Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) sutartis

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos atominės energijos bendrijos sutartis

KOKS ŠIOS SUTARTIES TIKSLAS?

Kaip matyti iš II antraštinės dalies formuluotės, Euratomo sutarties tikslas yra „skatinti pažangą branduolinės energijos srityje“.

Visų pirma bendroje branduolinės energijos rinkoje siekiama:

• skatinti mokslinius tyrimus;
• užtikrinti energijos tiekimo saugumą visoms ES šalims;
• sukurti taikios civilinės paskirties branduolinių medžiagų naudojimo stebėsenos sistemą ir užtikrinti aukštus bendrus sveikatos ir saugos standartus.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Sutartis griežtai taikoma tik civilinės (ne karinės) paskirties branduolinės energijos naudojimui.

Sutarties struktūra

I antraštinėje dalyje išdėstomi aštuoni Euratomui patikėti uždaviniai, o II antraštinėje dalyje išsamiau pristatomos konkrečios nuostatos:

• skatinti mokslinius tyrimus, bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir keitimąsi technine informacija – įsteigiamas Jungtinis tyrimų centras;
• nustatyti vienodus saugos standartus, siekiant apsaugoti darbuotojų bei plačiosios visuomenės sveikatą, ir užtikrinti, kad jie būtų taikomi;
• palengvinti sąlygas investicijoms ir užtikrinti pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai, steigimą, visų pirma skatinant bendrąsias įmones;
• įgyvendinant bendrą tiekimo politiką užtikrinti, kad visiems vartotojams Bendrijoje (dabar ES) būtų reguliariai ir teisingai tiekiamos rūdos ir branduolinis kuras, – sukuriama Euratomo tiekimo agentūra;
• kontroliuoti tinkamą (ypač nekarinį) ir taikų branduolinių medžiagų naudojimą. Euratomo apsaugos priemones užtikrina specialūs inspektoriai, atliekantys fizinius ir apskaitos patikrinimus visuose Bendrijos branduoliniuose įrenginiuose;
• naudotis nuosavybės teise į specialias skiliąsias medžiagas (skiliosios medžiagos susideda iš atomų, kuriuos neutronai gali suskaldyti savaiminės grandininės reakcijos metu, kad išskirtų milžinišką energijos kiekį);
• sukurti specialiųjų medžiagų ir įrangos bendrąją rinką, remiant laisvą kapitalo, skirto investicijoms branduolinės energijos srityje, judėjimą ir užtikrinant specialistams laisvę įsidarbinti;
• užmegzti su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis tokius santykius, kurie skatintų branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams pažangą.

III ir IV antraštinės dalys yra skirtos institucijoms ir finansams:

• Euratomas turi tas pačias vykdomąsias institucijas ES nuo Sujungimo sutarties (1967 m.). Jis jau turėjo kelias bendras institucijas;
• Euratomo sutartyje institucijoms suteiktų įgaliojimų pasidalijimas skiriasi nuo EEB institucijų (dabar ES institucijos veikia ES kompetencijos srityse). Visų pirma Parlamentas turi mažiau kontrolės Euratomo atžvilgiu ir gali jam tik patarti (nėra bendro sprendimo);
• Euratomo tiekimo agentūra yra speciali Euratomo institucija, kuri veikia kaip juridinis asmuo, turi finansinį savarankiškumą ir yra prižiūrima Komisijos;
• nuo Sujungimo sutarties Euratomas taip pat turi bendrą administracinį biudžetą su ES institucijomis. Tačiau Euratomo sutartyje numatyta, kad išlaidos MTTP veiklai yra skiriamos iš atskiro biudžeto.

V ir VI antraštinėse dalyse pateikiamos bendrosios nuostatos ir nuostatos, susijusios su pradiniu laikotarpiu (institucijų kūrimas, pradinės taikymo nuostatos ir pereinamojo laikotarpio nuostatos).

Sutartį taip pat sudaro penki priedai, apimantys šiuos klausimus:

• sutarties 4 straipsnyje nurodytas branduolinės energijos tyrimo sritis;
• sutarties 41 straipsnyje nurodytas pramoninės veiklos rūšis;
• lengvatas, kurios gali būti suteiktos bendrosioms įmonėms pagal sutarties 48 straipsnio nuostatas;
• prekių ir gaminių, kuriems taikomos 9 skyriaus dėl bendrosios branduolinių medžiagų rinkos nuostatos, sąrašą;
• sutarties 215 straipsnyje nurodytą pradinę mokslinių tyrimų ir mokymo programą (215 straipsnis yra panaikintas dabartinėje sutarties redakcijoje).

NUO KADA TAIKOMA ŠI SUTARTIS?

Sutartis pasirašyta 1957 m. kovo 25 d., o įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

Šešios Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB) įsteigusios šalys 1957 m. Romoje pasirašė Europos atominės energijos bendrijos (EAEB, geriau žinomos „Euratomo“ pavadinimu) sutartį ir sutartį, kuria įsteigiama Europos ekonominė bendrija (EEB). EEB ir EAEB sutartys kartais vadinamos „Romos sutartimis“, o „Romos sutartis“ žymi EEB sutartį.

Skirtingai nuo EEB sutarties, Euratomo sutartyje, kuri galioja iki šiol, jokių didelių pokyčių niekada nebuvo. Visų pirma Euratomas nesusijungė su Europos Sąjunga, todėl išlaiko atskirą juridinį statusą, nors ir turi tas pačias nares.

Kartu su Europos Sąjungos sutartimi ir Sutartimi dėl ES veikimo (SESV) Euratomo sutartis, kaip viena jos galiojančių sutarčių, yra ES pirminės teisės dalis.

Daugiau informacijos žr.:

• Pirmosios sutartys (Europos Parlamentas);
• ES istorija (ES Taryba);
• ES sutartys (Europos Komisija);
• Sutarčių apžvalga (EUR-Lex);
• Branduolinės energetikos politikos apžvalga (Energetikos GD).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1957 m. kovo 25 d. Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties suvestinė redakcija (OL C 203, 2016 6 7, p. 1–112)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

1957 m. kovo 25 d. Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (neskelbta Oficialiajame leidinyje)

1965 m. balandžio 8 d. Sujungimo sutartis (OL 152, 1967 7 13, p. 2–17 (DE, FR, IT, NL)

1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartis (OL C 191, 1992 7 29, p. 1–112)

2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonos sutartis (OL C 306, 2007 12 17, p. 1–271)

paskutinis atnaujinimas 25.05.2018