. rugsėjo 17–26 d.). Kadangi gamtinės dujos AN gamyboje yra pagrindinis sąnaudų elementas, poveikis buvo reikšmingas ir būtų lėmęs dirbtinai didelę apskaičiuotąją normaliąją vertę. Todėl nuspręsta 2005 m. ketvirtojo ketvirčio gamybos sąnaudas nustatyti remiantis vidutinėmis dujų kainomis, kurias gamintojas mokėjo per pirmuosius tris 2005 m. ketvirčius.

(36)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nustatyta, kad didžioji pardavimo vidaus rinkoje dalis buvo pelninga, todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis pardavimo vidaus rinkoje kainomis, nustatytomis pirmajam nepriklausomam pirkėjui vidaus rinkoje. Kadangi per PTL Ukrainos eksportuojantys gamintojai į Bendriją eksportavo tik vienos rūšies produktą, atliekant tyrimą analizuota tik ši produkto rūšis.

(37)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuri buvo faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Bendriją parduodamą nagrinėjamąjį produktą. Visas bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų pardavimas buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje.

(38)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, atlikti koregavimai ir taip tinkamai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Taigi atlikti koregavimai siekiant (jei reikia ir kai turėta patikrintų įrodymų) atsižvelgti į skirtingas transporto, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, kreditus ir komisinius.

(39)

Kadangi atliekant šį tyrimą Ukraina nelaikoma rinkos ekonomikos šalimi, visai šaliai taikomas dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės ir svertinės vidutinės eksporto kainos palyginimu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis. Kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavimo lygis buvo didelis.

(40)

Minėtas palyginimas parodė, kad PTL dempingas (maždaug 30–40 %) buvo vykdomas šiek tiek žemesniu lygiu nei atliekant pirminį tyrimą. Tačiau atsižvelgiant į ribotą Ukrainos eksportą į Bendriją per PTL, atliekant analizę daugiausia dėmesio skirta dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei.

(41)

Trijų bendradarbiavusių gamintojų gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko pastovi. Gamybos pajėgumai tuo laikotarpiu taip pat išliko pastovūs. Jie turi maždaug 600 000–700 000 tonų (8–10 % suvartojimo Bendrijoje) nepanaudotų pajėgumų, kuriuos gali panaudoti pakankamai didelių kiekių eksportui į Bendrijos rinką padidinti, jei priemonės būtų panaikintos. Be to, yra dar bent vienas žinomas Ukrainos nagrinėjamojo produkto gamintojas, kuris nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Nors duomenų apie šio nebendradarbiavusio gamintojo nepanaudotus pajėgumus nėra, negalima atmesti galimybės, kad ir šio gamintojo nepanaudoti pajėgumai yra dideli, nes vidutiniškai nepanaudoti trijų bendradarbiavusių gamintojų pajėgumai sudarė 30 %.

(42)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu trijų bendradarbiavusių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje sudarė vidutiniškai 30–40 % gamybos pajėgumų. Todėl atrodo mažai tikėtina, kad Ukrainos vidaus rinka galėtų absorbuoti didžiąją šių nepanaudotų gamybos pajėgumų dalį, todėl padidėjusi produkcija greičiausiai bus eksportuota.

(43)

Todėl, jeigu nebūtų taikomos antidempingo priemonės, didelė tų nepanaudotų pajėgumų dalis galėtų būti panaudota eksportui į Bendriją.

(44)

Kaip parodė bendradarbiavusių Ukrainos gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainų, palygintų su DAF ir (arba) FOB Ukrainos pasienyje lygiu, analizė, PTL tokio pardavimo kainos buvo vidutiniškai 20–30 % mažesnės, palyginti su pardavimo kainomis į Bendriją. Be to, pardavimas vidaus rinkoje tai pat buvo vykdomas 20–30 % mažesnėmis kainomis, palyginti su pardavimo kainomis į Bendriją. Todėl, remiantis PTL informacija, būtų galima teigti, kad, panaikinus priemones, atsirastų paskata eksportą į trečiąsias šalis vėl nukreipti į Bendriją, siekiant pasinaudoti didesnėmis kainomis ir geresniais skirtumais.

(45)

Tačiau pažymima, kad Ukrainos gamtinių dujų importo kainos po PTL žymiai padidėjo. Kadangi gamtinės dujos AN gamyboje yra pagrindinis sąnaudų elementas, negalima atmesti galimybės, kad Ukrainos gamintojai turės padidinti eksporto į trečiąsias šalis kainas, taip žymiai sumažindami 44 konstatuojamojoje dalyje minėtą skirtumą tarp pardavimo į trečiąsias šalis ir į Bendriją kainų. Remiantis preliminariais įrodymais (14), šis skirtumas iš tiesų mažėja.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad du iš bendradarbiavusių gamintojų nepaisė galiojančių priemonių ir toliau taikė dempingą. Be to, negalima atmesti galimybės, kad šiuo metu į trečiąsias šalis parduodami kiekiai nebus vėl nukreipti į Bendriją.

(47)

Be to, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų svertinės vidutinės eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos taip pat yra daug mažesnės, palyginti su Bendrijoje dominuojančiu kainų lygiu. Tai ir dar dideli nepanaudoti pajėgumai skatina Ukrainos eksportuojančius gamintojus nukreipti eksportą į Bendrijos rinką, kuris, galima manyti, būtų vykdomas dempingo kainomis, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(48)

Bendrijoje panašų produktą gamina 14 gamintojų, kurie pagamina visą Bendrijoje gaminamo panašaus produkto produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(49)

Reikėtų pažymėti, kad, palyginti su pirminiu tyrimu, Hydro Agri bendrovės pakeitė pavadinimą ir dabar vadinasi Yara. Po 2004 m. įvykusios Europos Sąjungos plėtros penkios iš keturiolikos bendrovių tapo Bendrijos pramonės dalimi.

(50)

Iš 14 Bendrijos gamintojų dešimt bendrovių bendradarbiavo atliekant tyrimą, ir visos jos yra minimos prašyme atlikti peržiūrą. Likę keturi gamintojai (toliau – kiti Bendrijos gamintojai) pranešė apie save per nustatytą laiką ir atsiuntė atrankai atlikti būtiną informaciją. Tačiau daugiau jie nebendradarbiavo. Taigi bendradarbiauti sutiko šie dešimt gamintojų:

(51)

Kadangi per PTL šie dešimt Bendrijos gamintojų pagamino 70 % visos Bendrijoje pagamintos produkcijos, laikoma, kad šie dešimt Bendrijos gamintojų pagamina didžiąją Bendrijoje pagaminamos panašaus produkto produkcijos dalį. Todėl laikoma, kad jie yra Bendrijos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė).

(52)

Kaip nurodyta 11 ir 14 konstatuojamosiose dalyse, buvo atrinktos keturios bendrovės. Visi atrinkti Bendrijos gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytą terminą atsiuntė klausimyno atsakymus. Be to, likę šeši bendradarbiavę gamintojai tinkamai pateikė tam tikrus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(53)

Tikrasis suvartojimas Bendrijoje nustatytas remiantis Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu, kitų Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu ir Eurostato duomenimis apie visą ES importą. Atsižvelgiant į 2004 m. įvykusią Europos Sąjungos plėtrą ir siekiant analizės aiškumo bei nuoseklumo, suvartojimas nustatytas remiantis padėtimi ES 25 rinkoje visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(54)

Per 2002 m. – PTL suvartojimas Bendrijoje šiek tiek sumažėjo 1 %. 2003 m. užregistruotas 4 % augimas nebekito 2004 m., ir tai reiškia, kad padėtis stabilizavosi, o PTL užregistruotas tolesnis (– 1 %) mažėjimas rodo nedidelio mažėjimo tendenciją.

(55)

Importo iš Ukrainos kiekis, rinkos dalis ir vidutinės kainos kito, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Šios kiekio ir kainų tendencijos pagrįstos Eurostato duomenimis.

(56)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Ukrainos importuojamas kiekis nuolat mažėjo. Taip pat sumažėjo rinkos dalis: nuo 2,7 % 2002 m. iki 0,8 % per PTL. Kainos didėjo: nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padidėjo nuo 88 iki 122 eurų už toną. Šie pokyčiai atspindi palankias rinkos sąlygas, kurios taip pat aprašytos 73 konstatuojamojoje dalyje.

(57)

Siekiant apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo lygį PTL, Bendrijos pramonės nesusijusiems pirkėjams taikytos gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo palygintos su nagrinėjamosios šalies bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų CIF importo kainomis Bendrijos pasienyje, kurios buvo tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į išrovimo kainą. Palyginimas parodė, kad dėl importo iš Ukrainos Bendrijos pramonė buvo priversta mažinti kainas nuo 10 iki 15 %.

(58)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie nagrinėjamuoju laikotarpiu iš kitų trečiųjų šalių importuotą kiekį. Šios kiekio ir kainų tendencijos taip pat grindžiamos Eurostato duomenimis.

(59)

Pirma, reikėtų pažymėti, kad nuo 2002 m. iki PTL eksporto iš visų minėtų šalių kiekis sumažėjo, išskyrus Gruziją, kurios Bendrijos rinkos dalis šiek tiek padidėjo nuo 1,1 % 2002 m. iki 2 % PTL. Dėl eksporto kainų: visos minėtos šalys, išskyrus Rusiją ir Rumuniją, PTL, o kai kuriais atvejais ir nagrinėjamuoju laikotarpiu eksportavo į Bendriją didesnėmis kainomis nei Bendrijos pramonės kainos. Importui iš Rusijos nuo 2002 m. balandžio mėn. taikomas 47,07 eurų už toną antidempingo muitas, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 658/2002 (15). Todėl reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus PTL, šio importo kainos buvo dėsningai mažesnės, palyginti su importo iš Ukrainos kainomis. Dėl Rumunijos kainų: šios kainos buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, tačiau eksportuotas kiekis sumažėjo nuo 187 tūkstančių tonų 2002 m. iki 111 tūkstančių tonų PTL, taigi ir taip maža 2,4 % rinkos dalis 2002 m. sumažėjo iki 1,5 % PTL.

(60)

Laikydamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalies, Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Bendrijos pramonės padėčiai.

(61)

Nustatyta, kad trys iš bendradarbiavusių Bendrijos pramonės gamintojų naudojo panašų produktą tolesniam perdirbimui į sumaišytus arba sintetinius trąšų produktus, kurie yra tolesnės azoto trąšos, kurių sudėtyje be azoto yra vandenyje tirpstančio fosforo ir (arba) vandenyje tirpstančio kalio, kurios yra kitos pirminės trąšų mitybinės medžiagos. Šie produktai, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro mažiau kaip 80 % masės, su panašiu produktu rinkoje nekonkuruoja.

(62)

Tokia toje pačioje įmonėje perdirbta AN produkcija nepatenka į atvirą rinką ir todėl tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu. Todėl nagrinėta, ar atliekant analizę reikėtų (o jeigu reikėtų, tai kokiu lygiu) atsižvelgti į tolesnį Bendrijos pramonės panašaus produkto produkcijos naudojimą. Kadangi, kaip atskleidė tyrimas, naudojimas bendrovės reikmėms sudaro nereikšmingą Bendrijos pramonės produkcijos dalį, t. y. iki 2 %, nuspręsta, kad nebūtina išskirti laisvosios ir uždarosios rinkos. Tačiau, siekiant aiškumo ir skaidrumo, 64 konstatuojamojoje dalyje pateikiami duomenys apie Bendrijos pramonės pagamintą ir savo reikmės sunaudotą AN kiekį.

(63)

Tais atvejais, kai taikoma atranka, remiantis įprasta praktika tam tikri žalos rodikliai (gamybos, gamybos pajėgumų, atsargų, pardavimo, rinkos dalies, augimo ir užimtumo) analizuojami visos Bendrijos pramonės (toliau lentelėse – BP) lygiu, o tie žalos rodikliai, kurie susiję su atskirų bendrovių veiklos rezultatais, kaip antai: kainos, gamybos sąnaudos, pelningumas, atlyginimai, investicijos, investicijų grąža, pinigų srautai, gebėjimas pritraukti kapitalą, yra nagrinėjami remiantis surinkta informacija atrinktų Bendrijos gamintojų lygiu (toliau lentelėse – AG).

(64)

2002 m. – PTL Bendrijos pramonės gamyba padidėjo 7 %, t. y. maždaug nuo 5,1 mln. tonų 2002 m. iki maždaug 5,4 mln. tonų PTL. Dėl savo reikmėms naudotos produkcijos: nagrinėjamuoju laikotarpiu toks naudojimas išliko praktiškai stabilus ir labai mažas; tai rodo, kad jis negali būti susijęs su Bendrijos pramonei daroma žala.

(65)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai praktiškai nekito. Išaugus gamybai, padidėjo pajėgumų naudojimas: nuo 52 % 2002 m. iki 56 % PTL. Kaip jau minėta atliekant pirminį tyrimą, pajėgumų naudojimui, susijusiam su šios rūšies gamyba ir pramone, įtakos gali turėti kitų, ta pačia gamybos įranga galimų gaminti produktų gamyba, todėl tai yra ne toks reikšmingas žalos rodiklis.

(66)

2002 m. – PTL Bendrijos pramonės ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo dešimčia procentinių punktų. 2003 ir 2004 m. užregistruotą staigų sumažėjimą lėmė padidėjęs pardavimas, ypač Bendrijos pramonės eksportas (žr. tolesnę konstatuojamąją dalį), o ne padidėjęs produkcijos kiekis.

(67)

2002 m. – PTL Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje padidėjo 13 %. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į šiek tiek mažėjantį suvartojimą Bendrijos rinkoje.

(68)

2002 m. – PTL Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo. Konkrečiai, nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis padidėjo daugiau nei 8 procentiniais punktais.

(69)

Bendrijos pramonės rinkos dalis didėjo, nors rinka nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek mažėjo.

(70)

2002 m. – PTL užimtumo lygis Bendrijos pramonėje sumažėjo 5 %, nors gamyba didėjo: taigi tai rodo pramonės pastangas nuolat didinti našumą ir konkurencingumą.

(71)

2002 m. – PTL vieno Bendrijos pramonės dirbančiojo metinis našumas žymiai padidėjo: tam teigiamos įtakos turėjo sumažėjęs darbuotojų skaičius ir padidėjusi Bendrijos pramonės gamyba.

(72)

Dėl faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei: atsižvelgiant į šiuo metu nedidelį importo iš Ukrainos kiekį, laikoma, kad šis poveikis yra nežymus, o rodiklis nereikšmingas.

(73)

2004 m. ir PTL vidutinės grynosios atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo kainos labai padidėjo: tai rodo, kad tuo laikotarpiu vyravo palankios tarptautinės AN rinkos sąlygos.

(74)

Kaip nurodyta šioje lentelėje, 2002 m. – PTL vidutinis dirbančiojo atlyginimas padidėjo 9 %. Atsižvelgiant į infliacijos lygį ir bendrai sumažėjusį darbuotojų skaičių, laikoma, kad šis atlyginimų didėjimas yra nedidelis.

(75)

Keturių atrinktų gamintojų metinės investicijos į panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo (konkrečiai – 69 %), nors tam tikrų svyravimų būta. Šios investicijos daugiausia buvo susijusios su gamybos įrenginių modernizavimu. Tai rodo Bendrijos pramonės pastangas nuolat didinti našumą ir konkurencingumą. Rezultatai aiškiai matyti stebint, kaip kito našumas, kuris tuo laikotarpiu labai padidėjo (žr. 71 konstatuojamąją dalį).

(76)

Atrinktų gamintojų pelningumas palaipsniui didėjo, ypač nuo 2003 m., o per PTL pasiekė 8,2 % lygį. Šiuo požiūriu pažymima, kad pirminiame tyrime nustatytas 8 % pelno dydis, kuris galėjo būti pasiektas, jei nebūtų vykdomas žalingas dempingas. Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, visu nagrinėjamuoju laikotarpiu kito maždaug taip pat, kaip pelningumas.

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautai padidėjo 13 procentinių punktų. Šis padidėjimas atitinka bendrą pelningumo didėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(78)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad atrinkti Bendrijos gamintojai būtų turėję kokių nors sunkumų bandydami pritraukti kapitalą. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad kelios šios bendrovės yra didelių grupių narės, savo veiklą jos finansuoja iš grupės, kuriai priklauso bendro grynųjų pinigų fondo arba pagrindinės bendrovės teikiamų grupės vidaus paskolų.

(79)

2002 m. – PTL visų žalos rodiklių raida buvo teigiama: didėjo Bendrijos pramonės gamyba, Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kainos ir parduotas kiekis, labai padidėjo pelningumas, kuris atitiko kainas. Teigiamai kito ir investicijų grąža bei pinigų srautai. Atlyginimai didėjo nedaug, Bendrijos pramonė toliau investavo.

(80)

Be to, 9 % padidėjo Bendrijos rinkos dalis, nors rinka šiek tiek sumažėjo. Taip pat labai padidėjo našumas: tai atspindi teigiamą gamybos raidą ir Bendrijos pramonės pastangas ją didinti investicijomis.

(81)

Apskritai, Bendrijos pramonės padėtis žymiai pagerėjo, palyginti su padėtimi, buvusia prieš tai, kai 2001 m. iš nagrinėjamosios šalies importuojamam AN buvo nustatytos antidempingo priemonės. Todėl priemonių poveikis ekonominei Bendrijos pramonės padėčiai buvo aiškiai teigiamas.

(82)

Taigi daroma išvada, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės padėtis, palyginti su laikotarpiu iki priemonių nustatymo, palaipsniui gerėjo.

(83)

Kadangi dėl importo iš nagrinėjamosios šalies buvusi materialinė žala nesitęsė, atliekant analizę didžiausias dėmesys skirtas žalos pasikartojimo tikimybei. Taigi analizuoti du pagrindiniai kriterijai: i) galimas eksporto kiekis iš nagrinėjamosios šalies ir kainos; ii) šio numanomo kiekio iš nagrinėjamosios šalies ir kainų poveikis Bendrijos pramonei.

(84)

Kaip minėta 41 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad bendradarbiavę Ukrainos gamintojai turi 600–700 tūkst. tonų nepanaudotų pajėgumų, o tai yra 8–10 % Bendrijos rinkos. Šis perteklinis pajėgumas rodo, kad Ukrainos gamintojai turi galimybę padidinti dabartinę gamybą ir atitinkamai AN eksportą.

(85)

Be to, atsižvelgiant į palyginti mažą vidaus rinką, Ukrainos gamintojai labai priklauso nuo eksporto į trečiąsias šalis. Kaip parodyta šioje lentelėje, Ukraina 2005 m. į trečiąsias šalis iš viso eksportavo maždaug 847 tūkst. tonų, o tai yra 11 % Bendrijos rinkos.

(86)

Kaip matyti iš lentelės, 2004–2005 m. Ukraina padidino AN eksportą į trečiąsias šalis. Šis eksportas buvo vykdomas taikant gerokai mažesnes kainas, palyginti su eksporto į Bendriją kainomis.

(87)

Šiomis aplinkybėmis dėl kainų Bendrijos rinka, palyginti su visomis kitomis eksporto rinkomis, Ukrainos eksportuojantiems gamintojams atrodytų patraukli. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, nepaisant 45 konstatuojamojoje dalyje minėtų pirmųjų skirtumo tarp pardavimo į trečiąsias šalis ir į Bendriją kainų mažėjimo požymių, didelė eksporto į trečiąsias šalis dalis greičiausiai būtų nukreipta į Bendrijos rinką, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti priemonių. Be to, Bendrijos rinka, palyginti su kitomis eksporto rinkomis, būtų patrauklesnė dėl sąlyginio jos artumo, todėl būtų nukreiptas dabartinis Ukrainos gamintojų eksportas į trečiąsias šalis.

(88)

Atsižvelgiant į šiuo metu silpną Ukrainos produktų rinkos padėtį Europos bendrijoje, Ukrainos eksportuotojai vis dėlto turės susigrąžinti prarastą rinkos dalį arba išplėsti pirkėjų ratą ir greičiausiai tai darys dempingo kainomis, kaip nustatyta PTL.

(89)

Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelnas faktiškai buvo labai nedidelis ir tik PTL padidėjo iki 8 % lygio. Jis taip pat teigė, kad pramonė, kuriai reikia daug kapitalo, kaip antai trąšų pramonė, negalėtų išlikti ilgą laiką, t. y. išlaikyti ir pakeisti kapitalą bei visas operacijas turėdama tokį pelno lygį. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nežalingas 8 % pelno lygis, nustatytas atliekant pirminį tyrimą, laikytas normaliu pelnu, kurį šios rūšies pramonė turėtų tikėtis uždirbti panaikinus žalingą dempingą. Tačiau atliekant minėtą pirminį tyrimą taip pat buvo nustatyta, kad dėl žalingo inter alia Ukrainos kilmės dempingo pelningumas pablogėjo iki – 12,4 %. Todėl jeigu priemonės būtų panaikintos, esama didelio pavojaus, kad pelningumas sumažėtų iki tokio lygio, kuris būtų daug mažesnis už nežalingą lygį.

(90)

Reikia pažymėti, kad PTL maždaug 80 % viso Ukrainos eksporto į Bendrijos rinką vykdyta laikantis įsipareigojimo dėl kainos. Tačiau kainos buvo 20–25 % didesnės už šio įsipareigojimo minimalią importo kainą. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad įsipareigojimui buvo taikoma kiekybinė norma ir kad dėl to nebuvo galima daryti bendros išvados, kokią kainų politiką taikytų eksportuotojai, jeigu tokia kiekybinė norma nebūtų nustatyta.

(91)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tikėtina, kad, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti priemonių, reikšmingas Ukrainoje pagaminto AN kiekis būtų nukreiptas į Bendrijos rinką dempingo kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonė būtų priversta žymiai mažinti savo kainas.

(92)

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytą tikimybę, kad reikšmingai padidės eksportas iš Ukrainos į Bendrijos rinką dempingo kainomis, kurios lems priverstinį kainų mažinimą, siekdama išlaikyti pirkėjus, Bendrijos pramonė turėtų labai sumažinti savo pardavimo kainas. Tai patvirtina ir tai, kad AN yra nepastovi prekė, kurios kainoms didelį poveikį gali daryti importas dempingo kaina, dėl kurios Bendrijos pramonė yra priversta mažinti savo kainas. Todėl pelnas labai sumažės, nes dabar Bendrijos pramonės veiklos rezultatai pagerėjo dėl pardavimo kainų, daugiausia atspindinčių palankias rinkos sąlygas, kurios dominavo pirmiausia 2004 m. ir PTL.

(93)

Dėl palankių rinkos sąlygų per dvejus paskutiniuosius nagrinėjamojo laikotarpio metus: reikėtų pažymėti, kad jų vaidmuo (kartu su taikomomis antidempingo priemonėmis) buvo svarbus palaikant aukštą kainų lygį. Iš tiesų per tą laikotarpį ribotos pasaulinės pasiūlos ir paklausos santykis lėmė dideles visų azoto trąšų kainas. AN, kaip ir kitos azoto trąšos, yra prekė, kurios kainai įtaką daro įvairūs veiksniai: nuo kintančių dujų kainų (kurios turi didelį poveikį tiekimui, nes dujos yra svarbiausia sąnaudų dalis) iki oro sąlygų, pasėlių ir grūdų atsargų, dėl kurių paklausa arba didėja, arba mažėja. Manoma, kad per ateinančius metus azoto trąšų paklausa, ypač Bendrijos rinkoje, šiek tiek sumažės (17). Todėl tai, ar išliks tokios didelės kainos, priklauso nuo riboto tiekimo, tačiau tai labai mažai tikėtina, kaip parodė tyrimas, atsižvelgiant į nepanaudotus nagrinėjamosios šalies eksporto pajėgumus ir tikimybę, kad dalis jos eksporto į trečiąsias šalis per PTL bus nukreipta į Bendriją, jeigu priemonės nustotų galioti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Ukrainos kainų Bendrijos pramonė buvo priversta smarkiai sumažinti savo kainas, dėl galimo importo iš Ukrainos padidėjimo Bendrijos pramonė bus priversta arba labai sumažinti savo kainas (atitinkamai dėl to sumažės jos pelnas), arba prarasti didelę rinkos dalį (atitinkamai dėl to sumažės jos pajamos), arba ir sumažinti kainas, ir prarasti rinkos dalį. Sėkmingas Bendrijos pramonės restruktūrizavimas galbūt galėtų atsverti tik dalį tokio galimo kainų spaudimo, o visam atsigavimo procesui kiltų pavojus. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones pablogėtų Bendrijos pramonės bendri veiklos rezultatai.

(94)

Tai, kas išdėstyta pirmiau, leidžia daryti išvadą, kad jeigu priemonės nustotų galioti, labai tikėtina, kad labai padidėtų nagrinėjamosios šalies eksportas dempingo kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonė būtų priversta sumažinti savo kainas. Tai greičiausiai lemtų kainų mažinimo tendenciją rinkoje, todėl tikėtinas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai. Tai visų pirma trukdytų finansiniam atsigavimui, kuris buvo pasiektas 2004 m. ir PTL, todėl vėl gali būti daroma žala.

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus įvertinti įvairūs susiję interesai.

(96)

Reikėtų priminti, kad pirminiame tyrime laikytasi nuomonės, kad priemonių nustatymas neprieštarautų Bendrijos interesams. Be to, tai, kad šis tyrimas yra peržiūra, kurią atliekant analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo taikomos, leidžia įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį susijusioms šalims, kurį daro galiojančios antidempingo priemonės.

(97)

Taigi nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju pažeistų Bendrijos interesus.

(98)

Bendrijos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino teigiama jos ekonominės padėties raida po to, kai 2001 m. buvo nustatytos antidempingo priemonės. Visų pirma 2002 m. – PTL Bendrijos pramonė padidino savo pelną ir sėkmingai restruktūrizavosi.

(99)

Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad Bendrijos pramonei ir toliau bus naudingos šiuo metu taikomos priemonės, ir ji toliau atsigaus išlaikydama ir stabilizuodama pelningumą. Jeigu priemonės nebebus taikomos, tikėtina, kad padidės nagrinėjamosios šalies importas dempingo kainomis, kuris darys žalą Bendrijos pramonei versdamas mažinti pardavimo kainas ir taip keldamas grėsmę jos šiuo metu teigiamai finansinei padėčiai.

(100)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, tik vienas importuotojas pareiškė pageidavimą būti įtrauktas į atranką ir pateikė pagrindinę informaciją, nurodytą atrankos formoje. Tačiau per PTL šis importuotojas neimportavo.

(101)

Primenama, kad per pirminį tyrimą buvo nustatyta, jog priemonių taikymas neturėtų didelio poveikio, nes nagrinėjamasis produktas ir toliau būtų importuojamas, nors ir nežalingomis kainomis, be to, importuotojai paprastai prekiauja ne tik AN, bet – gana dideliu mastu – ir kitomis trąšomis. Dėl mažėjančio importo iš nagrinėjamosios šalies per nagrinėjamąjį laikotarpį galima daryti išvadą, kad kai kurie importuotojai galbūt iš tikrųjų patyrė neigiamas priemonių nustatymo pasekmes, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1629/2000 (18) 52 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau kadangi importuotojai nebendradarbiavo ir todėl nebuvo įtikinamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kokias nors reikšmingas neigiamas pasekmes, buvo padaryta išvada, kad daugeliui importuotojų ir (arba) prekybininkų priemonių nustatymas apskritai turėjo tik riboto poveikio.

(102)

Nėra patikimos informacijos, rodančios, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų reikšmingą neigiamą poveikį importuotojams arba prekybininkams.

(103)

AN naudotojai yra Bendrijos ūkininkai. Atliekant pirminį tyrimą padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į nežymų AN sąnaudų poveikį ūkininkams, mažai tikėtina, jog šių sąnaudų padidėjimas turėtų jiems reikšmingos neigiamos įtakos. Tai, kad atliekant šį peržiūros tyrimą nė vienas naudotojas ar naudotojų asociacija nepateikė pirmiau padarytas išvadas paneigiančios informacijos, atrodo patvirtina, kad: i) AN sudaro labai nedidelę ūkininkų visų gamybos sąnaudų dalį; ii) šiuo metu galiojančios priemonės nepadarė didelės neigiamos įtakos jų ekonominei padėčiai; iii) tolesnis priemonių taikymas neturėtų neigiamo poveikio finansiniams ūkininkų interesams.

(104)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti dabartinių antidempingo priemonių.

(105)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Be to, buvo nustatytas laikas, per kurį jos po šių faktų paskelbimo galėjo pareikšti savo pastabas.

(106)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, toliau taikyti antidempingo priemones, nustatytas importuojamam Ukrainos kilmės AN. Primenama, kad šios priemonės – tai specifiniai muitai.

(107)

Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, Ukrainos importo kainos už gamtines dujas nuo PTL labai padidėjo ir gali per ateinančius metus palaipsniui susilyginti su tarptautinėmis kainomis. Be to, kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, nustatyti faktai apie dempingą buvo pagrįsti normaliąja verte, nustatyta remiantis duomenimis, kuriuos pateikė trečiojoje šalyje, kuri yra rinkos ekonomikos šalis, įsikūręs gamintojas. Po to, kai buvo pateiktas prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Ukrainai suteiktas rinkos ekonomikos šalies statusas. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad gamtinės dujos yra pagrindinis AN gamybos sąnaudų elementas, gali būti, kad, jeigu dempingas būtų peržiūrėtas vėliau remiantis Ukrainos eksportuotojų normaliosios vertės duomenimis, nustatyti faktai skirtųsi nuo faktų, nustatytų atliekant šią peržiūrą. Panašiai, potencialiai žalingam to peržiūrėto dempingo poveikiui įtakos taip pat turėtų gamybos sąnaudų padidėjimo poveikis eksporto kainoms dėl padidėjusių dujų kainų vidaus rinkoje . Todėl manoma, kad būtų protinga tolesnį priemonių taikymą apriboti dvejais metais, nepažeidžiant kitų pagrindinio reglamento 11 straipsnio nuostatų,