(1)

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, inter alia, nurodyta, kad Sąjunga „siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu“;

(2)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (2) patvirtinta, kad tinkama informacija apie aplinkos būklę ir pagrindines tendencijas, poveikį aplinkai ir aplinkos kaitos varomąsias jėgas yra labai svarbi formuojant veiksmingą politiką, ją įgyvendinant ir apskritai didinant piliečių vaidmenį. Siekiant didinti visuomenės informuotumą apie ekonominės veiklos poveikį aplinkai, reikėtų parengti priemones;

(3)

moksliškai pagrįstas išteklių trūkumo nustatymo metodas ateityje turės lemiamą reikšmę tvariam Sąjungos vystymuisi;

(4)

2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1578/2007/EB dėl 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programos (3) aiškiai nurodytas aukštos kokybės aplinkos srities statistikos ir sąskaitų poreikis. Be to, vykdant pagrindines 2008–2012 m. iniciatyvas tame sprendime nurodyta, kad prireikus turėtų būtų sukurti pagrindinių aplinkos sričių duomenų rinkimo, kurio šiuo metu nereglamentuoja teisės aktai, teisiniai pagrindai;

(5)

savo 2009 m. rugpjūčio 20 d. komunikate „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ Komisija pripažino, kad yra poreikis esamus rodiklius papildyti aplinkos ir socialinius aspektus sujungiančiais duomenimis, kad politikos formavimas būtų nuoseklesnis ir visapusiškesnis. Tuo tikslu aplinkos ekonominėmis sąskaitomis būtų padedama stebėti ekonomikos poveikį aplinkai ir tirti, kaip jį būtų galima mažinti. Aplinkos ekonominėse sąskaitose atsispindi ekonomikos, namų ūkių ir aplinkos veiksnių sąveika, todėl jose pateikiama daugiau informacijos nei tik nacionalinėse sąskaitose. Jos yra svarbus duomenų šaltinis su aplinka susijusiems sprendimams, ir Komisija turėtų į jas atsižvelgti rengdama poveikio vertinimus. Laikantis tvaraus vystymosi principų ir siekiant sukurti efektyviai išteklius naudojančią ir mažai aplinką teršiančią ekonomiką, kaip įtvirtinta strategijoje „Europa 2020“ ir įvairiose kitose pagrindinėse iniciatyvose, tampa vis labiau privaloma sukurti duomenų sistemą, į kurią kartu su ekonominiais rodikliais būtų nuosekliai įtraukiami aplinkos rodikliai;

(6)

1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (4) (toliau – ESS 95) nustatyta Europos sąskaitų sistema (ESS), atitinkanti 1993 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų Statistikos komisijos priimtą Nacionalinių sąskaitų sistemą (NSS), yra pagrindinė Sąjungos ekonominės statistikos ir kitų ekonominių rodiklių (įskaitant BVP) rengimo priemonė. ESS sistema gali būti naudojama įvairiems ekonomikos aspektams (pvz., jos struktūrai, konkrečioms dalims, vystymuisi per tam tikrą laiką) tirti ir vertinti, tačiau esant tam tikriems duomenų poreikiams, pavyzdžiui, norint ištirti aplinkos ir ekonomikos sąveiką, geriausia parengti atskiras paralelines sąskaitas;

(7)

2006 m. birželio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Sąjungą ir jos valstybes nares išplėsti ir įtraukti į nacionalines sąskaitas pagrindinius tvaraus vystymosi aspektus. Todėl nacionalines sąskaitas reikėtų papildyti integruotomis aplinkos ekonominėmis sąskaitomis, kuriose pateikiami duomenys būtų visiškai nuoseklūs;

(8)

itin svarbu, kad kai tik sistema pradės visiškai veikti, Europos aplinkos ekonominės sąskaitos iš karto būtų aktyviai ir tiksliai naudojamos visose valstybėse narėse ir formuojant visų atitinkamų sričių Sąjungos politiką kaip vienas iš pagrindinių duomenų šaltinių atliekant poveikio vertinimus, rengiant veiksmų planus, teisėkūros pasiūlymus ir kitus svarbius politikos proceso rezultatus;

(9)

be to, duomenis būtų galima parengti greičiau pasitelkiant trumpalaikio prognozavimo priemonę, kai naudojami statistiniai metodai, panašūs į metodus, kurie naudojami rengiant prognozes siekiant apskaičiuoti patikimas įvertis;

(10)

pasitelkiant paralelines sąskaitas suteikiama galimybė lanksčiai, be papildomų centrinės sistemos apkrovimų ar trikdžių išplėsti nacionalinės apskaitos analitinius pajėgumus įtraukiant pasirinktas socialinio pobūdžio susirūpinimą keliančias sritis, pavyzdžiui, žmonių veiklos keliamą pavojų aplinkai. Visuomenė turėtų būti reguliariai ir suprantama forma supažindinama su paralelinėmis sąskaitomis;

(11)

Jungtinių Tautų, Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Pasaulio banko bendrai parengta integruotų aplinkos ekonominių sąskaitų sistema (AESS) yra NSS paralelinė sistema. Ja ekonomikos ir aplinkos informacija sujungiama į bendrą sistemą siekiant įvertinti aplinkos įtaką ekonomikai ir ekonomikos poveikį aplinkai. Šia sistema politikos formuotojams pateikiama rodiklių ir aprašomosios statistikos tai sąveikai stebėti, taip pat duomenų bazė strateginiam planavimui ir politikos analizei atlikti siekiant nustatyti tvaresnio vystymosi kryptis;

(12)

AESS apibendrinamos ir kuo labiau integruojamos įvairių kategorijų aplinkos ekonominės sąskaitos. Apskritai, visomis šiomis kategorijomis išplečiamos esamos nacionalinių sąskaitų sistemoje taikomos sąnaudų, kapitalo formavimo ir kapitalo atsargų sąvokos jas papildant duomenimis fizine išraiška, siekiant aplinkos sąnaudas ir gamtos išteklių naudojimą įtraukti į gamybą, arba jas iš dalies keičiant, minėtą poveikį aplinkai nurodant pinigine išraiška. Laikantis šio bendro požiūrio, kai kurios esamos kategorijos labai skiriasi pagal taikomas metodologijas ir sprendžiamus aplinkos klausimus;

(13)

1994 m. Komisija pateikė pirmąją „žaliosios apskaitos“ strategiją. Nuo to laiko Komisija (Eurostatas) ir valstybės narės parengė ir išbandė apskaitos metodus, todėl kelios valstybės narės šiuo metu reguliariai teikia pirmuosius aplinkos sąskaitų rinkinius. Labiausiai paplitusios sąskaitų rūšys – fizinio srauto, susijusio su į orą išmetamais teršalais (įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas) ir medžiagų sąnaudomis, sąskaitos ir aplinkos ekonominės apsaugos išlaidų ir su aplinka susijusių mokesčių piniginės sąskaitos;

(14)

vienas iš laikotarpio, kuriam taikoma 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programa, tikslų – imtis iniciatyvos susitarimus pakeisti Sąjungos teisės aktais tam tikrose srityse, kuriose reguliariai teikiama Europos statistika, kuri yra pakankamai išvystyta;

(15)

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (5) yra bendras Europos aplinkos ekonominių sąskaitų pagrindas. Visų pirma pagal jį reikalaujama, kad Europos statistikos atitiktų profesinio nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, patikimumo, statistikos duomenų konfidencialumo ir ekonominio efektyvumo principus;

(16)

kadangi įvairūs aplinkos ekonominių sąskaitų rinkiniai dar tik rengiami ir yra įvairiuose rengimo etapuose, turėtų būti nustatyta reikiamo lankstumo suteikianti modulinė struktūra, kad, inter alia, būtų galima įdiegti papildomus modulius;

(17)

siekiant gerinti ataskaitų teikimo ir duomenų kokybę, tobulinti taikomas metodologijas ir pasirengti tolesnei raidai, reikėtų parengti bandomųjų tyrimų programą;

(18)

prieš nustatant papildomus duomenų teikimo reikalavimus turėtų būti atliktas įgyvendinamumo įvertinimas;

(19)

Komisijai turėtų būti suteikta teisė leisti valstybėms narėms pereinamaisiais laikotarpiais taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas tiek, kiek jų nacionalinėms statistikos sistemoms būtini esminiai pakeitimai;

(20)

Sąjunga turėtų skatinti trečiąsias šalis, visų pirma tas šalis, kurios su valstybėmis narėmis dalijasi aplinkos ištekliais (visų pirma vandeniu), įdiegti aplinkos ekonomines sąskaitas;

(21)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrą Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo teisinę sistemą valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl modulių pritaikymo prie aplinkos, ekonomikos ir technikos pokyčių bei metodinių nurodymų suteikimo. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir tinkamą Europos aplinkos ekonominių sąskaitų sistemos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (6);

(24)

buvo konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu,

—

diegti naujus aplinkos ekonominių sąskaitų modulius, kaip antai aplinkos apsaugos išlaidos ir pajamos (EPER)/aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos (EPEA), ekologiškų prekių ir paslaugų sektorius (EGSS), energijos sąskaitos, pervedimai, susiję su aplinka, (subsidijos), išteklių naudojimo ir valdymo išlaidų sąskaitos (RUMEA), vandens sąskaitos (kiekybinės ir kokybinės), atliekų sąskaitos, miškų sąskaitos, ekosistemų funkcijų sąskaitos, šalies ūkio medžiagų atsargų sąskaitos (ŠŪ-MSS) ir nepanaudotų iš žemės išgaunamų medžiagų (įskaitant gruntą) įvertinimas,

—

dėl tolesnio duomenų kokybės ir jų rinkimo metodų gerinimo, tuo pačiu gerinant duomenų aprėptį bei palyginamumą ir mažinant administracinę naštą įmonėms ir administracijai.