32000R2494

Europos Parlamento ir tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2494/2000

2000 m. lapkričio 7 d.

dėl priemonių, skatinančių atogrąžų ir kitų miškų išsaugojimą bei subalansuotą valdymą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 ir 179 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [3] ir remdamiesi 2000 m. liepos 27 d. Taikinimo komiteto patvirtintu bendru tekstu,

kadangi:

(1) Miškai žmonijai svarbūs dėl daugybės funkcijų ir vertybių ir gali prisidėti siekiant Bendrijos vystymosi ir aplinkos apsaugos tikslų, pavyzdžiui, kampanijos kovai su skurdu, tvarios ekonominės ir socialinės plėtros bei aplinkos apsaugos.

(2) Europos Parlamentas daugelyje rezoliucijų yra išreiškęs susirūpinimą dėl miškų naikinimo ir pasekmių nuo miškų priklausomiems gyventojams, visų pirma, vietinėms tautoms.

(3) Atsiliepdama į Europos Parlamento prašymą, išdėstytą jo rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos miškininkystės strategijos [4], Komisija priėmė komunikatą "Miškai ir plėtra: EB metodas", pateikiantį Bendrijos veiksmų, skatinančių miškų išsaugojimą ir subalansuotą valdymą besivystančiose šalyse, strategiją.

(4) Šios strategijos tikslų turi būti siekiama įgyvendinant platesnį Bendrijos siekį skatinti miškų išsaugojimą ir subalansuotą naudojimą bet kurioje jų buvimo geografinėje teritorijoje ar klimato zonoje.

(5) Bendrija ir jos valstybės narės yra pasirašiusios Rio deklaraciją ir Darbotvarkės 21 veiksmų programą bei įsipareigojusios pagal Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos specialiosios sesijos (JTGASS) rezoliuciją "Darbotvarkės 21 tolimesnio įgyvendinimo programa".

(6) Bendrija ir jos valstybės narės yra Pasaulio prekybos organizacijos narės bei yra pasirašę daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, būtent, Biologinės įvairovės konvenciją, Bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Konvenciją kovai prieš dykumų plitimą. Tuo būdu jos yra įsipareigojusios atsižvelgti į bendrą, bet skirtingą išsivysčiusių ir besivystančių pasirašiusiųjų šalių atsakomybę.

(7) Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos 1997 m. specialiojoje sesijoje buvo patvirtinti Tarpvyriausybinėje miškų komisijoje (TMK) parengti pasiūlymai dėl veiksmų. Bendrija ir jos valstybės narės yra pilnai įsipareigojusios šiuos pasiūlymus įgyvendinti.

(8) 1995 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 3062/95 dėl veiksmų, skatinančių išsaugoti atogrąžų miškus [5] buvo išdėstyta Bendrijos paramos šioje srityje sistema. Reglamentas (EB) Nr. 3062/95 buvo taikomas iki 1999 m. gruodžio 31 d.. Šis reglamentas turėtų atspindėti patirtį, įgytą įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 3062/95.

(9) Taryba 1998 m. lapkričio 30 d. rezoliucijoje pripažįsta vietinių tautų vaidmenį tvarkant aplinką, visų pirma, išsaugant ir subalansuotai naudojant miškus besivystančiose šalyse.

(10) Reikėtų sukurti daugiau Bendrijai prieinamų finansinių priemonių, skirtų remti miškų išsaugojimą ir tvarią plėtrą.

(11) Reikėtų numatyti šiame reglamente nurodytų veiklos rūšių finansavimą. Reikia nemažų finansinių išteklių, kad būtų ženkliai prisidėta saugant atogrąžų ir kitus miškus besivystančiose šalyse, kuriose miškų naikinimas sukėlė arba gali sukelti gamtos nelaimes, pavyzdžiui, užtvindymą arba oro taršą.

(12) Šis reglamentas visu juo sukurtos programos įgyvendinimo laikotarpiu nustato finansinę struktūrą, kurios biudžeto valdymo institucija kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo [6] 33 punkte, turi laikytis pirmiausia.

(13) Reikėtų nustatyti išsamias įgyvendinimo taisykles, visų pirma, veiksmų formą, bendradarbiavimo partnerius ir sprendimų priėmimo tvarką.

(14) Laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [7], reikalavimų, derėtų patvirtinti priemones, kurių reikia šiam reglamentui įgyvendinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrija teikia finansinę paramą ir perduoda atitinkamą patirtį, skatinančią atogrąžų ir kitų miškų išsaugojimą ir subalansuotą valdymą besivystančiose šalyse, kad būtų patenkinti ekonominiai, politiniai ir aplinkosauginiai reikalavimai, keliami miškams vietos, nacionaliniu ir pasauliniu mastu.

Šiame reglamente numatyta parama ir patirties perdavimas papildo ir sustiprina kitomis vystymą remiančio bendradarbiavimo priemonėmis teikiamą paramą ir perduodamą patirtį.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

1. "Atogrąžų ir kiti miškai", toliau – miškai, – tai natūralios ir pusiau natūralios miškų ekosistemos, tiek pirminės ar antrinės, tiek uždari ar atviri miškai sausose, pusiau sausose ir drėgnose teritorijose.

2. "Išsaugojimas" – tai bet kuri veiklos rūšis, sauganti ir atkurianti miškus, visų pirma veikla, skirta biologinei įvairovei bei miško ekosistemos ekologinėms funkcijoms apsaugoti ar atkurti, kiek įmanoma užtikrinant jų esamą ir būsimą vertę žmonijai ir, visų pirma, nuo miškų priklausomiems gyventojams.

3. "Subalansuotas miškų valdymas" – tai miškų ir miškingų teritorijų valdymas ir naudojimas tokiu būdu ir mastu, kuris išlaiko jų biologinę įvairovę, produktyvumą, sugebėjimą atsinaujinti, gyvybingumą bei esamą ir būsimą galimybę atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietiniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygiu, nedarant žalos kitoms ekosistemoms.

4. "Tvari plėtra" – tai atitinkamų gyventojų pragyvenimo lygio ir gerovės kėlimas, neviršijant ekosistemų pajėgumo, išsaugant gamtos turtus ir jų biologinę įvairovę dabartinei ir ateities kartoms.

5. "Nuo miškų priklausomi gyventojai" – tai vietinės tautos, gyvenančios miške arba tvirtinančios, kad miškas – tai jų tradiciniai namai, ir visi žmonės, gyvenantys miške arba šalia jo ir tradiciškai tiesiogiai arba žymiu mastu priklausomi nuo miško.

3 straipsnis

Vykdant veiklą pagal šį reglamentą, siekiama šių tikslų:

- didinti miškų svarbą nacionalinėje politikoje ir įtraukti subalansuotu miškų valdymu grindžiamą miškų politiką į plėtros planavimą,

- skatinti medienos ir kitos miško produkcijos, gautos iš subalansuotai valdomų išteklių, gamybą ir naudojimą,

- padėti tinkamai įvertinti miško išteklius ir paslaugas,

- užtikrinti aktyvų nuo miškų priklausomų gyventojų ir vietos bendruomenių dalyvavimą formuojant nacionalinę miškų politiką ir plėtros planavimą,

- tobulinti informacijos apie projektus tarp Komisijos ir valstybių narių koordinavimą ir jos srautus, kad toje srityje būtų vykdomi suderinti veiksmai.

4 straipsnis

1. Vykdant veiklą pagal šį reglamentą, visų pirma siekiama:

a) sukurti atitinkamas nacionalines ir tarptautines miškų politikos sistemas, grindžiamas realistišku miškų įvertinimu, į kurį įeina žemėtvarka, teisinga prekyba miško produkcija, pagaminta taikant subalansuotos gamybos metodus, teisinės ir fiskalinės priemonės, institucinė plėtra, parama privačiam sektoriui ir nuo miškų priklausomų gyventojų pasirengimui formuoti savo socialinį, ekonominį ir kultūrinį vystymąsi. Politikos sistemose atsižvelgiama į kitų sektorių politiką, darančią poveikį miškams bei nuo miškų priklausomų gyventojų interesams ir paprotinėms teisėms;

b) išsaugoti ir atkurti miškus, kurie dėl savo didelės ekologinės vertės, visų pirma, vertingumo išsaugant biologinę įvairovę, arba dėl jų vietinio ar pasaulinio masto poveikio, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti hidrografinius baseinus, užkirsti kelią dirvožemio erozijai arba klimato kaitai, laikomi svarbiais;

c) subalansuotai valdyti ir naudoti mišką, kad būtų teikiama ekonominė, socialinė ir ekologinė nauda, ir, inter alia, sertifikuoti mišką – atsižvelgti į skirtingas mažų ir didelių miškų valdymo sąlygas – aplinkai tinkamu būdu apsirūpinti mediena ir kitais miško produktais bei atkurti mišką savaiminio atžėlimo ir atželdinimo būdu;

d) subalansuoto miškų valdymo ekonominio gyvybingumo efektyviau panaudojant miško produktus bei techninio tolesnių veiklos rūšių, susijusių su miškų sektoriumi, pavyzdžiui, medienos ir kitų miško produktų mažų ir vidutinių apimčių apdirbimo ir prekybos tobulinimo, subalansuoto medienos naudojimo energijai gaminti ir alternatyvų žemės ūkio praktinei veiklai, grindžiamai miško kirtimu, skatinimo;

e) įgyti bei valdyti žinias ir informaciją apie miškų sektoriaus paslaugas ir produktus, siekiant sukurti pagrįstą a–d punktuose išvardytoms veiklos rūšių mokslinį pagrindą.

2. Tinkamoms finansuoti veiklos rūšims priskiriami aptariamos srities bandomieji projektai, inovacinės programos, moksliniai darbai ir tyrimai, kurių rezultatai, be jų indėlio siekiant konkrečių tikslų, dar ir padeda vystyti, priderinti ir sėkmingiau įgyvendinti Bendrijos ir kitų šalių partnerių miškininkystės politiką.

3. Ypatingas dėmesys skiriamas:

- aplinkosaugos ir socialiniu požiūriais patikimo privataus verslo skatinimui miško produktų apdirbimo ir prekybos jais grandinėje, esant suderintai privataus sektoriaus vystymo politikai bei atsižvelgiant į esamas socialines sistemas ir bendruomenės lygiu vykdomas ekonominės veiklos rūšis;

- bendradarbiavimo partnerių tiesioginio dalyvavimo skatinimui besivystančiose šalyse, kartu užtikrinant atitinkamą administracinių procedūrų kišimosi ir suderinimo su vietos valdymo pajėgumais mastą;

- išankstinės informacijos teikimui ir nuo miškų priklausomų gyventojų bei vietos bendruomenių dalyvavimo vykdant šiame reglamente nurodytas veiklos rūšis užtikrinimui, atsižvelgiant į jų vystymosi prioritetus bei ekonomines, socialines ir kultūrines teises, inter alia, stiprinant gebėjimus, kad būtų užtikrintas pilnateisis vietos gyventojų ir bendruomenių dalyvavimas priimant visus sprendimus;

- visų siūlomų socialinėje, ekonominėje ir aplinkos apsaugos srityje veiklos rūšių subalansuotumui;

- tinkamam koordinavimui ir informacijos mainams tarp Komisijos ir valstybių narių, kad būtų užtikrinta atitinkamų regionų veiksmų darna;

- moterų/mergaičių ir vyrų/berniukų lyčiai būdingiems vaidmenims, žinioms, perspektyvoms ir indėliui valdant ir naudojant miškus.

4. Prioritetai nustatomi pagal:

- kiekvienos šalies poreikius, kurie atsispindi su miškais susijusioje regioninėje ir nacionalinėje vystymosi bei aplinkos apsaugos politikoje, atsižvelgiant į nacionalinius miškų planus ir vietos poreikius, ir

- Bendrijos bendradarbiavimo tikslus, Komisijos nustatytus bendrai suderintuose šalies strategijos dokumentuose.

5. Prieš pradedant vykdyti šiame reglamente nurodytas veiklos rūšis, įvertinamas ekologinis ir socialinis-kultūrinis poveikis, įskaitant numatytų veiksmų bei nuo miškų priklausomų gyventojų ir atitinkamų vietos bendruomenių vystymosi prioritetų atitikimo įvertinimą, bei finansinio ir ekonominio įvykdomumo analizę. Prieš pradedant vykdyti šią veiklą, taip pat skaidriai vykdomi informacijos su priklausomais nuo miško gyventojais ir vietos bendruomenėmis mainai, ir ši veikla priklauso nuo pastarųjų paramos.

6. Pagal šį reglamentą vykdoma veikla koordinuojama su nacionalinėmis ir tarptautinėmis miškų išsaugojimo ir subalansuoto valdymo programomis ir veikla, visų pirma, Tarpvyriausybinės miškų komisijos/Tarpvyriausybinio miškų forumo (TMK/TMF) proceso suformuluotais pasiūlymais dėl veiksmų, bei gali padėti jas įgyvendinti.

7. Tam tikrais atvejais veikla vykdoma regioninėse organizacijose ir įgyvendinant tarptautines bendradarbiavimo programas bei padeda vystyti globalinę miškų išsaugojimo ir subalansuoto valdymo politiką, į kurią gali būti įtraukta Bendrijos politika.

5 straipsnis

Bendradarbiavimo partneriams, kuriems pagal šį reglamentą gali būti suteikta parama, priskiriamos tarptautinės organizacijos, valstybės, regionai ir regioninės institucijos, ne centrinės valdžios institucijos, viešosios įstaigos, privatūs veiklos vykdytojai ir įmonės, kooperatyvai, vietinius gyventojus ir, visų prima, nuo miškų priklausomus gyventojus, atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos.

6 straipsnis

1. Bendrijos finansavimas gali būti skiriamas studijoms, techninei paramai, švietimui, mokymui ar kitoms paslaugoms teikti, tiekimams ir darbams atlikti, nedidelėms subsidijoms bei įvertinimui, auditui, įvertinimo bei kontrolės pavedimams atlikti. Lėšos, ne didesnės negu biudžetinės institucijos metams nustatyta suma, gali būti skiriamos Komisijai ir naudos gavėjui techninės ir administracinės paramos išlaidoms, susijusioms su veiksmais, kurie nėra nuolatinės viešojo administravimo užduotys ir kurie yra susiję su programų arba projektų identifikavimu, parengimu, vadyba, monitoringu, auditu ir kontrole, padengti.

Bendrijos lėšos gali būti skiriamos investicijoms, susijusioms su konkrečia veikla, išskyrus nekilnojamo turto pirkimą bei periodinėms išlaidoms (įskaitant ir administracines, eksploatacijos bei veiklos išlaidas).

Periodinės išlaidos, išskyrus skirtąsias mokymo, švietimo ir mokslinių tyrimų programoms, paprastai gali būti apmokamos tik pradiniame etape vis mažinant išmokamas sumas.

2. 5 straipsnyje išvardyti bendradarbiavimo partneriai pasitelkiami visose bendradarbiavimo veiklos rūšyse. Partneriai pasitelkiami pagal jų išgales ir konkrečios veiklos rūšies pobūdį.

3. Galima ieškoti bendro su kitais donorais, ypač su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis tarptautinėmis organizacijomis, finansavimo galimybių. Šiuo atveju siekiama koordinuoti kitų donorų taikomas priemones.

4. Imamasi reikiamų priemonių, pabrėžiančių, kad pagal šį reglamentą teikiama parama yra Bendrijos parama.

5. Tam, kad būtų pasiekti Sutartyje nustatyti darnumo ir papildymo tikslai bei siekiant užtikrinti optimalų visų šios veiklos rūšių efektyvumą, Komisija kartu su valstybėmis narėmis imasi koordinuoti visas reikiamas priemones, visų pirma, įskaitant:

a) sistemingus informacijos apie Bendrijos ir valstybių narių finansuojamas arba aptariamas dėl galimybės finansuoti veiklos rūšis mainus ir analizę;

b) šios veiklos rūšių koordinavimą vietoje, surengiant paramą gaunančiose šalyse Komisijos ir valstybių narių atstovų nuolatinius susitikimus ir informacijos mainus.

6. Siekdama didžiausio galimo veiklos rūšių poveikio pasauliniu, nacionaliniu ir vietos lygiu, Komisija kartu su valstybėmis narėmis imasi iniciatyvos, kurios reikia tinkamam koordinavimui ir glaudžiam bendradarbiavimui su bendradarbiavimo partneriais, vietos partneriais, donorais ir kitomis veikloje dalyvaujančiomis organizacijomis, visų pirma, įeinančiomis į Jungtinių Tautų institucijų sistemą, užtikrinti.

7 straipsnis

Pagal šį reglamentą teikiamos finansinės paramos forma – subsidijos.

8 straipsnis

Šiam reglamentui įgyvendinti 2000–2006 m. laikotarpiu skiriama 249 milijonai eurų.

Biudžeto valdymo institucija leidžia skirti metinius asignavimus, neviršijančius finansinės perspektyvos ribų.

9 straipsnis

1. Komisija atsako už įvertinimą, sprendimų dėl lėšų skyrimo priėmimą ir veiklos rūšių, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, administravimą, laikantis biudžeto procedūros ir kitokio pobūdžio galiojančios tvarkos, visų prima, nustatytosios Finansiniame reglamente, taikomame Europos Bendrijų bendrajam biudžetui.

2. Kas antri metai Komisija 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtina strategines veiklos, kuri bus įgyvendinta ateinančiais metais, gaires ir prioritetus. Apie tai ji praneša Europos Parlamentui.

3. Komisija priima sprendimus dėl 3,5 mln. eurų ar didesnių subsidijų, skiriamų atskiroms pagal šį reglamentą finansuojamos veiklos rūšims, 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Komisija glaustai informuoja 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą Komitetą dėl bet kurių finansinių sprendimų, kuriuos ji ketina priimti dėl mažesnių kaip 3,5 milijonai eurų subsidijų, skiriamų veiklos rūšims, patenkančioms į šio reglamento taikymo sritį. Informacija pateikiama ne vėliau kaip savaitė prieš priimant sprendimą.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti bet kurias papildomas skiriamas lėšas, kurių reikia bet kuriam numatomam arba realiam išlaidų, susijusių su veikla, viršijimui arba papildomiems su veikla susijusiems reikalavimams padengti, jei tik viršijanti suma arba papildomas reikalavimas apmokėti yra mažesnis arba lygus 20 % finansiniame sprendime nustatytos pirminės skiriamų lėšų sumos.

6. Visose pagal šį reglamentą sudarytuose finansavimo susitarimuose arba sutartyse numatoma, kad Komisija ir Audito Rūmai atlieka patikrinimus vietoje įprastine Komisijos nustatyta tvarka, laikantis galiojančių taisyklių, visų pirma, nustatytųjų Finansiniame reglamente, taikomame Europos Bendrijų bendrajam biudžetui.

7. Jeigu darbai yra finansinių susitarimų tarp Bendrijos ir subsidiją gaunančios šalies objektas, tokiuose susitarimuose nustatoma sąlyga, kad Bendrija nemokės mokesčių, muitų ar kitų rinkliavų.

8. Bet kuris valstybių narių ir subsidijas gaunančių šalių fizinis ar juridinis asmuo vienodomis sąlygomis gali dalyvauti paraiškų konkurse ir sutarčių sudaryme. Ši teisė gali būti suteikta kitoms besivystančioms šalims ir išskirtiniais, visiškai pateisinamais atvejais – kitoms trečiosioms šalims.

9. Tiekimų kilmės šalis – valstybės narės, subsidiją gaunanti šalis arba kitos besivystančios šalys. Išskirtiniais atvejais, jei leidžia aplinkybės, tiekimų kilmės šalis gali būti kita šalis.

10. Ypatingas dėmesys skiriamas:

- ekonominiam efektyvumui ir subalansuotam veiklos poveikiui,

- aiškiam tikslų ir visų veiklos rūšių siektinų rodiklių apibrėžimui ir kontrolei.

10 straipsnis

1. Komisijai padeda atitinkamas geografiniu požiūriu apibrėžtas, už vystymąsi atsakingas komitetas (toliau – Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

1. Po kiekvienų biudžetinių metų, iki rugsėjo 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę ataskaitą, kurioje apibendrinamos per metus finansuotos veiklos rūšys ir įvertinama, kaip per tą laikotarpį šis reglamentas buvo įgyvendinimas.

Apibendrinime pirmiausia pateikiama informacija apie finansuotų veiklos rūšių kiekį ir pobūdį, partnerius, su kuriais bendradarbiaujama, ir atitinkamas šalis. Ataskaitoje taip pat nurodomas konkrečių veiklos rūšių atliktų nepriklausomų įvertinimų skaičius.

2. Komisija reguliariai vertina Bendrijos finansuotas veiklos rūšis, kad būtų nustatyta, ar įgyvendinant tas veiklos rūšis buvo pasiekti užsibrėžti tikslai, ir būtų pateiktos gairės būsimų veiklos rūšių efektyvumui didinti. Atliekant įvertinimus bus atsižvelgta į naudos gavėjų, įskaitant nuo miškų priklausomų gyventojų ir vietos bendruomenių, nuomonę. Komisija pateikia 10 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui atliktų įvertinimų santrauką. Įvertinimų ataskaitos prieinamos visoms valstybėms narėms, Europos Parlamentui ir kitoms suinteresuotoms šalims.

3. Komisija ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio sprendimo patvirtinimo informuoja valstybes nares apie patvirtintas veiklos rūšis, nurodydama su jomis susijusias išlaidas, jų pobūdį, suinteresuotą šalį ir bendradarbiavimo partnerius.

4. Komisijos tarnybos išleidžia finansavimo vadovą, kuriame apibrėžiamos veiklos rūšių atrankai taikomos gairės ir kriterijai, ir perduoda jį suinteresuotoms šalims, įskaitant Komisijos delegacijas atitinkamose šalyse.

12 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Reglamentas taikomas iki 2006 m. gruodžio 31 d.

2. Po ketverių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą Bendrijos finansuotų pagal šį reglamentą veiklos rūšių įvertinimą visuotinio Bendrijos vystymą remiančio bendradarbiavimo požiūriu, kartu su pasiūlymais dėl šio reglamento ateities, įskaitant pasiūlymus dėl jo pakeitimų arba galiojimo pabaigos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. lapkričio 7 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

N. Fontaine

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. Fabius

[1] OL C 87, 1999 3 29, p. 97 irOL C 248 E, 2000 8 29, p. 97.

[2] OL C 258, 1999 9 10, p. 13.

[3] 1999 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 279, 1999 10 1, p. 184), 1999 m. gruodžio 16 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 64, 2000 3 6, p. 55) ir 2000 m. kovo 14 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje). 2000 m. rugsėjo 20 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2000 m. rugsėjo 7 d. Tarybos sprendimas.

[4] OL C 55, 1997 2 24, p. 22.

[5] OL L 327, 1995 12 30, p. 9.

[6] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------