1.   Agentūra gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje (toliau – Europos gynybos agentūra arba Agentūra), iš pradžių įsteigta Bendraisiais veiksmais 2004/551/BUSP, tęsia veiklą pagal toliau pateiktas nuostatas.

2.   Agentūra yra pavaldi Tarybai ir remdama BUSP ir BSGP veikia Sąjungos bendroje institucinėje sistemoje, nedarant poveikio Sąjungos institucijų ir Tarybos organų pareigoms. Agentūros misija nedaro poveikio kitoms Sąjungos kompetencijoms, visiškai laikantis ES sutarties 40 straipsnio.

3.   Agentūros veikloje gali dalyvauti visos to pageidaujančios valstybės narės. Valstybės narės, kurios priimant šį sprendimą jau dalyvauja Agentūros veikloje, toliau laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.

4.   Bet kuri valstybė narė, pageidaujanti dalyvauti Agentūros veikloje po šio sprendimo įsigaliojimo arba išstoti iš Agentūros, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir informuoja vyriausiąjį įgaliotinį. 8 straipsnyje nurodyta Valdančioji taryba nustato šiam dalyvavimui ar išstojimui reikalingas technines ir finansines sąlygas.

5.   Agentūros būstinė yra Briuselyje.

1.   Agentūros misija – remti Tarybos ir valstybių narių pastangas pagerinti Sąjungos gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir remti BSGP, kokia ji yra šiuo metu ir kokia ji bus ateityje.

2.   Agentūra nustato operacijų vykdymo reikalavimus, skatina imtis priemonių šiems reikalavimams įvykdyti, padeda nustatyti ir atitinkamais atvejais įgyvendinti priemones, būtinas gynybos sektoriaus pramoninei ir technologinei bazei stiprinti, dalyvauja formuojant Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką ir padeda Tarybai įvertinti karinių pajėgumų tobulinimą.

3.   Agentūros misija nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai gynybos klausimais.

1.   Agentūra yra pavaldi Tarybai, kuriai ji teikia ataskaitas ir kuri jai nustato gaires ar rekomendacijas, susijusias su Agentūros darbu, visų pirma su jos trejų metų planavimo programa, bei veikia Tarybos politinėje priežiūroje.

2.   Agentūra reguliariai teikia Tarybai veiklos ataskaitas ir pirmiausia:

a)	kiekvienų metų lapkričio mėn. pateikia Tarybai tų metų Agentūros veiklos ataskaitą;

b)

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, bent kartą per metus pateikia Tarybai informaciją apie Agentūros veiklą prisidedant prie vertinimo, atliekamo vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktyje.

Agentūra laiku teikia Tarybai informaciją apie svarbius klausimus, teiktinus Valdančiajai tarybai, kad ji priimtų sprendimus.

3.   Taryba vieningai ir atitinkamai atsižvelgdama į PSK ar kitų kompetentingų Tarybos organų patarimus, nustato gaires ar rekomendacijas, susijusias su Agentūros darbu, visų pirma susijusias su jos trejų metų planavimo programa.

4.   Agentūra gali prireikus teikti Tarybai ir Komisijai rekomendacijas dėl jos misijos įgyvendinimo.

1.   Agentūra, vykdydama savo funkcijas ir užduotis, gerbia kitas Sąjungos ir Sąjungos institucijų kompetencijas.

2.   Agentūros funkcijų ir užduočių vykdymas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai gynybos klausimais.

3.   Agentūra, būdama pavaldi Tarybai:

a)

padeda nustatyti valstybių narių karinių pajėgumų tikslus ir įvertinti, kaip valstybės narės laikosi dėl pajėgumų prisiimtų įsipareigojimų, visų pirma: i) kartu su kompetentingais Tarybos organais, įskaitant ESKK, ir naudodamasi, inter alia, Pajėgumų plėtojimo mechanizmu (PPM) ar jį pakeičiančiu mechanizmu, nustato būsimus Sąjungos gynybos pajėgumų reikalavimus; ii) koordinuoja Pajėgumų plėtojimo plano (PPP) ar jį pakeičiančio plano įgyvendinimą; iii) remdamasi kriterijais, dėl kurių turi susitarti valstybės narės, vertina valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus dėl pajėgumų, inter alia, pagal PPP procesą ir PPM ar juos pakeičiančias priemones;

b)

skatina operacijų vykdymo poreikių suderinimą bei veiksmingų, suderinamų viešųjų pirkimų metodų patvirtinimą, visų pirma: i) skatina ir koordinuoja karinių reikalavimų derinimą; ii) nustatydama ir skleisdama geriausią praktiką skatina ekonomiškai efektyvius ir veiksmingus viešuosius pirkimus; iii) teikia pajėgumų plėtojimo ir įsigijimų finansinių prioritetų įvertinimus;

c)

siūlo daugiašalius projektus, kuriais siekiama įgyvendinti karinių pajėgumų tikslus, užtikrina valstybių narių įgyvendinamų programų koordinavimą ir konkrečių bendradarbiavimo programų valdymą, visų pirma: i) skatina ir siūlo naujus daugiašalius bendradarbiavimo projektus; ii) nustato ir siūlo bendradarbiavimo veiksmus operacijų vykdymo srityje; iii) vykdo veiklą siekdama koordinuoti valstybėse narėse įgyvendinamas esamas programas; iv) valstybių narių prašymu prisiima atsakomybę už konkrečių programų valdymą; v) valstybių narių prašymu rengia programas, kurias numatoma valdyti pasitelkiant OCCAR ar kitas priemones, kai tinkama;

d)

remia mokslinius tyrimus gynybos technologijų srityje ir koordinuoja bei planuoja bendrų mokslinių tyrimų veiklą ir techninių sprendimų, tenkinančių būsimus veiklos vykdymo poreikius, nagrinėjimą, visų pirma: i) skatina mokslinius tyrimus, atitinkamais atvejais kartu su Sąjungos moksliniais tyrimais, skirtus būsimiems saugumo ir gynybos pajėgumų reikalavimams tenkinti, ir tokiu būdu stiprina Europos pramoninį ir technologinį potencialą šioje srityje; ii) skatina tikslingesnius bendrus gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas; iii) per tyrimus ir projektus spartina gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas; iv) tvarko sutartis gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų srityje; v) kartu su Komisija siekia, kad gynybos ir civilinės arba su saugumu susijusios mokslinių tyrimų programos kuo labiau papildytų viena kitą, ir siekia kuo didesnės jų sinergijos;

e)

padeda nustatyti ir prireikus įgyvendinti visas gynybos sektoriaus pramoninės ir technologinės bazės stiprinimui bei karinių išlaidų veiksmingumo didinimui naudingas priemones, visų pirma: i) padeda kurti tarptautiniu mastu konkurencingą Europos gynybos įrangos rinką, nedarant poveikio vidaus rinkos taisyklėms ir Komisijos kompetencijai šioje srityje; ii) rengia atitinkamą politiką ir strategijas konsultuodamasi su Komisija ir, jeigu reikia, pramonės sektoriumi; iii) konsultuodamasi su Komisija visos ES mastu rengia ir derina atitinkamas procedūras, laikydamasi Agentūrai pavestų užduočių;

f)

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, padeda vykdyti tą bendradarbiavimą, visų pirma: i) sudaro palankesnes sąlygas svarbiausioms bendroms ar Europos pajėgumų plėtojimo iniciatyvoms; ii) prisideda reguliariai vertinant dalyvaujančių valstybių narių su gebėjimais susijusius indėlius, ypač įneštus vadovaujantis kriterijais, kurie nustatomi, inter alia, remiantis Protokolo Nr. 10 2 straipsniu, ir apie tai praneša ne rečiau kaip kartą per metus;

g)	užtikrina darną su kitų sričių Sąjungos politika, jeigu jos daro poveikį gynybos pajėgumams;

h)	puoselėja gilesnį dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą laikydamasi Politikos programos dėl sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo;

i)	teikia paramą BSGP operacijoms, atsižvelgdama į ES krizių valdymo procedūras.

1.   Agentūros vadovas yra Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis).

2.   Agentūros vadovas yra atsakingas už Agentūros bendrą organizavimą bei veikimą ir užtikrina, kad vyriausiasis pareigūnas, kuris atsiskaito Agentūros vadovui, įgyvendintų Tarybos gaires ir rekomendacijas bei Valdančiosios tarybos sprendimus.

3.   Kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, Agentūros vadovas teikia Agentūros ataskaitas Tarybai.

4.   Agentūros vadovas yra atsakingas už derybas dėl administracinių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis ir kitomis organizacijomis, grupuotėmis ar subjektais, laikantis Valdančiosios tarybos duotų nurodymų. Laikantis tokių Valdančiosios tarybos patvirtintų susitarimų, Agentūros vadovas yra atsakingas už atitinkamų darbo santykių su jais nustatymą.

1.   Agentūros sprendimus priimantis organas yra Valdančioji taryba, kurią sudaro kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės atstovas, įgaliotas valstybės narės Vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus, ir Komisijos atstovas. Valdančioji taryba veikia vadovaudamasi Tarybos gairėmis ir rekomendacijomis.

2.   Valdančioji taryba susirenka dalyvaujančių valstybių narių gynybos ministrų ar jų atstovų lygiu. Valdančioji taryba kiekvienais metais paprastai bent du kartus posėdžiauja gynybos ministrų lygiu.

3.   Agentūros vadovas sušaukia Valdančiosios tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Dalyvaujančios valstybės prašymu Agentūros vadovas sušaukia posėdį per vieną mėnesį.

4.   Agentūros vadovas gali deleguoti įgaliojimus pirmininkauti gynybos ministrų atstovų lygio Valdančiosios tarybos posėdžiams.

5.   Valdančioji taryba gali susirinkti specialios sudėties (pvz., nacionalinių ginkluotės direktorių, pajėgumų direktorių, mokslinių tyrimų ir technologijų direktorių arba gynybos politikos direktorių sudėties).

6.   Valdančiosios tarybos posėdžiuose dalyvauja:

a)	Agentūros vyriausiasis pareigūnas, nurodytas 10 straipsnyje, arba jo atstovas;

b)	ESKK pirmininkas arba jo atstovas;

c)	Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovai.

7.   Kai svarstomi bendro intereso klausimai, Valdančioji taryba gali nuspręsti pakviesti:

a)	NATO Generalinį sekretorių arba jo paskirtą atstovą;

b)	kitų struktūrų, grupuočių ar organizacijų, kurių darbas susijęs su Agentūros darbu (pvz., tokių, kurios įsteigtos pagal LoI pagrindų susitarimą, taip pat OCCAR ir Europos kosmoso agentūros), vadovus ir (arba) pirmininkus;

c)	atitinkamais atvejais kitų trečiųjų šalių atstovus.

1.   Vadovaudamasi 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis Tarybos gairėmis ir rekomendacijomis, Valdančioji taryba:

a)	tvirtina Tarybai teiktinas ataskaitas;

b)	ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. vieningai priima Agentūros bendrąjį biudžetą;

c)

tvirtina Agentūros trejų metų planavimo programą, kurioje nustatomi Agentūros prioritetai neviršijant bendrojo biudžeto ribų, atkreipdama dėmesį į tai, kad planavimo programos antriesiems ir tretiesiems metams nustatytos finansinės vertės yra numatytos tik planavimo tikslais ir nėra teisiškai privalomos viršutinės ribos;

d)	pagal 19 straipsnį tvirtina ad hoc projektų ar programų sukūrimą Agentūroje;

e)	skiria vyriausiąjį pareigūną ir jo pavaduotoją;

f)	nusprendžia, kad viena ar daugiau valstybių narių Agentūrai gali patikėti tam tikros veiklos, patenkančios į jos kompetencijos sritį, administracinį ir finansinį valdymą, vadovaujantis 17 straipsniu;

g)	tvirtina visas Tarybai ar Komisijai teikiamas rekomendacijas;

h)	priima Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisykles;

i)	gali iš dalies keisti Agentūros bendrojo biudžeto vykdymo finansines nuostatas;

j)	gali pakeisti laikiniesiems ir pagal sutartį dirbantiems darbuotojams bei nacionaliniams komandiruotiems ekspertams taikomas taisykles ir nuostatas;;

k)	nustato 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto valstybių narių dalyvavimo ar išstojimo technines ir finansines priemones;

l)	priima nurodymus, susijusius su Agentūros vadovo derybomis dėl administracinių susitarimų;

m)	tvirtina 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus ad hoc susitarimus;

n)	sudaro 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus Agentūros ir trečiųjų šalių administracinius susitarimus;

o)	tvirtina metinę atskaitomybę ir balansą;

p)	duoda pritarimą sprendimams, susijusiems su Agentūros organizacine struktūra;

q)	tvirtina susitarimus dėl paslaugų lygio arba darbo tvarkos susitarimus, nurodytus 25 straipsnyje, išskyrus administracinio pobūdžio susitarimus;

r)	priima visus kitus atitinkamus sprendimus, susijusius su Agentūros misijos vykdymu.

2.   Valdančioji taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus jei šiame sprendime numatyta kitaip. Dalyvaujančių valstybių narių balsai paskirstomi pagal ES sutarties 16 straipsnio 4 ir 5 dalis. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujančių valstybių narių atstovai.

3.   Jei dalyvaujančios valstybės narės atstovas Valdančiojoje taryboje pareiškia, kad dėl svarbių ir konkrečiai nurodytų su nacionaline politika susijusių priežasčių jis ketina nepritarti sprendimo, kuris turi būti priimamas kvalifikuota balsų dauguma, priėmimui, dėl jo nebalsuojama. Tas atstovas gali perduoti klausimą Tarybai per Agentūros vadovą, kad Taryba atitinkamai nustatytų gaires Valdančiajai tarybai. Kitu atveju, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti perduoti klausimą Tarybai sprendimui priimti. Taryba sprendžia vieningai.

4.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno ar dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali nuspręsti įkurti:

a)	komitetus Valdančiosios tarybos administraciniams sprendimams ir sprendimams dėl biudžeto rengti, kuriuos sudarytų dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovas;

b)	specializuotus komitetus konkretiems klausimams, patenkantiems į Agentūros kompetencijos sritį, nagrinėti. Šiuos komitetus sudaro dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip, Komisijos atstovas.

Sprendime dėl tokių komitetų įsteigimo nurodomi jų įgaliojimai ir veikimo trukmė.

1.   Vyriausiąjį pareigūną ir jo pavaduotoją parenka ir trejiems metams skiria Valdančioji taryba, remdamasi Agentūros vadovo rekomendacija. Valdančioji taryba gali pratęsti jų kadenciją dvejiems metams. Vyriausiasis pareigūnas ir jo pavaduotojas veikia prižiūrimi Agentūros vadovo ir vadovaudamiesi Valdančiosios tarybos sprendimais.

2.   Dalyvaujančios valstybės narės pateikia kandidatūras Agentūros vadovui, kuris apie tai praneša Valdančiajai tarybai. Pirminės atrankos procesas organizuojamas Agentūros vadovo atsakomybe.

Patvirtinus Valdančiajai tarybai, sudaroma patariamoji komisija, kurios sudėtis turi būti tokia, kad būtų užtikrinta tinkama EIVT, Agentūros ir dalyvaujančių valstybių narių atstovų pusiausvyra.

Remdamasis pirminės atrankos proceso rezultatais, Agentūros vadovas atrenka bent du kandidatus ir Valdančiajai tarybai nurodo kandidatą, kurį jis rekomenduoja.

3.   Vyriausiasis pareigūnas, padedamas pavaduotojo, imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas Agentūros darbo veiksmingumas ir efektyvumas. Vyriausiasis pareigūnas yra atsakingas už funkcinių skyrių priežiūrą ir koordinavimą, siekiant užtikrinti bendrą jų darbo darną.

4.   Vyriausiasis pareigūnas yra atsakingas už:

a)	Agentūros trejų metų planavimo programos įgyvendinimo užtikrinimą;

b)	Valdančiosios tarybos darbo parengimą;

c)	metinio bendrojo biudžeto projekto, teiktino Valdančiajai tarybai, parengimą;

d)	trejų metų planavimo programos, teiktinos Valdančiajai tarybai, parengimą;

e)	glaudaus bendradarbiavimo su Tarybos parengiamaisiais organais, visų pirma PSK bei ESKK, ir informacijos teikimo jiems užtikrinimą;

f)	4 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų parengimą;

g)	pajamų ir išlaidų suvestinės parengimą ir Agentūros bendrojo biudžeto bei Agentūrai patikėtų ad hoc projektų ar programų biudžetų vykdymą;

h)	kasdienį Agentūros administravimą;

i)	visus saugumo aspektus;

j)	visus personalo klausimus.

5.   Vadovaujantis Agentūros bendrojo biudžeto nuostatomis ir atsižvelgiant į sutartą trejų metų planavimo programą, vyriausiajam pareigūnui suteikiami įgaliojimai sudaryti sutartis ir įdarbinti personalą. Vyriausiasis pareigūnas vykdo tuos pačius įgaliojimus kitų 12 straipsnyje apibrėžtų biudžetų, visų pirma su į IV skyriaus taikymo sritį patenkančia veikla susijusių biudžetų ir bet kokių biudžetų, sudaromų dėl 15 straipsnyje nurodytų papildomų pajamų, atžvilgiu.

6.   Vyriausiasis pareigūnas yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.

7.   Vyriausiasis pareigūnas teisiškai atstovauja Agentūrai.

1.   Agentūros personalą, įskaitant vyriausiąjį pareigūną, sudaro laikinieji ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai, kurie samdomi iš visų dalyvaujančių valstybių narių kandidatų, užtikrinant kuo platesnį geografinį atstovavimą, ir iš Sąjungos institucijų. Vyriausiasis pareigūnas parenka Agentūros darbuotojus pagal atitinkamą kompetenciją ir profesinę patirtį sąžiningų ir skaidrių konkursų būdu. Vyriausiasis pareigūnas iš anksto skelbia informaciją apie visas laisvas darbo vietas ir atrankos proceso kriterijus. Visais atvejais įdarbinant turi būti siekiama Agentūrai užtikrinti geriausių gebėjimų ir veiksmingumo personalo paslaugas.

2.   Agentūros vadovas, remdamasis vyriausiojo pareigūno pasiūlymu ir pasikonsultavęs su Valdančiąja taryba, skiria Agentūros vyresniosios vadovybės darbuotojus ir atnaujina jų sutartis.

3.   Agentūros personalą sudaro:

a)

tiesiogiai Agentūros pagal terminuotas sutartis įdarbintas personalas, parinktas iš dalyvaujančių valstybių narių piliečių. Taryba yra vieningai patvirtinusi tokiam personalui taikomus nuostatus (6). Valdančioji taryba prireikus peržiūri ir iš dalies keičia tuos nuostatus tais atvejais, kai juose tokia teisė jai numatyta;

b)

nacionaliniai ekspertai, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės komandiravo į pareigas Agentūros organizacinėje struktūroje arba specialioms užduotims ir projektams vykdyti. Taryba yra vieningai patvirtinusi tokiam personalui taikomus nuostatus (7). Valdančioji taryba prireikus peržiūri ir iš dalies keičia tuos nuostatus tais atvejais, kai juose tokia teisė jai numatyta;

c)	Sąjungos pareigūnai, į Agentūrą komandiruoti terminuotam laikotarpiui ir (arba) prireikus specialioms užduotims ar projektams vykdyti.

4.   Agentūra taip pat gali įdarbinti:

a)

trečiųjų valstybių, organizacijų ir subjektų, kurie mokės atlyginimą darbuotojams ir su kuriais Agentūra yra sudariusi administracinius susitarimus pagal 26 straipsnio 1 dalį, darbuotojus, komandiruotus arba paskirtus į Agentūrą pritarus Valdančiajai tarybai, laikantis sąlygų, kurios bus nustatytos tuose susitarimuose;

b)

sutartininkus ir deleguotuosius ekspertus siekiant padėti įgyvendinti vieną ar daugiau IV skyriuje nurodytų Agentūros ad hoc projektų ar programų. Tokiais atvejais iš biudžetų, susijusių su tais ad hoc projektais ar programomis, gali būti mokamas sutartininkų bazinis darbo užmokestis ir išmokos atitinkamiems deleguotiesiems ekspertams bei padengiamos šių ekspertų išlaidos.

5.   Įskaitant visas užimtas pareigybes, darbuotojų darbo Agentūroje trukmė turi būti mažesnė nei 10 metų.

6.   Visi Agentūros ir asmenų, kuriems taikomi Agentūros personalui taikytini nuostatai, ginčai priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai pateikia bendrojo biudžeto projekto ateinantiems metams preliminariąją sąmatą.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai pateikia peržiūrėtą bendrojo biudžeto projekto ateinantiems metams preliminariąją sąmatą kartu su trejų metų planavimo programos projektu.

3.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai pateikia bendrojo biudžeto projektą kartu su trejų metų planavimo programos projektu. Projektą sudaro:

a)

asignavimai, laikomi reikalingais: i) Agentūros veiklos, personalo ir posėdžių išlaidoms padengti; ii) išorės konsultacijoms gauti, t. y. veiklos analizei, kurios yra esminės Agentūros užduočių vykdymui, ir skirtos konkrečiai veiklai, vykdomai visų dalyvaujančių valstybių narių bendrai naudai, kaip nustatyta 5 straipsnyje, padengti;

b)	išlaidoms padengti būtinų pajamų prognozė.

4.   Valdančioji taryba siekia užtikrinti, kad 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asignavimai sudarytų didelę toje dalyje nurodytų bendrų asignavimų dalį. Tie asignavimai atspindi tikrus poreikius ir leidžia Agentūrai atlikti operatyvinį vaidmenį.

5.   Prie bendrojo biudžeto projekto pridedami išsamūs pagrindimai ir personalo etatų planas.

6.   Valdančioji taryba gali vieningai nuspręsti, kad bendrojo biudžeto projektas dar turi apimti konkretų projektą ar programą, kai tai aiškiai daroma visų dalyvaujančių valstybių narių bendrai naudai.

7.   Asignavimai klasifikuojami pagal antraštines dalis ir skyrius, grupuojant išlaidas pagal rūšį ar paskirtį ir, jei reikia, dalijami į straipsnius.

8.   Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti skyrius „Laikinieji asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų įgyvendinimo apimtis.

9.   Pajamas sudaro:

a)	dalyvaujančių valstybių narių mokami įnašai, pagrįsti nacionalinių pajamų (BNP) dydžiu;

b)	kitos pajamos.

Bendrojo biudžeto projekte turi būti eilutės asignuotosioms pajamoms ir, kai įmanoma, turi būti nurodyta numatyta suma.

10.   Valdančioji taryba bendrojo biudžeto projektą vieningai priima ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. Tą darant, Valdančiajai tarybai pirmininkauja Agentūros vadovas arba jo paskirtas atstovas, arba jo tam pakviestas Valdančiosios tarybos narys. Vyriausiasis pareigūnas paskelbia, kad biudžetas yra priimtas, ir praneša apie tai dalyvaujančioms valstybėms narėms.

11.   Jeigu finansinių metų pradžioje bendrojo biudžeto projektas nebuvo priimtas, suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai praėjusių finansinių metų biudžeto asignavimų daliai, gali būti išleista kiekvieną mėnesį pagal bet kurį biudžeto skyrių ar kitą poskyrį. Tačiau ta tvarka nesuteikia Agentūrai teisės disponuoti asignavimais, viršijančiais vieną dvyliktąją dalį asignavimų, numatytų bendrojo biudžeto projekte jį rengiant. Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali leisti didesnes nei vienos dvyliktosios dalies išlaidas, jeigu bendrieji biudžeto asignavimai tiems finansiniams metams neviršija ankstesnių finansinių metų asignavimų. Vyriausiasis pareigūnas gali pareikalauti įnašų, būtinų padengti pagal šią nuostatą leistus asignavimus, kurie sumokami per 30 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo.

1.   Jei yra neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių, vyriausiasis pareigūnas Valdančiajai tarybai gali pateikti taisomojo biudžeto projektą.

2.   Taisomojo biudžeto projektas sudaromas, pateikiamas ir priimamas bei apie jo priėmimą pranešama laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma bendrajam biudžetui. Valdančioji taryba veikia deramai atsižvelgdama į skubumą.

1.   Vadovaujantis Agentūros misija pagal 2 straipsnį, ji gali gauti papildomų pajamų konkrečiam tikslui:

a)	iš Sąjungos bendrojo biudžeto kiekvienu konkrečiu atveju ir visiškai laikantis jam taikomų taisyklių, procedūrų ir sprendimų priėmimo procesų;

b)	iš valstybių narių, trečiųjų valstybių ar kitų trečiųjų šalių, nebent Valdančioji taryba nusprendžia kitaip per vieną mėnesį nuo tokios informacijos gavimo iš Agentūros.

2.   1 dalyje nurodytos pajamos gali būti naudojamos tik konkrečiam tikslui, kuriam jos yra priskirtos.

1.   Įnašų nustatymas, kai taikomas BNP dydis:

a)

kai taikomas BNP dydis, įnašų paskirstymas įnašus teikti privalančioms valstybėms narėms nustatomas pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje, ir pagal Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas (9) arba pagal bet kurį kitą sprendimą, kuriuo jis gali būti pakeistas;

b)

kiekvieno įnašo apskaičiavimui naudojami duomenys, kurie yra išdėstyti prie naujausio Sąjungos biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo suvestinė pagal nuosavų išteklių rūšis ir pagal valstybes nares“ skiltyje „BNP nuosavi ištekliai“. Kiekvienos privalančios teikti įnašą valstybės narės įnašas yra proporcingas tos valstybės narės BNP daliai privalančių teikti įnašus valstybių narių bendrame sudėtiniame BNP.

2.   Įnašų mokėjimo tvarkaraštis:

a)	Agentūros bendrajam biudžetui finansuoti skirtus įnašus dalyvaujančios valstybės narės sumoka trimis lygiomis dalimis ne vėliau kaip atitinkamų finansinių metų kovo 15 d., birželio 15 d. ir spalio 15 d.;

b)	priėmus taisomąjį biudžetą, reikiamus įnašus atitinkamos valstybės narės sumoka per 60 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo;

c)	kiekviena valstybė narė sumoka su jos įnašų mokėjimu susijusius banko mokesčius;

d)	jei lapkričio 30 d. metinis biudžetas nepatvirtinamas, Agentūra valstybės narės prašymu gali pateikti tai valstybei narei individualų laikiną įnašų pareikalavimą.

1.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno arba valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali nuspręsti, kad valstybės narės Agentūrai gali patikėti tam tikros veiklos, patenkančios į jos kompetencijos sritį, administracinį ir finansinį valdymą pagal 19 ir 20 straipsnius.

2.   Valdančioji taryba Agentūros ad hoc projektų ir programų atveju gali Agentūrai leisti laikantis atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose susitarimuose nustatytų sąlygų, sudaryti sutartis ir susitarimus dėl dotacijų ir iš anksto rinkti reikiamus įnašus iš tų valstybių narių siekiant vykdyti tokias sutartis ir susitarimus dėl dotacijų.

1.   Agentūros bendrajam biudžetui taikomos finansinės nuostatos yra išdėstytos Tarybos sprendime 2007/643/BUSP (10). Valdančioji taryba, veikdama vieningai, prireikus peržiūri ir iš dalies keičia šias nuostatas.

2.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu Valdančioji taryba prireikus priima įgyvendinimo taisykles dėl bendrojo biudžeto vykdymo ir kontrolės, ypač susijusias su viešaisiais pirkimais, nepažeidžiant atitinkamų Sąjungos taisyklių. Valdančioji taryba visų pirma užtikrina, kad būtų deramai atsižvelgta į tiekimo saugumą ir gynybos paslapties bei intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reikalavimus.

3.   Auditorių kolegija tikrina visų Agentūros pajamų ir išlaidų sąskaitas.

1.   Viena ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių arba vyriausiasis pareigūnas gali pateikti Valdančiajai tarybai ad hoc projektą ar programą, patenkančią į Agentūros kompetencijos sritį, nurodydama (-os) pridėtinę vertę, kurią tikimasi, kad Agentūra sukurs, ir tai reikštų bendrą dalyvaujančių valstybių narių dalyvavimą. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, sietiną su pasiūlytu projektu ar programa, ir apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2.   Paprastai prisideda visos dalyvaujančios valstybės narės. Jos informuoja vyriausiąjį pareigūną apie savo ketinimus šiuo atžvilgiu.

3.   Valdančioji taryba patvirtina ad hoc projekto ar programos sukūrimą.

4.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno arba dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali priimti sprendimą įsteigti komitetą, kuris prižiūrėtų ad hoc projekto ar programos valdymą ir įgyvendinimą. Komitetą sudaro visų prisidedančių valstybių narių atstovai ir, kai Sąjunga prisideda prie projekto ar programos – Komisijos atstovas. Valdančiosios tarybos sprendime nurodomi komiteto įgaliojimai ir veikimo trukmė.

5.   Dėl tokio ad hoc projekto ar programos Valdančiojoje taryboje posėdžiaujančios prisidedančios valstybės narės patvirtina:

a)	projekto ar programos valdymą reglamentuojančias taisykles;

b)	prireikus, su projektu ar programa susijusį ad hoc biudžetą, įnašų dydžius ir reikalingas įgyvendinimo taisykles;

c)	trečiųjų šalių dalyvavimą 4 dalyje nurodytame komitete. Jų dalyvavimas nedaro poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumui.

6.   Kai Sąjunga prisideda prie ad hoc projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant 5 dalyje nurodytus sprendimus, visiškai laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų.

1.   Viena ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių gali informuoti Valdančiąją tarybą, kad jos ketina kurti į Agentūros kompetencijos sritį patenkantį ad hoc projektą arba programą bei prireikus nustatyti su jais susijusį ad hoc biudžetą, nurodydama (-os) pridėtinę vertę, kurią tikimasi, kad Agentūra sukurs. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, sietiną su pasiūlytu projektu ar programa, ir prireikus apie tokiam projektui ar programai skirtus žmogiškuosius išteklius bei apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2.   Siekiant kuo didesnių bendradarbiavimo galimybių, visos dalyvaujančios valstybės narės laiku informuojamos apie ad hoc projektą ar programą, įskaitant pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima padidinti dalyvaujančiųjų skaičių, kad bet kuri dalyvaujanti valstybė narė galėtų pareikšti suinteresuotumą prisijungti. Be to, projekto ar programos iniciatorius (-iai) dės pastangas, kad juose dalyvaujančiųjų skaičius būtų kuo didesnis. Kiekvienu konkrečiu atveju dalyvavimą nustatys iniciatoriai.

3.   Ad hoc projektas ar programa laikomi Agentūros projektu ar programa, jei Valdančioji taryba per mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo nenusprendžia kitaip.

4.   Bet kuri dalyvaujanti valstybė narė, vėliau pageidaujanti dalyvauti ad hoc projekte ar programoje, apie savo ketinimus praneša prisidedančioms valstybėms narėms. Per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo prisidedančios valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į tuo metu, kai apie projektą ar programą buvo informuotos dalyvaujančios valstybės narės, nustatytą pagrindą, bendrai nusprendžia dėl atitinkamos valstybės narės dalyvavimo.

5.   Prisidedančios valstybės narės priima sprendimus, būtinus, kad ad hoc projektas ar programa būtų sukurti ir įgyvendinti bei prireikus būtų nustatytas su jais susijęs biudžetas. Kai Sąjunga prisideda prie tokio projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant šioje dalyje nurodytus sprendimus, visiškai laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų. Prisidedančios valstybės narės nuolatos informuoja Valdančiąją tarybą apie atitinkamus su tokiu projektu ar programa susijusius pokyčius.

1.   Atsižvelgiant į Agentūros misijos, funkcijų ir užduočių apimtį, kaip apibrėžta atitinkamai 2 ir 5 straipsniuose ir su sąlyga, kad vadovaujantis 19 ir 20 straipsniais patvirtinami ad hoc projektai ir programos, Agentūros veikla gali apimti, inter alia,:

a)	įsigijimą viešųjų pirkimų būdu, atliekamą laikantis viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą reglamentuojančių atitinkamų Sąjungos taisyklių.

b)	subsidijas, skiriamas pagal 18 straipsnyje nurodytas finansines nuostatas ir taisykles.

2.   Su Agentūros projektais ir programomis susijusiuose ir pagal 17 straipsnį valdomuose ad hoc biudžetuose prireikus numatomi asignavimai, skirti padengti:

a)	išlaidas, susijusias su 1 dalyje nurodytais teisiniais įsipareigojimais;

b)	13 straipsnio 3 dalies a punkto i papunktyje nurodytas išlaidas, jeigu tokios išlaidos tiesiogiai atsiranda dėl atitinkamų ad hoc projektų ir programų valdymo.

1.   Trečiosios šalys gali prisidėti, kaip prisidedančios narės, prie konkretaus pagal 19 arba 20 straipsnį sukurto ad hoc projekto ar programos bei prie su jais susijusio biudžeto. Spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, prireikus Valdančioji taryba kiekvienam konkrečiam projektui ar programai tvirtina Agentūros ir trečiųjų šalių ad hoc susitarimus.

2.   Pagal 19 straipsnį sukurtų ad hoc projektų ar programų atžvilgiu Valdančiojoje taryboje posėdžiaujančios prisidedančios valstybės narės tvirtina visas būtinas sąlygas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl jų įnašo.

3.   Pagal 20 straipsnį sukurtų ad hoc projektų ar programų atžvilgiu prisidedančios valstybės narės priima sprendimus dėl visų būtinų susitarimų su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl jų įnašo.

1.   Komisija yra Valdančiosios tarybos narė be teisės balsuoti ir visokeriopai dalyvauja Agentūros darbe bendradarbiaujant ir siekiant abipusės naudos.

2.   Agentūra palaiko darbo santykius su Komisija, visų pirma siekiant, kad būtų keičiamasi ekspertinėmis žiniomis ir konsultuojamasi srityse, kuriose Sąjungos veikla yra susijusi su Agentūros misija ir kuriose Agentūros veikla yra svarbi Sąjungos veiklai.

3.   Bendru Agentūros ir Komisijos sutarimu arba bendru prisidedančių valstybių narių ir Komisijos sutarimu sudaromi reikalingi susitarimai, kiekvienu konkrečiu atveju numatantys finansavimą iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal 15 ir 22 straipsnius.

4.   Komisija gali dalyvauti Agentūros projektuose ir programose. Tokiu atveju ji dalyvauja priimant sprendimus, nurodytus 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nedarant poveikio valstybių narių suvereniai kompetencijai gynybos pajėgumų plėtojimo atžvilgiu.

1.   Jeigu tai reikalinga Agentūros užduotims vykdyti, ji gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, įsteigtais ES sutartimi ar SESV arba remiantis šiomis Sutartimis.

Prireikus Agentūra su tokiais subjektais sudaro susitarimus dėl paslaugų lygio arba darbo tvarkos susitarimus. Tokie darbo tvarkos susitarimai gali būti susiję su keitimusi operatyvine, strategine arba technine informacija, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją laikantis atitinkamų saugumo taisyklių.

2.   1 dalyje nurodyti subjektai gali dalyvauti Agentūros projektuose ir programose ir prisidėti prie su jais susijusio biudžeto.

1.   Siekdama įvykdyti savo misiją, Agentūra gali sudaryti administracinius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais. Tokie susitarimai pirmiausiai apima:

a)	Agentūros ir trečiosios šalies santykių principą;

b)	nuostatas dėl konsultacijų su Agentūros darbu susijusiais klausimais;

c)	saugumo klausimus.

Šiuo atžvilgiu ji laikosi Sąjungos bendros institucinės struktūros ir sprendimų priėmimo autonomiškumo. Gavusi vieningą Tarybos pritarimą, visus tokius susitarimus sudaro Valdančioji taryba.

2.   Agentūra palaiko glaudžius darbo santykius su atitinkamais OCCAR elementais ir elementais, įsteigtais pagal LoI pagrindų susitarimą, siekdama tinkamu laiku atitinkamai ir bendru sutarimu įtraukti tuos elementus ar asimiliuoti jų principus bei praktiką.

3.   Taikant PPM procedūras pajėgumų srityje užtikrinamas abipusis skaidrumas ir nuosekli plėtra. Kiti Agentūros ir atitinkamų NATO organų darbo santykiai nustatomi 1 dalyje nurodytu administraciniu susitarimu, visiškai laikantis nustatytos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimo ir konsultavimosi sistemos.

4.   Laikantis 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbo santykius su kitomis organizacijomis ir subjektais nei nurodyti 2 ir 3 dalyse, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas galimam jų dalyvavimui projektuose ir programose.

5.   Laikantis 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbo santykius su trečiosiomis valstybėmis, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas galimam jų dalyvavimui konkrečiuose projektuose ir programose.

6.   Jeigu agentūra ketina užmegzti darbo santykius su organizacijomis, subjektais arba trečiosiomis valstybėmis, kaip apibūdinta šio straipsnio 4 ir 5 dalyse ir vadovaujantis 7 straipsnio 4 dalimi, prieš tai ji turi gauti Valdančiosios tarybos pritarimą.

Be to, Agentūra informuoja Valdančiąją tarybą apie užmegztų santykių plėtojimą.

Dalyvaujančių valstybių narių prašymu Agentūra sušaukia ad hoc posėdį su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir atitinkama organizacija, subjektu arba trečiąja valstybe, su kuriais Agentūra yra sudariusi administracinius susitarimus, kad būtų konsultuojamasi ir keičiamasi informacija apie galimą tos organizacijos, subjekto arba trečiosios valstybės dalyvavimą konkrečiuose projektuose ir programose.

1.   Vyriausiojo pareigūno ir Agentūros personalo privilegijos ir imunitetai yra numatyti 2004 m. lapkričio 10 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendime dėl Europos gynybos agentūrai ir jos personalui suteikiamų privilegijų ir imunitetų.

Kol neįsigaliojo tas sprendimas, priimančioji valstybė gali suteikti vyriausiajam pareigūnui ir Agentūros personalui jame numatytas privilegijas ir imunitetus.

2.   Agentūros privilegijos ir imunitetai yra tokie, kokie numatyti Protokole Nr. 7.

3.   Konkrečiai, Protokolo Nr. 7 3 straipsnio antra pastraipa taikoma veiklai, kai Agentūra administruodama projektus ir programas remdama valstybes nares sukuria pridėtinę vertę, o ne atvejams, kai Agentūros vaidmuo yra tik prekių ir paslaugų teikimą valstybėms narėms.

1.   Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal Agentūros sudarytų sutarčių arbitražines išlygas.

3.   Darbuotojų asmeninę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja Agentūrai taikomos atitinkamos taisyklės.

1.   Agentūra taiko Tarybos saugumo nuostatus, išdėstytus Tarybos sprendime 2013/488/ES (11).

2.   Agentūra užtikrina tinkamą savo išorės komunikacijų saugumą.