Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32006R1781

    2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1781/2006, dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (Tekstas svarbus EEE)

    OL L 345, 2006 12 8, p. 1–9 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (BG, RO, HR)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 25/06/2015; pakeitė ir anuliavo 32015R0847

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1781/oj

    8.12.2006   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 345/1


    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1781/2006

    2006 m. lapkričio 15 d.

    dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas

    (tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

    atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

    atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (1),

    laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

    kadangi:

    (1)

    Nusikalstamu būdu įgytų pinigų srautai pervedant lėšas gali pakenkti finansinio sektoriaus stabilumui ir reputacijai ir kelia grėsmę vidaus rinkai. Terorizmas ardo pačius mūsų visuomenės pamatus. Nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangos nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pajamų kilmę ir pervesti lėšas terorizmo tikslais gali kelti rimtą pavojų lėšų pervedimo sistemos patikimumui, vientisumui ir stabilumui ir sugriauti pasitikėjimą visa finansų sistema.

    (2)

    Jei Bendrijos mastu nebus imtasi tam tikrų koordinavimo priemonių, pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai, siekdami palengvinti savo nusikalstamos veiklos vykdymą, gali mėginti pasinaudoti kapitalo judėjimo laisve, kurią užtikrina vieninga finansų erdvė. Bendrijos masto veiksmai turėtų užtikrinti, kad 1989 m. Paryžiaus G7 aukščiausio lygio susitikime įsteigtos Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) VII specialioji rekomendacija dėl elektroninių pervedimų (SR VII) būtų perkeliama į nacionalinę teisę vienodai visoje Europos Sąjungoje, ir kad nebūtų diskriminacijos tarp nacionalinių mokėjimų valstybėje narėje ir tarptautinių mokėjimų tarp valstybių narių. Nesuderinti veiksmai, kurių pavienės valstybės narės imasi tarptautinių lėšų pervedimų srityje gali turėti didelį poveikį sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ES ir taip pakenkti vidaus rinkai finansinių paslaugų srityje.

    (3)

    Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių JAV 2001 m. rugsėjo 21 d. neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo pakartota, kad kova su terorizmu – pagrindinis Europos Sąjungos tikslas. Europos Vadovų Taryba patvirtino veiksmų planą dėl sustiprinto policijos ir teismų bendradarbiavimo, tarptautinių teisinių priemonių prieš terorizmą vystymo, teroristų finansavimo prevencijos, oro erdvės saugumo stiprinimo ir didesnio visų susijusių politikos krypčių derinimo. Europos Vadovų Taryba peržiūrėjo šį veiksmų planą po 2004 m. kovo 11 d. teroristų išpuolių Madride ir dabar ypač atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad Bendrijos sukurta teisinė sistema kovoti su terorizmu ir gerinti teisminį bendradarbiavimą būtų pritaikyta devynioms specialioms rekomendacijoms kovai su teroristų finansavimu, kurias priėmė FATF.

    (4)

    Siekiant užkirsti kelią terorizmo finansavimui, buvo imtasi priemonių įšaldyti tam tikrų asmenų, grupių ir įmonių lėšas ir ekonominius išteklius, įskaitant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 (3) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002 (4). Tam pačiam tikslui buvo imtasi priemonių apsaugoti finansų sistemą nuo lėšų ir ekonominių išteklių panaudojimo teroristų tikslams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB (5) numatyta keletas priemonių, skirtų kovoti su piktnaudžiavimu finansų sistema pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Tačiau tos priemonės visiškai neužkerta kelio teroristams ir kitiems nusikaltėliams pasinaudoti mokėjimų sistemomis pervedant savo lėšas.

    (5)

    Siekdama skatinti nuoseklų požiūrį tarptautinėje kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, tolesniais veiksmais Bendrija turėtų atsižvelgti į šio lygio pokyčius, t. y. į FATF priimtas devynias specialias rekomendacijas kovai su teroristų finansavimu, o ypač į SR VII ir į peržiūrėtą jos įgyvendinimo aiškinamąjį raštą.

    (6)

    Visiškas lėšų pervedimų atsekamumas gali būti ypač svarbi ir vertinga pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo priemonė. Todėl norint užtikrinti informacijos apie mokėtoją perdavimą visoje mokėjimų grandinėje, tikslinga numatyti sistemą, pagal kurią mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti su lėšų pervedimais pateikti tikslią ir prasmingą informaciją apie mokėtoją.

    (7)

    Šios direktyvos nuostatos taikomos nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (6). Pavyzdžiui, informacija, renkama ir saugoma siekiant vykdyti šį reglamentą, neturėtų būti panaudota komerciniais tikslais.

    (8)

    Asmenims, kurie tik keičia popierinius dokumentus elektroniniais duomenimis ir veikia pagal sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju, šis reglamentas netaikomas, jis taip pat netaikomas fiziniam ar juridiniam asmeniui, pateikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui tik pranešimų ar kitas pagalbines lėšų pervedime naudojamas sistemas arba kliringo ar sureguliavimo sistemas.

    (9)

    Lėšų pervedimams, susijusiems su maža pinigų plovimo arba teroristų finansavimo rizika, tikslinga netaikyti šio reglamento. Tokios išimtys turėtų apimti kreditines ir debetines korteles, grynųjų pinigų išmokėjimą naudojant bankomatus, tiesioginį debetą, elektroninius čekius, mokesčių, baudų ar kitų rinkliavų mokėjimą bei lėšų pervedimą, kai tiek mokėtojas, tiek gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu. Be to, atsižvelgdamos į nacionalinių mokėjimo sistemų bruožus, valstybės narės turi teisę nuspręsti netaikyti reglamento „žiro“ mokėjimams, jeigu visada galima atsekti šiuos lėšų pervedimus iki mokėtojo. Kai valstybės narės elektroniniams pinigams pagal Direktyvą 2005/60/EB taiko nukrypti leidžiančią nuostatą, ji turėtų būti taikoma pagal šį reglamentą, jei pervesta suma neviršija 1 000 EUR.

    (10)

    Išimtis elektroniniams pinigams, apibrėžtiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/46/EB (7), taikoma elektroniniams pinigams nepriklausomai nuo to, ar tokių pinigų emitentas turi naudos dėl atsisakymo teisės pagal tos direktyvos 8 straipsnio nuostatas.

    (11)

    Siekiant nesutrikdyti mokėjimo sistemų efektyvumo, iš sąskaitos atliekamų lėšų pervedimų patikrinimo reikalavimai turėtų būti atskirti nuo reikalavimų lėšų pervedimams ne iš sąskaitos. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp rizikos, kad dėl pernelyg griežtų identifikavimo reikalavimų sandoriai gali būti vykdomi slapta, ir galimos teroristų išpuolių grėsmės, kuri gali būti susijusi ir su smulkiais lėšų pervedimais, jeigu lėšų pervedimas atliekamas ne iš sąskaitos, įsipareigojimas tikrinti, kad informacija apie mokėtoją būtų tiksli, turėtų būti taikomas tik atskiriems lėšų pervedimams, viršijantiems 1 000 EUR sumą, nepažeidžiant įsipareigojimų pagal Direktyvą 2005/60/EB. Iš sąskaitos atliekamų lėšų pervedimų atveju mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų privalėti patikrinti informacijos apie mokėtoją, pridedamos prie kiekvieno lėšų pervedimo, kai buvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Direktyvą 2005/60/EB.

    (12)

    Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (8) ir Komisijos komunikatą „Naujosios teisinės sistemos vidaus rinkos mokėjimams“, pakanka numatyti supaprastintą mokėtojo informaciją, kuri būtų pateikiama pervedant lėšas Bendrijoje.

    (13)

    Siekiant sudaryti sąlygas valdžios institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu trečiosiose šalyse, atsekti šiais tikslais naudojamų lėšų šaltinį, pervedant lėšas iš Bendrijos į ne Bendrijos teritoriją, turėtų būti nurodoma išsami informacija apie mokėtoją. Toms valdžios institucijoms turėtų būti suteikiama prieiga prie išsamios informacijos apie mokėtoją tik pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais.

    (14)

    Kai mokėtojas perveda lėšas keliems mokėjimų gavėjams nebrangiu paketinio pervedimo, kurį sudaro atskiri pervedimai iš Bendrijos į ne Bendrijos teritoriją, būdu, su tokiais atskirais pervedimais turėtų būti galima pateikti tik mokėtojo sąskaitos numerį ar unikalų identifikatorių su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje pateikiama išsami informacija apie mokėtoją.

    (15)

    Siekdamas patikrinti, ar su lėšų pervedimais pateikiama būtina informacija apie mokėtoją, ir padėti identifikuoti įtartinas operacijas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų taikyti veiksmingas procedūras, kad nustatytų, ar netrūksta informacijos apie mokėtoją.

    (16)

    Dėl galimos teroristų finansavimo grėsmės, kurią kelia anonimiški pervedimai, reikėtų leisti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui išvengti arba ištaisyti tokias situacijas, kai sužinoma, jog trūksta arba pateikta neišsami informacija apie mokėtoją. Šiuo atžvilgiu, įvertinus riziką, reikia leisti lanksčiai taikyti reikalavimus informacijos apie mokėtoją apimčiai. Be to, informacijos apie mokėtoją tikslumas ir išsamumas turėtų likti mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė. Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Bendrijos teritorijoje, reikia ypač atidžiai tikrinti kliento duomenis, vadovaujantis Direktyva 2005/60/EB ir atsižvelgiant į tarptautinius korespondentinės bankininkystės ryšius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju.

    (17)

    Kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikia nurodymus dėl įsipareigojimų arba nusprendžia atšaukti visus mokėjimo paslaugų teikėjo, kuris nuolat nepateikia būtinos informacijos apie mokėtoją, pervedimus, ar nusprendžia apriboti arba nutraukti (arba ne) verslo santykius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju, tokie nurodymai turėtų remtis pažangiąja patirtimi ir atsižvelgti į tai, kad Kovos su pinigų plovimu darbo grupės (FATF) SR VII peržiūrėtame aiškinamajame rašte leidžiama trečiosioms šalims nustatyti 1 000 EUR arba 1 000 USD dydžio ribą prievolei teikti informaciją apie mokėtoją, nepažeidžiant efektyvios kovos prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą, tikslų.

    (18)

    Bet kuriuo atveju gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų ypač atidžiai įvertinti riziką, išsiaiškinęs, kad trūksta informacijos apie mokėtoją arba ji neišsami, ir turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms apie įtartinas operacijas remiantis pranešimo pareigomis, numatytomis Direktyvoje 2005/60/EB, ir nacionalinėmis įgyvendinimo priemonėmis.

    (19)

    Nuostatos dėl lėšų pervedimo, kai trūksta informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami, turėtų būti taikomos nepažeidžiant mokėjimo paslaugų teikėjų pareigų sustabdyti ir (arba) atmesti lėšų pervedimus, kuriais pažeidžiamos civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės nuostatos.

    (20)

    Kol nepanaikinti techniniai apribojimai, kurie gali trukdyti tarpiniams mokėjimo paslaugų teikėjams įvykdyti savo įsipareigojimą perduoti visą gautą informaciją apie mokėtoją, tie tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų registruoti tokią informaciją. Tokie techniniai apribojimai turėtų būti panaikinti, kai tik bus atnaujintos mokėjimo sistemos.

    (21)

    Kadangi, tiriant nusikaltimus, daug mėnesių ar netgi metų po pirminio lėšų pervedimo gali būti neįmanoma identifikuoti būtinų duomenų arba susijusių asmenų, tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai registruotų informaciją apie mokėtoją pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais. Šis laikotarpis turėtų būti ribotas.

    (22)

    Siekiant paspartinti kovos su terorizmu veiksmus, mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų greitai reaguoti į valdžios institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu valstybėje narėje, kurioje jie yra, prašymus pateikti informaciją apie mokėtoją.

    (23)

    Darbo dienų skaičius, per kurį privaloma atsakyti į prašymus suteikti informaciją apie mokėtoją, nustatomas remiantis mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo valstybėje narėje darbo dienų skaičiumi.

    (24)

    Atsižvelgdamos į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarbą, valstybės narės savo nacionaliniuose teisės aktuose turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir griežtas sankcijas už šio reglamento nuostatų nesilaikymą.

    (25)

    Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

    (26)

    Keletas šalių ir teritorijų, kurios nėra Bendrijos teritorijos dalis, bendrai su valstybe nare naudojasi pinigų sąjunga, sudaro dalį valstybės narės valiutos zonos arba yra pasirašiusios pinigų konvenciją su Europos bendrija, atstovaujama valstybės narės, ir jose veikia mokėjimo paslaugų teikėjai, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantys tos valstybės narės mokėjimo ir sureguliavimo sistemose. Siekiant išvengti, kad šio reglamento taikymas lėšų pervedimams tarp susijusių valstybių narių ir tų šalių arba teritorijų turėtų reikšmingo neigiamo poveikio tų šalių arba teritorijų ekonomikai, tikslinga numatyti galimybę traktuoti tokius lėšų pervedimus kaip lėšų pervedimus atitinkamose valstybėse narėse.

    (27)

    Siekiant nevaržyti lėšų teikimo labdaros tikslais, tikslinga leisti valstybėms narėms atleisti jų teritorijoje esančius mokėjimo paslaugų teikėjus nuo prievolės rinkti, tikrinti, registruoti arba siųsti informaciją apie mokėtoją, kai tos valstybės narės teritorijoje įvykdyti lėšų pervedimai neviršija 150 EUR. Ši galimybė turėtų priklausyti nuo reikalavimų, kurių turi laikytis nepelno organizacijos, kad valstybės narės galėtų užtikrinti, jog teroristai nepiktnaudžiaus šia išimtimi kaip priedanga arba būdu palengvinti savo veiklos finansavimą.

    (28)

    Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

    (29)

    Siekiant nustatyti nuoseklų metodą kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, pagrindinės šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo tos pačios datos kaip ir atitinkamos nuostatos, priimtos tarptautiniu lygiu,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    I SKYRIUS

    DALYKAS, APIBRĖŽIMAI IR TAIKYMO SRITIS

    1 straipsnis

    Dalykas

    Šiuo reglamentu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais nustatomos taisyklės dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas.

    2 straipsnis

    Apibrėžimai

    Šiame reglamente vartojami šie apibrėžimai:

    1)

    teroristų finansavimas – lėšų suteikimas arba surinkimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnio 4 dalyje;

    2)

    pinigų plovimas – bet kokia veikla, kuri, jei atliekama sąmoningai, laikoma pinigų plovimu, numatytu Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

    3)

    mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra sąskaitos turėtojas, leidžiantis pervesti lėšas iš sąskaitos, arba, kai sąskaitos nėra, fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis pavedimą pervesti lėšas;

    4)

    gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra galutinis numatytas pervestų lėšų gavėjas;

    5)

    mokėjimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio veikla apima lėšų pervedimo paslaugų teikimą;

    6)

    tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris nėra nei mokėtojo, nei gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir kuris dalyvauja lėšų pervedimo procese;

    7)

    lėšų pervedimas – bet kuri operacija, kurią mokėtojo vardu elektroninėmis priemonėmis atlieka mokėjimo paslaugų teikėjas, siekiant, kad gavėjo vardu tam tikras mokėjimo paslaugų teikėjas gautų lėšas, neatsižvelgiant į tai, ar mokėtojas ir gavėjas yra tas pats asmuo;

    8)

    paketinis pervedimas – keli atskiri lėšų pervedimai, sugrupuoti bendram siuntimui;

    9)

    unikalus identifikatorius – raidžių, skaitmenų arba simbolių derinys, kurį nustato mokėjimo paslaugų teikėjas, remdamasis mokėjimo ir sureguliavimo sistemos arba pranešimų sistemos, naudojamos atlikti pervedimą, protokolais.

    3 straipsnis

    Taikymo sritis

    1.   Šis reglamentas taikomas lėšų pervedimams bet kuria valiuta, kuriuos siunčia arba gauna Bendrijoje įsteigtas mokėjimo paslaugų teikėjas.

    2.   Šis reglamentas netaikomas kreditine ar debetine kortele atliktam lėšų pervedimui su sąlyga, kad:

    a)

    gavėjas yra sudaręs susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju, leidžiantį atlikti mokėjimus už prekes bei paslaugas,

    ir

    b)

    tokių lėšų pervedimuose nurodomas unikalus identifikatorius, kurio pagalba galima atsekti sandorį iki mokėtojo.

    3.   Tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, numatytą Direktyvos 2005/60/EB 11 straipsnio 5 dalies d punkte, šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams naudojant elektroninius pinigus, kuriems taikoma minėta nukrypti leidžianti nuostata, išskyrus atvejus, kai pervedama suma viršija 1 000 EUR.

    4.   Nepažeidžiant 2 straipsnio 3 dalies, šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams naudojant mobiliuosius telefonus arba bet kurią kitą skaitmeninę arba informacinių technologijų (IT) priemonę, jeigu šie pervedimai yra išankstiniai mokėjimai ir pervedama suma neviršija 150 EUR.

    5.   Šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams naudojant mobiliuosius telefonus arba bet kurią kitą skaitmeninę arba IT priemonę, jeigu šie pervedimai yra vėlesni mokėjimai ir atitinka šias sąlygas:

    a)

    gavėjas su mokėjimo paslaugų teikėju yra sudaręs susitarimą, kuriuo remiantis leidžiama atlikti mokėjimą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;

    b)

    lėšų pervedimuose nurodomas unikalus identifikatorius, kurio pagalba galima atsekti sandorį iki mokėtojo;

    c)

    mokėjimo paslaugų teikėjui taikomos Direktyvoje 2005/60/EB numatytos pareigos.

    6.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio reglamento, kai lėšos pervedamos į gavėjo sąskaitą, atliekant mokėjimus už prekes ir paslaugas toje valstybėje narėje, jei:

    a)

    gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui taikomos Direktyvoje 2005/60/EB numatytos pareigos;

    b)

    gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turi galimybę per gavėją pagal unikalų numerį atsekti lėšų pervedimą iš fizinio ar juridinio asmens, kuris sudarė sutartį su gavėju dėl prekių tiekimo arba paslaugų teikimo,

    ir

    c)

    pervedama suma yra lygi arba mažesnė negu 1 000 EUR.

    Valstybės narės, kurios taiko šią leidžiančią nukrypti nuostatą, praneša apie tai Komisijai.

    7.   Šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams:

    a)

    kai mokėtojas paima grynus pinigus iš savo sąskaitos;

    b)

    kai tarp dviejų šalių yra sudarytas debeto pervedimo susitarimas, leidžiantis atlikti pervedimus tarp jų sąskaitų, jeigu lėšų pervedimuose nurodomas unikalus identifikatorius, kurio pagalba galima atsekti fizinį ar juridinį asmenį;

    c)

    kai naudojami elektroniniai čekiai;

    d)

    valstybės institucijoms, kai valstybėje narėje siekiama sumokėti mokesčius, baudas ar kitas rinkliavas;

    e)

    kai ir mokėtojas, ir gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu.

    II SKYRIUS

    MOKĖTOJO MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJO ĮSIPAREIGOJIMAI

    4 straipsnis

    Išsami informacija apie mokėtoją

    1.   Išsami informacija apie mokėtoją apima jo vardą, pavardę, adresą ir sąskaitos numerį.

    2.   Adresą gali pakeisti mokėtojo gimimo data ir gimimo vieta, jo kliento identifikacinis numeris arba nacionalinis tapatybės numeris.

    3.   Kai nėra mokėtojo sąskaitos numerio, mokėtojo mokėjimo paslaugos teikėjas jį pakeičia unikaliu identifikatoriumi, kurio pagalba galima atsekti sandorį iki mokėtojo.

    5 straipsnis

    Informacija, teikiama pervedant lėšas, ir duomenų saugojimas

    1.   Mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad pervedant lėšas būtų pateikiama išsami informacija apie mokėtoją.

    2.   Prieš pervesdamas lėšas, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas patikrina išsamią informaciją apie mokėtoją, remdamasis dokumentais, duomenimis arba informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

    3.   Pervedant lėšas iš sąskaitos, laikoma, kad patikrinimas įvyko, jei:

    a)

    buvo patikrinta mokėtojo tapatybė atidarant sąskaitą ir šio patikrinimo metu gauta informacija buvo laikoma remiantis įpareigojimais, nustatytais Direktyvos 2005/60/EB 8 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio a punkte,

    arba

    b)

    mokėtojui taikoma Direktyvos 2005/60/EB 9 straipsnio 6 dalis.

    4.   Tačiau, nepažeidžiant Direktyvos 2005/60/EB 7 straipsnio c dalies, kai lėšos pervedamos ne iš sąskaitos ir jų dydis viršija 1 000 EUR, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas privalo patikrinti informaciją apie mokėtoją, išskyrus tuos atvejus, kai sandorį sudaro kelios operacijos, kurios atrodo susijusios ir viršija 1 000 EUR.

    5.   Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas penkerius metus saugo išsamios mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, įrašus.

    6 straipsnis

    Lėšų pervedimai Bendrijoje

    1.   Nukrypstant nuo 5 straipsnio 1 dalies, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Bendrijos teritorijoje, pervedant lėšas reikia nurodyti tik mokėtojo sąskaitos numerį arba unikalų identifikatorių, kurio pagalba galima atsekti sandorį iki mokėtojo.

    2.   Tačiau jeigu to paprašo gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas per tris darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo suteikia gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui išsamią informaciją apie mokėtoją.

    7 straipsnis

    Lėšų pervedimai iš Bendrijos į ne Bendrijos teritoriją

    1.   Pervedant lėšas iš Bendrijos, kai gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Bendrijos teritorijoje, pateikiama išsami informacija apie mokėtoją.

    2.   Jeigu mokėtojas atlieka paketinį pervedimą, kai gavėjų mokėjimo paslaugų teikėjai yra ne Bendrijos teritorijoje, 1 dalis netaikoma sugrupuotiems atskiriems pervedimams su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje yra ta informacija ir kad su atskirais pervedimais yra nurodytas mokėtojo sąskaitos numeris arba unikalus identifikatorius.

    III SKYRIUS

    GAVĖJO MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJO ĮSIPAREIGOJIMAI

    8 straipsnis

    Trūkstamos informacijos apie mokėtoją nustatymas

    Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas privalo nustatyti, kad pranešimų arba mokėjimo ir sureguliavimo sistemos, naudojamos atlikti lėšų pervedimą, laukai, kuriuose pateikiama informacija apie mokėtoją, yra užpildyti naudojant simbolius arba kitas įvesties priemones, leidžiamas naudoti toje pranešimų arba mokėjimo ir sureguliavimo sistemoje. Toks teikėjas turi turėti veiksmingas procedūras, kuriomis galėtų nustatyti, jog trūksta šios informacijos apie mokėtoją:

    a)

    lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Bendrijoje, atveju trūksta 6 straipsnyje nurodytos informacijos;

    b)

    lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Bendrijos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnyje nurodytos išsamios informacijos apie mokėtoją arba, jei taikoma, 13 straipsnyje nurodytos informacijos,

    ir

    c)

    paketinio pervedimo, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Bendrijos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnyje nurodytos išsamios informacijos apie mokėtoją, tačiau tik paketinio pervedimo metu, bet ne atskiruose į jį integruotuose pervedimuose.

    9 straipsnis

    Lėšų pervedimai, kai trūksta informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami

    1.   Jeigu gavęs lėšų pervedimą gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal šį reglamentą būtinos informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami, mokėjimo paslaugų teikėjas arba atmeta pervedimą, arba pareikalauja pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją. Visais atvejais gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas laikosi visų taikytinų teisės aktų ar administracinių nuostatų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, ypač Reglamentų (EB) Nr. 2580/2001 ir (EB) Nr. 881/2002, Direktyvos 2005/60/EB bei visų nacionalinių įgyvendinimo priemonių.

    2.   Kai mokėjimo paslaugų teikėjas reguliariai nepateikia būtinos informacijos apie mokėtoją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas imasi veiksmų ir, prieš atmesdamas būsimus mokėjimo paslaugų teikėjo lėšų pervedimus arba prieš nuspręsdamas nutraukti ar apriboti verslo santykius su šiais mokėjimo paslaugų teikėjais, gali pirma įspėti ir nustatyti galutinį informacijos pateikimo terminą.

    Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas praneša apie tą faktą valdžios institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

    10 straipsnis

    Rizika pagrįstas vertinimas

    Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas trūkstamą ar neišsamią informaciją apie mokėtoją laiko kriterijumi, vertinant, ar lėšų pervedimas arba bet kuris susijęs sandoris yra įtartinas ir ar apie jį būtina pranešti valdžios institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, vadovaujantis Direktyvos 2005/60/EB III skyriuje nurodytais įsipareigojimais.

    11 straipsnis

    Duomenų saugojimas

    Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas penkerius metus saugo bet kurią gautą informaciją apie mokėtoją.

    IV SKYRIUS

    TARPINIŲ MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

    12 straipsnis

    Informacijos apie mokėtoją išsaugojimas kartu su pervedimu

    Tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad visa informacija apie mokėtoją, gauta su lėšų pervedimu, būtų išsaugojama kartu su pervedimu.

    13 straipsnis

    Techniniai apribojimai

    1.   Šis straipsnis taikomas tais atvejais, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Bendrijos teritorijoje, o tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas – Bendrijoje.

    2.   Nebent tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, kad gaunant pervedamas lėšas informacija apie mokėtoją, kurią reikia pateikti pagal šio reglamento nuostatas, nepateikta arba pateikta informacija neišsami, jis, perduodamas lėšų pervedimus gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, gali pasinaudoti mokėjimų sistema su techniniais apribojimais, kuri neleidžia pervesti lėšų pateikiant informaciją apie mokėtoją.

    3.   Kai tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, kad gaunant pervedamas lėšas informacija apie mokėtoją, kurią reikia pateikti pagal šio reglamento nuostatas, nepateikta arba pateikta informacija neišsami, techninių apribojimų sistema jis naudojasi tik tuo atveju, kai apie nepateiktą arba neišsamią informaciją jis gali pranešti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, naudodamasis pranešimų arba mokėjimų sistema, leidžiančia keistis tokia informacija, arba kita procedūra, su sąlyga, kad toks keitimosi informacija būdas priimtinas abiem mokėjimo paslaugų teikėjams.

    4.   Kai tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas naudojasi mokėjimų sistema su techniniais apribojimais, jis gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu per tris darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos pateikia jam visą gautą informaciją apie mokėtoją, nesvarbu, ar ji išsami, ar ne.

    5.   2 ir 3 dalyje nurodytais atvejais tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas penkerius metus saugo visą gautą informaciją.

    V SKYRIUS

    BENDRIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR VYKDYMO ĮGALIOJIMAI

    14 straipsnis

    Bendradarbiavimo įsipareigojimai

    Mokėjimo paslaugų teikėjai, laikydamiesi valstybės narės, kurioje yra jie yra, įstatymuose nustatytų terminų ir procedūrinių reikalavimų, išsamiai ir nevėluodami atsako į jų valstybės narės valdžios institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, pateiktus užklausimus, susijusius su informacija apie mokėtoją, kuri pateikiama pervedant lėšas, ir su atitinkamais duomenimis.

    Nepažeisdamos valstybės narės baudžiamosios teisės ir pagrindinių teisių apsaugos nuostatų tos valdžios institucijos gali naudoti šią informaciją tik pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir išaiškinimo tikslais.

    15 straipsnis

    Sankcijos ir stebėjimas

    1.   Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų minėtų taisyklių įgyvendinimą. Tokios sankcijos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Jos taikomos nuo 2007 m. gruodžio 15 d.

    2.   Valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje minimas taisykles ir nurodo už jų taikymą atsakingas valdžios institucijas ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 14 d. ir nevėluodamos praneša apie bet kuriuos vėlesnius susijusius pakeitimus.

    3.   Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos vykdytų veiksmingą kontrolę ir imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti šio reglamento reikalavimų vykdymą.

    16 straipsnis

    Komiteto procedūra

    1.   Komisijai padeda Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komitetas, įsteigtas Direktyva 2005/60/EB, toliau – Komitetas.

    2.   Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas ir su sąlyga, kad pagal šią procedūrą priimtos įgyvendinimo priemonės nepakeistų esminių šio reglamento nuostatų.

    Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

    VI SKYRIUS

    LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS

    17 straipsnis

    Susitarimai su teritorijomis arba šalimis, kurios nėra Bendrijos teritorijos dalis

    1.   Komisija gali įgalioti bet kurią valstybę narę pagal nacionalines nuostatas sudaryti susitarimus su į Bendrijos teritoriją neįeinančia šalimi arba teritorija, kaip nustatyta Sutarties 299 straipsnyje, kuriuose yra nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio reglamento, kad lėšų pervedimus tarp tos šalies arba teritorijos ir atitinkamos valstybės narės būtų galima traktuoti kaip lėšų pervedimus toje valstybėje narėje.

    Tokie susitarimai gali būti leidžiami tik tada, kai:

    a)

    konkreti šalis ar teritorija bendrai naudojasi pinigų sąjunga su konkrečia valstybe nare, sudaro dalį tos valstybės narės valiutos zonos arba su Europos bendrija, atstovaujama valstybės narės, pasirašė pinigų konvenciją;

    b)

    konkrečios šalies ar teritorijos mokėjimo paslaugų teikėjai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja tos valstybės mokėjimo ir sureguliavimo sistemose,

    ir

    c)

    konkreti šalis ar teritorija reikalauja, kad jos jurisdikcijoje esantys mokėjimo paslaugų teikėjai taikytų tokias pačias taisykles, kaip nustatyta šiuo reglamentu.

    2.   Bet kuri valstybė narė, norinti sudaryti susitarimą, kaip nurodyta 1 dalyje, siunčia prašymą Komisijai ir suteikia jai visą būtiną informaciją.

    Komisijai gavus valstybės narės prašymą, lėšų pervedimai tarp tos valstybės narės ir susijusios šalies arba teritorijos laikinai traktuojami kaip lėšų pervedimai toje valstybėje narėje, kol bus priimtas sprendimas pagal šiame straipsnyje nurodytą tvarką.

    Jeigu Komisija mano neturinti visos būtinos informacijos, ji per du mėnesius nuo prašymo gavimo kreipiasi į konkrečią valstybę narę ir patikslina, kokios papildomos informacijos reikia.

    Gavusi visą informaciją, kurią laiko būtina prašymui įvertinti, Komisija per vieną mėnesį apie tai praneša prašymą pateikusiai valstybei narei ir persiunčia prašymą kitoms valstybėms narėms.

    3.   Per tris mėnesius nuo pranešimo, nurodyto 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, Komisija, vadovaudamasi 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nusprendžia, ar suteikti įgaliojimus konkrečiai valstybei narei sudaryti šio straipsnio 1 dalyje minėtą susitarimą.

    Bet kuriuo atveju, pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas priimamas per aštuoniolika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą.

    18 straipsnis

    Lėšų pervedimai pelno nesiekiančioms organizacijoms valstybėje narėje

    1.   Valstybės narės gali atleisti savo teritorijoje esančius mokėjimo paslaugų teikėjus nuo 5 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų, susijusių su lėšų pervedimais ne pelno organizacijoms, užsiimančioms labdara, religine, kultūrine, švietimo, socialine, moksline arba su asociacijomis susijusia veikla, su sąlyga, kad šioms organizacijoms taikomi atsiskaitymo ir išorės audito reikalavimai arba kad jas prižiūri valstybinės valdžios institucijos ar pagal nacionalinę teisę pripažįstamas savireguliacijos principu veikiantis organas, kad tie lėšų pervedimai neviršija nustatytos didžiausios 150 EUR vienam pervedimui ribos ir yra atliekami išimtinai tos valstybės narės teritorijoje.

    2.   Valstybės narės, kurios naudojasi šiuo straipsniu, praneša Komisijai apie priemones, kurias priėmė, kad galėtų pasinaudoti 1 dalyje numatyta galimybe, įskaitant organizacijų, kurioms taikoma ši išimtis, sąrašą, fizinių asmenų, vykdančių galutinę organizacijų kontrolę, pavardes ir paaiškinimą, kaip tas sąrašas bus atnaujinamas. Su šia informacija taip pat leidžiama susipažinti valdžios institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

    3.   Atitinkama valstybė narė pateikia atnaujintą organizacijų, kurioms taikoma ši išimtis, sąrašą toje valstybėje narėje veikiantiems mokėjimo paslaugų teikėjams.

    19 straipsnis

    Peržiūrėjimo nuostata

    1.   Ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 28 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą, kuriame ekonominiu ir teisiniu aspektu išsamiai vertinamas šio reglamento taikymas ir prireikus siūloma jį iš dalies keisti arba panaikinti.

    2.   Šiame pranešime ypač analizuojama:

    a)

    kaip taikomas 3 straipsnis, susijęs su galimu netinkamu Direktyvos 2000/46/EB 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų elektroninių pinigų ir kitų sukurtų naujų mokėjimo priemonių naudojimu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Jeigu kyla tokio neteisėto naudojimo pavojus, Komisija pasiūlo iš dalies keisti šį reglamentą;

    b)

    kaip taikomas 13 straipsnis, susijęs su techniniais apribojimais, kurie gali trukdyti pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui. Keičiantis mokėjimo sričiai atsiradus galimybei išvengti tokių techninių apribojimų Komisija atsižvelgdama į atitinkamas mokėjimo paslaugų teikėjų išlaidas pasiūlo iš dalies keisti šį reglamentą.

    VII SKYRIUS

    BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    20 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, tačiau bet kuriuo atveju ne anksčiau kaip 2007 m. sausio 1 d.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Strasbūre, 2006 m. lapkričio 15 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    J. BORRELL FONTELLES

    Tarybos vardu

    Pirmininkė

    P. LEHTOMÄKI


    (1)  OL C 336, 2005 12 31, p. 109.

    (2)  2006 m. liepos 6 d. pareikšta Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. lapkričio 7 d. pateiktas Tarybos sprendimas.

    (3)  OL L 344, 2001 12 28, p. 70. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1461/2006 (OL L 272, 2006 10 3, p. 11).

    (4)  OL L 139, 2002 5 29, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1508/2006 (OL L 280, 2006 10 12, p. 12).

    (5)  OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

    (6)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

    (7)  OL L 275, 2000 10 27, p. 39.

    (8)  OL L 344, 2001 12 28, p. 13.

    (9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).


    Top