Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Elektros energijos vidaus rinka

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Reglamente (ES) 2019/943 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2024/1747, nustatomas pagrindas, kuriuo remiantis Europos Sąjungoje (ES) iki 2050 m. bus pasiekti energetikos sąjungos ir klimato neutralumo tikslai:

  • skatinti efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;
  • nustatyti integruotų elektros energijos rinkų principus, kurie leistų visiems išteklių tiekėjams ir elektros energijos vartotojams nediskriminaciniu būdu patekti į rinką ir sudarytų sąlygas plėtoti išankstinių sandorių elektros energijos rinkas, kad tiekėjai ir vartotojai galėtų apsidrausti arba apsisaugoti nuo būsimų elektros energijos kainų svyravimų rizikos;
  • skatinti konkurenciją, tiekimo saugumą ir lanksčius neiškastinio kuro sprendimus;
  • nustatyti sąžiningas tarpvalstybinių elektros energijos mainų ir kainų nustatymo taisykles;
  • remti skaidrias didmenines rinkas, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas;
  • skatinti ilgalaikes investicijas į atsinaujinančiąją energiją ir tinklus, kad būtų užtikrintos prieinamos kainos;
  • sukurti elektros energijos kainų krizių sprendimo sistemą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Principai

Reglamente nustatomi principai, kuriais remiantis turėtų būti eksploatuojamos elektros energijos rinkos, įskaitant būtinybę:

  • skatinti laisvą kainos susiformavimą ir vengti priemonių, dėl kurių kainos negalėtų būti formuojamos remiantis paklausa ir pasiūla;
  • sudaryti palankesnes sąlygas lankstesnės elektros energijos gamybos, tvarios elektros energijos gamybos išmetant mažai anglies dioksido ir lankstesnės paklausos plėtrai;
  • suteikti vartotojams galimybę kaip rinkos dalyviams dalyvauti elektros energijos rinkoje ir energetikos pertvarkoje;
  • sudaryti sąlygas mažinti elektros energijos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, sudarant galimybę integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą energiją ir teikiant paskatas efektyviai vartoti energiją;
  • teikti tinkamas paskatas investuoti į elektros energijos gamybą, visų pirma skatinti ilgalaikes investicijas į mažaanglę ir tvarią elektros energijos sistemą;
  • palengvinti laipsnišką kliūčių tarpvalstybiniams elektros energijos srautams tarp pasiūlymų teikimo zonų1 arba ES valstybių narių ir tarpvalstybiniams sandoriams elektros energijos ir susijusių paslaugų rinkose šalinimą;
  • sudaryti sąlygas tvariems, patikimiems ir mažai anglies dioksido išmetantiems energijos šaltiniams, technologijoms ar sistemų parodomiesiems projektams, kurie turi būti plėtojami ir naudojami visuomenės naudai.

Perėjimas laikantis teisingumo principo

Europos Komisija turi padėti valstybėms narėms įveikti problemas, susijusias su perėjimo prie švarios energijos socialiniu ir ekonominiu poveikiu, remdama nacionalines strategijas, kuriomis siekiama sumažinti anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gavybą.

Prieiga prie tinklo ir pralaidumo valdymas

  • Valstybės narės privalo imtis visų tinkamų priemonių perkrovai2.
  • Todėl prekybos zonas reikėtų apibrėžti taip, kad būtų užtikrinamas rinkos likvidumas, veiksmingas perkrovos valdymas ir bendras rinkos efektyvumas.
  • Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas kas trejus metus turi pateikti ataskaitą dėl struktūrinių perkrovų ir kitų didelių fizinių perkrovų tarp prekybos zonų ir jų viduje, įskaitant tokių perkrovų vietą ir dažnį.
  • Tuomet bet kuri valstybė narė, kurioje nustatyta struktūrinė perkrova, bendradarbiaudama su savo perdavimo sistemos operatoriais3, nusprendžia parengti nacionalinius arba tarptautinius veiksmų planus, kad padidintų prekybai prieinamus tarpvalstybinius pajėgumus arba peržiūrėtų ar pakeistų savo pasiūlymų teikimo zonų konfigūraciją.

Pajėgumų mechanizmas

  • Reglamente nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės narės galėtų sukurti pajėgumų mechanizmus4, ir jų kūrimo principai.
  • Šiais mechanizmais siekiama užtikrinti, kad elektros energijos tiekimas piko metu būtų pakankamas, atlyginant už išteklių parengtį. Jie turėtų būti skirti nustatytai išteklių pakankamumo problemai spręsti ir turėtų būti atviri tarpvalstybiniam dalyvavimui.
  • Nustatytas reikalavimas atlikti Europos išteklių adekvatumo vertinimą, siekiant patikrinti, ar pagrįstas pajėgumų mechanizmų diegimas. Pajėgumų mechanizmus diegiančios valstybės narės taip pat turi pranešti Komisijai apie įgyvendinimo planus, kad pagerintų rinkos veikimą.
  • Komisija gali patvirtinti pajėgumų mechanizmus ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui.
  • Nustatytas 550 g iškastinio anglies dioksido (CO2) vienai kWh elektros energijos limitas. Naujos elektrinės, kurios išmeta daugiau ir pradėjo komercinę gamybą po reglamento įsigaliojimo, nebegali dalyvauti pajėgumų mechanizmuose.
  • Esamos elektrinės, kurios išmeta daugiau kaip 550 g iškastinio kuro kilmės CO2 vienai kWh ir daugiau kaip 350 kg iškastinio kuro kilmės CO2 vidutiniškai per metus vienam įrengtam kWe, nebegalės dalyvauti pajėgumų mechanizmuose po
  • Taisyklės netaikomos sutartims dėl pajėgumų, sudarytoms iki

Skatinimo priemonės siekiant mažinti priklausomybęs nuo iškastinio kuro

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2024/1747 nustatomos investicinės paskatos, kad būtų pasiektas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir elektros energijos vartotojai būtų apsaugoti nuo kainų svyravimų.

  • Valstybės narės skatins elektros energijos pirkimo sutarčių – ilgalaikių sutarčių dėl elektros energijos pirkimo iš elektros energijos gamintojo rinkos sąlygomis – taikymą. Jais siekiama užtikrinti stabilumą vartotojams ir investuotojams, užtikrinant kainų nuspėjamumą, ir padėti valstybėms narėms pasiekti jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato planuose nustatytus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus.
  • Siekdamos remti naujas investicijas į naujus saulės, vėjo, geoterminės ir hidroenergijos gamybos projektus, valstybės narės taip pat pradės taikyti abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba lygiavertes schemas su viešaisiais subjektais. Taip būtų užtikrinta, kad energijos gamintojai žemų kainų laikotarpiais gautų minimalų atlygį, o aukštų kainų laikotarpiais jie grąžintų perteklines pajamas, kurios būtų panaudotos skirstomųjų tinklų plėtrai arba vartotojų mokamoms kainoms sumažinti.
  • Iš dalies keičiančiame reglamente nustatomi neiškastinio kuro naudojimo lankstumo paramos schemų projektavimo principai ir reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų orientacinį nacionalinį neiškastinio kuro naudojimo lankstumo tikslą, įskaitant atitinkamą konkretų paklausos tenkinimo ir energijos kaupimo indėlį siekiant šio tikslo.

Regioniniai koordinavimo centrai

  • Šie centrai palaiko perdavimo sistemos operatorių regioninį koordinavimą.
  • Jei pakeičia esamus regioninius saugumo koordinatorius, tačiau turi papildomų užduočių, susijusių su sistemos eksploatavimu, rinkos veikimu ir pasirengimu valdyti riziką.
  • Reglamentu taip pat įsteigiamas ES skirstymo sistemos operatorių5 subjektas, veikiantis bendrų ES interesų labui.

Elektros energijos kainų krizė

Kai smarkiai padidėja mažmeninės elektros energijos kainos arba didmeninėse elektros energijos rinkose kainos yra labai didelės, Direktyvoje (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos numatyta, kad Europos Sąjungos Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali paskelbti regioninę arba ES masto elektros energijos kainų krizę.

Paskelbus tokią krizę, valstybės narės gali prašyti sistemos operatorių siūlyti įsigyti piko mažinimo produktų6, kad būtų galima sumažinti elektros energijos paklausą piko valandomis.

Panaikinimas

Nuo Reglamentu (ES) 2019/943 panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 714/2009.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas (ES) 2019/943 taikomas nuo

Iš dalies keičiantis Reglamentas (ES) 2024/1747 taikomas nuo

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

  1. Prekybos zona. Didžiausia geografinė zona, kurioje rinkos dalyviai gali vykdyti energijos mainus be tinklų pralaidumų galių paskirstymo.
  2. Perkrova. Situacija, kai negalima priimti visų rinkos dalyvių pasiūlymų prekiauti tarp tinklo rajonų, nes dėl jų būtų padarytas didelis poveikis fiziniams srautams per tinklo elementus, kurie tokių srautų išlaikyti negali.
  3. Perdavimo sistemos operatorius. Asmuo, kuris atsako už elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimą ir plėtrą tam tikroje teritorijoje, taip pat už jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas sistemos ilgalaikis pajėgumas pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti.
  4. Pajėgumų mechanizmas. Laikina priemonė, skirta užtikrinti, kad atlyginant už išteklių parengtį būtų pasiektas reikiamas išteklių adekvatumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones.
  5. Skirstymo sistemos operatorius. Asmuo, kuris atsako už skirstymo sistemos eksploatavimą ir plėtrą tam tikroje teritorijoje, taip pat jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas sistemos ilgalaikis pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti.
  6. Piko mažinimo produktas. Rinkoje esantis produktas, kuriuo naudodamiesi rinkos dalyviai sistemos operatoriaus prašymu gali sumažinti elektros energijos suvartojimą piko valandomis.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, , p. 54–124)

Vėlesni Reglamento (ES) 2019/43 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas

Top