23.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/35

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte minimų intervencinių priemonių, skirtų žemės ūkio rinkai reguliuoti, finansavimą užtikrina Bendrija, vadovaudamasi žemės ūkio sektoriaus teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Dėl intervencinių saugojimo valstybės sandėliuose priemonių Reglamento (EEB) Nr. 1883/78 4 straipsnyje numatyta, kad Bendrijos finansavimo suma nustatoma pagal mokėjimo tarnybų ar agentūrų sudarytas metines ataskaitas. Tame reglamente taip pat nustatytos toms ataskaitoms taikomos taisyklės ir sąlygos. Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 įsteigus Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF), kuris pakeitė Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyrių (EŽŪOGF), reikėtų nustatyti atitinkamas taikymo taisykles.

(2)

Intervencinės saugojimo valstybiniuose sandėliuose priemonės gali būti finansuojamos tik tada, jei su jomis susijusias išlaidas padarė valstybių narių paskirtos akredituotos mokėjimo agentūros, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 10 straipsnyje. Tačiau susijusių užduočių, ypač intervencinių priemonių valdymo ar kontrolės (išskyrus pagalbai skirtų sumų mokėjimą), vykdymas gali būti deleguojamas, kaip numatyta minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Šias užduotis taip pat turi galėti atlikti kelių mokėjimo agentūrų tarpininkai. Todėl reikėtų numatyti, kad tam tikrų saugojimo valstybės sandėliuose priemonių valdymą mokėjimo agentūros savo atsakomybe patikėtų trečiosioms valstybinėms ar privačioms struktūroms. Todėl reikėtų patikslinti mokėjimo agentūrų atsakomybės dydį šioje srityje, patikslinti jų įsipareigojimus ir apibrėžti, kokiomis sąlygomis bei kokia tvarka konkrečių saugojimo valstybės sandėliuose priemonių valdymą galima patikėti trečiosioms valstybinėms ar privačioms struktūroms. Antruoju atveju taip pat reikėtų užtikrinti, kad atitinkami ūkio subjektai būtinai veiktų pagal sutartis, sudaromas remiantis šiame reglamente nustatomais įsipareigojimais ir bendraisiais principais.

(3)

Išlaidos, susijusios su saugojimo valstybės sandėliuose intervencinėmis priemonėmis, gali būti įvairaus pobūdžio. Todėl atsižvelgiant į kiekvieną operacijų kategoriją reikėtų patikslinti, kokias išlaidas Bendrija gali finansuoti ir ypač kokiomis sąlygomis šios išlaidos gali būti padengiamos, nustatant tinkamumo finansavimui gauti sąlygas ir išlaidų apskaičiavimo taisykles. Visų pirma reikėtų patikslinti, kada šios išlaidos turi būti vertinamos pagal mokėjimo agentūrų nustatytus elementus ar Komisijos apibrėžtas standartines sumas.

(4)

Kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės galėtų vienodomis sąlygomis konsoliduoti savo išlaidas bei sąnaudas nacionaline valiuta ir eurais, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusios operacijos būtų įtraukiamos į sąskaitas, ir taikytiną valiutų keitimo kursą.

(5)

Siekiant apibrėžti su saugojimo valstybės sandėliuose išlaidomis susijusio Bendrijos finansavimo dydį, atsižvelgiant į labai įvairų atitinkamų priemonių pobūdį ir į patiriamų išlaidų skirtingumą, reikėtų nustatyti bendrąjį pagrindą remiantis mokėjimo agentūrų ataskaitomis kuriose įvairūs pajamų bei išlaidų punktai buvo atitinkamai kredituoti bei debetuoti.

(6)

Pagal 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2005 (3) nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų sąskaitų tvarkymo, išlaidų ir pajamų deklaravimo ir išlaidų kompensavimo pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP taikymo taisykles 6 straipsnį, mokėjimo agentūros, norinčios, kad būtų padengtos jų saugojimo valstybės sandėliuose išlaidos, į savo išlaidų deklaracijas privalo įtraukti visas vertes ir sumas, įtrauktas į apskaitą kitą mėnesį po mėnesio, kada buvo atliktos saugojimo valstybės sandėliuose operacijos. Siekiant užtikrinti sėkmingą šios procedūros eigą, reikėtų nustatyti sąlygas, pagal kurias Komisijai perduodama išlaidoms ir sąnaudoms apskaičiuoti reikalinga informacija.

(7)

Intervencinių valstybinių atsargų apskaita turi būti tokia, kad ja remiantis būtų galima nustatyti Bendrijos finansavimo dydį ir sužinoti, kokia yra pagal intervencinį režimą laikomų produktų būklė. Todėl tuo tikslu reikėtų numatyti, kad mokėjimo agentūros atskirai vykdytų laikomų produktų apskaitą ir finansines sąskaitas, įtraukdamos į jas duomenis, reikalingus atsargų stebėsenai ir saugojimo valstybės sandėliuose intervencinių priemonių išlaidų bei pajamų finansavimo valdymui užtikrinti.

(8)

Mokėjimo agentūros savo apskaitoje privalo pateikti su kiekiais, vertėmis ir tam tikrais vidurkiais susijusius elementus. Tačiau, priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, į tam tikras operacijas arba išlaidas gali būti neatsižvelgiama arba į jas turi būti atsižvelgiama taikant specifines sąlygas. Siekiant išvengti skirtingo taikymo ir užtikrinti Bendrijos finansinių interesų apsaugą, reikėtų patikslinti šiuos atvejus, aplinkybes bei apskaitos tvarką.

(9)

Įvairių su saugojimu valstybiniuose sandėliuose intervencinėmis priemonėmis susijusių išlaidų bei pajamų elementų apskaitos data priklauso nuo operacijų pobūdžio ir gali būti nustatyta galiojančiais žemės ūkio sektoriaus teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti bendrąją taisyklę, pagal kurią minėtų elementų apskaitos data būtų laikoma esminės operacijos, atliktos dėl intervencinės priemonės, data, taip pat apibrėžti ypatingus atvejus, į kuriuos derėtų atsižvelgti.

(10)

Būdamos atsakingos, mokėjimo agentūros turi reguliariai bei periodiškai kontroliuoti pagal intervencinį režimą saugomus produktus. Siekiant užtikrinti, kad visos mokėjimo agentūros vienodai vykdytų šį įsipareigojimą, reikėtų numatyti patikrinimų ir inventorizacijų periodiškumą ir bendruosius principus.

(11)

Su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusių operacijų vertinimas taip pat priklauso nuo šių operacijų pobūdžio ir gali būti apibrėžiamas galiojančiais žemės ūkio sektorių teisės aktais. Todėl reikėtų nustatyti bendrąją taisyklę, pagal kurią pirkimo ir pardavimo vertė būtų lygi mokėjimų sumai arba už esmines operacijas gautoms ar gautinoms sumoms, taip pat specialias taisykles ar ypatingus atvejus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.

(12)

Todėl reikėtų nustatyti su saugojimo valstybės sandėliuose intervencinėmis priemonėmis susijusių dokumentų, kuriuos privaloma perduoti Komisijai, formą bei turinį ir valstybių narių vykdomo šių dokumentų perdavimo arba saugojimo sąlygas bei tvarką. Siekiant nuoseklumo su taisyklėmis, nustatytomis kitose srityse, susijusiose su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu, šiame reglamente numatomas informacijos perdavimas ir keitimasis ja turi būti vykdomas pagal reglamento (EB) Nr. 883/2006 18 straipsnyje nurodytas sąlygas ir tvarką.

(13)

Pagal šį reglamentą įgyvendinamos priemonės pakeičia 1988 m. vasario 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 411/88 dėl intervencinių supirkimo, saugojimo ir realizavimo priemonių finansinių sąnaudų apskaičiavimo metodikos ir taikytinos palūkanų normos (4), 1989 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1643/89, nustatančio standartinio dydžio sumas, skiriamas esminių su viešuoju žemės ūkio produktų saugojimu susijusių operacijų finansavimui (5), 1989 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2734/89 dėl veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta pagal Reglamento (EEB) Nr. 822/87 37 straipsnio 2 dalį nustatant EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansuojamas išlaidas (6), 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3492/90, nustatančio veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti Žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo Garantijų skyriaus finansuojamų viešojo saugojimo formos intervencinių priemonių metų ataskaitose (7), 1990 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3597/90 dėl intervencinių priemonių, taikomų intervencinėms agentūroms superkant, sandėliuojant ir parduodant žemės ūkio produktus, apskaitos taisyklių (8), 1991 m. sausio 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 147/91, apibrėžiančio ir nustatančio viešajame intervenciniame saugojime esančių žemės ūkio produktų leistinus kiekio nuostolius (9), ir 1996 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2148/96, nustatančio viešųjų intervencinių žemės ūkio produktų atsargų įvertinimo ir kontrolės taisykles (10), nuostatas.

(14)

Todėl Reglamentus (EEB) Nr. 411/88, (EEB) Nr. 1643/89, (EEB) Nr. 2734/89, (EEB) Nr. 3492/90, (EEB) Nr. 3597/90, (EB) Nr. 147/91 ir (EB) Nr. 2148/96 reikėtų panaikinti.

(15)

Šiame reglamente nurodytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

a)

patikėti konkrečių saugojimo valstybiniuose sandėliuose priemonių valdymą fiziniams arba juridiniams asmenims, užtikrinantiems intervencinių žemės ūkio produktų saugojimą (toliau – saugotojai). Šiuo atveju privalomas valdymas pagal saugojimo sutartis sudaromas remiantis II priede apibrėžtais įsipareigojimais ir bendraisiais principais.

b)

įgalioti fizinius arba juridinius asmenis atlikti tam tikrus specifinius uždavinius, numatytus sektorių teisės aktuose.

a)

vykdyti kiekvieno produkto, skirto saugojimo valstybiniuose sandėliuose intervencinei priemonei, apskaitą ir teikti finansinę atskaitomybę, atsižvelgiant į operacijas, atliekamas laikotarpiu nuo atitinkamų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. (toliau – ataskaitiniai metai),

b)

nuolat atnaujinti saugotojų, su kuriais sudaromos saugojimo viešuosiuose sandėliuose sutartys, sąrašą. Šiame sąraše turi būti pateikiamos nuorodos, pagal kurias galima tiksliai nustatyti saugojimo vietas, sandėlių dydžius, angarų, šaldytuvų arba siloso duobių numerius, planus ir schemas,

c)

pateikti Komisijai tipines saugojimo valstybiniuose sandėliuose sutartis, taisykles, nustatytas produktų perdavimui, laikymui bei išvežimui iš saugotojų sandėlių, ir saugotojų atsakomybę reguliuojančias taisykles;

d)

centralizuotai vykdyti elektroninę saugomų produktų apskaitą ir joje pateikti duomenis apie visas saugojimo sandėlius, produktus, šių produktų kiekius ir savybes, taip pat tikslią kiekvieno produkto masę (prireikus neto ir bruto) bei tūrį;

e)

atlikti visas su intervencinių produktų saugojimu, laikymu, vežimu ir perkėlimu susijusias operacijas pagal Bendrijos ir nacionalinės teisės aktus, nepažeisdamos pirkėjų, kitų mokėjimo agentūrų, kurios atlieka intervenciją arba tam įgaliotųjų asmenų atsakomybės;

f)

ištisus metus vykdyti patikrinimus intervencinių produktų saugojimo vietose. Šie patikrinimai vykdomi nereguliariais intervalais ir be ispėjimo. Tačiau jei nerizikuojama pakenkti kontrolės tikslui, apie numatomą atlikti patikrinimą vietoje galima griežtai laikantis nustatyto minimalaus laikotarpio pranešti iš anksto. Pranešama ne anksčiau kaip prieš 24 valandas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

g)

atlikti metinę inventorizaciją 8 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

a)

tinkamą Bendrijos intervencinėms priemonėms skirtų produktų saugojimą. Bent kartą per metus jos įsitikina, kad saugomų produktų kokybė yra gera,

b)

intervencinių atsargų saugumą.

a)

apie atvejus, kai pratęsus produkto saugojimo laiką gali kilti pavojus jo kokybei,

b)

apie produkto kiekio nuostolius arba dėl stichinių nelaimių pablogėjusią jo kokybę.

a)

dėl a punkte numatytų situacijų – laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 (12) 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros arba, atskirais atvejais, kitų bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentų atitinkamuose straipsniuose numatytų procedūrų;

b)

dėl b punkte numatytų situacijų – laikantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

a)

Komisijai paprašius, 7 dalyje išvardytus dokumentus bei informaciją ir papildomas nacionalines administracines nuostatas, priimtas dėl intervencinių priemonių taikymo ir valdymo;

b)

su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusią informaciją pagal šio reglamento III priede pateikiamus pavyzdžius tokiais laiko intervalais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 883/2206 4 straipsnio 1 dalyje.

a)

finansines išlaidas, valstybių narių patirtas perkant produktus, pagal IV priede nustatytas apskaičiavimo taisykles;

b)

V priede minimas išlaidas esminėms operacijoms, patirtas perkant, parduodant arba kitaip perleidžiant produktus (atvežant, laikant ir išvežant produktus, skirtus saugojimui valstybiniuose sandėliuose), remiantis Bendrijos vienodomis standartinėmis sumomis, apskaičiuojamomis pagal VI priede nustatytas taisykles;

c)

išlaidas esminėms operacijoms, kurios nebūtinai yra susijusios su produktų pirkimu, pardavimu arba kitokiu perleidimu, vadovaujantis standartinio ar nestandartinio dydžio sumomis pagal Komisijos patvirtintas žemės ūkio sektorių teisės aktų nuostatas dėl šių produktų ir VII priedu;

d)

saugomų produktų nuvertėjimo sumas pagal VIII priede nustatytas apskaičiavimo taisykles;

e)

skirtumus (pelną ir nuostolius) tarp produktų apskaitinės vertės ir realizavimo vertės arba dėl kitų veiksnių atsiradusius skirtumus.

a)

produktų kiekiai, nustatomi produktus priskiriant saugojimui ir iš jo išbraukiant, įskaitant fizinį vežimą ar be jo;

b)

kiekiai, naudojami pagal Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3730/87 (14) nustatytą nemokamo tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims režimą ir įtraukiami į apskaitą pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3149/92 (15) 5 straipsnio nuostatas, išskiriant kiekius, perkeliamus į kitą valstybę narę;

c)

mėginiams imti naudojami kiekiai, išskiriant pirkėjų paimtus mėginius;

d)

kiekiai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui ir kurie parduodami abipusio susitarimo pagrindu;

e)

trūkstami kiekiai dėl nustatytų arba nenustatytų priežasčių, įskaitant kiekius, atitinkančius leistinus nuokrypius;

f)

pablogėjusios kokybės produktų kiekiai,

g)

kiekių perviršiai,

h)

trūkstami leistinus nuokrypius viršijantys kiekiai,

i)

atvežti saugoti kiekiai, įvertinti kaip neatitinkantys nustatytų sąlygų, todėl nepriimti saugoti;

j)

produktų grynieji kiekiai, kurie saugomi sandėliuose kiekvieno mėnesio arba ataskaitinių metų pabaigoje, ir kurie perkeliami į kito mėnesio arba kitų ataskaitinių metų apskaitą.

a)

Šio straipsnio 1 dalies a punkte minėtų kiekių vertė, atskiriant pirkto ir parduoto kiekio vertes;

b)

kiekio, naudojamo ar į kurį atsižvelgiama pagal nemokamo tiekimo režimą, numatytą šio straipsnio 1 dalies b punkte, apskaitinė vertė;

c)

4 straipsnio 1 dalies a punkte minėtos finansinės išlaidos,

d)

su 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose minėtomis esminėmis operacijomis susijusios išlaidos,

e)

dėl 4 straipsnio 1 dalies d punkte minėto nuvertėjimo susidariusios sumos,

f)

iš pardavėjų, pirkėjų ir saugotojų surinktos arba susigrąžintos sumos, išskyrus 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas;

g)

suma, atsiradusi po abipusio susitarimo pagrindu atliktų pardavimų po atliktos metinės inventorizacijos arba po perėmus produktus intervenciniam saugojimui atliktos kontrolės;

h)

patirti nuostoliai ir gautas pelnas išvežus produktus, atsižvelgiant į šios dalies e punkte minėtą nuvertėjimą,

i)

kiti debito ir kredito elementai, visų pirma atitinkantys kiekį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies c–g punktuose;

j)

vidutinė apskaitinė vertė (atitinkamai už produkto toną arba hektolitrą).

a)

kai nustatoma, kad sumažėjo produktų kiekis arba pablogėjo jų kokybė, laikantis X ir XII prieduose pateiktų taisyklių, šių produktų išvežimo išlaidos į apskaitą įtraukiamos tik tada, kai yra susijusios su tikrais parduotais ir iš saugojimo vietos išvežtais kiekiais;

b)

laikoma, kad kiekiai, prarasti pervežimo iš vienos valstybės narės į kitą metu, nėra patekę į saugojimo vietą paskirties valstybėje narėje, todėl standartinės įvežimo išlaidos jiems netaikomos;

c)

kai produktas yra vežamas ar perkeliamas, šiuo tikslu nustatytos standartinės įvežimo ir išvežimo išlaidos įrašomos į sąskaitas, jei pagal Bendrijos taisykles jos nėra laikomos vežimo išlaidų sudėtine dalimi;

d)

jei Bendrijos teisės aktuose nėra numatyta specialių nuostatų, į EŽŪGF sąskaitas neįtraukiamos sumos iš pablogėjusios kokybės produktų pardavimo ir kitos galimos sumos, gautos vykdant šią veiklą;

e)

susidarę kiekių perviršiai į apskaitą įtraukiami su minuso ženklu prie trūkstamų sandėliuose laikomų ir pervežamų atsargų kiekių,. Šie kiekiai priskaičiuojami prie kiekių, viršijančių leistiną nuokrypį;

f)

mėginiai, paimti ne pirkėjų, įtraukiami į apskaitą pagal XII priedo 2.a punkto nuostatas.

a)

data, kai įsigalioja Komisijos reglamento (EB) Nr. 1262/2001 (16) 9 straipsnio 2 dalyje numatyta saugojimo sutartis baltojo ir žaliavinio cukraus kiekiams, perimamiems pagal saugojimo sutartį, siūlytojo ir mokėjimo agentūros sudarytą prieš perkeliant atsargas;

b)

sumų gavimo diena – pagal 5 straipsnio 2 dalies f ir g punktus gautoms ir išieškotoms sumoms,

c)

su esminėmis operacijomis susijusių išlaidų tikrojo apmokėjimo data – kai šioms išlaidoms netaikomos standartinės sumos.

a)

data, kai pagal reglamentą dėl atitinkamo produkto bendro žemės ūkio rinkos organizavimo mokėjimo agentūra perima produktus savo atsakomybėn – kiekiams, kurie priskiriami saugojimui valstybiniuose sandėliuose nekeičiant jų saugojimo vietos,

b)

faktų konstatavimo data – trūkstamiems arba pablogėjusios kokybės ir pertekliniams kiekiams,

c)

saugomų produktų tikrojo išvežimo diena – kai abipusio susitarimo pagrindu parduodami atsargose likę produktai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui,

d)

ataskaitinių metų pabaiga – galimiems leistiną nuokrypį viršijantiems nuostoliams.

a)

IX priede – distiliacijos produktams (įvairiam alkoholiui),

b)

X priede – trūkstamiems kiekiams,

c)

XII priede – pablogėjusios kokybės arba sunaikintiems produktams,

d)

XIII priede – saugoti atvežtiems produktams, kuriuos buvo atsisakyta įtraukti į atsargas.

a)

naujausias prieš prasidedant 2007 ataskaitiniams metams Europos centrinio banko nustatytas keitimo kursas į nacionalinę valiutą paversti:

b)

naujausias prieš 2007 ataskaitinių metų kiekvieno ketvirčio pirmąją dieną, pradedant 2006 m. spalio 1 d., Europos centrinio banko nustatytas keitimo kursas į nacionalinę valiutą paversti:

c)

naujausias prieš prasidedant 2008 ataskaitiniams metams Europos centrinio banko nustatytas keitimo kursas į eurus paversti produktų grynojo kiekio, kuris bus perkeliamas iš 2007 ataskaitinių metų į 2008 ataskaitinius metus, vertę, atimant antrąjį nuvertėjimą 2007 ataskaitinių metų pabaigoje.