13.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/1

(1)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1350/2006 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės volframo elektrodams, šiuo metu klasifikuojamiems KN kodais ex81019910 ir ex85159000 (KN kodai nuo 2007 m. sausio 1 d.).

(2)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2001 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(3)

Nustačius tam tikriems KLR kilmės importuojamiems volframo elektrodams laikinąjį antidempingo muitą, kai kurios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas. Be to, šalims, kurios prašė jas išklausyti, buvo suteikta galimybė pareikšti savo pastabas žodžiu.

(4)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina padaryti galutines išvadas. Nagrinėtos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus atitinkamai tikslinamos preliminariosios išvados. Šiuo tikslu Komisija surengė tikrinamuosius vizitus tokių bendrovių patalpose:

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems KLR kilmės importuojamiems volframo elektrodams ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas. Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį paskelbus šias išvadas jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(6)

Nagrinėtos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus atitinkamai tikslinamos išvados.

(7)

Nagrinėjamasis produktas yra volframo suvirinimo elektrodai (toliau – VE), įskaitant suvirinimo elektrodams skirtas volframo juostas ir strypus, kurių sudėtyje esantis volframas sudaro ne mažiau kaip 94 % masės, išskyrus pagamintus paprasto sukepinimo būdu, išilgai supjaustytus arba nesupjaustytus. Šis produktas šiuo metu klasifikuojamas KN kodais ex81019910 ir ex85159000 (KN kodai nuo 2007 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamasis produktas yra naudojamas suvirinimo ir panašiuose procesuose, įskaitant lankinį suvirinimą volframo elektrodu inertinėse dujose, plazminį lankinį suvirinimą ir pjaustymą bei terminį purškimą.

(8)

Vienas importuotojas pareiškė nesutinkąs su laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad šiame tyrime visi VE yra laikomi vienu produktu. Šis importuotojas pabrėžė, kad skirtingos VE rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis, ypač viena patentuota rūšis, kurią sukūrė pats importuotojas.

(9)

Tačiau Komisija dar tyrimo pradžioje žinojo, kad yra kelios VE rūšys. Parduodami VE būna ne tik skirtingo ilgio ir storio, bet ir pagaminti iš gryno volframo arba iš lydinio, kurio sudėtyje kitas metalas, pvz., toris, latanas, ceris, cirkonis arba jų mišinys sudaro nedidelę dalį. Šis lydymas turi įtakos tokioms elektrodų savybėms, kaip degumas, stabilumas ir patvarumas, ir leidžia juos geriau pritaikyti specifinėms naudojimo reikmėms. Nepaisant skirtingų techninių savybių, būdingų skirtingoms VE rūšims, laikoma, kad jų bendros pagrindinės fizinės savybės ir pakeičiamumo laipsnis yra pakankamas pagrindas šiame tyrime juos laikyti vienu produktu, nes jų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės yra tokios pačios.

(10)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad apskaičiuojant dempingo ir žalos skirtumus buvo atsižvelgta į pirmiau minėtas skirtingas VE rūšis.

(11)

8 konstatuojamojoje dalyje nurodytas importuotojas taip pat nurodė, kad skiriasi Europos ir Kinijos gamintojų gamybos procesai, ir teigė, jog dėl to Kinijos VE yra geresnės kokybės. Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo gaminami elektrodai yra geresnės kokybės, palyginti su konkurentų gaminamais produktais, ir kad bet kuriuo atveju jie yra labiau pritaikyti pagrindiniam grupės gaminamam produktui, TIG suvirinimo degikliui. Atsakant į šį argumentą reikėtų pabrėžti, kad, remiantis turimais įrodymais, kokybės skirtumai nėra tokie dideli, kad šiame konkrečiame įrenginyje nebūtų galima naudoti kitų gamintojų pagamintų elektrodų, net jei jie ir nebūtų patys tinkamiausi šiems degikliams. Atsakant į importuotojo pastabą dėl tariamai skirtingos Bendrijos pramonės gaminamų ir Bendrijoje parduodamų VE kokybės, palyginti su į Bendriją iš KLR importuojamų VE kokybe, – nepateikta jokios objektyvios informacijos, kuri patvirtintų ar kuria remiantis būtų galima kiekybiškai įvertinti tokį tariamą bendrą kokybės skirtumą. Todėl laikyta, kad VE, kuriuos pagamina ir Bendrijoje parduoda Bendrijos pramonė, ir iš KLR į Bendriją importuojami VE yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje, ir žalai nustatyti naudotas skaičiavimas dėl to koreguojamas nebuvo.

(12)

Kadangi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 12–15 konstatuojamosios dalys.

(13)

Eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo suteiktas RER, nes jis neatitiko antrojo RER kriterijaus, nustatyto pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, teigė, kad jo apskaitos sistemoje nustatyti netikslumai buvo susiję tik su keliais atvejais ir kad ta sistema buvo patobulinta siekiant ją priderinti prie tarptautinių apskaitos standartų. Tačiau bendrovė nepagrindė šio teiginio ir nepateikė jokių įrodymų. Be to, remiantis įrodymais, gautais atlikus patikrinimą vietoje, galima teigti, kad nustatyti netikslumai aiškiai pažeidžia TAS ir Kinijos apskaitos taisykles, net jeigu ir buvo ištaisyti po TL.

(14)

Kadangi kitų argumentų dėl RER suteikimo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 16–21 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(15)

Paskelbus preliminariąsias išvadas, Bendrijos pramonė pateikė prieštaravimą dėl IR suteikimo 13 konstatuojamojoje dalyje nurodytam eksportuojančiam gamintojui, nes bendrovės apskaitos dokumentuose taip pat rasti netikslūs pardavimo eksportui įrašai. Reikėtų pastebėti, kad bendrovė atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus, todėl nebuvo jokių priežasčių atmesti jos prašymą suteikti IR. Be to, visus įrodymus, susijusius su bendrovės eksporto į Bendriją per TL sandoriais, kurių buvo labai nedaug, buvo galima gauti atliekant antidempingo klausimyno atsakymų patikrinimą vietoje, o vienintelį būtiną eksporto duomenų pataisymą buvo galima atlikti iš karto. Todėl Bendrijos pramonės argumentas buvo atmestas.

(16)

Kadangi kitų pastabų dėl IR negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 22–25 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(17)

Paskelbus preliminariąsias išvadas, susijęs eksportuojantis gamintojas pateikė mėnesinę normaliąją vertę, susiedamas patikrintą, vidutinę tiriamojo laikotarpio normaliąją vertę su pagrindinės žaliavos, amonio paravolframato (APT), kainų kitimu, siekdamas parodyti, kad, kai lyginama su mėnesinėmis eksporto kainomis, dempingas TL pabaigoje nebuvo didesnis. Be to, ši mėnesinė normalioji vertė reiškė, kad preliminarias išvadas dėl dempingo iš esmės lėmė didžiulis APT kainų padidėjimas, į kurį bendrovė iš karto nesureagavo ir nepadidino pardavimo eksportui kainų, o tai padarė tik TL pabaigoje. Bendrovė pageidavo, kad Komisija atsižvelgtų į šį kainų kitimą ir apsvarstytų galimybę apskaičiuoti dempingo skirtumą remiantis paskutiniųjų šešių mėnesių arba vien tik paskutiniojo TL ketvirčio duomenimis. Vis dėlto šį argumentą teko atmesti, nes nukrypus nuo TL būtų diskriminuojamos visos kitos tirtosios bendrovės, kurioms lygiai taip pat darė poveikį bendras APT kainų didėjimas. Be to, prašymas nesuderinamas su tiriamojo laikotarpio sąvoka. Iš tiesų, tai reiškia, kad būtų atrinkti dalies tiriamojo laikotarpio duomenys ir dėl to kiltų abejonių dėl nustatytų faktų tipiškumo.

(18)

Šiomis aplinkybėmis Bendrijos pramonė, paskelbus preliminariąsias išvadas, teigė, kad reikėtų pakoreguoti žaliavų išlaidų duomenis, naudotus apskaičiuojant normaliąją vertę bendrovei, kuriai suteiktas RER. Bendrijos pramonės nuomone, tokį koregavimą būtų galima pateisinti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 5 dalimis, nes į Kinijos volframo rinką makroekonominiu lygiu kišasi valstybė, todėl APT, pagrindinės žaliavos, vidaus kainos buvo tolygiai mažesnės, palyginti su APT eksporto kainomis.

(19)

Šis teiginys buvo patikrintas ištyrus Kinijos Vyriausybės politikos, kurią ji taiko makroekonominiu lygiu, poveikį, kuris gali lemti skirtingus APT kainų lygius vidaus ir eksporto rinkose. Tyrimas atskleidė, kad Kinijos eksportuojamų prekių PVM grąžinimo politika tam tikru lygiu varžo volframo ir su juo susijusių produktų, pavyzdžiui, APT, eksportą, nes eksportuotojams grąžinama tik dalis PVM, sumokėto už vidaus rinkoje įsigytas žaliavas. Be to, tai reiškia, kad VE gamintojai eksportuodami patiria papildomų išlaidų. Todėl normalioji vertė buvo koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą siekiant atsižvelgti į visas dėl pirmiau minėtos PVM schemos patirtas išlaidas. Nemanoma, kad būtinas papildomas koregavimas.

(20)

Išskyrus pirmiau minėtą normaliosios vertės koregavimą, patvirtinama laikinojo reglamento 26–33 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta bendroji metodika.

(21)

Kadangi pastabų dėl JAV pasirinkimo panašia šalimi negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 34–38 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(22)

Galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 39–46 konstatuojamosios dalys, nes negauta pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER.

(23)

Atmetus du sandorius, kurie įvyko ne TL, buvo patikslintos vienos bendrovės, kuriai suteiktas IR, eksporto kainos ir bendradarbiavusios bendrovės, kuriai nesuteiktas RER/IR ir kurios dempingo skirtumas buvo naudojamas kaip visos šalies dempingo skirtumo pagrindas, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 54–56 konstatuojamosiose dalyse, eksporto kainos.

(24)

Paskelbus preliminariąsias išvadas, eksportuojantis gamintojas, kuriam suteiktas RER ir kuris prekes eksportui į Bendriją parduodavo tik per susijusį importuotoją, o vėliau perparduodavo susijusioms ir nesusijusioms Bendrijos bendrovėms, teigė, kad jo susijusių bendrovių pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos, kuriomis remiantis buvo apskaičiuota eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, buvo pervertintos ir neatspindėjo VE pardavimo išlaidų. Šis eksportuojantis gamintojas prašė, kad Komisija naudotų pirmines pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, kurias klausimyno atsakymuose nurodė susiję platintojai ir kurių nebuvo galima iš pradžių naudoti, nes nebuvo įrodymų dėl išlaidų paskirstymo metodo. Bendrovė pateikė patvirtinamųjų duomenų apie naudotą išlaidų paskirstymo metodą, pagrįstą vidaus standartu, kuriuo bendrovės tradiciškai naudojosi. Pateikti įrodymai vėliau buvo patikrinti vietoje ir nustatyta, kad pirminis išlaidų paskirstymo metodas atitiko su VE pardavimu siejamas išlaidas. Todėl šis argumentas buvo priimtas, o susijusių platintojų pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos atitinkamai pakoreguotos.

(25)

Dėl dviejų nesusijusių importuotojų (vieno iš jų duomenys buvo preliminariai naudojami pirmiau minėto eksportuojančio gamintojo apskaičiuotajai eksporto kainai nustatyti) pelno skirtumų nustatyta, kad tie pelno skirtumai neturėtų būti naudojami, nes minėtų importuotojų verslo veiklos negalima pakankamai palyginti su aptariamojo susijusio importuotojo veikla. Iš tiesų, dauguma šio susijusio importuotojo importuojamų VE yra vėliau integruojami į pagrindinį grupės gaminamą produktą – suvirinimo degiklį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad VE vertė yra nedidelė, palyginti su galutinio produkto verte. Šiuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad tikslesnis pelno skirtumo pagrindas eksporto kainai apskaičiuoti būtų paties susijusio importuotojo pelno skirtumas.

(26)

Kitų pastabų dėl eksporto kainų nepateikta, todėl patvirtinama laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta bendroji metodika, išskyrus, kaip aprašyta pirmiau, nuostatas dėl paties susijusio importuotojo pelno skirtumo naudojimo nustatant gamintojo, kuriam suteiktas RER, apskaičiuotąją eksporto kainą.

(27)

Normaliosios vertės, kaip aprašyta 17–20 ir 22 konstatuojamosiose dalyse, ir patikslintos eksporto kainos, kaip paaiškinta 23–26 konstatuojamosiose dalyse, buvo lyginamos ex-works („iš įmonės“) kainos pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip teigta ir įrodyta, darė poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Koreguotinais pripažinti veiksniai – tai netiesioginiai mokesčiai, kaip aprašyta 19 konstatuojamojoje dalyje, transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomos išlaidos, taip pat pakavimo, paskolų ir bankų mokesčiai.

(28)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galutinis procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra toks:

(29)

Atsižvelgiant į pakoreguotą kitos bendrovės, kuriai suteiktas IR, eksporto kainą, galutiniai procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(30)

Pakoregavus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam nesuteiktas RER/IR, eksporto kainą, visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams nustatomas galutinis 160,2 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo lygis.

(31)

Kadangi pastabų dėl Bendrijos gamybos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 57 ir 58 konstatuojamosios dalys.

(32)

Kadangi pastabų dėl Bendrijos pramonės apibrėžties negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 59 konstatuojamoji dalis.

(33)

Patvirtinama laikinojo reglamento 60 konstatuojamoji dalis, nes pastabų dėl suvartojimo Bendrijoje negauta.

(34)

Kadangi pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 61–66 konstatuojamosios dalys.

(35)

Kadangi pastabų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 67–93 konstatuojamosios dalys.

(36)

Kadangi šiuo klausimu nepateikta jokios naujos ar pagrįstos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 94–114 konstatuojamosios dalys.

(37)

Trys eksportuotojai, viena eksportuotojų asociacija ir vienas importuotojas išreiškė susirūpinimą, kad dėl laikinųjų muitų Kinijos eksportuotojai bus priversti pasitraukti iš Bendrijos rinkos. Atsižvelgiant į tai, kad yra tik du Bendrijos gamintojai, o iš kitų šalių praktiškai neimportuojama, teigta, kad dėl to Bendrijos rinkoje nebeliks konkurencijos, todėl nukentės naudotojai. Be to, teigta, kad tie du Bendrijos gamintojai konkurenciją ribojančiais veiksmais anksčiau yra kontroliavę kainas Bendrijos rinkoje. Tačiau šios šalys nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurias būtų pagrindusios savo teiginius; atliekant tyrimą tokie faktai taip pat nenustatyti.

(38)

Kaip nurodyta laikinajame reglamente, jokiomis antidempingo priemonėmis nesiekiama užkirsti kelio trečiųjų šalių eksportuotojams patekti į Bendrijos rinką, veikiau – atkurti vienodas sąlygas, kurios buvo iškreiptos dėl nesąžiningos prekybos.

(39)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad būta tariamai konkurenciją ribojančių veiksmų ir kad Bendrijos pramonė būtų gavusi neįprastai didelį pelną, net ir tuomet, kai iš Kinijos importuojamos prekės dar nebuvo gerai įsitvirtinusios Bendrijos rinkoje. Turėtų būti nustatytos tokio lygio priemonės, kad Bendrijos rinkoje parduoti nagrinėjamąjį produktą galėtų ne tik du esami Bendrijos gamintojai, bet ir bent kai kurie KLR eksportuojantys gamintojai. Iš tiesų, kai muitai nustatomi remiantis žala, jais tik siekiama padidinti importo kainas iki tokio lygio, kuris leistų Bendrijos pramonei gauti normalų pelną.

(40)

Vienas importuotojas taip pat teigė, kad dėl muitų kiltų grėsmė jo bendrovės išlikimui. Be to, tik šis importuotojas prekiauja aukštos kokybės elektrodais ir, jo teigimu, jeigu jam tektų pasitraukti iš verslo, VE galutiniai naudotojai nukentėtų inovacijų ir paslaugų kokybės požiūriu.

(41)

Vis dėlto, kaip nurodyta laikinajame reglamente, bendras poveikis importuotojams, kurį daro bet koks importuojamo nagrinėjamojo produkto kainų padidėjimas, turėtų būti sąžiningos konkurencijos atkūrimas Bendrijos gamintojų atžvilgiu, ir tai neturėtų užkirsti importuotojams kelio parduoti nagrinėjamąjį produktą. Be to, nustatyta, kad bendradarbiaujančių importuotojų pelno skirtumai yra dideli, todėl mažai tikėtina, kad jie bus priversti pasitraukti iš verslo net ir tuo atveju, jei, nustačius priemones, jie importuotų mažiau. Suvirinimo elektrodų rinkoje labai svarbus platintojų ir (arba) tarpininkų vaidmuo, nes, teikdami vieno langelio principu pagrįstas paslaugas, jie tenkina visus galutinių naudotojų su suvirinimu susijusius poreikius. Todėl didelė tikimybė, kad šie tarpininkai išliks svarbiais rinkos dalyviais net ir po to, kai bus nustatytos priemonės.

(42)

Viena šalis taip pat teigė, kad jos grupės importuojami VE yra būtini tos pačios bendrovės gaminamiems suvirinimo degikliams. Jeigu dėl antidempingo priemonių naudotojai ims pirkti pigesnius elektrodus iš kitų tiekėjų, nukentės bendrovės degiklių savybės ir patvarumas, todėl bus daromas neigiamas poveikis visam jų verslui. Vis dėlto manoma, kad net ir tuo atveju, jeigu šių naudotojų klientai nežinotų apie tokias neigiamas technines pasekmes, tai neturėtų jų paskatinti rinktis kitus tiekimo šaltinius, nes šiam eksportuotojui siūloma nustatyti palyginti mažus muitus. Be to, įrodymų dėl tariamai neigiamų pasekmių nepateikta.

(43)

Kadangi šiuo konkrečiu klausimu nepateikta iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 115–132 konstatuojamosios dalys.

(44)

Paskelbus preliminariąsias išvadas, Bendrijos pramonė teigė, kad laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje minimas importuotojų atliekamų funkcijų koregavimas yra per didelis dėl dviejų priežasčių:

(45)

Komisija atliko nuodugnesnį šio klausimo tyrimą įvertinusi, be kitų dalykų, papildomo nesusijusio importuotojo pateiktą išsamią informaciją. Atlikus tyrimą nustatyta, kad ir Bendrijoje pagaminti, ir importuojami elektrodai yra parduodami per pačius įvairiausius kanalus ir dažnai kelis kartus perparduodami kol iš gamintojo pasiekia galutinį naudotoją. Šioje rinkoje veikiantys subjektai didesniu ar mažesniu mastu atlieka tokias funkcijas, kaip antai: kokybės kontrolė, sandėliavimas ir logistika, perpakavimas, rinkodara ir garantinis aptarnavimas. Išnagrinėjus visą turimą informaciją, numatytas sistemingesnis ir vienodesnis metodas, kuriuo būtų atsižvelgta į importuotojų funkcijas siekiant palyginti importo kainas ir Bendrijos pramonės kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į bendrą prekybos lygį.

(46)

Šiuo tikslu Bendrijos pramonės panašaus produkto pardavimas Bendrijos rinkoje buvo pasitelktas kaip pagrindas įvertinti kainų skirtumus, atsirandančius dėl skirtingo prekybos lygio, t. y. prekybininkų, mažmenininkų, galutinių naudotojų ir bazinės įrangos gamintojų. Todėl vietoje laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje minėto koregavimo taikytas prekybos lygio koregavimas.

(47)

Vienas eksportuotojas nurodė klaidą, susijusią su pardavimo duomenimis, naudotais šiam žalos skirtumui apskaičiuoti. Ištaisyti ir kiti žalos skirtumams nustatyti naudotų duomenų netikslumai. Pataisius šiuos netikslumus, sumažintas vieno eksportuotojo žalos skirtumas ir visos šalies mastu nustatytas žalos skirtumas.

(48)

Taip pat nustatyta, jog dėl to, kad kai kurie KLR eksportuotojai eksportavo retai ir kad tiriamuoju laikotarpiu kito USD/EUR keitimo kursas, rezultatai, gauti naudojant mėnesinį kursą, buvo daug tikslesni už rezultatus, gautus naudojant metinį kursą. Atitinkamai patikslinti visiems eksportuotojams naudoti skaičiavimai.

(49)

Vienas eksportuotojas ir viena eksportuotojų asociacija teigė, kad dėl transportavimui sugaištamo laiko ir muitinės procedūrų laikotarpis, per kurį KLR eksportuotojai įsigyja žaliavas ir parduoda pagamintus volframo elektrodus tarpininkui, yra daug ilgesnis, palyginti su laikotarpiu, kurio tam prireikia Bendrijos pramonei. Tai gali reikšti, kad KLR eksportuotojų kainos, palyginti su Bendrijos pramonės kainomis, natūraliai lėčiau kinta padidėjus žaliavų kainoms ir, importuotojo teigimu, į tai reikėtų atsižvelgti nustatant žalą.

(50)

Nors pripažįstama, kad Kinijos eksportuotojams prireikia daugiau laiko nuo produkto pagaminimo iki jo pristatymo pirkėjui, tačiau tai nelaikoma žalos nustatymui svarbiu veiksniu. Atliekant tyrimą duomenys naudoti atsižvelgiant į sąskaitos faktūros datą, kuri paprastai sutampa su prekių išsiuntimo iš gamyklos data. Taip pat nesutampa laikas, kai tariamasi dėl kainos remiantis esamu žaliavų kainų lygiu, ir kai prekės išsiunčiamos, tačiau nėra jokio pagrindo daryti prielaidą, kad Kinijos gamintojams šis laikas yra ilgesnis nei Bendrijos gamintojams. Todėl šį argumentą reikia atmesti.

(51)

Taigi bendrovėms, kurioms suteiktas IR arba RER, nustatomi tokie galutiniai vidutiniai svertiniai žalos skirtumai:

(52)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turėtų būti tokio dydžio, kad būtų pašalinta importo daroma žala, bet neviršytas nustatytas dempingo skirtumas.

(53)

Todėl nustatomi tokie galutiniai muitai:

(54)

Šiame reglamente nurodytos antidempingo muito normos, taikomos kiekvienai bendrovei atskirai, buvo nustatytos remiantis faktais, nustatytais atliekant šį tyrimą. Todėl jos atspindi atliekant tyrimą nustatytą padėtį, susijusią su šiomis bendrovėmis. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(55)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir prekybos subjekto įkūrimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(56)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitiems eksportuotojams nustatytas muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiavusiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios per TL neeksportavo. Tačiau kai šios bendrovės atitiks pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antros pastraipos reikalavimus, jos raginamos pateikti prašymą atlikti peržiūrą pagal tą straipsnį, kad jų padėtis būtų išnagrinėta atskirai.

(57)

Paskelbus esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, du KLR eksportuojantys gamintojai pateikė įsipareigojimus dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(58)

Esama daug nagrinėjamojo produkto rūšių, ir skirtingų rūšių produktų kainos labai skiriasi. Minėti du eksportuojantys gamintojai visoms produkto rūšims pasiūlė tik vieną minimalią importo kainą (toliau – MIK), kurios dydis nebūtų užtikrinęs, kad bus pašalintas visų produktų žalingas dempingas. Taip pat reikia pažymėti, kad dėl didelio rūšių skaičiaus praktiškai neįmanoma kiekvienai produkto rūšiai nustatyti reikšminių MIK, kurias Komisija galėtų tinkamai prižiūrėti, net ir tuo atveju, jei eksportuojantys gamintojai kiekvienai iš tų rūšių būtų pasiūlę skirtingas MIK.

(59)

Be to, tiriamuoju laikotarpiu labai kito nagrinėjamojo produkto kainos, todėl jis nėra tinkamas įsipareigojimui dėl nustatyto dydžio kainos. Siekdamos išspręsti šią problemą, abi bendrovės pasiūlė indeksuoti MIK remiantis APT kainų kitimu. Tačiau kadangi nepavyko nustatyti, išnagrinėjus vieno iš eksportuojančių gamintojų duomenis, kad tiriamuoju laikotarpiu būta artimo ryšio tarp APT ir VE kainų kitimo, atskiram eksportuojančiam gamintojui nebuvo galima indeksuoti MIK remiantis APT kainomis.

(60)

Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų Europos bendrijoje turi kelias susijusias bendroves, o šios susijusios bendrovės taip pat parduoda kitus produktus tiems patiems pirkėjams. Dėl tokios sudėtingos pardavimo struktūros kyla priemonių vengimo rizika.

(61)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad šie įsipareigojimų dėl kainos pasiūlymai turi būti atmesti.

(62)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 1350/2006, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos.

(63)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo muitų taikymui užtikrinti. Specialios priemonės, kurios taikomos tik toms bendrovėms, kurioms nustatyta individuali muito norma, yra šios: galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, kuri turi atitikti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinėms. Prekėms, kurios importuojamos be tokios sąskaitos faktūros, turi būti taikomas antidempingo muitas, nustatytas visiems kitiems nagrinėjamosios šalies eksportuotojams.

(64)

Be to, primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, toks padidėjimas gali būti laikomas prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokioms aplinkybėms, jeigu įvykdomos nustatytos sąlygos, gali būti inicijuotas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,

Commission européenne

Direction générale du Commerce

Direction H, Bureau J-79 5/16

1049 Bruxelles/Belgique

1)

komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės pareigūno vardas, pavardė ir pareigos;

2)

tokia deklaracija: „Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad [kiekis] šioje sąskaitoje faktūroje nurodytus volframo elektrodus (papildomas TARIC kodas), parduotus eksportui į Europos bendriją, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (nagrinėjamosios šalies pavadinimas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“