52005PC0108

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 6.4.2005

KOM(2005) 108 galutinis

2005/0033 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą

(pateikta Komisijos) {SEK(2005) 447}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

2004 m. liepos 14 d. komunikate dėl finansinių perspektyvų[1] Komisija pasiūlė imtis veiksmų Europos lygiu, kad būtų galima bendrai efektyviai ir koordinuotai reaguoti į įvairaus pobūdžio kritines situacijas. Veiksmais siekiama solidarumo ir greito reagavimo, priemonių, leidžiančių didelių krizių metu nedelsiant reaguoti ir suteikti pagalbą, panaudojimo. Šio pasiūlymo tikslas – vystyti Komisijos pasiūlyto integruoto požiūrio solidarumo dalį, tuo siekiant užtikrinti reakciją į dideles nelaimes arba visuomenės sveikatos krizes, nepriklausomai nuo jų pobūdžio. Jis parengtas dabartinio Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF)[2] pavyzdžiu, praplėtus jo taikymo sritį ir patobulinus veikimo mechanizmą. Neatidėliotinos reakcijos parengiamasis ir vykdymo aspektas plėtojamas papildomame pasiūlyme dėl „Greito reagavimo ir pasirengimo priemonės didelėms kritinėms situacijoms“[3].

Be to, ESSF įsteigiančio reglamento 14 straipsnyje nurodoma, kad reglamentas turi būti peržiūrėtas vėliausiai iki 2006 m. gruodžio 31 d.

- Bendras kontekstas

Solidarumo su trečiosiomis šalimis nelaimių arba kritinių situacijų metu išraiška jau daugelį metų yra ES išorės veiksmų dalis. 2002 m. Vidurio Europą nuniokojus dideliems potvyniams buvo sukurtas ESSF, kad būtų galima reaguoti į tokius įvykius ES ir derybas dėl stojimo pradėjusiose šalyse. Tačiau šis ESSF visų pirma skiriamas didelėms gaivalinėms nelaimėms. Reikalavimus atitinkančioms valstybėms per metus gali būti skiriama bendra 1 milijardo eurų finansinė parama.

Kaip parodė pramoninė „ Prestige “ avarija, kurios metu išsiliejo naftos produktai, arba teroristų 2004 m. kovo mėnesį Madride susprogdinta bomba, yra labai sunku arba netgi neįmanoma esamais instrumentais ES lygiu tinkamai reaguoti į dideles negaivalines nelaimes. Taip pat šiuo metu neįmanoma suteikti paramos iš ESSF rimtų visuomenės sveikatos krizių atvejais, kaip antai, SARS epidemijos plitimas Europoje arba avarijos, panašios į tą, kuri įvyko Černobilyje, galinčiais sparčiai išsemti atskirų valstybių reagavimo galimybes.

Be to, ESSF lėšų mobilizavimo riba, šiuo metu tiesioginės žalos atveju apimanti daugiau kaip 3 milijardus eurų, arba daugiau kaip 0,6 % nacionalinio BVP, yra itin aukšta. Dėl to daugiau kaip trečdalis visų paraiškų paramai iš ESSF gauti, kurias pateikė reikalavimus atitinkančios valstybės, buvo grindžiamos taip vadinama „ypatingų regioninių nelaimių“ išimtimi, taip iškreipiant pradinę ESSF mintį. Be to, realybėje sunku taikyti kiek neaiškius tokio išimtinio ESSF mobilizavimo kriterijus, o biudžeto ištekliai pagal šią išlaidų kategoriją sudaro tik 75 milijonus eurų per metus. Fondo išteklių mobilizavimas pagal pagrindinį kriterijų („didelė nelaimė“) turėtų tapti taisykle, o ne išimtimi.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Pasiūlymas grindžiamas dabartiniu ESSF reglamentu, kuri bus panaikintas įsigaliojus naujam siūlomam reglamentui, t.y. 2007 m. sausio 1 d. Greta visapusiško teisės aktų projektų persvarstymo reikėtų nurodyti šiuos pagrindinius bruožus ir turinio skirtumus:

Geografinė taikymo sritis lieka nepakitusi; ji taikoma tik valstybėms narėms ir derybas dėl stojimo į ES pradėjusioms šalims. Tačiau teminė sritis buvo išplėsta ir dabar taikoma ne tik didelėms krizinėms situacijoms, atsirandančioms dėl gaivalinių nelaimių, bet ir nelaimėms pramonės bei technologijų srityje, visuomenės sveikatai kylančiai grėsmei ir teroro aktams.

Fondas ir toliau ribojamas „didelėms“ nelaimėms, kurios apibrėžiamos pagal naują, dvejopą požiūrį.

1) Kaip ir dabar, visos tiesioginės žalos suma, viršijanti absoliučią arba santykinę ribą, priklausomai nuo to, kuri yra žemesnė, taikoma nelaimių padarytai fizinei žalai, įskaitant jų metu vykusios intervencijos išlaidas. Iš tikrųjų ji apims ne tik gaivalines nelaimes, bet ir visuomenės sveikatos krizes, nelaimes pramonėje bei teroro aktų padarytą fizinę žalą. Šios ribos buvo sumažintos nuo 3 milijardų eurų arba 0,6 % nukentėjusios šalies BVP iki atitinkamai 1 milijardo eurų arba 0,5 %. Naujas ribas 2002 m. pasiūlė Komisija, kurdama šį instrumentą. Peržiūrėjus šias ribas, į taikymo sritį buvo įtraukta gerokai daugiau nelaimių, už kurias galima skirti paramą iš fondo.

2) Buvo įvestas naujas, politiniais svarstymais pagrįstas kriterijus, leidžiantis Komisijai pateisinamomis ir išimtinėmis aplinkybėmis nelaimės situaciją paskelbti „didele nelaime“, net jeigu ši nelaimė neatitinka kiekybinių kriterijų Tai leis mobilizuoti fondo lėšas krizinėse situacijose, jeigu sprendimo priėmimo metu fizinė žala dar nedidelė; tai būtų labiau tikėtina teroristų išpuolių arba didelių visuomenės sveikatos krizių atveju. Ši galimybė leis skirti dotacijas padėti teroro aukoms arba mokėti už skubos priemones nenumatytų sveikatos krizių atvejais, padedant atlyginti išlaidas už krizių metu naudotus vaistus, medicinos priemones ir įrangą. Tai bus itin svarbu padedant apsaugoti ES nuo epidemijų, ypač nuo oficialiai paskelbtų gripo epidemijų. Per trejas paskutiniojo šimtmečio gripo epidemijas (1918, 1957 ir 1968 m.) mirė milijonai žmonių ir buvo padaryta milžiniška žala nukentėjusioms šalims. Norint veiksmingai apsisaugoti nuo gripo, reikia plačiai ir greitai naudoti antivirusinius vaistus ir skiepus. ESSF lėšos galėtų būti naudojamos padedant atlyginti išlaidas už šiuos vaistus.

Peržiūrėjus ribą į taikymo sritį galima būtų įtraukti gerokai daugiau nelaimių, už kurias galima skirti paramą, ir išvengti išimties, leidžiančios mobilizuoti fondo lėšas regioninėms nelaimėms, kadangi visos nelaimės, kurioms reikalingas Europos solidarumas, dabar patektų į įprastą taikymo sritį. Šis aspektas turėtų būti garantija, kad ESSF ir toliau būtų didelėms nelaimėms skirtu instrumentu, kadangi, laikantis subsidiarumo principo, su regioninėmis arba vietos nelaimėmis gali susidoroti pačios susijusios valstybės. Kita priežastis, dėl kurios Fondo panaudojimą reikėtų apriboti tik pačioms sunkiausioms nelaimėms, yra sudėtinga biudžeto procedūra, kurios metu kiekvieną kartą mobilizuojant fondo lėšas būtina priimti biudžeto pakeitimą. Be to, Bendrijos pagalbą mažesnėms nelaimėms galima gauti ir pagal kitus Bendrijos instrumentus. Tačiau ypač netikėtoms ir išimtinėms situacijoms fondo lėšas galima mobilizuoti panaudojus deklaravimo mechanizmą. Šį politinį kriterijų reikėtų naudoti tik pateisinamais atvejais, Komisijai atlikus įvertinimą, ypač rimtų visuomenės sveikatos krizių arba teroro aktų atvejais.

Ši nauja galimybė leistų Komisijai tam tikromis aplinkybėmis nedelsiant imtis solidarumo veiksmų iš anksto išmokant dalį lėšų, kai tik nukentėjusi valstybė paprašys pagalbos. Šis išankstinis dalinis mokėjimas laikomas pagalbos, kuri bus skirta atlikus įvertinimą ir užbaigus biudžetinę procedūrą, avansu. Jeigu paraiška nebūtų priimta, paraišką pateikusi valstybė grąžintų Komisijai gautą avansą.

Pagal dabartinę tvarką fondo lėšas galima mobilizuoti tik tuomet, jeigu paraišką pateikia reikalavimus atitinkanti valstybė. Komisijai atlikus įvertinimą ir biudžeto valdymo institucijai pateikus pasiūlymą dėl skirtinos finansinės paramos sumos, pastaroji priima atitinkamą papildomąjį biudžetą. Tuomet Komisija priims sprendimą dėl dotacijos, po kurio bus sudarytas įgyvendinimo susitarimas, leisiantis išmokėti skirtą pagalbą. Įvedus tam tikras saugos nuostatas ir (arba) tam tikrus teminus bus galima greičiau išmokėti dotaciją.

Reikalavimus atitinkanti veikla vis dar yra tik viešoji neatidėliotinos pagalbos veikla. Jos dabar papildomai apima kompensacijų mokėjimą terorizmo aukoms ir medicininę pagalbą sveikatos krizių atveju.

Buvo įvesta nuostata dėl techninės pagalbos biudžeto, kuri leis Komisijai apmokėti už ekspertų, padėsiančių įvertinti paraiškas, paslaugas

- Derinimas su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir tikslais

Šis pasiūlymas papildo galiojančią politinę priemonę. Plečiant dabartinio ESSF taikymo sritį ir derinant su papildomu nauju pasiūlymu dėl pasirengimo nelaimėms ir greito reagavimo priemonės juo užpildoma spraga teisės aktuose bei sudaroma galimybė Bendrijai imtis išsamių veiksmų reaguojant į dideles nelaimes ir krizines situacijas. Suderinamumą su kitomis Bendrijos politikos kryptimis, kaip, pavyzdžiui, sanglaudos politika, užtikrina keletas teisės aktų nuostatų, kurios be kita ko leidžia išvengti dvigubo finansavimo ir reikalauja laikytis viešųjų pirkimų taisyklių bei patikimo finansų valdymo principo.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOMIS šALIMIS IR POVEIKIO įVERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis

Fondas iš esmės yra finansavimo mechanizmas, skirtas atlyginti valstybinių biudžetų patirtus nuostolius. Todėl valstybės narės yra galimi pareiškėjai, o vėliau – tiesioginės susijusios šalys. 2004 m. gegužės mėnesį Komisija pateikė ataskaitą apie Solidarumo fondo įgyvendinimą. Ši ataskaita, kurioje buvo svarstomo svarbūs naujojo pasiūlymo aspektai, buvo kelis kartus aptarta su valstybėmis narėmis Taryboje ir Tarybos sušauktame biudžeto grupės posėdyje Airijoje. Be to, Tarybos ir Europos Parlamento kelis kartus pareikštos nuomonės dėl Komisijos pasiūlymo mobilizuoti dabartinį ESSF dėka buvo pasiekta svarių rezultatų, kurie atsispindi pasiūlyme.

- Žinių kaupimas ir pritaikymas

Nebuvo reikalinga išorės ekspertų pagalba.

- Poveikio įvertinimas

Šio poveikio įvertinimo metu aiškinamas poreikis pakeisti galiojantį ESSF reglamentą nauju, pasiūlyti politiniai sprendimai ir šių sprendimų poveikis. Šis įvertinimas yra ypač susijęs su dabartinio ESSF taikymo srities plėtimu ir su pasiūlytais reikalavimų atitikimo kriterijų pakeitimais. Naujasis pasiūlytas reglamentas lyginamas su scenarijumi status quo . Didžiausia rizika dabartinėje situacijoje yra ta, kad ES neturi jokios priemonės, leidžiančios greitai reaguoti į krizines situacijas ir pareikšti solidarumą po negaivalinių nelaimių. Tai visų pirma susiję su technologinių ir pramonių nelaimių, grėsmės visuomenės sveikatai ir teroristų išpuolių pasekmėmis. Kalbant apie dabartinio ESSF reikalavimų atitikimo kriterijus, buvo pastebėta, kad daugėja paraiškų pagalbai dėl mažesnių regioninių nelaimių gauti, dėl ko gali kilti pavojus, kad solidarumo pagalbos lėšos nebus išleistos tikslingai, o tiesiog sudarys papildomas išlaidas be tikrosios pridėtinės vertės.

Pagrindinis poveikis, kurio tikimasi iš pasiūlymo lyginant su scenarijumi status quo , – tai geresnis reagavimas ES lygiu į negaivalinio pobūdžio krizines situacijas. Ateityje bus galima imtis solidarumo veiksmų po galimų kitokio pobūdžio krizinių situacijų, kaip, pavyzdžiui, pramoninės ir (arba) technologinės nelaimės, grėsmė visuomenės sveikatai ir teroristų išpuoliai. Reikia pridurti, kad reikia pagerinti solidarumo priemonių tikslingumą ir efektyvumą didesnį dėmesį skiriant tikroms didelėms nelaimėms ir panaikinant galimybę prašyti pagalbos regioninių nelaimių atvejais.

Įvertinimo metu buvo nuspręsta, kad reikia pasiūlyti pagerinti ES reagavimą į dideles krizines situacijas, priimant naują Solidarumo fondo reglamentą. Naujoji priemonė turėtų būti parengta pagal dabartinį Europos Sąjungos solidarumo fondą, išplėtus jo taikymo sritį ir sutelkus dėmesį į dideles nelaimes ir krizines situacijas.

Komisija atliko Darbo programoje nurodytą poveikio įvertinimą. Ataskaitą apie jį galima rasti Komisijos informaciniame regioniniame tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/regional_policy/funds/solidar/solid_en.htm.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Siūlomais veiksmais tęsiama ir išplečiama ESSF veikla skiriant finansinę paramą valstybėms narėms ir derybas dėl stojimo į ES pradėjusioms šalims didelių nelaimių arba krizių atvejais.

- Teisinis pagrindas

Kadangi pasiūlymas apima veiksmus valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, todėl yra reikalingas dvigubas teisinis pagrindas – EB sutarties 159 straipsnio trečia dalis ir 181 a straipsnio antra dalis.

159 straipsnis buvo dabartinio ESSF reglamento teisinis pagrindas valstybių narių atžvilgiu. Nors naujojo pasiūlymo taikymo sritis buvo išplėsta, jo esmė nepakito. Todėl 159 straipsnis išlieka tinkamu teisiniu pagrindu. EB sutarties 181 straipsniu Nicos sutartimi buvo įvesta speciali teisinė nuostata dėl ekonominio ir finansinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, kuri, Komisijos nuomone, yra tinkamas teisinis pagrindas siūlomiems fondo finansavimo veiksmams atsižvelgiant į šalis kandidates. Kadangi specialus teisinis pagrindas dabar jau yra numatytas, jis turėtų būti naudojamas vietoj anksčiau naudoto EB sutarties 308 straipsnio.

- Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai.

Valstybės narės negali pakankamu mastu pasiekti pasiūlyme numatytų tikslų dėl toliau nurodytų priežasčių.

Nors tarp atskirų valstybių sudaryti abipusės pagalbos susitarimai kai kuriais atvejais leidžia labai efektyviai suteikti skubiai reikalingą įrangą arba nusiųsti pagalbos būrius, tačiau didelių nelaimių, kurioms taikomas šis pasiūlymas, pobūdis reikalauja finansinio solidarumo, dėl kurio tarp valstybių narių nėra numatyta jokio efektyvaus mechanizmo. Galima finansinė našta yra tokia, kad jos viena valstybė narė negali pakelti. Ja vienodai turi dalytis visos valstybės narės. Valstybės narės tai pripažino 2002 m., kai buvo steigiamas dabartinis Europos Sąjungos solidarumo fondas.

Bendrijos veiksmai leis geriau siekti pasiūlyme numatytų tikslų todėl, kad:

Naujasis fondas buvo sukurtas specialiai tam, kad valstybėms narėms ir reikalavimus atitinkančioms šalims kandidatėms būtų skiriama finansinė parama tinkamai ir efektyviai reaguoti į dideles krizines situacijas, jeigu jų pačių pajėgumų tam nepakanka. Fondo lėšas galima skirti tik tuomet, jeigu paraišką pateikė reikalavimus atitinkanti šalis ir jeigu jomis papildomos šalies pareiškėjos administracinės, fizinės ir finansinės pastangos reaguojant į krizines situacijas. Fondą galima mobilizuoti tik sutikus Parlamentui ir Tarybai, taip išreiškiant Bendrijos ir valstybių narių visumos finansinį solidarumą, tuo pačiu atsižvelgiant į nukentėjusios šalies finansinius pajėgumus įveikti situaciją.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šių priežasčių:

Valstybėms naudos gavėjoms nustatyti įsipareigojimai yra minimalūs ir atitinka kritinę situaciją, kuriai skiriama pagalba. Už dotacijos panaudojimą atsako tik valstybės naudos gavėjos valdžios institucijos. Visa pagalbos suma skiriama iš anksto. Valstybė naudos gavėja ir Komisija neturi jokių programų rengimo įsipareigojimų ar kitokių oficialių stebėsenos ir ataskaitų procedūrų, išskyrus įgyvendinimo susitarimo sudarymą. Tačiau valstybė naudos gavėja turi pateikti ataskaitą apie iš dotacijos gautą naudą ir ataskaitą baigus veiklą.

Todėl administracinė našta, tenkanti Bendrijai, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms yra kiek galima ribota ir neviršija Komisijos galimybių atlikti savo įsipareigojimus vykdant Bendrijos biudžetą.

- Instrumentų pasirinkimas

Pasiūlyti instrumentai: Šis pasiūlymas pakeičia galiojantį reglamentą ir todėl turėtų būti reglamento formos.

Kitokia forma bus netinkama, kadangi tikslą galima pasiekti tik tiesiogiai taikant teisinę priemonę.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas atitinka galiojančias Solidarumo fondo nuostatas skiriant finansinę paramą skubiems atstatymo darbams ir teroro aukoms valstybių narių arba šalių kandidačių prašymu. Kaip vieną iš instrumentų, skirtų ES piliečių rūpesčiams, Komisija siūlo įtraukti fondą į 2007–2013 m. finansinės programos 3 išlaidų kategoriją „ Pilietiškumas, laisvė, saugumas ir teisingumas “. Procedūrose išlieka dabartinė tvarka, pagal kurią biudžeto valdymo institucija dalyvauja sprendžiant apie išteklių skyrimą ir apibrėžiant lėšų paskirtį konkrečiai apibrėžtiems solidarumo veiksmams. Nepanaudoti asignavimai negali būti naudojami kitiems tikslams arba Komisijos pasiūlytam „perskirstymo mechanizmui“.

Tam, kad būtų galima reaguoti greičiau, nei pagal dabartinio ESSF nuostatą, buvo sukurtas mechanizmas, pagal kurį esant tam tikroms aplinkybėms pagal prašymą kaip „skubus solidarumas“ gali būti išmokėtas avansas, sudarantis 5 % reikalavimus atitinkančios veiklos apskaičiuotos sumos, tačiau ne daugiau kaip 5 milijonus eurų. Tokiu atveju turimi įsipareigojamieji asignavimai turėtų būti pervesti į atitinkamas biudžeto eilutes ir dar kartą perkelti patvirtinus paraišką ir įsigaliojus biudžeto pakeitimui. Šis išankstinis dalinis mokėjimas būtų laikomas pagalbos, kuri bus skirta atlikus įvertinimą ir užbaigus biudžetinę procedūrą, avansu. Jeigu paraiška nebuvo priimta, gautas avansas turėtų būti grąžintas Komisijai.

Fondui numatytas finansinis paketas, kurį sudaro metinė 1 milijardo eurų suma, taip pat yra orientuotas į dabartinį Solidarumo fondą. Kaip ir dabar, kiekvienų metų spalio 1 d. fonde turi būti likęs bent ketvirtadalis metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki metų pabaigos atsirandančius poreikius.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

- Supaprastinimas

Pasiūlyme numatoma supaprastinti teisės aktus.

Viena priemonė apims solidarumo veiksmus reaguojant į dideles krizines situacijas, nepaisant jų kilmės ar priežasties.

- Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus šį pasiūlymą galiojantys teisės aktai bus panaikinti.

- Persvarstymas, pakeitimas, galiojimo trukmė

Pasiūlyme numatyta persvarstymo išlyga.

Pasiūlyme numatyta pakeitimo išlyga.

2005/0033 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 159 straipsnio trečią dalį ir 181 a straipsnio antrą dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[4],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[6],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[7],

kadangi:

(1) Didelių nelaimių arba krizinių situacijų atveju Bendrija turėtų solidarizuotis su susijusiomis valstybėmis narėmis ir gyventojais, suteikdama finansinę paramą, kuri padėtų nelaimės ištiktiems regionams greitai grįžti prie normalių gyvenimo sąlygų, ir prisidėdama prie finansinių kompensacijų teroro aukoms.

(2) Bendrija taip pat turėtų solidarizuotis su derybas dėl stojimo į ES pradėjusiomis šalimis.

(3) Didelės nelaimės arba krizinės situacijos gali būti gamtinio, pramoninio ar technologinio pobūdžio, įskaitant jūrų taršą ir radiologinę grėsmę, arba gali kilti dėl visuomenės sveikatos krizių ar teroro aktų. Esami ekonominės ir socialinės sanglaudos instrumentai gali finansuoti prevencines priemones bei atstatyti sugadintą infrastruktūrą. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002[8] įsteigtas Europos Sąjungos solidarumo fondas suteikia Komisijai galimybę padėti mobilizuojant pagalbos tarnybas, kad patenkintų būtiniausius gyventojų poreikius ir prisidėtų prie greito sugadintos pagrindinės infrastruktūros atstatymo siekiant atkurti normalią ekonominę veiklą nelaimės ištiktuose regionuose. Tačiau fondas visų pirma numatytas gaivalinėms nelaimėms. Taip pat reikėtų numatyti nuostatą, leisiančią Komisijai suteikti pagalbą susidarius negaivalinio pobūdžio krizinėms situacijoms.

(4) Veiksmų, kurių reikia imtis, tikslas yra papildyti susijusių valstybių pastangas tokiais atvejais, kai nelaimių ar krizinių situacijų padaryta žala tokia didelė, kad tos valstybės savo jėgomis negali susidoroti su situacija. Kadangi šio tikslo valstybės narės negali pakankamai pasiekti, o dėl veiklos apimties arba veiksmingumo jie gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nereglamentuojama daugiau nei yra būtina siekiant šių tikslų.

(5) Laikantis subsidiarumo principo, parama pagal šią priemonę turėtų būti teikiama tik didelių nelaimių atvejais. Jos turėtų būti apibrėžiamos pagal sritis. Vis dėl to turėtų būti numatytas tam tikras politinio pripažinimo laipsnis, kad būtų galima reaguoti į įvykius, kurių pasekmės ypatingai sunkios, tačiau kurių negalima įvertinti tik fizinės žalos atžvilgiu dėl jų pobūdžio, pavyzdžiui, didelės sveikatos krizės ir teroro aktai. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas specifinei atokiausių ir atskirtų regionų, pavyzdžiui, salų ir labiausiai nutolusių regionų, padėčiai.

(6) Nuo didelių ir ypač nuo gaivalinių nelaimių dažnai nukenčia daugiau nei viena valstybė. Jeigu nuo nelaimės nukentėjo reikalavimus atitinkanti valstybė, pagalbą reikėtų suteikti ir kaimyninei reikalavimus atitinkančiai nuo tos pačios nelaimės nukentėjusiai šaliai.

(7) Bendrijos pagalba turėtų papildyti nukentėjusių valstybių pastangas ir turėtų būti naudojama padengti daliai viešųjų išlaidų, skirtų pagrindinei skubiai veiklai po didelės nelaimės.

(8) Laikantis subsidiarumo principo, Bendrijos parama turėtų būti teikiama tik pagal nukentėjusios valstybės paraišką. Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybių pateiktų prašymų svarstymas būtų teisingas.

(9) Paraišką pateikusioms valstybėms gali prireikti neatidėliotinos finansinės paramos, kuri padėtų padengti su skubiausiai gelbėjimo veikla susijusias išlaidas. Todėl paraišką pateikusios valstybės prašymu po paraiškos gavimo turėtų būti skirtas išankstinis finansavimas.

(10) Siekiant užtikrinti, kad Bendrija galėtų reaguoti, jei tais pačiais metais atsitiktų keletas didelių nelaimių, reikalingas riziką ribojantis finansų valdymas.

(11) Ši priemonė turėtų leisti greitai priimti sprendimą finansiniams ištekliams paskirti ir kuo greičiau juos sutelkti. Administracinės procedūros turėtų būti atitinkamai pritaikytos ir taikomos tik būtiniausiu atveju. Dėl to Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sudarė Tarpinstitucinį susitarimą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo finansavimo[9].

(12) Pagal šį reglamentą skirtų lėšų išmokėjimo ir panaudojimo mechanizmas būti pritaikytas atsižvelgiant į neatidėliotiną padėtį. Todėl turėtų būti nustatytas galutinis terminas suteiktai finansinei paramai panaudoti.

(13) Gali būti pageidaujama, kad valstybė, gaunanti pagalbos teikiamą naudą, atsižvelgdama į savo konkrečias konstitucines, institucines, teisines ar finansines sąlygas, įtrauktų regioninės ar vietos valdžios institucijas į įgyvendinimo susitarimų sudarymą ir jų taikymą. Vis dėl to valstybė naudos gavėja turėtų likti atsakinga už paramos įgyvendinimą ir Bendrijos lėšomis finansuojamos veiklos valdymą ir kontrolę, kaip numatyta 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[10], toliau – Finansinis reglamentas.

(14) Pagal šį reglamentą finansuojama veikla negali gauti finansinės paramos pagal kitus Bendrijos finansinius instrumentus. Jeigu su veikla susijusi finansinė parama skiriama Bendrijos arba iš tarptautinių instrumentų, susijusių su konkrečios žalos atlyginimu, dėl tos paties priežasties ši veikla taip pat neturėtų gauti naudos iš paramos, teikiamos pagal šį reglamentą.

(15) Bendrijos veiksmai neturėtų panaikinti nei trečiųjų šalių atsakomybės, kurios, laikydamosi principo "teršėjas moka", pirmiausia atsako už savo padarytą žalą, nei trukdyti imtis prevencinių priemonių valstybių narių ir Bendrijos lygiais.

(16) Įgyvendinant Bendrijos finansinę paramą bei tinkamai prižiūrint išteklių panaudojimą, būtinas didžiausias skaidrumas.

(17) Reikėtų numatyti nuostatą, skirtą tam, kad valstybės naudos gavėjos pateisintų gaunamos paramos panaudojimą.

(18) Išskirtiniais atvejais ir atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius solidarumo veiksmams pagal šį reglamentą tais metais, kai atsitiko nelaimė, reikėtų numatyti nuostatą dėl papildomų dotacijų iš asignavimų kitiems metams.

(19) Būtina numatyti, kad kompetentingos Bendrijos įstaigos gebėtų atlikti savo pareigas kontroliuojant finansus.

(20) Parama išlaidoms, kurios po to susigrąžinamos iš trečiųjų šalių arba parama, kuri pagal šį reglamentą nebuvo panaudota arba kurios, galutinai įvertinus padarytą žalą, buvo skirta per daug, turėtų būti grąžinta.

(21) Siekiant pagerinti Komisijos galimybes įvertinti jai pateiktas paraiškas turėtų būti numatyta techninė pagalba solidarumo veiksmams pagal šį reglamentą.

(22) Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 turėtų būti panaikintas nuo šio reglamento taikymo dienos. Tačiau jo nuostatos turėtų būti toliau taikomos visoms iki tos dienos pateiktoms paraiškoms.

(23) Šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2007–2013 m. Finansinių perspektyvų taikymo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Objektas ir sritis

1. Įsteigiamas Europos Sąjungos solidarumo fondas, toliau – Fondas, suteiksiantis Bendrijai galimybę reaguoti į dideles nelaimes, nuo kurių nukentėjo valstybės narės arba šalys kandidatės, dalyvaujančios stojimo derybose su Europos Sąjunga, toliau – reikalavimus atitinkančios valstybės.

2. Šiame reglamente nustatomos Fondo veiklos, susijusios su toliau išvardytais aspektais, taisyklės:

a) gaivalinės nelaimės;

b) nelaimės pramonės ir technologijų srityje;

c) visuomenės sveikatos krizės;

d) teroro aktai.

2 straipsnis

Didelės nelaimės

Šiame reglamente nelaimė laikoma didele, jeigu ji bent vienoje iš reikalavimus atitinkančių valstybių, kai padaryta tiesioginė žala vertinama daugiau kaip 1 milijardu eurų 2007 m. kainomis arba daugiau kaip 0,5% tos valstybės BNP.

Tačiau net jei netenkinami šie kiekybiniai kriterijai, Komisija, esant išimtinėms ir visiškai pateisinamoms aplinkybėms, gali pripažinti, kad didelė nelaimė įvyko reikalavimus atitinkančios valstybės teritorijoje.

3 straipsnis

Solidarumo veikla

1. Reikalavimus atitinkančios valstybės prašymu Komisija gali suteikti dotacijos formos finansinę paramą iš Fondo, jeigu didelė nelaimė įvyksta tos valstybės teritorijoje.

Paprašius reikalavimus atitinkančiai valstybei, turinčiai bendrą sieną su pirmoje pastraipoje nurodyta valstybe ir nukentėjusiai nuo tos pačios didelės nelaimės, Komisija tai valstybei taip pat gali skirti paramą iš Fondo.

2. Kiekvienos nelaimės atveju valstybei suteikiama tik viena dotacija.

4 straipsnis

Reikalavimus atitinkanti veikla

Finansinė parama pagal šį reglamentą skiriama tik susijusios valstybės valdžios institucijų arba visuomenės intereso vardan dirbančių įstaigų atliekamai veiklai, skirstomai į šias kategorijas:

a) pagrindinė skubi veikla, reikalinga nedelsiant atstatyti energetikos, vandens ir nuotekų valymo, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių darbą;

b) skubi medicininė pagalba ir priemonės, skirtos apsaugoti gyventojus nuo grėsmės sveikatai, įskaitant skiepų, vaistų, medicinos priemonių ir įrangos, naudojamų krizės metu, pristatymą;

c) laikinų patalpų ir finansavimo gelbėjimo tarnyboms suteikimas, kad būtų patenkinti būtiniausi gyventojų poreikiai;

d) pagrindinė skubi veikla, skirta nedelsiant apsaugoti prevencines infrastruktūras;

e) neatidėliotinos kultūros paveldo apsaugos priemonėmis;

f) pagrindinė skubi veikla – nedelsiant išvalyti nelaimės ištiktas vietoves, o taip pat gamtos zonas;

g) medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba tiesioginėms teroro aktų aukoms ir jų šeimoms.

5 straipsnis

Paraiškos

1. Iš karto, kai tik įmanoma, bet ne vėliau kaip po dešimties savaičių po pirmosios nelaimės padarytos žalos, valstybė gali pateikti Komisijai paraišką paramai iš Fondo gauti, pateikdama, be kita ko, visą turimą informaciją apie:

a) bendrą nelaimės padarytą žalą ir jos poveikį gyventojams ir ekonomikai;

b) 4 straipsnyje išvardytų veiklos kategorijų apskaičiuotų sąnaudų išskaidymą;

c) visus kitus Bendrijos finansavimo šaltinius, kurie padėtų atstatyti nelaimės padarytą žalą;

d) visus kitus nacionalinio ar tarptautinio finansavimo šaltinius, įskaitant valstybinio bei privataus draudimo dydį, galinčius prisidėti prie žalos atlyginimo sąnaudų, o ypač prie sąnaudų reikalavimus atitinkančiai veiklai.

Informacijoje, numatytoje a punkto pirmoje pastraipoje, nurodoma apskaičiuota nelaimės padaryta visa tiesioginė žala.

2. Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodyta ir bet kokia papildoma informacija, kurios Komisija prašė arba gavo kitokiais būdais, įvertina, ar tenkinamos šio reglamento sąlygos finansinės paramos skyrimui

Jeigu susijusi valstybė pirmosios pastraipos tikslais savo iniciatyva pateikė papildomą informaciją, tą informaciją Komisija turi gauti per du mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos.

Tačiau jeigu Komisija pirmosios pastraipos tikslais paprašo susijusios valstybės pateikti papildomos informacijos, tą informaciją Komisija turi gauti per vieną mėnesį nuo prašymo dienos.

6 straipsnis

Išankstinis finansavimas

1. Komisija, gavusi paraišką, nurodytą 5 straipsnio 1 dalyje, gali nedelsdama priimti sprendimą skirti išankstinį finansavimą pačiai skubiausiai reikalavimus atitinkančiai veiklai ir susijusiai valstybei iš karto išmokėti visą išankstinį finansavimą.

Pirma pastraipa taikoma tik tuomet, kai paraiškoje yra aiškus prašymas skirti išankstinį finansavimą.

2. Išankstinio finansavimo suma, išmokėta pagal 1 dalies pirmą pastraipą, sudaro 5 % visų apskaičiuotų išlaidų, nurodytų 5 straipsnio 1 dalies b punkte, tačiau neviršija 5 milijonų eurų.

7 straipsnis

Finansinės paramos nustatymas

1. Komisija, remdamasi pagal 5 straipsnio 2 dalį atliktu įvertinimu, kuo greičiau nustato tinkamą finansinės paramos, jei ji bus skiriama, sumą, kuri turi būti paskirta neviršijant turimų išteklių.

Ši suma negali viršyti 50 % visų 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų apskaičiuotų išlaidų.

2. Jeigu Komisija, remdamasi pagal 5 straipsnio 2 dalį atliktu įvertinimu, priėjo išvados, kad nebuvo įvykdytos šio reglamento sąlygos finansinės paramos skyrimui, ji atitinkamai apie tai praneša susijusiai valstybei.

Bet koks išankstinis finansavimas, sumokėtas pagal 6 straipsnio 1 dalį, turi būti grąžintas Komisijai per tris mėnesius nuo to pranešimo dienos.

8 straipsnis

Biudžeto procedūra

1. Komisija, nusprendusi, kad finansinė parama iš Fondo turėtų būti skiriama, pateikia biudžeto valdymo institucijai pasiūlymus, kurių reikia, kad būtų leista paskirti asignavimus, atitinkančius pagal 7 straipsnio 1 dalį nustatytą sumą.

Su pasiūlymu pateikiama:

a) pagal 5 straipsnio 2 dalį atliktas įvertinimas ir visos informacijos, kuria remiantis jis buvo atliktas, santrauka;

b) įrodymai, kad tenkinamos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

c) pasiūlytą sumą pagrindžiančias priežastis.

2. Kai biudžeto valdymo institucija paskiria asignavimus, Komisija priima sprendimą dėl dotacijos, atsižvelgdama į pagal 6 straipsnio 1 dalį išmokėtą išankstinį finansavimą.

9 straipsnis

Išmoka ir dotacijos panaudojimas

1. Priėmusi sprendimą dėl dotacijos Komisija iš karto, kai pasirašoma 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis, ją visą išmoka valstybei naudos gavėjai.

2. Valstybė naudos gavėja 18 mėnesių po pirmosios nelaimės padarytos žalos naudoja dotaciją ir visas iš jos gautas palūkanas nuo to laiko vykdytai reikalavimus atitinkančiai veiklai finansuoti.

10 straipsnis

Dotacijos įgyvendinimas

1. Remdamosi konkrečiomis valstybės naudos gavėjos ir Bendrijos konstitucinėmis, institucinėmis, teisinėmis ar finansinėmis nuostatomis, Komisija ir valstybė naudos gavėja sudaro susitarimą dėl dotacijos sprendimo įgyvendinimo.

Šiame susitarime visų pirma apibūdinama finansuojamos veiklos rūšis ir vieta.

2. Komisija užtikrina, kad pagal įgyvendinimo susitarimus visos valstybės naudos gavėjos prisiimtų tokius pačius įsipareigojimus.

3. Valstybė naudos gavėja atrenka atskiras veiklos rūšis ir įgyvendinimą dotaciją remdamasi šio reglamento reikalavimais, dotacijos sprendimu ir susitarimu.

Valstybė naudos gavėja šią atsakomybę įgyvendina nepažeisdama Komisijos atsakomybės už Europos Bendrijų bendrojo biudžeto įgyvendinimą ir remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, toliau – Finansinio reglamento, taikomo bendram arba decentralizuotam valdymui, nuostatomis.

11 straipsnis

Veiklos finansavimas

1. Veiklai, kuri visa ar tik jos dalis finansuojama pagal įgyvendinimo susitarimą, neturi būti skirtas finansavimas iš bet kurių kitų Bendrijos arba tarptautinių instrumentų.

Valstybė naudos gavėja užtikrina, kad būtų laikomasi pirmosios pastraipos nuostatos.

2. Valstybės naudos gavėjos stengiasi gauti visą galimą kompensaciją iš trečiųjų šalių.

12 straipsnis

Suderinamumas su kitais instrumentais

Iš Fondo finansuojama veikla turi atitikti Sutarties nuostatas ir pagal ją priimtus instrumentus, Bendrijos politiką ir priemones bei pasirengimo stojimui paramos instrumentus.

13 straipsnis

Galutinė ataskaita ir užbaigimas

1. Ne vėliau kaip po šešių mėnesių pasibaigus 9 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, valstybė naudos gavėja Komisijai pateikia ataskaitą apie finansinį dotacijos panaudojimą bei ataskaitą, pagrindžiančią išlaidų panaudojimą, nurodydama visus kitus atitinkamos veiklos finansavimo šaltinius.

Ataskaitoje išvardijamos valstybės naudos gavėjos nustatytos ar pasiūlytos prevencinės priemonės, kad būtų sumažinta žala ir, kiek tai įmanoma, išvengta panašių nelaimių pasikartojimo.

2. Ne vėliau kaip po šešių mėnesių po to, kai Komisija gavo visą informaciją, nurodytą 1 dalyje, ji nutraukia paramos iš Fondo tiekimą.

14 straipsnis

Euro naudojimas

Paraiškose, sprendimuose dėl dotacijų, įgyvendinimo susitarimuose ir pagal šį reglamentą pateiktose ataskaitose bei kituose susijusiuose dokumentuose visos sumos išreiškiamos eurais.

15 straipsnis

Finansų stygius

1. Jeigu tuo metu, kai buvo pateiktas pasiūlymas pagal 8 straipsnį, Fonde tiems metams likusių finansinių išteklių nepakanka skirti reikiamos finansinės paramos sumą, Komisija gali siūlyti, kad skirtumas būtų finansuojamas iš kitų metų Fondo finansinių asignavimų.

2. Visais atvejais laikomasi viso metinio Fondo biudžeto ribų tais metais, kai įvyko nelaimė, ir kitais metais.

16 straipsnis

Bendrijos įstaigų atliekama finansų kontrolė

Visuose finansavimo sprendimuose, priimtuose pagal 10 straipsnyje numatytą įgyvendinimo susitarimą, ir visuose pagal juos sudarytuose susitarimuose ir sutartyse numatoma, kad Komisija patikrinimus atlieka per Kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), o patikrinimus vietoje atlieka Komisija ir Audito Rūmai, laikydamiesi atitinkamų procedūrų.

17 straipsnis

Susigrąžinimas

1. Tais atvejais, kai visa tiesioginė žala yra bent 10 % mažesnė už pagal 5 straipsnio 1 dalies a punktą apskaičiuotą sumą, Komisija gali pareikalauti valstybės naudos gavėjos grąžinti atitinkamą gautos finansinės paramos sumą.

2. Jeigu valstybė naudos gavėja neatitinka 10 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, Komisija gali pareikalauti valstybės naudos gavėjos grąžinti atlyginti visą gautą finansinę paramą arba jos dalį.

3. Prieš priimdama sprendimą pagal 1 ir 2 dalį Komisija tinkamai ištiria atvejį ir, visų pirma, suteikia valstybei naudos gavėjai per atitinkamą laiko tarpą pateikti savo pastabas.

4. Bet kokia neteisėtai gauta ir grąžintina suma grąžinama Komisijai. Nuo sumos, negrąžintos kaip reikalauja Finansinis reglamentas, gali būti skaičiuojamos palūkanos.

18 straipsnis

Komisijos iniciatyva skiriama techninė pagalba

1. Komisijos iniciatyva, kai skiriama iki 0,20 % tų metų finansinių išteklių, Fondas gali būti naudojamas finansuoti parengiamąsias, stebėsenos, administracines ir techninės pagalbos, audito ir patikrinimų priemones, būtinų šiam reglamentui įgyvendinti.

Šie veiksmai vykdomi pagal Finansinio reglamento 53 straipsnio 2 dalį, kitas šio reglamento nuostatas ir jo įgyvendinimo taisykles, taikomas šiai biudžeto vykdymo formai.

Šie veiksmai visų pirma turi apimti ekspertų ataskaitas, skirtas padėti Komisijai įvertinti paraiškas pagal 5 straipsnio 2 dalį.

2. Jeigu finansavimas iš Fondo numatytas, Komisija priima sprendimą dėl 1 dalies pirmoje pastraipoje išvardytų veiksmų.

19 straipsnis

Metinė ataskaita

Iki kiekvienų metų liepos 1 d., pradedant [kiti metai po paraiškos pateikimo datos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie praėjusių metų veiklą pagal šį reglamentą. Toje ataskaitoje visų pirma turi būti pateikta informacija, susijusi su pateiktomis paraiškomis, priimtais sprendimais dėl dotacijų ir skirtos finansinės paramos teikimo nutraukimą.

20 straipsnis

Peržiūra

Komisijos siūlymu Europos Parlamentas ir Taryba peržiūri šį reglamentą ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d.

21 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 panaikinamas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 toliau taikomas visoms iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisijos gautoms paraiškoms.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

LEGISLATIVE FINANCIAL STATEMENT

1. NAME OF THE PROPOSAL :

Proposal for a REGULATION of the European Parliament and of the Council establishing the European Union Solidarity Fund

2. ABM / ABB FRAMEWORK

Policy Area(s) concerned and associated Activity/Activities:

Citizenship, Freedom, Security and Justice

3. BUDGET LINES

3.1. Budget lines (operational lines and related technical and administrative assistance lines (ex- B.A lines)) including headings :

Three budget lines under heading 3

For Administrative Management: 13 01 04 04

For Member States: 13 06 01

For Candidate countries: 13 06 02

3.2. Duration of the action and of the financial impact:

Indeterminate, with the possibility of using up to EUR 1000 million per year in current prices to be made available on a case by case basis by the budgetary authority in the event of major disasters upon proposal from the Commission of an amending budget

Up to 0.2% of any grant paid under the EUSF may be used for Technical Assistance under 13 01 04 04.

Up to 5% of the estimated costs of eligible operation claimed in the application - but no more than € 5 million in each case – may be granted as advance funding upon request of the affected Member State. In this case, available Commitment Appropriations would have to be transferred to either 13 06 01 or 13 06 02 and re-transferred once the application has been approved and the amending budget becomes effective. The Member State would have to repay the advance payment if the application is not approved.

3.3. Budgetary characteristics (add rows if necessary) :

Budget line | Type of expenditure | New | EFTA contribution | Contributions from applicant countries | Heading in financial perspective |

| |Year n |Year n+1 |Year n+2 |Year n+3 |Year n+4 |Year n+5 | |Officials or temporary staff[19] (XX 01 01) |A*/AD |2 |2 |2 |2 |2 |2 | | |B*, C*/AST | | | | | | | |Staff financed[20] by art. XX 01 02 | | | | | | | |Other staff[21] financed by art. XX 01 04/05 | | | | | | | | TOTAL |2 |2 |2 |2 |2 |2 | |

7.2.2. Description of tasks deriving from the action

Assessment of applications, preparation of grant decisions, monitoring and closure of assistance

7.2.3. Sources of human resources (statutory)

Two statutory posts currently allocated to the management of the programme

7.2.4. Other Administrative expenditure included in reference amount (XX 01 04/05 – Expenditure on administrative management)

EUR million (to 3 decimal places)

Budget line

(number and heading)

13 01 04 04, heading 3 |Year n |Year n+1 |Year n+2 |Year n+3 |Year n+4 |Year n+5

and later |TOTAL | | 1 Technical and administrative assistance (including related staff costs) | | | | | | | | | Executive agencies[22] | | | | | | | | | Other technical and administrative assistance |p.m. |p.m. |p.m. |p.m. |p.m. |p.m. |p.m. | | - intra muros | | | | | | | | | - extra muros | | | | | | | | | Total Technical and administrative assistance | p.m. |p.m. |p.m. |p.m. |p.m. |p.m. |p.m. | |

7.2.5. Financial cost of human resources and associated costs not included in the reference amount

EUR million (to 3 decimal places)

Type of human resources |Year n |Year n+1 |Year n+2 |Year n+3 |Year n+4 |Year n+5

and later | |Officials and temporary staff (XX 01 01) |0.216 |0.216 |0.216 |0.216 |0.216 |0.216 | |Staff financed by Art XX 01 02 (auxiliary, END, contract staff, etc.)

(specify budget line) | | | | | | | | Total cost of Human Resources and associated costs (NOT in reference amount) | 0.216 | 0.216 | 0.216 | 0.216 | 0.216 | 0.216 | |

Calculation– Officials and Temporary agents Reference should be made to Point 8.2.1, if applicable

2 statutory posts à EUR 108.000 p.a

Calculation– Staff financed under art. XX 01 02

Reference should be made to Point 8.2.1, if applicable

7.2.6. Other administrative expenditure not included in reference amount

EUR million (to 3 decimal places)

|

Year n |Year n+1 |Year n+2 |Year n+3 |Year n+4 |Year n+5

and later |TOTAL | |XX 01 02 11 01 – Missions | | | | | | | | |XX 01 02 11 02 – Meetings & Conferences | | | | | | | | |XX 01 02 11 03 – Committees[23] | | | | | | | | |XX 01 02 11 04 – Studies & consultations | | | | | | | | |XX 01 02 11 05 - Information systems | | | | | | | | | 2 Total Other Management Expenditure (XX 01 02 11) | | | | | | | | | 3 Other expenditure of an administrative nature (specify including reference to budget line)

| | | | | | | | | Total Administrative expenditure, other than human resources and associated costs (NOT included in reference amount) | | | | | | | | |

Calculation - Other administrative expenditure not included in reference amount

[1] KOM(2004) 101.

[2] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

[3] KOM(2005) 113, 2005 4 6.

[4] OL C[…], […], p. […].

[5] OL C[…], […], p. […].

[6] OL C[…], […], p. […].

[7] OL C[…], […], p. […].

[8] OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

[9] Dar neskelbta.

[10] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[11] Differentiated appropriations.

[12] Expenditure that does not fall under Chapter xx 01 of the Title xx concerned.

[13] Expenditure within article xx 01 04 of Title xx.

[14] Expenditure within chapter xx 01 other than articles xx 01 04 or xx 01 05.

[15] See points 19 and 24 of the Interinstitutional agreement.

[16] Additional columns should be added if necessary i.e. if the duration of the action exceeds 6 years.

[17] If more than one method is indicated please provide additional details in the "Relevant comments" section of this point.

[18] As described under Section 5.3.

[19] Cost of which is NOT covered by the reference amount.

[20] Cost of which is NOT covered by the reference amount.

[21] Cost of which is included within the reference amount.

[22] Reference should be made to the specific legislative financial statement for the Executive Agency(ies) concerned.

[23] Specify the type of committee and the group to which it belongs.