19.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/1

(1)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 771/2005 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos, Indonezijos, Taivano, Tailando ir Vietnamo kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, klasifikuojamų pagal KN kodus 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70, importui.

(2)

Primenama, kad dempingo ir žalos tyrimo laikotarpis (toliau – TL) apėmė laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Su žalos analize susijusių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis).

(3)

Nustačius laikinąsias antidempingo priemones, tam tikros suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu.

(4)

Tos šalys, kurios to pageidavo, galėjo kreiptis į Komisiją, kad ši jas išklausytų.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga galutinėms išvadoms.

(6)

Šalims buvo pateikti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą ir sumų, užtikrintų laikinuoju muitu, galutinį surinkimą. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti su šios informacijos paskelbimu susijusias pastabas.

(7)

Buvo apsvarstytos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir, prireikus, į jas buvo atsižvelgta darant galutines išvadas.

(8)

Nustačius laikinąsias priemones, vienas importuotojas ir jo bendrovė išreiškė abejones Bendrijos pramonės reprezentatyvumu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje, remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalimi. Tačiau šį prašymą patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti. Tyrimu buvo patvirtinta, kad Bendrijos pramonė per TL pagamino apytikriai 54 % Bendrijos gamybos ir gali pradėti tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(9)

Užbaigus tyrimą Tailando bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Bendrijos gamintojų nekonfidencialūs atsakymai į klausimyno klausimus nebuvo pakankamai išsamūs ir neatitiko pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nustatytų sąlygų. Buvo teigiama, kad nekonfidencialūs atsakymai į klausimyno klausimus nesuteikė pakankamai informacijos, todėl bendradarbiaujantys eksportuotojai neturėjo galimybės ginti savo interesus ir, palyginti su kitų šalių, būtent Bendrijos pramonės įmonėmis, atsidūrė nepalankioje padėtyje šio tyrimo metu. Tačiau visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta informacija apie žalą su visais patikrintais duomenimis, kaip nurodyta laikinojo reglamento E dalyje. Tokiu būdu visos šalys galėjo susidaryti tikslią nuomonę apie žalą ir priežastinius ryšius ir apginti savo interesus. Visos šalys vertinamos vienodai ir nėra skirtumų skelbiant įvairių suinteresuotųjų šalių duomenis. Be to, nekonfidencialūs atsakymai į klausimyno klausimus ir laikinajame reglamente pateikta informacija užtikrino visų šalių teises į gynybą Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(10)

Primenama, kad atliekant laikinąjį tyrimą buvo suabejota, ar veržles ir nerūdijančio plieno sąvaržas ir jų dalis iš tikrųjų galima laikyti vienu produktu. Dėl to reikia papildomai išanalizuoti daugelį aspektų, pvz. ar varžtai ir veržlės parduodami kartu kaip tvirtinimo detalės, koks yra šių produktų rūšių bendros gamybos mastas ir kt. Be to, reikia patikrinti Bendrijos gamintojų pajėgumą tiekti į rinką šias tvirtinimo detales. Siekiant padaryti preliminarias išvadas, laikinai nuspręsta veržlių neįtraukti į produktų, paprastai klasifikuojamų pagal KN kodą 7318 16 30, apibrėžimą.

(11)

Nustačius laikinąsias priemones, Bendrijos gamintojai ir importuotojai pateikė įrodymus, kad veržlės ir varžtai nėra kuriami, gaminami ir parduodami kartu. Nors veržlės paprastai kuriamos kartu su varžtais, tačiau kartu su jais neparduodamos. Be to, varžtai be veržlių gali būti naudojami kaip pritvirtinimo detalės, o tai parodo, kad varžtus ir veržles galutiniai vartotojai naudoja skirtingai. Tai buvo patvirtinta remiantis duomenimis apie importą, kurį atlieka susijusių šalių gamintojai, gaminantys ir parduodantys veržles arba varžtus ir tai, kad atrinkti Bendrijos gamintojai gamina sraigtus ir varžtus, o ne veržles. Tai ypač akivaizdu Filipinų atveju, nes iš šios šalies faktiškai buvo importuojamos veržlės, o ne varžtai. Be to, kaip nurodyta pirmiau, varžtai nebūtinai derinami su veržlėmis ir poveržlėmis. Tai taip pat akivaizdu remiantis SS kodo 7318 15 apibūdinimu: „kiti sraigtai ir varžtai, su veržlėmis ir poveržlėmis arba be jų“. Be to, reikia pažymėti, kad Bendrijos pramonė neturi veržlių gamybai reikalingų įrengimų ir nerodo susidomėjimo jas gaminti ateityje.

(12)

Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, kuriose nurodyta atskirai su sraigtais ir varžtais importuotų veržlių neįtraukti į aptariamo produkto apibrėžimą. Todėl remiantis laikinojo reglamento 14 ir 105 konstatuojamosiose dalyse pateiktomis išvadomis reikėtų užbaigti procedūras dėl Filipinų.

(13)

Nustačius laikinąsias priemones, Tailando bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad veržlės ir varžtai paprastai kuriami ir parduodami kartu, todėl, jei veržlės būtų išbrauktos iš aptariamo produkto apibrėžimo, tą patį reikėtų padaryti ir su varžtais, t. y. jiems taip pat neturėtų būti vykdomos procedūros. Tačiau jie nepagrindė šio teiginio. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, kad veržlės kuriamos ir parduodamos atskirai nuo varžtų, prašymas buvo atmestas, o iš procedūrų vykdymo srities buvo išbrauktos tik veržlės.

(14)

Be to, keletas importuotojų ir jų asociacija pakartojo savo prašymą tyrime apsiriboti dviem produktais, klasifikuojamais pagal KN kodus 7318 15 61 (nerūdijančio plieno sraigtai, kurių galvutėse padarytos šešiakampės lizdinės išdrožos) ir 7318 15 70 (nerūdijančio plieno varžtai su šešiakampėmis galvutėmis). Jie rėmėsi tariamai per maža Bendrijos pramonės kitų sąvaržų, dėl kurių atliekamas tyrimas, t. y. nerūdijančio plieno sąvaržų, klasifikuojamų pagal KN kodus 7318 12 10 (kiti medsraigčiai iš nerūdijančio plieno), 7318 14 10 (sraigtai-sriegikliai iš nerūdijančio plieno), 7318 15 30 (nerūdijančio plieno sraigtai ir varžtai be galvučių) ir 7318 15 51 (nerūdijančio plieno sraigtai, kurių galvutėse padarytos išilginės įpjovos ir kryžminės išdrožos), gamybos apimtimi. Siekdami tai įrodyti jie pateikė keletą užsakymų, kurių Bendrijos gamintojai negalėjo įvykdyti, pavyzdžių. Be to, buvo tvirtinama, kad varžtai ir sąvaržos gaminami skirtingomis staklėmis.

(15)

Reikėtų priminti, kad, kaip teigiama laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, tyrimu buvo patvirtinta, jog nerūdijančio plieno sąvaržų rūšys, klasifikuojamos pagal KN kodus 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30 ir 7318 15 51, yra gaminamos Bendrijoje. Todėl atrinkti Bendrijos gamintojai i) įrengimus naudoja kitų nerūdijančio plieno sąvaržų rūšių gamybai; ir ii) susiduria su šios rūšies aptariamų produktų dempingo kaina konkurencija. Informacija apie užsakymus, kurių Bendrijos pramonė negalėjo įvykdyti, yra susijusi su kitu nei TL laikotarpiu, į kurį, remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, paprastai neatsižvelgiama. Bet kokiu atveju tai neįrodo, kad Bendrijos pramonė negali šių produktų pagaminti. Be to, tyrimu buvo nustatyta, kad jei importas dempingo kaina iš susijusių šalių nesudarytų nesąžiningos konkurencijos, Bendrijos pramonė galėtų padidinti gamybos apimtis ir patenkinti tokių produktų paklausą. Šiuo atveju galima būtų teigti, kad Bendrijos pramonė turi nemažai nepanaudotų pajėgumų (žr. lentelę prieš laikinojo reglamento 127 konstatuojamąją dalį). Todėl importuotojų prašymas negalėjo būti patenkintas.

(16)

Tailando bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai paprašė sumažinti aptariamo produkto sritį, paliekant produktus, klasifikuojamus pagal KN kodus 7318 12 10 (kiti medsraigčiai iš nerūdijančio plieno), 7318 15 30 (nerūdijančio plieno sraigtai ir varžtai be galvučių) ir 7318 15 61 (nerūdijančio plieno sraigtai, kurių galvutėse padarytos šešiakampės lizdinės išdrožos). Tuo tikslu jie įrodinėjo, kad nei varžtų (KN kodas 7318 15 70), nei nerūdijančio plieno sraigtų-sriegiklių, nei sraigtų, kurių galvutėse padarytos išilginės įpjovos ir kryžminės išdrožos (KN kodai 7318 14 10 ir 7318 15 51) nereikėtų priskirti tai pačiai produkto kategorijai kartu su kitomis sąvaržomis, dėl kurių atliekamas tyrimas, nes šios sąvaržos tariamai: i) pasižymi skirtingomis fizinėmis savybėmis ir kokybe; ii) yra naudojamos skirtingų galutinių vartotojų; iii) pasižymi skirtingais vartotojų ir įpročiais; ir iv) klasifikuojamos pagal skirtingus KN kodus, o tai, jų nuomone, įrodo, kad varžtai ir sraigtai nepriklauso tai pačiai produkto kategorijai.

(17)

Aptariamu atveju, tyrimu buvo parodyta, kad visų tipų aptariamoms sąvaržoms, pasak vartotojo, būdinga: panašios fizinės ir techninės savybės bei panaudojimas, t. y. sriegiuoti nerūdijančio plieno metaliniai varžtai, skirti daiktams sujungti, prisukant tvirtinamuosius įtaisus. Tokiu būdu visos sąvaržos klasifikuojamos pagal Kombinuotosios nomenklatūros keturių skaitmenų pozicijas. Todėl prašymas sumažinti aptariamo produkto sritį turi būti atmestas.

(18)

Kadangi kitų pastabų nebuvo pateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 10–18 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl aptariamo produkto ir panašaus produkto.

(19)

Nustačius laikinąsias priemones, pastabų dėl Taivano eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų ir importuotojų atrankos nebuvo pateikta. Šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 19–32 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(20)

Nustačius laikinąsias priemones, nebuvo pateikta naujų pastabų apie RER. Šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 33–54 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(21)

Vienas Vietnamo bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas išreiškė nepasitenkinimą dėl atmesto prašymo suteikti IR, nepaisant jo bendradarbiavimo tyrime. Jis taip pat teigė, kad dėl to, kad buvo atmestas jo ir kitų dviejų Vietnamo eksportuotojų prašymas, buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas importui iš visų Vietnamo eksportuojančių gamintojų.

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 60 konstatuojamojoje dalyje, aptariama bendrovė negalėjo įrodyti, kad atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąlygas, kurios leistų suteikti IR. Be to, nebuvo pateikta argumentų arba įrodymų, kurie galėtų pakeisti šias išvadas, todėl visiems Vietnamo gamintojams buvo taikomas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktas. Tai reiškia, kad vienodos priemonės taikomos visiems Vietnamo eksportuojantiems gamintojams.

(22)

Nesant jokių kitų pastabų, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 55–61 konstatuojamųjų dalių išvados dėl individualaus režimo.

(23)

Taivanas laikinai buvo pasirinktas analogiška rinkos ekonomikos trečiąja šalimi siekiant nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER. Nustačius laikinąsias priemones, nė viena šalis nepateikė pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo analogiškoje šalyje. Todėl šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 62–64 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(24)

Keturi Tailando eksportuojantys gamintojai teigė, kad negalima remtis pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis („PB&A“) ir vidaus pardavimų pelnu nustatant normaliąją vertę kitoje šalyje, šiuo atveju Taivane. Tačiau, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje, šie eksportuojantys gamintojai neturėjo panašių produktų arba kitų tos pačios bendros kategorijos produktų tipinių pardavimų įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl, nustatant PB&A sąnaudas ir pelną, buvo svarbu remtis kitu pagrįstu metodu, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte. Šiuo atžvilgiu tinkamiausiu metodu buvo laikomas Taivano PB&A sąnaudų ir pelno apskaičiavimas dėl i) tipinės vidaus rinkos, atsižvelgiant į apimtis, konkurenciją ir kainas, taikomas panašiam produktui Taivane, ir dėl to, kad ii) Taivano nerūdijančio plieno sąvaržų pramonės atstovai kontroliuoja daugumą nerūdijančio plieno sąvaržų gamintojų visose tyrime dalyvaujančiose šalyse, įskaitant keletą gamintojų Tailande (žr. laikinojo reglamento 71 konstatuojamąją dalį). Nebuvo pateikta informacijos, rodančios, kad taip nustatytas pelnas viršytų pelną, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai ar gamintojai parduodami tos pačios bendros kategorijos produktus Tailande.

(25)

Kitų pastabų apie metodą, taikytą nustatant normaliąją vertę, nebuvo pateikta, taigi šiuo reglamentu patvirtinamas laikinojo reglamento 65–72 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas metodas.

(26)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(27)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(28)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(29)

Vienas Taivano eksportuojantis gamintojas nesutiko su naudojamu metodu normaliajai vertei nustatyti, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė tvirtino, kad ji neklasifikavo skirtingų svarstomos prekės rūšių pagal Komisijos pateiktus reikalavimus, nes tam tikros sąvaržos buvo specialios rūšies. Ji taip pat tvirtino, kad bendrovė patikrinimo vietoje metu pateikė brėžinius, pavyzdžius ir pardavimo dokumentus ir taip pademonstravo ypatingas į Bendriją eksportuojamoms specialios rūšies sąvaržoms būdingas savybes.

(30)

Iš tiesų, patikrinimo metu surinkti duomenys parodė, kad šie produktai neklasifikuojami pagal KN kodus, pagal kuriuos klasifikuojamiems produktams atliekamas tyrimas. Susiklosčius šioms aplinkybėms, buvo manoma, kad būtų tinkama neatsižvelgti į šio produkto eksportą šio tyrimo tikslams. Išvados dėl šios bendrovės, įskaitant išvadas apie normaliąją vertę, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, yra pagrįstos likusiu produktų, kurie atitinka aptariamų produktų aprašymą, pardavimu eksportui.

(31)

Likusio pardavimo eksportui normaliajai vertei nustatyti bendrovė pasiūlė pakoreguoti gamybos sąnaudas, naudotas laikinai nustatant normaliąją vertę (žr. laikinojo reglamento 79 konstatuojamąją dalį).

(32)

Tačiau šie pataisymai buvo pagrįsti duomenimis, kurie nebuvo pateikti kartu su atsakymais į klausimyno klausimus arba patikrinimo metu, todėl nebuvo patikrinti. Be to, pataisymai nebuvo papildyti jokia dokumentuose įrašyta informacija. Todėl prašymas dėl gamybos sąnaudų koregavimo turėtų būti atmestas.

(33)

Kitas Taivano eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad gamybos ir PB&A sąnaudos, naudojamos nustatant normaliąją vertę, buvo paskaičiuotos du kartus. Jis įrodinėjo, kad jo atsakymas į klausimyno klausimą apie PB&A sąnaudų santykį, pateiktą pelno ir nuostolio lentelėje, buvo neteisingas ir kad vietoj jo turėtų būti naudojamasi patikrinimo metu pateiktu PB&A sąnaudų santykiu.

(34)

Tuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad bendrovė neatliko jokių pataisymų pelno ir nuostolio lentelėje prieš atliekant patikrinimą vietoje. Bendrovė gerokai peržiūrėtą PB&A sąnaudų lentelę pateikė paskutinio patikrinimo etapo metu, per vėlai norint ją patikrinti. Todėl ir kadangi peržiūrėtos PB&A sąnaudos neatitiko kitos patikrintos dokumentuose įrašytos informacijos, prašymas buvo atmestas ir pelno ir nuostolio lentelės duomenys, pateikti atsakant į klausimyno klausimus, buvo naudojami apskaičiuojant dempingą, remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

(35)

Tas pats Taivano eksportuojantis gamintojas teigė, kad likusios medžiagos turi būti išskaičiuotos iš žaliavų sąnaudų. Bendrovė pareiškė, jog likučiai gaunami gamybos proceso metu, jų pardavimo pajamomis reikėtų leisti padengti gamybos sąnaudas. Tačiau šis gamintojas nepateikė tokių pajamų sumos. Bet kuriuo atveju, visos pajamos, gaunamos pardavus kitus produktus arba šalutinius produktus, netinka apskaičiuojant panašaus produkto gamybos sąnaudas, nes jų bendrovė nenaudojo paskirstydama sąnaudas. Todėl bendrovės prašymas turėtų būti atmestas, o laikinosios išvados patvirtintos.

(36)

Kadangi nebuvo pateikta jokių pastabų, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 77–79 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(37)

Vienas Tailando eksportuojantis gamintojas, atlikęs keletą pardavimo sandorių vidaus rinkoje, pateikė keletą pretenzijų dėl gamybos sąnaudų apskaičiavimo ir PB&A sąnaudų, naudotų nustatant normaliąją vertę. Be to, jis teigė, kad jei šie prašymai būtų priimti, pardavimai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis būtų laikomi tipiniais ir juos būtų galima panaudoti nustatant normaliąją vertę Tailande.

(38)

Reikėtų pažymėti, kad ši bendrovė per patikrinimą pateikė keletą patikslintų atsakymo į klausimyno klausimus versijų, o tai gerokai apsunkino tyrimą, nes nebuvo įmanoma suderinti skirtingų versijų su sąskaitomis. Nepaisant to, visa ši informacija buvo kiek įmanoma nuodugniau ištirta, remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Reikia pastebėti, kad gamybos sąnaudos daugumai produktų rūšių, kaip pranešė bendrovė, buvo gerokai sumažintos, ypač žaliavų sąnaudos, todėl norint atlikti preliminarius dempingo apskaičiavimus buvo atlikti pataisymai. Kadangi bendrovė nepateikė jokių įrodymų apie gamybos sąnaudas, dėl ko būtų reikėję atlikti pakeitimus skaičiuojant dempingą, jos pašymas dėl gamybos sąnaudų apskaičiavimo buvo atmestas.

(39)

Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad reikėtų išskaičiuoti likučių pardavimo pajamas iš žaliavų sąnaudų, įskaičiuotų į panašaus produkto gamybos sąnaudas. Tačiau bendrovės pelno ir nuostolio lentelėje nebuvo pateikta informacijos apie likučių pardavimo pajamas. Bet kuriuo atveju, visos pajamos, gaunamos pardavus kitus produktus arba šalutinius produktus, netinka apskaičiuojant panašaus produkto gamybos sąnaudas, nes jų bendrovė nenaudojo paskirstydama sąnaudas.

(40)

Kalbant apie eksportuojančio gamintojo prašymą naudoti skirtingą PB&A sąnaudų lygį, buvo nustatyta, kad net jei prašymas būtų priimtas, bendrovės pardavimais vidaus rinkoje nebūtų remiamasi nustatant normaliąją vertę, kadangi jie nebūtų atlikti įprastomis prekybos sąlygomis.

(41)

Todėl prašymai dėl likučių ir PB&A sąnaudų turėtų būti atmesti, o išvados, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje, patvirtintos.

(42)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(43)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 82–91 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl eksporto kainos visoms susijusioms šalims nustatymo patvirtinamos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(44)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 92 ir 93 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos metodika ir išvados dėl normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimo patvirtinamos.

(45)

Kadangi pastabų dėl dempingo skirtumo nustatymo nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamas laikinojo reglamento 94–100 konstatuojamosiose dalyse nurodytas metodas.

(46)

Kadangi nebuvo pateikta jokių pastabų, nustatyti šie galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti importo CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais:

(47)

Kadangi nebuvo pateikta jokių pastabų, nustatyti šie galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti importo CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais:

(48)

Kadangi nebuvo pateikta jokių pastabų dėl laikinojo dempingo skirtumo apskaičiavimo, dviems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Malaizijoje šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados. Kadangi dempingas nebuvo taikomas Malaizijos eksportuojančiam gamintojui, tyrimas dėl aptariamo produkto importo iš Malaizijos turėtų būti užbaigtas.

(49)

Kadangi nebuvo pateikta jokių pastabų dėl padėties Filipinuose, dempingo skirtumas nebuvo nustatytas. Todėl, kaip teigiama pirmiau pateiktoje 12 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas dėl aptariamo produkto importo iš Filipinų turėtų būti užbaigtas.

(50)

Kadangi nebuvo pateikta jokių pastabų dėl laikinojo dempingo skirtumo apskaičiavimo Taivanui, kaip teigiama laikinojo reglamento 106–108 konstatuojamosiose dalyse, galutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra toks:

(51)

Vienas Tailando eksportuojantis gamintojas nesutiko su jam nustatytu individualaus dempingo skirtumu, susijusiu su produkto rūšies klasifikavimu, produkto kiekiu ir įvairiu nerūdijančio plieno panaudojimu.

(52)

Prašymai buvo nagrinėjami remiantis patikrinta informacija ir atitinkami pataisymai buvo atlikti eksportuojančiam gamintojui nustatant pakoreguotą individualų dempingo skirtumą. Kadangi nustatant dempingo skirtumą visiems nebendradarbiaujantiems Tailando eksportuotojams buvo remiamasi didžiausiu dempingo skirtumu, nustatytu bendradarbiavusiam Tailando eksportuotojui, likutinis dempingo skirtumas buvo atitinkamai peržiūrėtas.

(53)

Todėl buvo nustatyti šie galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais:

(54)

Kadangi nebuvo pateikta jokių pastabų dėl laikinojo dempingo skirtumo apskaičiavimo Vietnamui, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje, galutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, visoms Vietnamo bendrovėms yra 7,7 %.

(55)

Tailando bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nesutiko su taikomu analizės metodu, nurodytu laikinojo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje, t. y. kad tam tikri duomenys (sandorių kainos, investicijos ir investicijų grąža, darbo užmokestis, pelningumas, pinigų srautas ir galimybės padidinti kapitalą) buvo surinkti iš atrinktų Bendrijos gamintojų, tuo tarpu kiti rodikliai (rinkos dalis, gamyba, pajėgumai ir jų panaudojimas, pardavimų apimtis ir vertė, augimas, ištekliai, užimtumas ir produktyvumas) buvo papildomai gauti iš kito Bendrijos gamintojo, kuris kartu su atrinktais gamintojais sudaro Bendrijos pramonės dalį. Jie įrodinėjo, kad toks požiūris i) nėra objektyvus pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir kad pagal ii) pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalį toks požiūris yra nepriimtinas.

(56)

Atliekant antidempingo tyrimą įprasta analizuoti žalos faktorius visai Bendrijos pramonei. Tačiau tuo atveju kai pramonėje veikia didelis gamintojų skaičius atliekama atranka. Atranka atliekama siekiant, kad per tam tikrą laikotarpį iš riboto gamintojų skaičiaus būtų galima surinkti ir patikrinti išsamią informaciją. Tai informacija apie kainas, darbo užmokestį, investicijas, pelną, investicijų grąžą, pinigų srautą ir gebėjimą padidinti kapitalą – būtų neįmanoma per nustatytą laikotarpį patikrinti šią visų pramonės atstovų pateiktą informaciją. Informacija apie kitus faktorius, t. y. rinkos dalį, pardavimų apimtis ir gamybą, paprastai yra prieinama visiems pramonės atstovams. Jei žalos analizė būtų grindžiama tik iš atrinktų gamintojų gauta informacija, būtų neatsižvelgiama į kitų gamintojų turimą informaciją, taigi, vertinimas būtų neišsamus. Todėl šiuo atveju siekiant per nurodytą laikotarpį gauti kiek įmanoma išsamesnį įvertinimą, iš atrinktų gamintojų gauta ir patikrinta informacija tendencijoms visais žalos atvejais įvertinti buvo papildyta informacija iš visų pramonės atstovų.

(57)

Kitų pastabų apie Bendrijos gamybą ir Bendrijos pramonės apibūdinimą nebuvo gauta, todėl šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 111–114 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(58)

Tailando bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad Tailando importui neturėtų būti atliekamas suvestinis įvertinimas su KLR, Indonezijos, Taivano ir Vietnamo kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių importu dempingo kaina, dėl tariamo konkurencijos tarp importo iš minėtų šalių (kalbant apie apimtį, vidutines kainas ir rinkos dalį) trūkumo. Jie nurodė, kad 2002 m. Tailando importo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo atitinkamai 29 % ir 35 %, tuo tarpu jau 2002 m. galima pastebėti padidėjimą kitose susijusiose šalyse. Be to, jie pažymėjo, kad nuo 2003 m. Tailando importo kainos vidutiniškai padidėjo 2 %.

(59)

Reikėtų priminti, kad dempingo skirtumai, nustatyti importui iš kiekvienos susijusios šalies, yra didesni nei de minimis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2 %, o importo apimtis iš kiekvienos susijusios šalies yra didesnė už nustatytą 1 % rinkos dalį, nurodytą pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Be to, reikia pažymėti, kad analizėje dėmesys neturėtu būti sutelktas vien į 2002 m., bet į bendrą vaizdą per nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2001 m. iki TL. Apskritai Tailando importo apimtis ir rinkos dalis iš tiesų gerokai padidėjo, tuo tarpu kainos gerokai sumažėjo. Todėl Tailando importo tendencijos atitinka visoms susijusioms šalims nustatytas tendencijas. Be to, primenama, kad iš susijusių šalių importuotos nerūdijančio plieno sąvaržos visais atžvilgiais buvo panašios, jas galima keisti tarpusavyje, be to, Bendrijoje jos parduodamos panašiais prekybos kanalais ir panašiomis prekybos sąlygomis, jos konkuruoja tarpusavyje ir su Bendrijoje gaminamomis nerūdijančio plieno sąvaržomis. Todėl ir atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį patvirtinama, kad aptariamo produkto importo dempingo kaina poveikio suvestinis įvertinimas yra tinkamas.

(60)

Kitų pastabų apie Bendrijos pramonės padėties analizę nebuvo gauta, todėl šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 115–126 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(61)

Nustačius laikinąsias priemones nebuvo pateikta pastabų dėl gamybos, pajėgumų, pajėgumų panaudojimo, pardavimų apimties, pardavimų kainos, rinkos dalies, augimo, išteklių, užimtumo, produktyvumo, dempingo dydžio ir Bendrijos pramonės atsigavimo nuo buvusio dempingo. Todėl šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 127–133, 137, 142, 143, 145 ir 146 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(62)

Tailando bendradarbiaujantys gamintojai tvirtino, kad atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumas pagerėjo; jokios žalos nepastebėta. Jie dar teigė, kad Bendrijos pramonė dėl investicijų, kurias 2002 m. ir 2003 m. atliko atrinkti Bendrijos gamintojai, nepasiekė minimalaus 5 % pelno skirtumo, laikomo pakankamu ir pasiekiamu, kai dempingas nevykdomas. Jie taip pat ragino, neatsižvelgti į faktą, kad Bendrijos pramonė gavo naudos iš nerūdijančio plieno žemomis kainomis, nes tai turėtų būti laikoma įprasta rinkos padėtimi, kuri buvo naudinga visiems verslo subjektams.

(63)

Reikėtų priminti, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse, kad pelningumas šiuo atveju nebuvo nei vienintelis, nei pagrindinis faktorius, parodantis patirtą žalą. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, vienas ar daugiau tame straipsnyje pateiktų žalos veiksnių nebūtinai lemia Bendrijos pramonės padėtį. Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 138 konstatuojamojoje dalyje, investicijos yra būtinos konkurencingumui išlaikyti, tokiu būdu investicijoms negalima priskirti neigiamo poveikio pelningumui. Be to, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje, teigiamas poveikis, padarytas per TL dėl didėjančių nerūdijančio plieno kainų atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų pelningumui buvo laikinas, tai – veiksnys, kuris per labai trumpą laikotarpį galėjo būti naudingas kitiems ekonominės veiklos vykdytojams.

(64)

Tokiu būdu, teiginys, kad pelningumas neatspindi žalos turi būti atmestas, o laikinojo reglamento 134–136 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados – patvirtintos.

(65)

Tailando bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad remiantis augančiomis investicijomis, investicijų grąža, pinigų srautu ir gebėjimu padidinti kapitalą jokia žala nebuvo nustatyta.

(66)

Kaip minėta laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje, reikėtų priminti, kad į faktorius „investicijos“ ir „gebėjimas padidinti kapitalą“ nebuvo atsižvelgta kaip į faktorius, rodančius per nagrinėjamąjį laikotarpį patirtą žalą.

(67)

Tačiau kalbant apie investicijų grąžą, reikia peržiūrėti bendrą pagerėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į i) laikiną ir išskirtinį atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumą per TL, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 136 ir 139 konstatuojamosiose dalyse, ir ii) padidėjusį nuomotų staklių naudojimą, kuris nebuvo laikomas investicija. Nuomotos gamybos priemonės nebuvo įtrauktos į investicijas, tačiau didesnis jų panaudojimas prisidėjo prie gauto pelno. Tai paaiškina nenatūraliai didelį investicijų grąžos padidėjimą per TL.

(68)

Kalbant apie pinigų srautą, per nagrinėjamąjį laikotarpį jo augimas sumažėjo 36 %, o tai aiškiai parodo per nagrinėjamąjį laikotarpį patirtą žalą. Todėl reikėtų patvirtinti laikinojo reglamento 138–141 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(69)

Tailando bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai toliau tvirtino, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį 10 % padidėjusios darbo išlaidos vienam darbuotojui šiuo atveju nerodo patirtos žalos.

(70)

Primenama, kad laikinose išvadose apie žalą dėl darbo užmokesčio buvo patvirtintas darbo užmokesčio padidėjimas, atspindintis atlygį už didesnį našumą ir kompensaciją už infliaciją. Tačiau faktas, kad užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %, išlieka, o tai vertinama kaip žalos požymis. Todėl šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 144 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(71)

Apibendrinant, patvirtinamos laikinojo reglamento 147–150 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados. Apskritai, neigiamų tendencijų rodikliai (dideli rinkos dalies nuostoliai, augimas, užimtumo sumažėjimas, nepatenkinamas investicijų pelningumo ir (arba) grąžos pagerėjimas ir pinigų srautas) gerokai pralenkė teigiamas tendencijas (nedidelis gamybos ir pardavimų apimties padidėjimas, išteklių sumažėjimas, nuolatinės investicijos, gerokai sumažėjusios darbo išlaidos ir gebėjimas padidinti kapitalą).

(72)

Tailando eksportuojantys gamintojai ir importuotojų asociacija pateikė pastabas apie laikiną priežasčių analizę, atsižvelgdami į toliau nurodytus faktorius. Kadangi kitų pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinajame reglamente dėl importo dempingo kaina poveikio (laikinojo reglamento 152 konstatuojamoji dalis), importo iš trečiųjų šalių poveikio (laikinojo reglamento 153–159 konstatuojamosios dalys) ir vartojimo raidos Bendrijos rinkoje (laikinojo reglamento 160 konstatuojamoji dalis) pateiktos išvados.

(73)

Tailando bendradarbiaujantis eksportuojantys gamintojai, vienas importuotojas ir jo asociacija atkreipė dėmesį į JAV dolerio nuvertėjimą palyginus su euru, ypač 2003 m., o tai, jų nuomone, sudarė palankias sąlygas Kinijos ir Tailando eksportui į Bendriją. Taigi, jie teigė, kad bent iš dalies kainų sumažėjimo ir po jo patirto žalingo poveikio Bendrijos pramonei reikėtų priskirti ne KLR ir Tailando eksportuotojų dempingo veiklai, o tokiai valiutų keitimo kursų raidai (KLR atveju – ypač dėl juanių ir JAV dolerio fiksuoto kurso).

(74)

Pirmiausia pažymėta, kad visų eksporto iš susijusių šalių sandorių sąskaitų valiutos nėra žinomos. Todėl negalima nustatyti valiutos kurso svyravimo poveikio. Be to, siekiant įvertinti žalą ir neatsižvelgiant į tai, ar žemas importo kainas galėjo sąlygoti valiutų kurso svyravimas, kainų „numušimas“ ir bendras poveikis Bendrijos pramonei nustatomas pagal faktines importo kainas TL metu. Nustatytas didelis kainų mažinimo skirtumas (žr. laikinojo reglamento 125 ir 126 konstatuojamąsias dalis).

(75)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikia atmesti argumentą dėl galimo valiutų keitimo kursų svyravimo poveikio.

(76)

Tailando eksportuojantys gamintojai toliau tvirtino, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl nepakankamo konkurencingumo, tariamai atsiradusio dėl pasenusios gamybos įrangos.

(77)

Tačiau reikėtų priminti, kad Bendrijos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat investavo siekdama pakeisti pasenusius įrengimus ir naudoti modernią gamybos įrangą. Reikia pripažinti, kad pasenusi gamybos technika neįtakoja konkurencingumo, taigi priežastinis ryšys tarp importo iš susijusių šalių dempingo kaina ir žalingo poveikio, kurį patyrė Bendrijos pramonė, nepanaikinamas. Todėl argumentą reikėtų atmesti ir patvirtinti laikinojo reglamento dėl Bendrijos pramonės konkurencingumo 161 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas.

(78)

Tailando bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad žalą sąlygojo nepastovios rinkos sąlygos. Šiuo atveju buvo remtasi laikinu plieno kainų augimu ir stambiųjų vartotojų įtaka deryboms.

(79)

Tačiau pažymėta, kad laikinas plieno kainų augimas atrinktiems Bendrijos gamintojams nesukėlė jokios žalos. Priešingai, jiems tai buvo naudinga, kadangi pelningumas laikinai išaugo. Atsižvelgiant į stambiųjų vartotojų poveikį, pažymėta, kad dėl importo dempingo kaina susidariusios nesąžiningos konkurencijos jie gali daryti įtaką deryboms. Taigi, galima pastebėti tiesioginį ryšį tarp importo iš susijusių šalių ir importuotojų ir (arba) platintojų elgesio. Todėl Bendrijos rinkos sąlygos nepažeidė priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos, kurią patyrė Bendrijos pramonė.

(80)

Apibendrinant, įvertinus pirmiau pateiktas pastabas dėl priežastinio ryšio ir dėl laikinojo reglamento 151–162 konstatuojamosiose dalyse pateiktų priežasčių, patvirtinama, kad joks kitas veiksnys nepažeidė priežastinio ryšio tarp importo iš penkių susijusių šalių kartu ir materialinės žalos, kurią patyrė Bendrijos pramonė.

(81)

Keli importuotojai ir (arba) platintojai bei Tailando eksportuojantys gamintojai teigė, kad šios priemonės gali neatitikti Bendrijos interesų.

(82)

Importuotojai ir (arba) platintojai nurodė, kad priemonės turėtų tiesioginį poveikį jų pelno skirtumui, nes jie negalėtų perkelti su priemonėmis susijusių sąnaudų pirkėjams, padidindami kainas.

(83)

Pirmiausia, šios šalys nepagrindė pateiktų tvirtinimų. Be to, kaip minėta laikinajame reglamente, nėra įrodyta, kad antidempingo priemonės sukeltų grėsmę importuotojų ir (arba) platintojų ekonominiam gyvybingumui. Be to, jų pelno skirtumai per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai viršijo Bendrijos pramonės pelningumą. Todėl tvirtinama, kad Bendrijos pramonės interesai atitaisyti nesąžiningą ir žalingą prekybos praktiką iš susijusių šalių yra svarbesni už naudą, kurią importuotojai ir (arba) platintojai gali gauti, jei antidempingo priemonės nebūtų nustatytos. Laikinojo reglamento 164–170 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados turėtų būti patvirtintos.

(84)

Tailando eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad nustačius priemones išaugtų Europos automobilių pramonės sąnaudos, o tai neatitiktų Bendrijos interesų. Tačiau jie nepagrindė šio tariamo poveikio vartotojams. Remiantis turima informacija, t. y. vieno vartotojo, riedmenų gamintojo, atsakymu, priemonių poveikis vartotojams būtų nežymus. Laikinojo reglamento 173 ir 174 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl naudotojų ir vartotojų interesų turėtų būti patvirtintos.

(85)

Išanalizavus įvairius interesus, patvirtinama, kad dėl laikinojo reglamento 163–175 konstatuojamosiose dalyse pateiktų priežasčių, atsižvelgiant į Bendrijos interesus, nėra jokių interesų, kurie būtų svarbesni už Bendrijos pramonės interesus nustatyti antidempingo priemones, siekiant likviduoti žalingą importo dempingo kaina poveikį prekybai.

(86)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti galutines antidempingo priemones siekiant išvengti didesnės žalos Bendrijos pramonei, kurią daro importas dempingo kaina. Siekiant nustatyti šių priemonių lygį, buvo atsižvelgta į per TL nustatytą dempingo skirtumą ir muito, kurio reikia Bendrijos pramonės patirtai žalai likviduoti, dydį.

(87)

Siekiant likviduoti žalą, kiekvienai bendrovei buvo nustatytas būtinas kainų padidinimas, lyginant aptariamo produkto vidutinę svertinę importo kainą su Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduodamos panašaus produkto palankia kaina. Kainų skirtumas buvo išreikštas importo CIF kainos procentais.

(88)

Nenuostolinga kaina buvo apskaičiuota prie Bendrijos pramonės svertinių gamybos sąnaudų pridėjus 5 % pelno skirtumą. Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtinamas šis pelno skirtumas, kurį Bendrijos pramonė galėjo pasiekti jei nebūtų importo dempingo kaina. Jis atspindi pelną, kurį Bendrijos pramonės gamintojai gali gauti už panašių grupių produktus, kurių atžvilgiu nesąžiningos konkurencijos nėra, pvz. sąvaržos, kurios neklasifikuojamos pagal KN kodus ir kurioms šis tyrimas netaikomas.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, reikėtų nustatyti galutinį antidempingo muitą nerūdijančio plieno sąvaržų importui iš Kinijos Liaudies Respublikos, Taivano, Tailando ir Vietnamo.

(90)

Skaičiuojant muito dydį dviems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams (Taivano ir KLR) buvo nustatyta, kad žalos likvidavimo lygis buvo mažesnis už dempingo skirtumą. Tokiais atvejais muito dydis turėtų būti apribotas iki žalos atlyginimo lygio. Visais kitais atvejais muito dydis turėtų neviršyti pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto dempingo skirtumo.

(91)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai muitai turėtų būti tokie:

(92)

Tailando eksportuojantis gamintojas atkreipė dėmesį į PPO antidempingo susitarimo 15 straipsnį, kuriame teigiama, kad svarstant antidempingo priemonių nustatymo galimybę reikia kreipti ypatingą dėmesį į išskirtinę besivystančių šalių padėtį. Tačiau nebuvo įrodyta, kad šis atvejis pakenks pagrindiniams Tailando interesams, kaip teigiama šioje nuostatoje. Esant tokioms aplinkybėms manoma, kad importui iš Tailando reikėtų nustatyti pirmiau nurodytas antidempingo muito normas.

(93)

Šiame reglamente nurodyti atskiros bendrovės antidempingo muito dydžiai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Dėl to jie atspindi šių įmonių padėtį, atskleistą tyrimo metu. Šios muito normos (kitokios, nei taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai tik tų produktų, kurių kilmės šalys yra susijusios šalys ir kurias pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys, importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos bus netaikomos, ir joms galios muitų normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“.

(94)

Bet koks prašymas taikyti šioms bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, pvz., gamybą, prekybą vidaus rinkoje ir eksportą, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(95)

Atsižvelgiant į dempingo skirtumo dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį, būtina, kad sumos, gaunamos taikant laikinąjį antidempingo muitą, nustatytą laikinuoju reglamentu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 771/2005, turėtų būti galutinai surinktos ne mažesnės nei šiuo reglamentu nustatytos galutiniu muitu nustatytos sumos. Eksportuojantiems gamintojams, kuriems galutinio muito norma yra mažesnė už laikinąjį muitą, laikinai surinktos sumos, kurios yra didesnės nei galutiniai muitai, turėtų būti grąžinamos,