16.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/1

(1)

2002 m. liepos mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1339/2002 (2) Taryba nustatė galutinį 21 % antidempingo muitą (toliau – galiojančios priemonės) importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės (toliau – KLR) sulfanilo rūgščiai, kurios KN kodas yra ex29214210 (TARIC kodas 2921421060), ir 18,3 % dydžio muitą importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai. Nustatytos priemonės pagrįstos pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį inicijuoto antidempingo tyrimo (toliau – pirminis tyrimas) rezultatais.

(2)

Tuo pat metu Reglamentu (EB) Nr. 1338/2002 (3) Taryba nustatė galutinį 7,1 % dydžio kompensacinį muitą tam pačiam importuojamam Indijos kilmės produktui.

(3)

Remdamasi minėtomis antidempingo ir kompensacinėmis procedūromis Komisija Sprendimu 2002/611/EB (4) priėmė įsipareigojimą dėl kainų, kurį pasiūlė vienas Indijos eksportuojantis gamintojas – Kokan Synthetics and Chemicals Pvt. Ltd (toliau – Kokan).

(4)

2004 m. vasario mėn. pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį atlikusi pakartotinį antiabsorbcinį tyrimą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 236/2004 (5) padidino importuojamai KLR kilmės sulfanilo rūgščiai taikomą 21 % dydžio galutinį antidempingo muitą iki 33,7 %.

(5)

2003 m. gruodžio mėn. Kokan pranešė Komisijai apie savo pageidavimą savanoriškai atšaukti įsipareigojimą. Todėl Komisijos sprendimu 2004/255/EB (6) buvo panaikintas Komisijos sprendimas priimti įsipareigojimą.

(6)

2005 m. balandžio mėn. gavusi Kokan prašymą Komisija inicijavo (7) dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 19 straipsnį tikrindama tik tai, ar Kokan siūlomas tolimesnis įsipareigojimas yra priimtinas.

(7)

Sprendimu 2006/37/EB Komisija (9) priėmė Kokan pasiūlytą tolimesnį įsipareigojimą, susijusį su antidempingo ir žalos atlyginimo procedūrų dėl importuojamos Indijos kilmės sulfanilo rūgšties.

(8)

Tuo pat metu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 123/2006 (10) iš dalies pakeisti Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2002, nustatantis galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2002, nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamai sulfanilo rūgščiai, kurios kilmės šalis, inter alia, yra Indija, atsižvelgiant į priimtą minėtą įsipareigojimą.

(9)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo termino pabaigą (11) Komisija 2007 m. balandžio 24 d. gavo prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Šį prašymą pateikė du Bendrijos gamintojai (toliau – pareiškėjai), pagaminantys 100 % sulfanilo rūgšties produkcijos Bendrijoje.

(10)

Pareiškėjai tvirtino ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad yra tikimybė, jog dempingas tęsis ir (arba) pasikartos ir pasikartos žala Bendrijos pramonei dėl importuojamos KLR ir Indijos (toliau – nagrinėjamųjų šalių) kilmės sulfanilo rūgšties.

(11)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2007 m. liepos 24 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išspausdintu pranešimu apie inicijavimą (12) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(12)

2007 m. liepos 24 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išspausdintu pranešimu apie inicijavimą (13) Komisija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 18 straipsnį taip pat inicijavo importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai taikomų kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Šis tyrimas tebevyksta.

(13)

2007 m. rugsėjo 29 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išspausdintu pranešimu apie inicijavimą (14) Komisija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį savo iniciatyva inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą dėl subsidijavimo masto, nes Komisija turėjo pakankamai prima facie įrodymų, kad subsidijavimo aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Šis tyrimas tebevyksta.

(14)

Dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tiriamasis laikotarpis – 2006 m. balandžio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant su žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybe susijusių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams, eksportuojančių šalių atstovams ir pareiškėjams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(16)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(17)

Visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma dviem Bendrijos gamintojams ir visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams buvo išsiųsti klausimynai.

(18)

Klausimynų atsakymai gauti iš dviejų Bendrijos gamintojų, vieno Indijoje įsikūrusio eksportuojančio gamintojo ir keturių naudotojų. Nei vienas KLR įsikūręs eksportuojantis gamintojas ir nei vienas importuotojas nepateikė klausimyno atsakymų ir nepranešė apie save atliekant šį tyrimą.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęstinumo ar pasikartojimo tikimybę ir Bendrijos interesus. Šiuo atveju Komisija surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(20)

Nagrinėjamasis produktas yra toks pat, kaip ir pirminiame tyrime, t. y. sulfanilo rūgštis, šiuo metu klasifikuojama KN kodu ex29214210. Iš esmės yra dvi sulfanilo rūgšties rūšys, kurios nustatomos pagal jos grynumą – techninė ir išgryninta. Be to, išgryninta sulfanilo rūgštis kartais parduodama kaip sulfanilo rūgšties druska. Sulfanilo rūgštis naudojama kaip žaliava UV šviesoje šviečiančių priedų, betono priedų, maistinių dažų ir specialių dažiklių gamyboje. Nors sulfanilo rūgštis naudojama skirtingoms reikmėms, visos jos rūšys ir pavidalai, naudotojų supratimu, gali būti pagrįstai keičiami vieni kitais ir naudojami pakaitomis pagal daugelį paskirčių, todėl, kaip ir per pirminį tyrimą, skirtingų rūšių ir pavidalų sulfanilo rūgštis laikoma vienu produktu.

(21)

Kaip nustatyta per pirminį tyrimą, atlikus šią peržiūrą patvirtinta, kad sulfanilo rūgštis yra tikrasis plataus vartojimo produktas, o jo kokybė ir pagrindinės fizinės savybės yra tokios pačios nepriklausomai nuo kilmės šalies. Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir produktai, kuriuos gamina ir parduoda Indijos eksportuojantis gamintojas savo vidaus rinkoje ir trečiosioms šalims, taip pat produktai, kuriuos gamina ir parduoda Bendrijos gamintojai Bendrijos rinkoje, turi tokias pačias pagrindines fizines bei chemines savybes ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(22)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo nagrinėjama, ar per PTL buvo vykdomas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(23)

Reikėtų pažymėti, kad, kai 2004 m. Bendrija išsiplėtė iki 25 valstybių narių ir 2007 m. – iki 27 valstybių narių, per ankstesnį tyrimą ir dabartinę priemonių galiojimo termino peržiūrą eksporto apimtis ir importo rinkos dalis negali būti tiesiogiai lyginami.

(24)

Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą ir atsižvelgiant į tai, kad Kokan priklauso 100 % viso importuojamo Indijos kilmės produkto kiekio, susijusią informaciją buvo būtina pateikti pagal kategorijas ar kaip indeksus.

(25)

Šis tyrimas pagrįstas patikrintais bendradarbiaujančio Indijoje įsikūrusio eksportuojančio gamintojo, kuris visapusiškai bendradarbiavo tyrime, klausimyno atsakymais. Iš bendrovės pateiktos informacijos ir gautų Eurostato duomenų paaiškėjo, kad per PTL visą nagrinėjamojo produkto importą vykdė šis eksportuojantis gamintojas.

(26)

Nustatyta, kad per PTL iš Indijos į Bendriją importuota apie 800–1 000 tonų sulfanilo rūgšties, t. y. beveik 8–10 % Bendrijoje suvartojamo kiekio. Atliekant pradinį tyrimą importas iš Indijos sudarė 1 712 tonų.

(27)

Kadangi nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, Komisija tirdama, ar pastaruoju metu yra vykdomas dempingas, turėjo remtis iš kitų šaltinių gauta informacija. Šiuo atžvilgiu ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis, siekiant nustatyti importo apimtį ir kainas buvo remiamasi oficialiais Eurostato duomenimis.

(28)

Remiantis gautais duomenimis, nustatyta, kad per PTL iš KLR į Bendriją buvo importuota 1 482 tonos sulfanilo rūgšties, t. y. beveik 15 % Bendrijoje suvartojamo kiekio. Per pradinį tiriamąjį laikotarpį importo iš KLR kiekis buvo 2 950 tonų.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį nustatant dempingo skirtumą buvo taikoma tokia pati metodika kaip ir atliekant ankstesnį tyrimą. Reikia priminti, kad atliekant pirminį tyrimą buvo nustatytas 24,6 % dydžio dempingo skirtumas.

(30)

Apskaičiuojant normaliąją vertę visų pirma bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta, ar jo bendras nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas, palyginti su produkto pardavimo eksportui į Bendriją kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimo vidaus rinkoje kiekis laikomas tipišku, jeigu bendras vidaus rinkoje parduodamo produkto kiekis buvo ne mažesnis nei 5 % bendro eksportui į Bendriją parduodamo nagrinėjamojo produkto kiekio. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(31)

Vėliau buvo nustatyti tie eksportuojančio gamintojo, kurio bendras pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamų nagrinėjamojo produkto tipai, kurie yra parduodami eksportui į Bendriją arba tiesiogiai su jais palyginami. Kriterijai, naudojami skirtingiems produkto tipams nustatyti, buvo rūšis (išgryninta ar techninė), pavidalas (rūgšties milteliai ar natrio druska) ir rūgšties koncentracija.

(32)

Buvo nustatyta, ar kiekvieno tipo produktas, kurį eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su produkto, kuris buvo parduodamas eksportui į Bendriją, tipu, pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Manoma, kad tam tikro tipo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra pakankamai tipiškas, jei bendras to tipo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis per PTL buvo 5 % arba daugiau bendro panašaus tipo produkto, eksportuoto į Bendriją, pardavimo kiekio. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dviejų iš trijų susijusio eksportuojančio gamintojo eksportuojamų tipų produktas vidaus rinkoje buvo parduotas tipiškais kiekiais.

(33)

Be to, nagrinėta, ar galima laikyti, kad bendrovės pardavimas vidaus rinkoje yra vykdomas įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(34)

Tai buvo atlikta nustatant kiekvienos iš dviejų tipiškais kiekiais parduodamų tipų produkto nenuostolingo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per PTL dalį. Kadangi daugiau nei 80 % šių tipų produkto kiekio vidaus rinkoje buvo parduota nenuostolingai ir jo pardavimo kainos svertinis vidurkis buvo lygus svertinėms vidutinėms gamybos sąnaudoms arba didesnis už jas, kiekvieno tipo produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip svertinė vidutinė viso to tipo produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, sumokėta arba mokėtina nepriklausomų naudotojų, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(35)

Vidaus rinkoje tipišku kiekiu neparduoto tipo produkto normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota. Siekiant apskaičiuoti normaliąją vertę, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis prie vidutinių per PTL vykdomos gamybos sąnaudų buvo pridėti bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtos pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis per PTL parduoto panašaus produkto pelno svertinis vidurkis.

(36)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijos eksportuojantis gamintojas eksportavo į Bendriją tik nesusijusiems pirkėjams.

(37)

Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 dalies 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(38)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, ir jie buvo pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Šie koregavimai atlikti atsižvelgiant į transporto ir draudimo išlaidas.

(39)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, kiekvieno per PTL į Bendriją eksportuoto tipo nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su kiekvieno eksportuoto atitinkamo tipo nagrinėjamojo produkto svertine vidutine kaina.

(40)

Atlikus šį palyginimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas eksportuodamas į Bendriją per PTL dempingo nevykdė.

(41)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujantis eksportuotojas per PTL nevykdė dempingo, reikėtų pažymėti, kad, kaip minėta 7 konstatuojamoje dalyje, per PTL galiojo įsipareigojimas dėl kainos, pagal kurį buvo reikalaujama, kad susijęs eksportuojantis gamintojas laikytųsi tam tikro eksporto į Bendriją kainų lygio. Nustatyta, kad tam tikri sandoriai šiek tiek viršijo priimto įsipareigojimo minimalios importo kainos (toliau – MIK) lygį, tačiau daugumos pardavimų kainos atitiko MIK lygį.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį nustatant dempingo skirtumą buvo taikoma tokia pati metodika kaip atliekant ankstesnį tyrimą. Primenama, kad atlikus pirminį tyrimą buvo nustatytas 21 % dempingo skirtumas. Tačiau atlikus 2003 m. birželio mėn. inicijuotą pakartotinį antiabsorbcinį tyrimą dar kartą apskaičiuotas dempingo skirtumas ir nustatyta, kad jis padidėjo iki 33,7 %, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 236/2004.

(43)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį KLR nėra rinkos ekonomikos šalis, todėl importo iš KLR normalioji vertė turėjo būti pagrįsta iš rinkos ekonomikos trečiųjų šalių gautais duomenimis.

(44)

Pranešime apie inicijavimą tinkama rinkos ekonomikos trečiąją šalimi numatyta pasirinkti Indiją atsižvelgiant į KLR eksportą į Bendriją. Per pirminį tyrimą Indija taip pat buvo pasirinkta kaip panaši šalis.

(45)

Tačiau pareiškėjai teigė, kad šiuo atveju panašia šalimi būtų tinkamiau laikyti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV). Buvo teigiama, kad priešingai nei Indijoje sulfanilo rūgšties kainas JAV lemia įprastos, neiškreiptos rinkos jėgos. Be to, buvo pareikšta, kad sulfanilo rūgšties gamybos procesas JAV panašus į KLR, o gamybos ir pardavimo kiekiai JAV yra tipiški. Pareiškėjai taip pat tvirtino, kad galimybė gauti žaliavų Indijoje negali būti lyginama su galimybe gauti žaliavų KLR, nes Indijos gamintojai dėl išankstinių licencijų sistemos labiau linkę importuoti žaliavas nei pirkti vietines medžiagas.

(46)

Kalbant apie siūlymą panašia šalimi laikyti JAV, pažymima, kad JAV kaip apsaugos priemones importui iš KLR ir Indijos eilę metų taikė antidempingo priemones, o importui iš Indijos – kompensacines priemones. Todėl negalima atmesti galimybės, kad šios prekybos apsaugos priemonės turėjo įtakos kainoms.

(47)

Kalbant apie galimybę gauti žaliavų taip pat buvo nustatyta, kad Indijos sulfanilo rūgšties gamintojai žaliavas perka vidaus rinkoje. Todėl negalima teigti, kad dėl galimybės gauti žaliavų Indija yra netinkama panaši šalis. Be to, Indijoje yra keletas sulfanilo rūgšties gamintojų ir taip pat į ją šis produktas yra importuojamas, pavyzdžiui, iš KLR. Todėl nėra pagrindžiančių įrodymų, kad Indijoje nėra konkurencijos.

(48)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta anksčiau, ir neturint įtikinamų argumentų, kad nuo pradinio tyrimo pasikeitė aplinkybės, daroma išvada, kad atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Indija yra tinkama panaši šalis normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš bendradarbiaujančio panašios šalies eksportuojančio gamintojo. Tiksliau, normalioji vertė buvo pagrįsta nesusijusių pirkėjų sumokėta arba mokėtina kaina už panašių tipų produktą Indijoje, nes nustatyta, kad šis produktas buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis.

(50)

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant eksporto kaina turėjo būti nustatyta remiantis turimais faktais. Tinkamu pagrindu eksporto kainai nustatyti buvo pasirinkti oficialūs Eurostato duomenys.

(51)

Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Kainos buvo pakoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgiant į transportavimo ir draudimo išlaidas. Normalioji vertė Indijos gamintojo kainomis EXW sąlygomis buvo lyginama su pakoreguota tokio pačio lygio Kinijos eksporto kaina.

(52)

Normaliąją vertę palyginus su eksporto kaina nustatytas dempingas, kurio skirtumas buvo lygus sumai, kuria normalioji vertė buvo didesnė už eksporto į Bendriją kainą. Nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas procentais CIF kainos Bendrijos pasienyje, buvo 15–20 %.

(53)

Kadangi per PTL dempingas nenustatytas, buvo nagrinėjama, ar panaikinus priemones pasikartotų Indijos vykdomas dempingas. Siekiant nustatyti, ar galėtų pasikartoti dempingas, buvo nagrinėjamos Kokan kainodaros strategijos, visų pirma jos eksporto į kitas rinkas kainos, palyginti su jos eksporto į Bendriją kainomis ir jos eksporto vidaus kainomis, gamyba, gamybos pajėgumai ir atsargos. Tyrimas pagrįstas klausimyno atsakymuose pateikta ir per tyrimą Kokan patalpose patikrinta informacija.

(54)

Per PTL kainos Bendrijos rinkoje buvo didesnės už Kokan nustatytas kainas jos vidaus rinkoje. Tačiau į šią kainų raidą reikėtų žiūrėti atsižvelgiant į faktą, kad šios bendrovės eksporto kainos priklausė nuo įsipareigojimu nustatytos MIK.

(55)

Nustatyta, kad vidutinė Kokan nustatyta eksporto į trečiąsias šalis kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę eksporto į Bendriją kainą. Taip pat nustatyta, kad šis eksportas buvo vykdomas dempingo kainomis, kurios buvo gerokai mažesnės už Kokan nustatytas kainas vidaus rinkoje.

(56)

Kaip minėta 7 ir 41 konstatuojamose dalyse, per PTL Kokan eksportui į Bendriją taikė įsipareigojimu nustatytą minimalią kainą, o eksportui į trečiąsias šalis – laisvai nustatytas kainas. Šiomis aplinkybėmis pastarosios kainos rodo, kad leidus panaikinti priemones eksporto į Bendriją kainų lygis būtų panašus. Todėl buvo padaryta išvada, kad panaikinus priemones Kokan tikėtina sumažinti eksporto į Bendriją kainas ir tikėtina, kad Bendrijos rinkoje gali pasikartoti dempingas.

(57)

Pažymima, kad eksporto į trečiąsias šalis kaina buvo vidutiniškai mažesnė už Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje pardavimo kainą. Tai reiškia, kad dėl vyraujančios nagrinėjamojo produkto kainų lygio Bendrijos rinkoje ši rinka tampa labai patraukli Indijos eksportuojančiam gamintojui. Todėl manoma, kad panaikinus galiojančias priemones iš tiesų atsirastų ekonominė paskata nukreipti pardavimą į pelningesnę Bendrijos rinką.

(58)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas atsargų nekaupė. Tačiau nustatyta, kad bendrovė galėtų padidinti savo gamybą, nes per PTL jos pajėgumų panaudojimo rodiklis buvo apie 65 %. Atsižvelgiant į tai pažymima, kad nustatyta, jog nepanaudoti bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gamybos pajėgumai atitinka daugiau kaip 30 % Bendrijoje suvartojamo kiekio.

(59)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kainų lygiai Indijos ir kitų trečiųjų šalių rinkose yra gerokai žemesni už kainų lygius Bendrijos rinkoje. Jei galiojančios antidempingo priemonės bus panaikintos, tai bus didelė paskata bendradarbiaujančiam Indijos eksportuojančiam gamintojui ne tik išnaudoti nepanaudotus pajėgumus, bet ir nukreipti daugiau pardavimų į Bendrijos rinką, t. y. toliau eksportuoti produktą net didesniu kiekiu. Minėto tyrimo rezultatai rodo, kad padidėjęs eksportas į Bendriją būtų greičiausiai vykdomas dempingo kainomis.

(60)

Per PTL buvo siekiama ne tik nustatyti dempingą, bet ir išnagrinėti dempingo tęsimosi tikimybę, jei būtų panaikintos priemonės. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį toliau pateikiamos išvados padarytos remiantis turimais duomenimis, t. y. pareiškėjų pateikta informacija, ir Eurostato duomenimis.

(61)

Viešai skelbiami duomenys rodo, kad Kinijos gamybos apimtis yra apie 22 000 tonų, o tai yra daugiau kaip dvigubai per PTL Bendrijoje suvartoto kiekio. Kadangi nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, nebuvo gauta informacijos apie tai, ar KLR turi nepanaudotų pajėgumų. Vis dėlto, pagal turimą informaciją Kinijos gamintojai turi galimybę gana paprastą šiuo metu specialiems dažikliams ir cheminėms medžiagoms gaminti taikomą periodinį procesą panaudoti sulfanilo rūgščiai gaminti. Be to, kaip minima 63 konstatuojamoje dalyje, Kinijos eksportuotojams Bendrijos rinka buvo patraukli daugelį metų. Todėl pagrįstai manoma, kad panaikinus galiojančias antidempingo priemones bet kokie galimi KLR nepanaudoti gamybos pajėgumai būtų panaudoti papildomam produkcijos kiekiui nukreipti į Bendrijos rinką ir (arba) į Bendriją vėl būtų nukreipta dabartinė dėl perėjimo nuo specialių dažiklių gamybos prie cheminių medžiagų gamybos padidėjusi produkcija.

(62)

Pagal turimus duomenis eksporto iš Kinijos į trečiąsias šalis kainos per PTL buvo mažesnės už eksporto į Bendriją kainas. Todėl yra didelė tikimybė, kad panaikinus priemones Kinijos eksportuotojai į trečiąsias šalis eksportuojamą produktą vėl eksportuotų į Bendrijos rinką ir jis būtų parduodamas dempingo kainomis.

(63)

Kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 236/2004, nustatyta, kad eksportuojant produktą iš KLR į Bendriją būta antidempingo muito absorbcijos. Tai įrodo, kad Bendrijos rinka Kinijos eksportuojantiems gamintojams vis dar patraukli. Kadangi nustatyta, kad per PTL eksportui buvo taikomos dempingo kainos, galima daryti išvadą, jog tikėtina, kad dempingas tęstųsi, jei priemonės būtų panaikintos, o eksporto apimtis greičiausiai padidėtų.

(64)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksportuotojai per PTL toliau dideliu mastu taikė dempingą. Remiantis 62 ir 63 konstatuojamose dalyse nurodytais nustatytais faktais, daroma išvada, jog yra tikimybė, kad ir toliau tęstųsi žymus dempingas, jei būtų panaikintos galiojančios priemonės. Taip pat yra tikimybė, kad panaikinus priemones importo dempingo kaina apimtis gerokai padidėtų.

(65)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad su Kinijos eksportuotojais susijęs dempingas greičiausiai tęstųsi, o su Indijos eksportuojančiais gamintojais susijęs dempingas greičiausiai pasikartotų, jei galiojančios priemonės būtų panaikintos.

(66)

Bendrijoje panašų produktą gamina du gamintojai, kurių produkcija sudaro visą Bendrijos panašaus produkto kiekį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(67)

Reikėtų pažymėti, kad, palyginti su pradiniu tyrimu, „Sorochimie Chimie Fine“ ir „Quimigal SA“ bendrovės pakeitė pavadinimus ir dabar atitinkamai vadinasi „Adernity“ ir „CUF Químicos Industrinis“.

(68)

Šie du gamintojai bendradarbiavo tyrime ir pritarė prašymui atlikti peržiūrą. Todėl jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(69)

Tikrasis suvartojimas Bendrijoje nustatytas remiantis:

(70)

Per PTL Bendrijoje suvartota apie 10 000 tonų sulfanilo rūgšties. Pastebėta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo 6 %.

1   lentelė

Suvartojimas Bendrijos rinkoje

(71)

Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą ir atsižvelgiant į tai, kad Kokan pagamina 100 % viso importuojamo Indijos kilmės produkto kiekio ir kad Bendrijos pramonę sudaro tik du gamintojai, susijusią informaciją 2–5 lentelėse buvo būtina pateikti kaip indeksus.

(72)

Importo iš KLR ir Indijos apimtis ir rinkos dalis kito kaip nurodyta toliau pateiktose lentelėse. Informacija apie importo apimtį paremta Eurostato duomenimis.

2   lentelė

Importas iš nagrinėjamųjų šalių

3   lentelė

Nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis

(73)

Importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 27 %. Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis sumažėjo 22 %.

(74)

Nagrinėjant kiekvieną šalį atskirai, nuo 2003 m. iki PTL pabaigos importo iš Indijos apimtis sumažėjo 40 %, o Indijos importo rinkos dalis – 36 %.

(75)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš KLR apimtis sumažėjo 16 %, o per tą patį laikotarpį rinkos dalis – 10 %.

(76)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina padidėjo 35 %. Per tą patį laikotarpį vidutinė iš Indijos importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina padidėjo 11 %.

(77)

Siekiant apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo lygį per PTL, nesusijusiems Bendrijos pramonės pirkėjams taikytos gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo palygintos su nagrinėjamųjų šalių CIF importo kainomis Bendrijos pasienyje, kurios buvo tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į iškrauto produkto kainą. Šis koregavimas buvo padarytas padidinant KLR ir Indijos kainas pridėjus įprastą muitą ir išlaidas po importo bei toliau didinant Kinijos kainas antidempingo muitu. Palyginimas parodė, kad pakoreguotos Kinijos ir Indijos kainos priverstinai nesumažino Bendrijos pramonės kainų.

(78)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 3 %. Tačiau atsižvelgiant į paklausos sumažėjimą jo užimamos rinkos dalis padidėjo 0,7 procentinio punkto. Per nagrinėjamąjį laikotarpį šio importo didžioji dalis priklausė pagrindinei eksportuojančiai šaliai, t. y. JAV.

(79)

Sulfanilo rūgšties iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo šiek tiek mažesnės už Bendrijos pramonės kainas ir nuo 2005 m. kito panašiai kaip Indijos kainos.

(80)

Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą su dviem bendrovėm, sudarančiom Bendrijos pramonę, susijusią informaciją buvo būtina pateikti kaip indeksus.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį buvo išnagrinėti visi su Bendrijos pramone susiję svarbūs ekonominiai veiksniai ir rodikliai.

(82)

Bendrijos pramonės gamybos lygis per PTL buvo 17 % aukštesnis už nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje užregistruotą lygį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo taip pat 12 %, nes Bendrijos gamintojas padidino savo pajėgumus investicijomis į įrangą išgrynintai sulfanilo rūgščiai gaminti. Dėl šių dviejų veiksnių per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai padidėjo Bendrijos pramonės pajėgumų panaudojimo koeficientas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė per PTL pasiekė gerą pajėgumų panaudojimo lygį (75–80 %).

(83)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės atsargų lygis metų pabaigoje sumažėjo 22 %. Atsargų lygis labai sumažėjo 2004–2005 m., tačiau 2006 m. ir per PTL palaipsniui didėjo.

7   lentelė

Galutinių atsargų kiekis

(84)

Per PTL Bendrijos pramonės parduotas kiekis buvo 5 % didesnis, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia. Kadangi suvartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 6 % (žr. 70 konstatuojamąją dalį), Bendrijos pramonės rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 12 %. Tiksliau, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis padidėjo beveik 7 procentiniais punktais. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonei priklausė daugiau nei 50 % rinkos dalies.

8   lentelė

Pardavimo kiekis ir rinkos dalis

(85)

Reikėtų pažymėti, kad 2006 m. ir per PTL sumažėjęs suvartojimas Bendrijoje šiek tiek turėjo įtakos Bendrijos pramonės augimui. Rinkos dalies padidėjimui beveik taip pat vienodai įtakos turėjo nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje padidėjęs pardavimo kiekis ir sumažėjęs suvartojimas.

(86)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės vidutinė pardavimo kaina padidėjo 26 %. Nuo 2005 m. stebima kaita visų pirma atspindi 2004 m. nustatytų antiabsorbcijos priemonių poveikį. Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos 2004–2005 m. labai padidėjo ir nuo to laiko buvo gana stabilios. Tačiau šios kainos didėjo lėčiau nei anilino, kuris yra svarbiausia žaliava gaminant sulfanilo rūgštį, kaina. Iš tikrųjų anilinas, kuris yra benzeno darinys, per PTL sudarė apie 50 % visų gamybos sąnaudų, o jo kaina 2003 m. bei per PRL padidėjo apie 45 %.

9   lentelė

Pardavimo kainos

(87)

Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos užimtumo lygis sumažėjo 9 %, o gamyba padidėjo – tai rodo, kad padidėjo Bendrijos pramonės našumas ir konkurencija. Tačiau per tą patį laikotarpį vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 15 %.

10   lentelė

Užimtumas ir našumas

(88)

Bendrijos pramonės pelningumas, išskyrus 2005 m., buvo apie arba mažiau 1 % jos apyvartos. 2004 m. Bendrijos pramonė patyrė didelių nuostolių, tačiau 2005–2006 m. ir per PTL ji turėjo pelno. Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. Bendrijos pramonės pelningumas buvo itin mažas, per nagrinėjamąjį laikotarpį nustatytas akivaizdžiai padidėjęs pelningumo lygis vis dar buvo žemesnis už tą, kuris galėjo būti tinkamas tokio tipo pramonei.

(89)

Taip pat pažymima, kad Bendrijos pramonės pelningumui įtakos turėjo žaliavų kainų kaita. Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos vidutinės gamybos sąnaudos padidėjo 25 %. Kaip minėta 86 konstatuojamoje dalyje, anilinas yra svarbiausia medžiaga gaminant sulfanilo rūgštį ir jo kaina sudaro beveik pusę gamybos sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. anilino kainos gerokai padidėjo, Bendrijos pramonė negalėjo padidinti šios kainos savo pirkėjams, todėl patyrė nuostolių. Bendrijos pramonės padėtis pagerėjo 2005 m., kai stabilizavosi anilino kainos ir Bendrijos pramonė galėjo padidinti sulfanilo rūgšties kainas tiek, kad būtų padengtos žaliavų sąnaudos. 2006 m. ir per PTL vėl padidėjus anilino kainoms Bendrijos pramonės pelningumas nusmuko iki mažiau nei 1 %, palyginti su apyvarta, lygio.

(90)

Bendrijos pramonė ir toliau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį investavo į savo veiklą, susijusią su sulfanilo rūgštimi. 2006 m. ir per PTL vieno Bendrijos gamintojo investicijos buvo pirmiausia susijusios ne tik su ilgalaikio turto priežiūra, bet ir su išgrynintos sulfanilo rūgšties gamybos pajėgumų didinimu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tikimasi, jog šie nauji pajėgumai bus visiškai naudojami tik nuo 2008 m.

(91)

Kadangi per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pelnas buvo mažas, investicijų grąžos rodiklis, rodantis ikimokestinius rezultatus sulfanilo rūgšties gamybai naudoto turto pradinės ir baigiamosios buhalterinės apskaitos knygose nurodytos vidutinės grynosios vertės procentais, per PTL taip pat buvo mažas, t. y. apie 2 %.

(92)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bendrijos pramonės kapitalo reikalavimus neigiamai paveikė sunki finansinė padėtis. Nors vienas iš Bendrovės gamintojų priklauso didelei grupei, kapitalo poreikiai ne visada atitinka pageidaujamą lygį, nes finansiniai ištekliai šioje grupėje paprastai skirstomi pelningiausiems subjektams.

(93)

Nors grynųjų pinigų srautai labai sumažėjo (nuo 2003 m. iki PTL pabaigos – 85 %), jie išliko teigiami. Grynųjų pinigų srautai neatitinka pelningumo tendencijos, nes jiems įtakos turėjo tokie nepiniginiai dalykai, kaip nusidėvėjimas ir atsargų judėjimas.

13   lentelė

Grynųjų pinigų srautai

(94)

Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos gerėjo dauguma Bendrijos pramonės rodiklių: pardavimo kiekis, pajėgumų naudojimas, gamybos apimtis, galutinės atsargos, produktyvumas, investicijos ir investicijų grąža. Vis dėlto, jos pelningumas per PTL vis dar buvo mažiau nei 1 % nuo apyvartos.

(95)

Nuo 2004 m. iki PTL pabaigos Bendrijos pramonei buvo naudinga padidėjusi sulfanilo rūgšties vieneto kaina. Vis dėlto, padidėjusia pardavimo kaina nebuvo galima visiškai kompensuoti padidėjusių gamybos sąnaudų, todėl pelno dydis sumažėjo.

(96)

Be to, 2006 m. ir PTL sumažėjęs suvartojimas Bendrijoje šiek tiek stabdė Bendrijos pramonės atsigavimą.

(97)

Iš esmės akivaizdu, kad nustačius antidempingo priemones Bendrijos pramonės padėtis stabilizavosi, tačiau dėl toliau importui iš KLR taikomų dempingo kainų ir padidėjusių žaliavų sąnaudų, kurių Bendrijos pramonė negalėjo įskaičiuoti į savo pirkėjų kainą, visiškai nuo žalos neatsigavo. Vis dėlto, tyrimu parodyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė pradėjo investuoti į naują įrangą.

(98)

Atsižvelgiant į minėtą tyrimą paaiškėjo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį kiekio rodiklių kaita buvo teigiama. Tačiau Bendrijos pramonės finansiniai rodikliai, kaip antai pelningumas ir grynųjų pinigų srautai, rodo, kad ekonominė Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra nestabili. Todėl daroma išvada, kad ji negalėtų visiškai atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį buvo atliktas tyrimas dėl galimo žalos pasikartojimo, jei būtų panaikintos galiojančios priemonės. Atliekant šį tyrimą visų pirma buvo išnagrinėta eksporto iš nagrinėjamųjų šalių apimties ir kainų kaitos tikimybė bei jų galimas poveikis Bendrijos pramonei, jei priemonės nebūtų taikomos.

(100)

Primenama, kad net taikant antidempingo priemones importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis per PTL sudarė 24,6 % rinkos.

(101)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas turi daug nepanaudotų pajėgumų, atitinkančių daugiau nei 30 % Bendrijoje suvartojamo kiekio. Be to, iš Komisijos turimos informacijos matyti, kad šiuo metu KLR pagaminama apie 22 000 tonų sulfanilo rūgšties – tai daugiau nei dvigubai Bendrijoje suvartojamo kiekio. Remiantis ta pačia informacija taip pat paaiškėja, kad Kinijos gamintojai gali lengvai pereiti nuo specialių dažiklių ir cheminių medžiagų gamybos prie sulfanilo rūgšties gamybos. Atsižvelgiant į šiuos pajėgumus, kurių gali turėti nagrinėjamosios šalys, galima daryti išvadą, kad eksportuojantys gamintojai turi galimybę padidinti dabartinę gamybos apimtį ir taip į Bendriją eksportuoti daugiau sulfanilo rūgšties.

(102)

Taip pat pažymima, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Bendrijoje šiek tiek sumažėjo, ir nesitikima, kad paklausa per kelerius ateinančius metus galėtų būti tokia, kad atitiktų galimą padidėjusią importo iš KLR ir Indijos apimtį, jei priemonės būtų panaikintos. Šiuo atveju iš KLR ir Indijos eksportuojama sulfanilo rūgštis greičiausiai užimtų didelę Bendrijos pramonei priklausančią pardavimo dalį, nes tikėtina, kad importo kainos būtų mažesnės.

(103)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos rinka Kinijos ir Indijos eksportuojantiems gamintojams vis dar yra patraukli. Iš tikrųjų, kaip minėta 57 ir 62 konstatuojamose dalyse, nustatyta, kad vidutinė Indijos ir Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kaina gerokai mažesnė už vidutinę eksporto į Bendriją kainą. Nepaisant to fakto, kad nebuvo nustatytas Kinijos ir Indijos eksporto kainų sumažinimas jas pakoregavus dabartiniais antidempingo ir įprastiniais muitais, buvo nustatyta, kad apskritai Kinijos ir Indijos CIF eksporto kainos daug mažesnės (apie 18 %) už vidutinę Bendrijos pramonės kainą. Todėl atsižvelgiant į i) nepanaudotus pajėgumus (visų pirma Indijos); ii) eksporto nukreipimą iš trečiųjų šalių į Bendrijos rinką; iii) galimybę pereiti nuo specialių dažiklių ir cheminių medžiagų gamybos prie sulfanilo rūgšties gamybos (visų pirma kalbant apie KLR) tikėtina, kad netaikant jokių priemonių iš nagrinėjamųjų šalių į Bendriją bus importuojama gerokai daugiau sulfanilo rūgšties ir gerokai mažesnėmis kainomis nei šiuo metu Bendrijos kainos.

(104)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad netaikant priemonių, iš nagrinėjamųjų šalių į Bendrijos rinką produktas greičiausiai būtų importuojamas dideliu kiekiu ir dempingo kainomis, kurios būtų mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Tai greičiausiai lemtų kainų mažinimo tendenciją Bendrijos rinkoje, todėl tikėtinas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai. Visų pirma būtų trukdoma finansiniam atsigavimui, kuris buvo pasiektas per nagrinėjamąjį laikotarpį, todėl tikėtina, kad žala pasikartotų.

(105)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus įvertinti įvairūs susiję interesai.

(106)

Be to, tai, kad šis tyrimas yra peržiūra, kurią atliekant analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo taikomos, leidžia įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį daro galiojančios antidempingo priemonės, susijusioms šalims.

(107)

Todėl nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų Bendrijos interesams.

(108)

Galima pagrįstai tikėtis, kad Bendrijos pramonei ir toliau bus naudingos šiuo metu galiojančios priemonės ir ji tęs savo atsigavimą, susigrąžindama rinkos dalį ir didindama pelningumą. Jei priemonės nebus toliau taikomos, Bendrijos pramonei greičiausiai vėl bus daroma žala dėl padidėjusio importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina, o šiuo metu pažeidžiama pramonės finansinė padėtis blogės.

(109)

Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių išlaikymas atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(110)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą nustatyta, jog priemonės neturėtų didelio poveikio Bendrijos sulfanilo rūgšties prekybininkams. Kaip minėta, šiame tyrime nebendradarbiavo nė vienas importuotojas, todėl nebuvo pateikta jokių įtikinamų priežasčių, kad nustatytos priemonės prieštarautų importuotojų interesams.

(111)

Komisija kiekvienam 31 žinomam naudotojui išsiuntė klausimynus, tačiau tik keturi iš jų pateikė atsakymus. Trys klausimyno atsakymai gauti iš UV šviesoje šviečiančius priedus gaminančių Bendrijos bendrovių ir vienas – iš dažiklius gaminančios bendrovės. Tačiau šių naudotojų pateikta informacija apie priemonių poveikį ir jų gamybos išlaidų dalį, kurią sudaro sulfanilo rūgštis, buvo nereikšminga. Tačiau šių naudotojų pateikta informacija apie priemonių poveikį ir jų gamybos išlaidų dalį, kurią sudaro sulfanilo rūgštis, buvo nereikšminga.

(112)

Šių keturių naudotojų importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis sudarė 47,3 % viso į Bendriją vykdomo importo. Be to, kadangi šie keturi naudotojai nupirko daug Bendrijos pramonės pagamintos sulfanilo rūgšties, jų nupirktas kiekis sudarė apie 40 % viso per PTL Bendrijoje suvartoto kiekio.

(113)

Trys naudotojai pasisakė prieš tolesnį priemonių išlaikymą remdamiesi tuo, kad Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų nepakanka vidaus paklausos poreikiams patenkinti ir kad priemonės kenkia jų vartotojų produktų konkurencingumui. Ketvirtasis naudotojas nuomonės, ar pritaria tolesniam priemonių taikymui, nepateikė.

(114)

Kalbant apie produkto tiekimo padėtį Bendrijos rinkoje pažymėtina, kad esami Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai galėtų patenkinti apie 80 % suvartojimo poreikių Bendrijoje. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė siekdama padidinti išgrynintos sulfanilo rūgšties gamybos apimtį investavo į naujus įrenginius. Bet kokiu atveju priemonėmis siekiama ne užkirsti kelią importui iš nagrinėjamų šalių į Bendrijos rinką, o užtikrinti, kad importuojamas produktas nebūtų parduodamas dempingo ir žalą darančiomis kainomis. Todėl tikimasi, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių į Bendrijos rinką bus toliau vykdomas tokiomis pat sąlygomis kaip nuo 2002 m., kai buvo nustatytos priemonės.

(115)

Reikėtų taip pat pažymėti, kad šiuo metu sulfanilo rūgštis už Bendrijos ribų gaminama tik keliose pasaulio šalyse, kaip antai Indijoje, KLR ir JAV. Todėl svarbu, kad Bendrijos pramonei būtų leista veikti veiksmingomis konkurencijos sąlygomis siekiant, kad ir toliau visiems Bendrijos naudotojams produktas būtų galimas vidaus rinkoje.

(116)

Atsižvelgiant į naudotojų konkurencingumą reikėtų pažymėti, kad, nepaisant to, jog atliekant šį tyrimą naudotojai nepateikė informacijos, per pirminį tyrimą nustatyta, kad dėl antidempingo priemonių visos UV šviesoje šviečiančių priedų ir dažiklių, kurių sudėtyje yra sulfanilo rūgšties, sąnaudos padidėtų mažiau nei 1 %.

(117)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu manoma, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų neigiamos įtakos naudotojų padėčiai.

(118)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti dabartinių antidempingo priemonių.

(119)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pareikšti prieštaravimus ir pateikti pastabų. Pastabų, dėl kurių būtų galima pakeisti minėtas išvadas, negauta.

(120)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl galimo dempingo, susijusio su importuojama iš KLR sulfanilo rūgštimi, tęsimosi, galimo dempingo, susijusio su importu iš Indijos, pasikartojimo, galimo žalos pasikartojimo ir Bendrijos interesų, importuojamai sulfanilo rūgščiai reikėtų toliau taikyti antidempingo priemones, kad būtų užkirstas kelias žalos, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kainomis, pasikartojimui.

(121)

Muito norma nebus taikoma importuojamam nagrinėjamajam produktui, kuris gaminamas ir parduodamas eksportui į Bendriją vienos Indijos bendrovės, kurios pasiūlytam įsipareigojimui pritarta Komisijos sprendimu 2006/37/EB,

—

juos pagamino, išsiuntė ir jiems sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, ir

—

su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija, ir

—

deklaruoti ir muitinei pristatyti produktai tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą.

1.

Antraštė „PREKYBINĖ SĄSKAITA FAKTŪRA, PRIDEDAMA PRIE PREKIŲ, KURIOMS TAIKOMAS ĮSIPAREIGOJIMAS“.

2.

Komisijos sprendimo 2006/37/EB, kuriuo priimamas įsipareigojimas, 1 straipsnyje minimos prekybinę sąskaitą faktūrą išdavusios bendrovės pavadinimas.

3.

Prekybinės sąskaitos faktūros numeris.

4.

Prekybinės sąskaitos faktūros išdavimo data.

5.

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje įrašytos prekės turi būti įformintos Bendrijos pasienio muitinėje.

6.

Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

7.

Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

8.

Bendrovės, kuri vykdo importuotojo į Bendriją funkciją ir kuriai bendrovė tiesiogiai išdavė prekybinę sąskaitą faktūrą, pridedamą prie prekių, kurioms taikomas įsipareigojimas, pavadinimas.

9.

Prekybinę sąskaitą faktūrą ir toliau pateiktą pasirašytą deklaraciją išdavusio bendrovės darbuotojo vardas ir pavardė.

„Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodyti produktai parduodami tiesioginiam eksportui į Europos bendriją pagal įsipareigojimo, kurį pasiūlė [BENDROVĖS PAVADINIMAS] ir priėmė Europos Komisija Sprendimu 2006/37/EB, taikymo sritį ir jo sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodyta informacija yra išsami ir teisinga.“