EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32006R0884

2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 884/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles

OJ L 326M , 10.12.2010, p. 70–124 (MT)
OJ L 171, 23.6.2006, p. 35–89 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Bulgarian: Chapter 03 Volume 072 P. 239 - 293
Special edition in Romanian: Chapter 03 Volume 072 P. 239 - 293
Special edition in Croatian: Chapter 03 Volume 001 P. 145 - 199

No longer in force, Date of end of validity: 03/09/2014; panaikino 32014R0907 . Latest consolidated version: 25/02/2011

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2006/884/oj

23.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/35


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 884/2006

2006 m. birželio 21 d.

nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1978 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1883/78, išdėstantį bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo (1), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2), ypač į jo 42 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte minimų intervencinių priemonių, skirtų žemės ūkio rinkai reguliuoti, finansavimą užtikrina Bendrija, vadovaudamasi žemės ūkio sektoriaus teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Dėl intervencinių saugojimo valstybės sandėliuose priemonių Reglamento (EEB) Nr. 1883/78 4 straipsnyje numatyta, kad Bendrijos finansavimo suma nustatoma pagal mokėjimo tarnybų ar agentūrų sudarytas metines ataskaitas. Tame reglamente taip pat nustatytos toms ataskaitoms taikomos taisyklės ir sąlygos. Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 įsteigus Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF), kuris pakeitė Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyrių (EŽŪOGF), reikėtų nustatyti atitinkamas taikymo taisykles.

(2)

Intervencinės saugojimo valstybiniuose sandėliuose priemonės gali būti finansuojamos tik tada, jei su jomis susijusias išlaidas padarė valstybių narių paskirtos akredituotos mokėjimo agentūros, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 10 straipsnyje. Tačiau susijusių užduočių, ypač intervencinių priemonių valdymo ar kontrolės (išskyrus pagalbai skirtų sumų mokėjimą), vykdymas gali būti deleguojamas, kaip numatyta minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Šias užduotis taip pat turi galėti atlikti kelių mokėjimo agentūrų tarpininkai. Todėl reikėtų numatyti, kad tam tikrų saugojimo valstybės sandėliuose priemonių valdymą mokėjimo agentūros savo atsakomybe patikėtų trečiosioms valstybinėms ar privačioms struktūroms. Todėl reikėtų patikslinti mokėjimo agentūrų atsakomybės dydį šioje srityje, patikslinti jų įsipareigojimus ir apibrėžti, kokiomis sąlygomis bei kokia tvarka konkrečių saugojimo valstybės sandėliuose priemonių valdymą galima patikėti trečiosioms valstybinėms ar privačioms struktūroms. Antruoju atveju taip pat reikėtų užtikrinti, kad atitinkami ūkio subjektai būtinai veiktų pagal sutartis, sudaromas remiantis šiame reglamente nustatomais įsipareigojimais ir bendraisiais principais.

(3)

Išlaidos, susijusios su saugojimo valstybės sandėliuose intervencinėmis priemonėmis, gali būti įvairaus pobūdžio. Todėl atsižvelgiant į kiekvieną operacijų kategoriją reikėtų patikslinti, kokias išlaidas Bendrija gali finansuoti ir ypač kokiomis sąlygomis šios išlaidos gali būti padengiamos, nustatant tinkamumo finansavimui gauti sąlygas ir išlaidų apskaičiavimo taisykles. Visų pirma reikėtų patikslinti, kada šios išlaidos turi būti vertinamos pagal mokėjimo agentūrų nustatytus elementus ar Komisijos apibrėžtas standartines sumas.

(4)

Kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės galėtų vienodomis sąlygomis konsoliduoti savo išlaidas bei sąnaudas nacionaline valiuta ir eurais, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusios operacijos būtų įtraukiamos į sąskaitas, ir taikytiną valiutų keitimo kursą.

(5)

Siekiant apibrėžti su saugojimo valstybės sandėliuose išlaidomis susijusio Bendrijos finansavimo dydį, atsižvelgiant į labai įvairų atitinkamų priemonių pobūdį ir į patiriamų išlaidų skirtingumą, reikėtų nustatyti bendrąjį pagrindą remiantis mokėjimo agentūrų ataskaitomis kuriose įvairūs pajamų bei išlaidų punktai buvo atitinkamai kredituoti bei debetuoti.

(6)

Pagal 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2005 (3) nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų sąskaitų tvarkymo, išlaidų ir pajamų deklaravimo ir išlaidų kompensavimo pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP taikymo taisykles 6 straipsnį, mokėjimo agentūros, norinčios, kad būtų padengtos jų saugojimo valstybės sandėliuose išlaidos, į savo išlaidų deklaracijas privalo įtraukti visas vertes ir sumas, įtrauktas į apskaitą kitą mėnesį po mėnesio, kada buvo atliktos saugojimo valstybės sandėliuose operacijos. Siekiant užtikrinti sėkmingą šios procedūros eigą, reikėtų nustatyti sąlygas, pagal kurias Komisijai perduodama išlaidoms ir sąnaudoms apskaičiuoti reikalinga informacija.

(7)

Intervencinių valstybinių atsargų apskaita turi būti tokia, kad ja remiantis būtų galima nustatyti Bendrijos finansavimo dydį ir sužinoti, kokia yra pagal intervencinį režimą laikomų produktų būklė. Todėl tuo tikslu reikėtų numatyti, kad mokėjimo agentūros atskirai vykdytų laikomų produktų apskaitą ir finansines sąskaitas, įtraukdamos į jas duomenis, reikalingus atsargų stebėsenai ir saugojimo valstybės sandėliuose intervencinių priemonių išlaidų bei pajamų finansavimo valdymui užtikrinti.

(8)

Mokėjimo agentūros savo apskaitoje privalo pateikti su kiekiais, vertėmis ir tam tikrais vidurkiais susijusius elementus. Tačiau, priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, į tam tikras operacijas arba išlaidas gali būti neatsižvelgiama arba į jas turi būti atsižvelgiama taikant specifines sąlygas. Siekiant išvengti skirtingo taikymo ir užtikrinti Bendrijos finansinių interesų apsaugą, reikėtų patikslinti šiuos atvejus, aplinkybes bei apskaitos tvarką.

(9)

Įvairių su saugojimu valstybiniuose sandėliuose intervencinėmis priemonėmis susijusių išlaidų bei pajamų elementų apskaitos data priklauso nuo operacijų pobūdžio ir gali būti nustatyta galiojančiais žemės ūkio sektoriaus teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti bendrąją taisyklę, pagal kurią minėtų elementų apskaitos data būtų laikoma esminės operacijos, atliktos dėl intervencinės priemonės, data, taip pat apibrėžti ypatingus atvejus, į kuriuos derėtų atsižvelgti.

(10)

Būdamos atsakingos, mokėjimo agentūros turi reguliariai bei periodiškai kontroliuoti pagal intervencinį režimą saugomus produktus. Siekiant užtikrinti, kad visos mokėjimo agentūros vienodai vykdytų šį įsipareigojimą, reikėtų numatyti patikrinimų ir inventorizacijų periodiškumą ir bendruosius principus.

(11)

Su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusių operacijų vertinimas taip pat priklauso nuo šių operacijų pobūdžio ir gali būti apibrėžiamas galiojančiais žemės ūkio sektorių teisės aktais. Todėl reikėtų nustatyti bendrąją taisyklę, pagal kurią pirkimo ir pardavimo vertė būtų lygi mokėjimų sumai arba už esmines operacijas gautoms ar gautinoms sumoms, taip pat specialias taisykles ar ypatingus atvejus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.

(12)

Todėl reikėtų nustatyti su saugojimo valstybės sandėliuose intervencinėmis priemonėmis susijusių dokumentų, kuriuos privaloma perduoti Komisijai, formą bei turinį ir valstybių narių vykdomo šių dokumentų perdavimo arba saugojimo sąlygas bei tvarką. Siekiant nuoseklumo su taisyklėmis, nustatytomis kitose srityse, susijusiose su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu, šiame reglamente numatomas informacijos perdavimas ir keitimasis ja turi būti vykdomas pagal reglamento (EB) Nr. 883/2006 18 straipsnyje nurodytas sąlygas ir tvarką.

(13)

Pagal šį reglamentą įgyvendinamos priemonės pakeičia 1988 m. vasario 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 411/88 dėl intervencinių supirkimo, saugojimo ir realizavimo priemonių finansinių sąnaudų apskaičiavimo metodikos ir taikytinos palūkanų normos (4), 1989 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1643/89, nustatančio standartinio dydžio sumas, skiriamas esminių su viešuoju žemės ūkio produktų saugojimu susijusių operacijų finansavimui (5), 1989 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2734/89 dėl veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta pagal Reglamento (EEB) Nr. 822/87 37 straipsnio 2 dalį nustatant EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansuojamas išlaidas (6), 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3492/90, nustatančio veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti Žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo Garantijų skyriaus finansuojamų viešojo saugojimo formos intervencinių priemonių metų ataskaitose (7), 1990 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3597/90 dėl intervencinių priemonių, taikomų intervencinėms agentūroms superkant, sandėliuojant ir parduodant žemės ūkio produktus, apskaitos taisyklių (8), 1991 m. sausio 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 147/91, apibrėžiančio ir nustatančio viešajame intervenciniame saugojime esančių žemės ūkio produktų leistinus kiekio nuostolius (9), ir 1996 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2148/96, nustatančio viešųjų intervencinių žemės ūkio produktų atsargų įvertinimo ir kontrolės taisykles (10), nuostatas.

(14)

Todėl Reglamentus (EEB) Nr. 411/88, (EEB) Nr. 1643/89, (EEB) Nr. 2734/89, (EEB) Nr. 3492/90, (EEB) Nr. 3597/90, (EB) Nr. 147/91 ir (EB) Nr. 2148/96 reikėtų panaikinti.

(15)

Šiame reglamente nurodytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

SAUGOJIMO VALSTYBĖS SANDĖLIUOSE INTERVENCINĖS PRIEMONĖS

1 straipsnis

Tikslas

Šiame reglamente nustatomos išlaidų, atsiradusių dėl intervencinių priemonių, susijusių su saugojimu valstybės sandėliuose, dėl atitinkamų operacijų, atliekamų Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 6 straipsnyje numatytų mokėjimo agentūrų, valdymo bei kontrolės, dėl Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) atitinkamų išlaidų bei pajamų apskaitos ir dėl suo tuo susijusių dokumentų ir informacijos perdavimo Komisijai finansavimo iš EŽŪGF sąlygos ir taisyklės.

2 straipsnis

Mokėjimo agentūros atsakomybė ir įsipareigojimai

1.   Mokėjimo agentūros, laikydamosi šio reglamento I priede numatytų sąlygų ir, esant reikalui, žemės ūkio sektorių teisės aktų, ypač minėtame priede pateikto minimalaus kontrolės procento, užtikrina jų atsakomybei tenkančių operacijų, susijusių su saugojimo valstybės sandėliuose intervencinėmis priemonėmis, tvarkymą ir kontrolę.

Jos gali deleguoti savo įgaliojimus intervencinėms agentūroms, atitinkančioms patvirtinimo sąlygas, nustatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 (11) I priedo 1.C punkte arba perduoti vykdyti šias intervencijas kitoms mokėjimo agentūroms.

2.   Mokėjimo agentūros ir intervencinės agentūros, nepažeisdamos savo bendros atsakomybės saugojimo valstybiniuose sandėliuose srityje, gali:

a)

patikėti konkrečių saugojimo valstybiniuose sandėliuose priemonių valdymą fiziniams arba juridiniams asmenims, užtikrinantiems intervencinių žemės ūkio produktų saugojimą (toliau – saugotojai). Šiuo atveju privalomas valdymas pagal saugojimo sutartis sudaromas remiantis II priede apibrėžtais įsipareigojimais ir bendraisiais principais.

b)

įgalioti fizinius arba juridinius asmenis atlikti tam tikrus specifinius uždavinius, numatytus sektorių teisės aktuose.

3.   Mokėjimo agentūrų įsipareigojimai saugojimo valstybės sandėliuose srityje yra visų pirma šie:

a)

vykdyti kiekvieno produkto, skirto saugojimo valstybiniuose sandėliuose intervencinei priemonei, apskaitą ir teikti finansinę atskaitomybę, atsižvelgiant į operacijas, atliekamas laikotarpiu nuo atitinkamų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. (toliau – ataskaitiniai metai),

b)

nuolat atnaujinti saugotojų, su kuriais sudaromos saugojimo viešuosiuose sandėliuose sutartys, sąrašą. Šiame sąraše turi būti pateikiamos nuorodos, pagal kurias galima tiksliai nustatyti saugojimo vietas, sandėlių dydžius, angarų, šaldytuvų arba siloso duobių numerius, planus ir schemas,

c)

pateikti Komisijai tipines saugojimo valstybiniuose sandėliuose sutartis, taisykles, nustatytas produktų perdavimui, laikymui bei išvežimui iš saugotojų sandėlių, ir saugotojų atsakomybę reguliuojančias taisykles;

d)

centralizuotai vykdyti elektroninę saugomų produktų apskaitą ir joje pateikti duomenis apie visas saugojimo sandėlius, produktus, šių produktų kiekius ir savybes, taip pat tikslią kiekvieno produkto masę (prireikus neto ir bruto) bei tūrį;

e)

atlikti visas su intervencinių produktų saugojimu, laikymu, vežimu ir perkėlimu susijusias operacijas pagal Bendrijos ir nacionalinės teisės aktus, nepažeisdamos pirkėjų, kitų mokėjimo agentūrų, kurios atlieka intervenciją arba tam įgaliotųjų asmenų atsakomybės;

f)

ištisus metus vykdyti patikrinimus intervencinių produktų saugojimo vietose. Šie patikrinimai vykdomi nereguliariais intervalais ir be ispėjimo. Tačiau jei nerizikuojama pakenkti kontrolės tikslui, apie numatomą atlikti patikrinimą vietoje galima griežtai laikantis nustatyto minimalaus laikotarpio pranešti iš anksto. Pranešama ne anksčiau kaip prieš 24 valandas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

g)

atlikti metinę inventorizaciją 8 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

Kai valstybėje narėje vieno ar kelių produktų saugojimo valstybiniuose sandėliuose sąskaitų tvarkymą atlieka kelios mokėjimo agentūros, a ir d punktuose numatyta apskaita ir finansinė atskaitomybė valstybėje narėje prieš pateikiant atititinkamus duomenis Komisijai sujungiama.

4.   Mokėjimo agentūros imasi visų priemonių, kad užtikrintų:

a)

tinkamą Bendrijos intervencinėms priemonėms skirtų produktų saugojimą. Bent kartą per metus jos įsitikina, kad saugomų produktų kokybė yra gera,

b)

intervencinių atsargų saugumą.

5.   Mokėjimo agentūros nedelsdamos informuoja Komisiją:

a)

apie atvejus, kai pratęsus produkto saugojimo laiką gali kilti pavojus jo kokybei,

b)

apie produkto kiekio nuostolius arba dėl stichinių nelaimių pablogėjusią jo kokybę.

Kai Komisijai pranešama apie pirmoje pastraipoje a ir b punkte minėtas situacijas, reikiami sprendimai priimami:

a)

dėl a punkte numatytų situacijų – laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 (12) 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros arba, atskirais atvejais, kitų bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentų atitinkamuose straipsniuose numatytų procedūrų;

b)

dėl b punkte numatytų situacijų – laikantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

6.   Mokėjimo agentūros prisiima atsakomybę už Bendrijos intervencinio produkto netinkamo saugojimo finansinius padarinius, visų pirma tuos, kurių priežastis – dėl netinkami saugojimo metodai. Nepažeidžiant teisės apskųsti saugotoją, mokėjimo agentūros finansiškai atsako už savo prievolių arba įsipareigojimų nesilaikymą.

7.   Mokėjimo agentūra Komisijos pareigūnams ir jos įgaliotiems asmenims visada suteikia galimybę pamatyti (elektroniniu būdu arba mokėjimo agentūros buveinėje) saugojimo valstybiniuose sandėliuose sąskaitas ir visus parengtus arba gautus su intervencija susijusius dokumentus, sutartis bei bylas.

8.   Mokėjimo agentūros pateikia:

a)

Komisijai paprašius, 7 dalyje išvardytus dokumentus bei informaciją ir papildomas nacionalines administracines nuostatas, priimtas dėl intervencinių priemonių taikymo ir valdymo;

b)

su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusią informaciją pagal šio reglamento III priede pateikiamus pavyzdžius tokiais laiko intervalais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 883/2206 4 straipsnio 1 dalyje.

3 straipsnis

Saugojimo valstybiniuose sandėliuose intervencinės priemonės

Saugojimo valstybiniuose sandėliuose intervencinės priemones gali sudaryti žemės ūkio produktų pirkimo operacijos, saugojimas, vežimas ir atsargų perkėlimas, taip pat pardavimas ir kitoks realizavimas, laikantis galiojančiuose žemės ūkio sektorių teisės aktuose ir šiame reglamente nustatytų sąlygų.

4 straipsnis

Intervencinių išlaidų, atsiradusių dėl saugojimo valstybės sandėliuose operacijų, apmokėjimas

1.   Vykdant 3 straipsnyje minimas saugojimo valstybiniuose sandėliuose operacijas, jei atitinkamos išlaidos nėra nustatytos galiojančiais žemės ūkio sektorių teisės aktais, EŽŪGF apmoka šias intervencines išlaidas:

a)

finansines išlaidas, valstybių narių patirtas perkant produktus, pagal IV priede nustatytas apskaičiavimo taisykles;

b)

V priede minimas išlaidas esminėms operacijoms, patirtas perkant, parduodant arba kitaip perleidžiant produktus (atvežant, laikant ir išvežant produktus, skirtus saugojimui valstybiniuose sandėliuose), remiantis Bendrijos vienodomis standartinėmis sumomis, apskaičiuojamomis pagal VI priede nustatytas taisykles;

c)

išlaidas esminėms operacijoms, kurios nebūtinai yra susijusios su produktų pirkimu, pardavimu arba kitokiu perleidimu, vadovaujantis standartinio ar nestandartinio dydžio sumomis pagal Komisijos patvirtintas žemės ūkio sektorių teisės aktų nuostatas dėl šių produktų ir VII priedu;

d)

saugomų produktų nuvertėjimo sumas pagal VIII priede nustatytas apskaičiavimo taisykles;

e)

skirtumus (pelną ir nuostolius) tarp produktų apskaitinės vertės ir realizavimo vertės arba dėl kitų veiksnių atsiradusius skirtumus.

2.   Nepažeidžiant šio reglamento prieduose arba žemės ūkio teisės aktuose, visų pirma Komisijos reglamento (EB) Nr. 2808/98 (13) 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų specialių taisyklių ir patiriamų išlaidų pagrindo, euro zonai nepriklausančių valstybių narių išlaidos, minėtos šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, apskaičiuojamos remiantis standartinėmis sumomis eurais, ir pagal šį reglamentą patiriamos išlaidos arba pajamos nacionaline valiuta yra konvertuojamos atitinkamai į nacionalinę valiutą arba eurus pagal naujausią valiutų keitimo kursą, kurį Europos centrinis bankas tvirtina prieš ataskaitinius metus, kuriais operacijos įrašomos į mokėjimo agentūros sąskaitas. Šis valiutų keitimo kursas taikomas ir įtraukiant į apskaitą įvairius šio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje minimus ypatingus atvejus.

Tačiau už 2007 ataskaitinius metus Reglamento (EB) Nr. 883/2006 2 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytos valstybės narės taiko šio reglamento 13 straipsnyje numatytus keitimo kursus.

2 SKYRIUS

SAUGOJIMO VALSTYBINIUOSE SANDĖLIUOSE OPERACIJŲ APSKAITA

5 straipsnis

Mokėjimo agentūrų valstybinių atsargų apskaitos turinys

1.   Laikomų produktų apskaitoje, numatytoje 2 straipsnio 3 dalies a punkte, išskiriamos šios elementų kategorijos:

a)

produktų kiekiai, nustatomi produktus priskiriant saugojimui ir iš jo išbraukiant, įskaitant fizinį vežimą ar be jo;

b)

kiekiai, naudojami pagal Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3730/87 (14) nustatytą nemokamo tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims režimą ir įtraukiami į apskaitą pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3149/92 (15) 5 straipsnio nuostatas, išskiriant kiekius, perkeliamus į kitą valstybę narę;

c)

mėginiams imti naudojami kiekiai, išskiriant pirkėjų paimtus mėginius;

d)

kiekiai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui ir kurie parduodami abipusio susitarimo pagrindu;

e)

trūkstami kiekiai dėl nustatytų arba nenustatytų priežasčių, įskaitant kiekius, atitinkančius leistinus nuokrypius;

f)

pablogėjusios kokybės produktų kiekiai,

g)

kiekių perviršiai,

h)

trūkstami leistinus nuokrypius viršijantys kiekiai,

i)

atvežti saugoti kiekiai, įvertinti kaip neatitinkantys nustatytų sąlygų, todėl nepriimti saugoti;

j)

produktų grynieji kiekiai, kurie saugomi sandėliuose kiekvieno mėnesio arba ataskaitinių metų pabaigoje, ir kurie perkeliami į kito mėnesio arba kitų ataskaitinių metų apskaitą.

2.   2 straipsnio 3 dalies a punkte numatytą finansinę atskaitomybę sudaro:

a)

Šio straipsnio 1 dalies a punkte minėtų kiekių vertė, atskiriant pirkto ir parduoto kiekio vertes;

b)

kiekio, naudojamo ar į kurį atsižvelgiama pagal nemokamo tiekimo režimą, numatytą šio straipsnio 1 dalies b punkte, apskaitinė vertė;

c)

4 straipsnio 1 dalies a punkte minėtos finansinės išlaidos,

d)

su 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose minėtomis esminėmis operacijomis susijusios išlaidos,

e)

dėl 4 straipsnio 1 dalies d punkte minėto nuvertėjimo susidariusios sumos,

f)

iš pardavėjų, pirkėjų ir saugotojų surinktos arba susigrąžintos sumos, išskyrus 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas;

g)

suma, atsiradusi po abipusio susitarimo pagrindu atliktų pardavimų po atliktos metinės inventorizacijos arba po perėmus produktus intervenciniam saugojimui atliktos kontrolės;

h)

patirti nuostoliai ir gautas pelnas išvežus produktus, atsižvelgiant į šios dalies e punkte minėtą nuvertėjimą,

i)

kiti debito ir kredito elementai, visų pirma atitinkantys kiekį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies c–g punktuose;

j)

vidutinė apskaitinė vertė (atitinkamai už produkto toną arba hektolitrą).

6 straipsnis

Apskaita

1.   5 straipsnyje minėti elementai į apskaitą įtraukiami pateikiant mokėjimo agentūrų nustatytus tikruosius kiekius, vertes, sumas bei vidurkius arba vertes ir sumas, apskaičiuotas remiantis Komisijos nustatytomis standartinėmis sumomis.

2.   1 dalyje nurodyti įvertinimai ir apskaičiavimai turi būti atliekami laikantis šių taisyklių:

a)

kai nustatoma, kad sumažėjo produktų kiekis arba pablogėjo jų kokybė, laikantis X ir XII prieduose pateiktų taisyklių, šių produktų išvežimo išlaidos į apskaitą įtraukiamos tik tada, kai yra susijusios su tikrais parduotais ir iš saugojimo vietos išvežtais kiekiais;

b)

laikoma, kad kiekiai, prarasti pervežimo iš vienos valstybės narės į kitą metu, nėra patekę į saugojimo vietą paskirties valstybėje narėje, todėl standartinės įvežimo išlaidos jiems netaikomos;

c)

kai produktas yra vežamas ar perkeliamas, šiuo tikslu nustatytos standartinės įvežimo ir išvežimo išlaidos įrašomos į sąskaitas, jei pagal Bendrijos taisykles jos nėra laikomos vežimo išlaidų sudėtine dalimi;

d)

jei Bendrijos teisės aktuose nėra numatyta specialių nuostatų, į EŽŪGF sąskaitas neįtraukiamos sumos iš pablogėjusios kokybės produktų pardavimo ir kitos galimos sumos, gautos vykdant šią veiklą;

e)

susidarę kiekių perviršiai į apskaitą įtraukiami su minuso ženklu prie trūkstamų sandėliuose laikomų ir pervežamų atsargų kiekių,. Šie kiekiai priskaičiuojami prie kiekių, viršijančių leistiną nuokrypį;

f)

mėginiai, paimti ne pirkėjų, įtraukiami į apskaitą pagal XII priedo 2.a punkto nuostatas.

3.   Žemės ūkio fondų komitetas informuojamas apie Komisijos atliekamas pataisas, susijusias su 5 straipsnyje minėtais einamųjų ataskaitinių metų duomenimis. Valstybėms narėms galima apie juos pranešti priimant sprendimą dėl kasmėnesinio mokėjimo arba, jei jo nėra, priimant sprendimą dėl sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo. Mokėjimo agentūros įtraukia pataisas į savo apskaitą atsižvelgdamos į sąlygas, numatytas minėtame sprendime.

7 straipsnis

Išlaidų ir pajamų bei prduktų judėjimo apskaitos datos

1.   Įvairūs išlaidų ir pajamų elementai įtraukiami į apskaitą esminės operacijos, atliekamos dėl intervencinės priemonės, dieną.

Tačiau toliau nurodytais atvejais taikomos tokios datos:

a)

data, kai įsigalioja Komisijos reglamento (EB) Nr. 1262/2001 (16) 9 straipsnio 2 dalyje numatyta saugojimo sutartis baltojo ir žaliavinio cukraus kiekiams, perimamiems pagal saugojimo sutartį, siūlytojo ir mokėjimo agentūros sudarytą prieš perkeliant atsargas;

b)

sumų gavimo diena – pagal 5 straipsnio 2 dalies f ir g punktus gautoms ir išieškotoms sumoms,

c)

su esminėmis operacijomis susijusių išlaidų tikrojo apmokėjimo data – kai šioms išlaidoms netaikomos standartinės sumos.

2.   Įvairūs su fiziniu produktų judėjimu ir su atsargų administravimu susiję elementai įtraukiami į apskaitą esminės operacijos, atliekamos dėl intervencinės priemonės, dieną.

Tačiau toliau nurodytais atvejais taikomos tokios datos:

a)

data, kai pagal reglamentą dėl atitinkamo produkto bendro žemės ūkio rinkos organizavimo mokėjimo agentūra perima produktus savo atsakomybėn – kiekiams, kurie priskiriami saugojimui valstybiniuose sandėliuose nekeičiant jų saugojimo vietos,

b)

faktų konstatavimo data – trūkstamiems arba pablogėjusios kokybės ir pertekliniams kiekiams,

c)

saugomų produktų tikrojo išvežimo diena – kai abipusio susitarimo pagrindu parduodami atsargose likę produktai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui,

d)

ataskaitinių metų pabaiga – galimiems leistiną nuokrypį viršijantiems nuostoliams.

8 straipsnis

Inventorizacija

1.   Kiekvienais ataskaitiniais metais mokėjimo agentūros atlieka visų Bendrijos intervencijoms naudotų produktų inventorizaciją.

Jos palygina šios inventorizacijos rezultatus su apskaitos duomenimis. Nustatyti kiekių skirtumai ir sumos, susidariusios dėl šių skirtumų, nustatytų patikrinimų metu, įtraukiami į apskaitą pagal 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.

2.   Vertinant trūkstamus kiekius, susidarančius dėl įprastinių saugojimo operacijų, atsižvelgiama į XI priede nustatytus leistinus nuokrypius. Šie trūkstami kiekiai atitinka skirtumą tarp teorinių atsargų pagal apskaitos aprašą ir tikrųjų atsargų, kurios nustatomos vykdant 1 dalyje minėtą inventorizaciją, ir į apskaitą įtrauktų atsargų, likusių sandėlyje pasibaigus tikrosioms atsargoms.

3 SKYRIUS

SĄSKAITŲ VERČIŲ NUSTATYMAS

9 straipsnis

Su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusių operacijų verčių nustatymas

1.   Pirkimo ir pardavimo vertė yra lygi mokėjimų sumai arba už esmines operacijas gautoms ar gautinoms sumoms, jei šiame straipsnyje nėra numatyta specialių nuostatų ir nepažeidžiamos nuostatos, nurodytos:

a)

IX priede – distiliacijos produktams (įvairiam alkoholiui),

b)

X priede – trūkstamiems kiekiams,

c)

XII priede – pablogėjusios kokybės arba sunaikintiems produktams,

d)

XIII priede – saugoti atvežtiems produktams, kuriuos buvo atsisakyta įtraukti į atsargas.

2.   Į atsargas įtraukiamų produktų kiekių pirkimo vertė nustatoma pagal intervencinę kainą, atsižvelgiant į padidinimus, priemokas, sumažinimus, procentinius dydžius ir koeficientus, kurie turi būti taikomi intervencinei kainai produkto pirkimo metu, laikantis žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytų kriterijų.

Tačiau X ir XII priedų 2.a ir 2.c punktuose numatomiems atvejams bei situacijoms padidinimai, priemokos, sumažinimai, procentiniai dydžiai ir koeficientai netaikomi.

3.   Perkant produktus sumos, sumokėtos arba gautos už 4 straipsnio 1 dalies c punkte minėtas esmines operacijas pagal Bendrijos taisykles, į apskaitą įtraukiamos atskirai nuo pirkimo kainos kaip išlaidos ar pajamos, susijusios su techninėmis išlaidomis.

4.   Produktų kiekiai, saugomi ataskaitinių metų pabaigoje ir perkeliami į kitus ataskaitinius metus, 5 straipsnio 2 dalyje minimoje finansinėje atskaitomybėje vertinami pagal jų vidutinę apskaitinę vertę (perkėlimo kaina), nustatoma pagal paskutinio ataskaitinių metų mėnesio atskaitomybę.

5.   Saugoti atvežti kiekiai, įvertinti kaip neatitinkantys saugojimo sąlygų, išvežimo iš sandėlio dieną į apskaitą įtraukiami kaip parduodami ta pačia kaina, už kurią jie buvo nupirkti.

Tačiau, jei produkto fizinio išvežimo metu tenkinamos X priedo b punkto taikymo sąlygos, dėl prekės išvežimo būtina iš anksto pasitarti su Komisija.

6.   Kai sąskaitoje nurodomas kredito likutis, jis atimamas iš dabartinių ataskaitinių metų išlaidų.

7.   Jei standartinės sumos, mokėjimo terminai, palūkanų normos arba kiti apskaičiavimo elementai pasikeičia po pirmosios mėnesio dienos, naujieji elementai pradedami taikyti kito mėnesio esminėms operacijoms.

4 SKYRIUS

FINANSAVIMO SUMOS IR IŠLAIDŲ BEI PAJAMŲ DEKLARACIJOS

10 straipsnis

Finansavimo suma

1.   Vykdant 3 straipsnyje minėtas intervencines priemones, finansavimo suma nustatoma remiantis sąskaitomis, kurias rengia bei tvarko mokėjimo agentūros remdamosi 2 straipsnio 3 dalies a punktu ir į kurių debetą bei kreditą atitinkamai įtraukiami įvairūs 5 straipsnyje minėtų išlaidų ir pajamų elementai, prireikus atsižvelgiant į žemės ūkio sektorių teisės aktais nustatytas išlaidų sumas.

2.   Mokėjimo agentūra, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2006 4 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento (EB) Nr. 883/2006 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, kartą per mėnesį ir metus elektroniniu būdu Komisijai pateikia lenteles (e.faudit lentelės), sudarytas pagal šio reglamento III priede pateiktus pavyzdžius, su saugojimo valstybiniuose sandėliuose išlaidų finansavimui būtina informacija ir ataskaitomis, patvirtinančiomis su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusias išlaidas bei pajamas.

11 straipsnis

Išlaidų bei pajamų deklaracijos

1.   Finansavimas iš EŽŪGF atitinka išlaidas, apskaičiuojamas remiantis mokėjimo agentūros pateiktais elementais, atskaičius visas pajamas iš intervencinių priemonių, patvirtintas naudojant Komisijos įdiegtą informacinę sistemą ir įrašytas mokėjimo agentūros išlaidų deklaracijoje, parengtoje pagal Reglamento Nr. 883/2006 6 straipsnio nuostatas.

2.   Po pažeidimo ar aplaidumo išieškotos sumos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 1 dalyje, ir iš pardavėjų, pirkėjų ir saugotojų, atitinkančių Reglamento (EB) Nr. 883/2006 12 straipsnyje nustatytus kriterijus, gautos arba išieškotos sumos deklaruojamos EŽŪGF biudžete vadovaujantis minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkto sąlygomis.

5 SKYRIUS

KEITIMASIS INFORMACIJA IR DOKUMENTAIS

12 straipsnis

Informacinės sistemos

Pateikiant informaciją ir keičiantis ja, kaip numatyta šiame reglamente, taip pat rengiant dokumentus, kurių pavyzdžiai pateikiami III priede, naudojamos informacinės sistemos, užtikrinančios saugų elektroninį duomenų perdavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2006 18 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką.

6 SKYRIUS

PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

1.   Euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms grynųjų kiekių, perkeliamų iš 2006 ataskaitinių metų į 2007 ataskaitinius metus, atimant antrąjį nuvertėjimą 2006 ataskaitinių metų pabaigoje, vertė paverčiama eurais remiantis naujausiu prieš prasidedant 2007 ataskaitiniams metams Europos centrinio banko nustatytu keitimo kursu.

2.   Jei euro zonai nepriklausanti valstybė narė ir toliau veda sąskaitas nacionaline valiuta 2007 ataskaitiniais metais, remiantis Reglamento (EB) Nr. 883/2006 2 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa, tais metais ir jų pabaigoje taikomi tokie keitimo kursai:

a)

naujausias prieš prasidedant 2007 ataskaitiniams metams Europos centrinio banko nustatytas keitimo kursas į nacionalinę valiutą paversti:

standartines sumas, susijusias su šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytomis išlaidomis,

leistinus nuokrypius viršijančių trūkstamų kiekių, laikymo ir perdirbimo vertę, numatytą šio reglamento X priedo a punkte,

dėl stichinės nelaimės pablogėjusios kokybės arba sugadintų produktų vertę, numatytą šio reglamento XII priedo 2 dalies a punkte,

mėginių, išskyrus tų, kuriuos paėmė šio reglamento 6 straipsnio 2 dalies f punkte numatyti pirkėjai, vertę,

šio reglamento XIII priedo 1 dalies a ir b punktuose numatytų standartinių sumų, susijusių su kiekiu, kurį atsisakyta priimti, vertę,

b)

naujausias prieš 2007 ataskaitinių metų kiekvieno ketvirčio pirmąją dieną, pradedant 2006 m. spalio 1 d., Europos centrinio banko nustatytas keitimo kursas į nacionalinę valiutą paversti:

dėl vagystės ar kitų nustatomų priežasčių trūkstamo kiekio vertę, numatytą šio reglamento X priedo a punkte,

dėl po perkėlimo arba po pervežimo trūkstamo kiekio vertę, numatytą šio reglamento X priedo c punkte,

dėl blogų laikymo sąlygų pablogėjusios kokybės arba sugadintų produktų vertę, numatytą šio reglamento XII priedo 2 dalies c punkte,

c)

naujausias prieš prasidedant 2008 ataskaitiniams metams Europos centrinio banko nustatytas keitimo kursas į eurus paversti produktų grynojo kiekio, kuris bus perkeliamas iš 2007 ataskaitinių metų į 2008 ataskaitinius metus, vertę, atimant antrąjį nuvertėjimą 2007 ataskaitinių metų pabaigoje.

14 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EEB) Nr. 411/88, (EEB) Nr. 1643/89, (EEB) Nr. 2734/89, (EEB) Nr. 3492/90, (EEB) Nr. 3597/90, (EEB) Nr. 147/91 ir (EB) Nr. 2148/96 panaikinami nuo 2006 m. spalio 1 d.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turi būti skaitomos vadovaujantis XVI priede pateikta koreliacijos lentele.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 21 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narys


(1)  OL L 216, 1978 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytas Reglamentu (EB) Nr. 695/2005 (OL L 114, 2005 5 4, p. 1).

(2)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 320/2006 (OL L 58, 2006 2 28, p. 42).

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(4)  OL L 40, 1988 2 13, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytas Reglamentu (EB) Nr. 956/2005 (OL L 164, 2005 6 24, p. 8).

(5)  OL L 162, 1989 6 13, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 269/91 (OL L 28, 1991 2 2, p. 22).

(6)  OL L 263, 1989 9 9, p. 16.

(7)  OL L 337, 1990 12 4, p. 3.

(8)  OL L 350, 1990 12 14, p. 43. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytas Reglamentu (EB) Nr. 1392/97 (OL L 190, 1997 7 19, p. 22).

(9)  OL L 17, 1991 1 23, p. 9. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 652/92 (OL L 70, 1992 3 17, p. 5).

(10)  OL L 288, 1996 11 9, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 808/1999 (OL L 102, 1999 4 17, p. 70).

(11)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 90.

(12)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(13)  OL L 349, 1998 12 24, p. 36.

(14)  OL L 352, 1987 12 15, p. 1.

(15)  OL L 313, 1992 10 30, p. 50.

(16)  OL L 178, 2001 6 30, p. 48.


PRIEDŲ LENTELĖ

I PRIEDAS

MOKĖJIMO AGENTŪRŲ PRIEVOLĖS IR FIZINĖS PATIKROS PRIEVOLĖS pagal 2 straipsnio 3 dalį

II PRIEDAS

ĮSIPAREIGOJIMAI IR BENDRIEJI PRINCIPAI, SUSIJĘ SU SANDĖLININKŲ Ų ATSAKOMYBE, ĮTRAUKTINI Į VIEŠOJO SAUGOJIMO SUTARTĮ, PASIRAŠOMĄ TARP MOKĖJIMO AGENTūROS IR SANDĖLININKO, pagal 2 straipsnio 2 dalį

III PRIEDAS

INFORMACIJA, KURIĄ TURI PERDUOTI VALSTYBĖS NARĖS pagal 10 straipsnio 2 dalį, naudodamosi 12 straipsnyje nurodyta kompiuterine sistema (e.faudit lentelės)

IV PRIEDAS

FINANSINIŲ IŠLAIDŲ PASKAIČIAVIMAS pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą + PRIEDĖLIS, kuriame nurodytos orientacinės palūkanų normos

V PRIEDAS

ESMINĖMS OPERACIJOMS TAIKOMI STANDARTINIAI DYDŽIAI pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą

VI PRIEDAS

BENDRIJAI TAIKOMOS STANDARTINIO DYDŽIO SUMOS, numatytos 4 straipsnio 1 dalies b punkte

VII PRIEDAS

SPECIFINIAI ELEMENTAI, Į KURIUOS REIKIA ATSIŽVELGTI IŠLAIDŲ IR PAJAMŲ UŽ KONKREČIUS PRODUKTUS ATVEJU

VIII PRIEDAS

SAUGOMŲ PRODUKTŲ NUVERTĖJIMAS pagal 4 straipsnio 1 dalies d punktą

IX PRIEDAS

SAUGOMŲ DISTILIACIJOS PRODUKTŲ (ĮVAIRIARŪŠIO ALKOHOLIO) VERTĖS NUSTATYMAS

X PRIEDAS

TRŪKSTAMŲ KIEKIŲ VERTĖS NUSTATYMAS

XI PRIEDAS

LEISTINI NUOKRYPIAI

XII PRIEDAS

PABLOGĖJUSIOS KOKYBĖS ARBA SUNAIKINTŲ KIEKIŲ VERTĖS NUSTATYMAS

XIII PRIEDAS

APSKAITOS TAISYKLĖS, TAIKOMOS Į SANDĖLĮ ATVEŽTIEMS, BET NEPRIIMTIEMS SAUGOTI PRODUKTAMS

XIV PRIEDAS

SANDĖLININKO MĖNESINĖS ATASKAITOS MOKĖJIMO AGENTŪRAI PAVYZDYS

XV PRIEDAS

SANDĖLININKO METINĖS ATASKAITOS MOKĖJIMO AGENTŪRAI PAVYZDYS

XVI PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

I PRIEDAS

MOKĖJIMO AGENTŪRŲ PRIEVOLĖS IR FIZINĖS PATIKROS PROCEDŪROS (2 straipsnio 3 dalis)

A.   MOKĖJIMO AGENTŪRŲ PRIEVOLĖS

I.   Tikrinimai

1.   Periodiškas ir reprezentatyvus tikrinimas

Kiekviename valstybės saugojimo punkte ne rečiau kaip kartą per metus turi būti atliekamas B punkto nuostatas atitinkantis tikrinimas, kurio metu ypač kreipiamas dėmesys:

į informacijos, susijusios su viešuoju saugojimu, rinkimo procedūrą;

į tai, ar sandėlininko turimi apskaitos duomenys sutampa su mokėjimo agentūrai perduotais duomenimis;

fizinį, vizualiai įvertintą, o kilus abejonėms ar ginčams, pasvertą bei išmatuotą saugomų atsargų kiekį, kurį saugotojas nurodė apskaitos dokumentuose ir pagal kuriuos jis pateikė paskutinį mėnesinį žiniaraštį

į tai, ar saugomų produktų prekinė kokybė yra gera.

Fizinis buvimas nustatomas atliekant pakankamai reprezentatyvią fizinę patikrą, kurios metu tikrinama bent B punkte nurodyta procentinė to kiekio dalis, pagal kurią galima spręsti, ar sandėlyje iš tikrųjų yra visas į prekių apskaitą įtrauktas kiekis.

Kokybės kontrolė yra atliekama vizualiai, uostant ir (arba) atliekant organoleptinį patikrinimą, o iškilus abejonėms, atliekant išsamią analizę.

2.   Papildomi tikrinimai

Jeigu fizinės patikros metu nustatomas nukrypimas nuo normos, pagal tą patį metodą reikia patikrinti intervenciniame sandėlyje saugomo kiekio papildomą procentinę dalį. Prireikus patikros metu gali būti pasverti visi tikrinamoje siuntoje arba sandėlyje esantys produktai.

II.   Tikrinimų protokolai

1.   Mokėjimo agentūros vidinės kontrolės įstaiga arba mokėjimo agentūros įgaliota įstaiga surašo kiekvieno atlikto patikrinimo arba fizinės patikros protokolą.

2.   Protokole nurodomi bent šie duomenys:

a)

sandėlininkas, patikrinto sandėlio adresas ir patikrintų siuntų pavadinimai;

b)

tikrinimo operacijos pradžios ir pabaigos diena bei valanda;

c)

tikrinimo vieta bei saugojimo, pakavimo ir galimybės patekti sąlygų aprašas;

d)

tikrinimą atliekančių asmenų išsamūs tapatybės duomenys, jų profesinė kvalifikacija bei įgaliojimai;

e)

atlikti tikrinimo veiksmai ir taikytos tūrio matavimo procedūros, tokios kaip matavimo metodai, skaičiavimai, tarpiniai ir galutiniai rezultatai, bei išvados, padarytos remiantis šiais rezultatais;

f)

kiekvienos saugomos siuntos arba produktų rūšies kiekis, nurodytas mokėjimo agentūros apskaitos knygoje, bei kiekis, nurodytas sandėlio apskaitos knygoje, ir nustatyti šių dviejų knygų skirtumai;

g)

f punkte nurodyti duomenys apie kiekvieną fiziškai patikrintą siuntą arba produktų rūšį bei vietoje nustatytas kiekis ir galimi neatitikimai; siuntos arba produktų rūšies numeris, paletės, dėžės, silosinės, rezervuarai arba kitokios talpyklos, masė (prireikus – grynoji ir bendroji masė) bei tūris;

h)

sandėlininko pareiškimas, jeigu duomenys buvo skirtingi arba nesuderinti;

i)

protokolo surašymo vieta ir data bei protokolą surašiusio asmens, sandėlininko arba jo atstovo parašai;

j)

informacija apie išsamesnį tikrinimą, atliekamą nustačius nukrypimą nuo normos, ir šio išsamesnio tikrinimo metu nustatytas tikslesnis sandėliuojamo kiekio procentas, rasti skirtumai bei pateikti paaiškinimai.

3.   Protokolai nedelsiant nusiunčiami tarnybos, atsakingos už mokėjimo agentūros sąskaitų tvarkymą, vadovui. Gavus protokolą, pagal nustatytus skirtumus ir neatitikimus nedelsiant pataisomi mokėjimo agentūros buhalteriniai dokumentai.

4.   Protokolai saugomi mokėjimo agentūros būstinėje; su jais susipažinti gali Komisijos pareigūnai ir jos įgalioti asmenys.

5.   Mokėjimo agentūra pateikia apibendrinamąjį dokumentą, kuriame nurodo:

atliktus tikrinimus, atskirai nurodydama, kiek iš jų sudarė fizinės patikros (inventoriaus tikrinimai),

patikrintą kiekį,

nustatytus nukrypimus ir šių nukrypimų, lyginant su mėnesinėmis ir metinėmis ataskaitomis, priežastis.

Kiekvieno patikrinto produkto kiekį bei nustačius nukrypimus nurodytus masės arba tūrio vienetais ir procentais nuo viso saugomo kiekio.

Šiame apibendrinamajame dokumente atskirai nurodomi tikrinimai, atlikti saugomų produktų kokybei įvertinti. Dokumentas Komisijai perduodamas kartu su Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 8 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje nurodytomis metinėmis apyskaitomis.

Pirmasis apibendrinamasis dokumentas buvo sudarytas ir pateiktas Komisijai už 2006 finansinius metus.

B.   BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS ATSKIRŲ SEKTORIŲ FIZINĖS PATIKROS PROCEDŪRA, TAIKOMA ATLIEKANT A PUNKTE NURODYTUS TIKRINIMUS

I.   Sviestas

1.   Atrinktas ketinamų tikrinti siuntų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 5 % viso valstybės intervenciniame sandėlyje saugomo kiekio. Atranka atliekama pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į sandėlį, tačiau sandėlininkas apie tai nėra informuojamas.

2.   Tikrinant atrinktų siuntų buvimą ir sandėlyje saugomų siuntų sudėtį:

pagal pirkimo arba įvežimo kvitus identifikuojami siuntų ir dėžių kontroliniai numeriai,

sveriamos paletės (viena iš dešimties) ir dėžės (viena dėžė iš paletės),

vizualiai tikrinamas dėžės turinys (vienoje paletėje iš penkių),

tikrinama pakuočių būklė.

3.   Po fizinės patikros siuntų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas tikrinimo protokole.

II.   Nugriebto pieno milteliai

1.   Atrinktas ketinamų tikrinti siuntų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 5 % viso valstybės sandėlyje saugomo kiekio. Atranka atliekama pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į sandėlį, tačiau sandėlininkas apie tai nėra informuojamas.

2.   Tikrinant atrinktų siuntų buvimą ir sandėlyje saugomų siuntų sudėtį:

pagal pirkimo arba atvežimo kvitus identifikuojami siuntų ir maišų kontroliniai numeriai,

palečių (vienos iš dešimties) ir maišų (vieno iš dešimties) svėrimas,

vizualiai tikrinamas maišo turinys (vienoje paletėje iš penkių),

tikrinama pakuočių būklė.

3.   Po fizinės patikros siuntų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas tikrinimo protokole.

III.   Grūdai

1.   Fizinio patikrinimo procedūra

a)

Ketinamose tikrinti talpyklose arba kamerose laikomų produktų atrinktas kiekis turi būti ne mažesnis kaip 5 % viso valstybės sandėlyje saugomų grūdų arba ryžių kiekio.

Atranka atliekama pagal mokėjimo agentūros prekių apskaitos duomenis, tačiau sandėlininkas apie tai nėra informuojamas.

b)

Fizinis patikrinimas:

grūdų arba ryžių buvimo atrinktose talpyklose arba kamerose tikrinimas,

grūdų arba ryžių identifikavimas,

saugojimo sąlygų kontrolė ir saugomų produktų kokybės tikrinimas pagal Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 824/2000 (1) 10 straipsnio 2 dalyje išdėstytas sąlygas, kai kalbama apie grūdus, ir pagal Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 708/1998 (2) 11 straipsnį, kai kalbama apie ryžius,

saugojimo vietos ir grūdų arba ryžių identifikacinių duomenų palyginimas su sandėlio produktų apskaitos duomenimis,

saugomų atsargų kiekių įvertinimas pagal mokėjimo agentūros iš anksto patvirtintą metodą, kurio aprašas turi būti pateiktas agentūros pagrindinei buveinei.

c)

Kiekviename saugojimo punkte turi būti sandėlio planas, o kiekvienoje silosinėje arba saugojimo kameroje – dokumentas su nurodytais matmenimis.

Kiekviename sandėlyje grūdai ir ryžiai turi būti saugomi taip, kad būtų įmanoma patikrinti jų tūrį.

2.   Nustatytų skirtumų vertinimas

Atliekant produktų tūrio tikrinimą yra leistinas tam tikras tūrio nuokrypis.

Jeigu fizinės patikros metu buvo nustatyta, kad silosinėje arba sandėlyje ant plokščio pagrindo saugomo produkto svoris nuo apskaitoje nurodyto svorio skiriasi 5 % arba daugiau, kai kalbama apie grūdus, ir 6 % arba daugiau, kai kalbama apie ryžius, turi būti laikomasi II priedo II punkte išdėstytų taisyklių.

Jeigu grūdai arba ryžiai saugomi sandėlyje, labiau gali būti atsižvelgta į kiekį, nustatytą į sandėlį atvežamo produkto svėrimo metu, nei į tą, kuris buvo nustatytas įvertinus tūrį, kai apskaičiuoto tūrio tikslumo laipsnis nėra pakankamas, o skirtumas tarp šių dviejų verčių nėra labai žymus.

Mokėjimo agentūra tokia galimybe gali pasinaudoti tuomet, jei, įvertinus visas aplinkybes, susiklosčiusią situaciją galima pateisinti; agentūra šiuo atveju prisiima visą atsakomybę. Apie tai ji nurodo tikrinimo protokole, remdamasi šiuo orientaciniu pavyzdžiu:

(Preliminarus pavyzdys)

GRŪDAI – ATSARGŲ PATIKRINIMAS

Produktas:

Sandėlininkas:

Sandėlis, silosinė:

Talpyklos numeris:

Data:

Partija

Kiekis pagal apskaitos duomenis


A.   Atsargos silosinėje

Kameros numeris

Žurnale nurodytas tūris m3 (A)

Nustatytas laisvas tūris m3 (B)

Saugomų grūdų tūris m3 (A – B)

Nustatytas specifinis svoris kg/hl = 100

Grūdų arba ryžių svoris

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso (A):


B.   Atsargos sandėlyje ant plokščio pagrindo

 

Kameros Nr.

Kameros Nr.

Kameros Nr.

Užimtas plotas: …

… m2

… m3

… m2

… m3

… m2

… m3

Aukštis: …

… m

… m

… m

Koregavimai: …

 

… m3

 

… m3

 

… m3

Tūris: …

… m3

… m3

… m3

Specifinis svoris: …

… kg/hl

… kg/hl

… kg/hl

Bendras svoris: …

… tonos

… tonos

… tonos

 

Iš viso (B): …

 

Bendras svoris sandėlyje: …

 

Skirtumas nuo apskaitoje nurodyto svorio: …

 

%: …

Data: …

 

 

Patikrinimus atliekanti mokėjimo agentūra:

(Antspaudas ir parašas)

IV.   Alkoholis

1.   Ketinamuose tikrinti rezervuaruose esančio alkoholio kiekis turi būti ne mažesnis kaip 5 % viso valstybės intervenciniame sandėlyje saugomo kiekio. Atranka atliekama pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į sandėlį, tačiau sandėlininkas apie tai nėra informuojamas.

2.   Muitinės plombų tikrinimas, jeigu tokios plombos numatytos nacionalinėse taisyklėse.

3.   Rezervuarų buvimo sandėlyje ir jų turinio tikrinimo metu:

pagal numerius identifikuojami rezervuarai, taip pat identifikuojama alkoholio rūšis,

rezervuarų identifikaciniai duomenys ir jų turinys palyginami su sandėlio prekių apskaitos duomenimis ir mokėjimo agentūros apskaitos knygose esančiais duomenimis,

atliekamas alkoholio buvimo, alkoholio rūšies ir jo tūrio rezervuaruose organoleptinis tikrinimas,

atliekama kitų rezervuarų apžiūra, pagal kurią vertinamos saugojimo sąlygos.

4.   Po fizinės patikros rezervuarų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas tikrinimo protokole.

V.   Galvijiena

1.   Atrinktas ketinamų tikrinti siuntų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 5 % viso valstybės intervenciniame sandėlyje saugomo kiekio. Atranka atliekama pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į sandėlį, tačiau sandėlininkas apie tai nėra informuojamas.

2.   Atrinktų siuntų buvimo ir sandėlyje esančių mėsos be kaulų siuntų sudėties tikrinimo metu:

identifikuojamos siuntos ir paletės, tikrinamas dėžių skaičius,

tikrinama 10 % palečių arba konteinerių masė,

tikrinama kiekvienos pasvertos paletės 10 % dėžių masė,

vizualiai tikrinamas šių dėžių turinys bei dėžėje esančių pakuočių būklė.

Atrenkant paletes reikia atsižvelgti į skirtingas saugomos pjaustytos mėsos rūšis.

3.   Po fizinės patikros siuntų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas tikrinimo protokole.

VI   Nesupakuotas cukrus (3)

1.   Valstybinių cukraus atsargų fizinio patikrinimo procedūra, taikoma nuo 2006–2007 prekybos metų:

a)

Tikrintinų silosinių, talpyklų ir kamerų, kuriose yra ne mažiau kaip 5 % valstybės sandėlyje saugomo nesupakuoto cukraus kiekio, atrinkimas.

Atranka atliekama pagal mokėjimo agentūros prekių apskaitos duomenis, tačiau sandėlininkas iš anksto neinformuojamas.

b)

Fizinis patikrinimas:

nesupakuoto cukraus buvimo atrinktose silosinėse, talpyklose arba kamerose tikrinimas,

saugyklos ir mokėjimo agentūros apskaitos duomenų sutikrinimas;

nesupakuoto cukraus identifikavimas,

saugojimo sąlygų kontrolė ir saugojimo vietos bei nesupakuoto cukraus tapatumo palyginimas su saugyklos apskaitos duomenimis;

saugomų atsargų kiekių įvertinimas pagal mokėjimo agentūros iš anksto patvirtintą metodą, kurio aprašas turi būti pateiktas agentūros pagrindinei buveinei.

c)

Kiekviename saugojimo punkte turi būti sandėlio planas ir kiekvienos silosinės arba saugojimo kameros matmenys.

Nesupakuotas cukrus turi būti laikomas taip, kad būtų galima patikrinti jo tūrį.

2.   Valstybinių cukraus atsargų fizinio patikrinimo procedūra, taikoma nuo 2004–2005 ir nuo 2005–2006 prekybos metų:

a)

Tais atvejais, kai 1 punkte nurodytų inventorizacijos procedūrų negalima atlikti, mokėjimo agentūra oficialiai užplombuoja visas patekimo į silosinę ir (arba) iškrovimo iš jų vietas. Mokėjimo agentūra kas mėnesį tikrina plombų stovį, siekdamos užtikrinti, kad jos išliktų nepažeistos. Tokie patikrinimai turi būti išsamiai aprašyti. Asmenims, nelydimiems mokėjimo agentūros inspektoriaus, patekti į sandėlius yra draudžiama.

Valstybė narė yra atsakinga už plombų tvirtinimo procedūrą, kuri turi užtikrinti intervenciniuose viešuosiuose sandėliuose saugomų produktų saugumą.

b)

Mažiausiai kartą metuose turi būti atliekamas patikrinimas, kurio metu yra tikrinamos sandėliavimo sąlygos ir tai, ar produktai yra tinkamai laikomi.

3.   Procedūra, taikoma nustačius skirtumus

Atliekant tūrio patikrinimą, yra taikoma leistina nuokrypio norma.

Tuo atveju, kai silosinėje ar sandėlyje ant plokščio pagrindo saugomų produktų svoris, nustatytas fizinio patikrinimo metu (matuojant tūrį), skiriasi 5 % arba daugiau nuo apskaitoje nurodyto nesupakuoto cukraus svorio, taikomas II priedas.

Tuo atveju, kai nesupakuotas cukrus yra laikomas silosinėje ir (arba) sandėlyje, geriau yra remtis atsargų kiekiais, užfiksuotais, kai jie buvo sveriami juos atvežus į saugojimo vietą, negu tais, kurie buvo nustatyti tūrio įvertinimo metu, jeigu pastaruoju įvertinimu nebuvo siekiama tiksliai nustatyti saugomų kiekių ir jei skirtumas tarp atsargų kiekių nėra pernelyg didelis.

Mokėjimo agentūra gali pasinaudoti trečioje dalyje nurodyta galimybe tuomet, jei įvertinus visas aplinkybes, susiklosčiusią situaciją galima pateisinti; agentūra šiuo atveju prisiima visą atsakomybę. Tai ji nurodo protokole.

VII.   Supakuotas cukrus (4)

1.   Valstybinių cukraus atsargų fizinio patikrinimo procedūra, taikoma nuo 2006–2007 prekybos metų:

a)

Partijų, sudarančių ne mažiau kaip 5 % viso valstybinio saugojimo atsargų kiekio, parinkimas. Partijų patikrinimui atranka atliekama prieš atvykstant į saugojimo vietą, pagal mokėjimo agentūros prekių apskaitos duomenis, tačiau sandėlininkas apie tai nėra informuojamas.

b)

Atrinktų partijų buvimo ir jų sudėties tikrinimas vietoje:

pagal pirkimo arba atvežimo kvitus identifikuojami partijų ir maišų kontroliniai numeriai;

saugyklos ir mokėjimo agentūros apskaitos duomenų palyginimas;

tikrinama pakuočių būklė.

Jei tai yra į 50 kg maišus supakuotas cukrus:

palečių (vienos iš dvidešimt) ir maišų (vieno iš paletės) svėrimas,

vizualiai tikrinamas maišo turinys (vienoje paletėje iš dešimties).

Jei tai yra į didelius maišus supakuotas cukrus:

vieno iš dvidešimties maišų svėrimas,

vizualiai tikrinamas vieno didelio maišo iš dvidešimties turinys.

c)

Fiziškai patikrintų partijų ir pastebėtų skirtumų aprašymas inventorizacijos protokole.

2.   Valstybinių cukraus atsargų fizinio patikrinimo procedūra, taikoma nuo 2004–2005 ir nuo 2005–2006 prekybos metų:

a)

Tais atvejais, kai 1 punkte nurodytų inventorizacijos procedūrų negalima atlikti, mokėjimo agentūra oficialiai užplombuoja visas patekimo į silosinę ir (arba) iškrovimo iš jų vietas. Mokėjimo agentūra kas mėnesį tikrina plombų stovį, siekdama užtikrinti, kad jos išliktų nepažeistos. Tokie patikrinimai turi būti išsamiai aprašyti. Asmenims, nelydimiems mokėjimo agentūros inspektoriaus, patekti į sandėlius yra draudžiama.

Valstybė narė yra atsakinga už plombų tvirtinimo procedūrą, kuri turi užtikrinti intervenciniuose viešuosiuose sandėliuose saugomų produktų saugumą.

b)

Mažiausiai kartą per metus turi būti atliekamas patikrinimas, kurio metu yra tikrinamos sandėliavimo sąlygos ir tai, ar produktai yra tinkamai laikomi.


(1)  OL L 100, 2000 4 20, p. 31. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1068/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 65).

(2)  OL L 98, 1998 3 31, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1107/2004 (OL L 211, 2004 6 12, p. 14).

(3)  Bus atliekama sandėliavimo sutartyje numatytų atsargų inventorizacija.

(4)  Bus atliekama sandėliavimo sutartyje numatytų atsargų inventorizacija.

II PRIEDAS

ĮSIPAREIGOJIMAI IR BENDRIEJI PRINCIPAI, SUSIJĘ SU SANDĖLININKŲ ATSAKOMYBE, ĮTRAUKTINI Į SAUGOJIMO VALSTYBĖS SANDĖLIUOSE SUTARTĮ, PASIRAŠOMĄ MOKĖJIMO AGENTŪROS IR SANDĖLININKO (2 straipsnio 2 dalis)

Sandėlininkas yra atsakingas už produktų, kuriems taikomos Bendrijos intervencinės priemonės, tinkamą saugojimą. Jis turi padengti finansines išlaidas, susijusias su netinkamu produktų saugojimu.

I.   I. Produktų kokybė

Jeigu dėl netinkamų arba nepritaikytų saugojimo sąlygų pablogėjo saugomų intervencinių produktų kokybė, nuostolius turi padengti sandėlininkas; šios išlaidos įtraukiamos į saugojimo valstybės sandėliuose sąskaitas kaip nuostoliai, kuriuos lėmė produkto kokybės pablogėjimas dėl saugojimo sąlygų (53 lentelės 900.001 eilutė).

II.   Trūkstamas kiekis

1.   Sandėlininkas yra atsakingas už visus nustatytus saugomo kiekio ir mokėjimo agentūrai teikiamose ataskaitose nurodyto kiekio skirtumus.

2.   Jeigu trūkstamas kiekis yra didesnis už tą, kuris atitinka leistiną nuokrypio ribą arba ribas, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje, I. priedo B. III punkto 2 dalyje ir XI priede arba žemės ūkio sektorius reglamentuojančiuose teisės aktuose, tai visą šį kiekį kaip neidentifikuotus nuostolius padengia sandėlininkas. Jeigu sandėlininkas nesutinka dėl trūkstamo kiekio, jis gali reikalauti produktą pasverti arba išmatuoti, tačiau šios procedūros išlaidas padengia pats, nebent pasirodytų, kad nurodytas kiekis iš tikrųjų yra sandėlyje arba kad nuokrypis neviršija leistinos ribos arba ribų; tokiu atveju svėrimo arba matavimo išlaidas padengia mokėjimo agentūra.

I priedo B. III punkto 2 dalyje ir B. VI punkto 3 dalyje numatyti nuokrypių dydžiai taikomi nepažeidžiant pirmoje pastraipoje nurodytų nuokrypių.

III.   Patvirtinamieji dokumentai ir mėnesinė bei metinė ataskaitos

1.   Patvirtinamieji dokumentai ir mėnesinė ataskaita

a)

Sandėlininkas privalo turėti su produktų atvežimu, laikymu ir išvežimu susijusius dokumentus, pagal kuriuos rengiamos metinės ataskaitos. Dokumentuose turi būti nurodyti bent šie duomenys:

saugojimo vieta (prireikus – kameros arba rezervuaro identifikaciniai duomenys),

iš ankstesnio mėnesio perkeltas kiekis,

atvežtos ir išvežtos siuntos,

saugomos atsargos laikotarpio pabaigoje.

Pagal šiuos dokumentus turi būti įmanoma tiksliai nustatyti bet kuriuo momentu sandėlyje esantį kiekį, ypač atsižvelgiant į pirkimo ir pardavimo sutartis, kurios buvo sudarytos, tačiau kuriose nurodytos atsargos dar nebuvo atvežtos arba išvežtos.

b)

Dokumentus, susijusius su produktų atvežimu, laikymu ir išvežimu, sandėlininkas ne rečiau kaip kartą per mėnesį perduoda mokėjimo agentūrai kartu su mėnesine atsargų suvestine. Mokėjimo agentūrą šie dokumentai turi pasiekti ne vėliau kaip kito mėnesio 10 d.

c)

Mėnesinės atsargų suvestinės pavyzdys pateiktas XIV priede. Šį pavyzdį mokėjimo agentūros sandėlininkams nusiunčia elektroniniu būdu.

2.   Metinė ataskaita

a)

Metinę atsargų ataskaitą sandėlininkas parengia remdamasis 1 punkte aprašytos mėnesinės ataskaitos. Metinę ataskaitą mokėjimo agentūrai reikia nusiųsti ne vėliau kaip iki po finansinių metų einančios spalio 15 d.

b)

Metinėje atsargų ataskaitoje pateikiama kiekvieno produkto ir kiekviename saugojimo punkte saugomo kiekio suvestinė nurodant produkto kiekį, siuntų numerius (išskyrus grūdų), atvežimo į sandėlį metus (išskyrus alkoholį) bei paaiškinimas dėl nustatytų galimų nukrypimų nuo normos.

c)

Metinės atsargų ataskaitos pavyzdys pateiktas XV priede. Šį pavyzdį mokėjimo agentūros sandėlininkams nusiunčia elektroniniu būdu.

IV.   Kompiuterizuota apskaita ir duomenų teikimas

Saugojimo valstybės sandėliuose sutartyje, kurią pasirašo mokėjimo agentūra ir sandėlininkas, yra išdėstytos nuostatos, leidžiančios užtikrinti Bendrijos teisės aktų laikymąsi.

Sutartyje nurodomos šios sąlygos:

turi būti tvarkoma kompiuterizuota intervencinių atsargų apskaita,

nuolatines prekes turi būti įmanoma paimti tiesiogiai ir nedelsiant,

bet kuriuo momentu turi būti įmanoma pateikti visus dokumentus, susijusius su saugomų produktų atvežimu, saugojimu ir išvežimu, bei sandėlininko turimus apskaitos dokumentus ir protokolus, parengtus pagal šio reglamento nuostatas,

mokėjimo agentūros ir Komisijos pareigūnams bei pagal galiojančią tvarką jų įgaliotiems asmenims turi būti suteikta galimybė nuolat naudotis šiais dokumentais.

V.   Mokėjimo agentūrai pateikiamų dokumentų forma ir turinys

III dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų forma ir turinys turi būti parengti laikantis Reglamento (EB) Nr. 883/2006 18 straipsnyje nurodytų sąlygų ir taisyklių.

VI   Dokumentų saugojimas

Patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su visais saugojimo valstybės sandėliuose operacijų aktais, sandėlininkas saugo visą Reglamento (EB) Nr. 885/2006 9 straipsnyje nurodytą laiką nepažeisdamas galiojančių nacionalinių nuostatų.

III PRIEDAS

INFORMACIJĄ, KURIĄ VALSTYBĖS NARĖS TURI PERDUOTI PASINAUDODAMOS 12 STRAIPSNYJE NURODYTA INFORMACINE SISTEMA

FAUDIT 1 LENTELĖ (1)

(10 straipsnio 2 dalis)

1

Mėnesinių ir metinių sumų, susijusių su viešojo saugojimo atsargų pardavimo nuostoliais, bei nuvertėjimo sumų nustatymas

2

Kainų skirtumai ir kiti veiksniai

3

Techninių išlaidų apskaičiavimas

4

Finansavimo išlaidų apskaičiavimas

8

Viešųjų atsargų balansas ir judėjimas

9

Nuostolių, didesnių už leidžiamus, atsiradusius iškaulinėjant mėsą (galvijieną), vertės apskaičiavimas

13

Išlaidų, susidariusių atsisakius priimti prekę, kompensavimas (techninės išlaidos) – XIII priedas

14

Išlaidų, susidariusių atsisakius priimti prekę, kompensavimas finansinės išlaidos) – XIII priedas

28

Pervežimo iš kitų valstybių narių motyvai

52

Apibendrinamoji lentelė į apskaitą įtraukiamoms mėnesinėms sumoms nustatyti

53

Realizavimo detalės

54

Mėnesinių nuostolių, atsiradusių dėl maisto produktų tiekimo skurdžiausiai gyvenantiems Bendrijos asmenims, apskaičiavimas (Reglamentas (EEB) Nr. 3730/87) (produktai, išskyrus galvijieną)

55

Mėnesinių nuostolių, atsiradusių dėl maisto produktų tiekimo skurdžiausiai gyvenantiems Bendrijos asmenims, apskaičiavimas (Reglamentas (EEB) Nr. 3730/87) – Galvijiena

56

Mėnesinių nuostolių, atsiradusių dėl nemokamo maisto produktų tiekimo, apskaičiavimas

99

Vertės, perkeltinos į finansinių metų pradžią, nustatymas

Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


1 lentelė

Su viešuoju saugojimu susijusių pardavimo nuostolių bei nuvertėjimo sumų mėnesinė ir metinė apskaita

EUR — tonos

Eilutės Nr.

Skaičiavimo metodas arba sąsajos su kitomis lentelėmis

Aprašymas

Kiekiai (t arba hl)

Vienetinė suma

Vertės

Stulpelis

a

b

c

d

e

001

L99/010 ir 050

Iš ankstesniųjų ataskaitinių metų perrašyti kiekiai apskaitine verte

0,000

0,00

002

Neeilinis nuvertėjimas

Biudžeto straipsnis:

0,00

003

= 001e — 002e

Bendra saugomų produktų kiekių vertė ataskaitinių metų pradžioje

0,00

004

Per laikotarpį nupirktų produktų kiekiai ir vertės

005

=004e × koeficientas

Nuvertėjimas pirkimo metu (=>L52/030e) (VIII priedo 1 punktas)

0,00

006

L28/910

Iki praėjusio mėnesio pabaigos gautų perkeltų produktų kiekiai

0,000

008

L28/910

Į apskaitą po produktų perkėlimo įrašytina vertė

0,00

009

=001c + 004c +006c

Perrašytų, nupirktų ir perkeltų produktų kiekiai

0,000

010

=003e + 004e — 005e +008e

Bendroji apskaitinė vertė

0,00

011

=010e/009c

Vidutinė apskaitinė vertė

0,00

020

L53/997

Kiekiai, realizuoti iki … (taip pat neidentifikuojami nuostoliai)

0,000

021

L53/999

Pajamos, susijusios su kiekiais, realizuotais iki … (taip pat neidentifikuojami nuostoliai)

0,00

025

=009c — 020c

… mėnesio pabaigoje saugomi kiekiai

0,000

031

=011d laikotarpis 12

Apskaitinė perrašymo vertė (paskutiniojo ataskaitinių metų mėnesio VAV)

0,00

034

=025c × 031d

Teorinė perrašomų kiekių vertė

0,00

050

Papildomas nuvertėjimas (VIII priedo 3 ir 4 punktai)

Biudžeto eilutė:

0,00


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


2 lentelė

Kainų skirtumai ir kiti elementai

EUR — tonos

Eilutės Nr.

Skaičiavimo metodas arba sąsajos su kitomis lentelėmis

Aprašymas

Kiekiai (t arba hl)

Vienetinės sumos

Kursas

Koeficientas arba procentinis skaičius

Vertės

Stulpelis

a

b

c

d

e

f

g

DEBETAS

001

Lent. 001 – 9 eilutė

Perrašytų, nupirktų ir perkeltų produktų kiekiai

0,000

002

Lent. 001 – 10 eilutė

Perrašytų, nupirktų ir perkeltų produktų kiekių vertė

0,00

003

Kiti debeto elementai

004

VISAS DEBETAS:

0,00

KREDITAS

005

L53/993

Realizuoti kiekiai ir jų vertė, įskaitant draudimo išmokas ir identifikuojamus nuostolius

0,000

0,00

006

= 1c - 5c - 9c

Nustatyti neidentifikuojami nuostoliai

0,000

007

= 1c × nuokrypis (%)

Leistinas nuokrypis

0,000

0,050

008

= 6c - 7c

Leistiną nuokrypį viršijantys kiekiai ir jų vertė

0,000

0,000

1,000000

1,050

0,00

009

Lent. 001 – 025 ir 034 eilutės

Perrašytini kiekiai ir jų vertė

0,000

0,00

010

Gautos sumos ir užstatai

011

Lent. 016, 017

Išlaidų ir nuobaudų kompensavimas

012

Lent. 028 – 990 eilutė

Perkeltų produktų įgytų kiekių vertė

0,00

013

Lent. 053 arba 007 – 998 eilutė

Perkeliant produktus į kitas valstybes nares nustatyti nuostoliai

0,00

014

Lent. 009 – 600 eilutė

Leistino nuokrypio perdirbant viršijimas

0,00

015

Kiti kredito elementai

016

VISAS KREDITAS:

0,00

017

= 4g - 16g

DEBETO IR KREDITO BALANSAS

0,00


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


3 lentelė

Techninių išlaidų apskaičiavimas

EUR — tonos

Eilutės Nr.

Aprašymas

Nuo(…m. …mėn. …d.)

Iki(… m. …mėn. …d.)

Kiekiai (t arba hl)

Vienetinės sumos(EUR)

Kursas

Vertė

a

b

c

d

e

f

g

h = e×f×g

A.   

Standartinės išlaidos

010

Įvežimo, įskaitant fizinį gabenimą, išlaidos (L08/c+h)

010.001

0,000

0,00

1,000000

0,00

030

Įvežimo be fizinio gabenimo išlaidos (L08/d)

030.001

0,000

0,00

1,000000

0,00

050

Išvežimo, įskaitant fizinį gabenimą, išlaidos (L08/e)

050.001

0,000

0,00

1,000000

0,00

070

Išvežimo be fizinio gabenimo išlaidos (L08/f)

070.001

0,000

0,00

1,000000

0,00

090

Saugojimo išlaidos (Lent. 008 – plg. „vidutinės atsargos“)

090.001

0,000

0,00

1,000000

0,00

130

Denatūravimo arba dažymo išlaidos (tik padidėjimas)

130.001

1,000000

0,00

160

Ženklinimo etiketėmis ir žymėjimo išlaidos (tik padidėjimas)

160.001

0,00

1,000000

0,00

180

Išėmimo iš sandėlio ir sugrąžinimo į sandėlį išlaidos

180.001

0,00

1,000000

0,00

500

Standartinės transportavimo išlaidos (Lent. 020 arba 021)

560

Techninių išlaidų dėl produktų kiekių, kurių atsisakyta, kompensavimas(L3/100)×(–1)

0,00

B.   

Nestandartinės išlaidos

600.1

Faktinės pirminio transportavimo išlaidos perkant – teigiamos

600.2

Faktinės pirminio transportavimo išlaidos perkant – neigiamos

601.1

Transportavimo išlaidos eksportuojant – teigiamos

601.2

Transportavimo išlaidos eksportuojant — neigiamos

602.1

Transportavimo išlaidos pervežant į kitas valstybes nares – teigiamos

602.2

Transportavimo išlaidos pervežant į kitas valstybes nares – neigiamos

603.1

Transportavimo išlaidos po intervencijos – teigiamos

603.2

Transportavimo išlaidos po intervencijos – neigiamos

610.1

Perdirbimo išlaidos – teigiamos

610.2

Perdirbimo išlaidos – neigiamos

620.1

Kitos išlaidos – teigiamos

620.2

Kitos išlaidos – neigiamos

999

VISOS TECHNINĖS IŠLAIDOS (L52/030b):

0,00


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


4 lentelė

Finansinių sąnaudų apskaičiavimas

EUR — tonos

Eilutės Nr.

Laikotarpis

Atsargų suma kiekvieno mėnesio pradžioje

Atsargų suma kiekvieno mėnesio pabaigoje

Vidutinės atsargos

Pirkimai per laikotarpį

Atskaitymai dėl uždelsto mokėjimo

Ankstesnės neigiamos vidutinės atsargos

Vidutinės atsargos (skaičiavimui)

Vidutinė apskaitinė vertė

Palūkanų norma (%)

Finansinės sąnaudos

nuo (…m. …mėn.)

iki (…m. …mėn.)

Stulpelis

a1

a2

b

c

d

e

f

g

h

i

i1

j

001.001

 

 

0,000

0,000

0,000

0,000

 

0,000

0,000

0,00

2,300

0,00

100

TARPINĖ FINANSAVIMO IŠLAIDŲ SUMA

0,00

105

Atskaitymas dėl atsisakymo (L14/050)

0,00

110

Atskaitymas dėl delsimo išvežti parduotus kiekius, už kuriuos sumokėta

[IV priedo III dalies 1 punktas]

0,00

120

Padidėjimas dėl delsimo atsiskaityti už išvežtus parduotus kiekius

[IV priedo III dalies 2 punktas]

0,00

130

VISOS FINANSINĖS ŠĄNAUDOS (=>L52/030c):

0,00


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


8 lentelė

Viešųjų atsargų būklė ir gabenimas

Tonos

Eilutės Nr.

Metai, mėnuo (m. …mėn. …)

Atsargos kiekvieno mėnesio pradžioje

ĮVEŽTI KIEKIAI

IŠVEŽTI KIEKIAI

Perkėlimai laikotarpio metu; sėkmingai perkelti kiekiai

Atsargos kiekvieno mėnesio pabaigoje (kartu su perkeltomis)

Atsargos kiekvieno mėnesio pabaigoje (išskyrus perkeltąsias)

Įvežta įskaitant fizinį gabenimą

Įvežta be fizinio gabenimo

Išvežta įskaitant fizinį gabenimą (+ pavyzdžiai)

Išvežta be fizinio gabenimo

Identifikuojami ir neidentifikuojami trūkstami kiekiai (dėl vagysčių, stichinių nelaimių ir kt.) ir pavėluotai išvežti kiekiai (taikoma grūdinėms kultūroms bei ryžiams)

Stulpelis

a

b

c

d

e

f

g

h

i = b+c+ d-e-f-g+h

j = b+c+d-e-f-g

1

 

 

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

2

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

3

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

4

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

5

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

6

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

7

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

8

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

9

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

10

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

11

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

12

 

0,000

 

 

 

 

 

0,000

0,000

0,000

99

Iš viso:

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


9 lentelė

Nuostolių, viršijančių leistinus iškaulinėjimo nuostolius, vertės apskaičiavimas (galvijienai)

EUR — tonos

Eilutės Nr.

Laikotarpiai

Panaudoti kiekiai (tikroji masė) (2)

Pagaminti kiekiai (tikroji masė) (2)

Koeficientas arba procentinis skaičius

Intervencinė kaina

Kursas

EŽŪOGF kredituojama suma

Stulpelis

a

b

c

d

e

f

g

100

Per praėjusius ataskaitinius metus panaudoti kiekiai, perdirbti šiais ataskaitiniais metais

200

Šiais ataskaitiniais metais panaudoti ir perdirbti kiekiai

300

Visi panaudoti ir pagaminti kiekiai

= 100 + 200

0,000

0,000

400

Minimalus privalomas našumas

= 300 stulp. (b) × { 1 — 400 stulp. (d) }

0,000

1,00

500

Nuostoliai, viršijantys minimalųjį našumą

= 300 — 400

0,000

600

Į EŽŪOGF kredituojama suma

= L009/500/c (jei neigiama) × L009/600/d × L009/600/e × L009/600/f

1,00

0,00

1,000000

0,00

700

Panaudoti kiekiai, nebaigti perdirbti ataskaitinių metų pabaigoje (iškaulinėta Galvijiena)


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


13 lentelė

Išlaidų dėl prekių atsisakymo (techninių išlaidų) kompensavimas – (XIII priedo 1 punkto a ir b papunkčiai)

EUR — tonos

A.   

IŠVEŽIMO IR ĮVEŽIMO IŠLAIDOS

Eilutės Nr.

Išvežimo metai ir mėnuo (…m. …mėn.)

Prekių, kurių atsisakyta, kiekis tonomis

1, 2, 3 arba 4 kodas (3)

Išvežimo mėnesį galiojusios bendrosios vienetinės sumos (EUR/t)

Standartinėms sumoms taikomas kursas

Vertės

Stulpelis

a

b

c

d

e

f = b×d×e

001.001

 

 

 

 

1,000000

0,00

050 Tarpinė suma

0,000

0,00

B.   

SAUGOJIMO IŠLAIDOS

Eilutės Nr.

Išvežimo metai ir mėnuo (…m. …mėn.)

Saugojimo mėnesių skaičius:

Prekių, kurių atsisakyta, kiekis tonomis:

Išvežimo mėnesį galiojusi vienetinė suma (EUR/t)

Standartinėms sumoms taikomas kursas

Vertės

051.001

 

 

 

0,00

1,000000

0,00

099 Tarpinė suma

0,000

0,00

100 IŠ VISO:

(=> L03/560)

0,00


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


14 lentelė

Išlaidų dėl atsisakymo pirkti (finansinių sąnaudų) kompensavimas – (XIII priedo 1 punkto c papunktis ir 9 straipsnio 5 dalis)

EUR — tonos

1.   

FINANSINĖS SĄNAUDOS

Eilutės Nr.

Išvežimo metai ir mėnuo (…m. …mėn.)

Prekių, kurių atsisakyta, kiekis tonomis:

Saugojimo mėnesių skaičius:

Delsimo sumokėti įvežant mėnesių skaičius

Mėnesių skaičius (apskaičiavimams)

Vidutinė apskaitinė perrašymo suma

Palūkanų normos, taikomos apskaičiuojant finansines sąnaudas (%)

Vertės

Stulpelis

a

b

c

d

e = c-d

f

g

h = b×e×f×(g/12)

001.001

 

 

 

0

0

 

0,000

 

050 Tarpinė suma

0,000

(=> L04/105)

0,00

2.   

PIRKIMŲ VERTĖS (iki vertės sumažinimo perkant)

Eilutės Nr.

Prekių, kurių atsisakyta, kiekis tonomis:

Vienos tonos pirkimo vertė

Bendra vertė

051.001

 

 

0,00

200 Tarpinė suma

0,000

(=> L53/950)

0,00


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


28 lentelė

Pervežimų iš kitų valstybių narių pagrindimas

EUR — tonos

Eilutės Nr.

Metai ir mėnuo

Kilmės šalis

Reglamentas (EB)

Iki laikotarpio pabaigos gauti kiekiai (t arba hl)

Kaina

Valiutų keitimo kursas

Vertės

Stulpelis

a

b

c

d

e

f

g

PERVEŽIMAI PASKUTINĮ PRAĖJUSIŲ ATASKAITINIŲ METŲ MĖNESĮ

001.001

 

 

 

0,00

1,000000

0,00

PERVEŽIMAI ŠIAIS ATASKAITINIAIS METAIS

002.001

 

 

 

0,00

1,000000

0,00

PERVEŽIMAI DABARTINIU LAIKOTARPIU

003.001

 

 

 

0,00

1,000000

0,00

910

išskyrus dabartinį laikotarpį

[Lent. 001, 6 eilutė]

0,00

[L01, 8 eilutė]

0,00

990 iš viso:

be 001

[Lent. 002, 12 eilutė]

0,00

[Lent. 052, 40 eilutė]

0,00

(1) Jei dabartinis mėnuo yra paskutinis šių ataskaitinių metų mėnuo, kiekius ir vertes reikia perrašyti į būsimųjų ataskaitinių metų 28 lentelę.


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


52 lentelė

Į apskaitą įrašytinų mėnesio verčių apibendrinimo lentelė

EUR — tonos

Eilutės Nr.

APRAŠYMAS

Techninės išlaidos

Finansinės sąnaudos

Kitos išlaidos

Nuvertėjimas perkant

Stulpelis

a

b

c

d

e

020

6 str. 3 dalies pataisa – (…) sprendimas

0

0

0

0

030

Su esminėmis operacijomis susijusios išlaidos nuo … iki …

0,00

0,00

0,00

0,00

052

Gautų perkeltų nemokamam paskirstymui skirtų kiekių vertė (L54,55/390f)

053

Neigiama perrašytų kiekių vertė (L99/065)

0,00

400

Sumos, įrašytinos į apskaitą iki …

0,00

0,00

0,00

0,00

410

Iki praėjusio mėnesio pabaigos į apskaitą įrašytos sumos

 

 

 

 

420

Sumos, … b įrašytinos į apskaitą

0,00

0,00

0,00

0,00


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


53 lentelė

Išsami informacija apie realizavimą

EUR — tonos

Eilutės Nr.

Realizavimo rūšis

Data (…m. …mėn.)

Papildoma privaloma informacija

Kilmės šalis

Paskirties šalis

Realizuoti kiekiai (t arba hl)

Koeficientas

Intervencinė kaina

Kursas

Realizuotų kiekių vertės

Stulpelis

a

b

c

d

e

f

g

h

i

j = f×g×h×i

001.001

Realizavimas įprastomis sąlygomis

201.001

Specialiosios priemonės

400

Pagalba maisto produktais

500

Pirkėjų paimti pavyzdžiai

501.001

Pavyzdžiai (kiti)

0,00

0,00

1,000000

0,00

502

Pardavimas šalių susitarimu atliekant inventorizaciją5 str. 2 dalies g punktas ir 7 straipsnio 2 dalies c punktas

851

Nemokamas paskirstymas (L54,55/400, Planai 1,2)

860

Skubios priemonės: apibendrinimas(L56/400, Planai 1,2)

900.001

Produkto kokybės pablogėjimas dėl saugojimo sąlygų

0,00

0,00

1,000000

0,00

910.001

Produkto kokybės pablogėjimas dėl saugojimo sąlygų

920.001

Stichinės nelaimės

930.001

Identifikuojami nuostoliai

0,00

0,00

1,000000

0,00

940.001

Draudimo išmokos

0,00

0,00

1,000000

0,00

950

Produktų atsisakymai atlikus kokybės kontrolę (L14/200)

0,000

0,00

991.001

Pervežimai į kitas valstybes nares nemokamam paskirstymui

0

0

0,00

992.001

Pervežimai į kitas valstybes nares. Kiti perkėlimai.

0

0

0,00

993

Tarpinė suma 001 – 992 (=>L02/005c, e)

0,000

0,00

996.001

Nustatyti neidentifikuojami nuostoliai

0,00

0,00

1,000000

0,00

997

Tarpinė suma 993 + 996 (kiekiais)

0,000

998.001

Perkėlimo (nemokamam paskirstymui ar į kitas valstybes nares) nuostoliai L02/013

0,00

0,00

1,000000

0,00

999

IŠ VISO (=>L01/021e) (tik vertė):

0,00


Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 

54 lentelė

Patirtų nuostolių dėl maisto produktų tiekimo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims mėnesinė apskaita (Reglamentas (EEB) Nr. 3730/87) (išskyrus galvijienos produktus)

EUR — tonos

Iš savo atsargų:

Metinis planas:


Eilutės Nr.

Aprašymas

Data

Realizuoti kiekiai (tonomis)

Intervencinė kaina

Valiutų keitimo kursas

Realizuotų kiekių vertė B013100005

Stulpelis

a

b

c

d

e

f = c×d×e

002

6 str. 3 dalies pataisa – (…) sprendimas

030.001

0,00

300

Iš viso (030):

0,00

310

Kiti debeto elementai (teigiami)

320

Kiti kredito elementai (neigiami – būtinas minuso ženklas)

330

Gauti užstatai

390

Iš viso (300 + 310 + 320 + 330):

0,00

400

Visi realizuoti kiekiai ir sumos, … į apskaitą įrašytini iki (001 + 002 + 390):

0,00

410

Iki praėjusio mėnesio pabaigos apskaitytos sumos (…)

0,00

420

(400 — 410) … į apskaitą įrašytinos sumos

0,00

Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 

55 lentelė

Galvijiena

Patirtų nuostolių dėl maisto produktų tiekimo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims mėnesinė apskaita (Reglamentas (EEB) Nr. 3730/87)

EUR — tonos

Iš savo atsargų:

Metinis planas:


Eilutės Nr.

Aprašymas

Data

Realizuoti kiekiai (tonomis)

Koeficientas

Intervencinė kaina

Kursas

Realizuotų kiekių vertė

Stulpelis

a

b

c

d

e

f

g = c×d×e×f

002

6 str. 3 dalies pataisa – (…) sprendimas

030.010

Priekiniai ketvirčiai

0,35

0,00

1,000000

0,00

030.020

Užpakaliniai ketvirčiai

0,50

0,00

1,000000

0,00

300

Iš viso (030):

0,000

0,00


Eilutės Nr.

Aprašymas

Data (nuo … iki …)

Realizuoti kiekiai (tonomis)

Intervencinė kaina

Valiutų keitimo kursas

Realizuotų kiekių vertė

Stulpelis

a

b

c

d

e

f

310

Kiti debeto elementai (teigiami)

320

Kiti kredito elementai (neigiami, būtinas minuso ženklas)

330

Gauti užstatai

390

Iš viso (300 + 310 + 320 + 330):

0,00

400

Visi realizuoti kiekiai ir sumos, įrašytini … į apskaitą iki (001 + 002 + 390):

0,000

0,00

410

Sumos, įrašytos į apskaitą iki praėjusio mėnesiopabaigos (…)

0,00

420

(400 — 410) … į apskaitą įrašytinos sumos

0,00

Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

 

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 

56 lentelė

Patirtų nuostolių dėl nemokamo maisto produktų tiekimo … mėnesinė apskaita

EUR — tonos

Paskirtis:

Reglamentas:

Iš savo atsargų:

Metinis planas:


Eilutės Nr.

Aprašymas

Data

Realizuoti kiekiai (tonomis)

Intervencinė kaina

Kursas

Realizuotų kiekių vertė

Stulpelis

a

b

c

d

e

f = 2×d×e

002

6 str. 3 dalies pataisa – (…) sprendimas

030.001

 

 

0,00

1,000000

0,00

300

Iš viso 30 – 200

0,000

0,00


Eilutės Nr.

Aprašymas

Datanuo … iki …

Realizuoti kiekiai (tonomis)

Intervencinė kaina

Kursas

Realizuotų kiekių vertė

Stulpelis

a

b

c

d

e

f

310

Kiti debeto elementai (teigiami)

320

Kiti kredito elementai (neigiami, būtinas minuso ženklas)

330

Gauti užstatai

390

= 300 + 310 + 320 + 330/tarpinė suma

0,00

400

= 1 + 2 + 390 Visi realizuoti kiekiai ir sumos, įrašytini į apskaitą iki …

0,000

0,00

410

Iki praėjusio mėnesio pabaigos į apskaitą įrašytos sumos …

0,00

420

= 400 — 410 / … į apskaitą įrašytinos sumos

0,00

Valstybė narė

Ataskaitiniai metai

Su leistinu nuokrypiu

X

Produktas

OPERACIJOS NUO

IKI

Be leistino nuokrypio

 


99 lentelė

Ataskaitinių metų pradžioje perrašomos vertės nustatymas

EUR — tonos

Eilutės Nr.

Skaičiavimo metodas arba sąsajos su kitomis lentelėmis

Aprašymas

Kiekis (t arba hl)

Vertė

Stulpelis

a

b

c

d

010

L01/025c Praėję ataskaitiniai metai

Praėjusių ataskaitinių metų pabaigoje saugotų produktų kiekiai (=>L01/001)

0,000

020

L01/031d Praėję ataskaitiniai metai

Vidutinė apskaitinė vertė (deklaruota praėjusių ataskaitinių metų lapkričio 10 d., EUR)

030

= 010c×020d

Teorinė į šiuos ataskaitinius metus perrašytų kiekių vertė (EUR)

0,00

040

Papildomas nuvertėjimas: VIII priedo 3 ir 4 punktai (praėjusių ataskaitinių metų pabaiga) (EUR)

0,00

050

Į šiuos ataskaitinius metus perrašytų kiekių vertė (EUR)

0,00

055

Į šiuos ataskaitinius metus perrašytų kiekių vertė (EUR) =>L01/001

0,00

057

Vidutinė apskaitinė praėjusių ataskaitinių metų vertė (EUR) =>L14/001f

060

Neigiama į šiuos ataskaitinius metus perrašytų kiekių vertė (EUR)

0,00

065

Neigiama į šiuos ataskaitinius metus perrašytų kiekių vertė (EUR) =>L52/053

0,00


(1)  Kai kurie šiame priede pateikti bazinių lentelių formos ir turinio duomenys kai kuriems produktams ir laikotarpiams gali skirtis naudojant e-FAUDIT.

(2)  Kiekiai nurodomi tonomis trijų skaičių po kablelio tikslumu.

(3)  kodas

1 = įvežimas ir išvežimas įskaitant FG;

2 = įvežimas ir išvežimas be FG;

3 = įvežimas įskaitant FG ir išvežimas be FG;

4 = įvežimas be FG ir išvežimas įskaitant FG

(FG – fizinis gabenimas).

IV PRIEDAS

FINANSINIŲ IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMAS

pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą

I.   Taikomos palūkanų normos

1.   Apskaičiuojant EŽŪGF tenkančių finansinių išlaidų sumą už valstybių narių sukauptus fondus, skirtus intervenciniams produktams pirkti, Bendrijoje galiojančią nekintamą palūkanų normą kiekvienų finansinių metų pradžioje nustato Komisija. Ši nekintama palūkanų norma atitinka EURIBOR terminuotų trijų mėnesių ir dvylikos mėnesių palūkanų normos vidurkį, nustatomą per šešis mėnesius iki informuojant valstybes nares, kaip nurodyta šio punkto 2 dalyje, šias palūkanas paskirstant vieno trečdalio ir dviejų trečdalių santykiu.

2.   Siekiant nustatyti finansiniais metais taikomų palūkanų normą, Komisijos prašymu valstybės narės turi jai nurodyti vidutinę palūkanų normą, kurią jos iš tikrųjų taikė per atskaitinį laikotarpį, atitinkantį šešis mėnesius iki Komisijos prašymo dienos.

Jeigu kurios nors valstybės narės nurodyta palūkanų norma yra didesnė už Bendrijai atskaitiniu laikotarpiu nustatytą nekintamą palūkanų normą, turi būti taikoma nekintama palūkanų norma. Jeigu kurios nors valstybės narės nurodyta palūkanų norma yra mažesnė už Bendrijai atskaitiniu laikotarpiu nustatytą nekintamą palūkanų normą, šiai valstybei narei turi būti nustatyta Bendrijos normos lygį atitinkanti palūkanų norma.

Jeigu valstybė narė tokios informacijos nepateikė, taikoma palūkanų norma, lygi Komisijos nustatytai nekintamai palūkanų normai. Tačiau jeigu Komisija konstatuoja, kad šios valstybės narės palūkanų normų lygis yra žemesnis už nekintamą palūkanų normą, Komisija tai valstybei narei nustato šio žemesnio lygio palūkanų normą. Toks faktas konstatuojamas remiantis atskaitinių palūkanų normų vidurkiu, nurodytu šio priedo priedėlyje, per pirmoje pastraipoje nurodytą atskaitinį laikotarpį, palūkanas padidinus 1 procentiniu punktu. Jeigu per atskaitinį laikotarpį galima taikyti ne visas atskaitines palūkanų normas, yra naudojamos tuo laikotarpiu taikytinos normos.

II.   Finansinių išlaidų apskaičiavimas

1.   Finansinių išlaidų apskaičiavimas paskirstomas etapais pagal Komisijos nustatytų palūkanų normų galiojimo laikotarpius, vadovaujantis I punkte išdėstytomis taisyklėmis.

2.   4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos finansinės išlaidos apskaičiuojamos valstybės narės palūkanų normą taikant vidutinei intervencinio produkto tonos vertei, paskui gautas rezultatas dauginamas iš finansinių metų atsargų vidurkio.

3.   Taikant 2 dalį remiamasi toliau pateiktomis apibrėžtimis:

vidutinė produkto tonos vertė apskaičiuojama pirmąją finansinių metų dieną saugomų produktų verčių ir per tų finansinius metus nupirktų produktų verčių sumą padalijus iš finansinių metų pirmąją dieną saugomų produktų kiekio ir per tuos finansinius metus nupirktų produktų kiekio sumos;

finansinių metų atsargų vidurkis apskaičiuojamas kiekvieno mėnesio pradžioje turimų atsargų ir kiekvieno mėnesio pabaigoje turimų atsargų sumą padalijus iš skaičiaus, lygaus finansinių metų mėnesių skaičiui, padaugintam iš dviejų.

4.   Kalbant apie produktus, kuriems nuvertėjimo koeficientas nustatomas vadovaujantis VIII priedo 1 dalimi, per finansinius metus nupirktų produktų vertė apskaičiuojama iš pirkimo kainos atėmus dėl minėto koeficiento susidariusio nuvertėjimo sumą.

5.   Kalbant apie produktus, kuriems antrasis nuvertėjimas nustatomas vadovaujantis VIII priedo 3 dalies antra pastraipa, atsargų vidurkio apskaičiavimas nutraukiamas prieš įsigaliojant kiekvienam nuvertėjimui, į kurio vidutinę vertę turi būti atsižvelgta.

6.   Jeigu teisės aktuose, reglamentuojančiuose bendrą rinkos organizavimą, yra numatyta, kad mokėjimo agentūra už nupirktą produktą gali sumokėti tik praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo produkto paėmimo, ataskaitoje iš apskaičiuoto atsargų vidurkio reikia atimti skaičių, gautą atlikus šiuos skaičiavimus:

Formula

kai

Q

=

per finansinius metus nupirktas kiekis,

N

=

mokėjimui skirto minimalaus termino mėnesių skaičius.

Atliekant šiuos skaičiavimus teisės akte nurodytas minimalus terminas turi būti suprastas kaip mokėjimo terminas. Laikoma, kad mėnesį sudaro trisdešimt dienų. Mėnesio dalis, ilgesnė nei penkiolika dienų, laikoma vienu mėnesiu; į mėnesio dalį, lygią penkiolikai dienų arba trumpesnę, šiuose skaičiavimuose neatsižvelgiama.

Jeigu atlikus pirmoje pastraipoje nurodytą atimties veiksmą ir apskaičiavus atsargų vidurkį, finansinių metų gale gaunamas neigiamas rezultatas, neigiamas saldo pridedamas prie kitais finansiniais metais apskaičiuojamo atsargų vidurkio.

III.   Specialiosios nuostatos, už kurių laikymąsi atsako mokėjimo agentūros

1.   Jeigu intervencinei agentūrai parduodant tam tikrą produktą, bendrą rinkos organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose arba kvietimuose dalyvauti konkurse dėl produkto pardavimo yra nurodytas terminas, per kurį pirkėjas, sumokėjęs už produktą, turi jį paimti, ir tuo atveju, jeigu šis terminas yra ilgesnis nei trisdešimt dienų, pagal II punkte išdėstytas nuostatas mokėjimo agentūros sąskaitoje iš finansinių išlaidų sumos atima sumą, gautą atlikus tokius skaičiavimus:

Formula

kai:

V

=

pirkėjo sumokėta suma,

J

=

dienų, praėjusių nuo mokėjimo dienos iki produkto paėmimo dienos, skaičius, iš jo atėmus trisdešimt dienų,

i

=

finansiniais metais taikyta palūkanų norma.

2.   Jeigu intervencinėms agentūroms parduodant žemės ūkio produktus, pagal specialiuosius Bendrijos reglamentus realus mokėjimo terminas paėmus produktus yra ilgesnis nei trisdešimt dienų, mokėjimo agentūros pagal II punkte išdėstytas nuostatas sąskaitoje prie finansinių išlaidų sumos prideda sumą, gautą pritaikius šią formulę:

Formula

kai

M

=

suma, kurią turi sumokėti pirkėjas,

D

=

dienų, praėjusių nuo produkto paėmimo iki mokėjimo dienos, skaičius, iš jo atėmus trisdešimt dienų,

i

=

finansiniais metais taikyta palūkanų norma.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos finansinės išlaidos finansinių metų gale už dienas iki tos datos turi būti priskirtos finansiniams metams, o likusi dalis – kitiems finansiniams metams.

PRIEDĖLIS

ORIENTACINėS PALūKANų NORMOS, nurodytos IV priede

1.

Čekija

Prahos siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (PRIBOR)

2.

Danija

Kopenhagos siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (CIBOR)

3.

Estija

Talino siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (TALIBOR)

4.

Kipras

Nikosijos siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (NIBOR)

5.

Latvija

Rygos siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (RIGIBOR)

6.

Lietuva

Vilniaus siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (VILIBOR)

7.

Vengrija

Budapešto siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (BUBOR)

8.

Malta

Maltos siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (MIBOR)

9.

Lenkija

Varšuvos siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (WIBOR)

10.

Slovėnija

Siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (SITIBOR)

11.

Slovakija

Bratislavos siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (BRIBOR)

12.

Švedija

Stokholmo siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (STIBOR)

13.

Didžioji Britanija

Londono siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma (LIBOR)

14.

Kitos valstybės narės

Siūloma tarpbankinė trijų mėnesių palūkanų norma už eurus (EURIBOR)

V PRIEDAS

ESMINĖMS OPERACIJOMS TAIKOMOS STANDARTINIO DYDŽIO SUMOS

pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą

JAVŲ IR RYŽIŲ SEKTORIUS

I.   STANDARTINIO DYDŽIO PATALPINIMO Į SANDĖLĮ SUMA

a)

Pirminis perkrovimas – fizinis grūdų pergabenimas iš transporto priemonės į saugojimo vietą (silosinę ar sandėlio kamerą);

b)

svėrimas;

c)

bandinių ėmimas/tyrimai/kokybės nustatymas.

II.   STANDARTINIO DYDŽIO SAUGOJIMO SUMA

a)

Patalpų nuoma už sutartinę kainą;

b)

draudimo išlaidos [jeigu neįtraukta į a punktą];

c)

kenkėjų naikinimo priemonės [jeigu neįtraukta į a punktą];

d)

metinė inventorizacija [jeigu neįtraukta į a punktą];

e)

ventiliacija, jeigu įrengta [jeigu neįtraukta į a punktą].

III.   STANDARTINIO DYDŽIO IŠVEŽIMO IŠ SANDĖLIO SUMA

a)

Grūdų svėrimas;

b)

bandinių ėmimas/tyrimai (jei už tai atsakinga intervencinė agentūra);

c)

fizinis grūdų iškrovimas iš sandėlio ir pakrovimas į pirminę transporto priemonę.

CUKRAUS SEKTORIUS

I.   STANDARTINIO DYDŽIO PATALPINIMO Į SANDĖLĮ SUMA

a)

Pirminis perkrovimas – fizinis cukraus pergabenimas iš transporto priemonės į saugojimo vietą (silosinę ar sandėlio kamerą);

b)

svėrimas;

c)

bandinių ėmimas/tyrimai/kokybės nustatymas;

d)

cukraus fasavimas į maišus (jei reikia).

II.   PAPILDOMA STANDARTINIO DYDŽIO SUMA UŽ TRANSPORTĄ

a)

Krovinių gabenimas mokestis pagal atstumo kategoriją.

III.   STANDARTINIO DYDŽIO SAUGOJIMO SUMA

a)

Patalpų nuoma už sutartinę kainą;

b)

draudimo išlaidos [jeigu neįtraukta į a punktą];

c)

kenkėjų naikinimo priemonės [jeigu neįtraukta į a punktą];

d)

metinė inventorizacija [jeigu neįtraukta į a punktą].

IV.   STANDARTINIO DYDŽIO IŠVEŽIMO IŠ SANDĖLIO SUMA

a)

Svėrimas;

b)

bandinių ėmimas/tyrimai (jei už tai atsakinga intervencinė agentūra);

c)

fizinis cukraus iškrovimas iš sandėlio ir pakrovimas į pirminę transporto priemonę.

GALVIJIENOS SEKTORIUS

I.   MĖSOS PRIĖMIMAS, IŠKAULINĖJIMAS IR PATALPINIMAS SAUGOTI (MĖSA BE KAULŲ)

a)

Mėsos su kaulais kokybės tikrinimas;

b)

mėsos su kaulais svėrimas;

c)

prekių paruošimas išsiuntimui;

d)

iškaulinėjimo sutarties sąnaudos, įskaitant:

pirminį atvėsinimą,

gabenimą iš intervencinio centro į pjaustymo cechą (jeigu pardavėjas nepristato prekių į pjaustymo cechą),

iškaulinėjimą, išpjaustymą, svėrimą, pakavimą ir staigų užšaldymą,

laikiną pjaustytos mėsos saugojimą; pakrovimą, pervežimą ir grąžinimą į intervencinio centro šaldymo sandėlį,

išlaidas už pakavimo medžiagas: polietileno maišus, kartonines dėžes, trikotažinius maišus,

kaulų, riebalų ir kitų išpjaustymo ceche likusių nuopjovų vertę (pajamos turi būti išskaičiuojamos iš sąnaudų).

II.   SAUGOJIMAS

a)

Patalpų nuoma už sutartinę kainą;

b)

draudimo išlaidos [jeigu neįtraukta į a punktą];

c)

temperatūros tikrinimas [jeigu neįtraukta į a punktą];

d)

metinė inventorizacija [jeigu neįtraukta į a punktą].

III.   IŠVEŽIMAS IŠ SANDĖLIO

a)

Svėrimas;

b)

kokybės tikrinimas (jeigu už tai atsakinga intervencinė agentūra);

c)

galvijienos nuvežimas iš šaldymo sandėlio į rampą, kur ji toliau laikoma.

PIENO PRODUKTŲ SEKTORIUS: SVIESTAS

I.   PRIĖMIMAS IR PATALPINIMAS Į SANDĖLĮ

a)

Sviesto perkrovimas iš transporto priemonės į saugojimo vietą;

b)

svėrimas ir pakuočių identifikavimas;

c)

bandinių ėmimas/kokybės tikrinimas;

d)

krovimas į šaldymo sandėlį ir užšaldymas;

e)

antrasis bandinių ėmimas/kokybės tikrinimas bandomojo laikotarpio pabaigoje.

II.   SAUGOJIMAS

a)

Patalpų nuoma už sutartinę kainą;

b)

draudimo išlaidos [jeigu neįtraukta į a punktą];

c)

temperatūros tikrinimas [jeigu neįtraukta į a punktą];

d)

metinė inventorizacija [jeigu neįtraukta į a punktą].

III.   IŠVEŽIMAS IŠ SANDĖLIO

a)

Svėrimas ir pakuočių identifikavimas;

b)

sviesto nuvežimas iš šaldymo sandėlio į rampą, jeigu transportuojama konteineriuose arba jeigu transportuojama sunkvežimiais ar geležinkelio vagonais.

IV.   SPECIALUS ŽENKLINIMAS ARBA ŽYMĖJIMAS

Jeigu šis ženklinimas privalomas pagal EEB reglamentą dėl prekių realizavimo.

PIENO PRODUKTŲ SEKTORIUS: NUGRIEBTO PIENO MILTELIAI

I.   PRIĖMIMAS IR PATALPINIMAS Į SANDĖLĮ

a)

Nugriebto pieno miltelių perkrovimas iš transporto priemonės į saugojimo vietą;

b)

svėrimas;

c)

bandinių ėmimas/kokybės tikrinimas;

d)

žymėjimo ir pakuočių tikrinimas.

II.   SAUGOJIMAS

a)

Patalpų nuoma už sutartinę kainą;

b)

draudimo išlaidos [jeigu neįtraukta į a punktą];

c)

temperatūros tikrinimas [jeigu neįtraukta į a punktą];

d)

metinė inventorizacija [jeigu neįtraukta į a punktą].

III.   IŠVEŽIMAS IŠ SANDĖLIO

a)

Svėrimas;

b)

bandinių ėmimas/prekių tikrinimas (jeigu už tai atsakinga intervencinė agentūra);

c)

nugriebto pieno miltelių gabenimas iki sandėlio rampos ir pakrovimas (išskyrus tvarkingą krovinių patalpinimą ir tvirtinimą), į transporto priemonę, jei tai sunkvežimis ar traukinio vagonas; nugriebto pieno miltelių nuvežimas iki sandėlio rampos, jei jie transportuojami kita transporto priemone, ypač konteineriu.

IV.   SPECIALUS ŽYMĖJIMAS

Specialus nugriebto pieno miltelių žymėjimas, jeigu jie parduodami konkurso būdu išskirtiniam naudojimui.

ALKOHOLIO SEKTORIUS (REGLAMENTAS (EB) NR. 1493/1999)

I.   PRIĖMIMAS IR PATALPINIMAS Į SANDĖLĮ

a)

Patikrinimas/kiekio tikrinimas;

b)

bandinių ėmimas/kokybės tikrinimas;

c)

išpilstymas į cisternas (nebent perkant perpilti nereikia).

II.   SAUGOJIMAS

a)

Sutartinė kaina arba cisternų nuoma;

b)

draudimo išlaidos [jeigu neįtraukta į a punktą];

c)

temperatūros tikrinimas [jeigu neįtraukta į a punktą];

d)

metinė inventorizacija [jeigu neįtraukta į a punktą].

III.   IŠVEŽIMAS IŠ SANDĖLIO

a)

Kiekio tikrinimas;

b)

bandinių ėmimas/prekių tikrinimas (jeigu už tai atsakinga intervencinė agentūra);

c)

supylimas į transporto priemonę arba pirkėjo cisterną.

VI PRIEDAS

BENDRIJAI TAIKOMOS STANDARTINIO DYDŽIO SUMOS

pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą

I.   Taikomos standartinio dydžio sumos

1.   Bendrijai taikomos vienodos standartinio dydžio sumos kiekvienam produktui yra nustatomos remiantis mažiausiomis realiomis sąnaudomis, apskaičiuojamomis per atskaitinį laikotarpį, trunkantį nuo n metų spalio 1 d. iki kitų metų balandžio 30 d.

2.   „Apskaičiuotos realios sąnaudos“ suprantamos kaip V priede nurodytų esminių operacijų, atliktų per atskaitinį laikotarpį pagal individualią sąskaitą arba pagal susijusių šalių pasirašytą sutartį, realios sąnaudos. Jei konkrečiam produktui per atskaitinį laikotarpį yra numatytas sandėlis, tačiau produktas į jį nebuvo atvežtas arba iš jo nebuvo išvežtas, duomenys apie saugojimo sutartyje numatytas sąnaudas taip pat gali būti naudojami.

3.   Valstybės narės ne vėliau kaip gegužės 10 d. praneša Komisijai realių V priede nurodytų fizinių operacijų sąnaudas per atskaitinį laikotarpį. 1 dalyje numatytos standartinio dydžio sumos nustatomos eurais, remiantis realių sąnaudų svertiniu vidurkiu, registruotu per atskaitinį laikotarpį mažiausiai keturiose valstybėse narėse, kuriose yra mažiausios realios konkrečios esminės operacijos sąnaudos, jei tos sąnaudos sudaro ne mažiau kaip 33 % bendro minimo produkto saugojimo kiekio atskaitiniu laikotarpiu. Trūkstant duomenų į skaičiavimą įtraukiamos kitų valstybių narių sąnaudos, kad būtų pasiektas 33 % saugomas kiekis.

4.   Jeigu tam tikras produktas gali būti randamas mažiau nei keturiose valstybėse narėse, užsiimančiose saugojimu valstybės sandėliuose, standartinio dydžio sumos už šį produktą nustatomos apskaičiuojant realias sąnaudas susijusiose valstybėse narėse.

5.   Jei vienos valstybės narės skelbiamos realios sąnaudos, apskaičiuotinos pagal 3 dalyje numatytą skaičiavimo principą, už saugomą produktą du kartus viršija kitų valstybių narių skelbiamų standartinio dydžio sumų aritmetinį vidurkį, šios sąnaudos yra priskiriamos minėtam vidurkiui.

6.   Realios sąnaudos, apskaičiuotinos pagal 3 ir 4 dalyse numatytą skaičiavimo principą, yra vertinamos remiantis sandėliuojamais kiekiais pasirinktose valstybėse narėse.

7.   Euro zonai nepriklausančių valstybių narių skelbiamos realios sąnaudos yra paverčiamos eurais remiantis jų valiutos kurso vidurkiu per atskaitinį laikotarpį, numatytą 1 dalyje.

II.   Ypatingos nuostatos

1.   Nustačius standartinio dydžio sumas, gali padidėti išvežimo iš sandėlio išlaidos, išskyrus atvejus, kai valstybė narė paskelbia atsisakanti visus finansinius metus taikyti leistiną kiekio nuokrypį, kaip numatyta 8 straipsnio 2 dalyje, ir garantuoja už visą saugomo produkto kiekį.

Ši deklaracija siunčiama Komisijai ir turi ją pasiekti, kol dar negauta pirmoji finansinių metų mėnesinė ataskaita apie išlaidas, arba, kai minimas produktas finansinių metų pradžioje dar nėra intervenciniame sandėlyje, vėliausiai per mėnesį nuo pirmojo šiam produktui taikomo intervencinio saugojimo etapo.

Pirmoje pastraipoje numatomas išlaidų padidėjimas yra skaičiuojamas dauginant aptariamo produkto intervencinę kainą iš leistino kiekio nuokrypio, numatyto 8 straipsnio 2 dalyje.

2.   Jei nevyksta fizinis produktų kiekio judėjimas, standartinio dydžio sumos, nustatomos už atvežimo ir išvežimo išlaidas, visiems saugomiems produktams, išskyrus galvijieną, yra sumažinamos. Šį sumažinimą proporcingai apskaičiuoja Komisija remdamasi savo sprendime nustatytų standartinio dydžio sumų už praėjusius finansinius metus sumažinimu.

3.   Jei per einamuosius finansinius metus produktas nebuvo ar nebus nugabentas saugoti valstybės sandėliuose, Komisija tam produktui gali palikti anksčiau nustatytas standartinio dydžio sumas.

VII PRIEDAS

SPECIFINIAI ELEMENTAI, Į KURIUOS REIKIA ATSIŽVELGTI IŠLAIDŲ IR PAJAMŲ UŽ KONKREČIUS PRODUKTUS ATVEJU

I.   GRŪDAI

Džiovinimas

Papildomos išlaidos už džiovinimą norint sumažinti drėgmę žemiau nustatyto kokybės standarto yra įtraukiamos į apskaitą kaip esminė operacija, numatyta 4 straipsnio 1 dalies c punkte, jei šios operacijos reikalingumas nenurodytas Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnio 2 dalyje.

Džiovinimo metu atsiradę kiekio trūkumai neįtraukiami į saugomų produktų leistinų kiekio nuokrypių skaičiavimą.

II.   VYNO KILMĖS ETILO ALKOHOLIS

1.

Nupirktų kiekių vertė

Taikant 9 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, kai kalbama apie alkoholio pirkimą, intervencinės agentūros privalo išskaičiuoti iš alkoholio pirkimo kainos sumą, lygiavertę distiliuotojui skirtos pagalbos sumai, ir įtraukti ją į apskaitą distiliacijai skirtame biudžeto apskaitos punkte. Alkoholio pirkimo vertė, išskaičiavus pagalbą, yra įtraukiama į apskaitą kaip atitinkamu laikotarpiu priimto alkoholio kiekis ir vertė (1 lentelės 004 eilutė). Išskaičiuotina pagalba yra tokia pagalba, kuri taikoma pagal pristatyto alkoholio kokybę.

2.

Taikant X priede ir XII priedo 2.a ir 2.c punktuose nurodytas nuostatas, išskaičiuotina kaina yra vietoj intervencinės kainos distiliuotojui mokėtina kaina, išskaičiavus 1 punkte numatytą pagalbą.

III.   GALVIJIENA

Taikant X priede ir XII priedo 2.a ir 2.c punktuose nurodytas nuostatas, bazinė išskaičiuotina kaina už iškaulinėtą galvijieną yra intervencinė kaina, kurios koeficientas 1,47.

VIII PRIEDAS

SAUGOMŲ PRODUKTŲ NUVERTĖJIMAS

pagal 4 straipsnio 1 dalies d punktą

1.

Jei konkrečiam produktui numatoma pardavimo kaina už intervenciniame viešajame sandėlyje saugomus produktus yra mažesnė nei pirkimo kaina, produkto pirkimo metu yra taikomas nuvertėjimo procentinis dydis, vadinamas „koeficientu k“. Jis nustatomas kiekvienam produktui kiekvienų finansinių metų pradžioje.

2.

Nuvertėjimo procentinis dydis atitinka didžiausią skirtumą tarp pirkimo kainos ir numatomos atitinkamo produkto realizavimo kainos.

3.

Komisija pirkimo metu gali apriboti nuvertėjimą iki tam tikros procentinio santykio, apskaičiuojamo, kaip nurodyta 2 dalyje, dalies. Ši dalis negali sudaryti mažiau nei 70 % nuvertėjimo, numatyto pagal 1 dalies nuostatas.

Tokiu atveju Komisija kiekvienų finansinių metų pabaigoje taiko antrąjį nuvertinimą pagal 5 dalyje numatytą metodą.

4.

3 dalies antroje pastraipoje numatytu nuvertėjimo atveju iki kiekvienų metų spalio 20 d. prieš prasidedant kitiems biudžetiniams metams Komisija nustato bendras nuvertėjimo sumas atitinkamam produktui ir valstybei narei.

Šiuo tikslu numatoma saugomo produkto pardavimo kaina yra sulyginama su atitinkamam produktui ir valstybei narei nustatyta perkėlimo verte. Dėl skirtumų tarp nustatytos perkėlimo vertės ir numatytos pardavimo kainos, padidėjusios dėl finansinių metų pabaigoje įvertintų saugomų produktų kiekio, atitinkamam produktui ir valstybei narei atsiranda bendros nuvertėjimo sumos.

5.

Viešojo saugojimo produktų kiekio įvertinimas ir perkėlimo vertė atitinkamam produktui bei valstybei narei, kaip numatyta 6 straipsnio 1 dalyje, remiasi vėliausiai iki n+1 metų rugsėjo 7 d. valstybių narių siunčiamu komunikatu dėl iki tų pačių metų rugsėjo 30 d. saugomų produktų, kur įtraukta:

nuo vienų n metų spalio 1 d. iki n+1 metų rugpjūčio 31 d. nupirkti kiekiai;

iki n+1 metų rugpjūčio 31 d. saugomi kiekiai;

iki n+1 metų rugpjūčio 31 d. saugomų produktų vertė, eurais;

iki n+1 metų rugsėjo 30 d. numatomi saugomų produktų kiekiai;

n+1 metų rugsėjo 1–30 d. nupirktų kiekių įvertinimas;

pirkinių, įsigytų n+1 metų rugsėjo 1–30 d., vertė, eurais.

6.

Norint finansinių metų pabaigoje apskaičiuoti nuvertėjimą, nacionalinės valiutos vertė, kurią praneša euro zonai nepriklausančios valstybės narės, yra paverčiama eurais remiantis taikomu kursu, kai finansinių metų gale apskaičiuojamos bendros nuvertėjimo sumos.

7.

Komisija praneša bendras kiekvieno produkto nuvertėjimo sumas kiekvienai valstybei narei, kad ji galėtų įtraukti šias sumas į paskutinę mėnesinę einamųjų finansinių metų ataskaitą, skirtą EŽŪGF.

IX PRIEDAS

SAUGOMŲ DISTILIACIJOS PRODUKTŲ (ĮVAIRIARŪŠIO ALKOHOLIO) VERTĖS NUSTATYMAS

Reglamento (EEB) Nr. 822/87 35 ir 36 straipsniuose numatytos ir į EŽŪGF apskaitą įtrauktos sąnaudos, atsirandančios realizuojant distiliacijos produktus, yra lygios alkoholio pirkimo vertei, išskaičiavus:

a)

pajamas už alkoholio prekybą;

b)

kiekio nuostolių, viršijančių leistinus nuokrypius, piniginį ekvivalentą;

c)

dėl vagystės ar dėl kitų nustatytų priežasčių trūkstamų kiekių piniginį ekvivalentą;

d)

dėl sandėliavimo sąlygų pablogėjusios kokybės kiekių piniginį ekvivalentą;

e)

dėl stichinių nelaimių nukentėjusių kiekių piniginį ekvivalentą;

f)

pagal Bendrijos teisės aktus gautas garantijas;

g)

kitas galimas pajamas.

X PRIEDAS

TRŪKSTAMŲ KIEKIŲ VERTĖS NUSTATYMAS

Trūkstamų kiekių vertė, išskyrus VII priede išdėstytas specialias nuostatas, skaičiuojama šiomis sąlygomis:

a)

kai viršijami su produktų saugojimu ir transformacija susiję leistini nuokrypiai arba dėl vagysčių ar kitų nustatytų priežasčių atsiranda kiekio trūkumai, trūkstamų kiekių vertė yra skaičiuojama pirmą finansinių metų dieną padauginant šiuos kiekius iš kiekvienam produktui pagal standartinę kokybę taikomos intervencinės kainos, pridedant 5 %.

Alkoholio intervencinė kaina yra pakeičiama distiliuotojo mokama kaina, išskaičiavus distiliuotojui skirtai pagalbai lygiavertę sumą.

b)

kai trūkstamų kiekių nustatymo dieną vidutinė rinkos kaina už standartinės kokybės produktą valstybėje narėje, kur jis buvo saugomas, yra aukštesnė nei 105 % bazinės intervencinės kainos, pasirašiusios šalys grąžina intervencinėms agentūroms valstybės narės nustatytą rinkos kainą pridėdamos 5 %.

Vidutinę rinkos kainą nustato valstybė narė remdamasi reguliariai Komisijai teikiama informacija.

Skirtumai tarp gautų sumų, taikant rinkos kainą, ir į EŽŪGF apskaitą įtrauktų sumų, taikant intervencinę kainą, turi būti EŽŪGF kredituojami finansinių metų pabaigoje kartu su kitomis kreditavimo operacijomis.

c)

kai trūkstami kiekiai nustatomi dėl pervežimo ar gabenimo iš intervencinio centro ar iš mokėjimo agentūros nurodytos saugojimo vietos į kitą vietą ir kai speciali vertė nėra nustatyta Bendrijos sektorių teisės aktais, trūkstamų kiekių vertė nustatoma, kaip nurodyta a punkte.

XI PRIEDAS

LEISTINI NUOKRYPIAI

1.

Kiekvienam valstybės intervencinio saugojimo sandėlyje esančiam produktui nustatomos šios kiekio nuostolių, paprastai patiriamų dėl įprastinių produktų saugojimo operacijų, atliekamų pagal patvirtintas taisykles, leistinos ribos:

grūdams

0,2 %

žaliaviniams ryžiams, kukurūzams, sorgams

0,4 %

cukrui

0,1 %

alkoholiui

0,6 %

nugriebto pieno milteliams

0,0 %

sviestui

0,0 %

galvijienai

0,6 %

2.

Leistinų galvijienos iškaulinėjimo nuostolių procentas siekia 32 %. Toks procentas taikomas visiems per finansinius metus perdirbtiems kiekiams.

3.

Kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 822/87 35 ir 36 straipsniuose, saugomiems distiliacijos produktams nustatomas leistinas kiekio nuokrypis yra toks pat kaip ir minėto reglamento 39 straipsnyje numatytas distiliacijos produktams leistinas nuokrypis.

4.

1 dalyje numatytų leistinų kiekio nuokrypių procentas apskaičiuojamas kaip per atitinkamus finansinius metus patalpintų ir priimtų saugoti kiekių faktinės masės, be pakuotės, bei tų metų pradžioje saugomų kiekių santykis.

Šie nuokrypiai taikomi atliekant fizinius atsargų patikrinimus. Leistini kiekio nuokrypiai kiekvienam produktui apskaičiuojami remiantis mokėjimo agentūrų saugomų kiekių visuma.

Faktinė masė atvežant ir išvežant apskaičiuojama iš užregistruotos masės atimant pirkimo sąlygose nurodytą standartinę pakuotės masę, arba, jeigu tokia masė nežinoma, mokėjimo agentūrų naudojamą vidutinę pakuotės masę.

5.

Leistinais kiekio nuokrypiais nelaikomi pakuočių arba užregistruotų vienetų nuostoliai.

6.

Dėl vagysčių ar kitokių nustatomų priežasčių atsiradę trūkumai neįtraukiami į leistinų kiekio nuokrypių, numatytų 1 ir 2 dalyse, skaičiavimą.

7.

1 ir 2 dalyse numatytus leistinus nuokrypius nustato Komisija.

XII PRIEDAS

PABLOGĖJUSIOS KOKYBĖS ARBA SUNAIKINTŲ KIEKIŲ VERTĖS NUSTATYMAS

1.

Jei Bendrijos teisės aktuose nėra numatyta specialių nuostatų, produktas laikomas pablogėjusios kokybės, jei neatitinka pirkimo metu taikomų kokybės sąlygų.

2.

Pablogėjusios kokybės arba sunaikintų kiekių vertė priklausomai nuo sugadinimo priežasties skaičiuojama šiomis sąlygomis:

a)

nelaimingų atsitikimų atveju, išskyrus VII priede numatytas specialias nuostatas, produktų vertė yra skaičiuojama pirmą finansinių metų dieną padauginant atitinkamus kiekius iš galiojančios intervencinės [bazinės] kainos už standartinės kokybės produktus, atimant 5 %;

b)

stichinių nelaimių atveju sugadintų kiekių vertė yra nustatoma specialiu Komisijos sprendimu, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros, arba atskirais atvejais kitos bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą nustatančių reglamentų atitinkamuose straipsniuose numatytos procedūros.

c)

esant netinkamoms saugojimo sąlygoms, ypač netinkamiems sandėliavimo metodams; produkto vertė įtraukiama į apskaitą, kaip numatyta X priedo a ir b punktuose;

d)

per ilgai saugant produktą, jo apskaitos vertė yra apskaičiuojama produkto pardavimo metu remiantis pardavimo kaina ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros, arba atskirais atvejais kitos bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą nustatančių reglamentų atitinkamuose straipsniuose numatytos procedūros.

Sprendimas parduoti priimamas neatidėliojant pagal žemės ūkio sektorių teisės aktus, taikomus atitinkamam produktui. Iš pardavimo gaunamos pajamos įtraukiamos į apskaitą produkto išvežimo mėnesį.

XIII PRIEDAS

APSKAITOS TAISYKLĖS, TAIKOMOS Į SANDĖLĮ ATVEŽTIEMS, BET NEPRIIMTIEMS SAUGOTI PRODUKTAMS

1.

Jei Bendrijos teisės aktuose nėra numatyta specialių nuostatų, jau įtrauktos į apskaitą produktų atvežimo, išvežimo, saugojimo ir finansavimo išlaidos kiekvienam nepriimtam kiekiui yra sumažinamos ir įtraukiamos į apskaitą atskirai šiomis sąlygomis:

a)

atvežimo ir išvežimo išlaidos, kurios turi būti atimtos, yra skaičiuojamos padauginant nepriimtus kiekius iš atitinkamų standartinio dydžio sumų, galiojančių išvežimo mėnesį;

b)

sandėliavimo išlaidos, kurios turi būti atimtos, apskaičiuojamos netinkamus kiekius padauginus iš mėnesių nuo produktų įvežimo iki jų išvežimo skaičiaus ir iš standartinės sumos, galiojusios išvežimo mėnesį;

c)

sumažintos finansinės išlaidos skaičiuojamos nepriimtus kiekius padauginant iš mėnesių tarp produkto atvežimo ir išvežimo skaičiaus, išskaičiavus apmokėjimo, galiojančio atvežus produktus, mėnesius, iš produktų išvežimo mėnesį galiojančio finansinio mokesčio, padalyto iš dvylikos, ir vidutinės apskaitinės perkėlimo vertės, galiojusios finansinių metų pradžioje, arba vertės, galiojusios pirmoje mėnesinėje ataskaitoje, kurioje vidutinė apskaitinė perkėlimo vertė nėra nurodyta.

2.

Pirmoje dalyje numatytos sąnaudos įtraukiamos į apskaitą atliekant išvežimo mėnesio esmines operacijas.

XIV PRIEDAS

SANDĖLININKO MĖNESINĖS ATASKAITOS MOKĖJIMO AGENTŪRAI PAVYZDYS

(Preliminarus pavyzdys)

MĖNESINĖ ATSARGŲ ATASKAITA

Produktai:

Sandėlininkas:

Mėnuo:

Sandėlis:

Nr.:

Adresse:

Partija

Aprašas

Kiekis (kg, t, hl, dėžės, vienetai ir t.t.)

Data

Pastabos

Atvežimas

Išvežimas

 

Likutis

 

 

 

 

 

Perkeltinas likutis

 

 

 

 

(antspaudas ir parašas)

Vieta ir data:

Pavardė:

XV PRIEDAS

SANDĖLININKO METINĖS ATASKAITOS MOKĖJIMO AGENTŪRAI PAVYZDYS

(Preliminarus pavyzdys)

METINĖ ATSARGŲ ATASKAITA

Produktai:

Sandėlininkas:

Metai:

Sandėlis:

Nr.:

Adresas:

Partija

Aprašas

Apskaitoje nurodytas kiekis ir (arba) masės

Pastabos

 

 

 

 

(antspaudas ir parašas)

Vieta ir data:

Pavardė:

XVI PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

 

Šis reglamentas

1 straipsnis


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Reglamentas (EEB) Nr. 411/88

Šis reglamentas

1 straipsnis

IV priedo II punkto 2 ir 3 papunkčiai

2 straipsnio 1 dalis

IV priedo II punkto 4 dalis

2 straipsnio 1 dalis

IV priedo II punkto 5 dalis

2 straipsnio 2 dalis

IV priedo II punkto 6 dalis

2 straipsnio 3 dalis

IV priedo III punkto 1 dalis

2 straipsnio 4 dalis

IV priedo III punkto 2 dalis

3 straipsnis

IV priedo I punkto 1 papunktis

4 straipsnis

IV priedo I punkto 2 papunktis

5 straipsnis

6 straipsnis

Priedas

IV priedo priedėlis


Reglamentas (EEB) Nr. 1643/89

Šis reglamentas

1 straipsnis

VI priedo I punkto 1 papunktis

1a straipsnis

4 straipsnio 2 dalis

2 straipsnis

VI priedo I punkto 2–6 papunkčiai

3 straipsnis

2 straipsnio 3 dalies c punktas

Priedas

V priedas


Reglamentas (EEB) Nr. 2734/89

Šis reglamentas

1 straipsnis

IX priedas

2 straipsnis

9 straipsnio 1 dalis

3 straipsnis

XI priedo 3 dalis

4 straipsnis


Reglamentas (EEB) Nr. 3492/90

Šis reglamentas

1 straipsnis

5 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 8 dalis

3 straipsnis

8 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

XI priedo 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis

XI priedo 6 dalis

4 straipsnio 4 dalis

XI priedo 7 dalis

5 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 2 dalies b punktas

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 2 dalies d punktas

5 straipsnio 4 dalis

XII priedo 1 punktas

5 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 5 dalis

6 straipsnis

5 straipsnio 2 dalies f punktas

7 straipsnis

9 straipsnio 1 dalies a punktas

8 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

Priedo A punktas

4 straipsnis

Priedo B punkto pirma įtrauka

9 straipsnio 1 dalis

Priedo B punkto antra įtrauka

5 straipsnio 2 dalies f punktas


Reglamentas (EEB) Nr. 3597/90

Šis reglamentas

1 straipsnio 1–4 dalys

7 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 4 dalis

IV priedo III punkto 3 dalis

1 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

IV priedo II punkto 1 dalis

2 straipsnio 1 ir 2 dalys

X priedas

2 straipsnio 3 dalis

XII priedas

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 5 dalies 1pirma įtrauka

9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

2 straipsnio 5 dalies antra ir trečia pastraipos

4 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalies a punktas

3 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 2 dalies b punktas

3 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 2 dalies c punktas

4 straipsnis

VI priedo II punkto 1 dalis

5 straipsnis

9 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalies f punktas

6 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalies c punktas

7 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 5 dalis

7 straipsnio 2 ir 3 dalys

XIII priedas

7 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 2 dalis

8 straipsnis

9 straipsnio 7 dalis

9 straipsnis

9 straipsnio 1 dalis

10 straipsnis

6 straipsnio 2 dalies e punktas

11 straipsnis

2 straipsnio 3 dalies a punktas

12 straipsnis

Priedas

VII priedas


Reglamentas (EEB) Nr. 147/91

Šis reglamentas

1 straipsnis

XI priedo 4 ir 5 dalys

2 straipsnis

XI priedo 1 ir 2 dalys

3 straipsnis

7 straipsnio 2 dalies d punktas

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis


Reglamentas (EEB) Nr. 2148/96

Šis reglamentas

1 straipsnis

2 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies a ir b punktai

2 straipsnis

II priedo III punkto 1 dalis

3 straipsnis

II priedo II punkto 2 dalis

4 straipsnis

I priedo A. I punktas

5 straipsnis

I priedo A. II punktas

6 straipsnis

II priedo II punktas

7 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 3 dalies d punktas

7 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 7 dalis

8 straipsnis

II priedo IV punktas

9 straipsnis

2 straipsnio 8 dalis

10 straipsnis

11 straipsnis

I priedas

XIV priedas

II priedas

XV priedas

III priedas

I priedo B punktas


Top