8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/1

(1)

Nusikalstamu būdu įgytų pinigų srautai pervedant lėšas gali pakenkti finansinio sektoriaus stabilumui ir reputacijai ir kelia grėsmę vidaus rinkai. Terorizmas ardo pačius mūsų visuomenės pamatus. Nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangos nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pajamų kilmę ir pervesti lėšas terorizmo tikslais gali kelti rimtą pavojų lėšų pervedimo sistemos patikimumui, vientisumui ir stabilumui ir sugriauti pasitikėjimą visa finansų sistema.

(2)

Jei Bendrijos mastu nebus imtasi tam tikrų koordinavimo priemonių, pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai, siekdami palengvinti savo nusikalstamos veiklos vykdymą, gali mėginti pasinaudoti kapitalo judėjimo laisve, kurią užtikrina vieninga finansų erdvė. Bendrijos masto veiksmai turėtų užtikrinti, kad 1989 m. Paryžiaus G7 aukščiausio lygio susitikime įsteigtos Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) VII specialioji rekomendacija dėl elektroninių pervedimų (SR VII) būtų perkeliama į nacionalinę teisę vienodai visoje Europos Sąjungoje, ir kad nebūtų diskriminacijos tarp nacionalinių mokėjimų valstybėje narėje ir tarptautinių mokėjimų tarp valstybių narių. Nesuderinti veiksmai, kurių pavienės valstybės narės imasi tarptautinių lėšų pervedimų srityje gali turėti didelį poveikį sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ES ir taip pakenkti vidaus rinkai finansinių paslaugų srityje.

(3)

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių JAV 2001 m. rugsėjo 21 d. neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo pakartota, kad kova su terorizmu – pagrindinis Europos Sąjungos tikslas. Europos Vadovų Taryba patvirtino veiksmų planą dėl sustiprinto policijos ir teismų bendradarbiavimo, tarptautinių teisinių priemonių prieš terorizmą vystymo, teroristų finansavimo prevencijos, oro erdvės saugumo stiprinimo ir didesnio visų susijusių politikos krypčių derinimo. Europos Vadovų Taryba peržiūrėjo šį veiksmų planą po 2004 m. kovo 11 d. teroristų išpuolių Madride ir dabar ypač atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad Bendrijos sukurta teisinė sistema kovoti su terorizmu ir gerinti teisminį bendradarbiavimą būtų pritaikyta devynioms specialioms rekomendacijoms kovai su teroristų finansavimu, kurias priėmė FATF.

(4)

Siekiant užkirsti kelią terorizmo finansavimui, buvo imtasi priemonių įšaldyti tam tikrų asmenų, grupių ir įmonių lėšas ir ekonominius išteklius, įskaitant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 (3) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002 (4). Tam pačiam tikslui buvo imtasi priemonių apsaugoti finansų sistemą nuo lėšų ir ekonominių išteklių panaudojimo teroristų tikslams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB (5) numatyta keletas priemonių, skirtų kovoti su piktnaudžiavimu finansų sistema pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Tačiau tos priemonės visiškai neužkerta kelio teroristams ir kitiems nusikaltėliams pasinaudoti mokėjimų sistemomis pervedant savo lėšas.

(5)

Siekdama skatinti nuoseklų požiūrį tarptautinėje kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, tolesniais veiksmais Bendrija turėtų atsižvelgti į šio lygio pokyčius, t. y. į FATF priimtas devynias specialias rekomendacijas kovai su teroristų finansavimu, o ypač į SR VII ir į peržiūrėtą jos įgyvendinimo aiškinamąjį raštą.

(6)

Visiškas lėšų pervedimų atsekamumas gali būti ypač svarbi ir vertinga pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo priemonė. Todėl norint užtikrinti informacijos apie mokėtoją perdavimą visoje mokėjimų grandinėje, tikslinga numatyti sistemą, pagal kurią mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti su lėšų pervedimais pateikti tikslią ir prasmingą informaciją apie mokėtoją.

(7)

Šios direktyvos nuostatos taikomos nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (6). Pavyzdžiui, informacija, renkama ir saugoma siekiant vykdyti šį reglamentą, neturėtų būti panaudota komerciniais tikslais.

(8)

Asmenims, kurie tik keičia popierinius dokumentus elektroniniais duomenimis ir veikia pagal sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju, šis reglamentas netaikomas, jis taip pat netaikomas fiziniam ar juridiniam asmeniui, pateikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui tik pranešimų ar kitas pagalbines lėšų pervedime naudojamas sistemas arba kliringo ar sureguliavimo sistemas.

(9)

Lėšų pervedimams, susijusiems su maža pinigų plovimo arba teroristų finansavimo rizika, tikslinga netaikyti šio reglamento. Tokios išimtys turėtų apimti kreditines ir debetines korteles, grynųjų pinigų išmokėjimą naudojant bankomatus, tiesioginį debetą, elektroninius čekius, mokesčių, baudų ar kitų rinkliavų mokėjimą bei lėšų pervedimą, kai tiek mokėtojas, tiek gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu. Be to, atsižvelgdamos į nacionalinių mokėjimo sistemų bruožus, valstybės narės turi teisę nuspręsti netaikyti reglamento „žiro“ mokėjimams, jeigu visada galima atsekti šiuos lėšų pervedimus iki mokėtojo. Kai valstybės narės elektroniniams pinigams pagal Direktyvą 2005/60/EB taiko nukrypti leidžiančią nuostatą, ji turėtų būti taikoma pagal šį reglamentą, jei pervesta suma neviršija 1 000 EUR.

(10)

Išimtis elektroniniams pinigams, apibrėžtiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/46/EB (7), taikoma elektroniniams pinigams nepriklausomai nuo to, ar tokių pinigų emitentas turi naudos dėl atsisakymo teisės pagal tos direktyvos 8 straipsnio nuostatas.

(11)

Siekiant nesutrikdyti mokėjimo sistemų efektyvumo, iš sąskaitos atliekamų lėšų pervedimų patikrinimo reikalavimai turėtų būti atskirti nuo reikalavimų lėšų pervedimams ne iš sąskaitos. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp rizikos, kad dėl pernelyg griežtų identifikavimo reikalavimų sandoriai gali būti vykdomi slapta, ir galimos teroristų išpuolių grėsmės, kuri gali būti susijusi ir su smulkiais lėšų pervedimais, jeigu lėšų pervedimas atliekamas ne iš sąskaitos, įsipareigojimas tikrinti, kad informacija apie mokėtoją būtų tiksli, turėtų būti taikomas tik atskiriems lėšų pervedimams, viršijantiems 1 000 EUR sumą, nepažeidžiant įsipareigojimų pagal Direktyvą 2005/60/EB. Iš sąskaitos atliekamų lėšų pervedimų atveju mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų privalėti patikrinti informacijos apie mokėtoją, pridedamos prie kiekvieno lėšų pervedimo, kai buvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Direktyvą 2005/60/EB.

(12)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (8) ir Komisijos komunikatą „Naujosios teisinės sistemos vidaus rinkos mokėjimams“, pakanka numatyti supaprastintą mokėtojo informaciją, kuri būtų pateikiama pervedant lėšas Bendrijoje.

(13)

Siekiant sudaryti sąlygas valdžios institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu trečiosiose šalyse, atsekti šiais tikslais naudojamų lėšų šaltinį, pervedant lėšas iš Bendrijos į ne Bendrijos teritoriją, turėtų būti nurodoma išsami informacija apie mokėtoją. Toms valdžios institucijoms turėtų būti suteikiama prieiga prie išsamios informacijos apie mokėtoją tik pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais.

(14)

Kai mokėtojas perveda lėšas keliems mokėjimų gavėjams nebrangiu paketinio pervedimo, kurį sudaro atskiri pervedimai iš Bendrijos į ne Bendrijos teritoriją, būdu, su tokiais atskirais pervedimais turėtų būti galima pateikti tik mokėtojo sąskaitos numerį ar unikalų identifikatorių su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje pateikiama išsami informacija apie mokėtoją.

(15)

Siekdamas patikrinti, ar su lėšų pervedimais pateikiama būtina informacija apie mokėtoją, ir padėti identifikuoti įtartinas operacijas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų taikyti veiksmingas procedūras, kad nustatytų, ar netrūksta informacijos apie mokėtoją.

(16)

Dėl galimos teroristų finansavimo grėsmės, kurią kelia anonimiški pervedimai, reikėtų leisti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui išvengti arba ištaisyti tokias situacijas, kai sužinoma, jog trūksta arba pateikta neišsami informacija apie mokėtoją. Šiuo atžvilgiu, įvertinus riziką, reikia leisti lanksčiai taikyti reikalavimus informacijos apie mokėtoją apimčiai. Be to, informacijos apie mokėtoją tikslumas ir išsamumas turėtų likti mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė. Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Bendrijos teritorijoje, reikia ypač atidžiai tikrinti kliento duomenis, vadovaujantis Direktyva 2005/60/EB ir atsižvelgiant į tarptautinius korespondentinės bankininkystės ryšius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju.

(17)

Kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikia nurodymus dėl įsipareigojimų arba nusprendžia atšaukti visus mokėjimo paslaugų teikėjo, kuris nuolat nepateikia būtinos informacijos apie mokėtoją, pervedimus, ar nusprendžia apriboti arba nutraukti (arba ne) verslo santykius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju, tokie nurodymai turėtų remtis pažangiąja patirtimi ir atsižvelgti į tai, kad Kovos su pinigų plovimu darbo grupės (FATF) SR VII peržiūrėtame aiškinamajame rašte leidžiama trečiosioms šalims nustatyti 1 000 EUR arba 1 000 USD dydžio ribą prievolei teikti informaciją apie mokėtoją, nepažeidžiant efektyvios kovos prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą, tikslų.

(18)

Bet kuriuo atveju gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų ypač atidžiai įvertinti riziką, išsiaiškinęs, kad trūksta informacijos apie mokėtoją arba ji neišsami, ir turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms apie įtartinas operacijas remiantis pranešimo pareigomis, numatytomis Direktyvoje 2005/60/EB, ir nacionalinėmis įgyvendinimo priemonėmis.

(19)

Nuostatos dėl lėšų pervedimo, kai trūksta informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami, turėtų būti taikomos nepažeidžiant mokėjimo paslaugų teikėjų pareigų sustabdyti ir (arba) atmesti lėšų pervedimus, kuriais pažeidžiamos civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės nuostatos.

(20)

Kol nepanaikinti techniniai apribojimai, kurie gali trukdyti tarpiniams mokėjimo paslaugų teikėjams įvykdyti savo įsipareigojimą perduoti visą gautą informaciją apie mokėtoją, tie tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų registruoti tokią informaciją. Tokie techniniai apribojimai turėtų būti panaikinti, kai tik bus atnaujintos mokėjimo sistemos.

(21)

Kadangi, tiriant nusikaltimus, daug mėnesių ar netgi metų po pirminio lėšų pervedimo gali būti neįmanoma identifikuoti būtinų duomenų arba susijusių asmenų, tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai registruotų informaciją apie mokėtoją pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais. Šis laikotarpis turėtų būti ribotas.

(22)

Siekiant paspartinti kovos su terorizmu veiksmus, mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų greitai reaguoti į valdžios institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu valstybėje narėje, kurioje jie yra, prašymus pateikti informaciją apie mokėtoją.

(23)

Darbo dienų skaičius, per kurį privaloma atsakyti į prašymus suteikti informaciją apie mokėtoją, nustatomas remiantis mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo valstybėje narėje darbo dienų skaičiumi.

(24)

Atsižvelgdamos į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarbą, valstybės narės savo nacionaliniuose teisės aktuose turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir griežtas sankcijas už šio reglamento nuostatų nesilaikymą.

(25)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(26)

Keletas šalių ir teritorijų, kurios nėra Bendrijos teritorijos dalis, bendrai su valstybe nare naudojasi pinigų sąjunga, sudaro dalį valstybės narės valiutos zonos arba yra pasirašiusios pinigų konvenciją su Europos bendrija, atstovaujama valstybės narės, ir jose veikia mokėjimo paslaugų teikėjai, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantys tos valstybės narės mokėjimo ir sureguliavimo sistemose. Siekiant išvengti, kad šio reglamento taikymas lėšų pervedimams tarp susijusių valstybių narių ir tų šalių arba teritorijų turėtų reikšmingo neigiamo poveikio tų šalių arba teritorijų ekonomikai, tikslinga numatyti galimybę traktuoti tokius lėšų pervedimus kaip lėšų pervedimus atitinkamose valstybėse narėse.

(27)

Siekiant nevaržyti lėšų teikimo labdaros tikslais, tikslinga leisti valstybėms narėms atleisti jų teritorijoje esančius mokėjimo paslaugų teikėjus nuo prievolės rinkti, tikrinti, registruoti arba siųsti informaciją apie mokėtoją, kai tos valstybės narės teritorijoje įvykdyti lėšų pervedimai neviršija 150 EUR. Ši galimybė turėtų priklausyti nuo reikalavimų, kurių turi laikytis nepelno organizacijos, kad valstybės narės galėtų užtikrinti, jog teroristai nepiktnaudžiaus šia išimtimi kaip priedanga arba būdu palengvinti savo veiklos finansavimą.

(28)

Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(29)

Siekiant nustatyti nuoseklų metodą kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, pagrindinės šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo tos pačios datos kaip ir atitinkamos nuostatos, priimtos tarptautiniu lygiu,

1)

teroristų finansavimas – lėšų suteikimas arba surinkimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnio 4 dalyje;

2)

pinigų plovimas – bet kokia veikla, kuri, jei atliekama sąmoningai, laikoma pinigų plovimu, numatytu Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

3)

mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra sąskaitos turėtojas, leidžiantis pervesti lėšas iš sąskaitos, arba, kai sąskaitos nėra, fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis pavedimą pervesti lėšas;

4)

gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra galutinis numatytas pervestų lėšų gavėjas;

5)

mokėjimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio veikla apima lėšų pervedimo paslaugų teikimą;

6)

tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris nėra nei mokėtojo, nei gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir kuris dalyvauja lėšų pervedimo procese;

7)

lėšų pervedimas – bet kuri operacija, kurią mokėtojo vardu elektroninėmis priemonėmis atlieka mokėjimo paslaugų teikėjas, siekiant, kad gavėjo vardu tam tikras mokėjimo paslaugų teikėjas gautų lėšas, neatsižvelgiant į tai, ar mokėtojas ir gavėjas yra tas pats asmuo;

8)

paketinis pervedimas – keli atskiri lėšų pervedimai, sugrupuoti bendram siuntimui;

9)

unikalus identifikatorius – raidžių, skaitmenų arba simbolių derinys, kurį nustato mokėjimo paslaugų teikėjas, remdamasis mokėjimo ir sureguliavimo sistemos arba pranešimų sistemos, naudojamos atlikti pervedimą, protokolais.

a)

gavėjas yra sudaręs susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju, leidžiantį atlikti mokėjimus už prekes bei paslaugas,

ir

b)

tokių lėšų pervedimuose nurodomas unikalus identifikatorius, kurio pagalba galima atsekti sandorį iki mokėtojo.

a)

gavėjas su mokėjimo paslaugų teikėju yra sudaręs susitarimą, kuriuo remiantis leidžiama atlikti mokėjimą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;

b)

lėšų pervedimuose nurodomas unikalus identifikatorius, kurio pagalba galima atsekti sandorį iki mokėtojo;

c)

mokėjimo paslaugų teikėjui taikomos Direktyvoje 2005/60/EB numatytos pareigos.

a)

gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui taikomos Direktyvoje 2005/60/EB numatytos pareigos;

b)

gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turi galimybę per gavėją pagal unikalų numerį atsekti lėšų pervedimą iš fizinio ar juridinio asmens, kuris sudarė sutartį su gavėju dėl prekių tiekimo arba paslaugų teikimo,

ir

c)

pervedama suma yra lygi arba mažesnė negu 1 000 EUR.

a)

kai mokėtojas paima grynus pinigus iš savo sąskaitos;

b)

kai tarp dviejų šalių yra sudarytas debeto pervedimo susitarimas, leidžiantis atlikti pervedimus tarp jų sąskaitų, jeigu lėšų pervedimuose nurodomas unikalus identifikatorius, kurio pagalba galima atsekti fizinį ar juridinį asmenį;

c)

kai naudojami elektroniniai čekiai;

d)

valstybės institucijoms, kai valstybėje narėje siekiama sumokėti mokesčius, baudas ar kitas rinkliavas;

e)

kai ir mokėtojas, ir gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu.

a)

buvo patikrinta mokėtojo tapatybė atidarant sąskaitą ir šio patikrinimo metu gauta informacija buvo laikoma remiantis įpareigojimais, nustatytais Direktyvos 2005/60/EB 8 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio a punkte,

arba

b)

mokėtojui taikoma Direktyvos 2005/60/EB 9 straipsnio 6 dalis.

a)

lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Bendrijoje, atveju trūksta 6 straipsnyje nurodytos informacijos;

b)

lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Bendrijos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnyje nurodytos išsamios informacijos apie mokėtoją arba, jei taikoma, 13 straipsnyje nurodytos informacijos,

ir

c)

paketinio pervedimo, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Bendrijos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnyje nurodytos išsamios informacijos apie mokėtoją, tačiau tik paketinio pervedimo metu, bet ne atskiruose į jį integruotuose pervedimuose.

a)

konkreti šalis ar teritorija bendrai naudojasi pinigų sąjunga su konkrečia valstybe nare, sudaro dalį tos valstybės narės valiutos zonos arba su Europos bendrija, atstovaujama valstybės narės, pasirašė pinigų konvenciją;

b)

konkrečios šalies ar teritorijos mokėjimo paslaugų teikėjai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja tos valstybės mokėjimo ir sureguliavimo sistemose,

ir

c)

konkreti šalis ar teritorija reikalauja, kad jos jurisdikcijoje esantys mokėjimo paslaugų teikėjai taikytų tokias pačias taisykles, kaip nustatyta šiuo reglamentu.

a)

kaip taikomas 3 straipsnis, susijęs su galimu netinkamu Direktyvos 2000/46/EB 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų elektroninių pinigų ir kitų sukurtų naujų mokėjimo priemonių naudojimu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Jeigu kyla tokio neteisėto naudojimo pavojus, Komisija pasiūlo iš dalies keisti šį reglamentą;

b)

kaip taikomas 13 straipsnis, susijęs su techniniais apribojimais, kurie gali trukdyti pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui. Keičiantis mokėjimo sričiai atsiradus galimybei išvengti tokių techninių apribojimų Komisija atsižvelgdama į atitinkamas mokėjimo paslaugų teikėjų išlaidas pasiūlo iš dalies keisti šį reglamentą.