21.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/13

(1)

Vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 550/2004 Komisija turi nustatyti bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo Bendrijoje reikalavimus. Tinkamiausia priemonė šiam tikslui yra tiesiogiai taikomas reglamentas.

(2)

Valstybės narės turėtų sertifikuoti oro navigacijos paslaugų teikimą Bendrijoje. Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 550/2004 7 straipsnyje, bendruosius reikalavimus atitinkantys oro navigacijos paslaugų teikėjai turėtų gauti sertifikatus. Oro navigacijos paslaugų teikėjai, neprivalantys turėti sertifikato, turėtų stengtis kiek galima labiau atitikti bendruosius reikalavimus tiek, kiek leidžia jų teisinis statusas.

(3)

Taikant bendruosius reikalavimus, kurie turi būti nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 6 straipsnį, turėtų būti nepažeidžiamas valstybių narių oro erdvės suverenumas ir jų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo bei gynybos reikalavimai, kaip numatyta 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (toliau – pagrindų reglamentas) (2), 13 straipsnyje. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 549/2004 1 straipsnio 2 dalimi, bendrieji reikalavimai neturėtų būti taikomi karinėms operacijoms ir mokymui.

(4)

Apibrėžiant bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus reikėtų deramai atsižvelgti į valstybių narių oro navigacijos paslaugų teikėjų teisinį statusą. Be to, jei organizacija be oro navigacijos paslaugų teikimo užsiima ir kita veikla, bendrieji reikalavimai, kurie turi būti nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 6 straipsnį, neturėtų būti taikomi tokiai veiklai arba ištekliams, numatytiems kitai veiklai negu oro navigacijos paslaugų teikimas, nebent būtų nustatyta kitaip.

(5)

Bendrieji reikalavimai oro navigacijos paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi proporcingai rizikai, susijusiai su kiekvienos paslaugos konkrečiomis ypatybėms, pvz., aptarnautų skrydžių kiekiu ir (arba) pobūdžiu bei specifika. Jei kurie nors oro navigacijos paslaugų teikėjai nuspręstų nesinaudoti galimybe teikti tarpvalstybines paslaugas ir todėl atsisakytų teisės į abipusį pripažinimą bendrame Europos danguje, nacionalinei priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai tokiems teikėjams atitinkamai leisti laikytis tam tikrų bendrųjų oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimų ir tam tikrų specialiųjų oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimų. Taigi ir su sertifikatais susiję reikalavimai turėtų būti atitinkamai suderinti su nukrypti leidžiančių nuostatų pobūdžiu ir apimtimi.

(6)

Siekiant užtikrinti, kad sertifikavimo sistema tinkamai veiktų, valstybės narės savo metinėse ataskaitose turėtų Komisijai pateikti visus reikiamus duomenis apie nacionalinių priežiūros institucijų taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas.

(7)

Skirtingoms oro navigacijos paslaugų rūšims gali būti taikomi skirtingi reikalavimai. Todėl bendruosius reikalavimus reikėtų pritaikyti pagal kiekvienos paslaugų rūšies specialius ypatumus.

(8)

Oro navigacijos paslaugų teikėjams visą sertifikato galiojimo laikotarpį turėtų tekti pareiga įrodyti, kad visos jų teikiamos paslaugos atitinka reikalavimus.

(9)

Siekiant užtikrinti veiksmingą bendrųjų reikalavimų taikymą, reikia sukurti reguliarios bendrųjų reikalavimų ir sertifikatuose numatytų reikalavimų laikymosi priežiūros ir reguliarių patikrinimų sistemą. Prieš išduodama sertifikatą nacionalinė priežiūros institucija turi ištirti teikėjo tinkamumą ir kasmet tikrinti, kaip jos sertifikuoti oro navigacijos paslaugų teikėjai toliau laikosi reikalavimų. Todėl ji turi sukurti ir kasmet atnaujinti orientacinę patikrinimų programą, kuri būtų taikoma visiems teikėjams, kuriuos ji sertifikavo remiantis rizikos įvertinimu. Programoje turėtų būti numatyta per priimtiną laikotarpį patikrinti visas atitinkamas oro navigacijos paslaugų teikėjų dalis. Vertindama nustatytų oro eismo paslaugų ir meteorologijos paslaugų teikėjų reikalavimų laikymąsi, nacionalinė priežiūros institucija turėtų turėti įgaliojimus tikrinti atitinkamus iš tarptautinių įsipareigojimų kylančius reikalavimus atitinkamai valstybei narei.

(10)

Nacionalinių priežiūros institucijų tarpusavio vertinimas turėtų paskatinti visoje Bendrijoje vienodą požiūrį į oro navigacijos paslaugų teikėjų priežiūrą. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų organizuoti tokius tarpusavio vertinimus, kurie būtų suderinti su Eurokontrolės ESARR įgyvendinimo stebėsenos ir rėmimo programos (ESIMS) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) vykdomos Visuotinės saugos priežiūros audito programos (USOAP) veikla. Taip būtų išvengta dvigubo darbo. Kad tarpusavio vertinimų metu būtų dalijamasi patirtimi ir geriausia praktika, nacionaliniai ekspertai turėtų būti skiriami iš nacionalinės priežiūros institucijos arba kitos pripažintos organizacijos.

(11)

Eurokontrolė yra sukūrusi saugos norminius reikalavimus (ESARR), labai svarbius saugiam oro eismo paslaugų teikimui. Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 550/2004, Komisija turėtų nurodyti ir patvirtinti atitinkamas ESARR 3 nuostatas dėl oro eismo valdymo (OEV) paslaugų teikėjų naudojimosi saugos valdymo sistemomis, ESARR 4 nuostatas dėl oro eismo valdymo rizikos įvertinimo ir sumažinimo OEV bei ESARR 5 nuostatas dėl OEV darbuotojų, reikalavimų mechanikams ir techniniams darbuotojams, atliekantiems su sauga susijusias užduotis. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 550/2004 5 straipsniu, Komisija pateikė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Bendrijos skrydžių dispečerių licencijos (3) pasiūlymą, kuriame numatytos ir ESARR 5 nuostatos dėl skrydžių dispečerių. Todėl šiame reglamente minėtų nuostatų kartoti nereikėtų. Tačiau reikėtų numatyti nuostatas, nustatančias reikalavimą, kad nacionalinės priežiūros institucijos patikrintų, ar oro eismo paslaugų teikėjo personalas, ypač skrydžių dispečeriai, yra tinkamai licencijuoti, jei to reikalaujama.

(12)

Šame reglamente taip pat nereikėtų kartoti ESARR 2 nuostatų dėl OEV pavojingų įvykių pranešimo ir įvertinimo, kurios numatytos 1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvoje 94/56/EB, nustatančioje civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo pagrindinius principus (4), ir 2003 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/42/EB dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų (5). Tačiau turėtų būti numatytos naujos nuostatos dėl pavojingų įvykių, reikalaujančios kad nacionalinė priežiūros institucija patikrintų, ar oro eismo paslaugų teikėjai ir ryšių, navigacijos ar priežiūros paslaugų teikėjai atitinka tokių įvykių pranešimo ir jų įvertinimo reikalavimus. Reikėtų nustatyti atitinkamus ESARR 1 reikalavimus dėl OEV saugos priežiūros ir ESARR 6 reikalavimus dėl OEV sistemų programinės įrangos bei juos priimti atskirais Bendrijos aktais.

(13)

Reikėtų pripažinti, kad saugos valdymas yra ta oro eismo paslaugų funkcija, kuri užtikrina, kad būtų nustatytos, įvertintos ir patenkinamai sumažintos visos saugos rizikos rūšys ir kad taisyklėmis paremtas bei sistemingas saugos valdymas akivaizdžiai ir patikrinamu būdu užtikrina didžiausią galimą saugą. Komisija turėtų atnaujinti ir išsamiau nustatyti saugos reikalavimus taikomus oro transporto paslaugoms tam, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas saugos lygmuo, neužkertant kelio vaidmeniui, kuris ateityje gali būti suteiktas Europos aviacijos saugos agentūrai šioje srityje.

(14)

Oro navigacijos paslaugų teikėjai vykdydami veiklą turėtų laikytis atitinkamų ICAO standartų. Siekiant palengvinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą, valstybės narės ir Komisija, glaudžiai bendradarbiaudamos su Eurokontrole, turėtų siekti sumažinti valstybių narių nurodytus ICAO standartų taikymo skirtumus teikiant oro navigacijos paslaugas, kad būtų suvienodinti bendro Europos dangaus valstybių narių standartai, ypač siekiant sukurti bendras skraidymo taisykles.

(15)

Skirtingos valstybių narių nuostatos dėl atsakomybės neturėtų sutrukdyti oro navigacijos paslaugų teikėjui dalyvauti susitarimuose dėl tarpvalstybinio paslaugų teikimo, jei juose nustatoma žalos, padarytos atsižvelgiant į taikomą teisę dėl atsakomybės, atlyginimo tvarka. Šiam tikslui turi būti naudojamas metodas, atitinkantis nacionalinius teisės reikalavimus. Valstybės narės, kurios leidžia teikti oro navigacijos paslaugas visoje jų atsakomybėje esančioje oro erdvėje arba jos dalyje nereikalaudamos Reglamente (EB) Nr. 550/2004 numatyto sertifikato, turėtų prisiimti atsakomybę už tokius teikėjus.

(16)

Nors ESARR 4 nustatyta didžiausia toleruotina tikimybė, kad OEV tiesiogiai susijęs su įvykiais ECAC (Europos civilinės aviacijos konferencijos) valstybių regione, kitų visų pavojingumo klasių didžiausios toleruotinos tikimybės dar nenustatytos. Valstybės narės ir Komisija, bendradarbiaudamos su Eurokontrole, turėtų užbaigti šių tikimybių nustatymą ir jas atnaujinti bei sukurti jų taikymo įvairiomis aplinkybėmis mechanizmus.

(17)

Šio reglamento nuostatos atitinka Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsniu įkurto Bendro Europos dangaus komiteto nuomonę,

a)

kitai teikėjo veiklai, kuri nėra oro navigacijos paslaugų teikimas;

b)

ištekliams, kurie skirti ne oro navigacijos paslaugų teikimo veiklai.

a)

2000 m. liepos 17 d. išleisti ESARR 3 dėl oro eismo valdymo (OEV) paslaugų teikėjų naudojimosi saugos valdymo sistemomis;

b)

2001 m. balandžio 5 d. išleisti ESARR 4 dėl OEV rizikos įvertinimo ir sumažinimo;

c)

2002 m. balandžio 11 d. išleisti ESARR 5 dėl reikalavimų OEV darbuotojų, reikalavimų mechanikams ir techniniams darbuotojams, atliekantiems su skrydžių sauga susijusias užduotis.

a)

„aviacijos darbai“ – tai orlaivio naudojimas teikti specializuotoms paslaugoms, pavyzdžiui, žemės ūkyje, statybose, fotografijai, topografijai, stebėjimo ir patruliavimo bei paieškos ir gelbėjimo darbams ar oro reklamai;

b)

„komercinis oro susisiekimas“ – tai bet koks orlaivio naudojimas keleivių, krovinių ar pašto transportavimui už užmokestį arba užsakymo pagrindu;

c)

„funkcinė sistema“ – tai sistemų, procedūrų ir žmogiškųjų išteklių derinys, suorganizuotas konkrečiai OEV funkcijai atlikti;

d)

„bendroji aviacija“ – tai bet koks civilinis orlaivio naudojimas, kuris nepriskiriamas komerciniam oro susisiekimui ar aviacijos darbams;

e)

„nacionalinė priežiūros institucija“ – tai valstybių narių paskirta (-os) arba sukurta (-os) įstaiga arba įstaigos, kurios yra jų nacionalinės institucijos Reglamento (EB) Nr. 549/2004 4 straipsnyje numatyta prasme;

f)

„pavojus“ – tai bet kuri sąlyga, įvykis ar aplinkybė, galintys sukelti avariją;

g)

„techninio aptarnavimo organizacija“ – tai organizacija, atsakinga už mechaninių ir techninių paslaugų teikimą oro transporto, ryšių, navigacijos ar topografijos paslaugų srityse;

h)

„rizika“ – tai bendros pavojaus sukeliamo kenksmingo poveikio tikimybės arba jo atsiradimo dažnumo ir tokio pavojingumo derinys;

i)

„saugos užtikrinimas“ – tai visi planuoti ir sistemingi veiksmai, būtini tinkamai užtikrinti, kad produktas, paslauga, organizacija ar funkcinė sistema yra priimtinai ir toleruotinai saugūs;

j)

„saugos tikslas“ – tai kokybinė arba kiekybinė ataskaita, kurioje nustatomas didžiausias galimo pavojaus susidarymo dažnis arba tikimybė;

k)

„saugos reikalavimas“ – tai vadovaujantis rizikos mažinimo strategija nustatyta rizikos mažinimo priemonė, kuria pasiekiamas tam tikras saugos tikslas, įskaitant organizacinius, skrydžių vykdymo, procedūrinius, funkcinius, rezultatų ir tarpusavio sąveikos reikalavimus arba aplinkos savybes;

l)

„paslaugos“ – tai oro navigacijos paslauga arba oro navigacijos paslaugų paketas.

a)

bendrosios aviacijos;

b)

aviacijos darbų;

c)

komercinio oro susisiekimo, naudojant orlaivius, kurių maksimali kilimo masė yra 10 tonų arba kuriuose yra ne daugiau kaip 20 keleivių vietų;

d)

komercinio oro susisiekimo, neviršydamas 10 000 skrydžių per metus, nepriklausomai nuo maksimalios kilimo masės ar keleivių vietų skaičiaus; skrydžių skaičius apskaičiuojamas sudedant pakilimus ir nusileidimus ir išvedant trijų paskutiniųjų metų vidurkį.

a)

1 dalies reikalavimus dėl techninės ir skrydžių vykdymo kvalifikacijos ir gebėjimų;

b)

3.1 dalies reikalavimus dėl saugos valdymo;

c)

5 dalies reikalavimus dėl žmogiškųjų išteklių;

d)

8.1 dalies reikalavimus dėl atviro ir skaidraus paslaugų teikimo.

a)

dėl saugos valdymo atsakomybės, taip pat išorės paslaugų ir atsargų tiekimo (3.1.2 dalis);

b)

dėl saugos patikrinimų (3.1.3 dalis);

c)

dėl rizikos įvertinimo ir mažinimo atsižvelgiant į pokyčius (3.2 dalis).

a)

su sertifikatu susijusiose sąlygose nustato nukrypti leidžiančių nuostatų pobūdį ir apimtį, nurodydama jų teisinį pagrindą;

b)

nustato sertifikato galiojimo terminą;

c)

kontroliuoja, ar oro navigacijos paslaugų teikėjai ir toliau atitinka nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygas.

a)

tikrinti atitinkamus įrašus, duomenis, procedūras ir bet kokią su oro navigacijos paslaugomis susijusią medžiagą;

b)

daryti tokių įrašų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos kopijas ar išrašus;

c)

paprašyti žodinio paaiškinimo vietoje;

d)

įeiti į atitinkamas patalpas, teritorijas ar patekti į transporto priemones.

a)

išleidžia saugos taisykles mechanikams ir techniniams darbuotojams, kurie vykdo su sauga susijusius skrydžio vykdymo užduotis;

b)

užtikrina pakankamą ir tinkamą bet kurios techninio aptarnavimo organizacijos paskirtų atlikti skrydžio vykdymo užduotis mechanikų ir techninių darbuotojų priežiūrą;

c)

pagrįstai ir atlikusi deramą tyrimą imasi atitinkamų veiksmų techninio aptarnavimo organizacijos ir (arba) jos techninių darbuotojų bei mechanikų, kurie neatitinka II priedo 3.3 dalies nuostatų, atžvilgiu;

d)

tikrina, ar naudojami tinkami metodai, siekiant užtikrinti, kad su sauga susijusias skrydžio vykdymo užduotis atliekančios trečiosios šalys atitiktų II priedo 3.3 dalies reikalavimus.