Europos Sąjungos sutartis

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Sąjungos sutartis

KOKS ŠIOS SUTARTIES TIKSLAS?

• ES sutartis yra viena iš pirminių ES sutarčių kartu su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). Joje yra nustatytas ES tikslas ir pagrindinių institucijų valdymas, todėl ji sudaro ES teisės pagrindą.
• ES sutartis grindžiama Mastrichto sutartimi, kuria pažymėtas naujas Europos integracijos etapas, susijęs ne tik su pradiniu ekonominiu tikslu (bendrąja rinka). Ji atvėrė kelią politinei integracijai pereinant nuo Europos ekonominės bendrijos (EEB) prie Europos Sąjungos (ES).
• Mastrichto sutartimi įvesta daug reikšmingų pakeitimų, susijusių su naujosios ES struktūra, institucijomis, sprendimų priėmimo procesu, politikos sritimis ir taikymo sritimi.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Pagrindiniai Mastrichto sutarties aspektai

• Europos Sąjungą sudaro trys „ramsčiai“:
  • esamos Europos bendrijos: Europos ekonominė bendrija (EEB), Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas);
  • dvi naujos bendradarbiavimo sritys, kuriose „bendrijos metodas“ pakeičiamas tarpvyriausybiniu sprendimų priėmimo metodu:
    • bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir
    • policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose (teisingumo ir vidaus reikalai).
• Demokratiniu požiūriu labiau teisėtos institucijos:
  • Europos Parlamentas turi daugiau įtakos sprendimų priėmimo procese:
  • išplėstas bendradarbiavimo ir pritarimo procedūrų taikymas;
  • bendro sprendimo procedūros (dabartinės įprastos teisėkūros procedūros) įvedimas;
  • Europos politinių partijų vaidmens pripažinimas;
  • Europos Komisijos kadencijos trukmės suderinimas su Parlamento (penkeri metai);
  • išplėstas sprendimų priėmimo Taryboje kvalifikuota balsų dauguma taikymas;
  • Regionų komiteto, kurį sudaro regioninių valdžios institucijų atstovai ir kuris atlieka patariamąjį vaidmenį, sukūrimas.
• Sukurta ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS), siekiant užbaigti bendrosios rinkos kūrimą.
• Plėtojamas EB socialinis aspektas pasitelkiant prie sutarties pridedamą Socialinį protokolą, kuriuo išplečiama Bendrijos kompetencija socialinėje srityje.
• Bendrijos politikos nustatymas šešiose naujose srityse: transeuropinių tinklų (TEN), pramonės politikos, vartotojų apsaugos, švietimo ir profesinio mokymo, jaunimo ir kultūros.
• Sukurti subsidiarumo ir proporcingumo principai, kuriais siekiama užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečio ir apsiribotų tik tuo, ko reikia tikslams pasiekti.
• Sukurtas ES pilietybės, kuri yra viršesnė už nacionalinę pilietybę, principas.

Sutarties pakeitimai

Vėliau Mastrichto sutartis buvo iš dalies pakeista šiomis sutartimis:

• Amsterdamo sutartimi (1997 m.), kuria padidinti ES įgaliojimai sukuriant Bendrijos užimtumo politiką, bendrijoms perduodant kai kurias sritis, kuriose anksčiau vyko tarpvyriausybinis bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse, nustatant priemones, kuriomis siekiama priartinti ES arčiau savo piliečių, ir sudarant sąlygas glaudesniam tam tikrų ES šalių bendradarbiavimui (tvirtesnis bendradarbiavimas). Ja taip pat nustatytas platesnis bendro sprendimo procedūros ir balsavimo kvalifikuota dauguma taikymas, supaprastinti ir pernumeruoti sutarčių straipsniai;
• Nicos sutartimi (2001 m.), iš esmės apimančia su plėtra susijusias institucines problemas, kurios nebuvo išspręstos 1997 m.: Komisijos sudėtis, balsų pasiskirstymas Taryboje ir sričių, dėl kurių balsuojama kvalifikuota balsų dauguma, išplėtimas. Ja supaprastintos tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros naudojimo taisyklės ir užtikrintas efektyvesnis teismų sistemos darbas;
• Lisabonos sutartimi (2007 m.), kuria pradėta daug reformų. Ja panaikinta Europos bendrija, o Europos bendrijos steigimo sutartis pervadinta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo. Panaikinta ankstesnė ES trijų ramsčių struktūra ir perskirstytos ES ir ES šalių kompetencijos. Taip pat buvo peržiūrėtas Europos institucijų veikimas ir sprendimų priėmimo procesas, siekiant prisitaikyti prie išsiplėtusios 28 ES šalių Europos Sąjungos. Be to, buvo reformuotos kelios ES vidaus ir išorės politikos sritys, o institucijoms sudaryta galimybė veikti naujosiose politikos srityse. Dar labiau sustiprintas ES demokratinis aspektas;
• po 1992 m. ES sutartis buvo keičiama įvairiomis stojimo sutartimis, pagal kurias ES šalių skaičius palaipsniui išaugo nuo 12 iki 28.

NUO KADA TAIKOMA DABARTINĖ SUTARTIES REDAKCIJA?

2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta Lisabonos sutartis, kurią sudaro ES sutartis ir SESV, įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.

KONTEKSTAS

• Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis) kildinama iš 1992 m. vasario 7 d. pasirašytos Mastrichto sutarties, o dabartinė jos redakcija po įvairių pakeitimų yra grindžiama Lisabonos sutartimi (2007 m.).
• Daugiau informacijos žr.:
  • Pirmosios sutartys (Europos Parlamentas);
  • ES istorija (ES Taryba);
  • ES sutartys (Europos Komisija);
  • Sutarčių apžvalga („EUR-Lex“).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2007 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija (OL C 202, 2016 6 7, p. 13–46)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Europos Sąjungos sutartis (OL C 191, 1992 7 29, p. 1–112)

Norvegijos Karalystės, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pakeitimų aktas. Turinys (OL C 241, 1994 8 29, p. 9–404)

Amsterdamo sutartis, kuria iš dalies keičiama Europos Sąjungos sutartis, Europos Bendrijų steigimo sutartys ir tam tikri su jomis susiję aktai (OL C 340, 1997 11 10, p. 1–144)

Nicos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį, Europos Bendrijų steigimo sutartį ir tam tikrus su jomis susijusius aktus (OL C 80, 2001 3 10, p. 1–87)

Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartis dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 236, 2003 9 23, p. 17–930)

Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos sutartis dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 157, 2005 6 21, p. 11–395)

Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, pasirašyta Lisabonoje, 2007 m. gruodžio 13 d. (OL C 306, 2007 12 17, p. 1–271)

Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Kroatijos Respublikos sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 112, 2012 4 24, p. 10–110)

paskutinis atnaujinimas 04.04.2018