This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014PC0367
Proposal for a DECISION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL establishing a programme on interoperability solutions for European public administrations, businesses and citizens (ISA2) Interoperability as a means for modernising the public sector
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programa (ISA2) Sąveika kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programa (ISA2) Sąveika kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė
/* COM/2014/0367 final - 2014/0185 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programa (ISA2) Sąveika kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė /* COM/2014/0367 final - 2014/0185 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS 1.1 Politinės
aplinkybės Viešasis sektorius atlieka svarbias ūkio
funkcijas – vykdo reguliavimą, teikia paslaugas ir yra darbdavys. Jam
tenka daugiau kaip 25 proc. ES valstybių narių darbo vietų
ir daug ūkinės veiklos. Skatindamas ir reguliuodamas
privatųjį sektorių veiksmingas ir našus viešasis sektorius gali
būti labai stipriu ūkio augimo veiksniu. Kai valdžios institucijos
sprendžia sudėtingą uždavinį, kaip, viena vertus, konsoliduoti
finansus ir, kita vertus, skatinti augimą, konkurencingumą ir darbo
vietų kūrimą, tada visiškai pagrįsta viešajame sektoriuje
siekti didesnio efektyvumo, geresnio valdymo, spartesnio įgyvendinimo ir
aktyvesnio naudotojų dalyvavimo[1]. Daugiamečiai tokių temų, kaip
antai sąveika, e. valdžia, atvirieji duomenys, nuotolinė
kompiuterija ir socialinės inovacijos, darbai subrandino nemažai
realistiškų koncepcijų ir priemonių. Esminė naujovė
yra galimybė naudojantis atviraisiais duomenimis, dalyvavimo
priemonėmis ir sąveikiomis platformomis neregėtai sparčiai,
efektyviai ir kokybiškai kurti ir diegti viešąsias gėrybes ir
paslaugas. Tarpusavyje susietos ir bendradarbiaujančios atviros valdžios
institucijos, sąveikiai ir saugiai telkdamos įvairių
sektorių įnašus, turi didelių galimybių, todėl šio
plataus užmojo sumanymo įgyvendinimas lems tai, ar bendroji
skaitmeninė rinka bus sukurta sėkmingai. 2013 m. augimo apžvalgoje[2] rašoma, kad
tarpvalstybinė elektroninių paslaugų sąveika ir Europos
viešojo administravimo institucijų skaitmeninimas, Komisijos manymu, yra
svarbūs augimo ir didesnio efektyvumo veiksniai. Administravimo
institucijų sąveika yra viena iš svarbiausių efektyvesnio ir
veiksmingesnio skaitmeninių paslaugų teikimo prielaidų, o
dalijimasis esamais sąveikos sprendimais ir pakartotinis jų
naudojimas galėtų sumažinti išlaidų didėjimą. Tai yra
svarbūs našumo veiksniai, galintys duoti naudos ES, nacionaliniu,
regioniniu ir vietiniu lygmenimis tobulinant ir modernizuojant viešojo
administravimo institucijas[3]. Reaguodama į dabartinę ūkio
krizę, Komisija ėmėsi dar vienos svarbios iniciatyvos,
strategijos „Europa 2020“[4],
kurią įgyvendinus pažangiu, tvariu ir integruotu tapęs ES
ūkis užtikrintų aukštą užimtumo, našumo ir socialinės
sanglaudos lygį. Kai kurie pagrindiniai šia strategija sprendžiami
uždaviniai yra tiesiogiai susiję su Europos viešojo administravimo
institucijų modernizavimu. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje
programoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė“[5] pabrėžiama, kad
sąveika yra būtina siekiant kuo didesnio socialinio ir ūkinio
informacinių ir ryšių technologijų (IRT) potencialo, todėl
darbotvarkė bus veiksminga tik užtikrinus sąveiką. Vienas iš
Europos skaitmeninės darbotvarkės ramsčių – sąveika ir
standartai – yra glaudžiai susietas su politiniais kitų aktualių
iniciatyvų, pavyzdžiui, Europos sąveikos strategijos, Europos
sąveikumo sistemos[6]
ir e. Komisijos strategijos[7],
prioritetais. 2013 m. spalio 24–25 d. priimtose
išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad turėtų
būti tęsiamas viešojo administravimo institucijų modernizavimas
ir greitai diegiamos tokios nuo sąveikos priklausomos paslaugos, kaip
antai e. valdžia, e. sveikata, e. sąskaitų išrašymas ir e.
viešasis pirkimas. Tada piliečiams ir įmonėms visoje Europoje
bus teikiama daugiau ir geresnių skaitmeninių paslaugų, taupomos
viešojo sektoriaus paslaugų lėšos, didinamas jų efektyvumas,
skaidrumas ir kokybė. 1995 m. pradėtomis įgyvendinti
sąveikos programomis pasiekta nemažai laimėjimų. Komisija
daugelį metų laikosi įsitikinimo, kad būtina siekti
sąveikos sprendimų. Norint, kad Komisija ir valstybės narės
pertvarkytų ir modernizuotų paslaugas visoje Europoje, dabar reikia
visų šalių ryžto. Tokiomis aplinkybėmis sąveika, kaip viena
iš svarbiausių prielaidų, yra būdas pasiekti „administravimo
institucijų veiksmingą tarpvalstybinį ir tarpsektorinį […]
bendravimą teikiant elektronines viešąsias paslaugas ir padedant
įgyvendinti ES politiką ir veiklą“, kaip raginama
ankstesnės programos sprendime (ISA sprendimo[8] 1 straipsnio 2 dalis). Todėl, atsižvelgus į faktinius
poreikius, šiuo pasiūlymu tęsti Komisijos sąveikos programą
bus reikšmingai prisidėta prie Europos viešojo administravimo
institucijų modernizavimo. Pasiūlymas yra susietas su kitomis
viešojo administravimo institucijų modernizavimo iniciatyvomis,
pavyzdžiui, Europos skaitmenine darbotvarke, programa „Horizontas 2020“[9], Europos
infrastruktūros tinklų priemone[10]
ir tokiais tinklais, kaip antai Europos viešojo administravimo tinklu ir
Europos struktūriniais ir investicijų fondais (pastaraisiais dviem
atvejais susiejimas užtikrinamas finansuojamus projektus derinant prie visos ES
sąveikos struktūrų ir specifikacijų). Neseniai paskelbtoje
inovacijų Europos viešajame sektoriuje skatinimo ataskaitoje[11] rašoma, kad
sąveika ir pagal ankstesnę programą vykdomas darbas padeda
diegti skaitmenines viešojo sektoriaus inovacijas ir įveikti kliūtis. Todėl naujoji programa turėtų
būti pagrindas ir priemonė, kuriuos pasitelkus būtų galima
įgyvendinti informacinėms ir ryšių technologijomis
grindžiamą viešojo sektoriaus modernizavimą Europoje ir tokiu
būdu žymiai prisidėti prie bendrosios skaitmeninės rinkos
sukūrimo. 1.2 Sąveikos svarba Šiandien Europos piliečiai gali laisvai
dirbti ir keisti gyvenamąją vietą, o įmonės gali
laisvai prekiauti ir vykdyti veiklą visoje Europos Sąjungoje. Tam
jiems dažnai tenka elektroninėmis priemonėmis bendrauti su
valstybių narių institucijomis. Kad bendrauti būtų
lengviau, valstybės narės savo institucijas palaipsniui modernizuoja
– tobulindamos veiklos procesus ir IRT infrastruktūrą, mažina
administracinę naštą bei išlaidas ir didina teikiamų
paslaugų efektyvumą ir veiksmingumą. Šis darbas dirbamas nacionaliniu lygmeniu, ir
jam stinga sąveikos Europos lygmeniu, todėl kartu su tokiais
pokyčiais dažnai atsiranda elektroninės kliūtys (toliau –
e. kliūtys), trukdančios piliečiams ir įmonėms
efektyviai naudotis viešosiomis paslaugomis ir stabdančios sklandų
vidaus rinkos veikimą. Tuo pat metu Europoje susiduriama su
uždaviniais, kuriems vis labiau reikia bendrų politikos sprendimų,
vadinasi, ir sutelktų valstybių narių pastangų jiems
įgyvendinti. Už daugelio teisės aktų taikymą yra bendrai
atsakingos valstybės narės ir Komisija, todėl reikia bendrauti
tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu lygmeniu, naudojant IRT sąveikos
sprendimus, kurie šiandien yra neatsiejami nuo daugelio teisės aktų
ir yra pagrindinė tokio bendravimo priemonė. 1.3 Pagrindiniai faktai 1995–1999 m. keitimosi duomenimis tarp
administracijų programos[12]
tikslas buvo skatinti transeuropinių telematinių tinklų, kuriais
naudodamosi valstybių narių institucijos galėtų vienos su
kitomis ir (arba) su ES institucijomis keistis duomenimis, kūrimą ir
veiklą. Įgyvendinant paskesnę 1999–2004 m.[13][14] programą IDA II
siekta didesnio e. valdžios paslaugų teikimo Europos
įmonėms ir piliečiams efektyvumo. 2005–2009 m. programos IDABC[15] tikslas buvo
suderintas visos Europos e. valdžios paslaugų teikimas valstybės
valdymo institucijoms, įmonėms ir piliečiams. Europos viešojo administravimo institucijoms
skirtų sąveikos sprendimų 2010–2015 m. programos ISA[16] tikslas buvo paremti
Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą, kad
sudarius sąlygas efektyviai ir veiksmingai bendrauti įvairių
valstybių ir sektorių institucijos galėtų teikti
elektronines viešąsias paslaugas ir taip padėtų vykdyti
Sąjungos politiką ir veiklą. Pagal programas vykdomais darbais reikšmingai
prisidėta prie Europos viešojo administravimo institucijų
elektroninių informacijos mainų sąveikos. 2012 m. balandžio
3 d. rezoliucijoje Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka.
E. valdžia kaip pradininkė Europos Parlamentas pripažino šį
indėlį ir apskritai programos ISA reikšmingumą procesui, kuriuo
apibrėžiamas, skatinamas ir remiamas Europos viešojo administravimo
institucijų sąveikos sprendimų ir struktūrų diegimas,
siekiama sinergijos, skatinama infrastruktūrą, skaitmeninių
paslaugų ir programinės įrangos sprendimus naudoti pakartotinai
ir kai viešojo administravimo institucijų sąveikos reikalavimai
paverčiami skaitmeninių paslaugų standartais. Parlamentas taip
pat paragino 2014–2020 m. ES viešojo administravimo institucijų
sąveikos sprendimams skirti daugiau finansinių išteklių. 2015 m. gruodžio 31 d. programa ISA
baigsis, todėl reikia naujos ES viešojo administravimo institucijų,
įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programos
siekiant: ·
užfiksuoti ir išnagrinėti bendrą
sąveikos būklę Europoje ir išvengti sąveikos skaidymo; ·
sukurti sąlygas taikyti, populiarinti ir remti
visuminį metodą, kuriuo būtų renkami, vertinami, vystomi,
nustatomi, parengiami serijinei gamybai, naudojami, tobulinami ir techniškai
prižiūrimi sąveikos sprendimai, įskaitant sprendimus, kuriuos
pritaikius būtų lengviau pakartotinai naudoti duomenis ir jais
keistis, ir taip paremti Europos viešojo administravimo institucijų
tarpvalstybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą
su įmonėmis ir piliečiais ir ·
populiarinti ir remti esamų sprendimų,
įskaitant kitų Sąjungos politikos sričių sprendimus,
pakartotinį naudojimą, integravimą ir sujungimą. Naujoji programa padės spręsti
uždavinius, užtikrinti tęstinumą ir kartu sudaryti sąlygas
keistis idėjomis ir patirtimi. 1.4 Susijusios ES iniciatyvos ir
sąveika kitose politikos srityse Pagal ankstesnę programą ISA
vykdytas darbas buvo nuolat koordinuojamas platesniu mastu ir derinamas su
darbu, vykdomu pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos IRT
politikos rėmimo programą, taip pat su Komisijos vidaus IRT
strategija ir pagal 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų
planą vykdoma veikla. Vykdant programą ISA, paremtos šios ir panašios
iniciatyvos, jei jomis buvo prisidedama prie ES viešojo administravimo
institucijų sąveikos. Programa ISA buvo taip pat gerai suderinta su
Europos infrastruktūros tinklų priemonės programa, pagal
kurią Sąjunga finansuoja transeuropinius transporto, energetikos ir
ryšių tinklus. Europos infrastruktūros tinklų priemone
prisidedama prie tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų diegimo
ir veikimo. Siūloma programa papildo Europos infrastruktūros
tinklų priemonę, nes pagal ją taip pat numatyta paslaugas
parengti iki naudojimo lygio, kad tuomet jas būtų galima priskirti
prie Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Ji taip pat yra
viena iš tų programų, pagal kurias sudaromos prielaidos ir
suteikiamos paskatos inovacijoms Europos viešajame sektoriuje. Sąveika yra reikšminga ir nuotolinės
kompiuterijos srityje. Komisijos komunikate „Nuotolinės kompiuterijos
galimybių naudojimas Europoje“[17]
pažymėta, kad sąveika svarbi kuriant standartais grindžiamas
keičiamo masto viešąsias paslaugas, atitinkančias judžios
visuomenės dalies ir įmonių, norinčių pasinaudoti
Europos bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais, poreikius.
Pasiūlytoje programoje atsižvelgiama į Europos nuotolinės
kompiuterijos iniciatyvos veiklą, susijusią su sąveika. Sąveika užtikrina ES politikos
kūrimo ir jos sėkmingo įgyvendinimo įvairiuose sektoriuose
prielaidas. Sąveika yra būtina, kad politika būtų
veiksmingai ir našiai įgyvendinama toliau išvardytose (bet ne vien
tokiose) srityse: ·
Vidaus rinka. Pagal
Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje[18] valstybės
narės privalo paslaugų teikėjams suteikti galimybę visas
procedūras ir formalumus atlikti naudojantis elektroninėmis
priemonėmis, kad paslaugas jie galėtų teikti ir kitose šalyse.
Be to, Direktyva 2012/17/ES[19]
nustatytas bendrovių teisės srities reikalavimas per centrinę
platformą organizuoti valstybių narių centrinių,
komercinių ir bendrovių registrų sąveiką. Sujungus
bendrovių registrus, atsiras galimybė vykdyti tarpvalstybinius
registrų informacijos mainus, bus lengviau suteikti piliečiams ir
įmonėms ES lygio prieigą prie įmonių duomenų,
todėl Europoje padidės verslo aplinkos teisinis tikrumas; ·
Aplinka. Direktyvoje
INSPIRE[20]
nustatytas reikalavimas priimti bendras įgyvendinimo taisykles, kuriomis
būtų nustatytos sąveikos priemonės, o nacionalinės
infrastruktūros objektus pritaikyti taip, kad būtų užtikrinta
erdvinių duomenų ir paslaugų sąveika ir tarpvalstybinis
prieinamumas Sąjungoje. ·
Vidaus reikalai ir teisingumas. Veiksmingumas priklauso nuo didesnės Europos duomenų
bazių sąveikos ir sinergijos, pavyzdžiui, naudojant Vizų informacinę
sistemą (VIS), Šengeno informacinę sistemą II (SIS II), Europos
daktiloskopinės informacijos sistemą (Eurodac) ir e. teisingumo
portalą. ·
Muitinė, mokesčiai ir akcizai. Programų „Fiscalis 2013“[21]
ir „Muitinė 2013“[22]
lėšomis finansuojamas ir visas valstybes nares aprėpiančias bei
jose veiklos procesus vykdyti padedančias transeuropines IRT sistemas
įdiegusios Komisija ir nacionalinės administravimo institucijos per 20
naudojimosi jomis metų sukaupė patirtį, rodančią, kad
sąveika yra vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių.
Įgyvendinant programas „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“ sukurtais
ištekliais galima be pakeitimų dalytis ir juos naudoti pakartotinai kitose
politikos srityse. ·
Sveikata. Direktyvoje 2011/24/ES
dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos
priežiūros paslaugas įgyvendinimo pateiktos taisyklės, kaip
palengvinti prieigą prie saugios kokybiškos tarpvalstybinės sveikatos
priežiūros. Direktyvoje aiškiai numatyta siekti didesnės
nacionalinių IRT sistemų sąveikos, kad būtų galima
keistis elektroniniais sveikatos duomenimis. Farmacijos srities Europos
telematikos tinklą valdo Europos vaistų agentūra,
nacionalinės valdžios institucijos ir Komisija. Juo naudojantis
racionalizuojamas vaistų leidimų išdavimas ir palaikomas
sąveikus Europos farmakologinio budrumo tinklas. ·
Gyvūnų sveikata ir maisto sauga. Pastaruosius dešimt metų taikomi ir palaipsniui tobulinami
veiksmingi sprendimai, kuriais užtikrinamas visiškas gyvūnų ir
gyvūninių produktų atsekamumas. Visos šio proceso grandys (nuo
įmonių iki administravimo institucijų) dalyvauja sistemoje
TRACES. Jų (įskaitant trečiąsias šalis) elektroniniai
duomenų mainai grindžiami tarptautiniais standartais (UNCEFACT), taip pat
diegiama elektroninio parašo sistema, kad elektroninėmis priemonėmis
būtų galima apdoroti beveik visus oficialius dokumentus. ·
Europos fondai. Visa
informacija, susijusia su Europos regioninės plėtros fondu, Europos
socialiniu fondu, Sanglaudos fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo
plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondu, pagalbos
gavėjai ir vadovaujančiosios institucijos, tvirtinančiosios
institucijos, audito institucijos bei tarpinės institucijos keičiasi
naudodamosi elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis[23], kad būtų
lengviau užtikrinti nacionalinių ir ES struktūrų sąveiką,
o pagalbos gavėjams visą reikiamą informaciją
reikėtų pateikti tik vieną kartą. ·
Viešojo sektoriaus informacija. Direktyvoje 2013/37/ES[24]
numatyta, kad viešojo sektoriaus institucijos, jei įmanoma ir tinka,
turėtų leisti naudoti dokumentus, pateikdamos juos atviruoju ir
elektroniniu formatu kartu su didžiausio įmanomo tikslumo ir išsamumo
metaduomenimis taip, kad būtų užtikrintas sąveikumas,
pakartotinis naudojimas ir prieinamumas. ·
Elektroninė atpažintis. Komisijos pateiktame elektroninės atpažinties ir
elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus
rinkoje reglamento pasiūlyme[25]
pabrėžiama, kad Europos Sąjungai reikia sukurti struktūrą,
kuri padėtų užtikrinti tarpvalstybinę sąveiką ir
pagerintų nacionalinių priežiūros schemų, naudojamų visoje
ES pripažįstamai elektroninei atpažinčiai ir elektroniniam tapatumo
nustatymui atlikti, koordinavimą. ·
IRT standartizacija.
Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos[26] sąveika laikoma
būtinu standartizacijos rezultatu ir pažymima, kad, norint užtikrinti
sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti ES naudotojų pasirinkimo
laisvę IRT srityje, dera skatinti, kad Sąjungos lygiu būtų
naudojami atitinkami standartai, arba reikalauti, kad jų būtų laikomasi.
Todėl įgyvendinant šią programą turėtų būti
skatinama ir, kai tinka, remiama dalinė arba visiška esamų
sąveikos sprendimų standartizacija. ·
Europos statistikos rengimas. Reglamente (EB) Nr. 223/2009[27]
dėl Europos statistikos, kuriuo nustatomi Europos statistikos sistemos
pagrindai, ir paskesniame Komisijos komunikate COM(2009) 404 „Dėl ES
statistikos rengimo metodo: ateinančio dešimtmečio vizija“ [28] sąveika laikoma
viena iš svarbiausių didesnio efektyvumo, mažesnės
administracinė naštos ir kokybiškesnės ES statistikos ES
piliečiams, įmonėms ir politikams prielaidų. ·
Viešasis pirkimas.
Pagal 2014 m. kovo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2014/25/ES,
2014/24/ES ir 2014/23/ES valstybės narės turi įgyvendinti
elektroninį viešąjį pirkimą. Ten nurodyta, kad
priemonės ir prietaisai, naudojami komunikuojant elektroninėmis
priemonėmis, taip pat jų techninės charakteristikos, turi
būti sąveikūs su visuotinai naudojamais informacinių ir
ryšių technologijų produktais. 2014 m. kovo 11 d. Europos
Parlamento priimtoje Direktyvoje 2014/55/ES dėl elektroninių
sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose[29] numatyta parengti
Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą,
kad visoje Europos Sąjungoje būtų užtikrinta elektroninių
sąskaitų faktūrų sistemų sąveika. Siekiant pasinaudoti visomis minėtų
sektorinių iniciatyvų galimybėmis būtina apsvarstyti
tarpsektorinę sąveiką ir į ją atsižvelgti šioje
programoje. 1.5 Pasiūlymo pagrindas Kad su piliečiais ir įmonėmis
galėtų bendrauti efektyviai ir veiksmingai, valstybės narės
turėtų modernizuoti administravimo institucijas ir nacionaliniu bei
Europos lygmenimis teikti sąveikias skaitmenines paslaugas. Administravimo institucijos dar
neišsprendė problemų, susijusių su vidaus organizacijos
sudėtingumu, struktūrų stygiumi, IRT architektūros ir
sąveiką užtikrinančių priemonių, kultūrinio
suskaidymo ir atsietų institucinių įstaigų bendradarbiavimo
stygiumi. 2012 m. atlikus tarpinį programos
ISA vertinimą, padaryta išvada, kad programa padeda[30] tenkinti
valstybių narių poreikius, nes poreikiai, kuriems skirtos Komisijos buvusios
ir esamos programos (IDA, IDABC ir ISA), tebėra svarbūs Europos
viešojo administravimo institucijoms. Todėl šios programos reikia siekiant: –
valstybėms narėms ir Komisijai sukurti
sąlygas lengviau bendradarbiauti; –
užfiksuoti ir išnagrinėti bendrą sąveikos
būklę Europoje; –
sukurti sąlygas taikyti, populiarinti ir remti
visuminį metodą, kuriuo būtų renkami, vertinami, vystomi,
nustatomi, parengiami serijinei gamybai, naudojami, tobulinami ir techniškai
prižiūrimi sąveikos sprendimai, įskaitant sprendimus, kuriuos
pritaikius būtų lengviau pakartotinai naudoti duomenis ir jais
keistis, ir taip paremti Europos viešojo administravimo institucijų
tarpvalstybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą ir
bendradarbiavimą su įmonėmis ir piliečiais ir –
tuo pat metu populiarinti ir remti esamų
sprendimų, įskaitant iš kitų ES politikos sričių
gautus sprendimus, pakartotinį naudojimą, integravimą ir
sujungimą. Vienas iš esminių sąveikos
įgyvendinimo, ypač IRT sektoriuje, sėkmės veiksnių yra
imtis priemonių tinkamu teisiniu lygmeniu ir taip pasiekti didžiausią
poveikį. Turėtų būti užtikrinta, kad siūlomo
teisės akto poveikis informacinėms ir ryšių technologijoms
būtų įvertintas ir pamatuotas jau ES teisės aktų
leidybos pradžioje ir būtų laiku nustatyti IRT poreikiai, kad
įsigaliojęs jis būtų įgyvendintas sklandžiai. Pagal pateiktą programą bus remiamas
ir skatinamas siūlomų arba priimtų Sąjungos teisės
aktų poveikio vertinimas IRT aspektu, taip pat sprendimų,
būtinų tokiems teisės aktams įgyvendinti, planavimas. 2. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1 Konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis Suinteresuotųjų šalių
nuomonės apie programos ISA ateitį (šio pasiūlymo dalyką)
buvo renkamos nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2014 m. sausio mėn. oficialiose
penkių etapų konsultacijose su valstybėmis narėmis.
Konsultuotasi su dvylika Komisijos generalinių direktoratų[31]; šiame pasiūlyme
į jų nuomones atsižvelgta. Dviejuose oficialiuose ISA komiteto
posėdžiuose ir trijuose ISA koordinavimo grupės posėdžiuose
Komisija valstybėms narėms pateikė naujosios programos ISA
teisinių pagrindų rengimo ataskaitas. Vykdant šį kartotinį
procesą surinkti valstybių narių atsiliepimai apie
siūlomą teisės aktą. 2013 m. kovo mėn. Komisija
valstybėms narėms pirmiausia pranešė ketinanti priimti
oficialų sprendimą dėl programą ISA pakeisiančios
programos. 2013 m. spalio mėn. ji pateikė ISA koordinavimo
komitetui teisės akto projektą ir paprašė valstybių
narių pateikti savo nuomones. Iš 16 valstybių narių[32] 2013 m.
lapkričio mėn. gautų nuomonių paaiškėjo, kad: ·
naujuoju teisės aktu reikėtų siekti,
kad nebūtų dubliuojamas darbas ir vyktų koordinavimas su kitomis
ES programomis (nurodė dešimt valstybių narių); ·
turėtų būti toliau stebimi programos
rezultatai ir išmatuota programos nauda (nurodė septynios valstybės
narės); ·
naujoji programa ISA turėtų papildyti
bendrą sąveikos panoramą taikant tokį architektūros
modelį arba priemonę, kaip Europos sąveikos objektų
katalogą (angl. European Interoperability Cartography) (nurodė
šešios valstybės narės) ir ·
programa turėtų būti orientuota
į poreikius (nurodė šešios valstybės narės). Kitos mažiau reikšmingos pastabos: ·
reikia, kad teisės akto peržiūroje
dalyvautų skirtingos suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, piliečiai,
įmonės, mokslo įstaigos, ir taip būtų atsižvelgta
į jų situaciją; ·
naujajame teisės akte turėtų
būti pabrėžiama pakartotinio duomenų, paslaugų ir
sprendimų naudojimo svarba; ·
teisės akte turėtų būti
konkretūs teiginiai, kuriais būtų skatinama modernizuojant
viešojo administravimo institucijas paprastinti procesus, ir ·
naujoji programa turėtų veikti kaip
valstybių narių ir Europos institucijų bendradarbiavimo
terpė, užtikrinanti ne vien sprendimų diegimą, bet ir jų
tvarumą, kad nebūtų dubliuojamas darbas. Naujausios valstybių narių
nuomonės gautos 2014 m. sausio 16 d. ISA komiteto posėdyje,
kuriame pristatytas ir sutartas naujosios programos priėmimo kalendorinis
planas. Be to, sutarta, kad nors teisės aktą ketinama taikyti taip
pat piliečiams ir įmonėms, vis dėlto, siekiant užtikrinti
ištisinę sąveiką, jis turėtų būti skirtas
pirmiausia viešojo administravimo institucijoms. 2.2 Poveikio vertinimas Šios programos poveikio vertinimas grindžiamas
pagal ankstesnių programų vertinimą (2012 m. programos ISA
tarpinį vertinimą ir Europos sąveikumo strategijos
įgyvendinimo peržiūrą) parengtu metavertinimu, taip pat
valstybių narių nuomonėmis. Iš esmės teigiamo tarpinio programos ISA
vertinimo išvada – su Komisijos politikos prioritetais ir valstybių
narių poreikiais suderinta programa ISA įgyvendinta efektyviai ir
darniai, o gautus rezultatus Komisijos tarnybos ir valstybės narės
naudojo pakartotinai. Tačiau įvardyti tam tikri trūkumai ir
rekomenduota imtis veiksmų dėl: ·
komunikacijos ir informuotumo didinimo; ·
suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir
projekto valdymo tęstinumo ir ·
funkcijų ir darbo nedubliavimo, didesnio
pakartotinio naudojimo ir tvarumo užtikrinimo. Be to, vertintojų nuomone, keturios iš
vienuolikos ankstesnės programos (IDABC) galutinio vertinimo
rekomendacijų gali būti taikomos programai ISA. Šioje programoje atsižvelgta į
tarpinės ataskaitos rekomendacijas, numatytos konkrečios
trūkumų šalinimo priemonės ir siekiama konsoliduoti,
populiarinti ir plėtoti esamą programos ISA veiklą. Naujoji
programa ypač padės rasti, sukurti ir naudoti sąveikos
sprendimus, kurie paskui bus pateikti be apribojimų naudoti Sąjungos
institucijoms ir įstaigoms, nacionalinėms, regionų ir vietos
viešojo administravimo institucijoms, todėl bendradarbiauti
įvairių valstybių arba sektorių institucijoms bus lengviau.
Įgyvendinant programą bus rengiami atskiri sąveikos sprendimai
arba bus papildomos ir remiamos kitos Sąjungos iniciatyvos, nes programa
bus sąveikos sprendimų bandymo terpė arba tų sprendimų
tvarumo laidas. Todėl programa padės sumažinti
visų suinteresuotų subjektų tarpvalstybinio bendravimo išlaidas
ir administracinę naštą, labiau sustiprins vidaus rinką ir
judėjimo Europos Sąjungoje be administracinių
kliūčių laisvę ir bus naudinga sklandžiai diegiant ES
teisės aktams būtinas IRT sistemas. Jei ši programa nebūtų priimta,
veiksmingas ir efektyvus Europos viešojo administravimo institucijų
bendravimas netektų dabartinės paramos, todėl keliskart
padidėtų išlaidos ir reikėtų papildomų darbo sąnaudų.
Be to, dėl išplitusių nesuderinamų sprendimų neplanuotai
atsirastų naujų arba dar didesnių
e. kliūčių, todėl tokie sprendimai stabdytų
sklandų vidaus rinkos veikimą ir trukdytų judėjimo laisvei,
o Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimo tikslas yra
visiškai priešingas. Taip pat naujų sąveikos sprendimų
kūrimas ir naudojimas nebepadėtų užtikrinti efektyvaus ir
veiksmingo keitimosi duomenimis tarp Europos viešojo administravimo
institucijų. Be naujos programos būtų imtasi kur kas mažiau ES
iniciatyvų sąveikai paremti, nors tokios iniciatyvos yra Europos
viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinių arba
tarpsektorinių elektroninių skaitmeninių paslaugų teikimo
išankstinė sąlyga. Pradėdama šią programą, ES
labai padės užtikrinti sklandų Europos viešojo administravimo
institucijų bendravimą, kuris bus tiesiogiai naudingas
valstybėms narėms, įmonėms ir piliečiams. Programa duos ūkinės naudos, nes
vidaus rinka veiks tinkamiau, kai bus pritaikyti sprendimai, kuriais: a) trumpinamas viešojo administravimo
institucijų atsako į piliečių ir įmonių užklausas
laikas; b) nustatomi ir panašiems veiklos
poreikiams pakartotinai naudojami esami sprendimai ir c) automatizuojamos
tarpvalstybinės ir tarpsektorinės operacijos, todėl taupomi
ištekliai ir laikas. Būtų kuriama socialinė
vertė, nes programos veikla galiausiai duos naudos piliečiams ir
įmonėms, t. y. tarpvalstybinių ir tarpsektorinių
elektroninių viešųjų paslaugų, grindžiamų tokiais
bendrais ir pasidalijamaisiais sprendimais, naudotojams. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI 3.1 Siūlomo teisės akto
santrauka Įgyvendinant pateiktąją
programą, pakeisiančią programą ISA, bus telkiama,
skatinama ir plėtojama pastarosios veikla. Naujoji programa padės: ·
rasti, sukurti ir naudoti sąveikos sprendimus,
kurie paskui bus pateikti neribotai naudoti Sąjungos institucijoms ir
įstaigoms, nacionalinėms, regionų ir vietos viešojo
administravimo institucijoms, todėl bendrauti įvairių
valstybių arba sektorių institucijoms bus lengviau; ·
rengti atskirus sąveikos sprendimus arba
papildyti ir remti kitas Sąjungos iniciatyvas, nes programa bus
sąveikos sprendimų bandymo terpė arba tų sprendimų
tvarumo laidas ir ·
įvertinti esamų ir pasiūlytų ES
teisės aktų poveikį IRT aspektu. 3.2 Teisinis pagrindas Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo (SESV) 170 straipsnį, kad padėtų pasiekti SESV 26 ir 174
straipsniuose nustatytus tikslus ir suteiktų Europos Sąjungos
piliečiams, ūkio subjektams bei regionų ir vietos
bendruomenėms galimybę gauti visą vidaus sienų
neturinčios erdvės teikiamą naudą, Sąjunga
turėtų prisidėti prie transeuropinių tinklų
kūrimo ir plėtojimo imdamasi veiksmų tų tinklų
tarpusavio ryšiams, sąveikumui ir prieinamumui skatinti . Pagal SESV 172 straipsnį (anksčiau
Europos bendrijos steigimo sutarties 156 straipsnis) „171 straipsnio 1 dalyje
minėtas gaires ir kitas priemones Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina
spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą
ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu
bei Regionų komitetu. Gairėms ir bendrų interesų
projektams, susijusiems su valstybės narės teritorija, reikalingas
tos valstybės narės pritarimas.“ 3.3 Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas, jeigu
pasiūlymas nepriskiriamas išimtinei ES kompetencijai. Veikdamos pavieniui valstybės narės
negali iki galo įgyvendinti pasiūlymo tikslų, nes jos pavieniui
negalėtų užtikrinti tarpvalstybinėms arba tarpsektorinėms
elektroninėms viešosioms paslaugoms būtino rezultato – sąveikos
– arba nesukurtų bendrųjų ir pasidalijamųjų Europos
viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų. ES priemonėmis pasiūlymo tikslai bus
įgyvendinti veiksmingiau, nes įgyvendinant programą bus
nustatyti ir pradėti naudoti sąveikos sprendimai, kuriais bus
skatinamas sklandus viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinis
arba tarpsektorinis bendravimas, todėl atsiras sąlygos teikti
elektronines viešąsias paslaugas, padėsiančias įgyvendinti
ES politiką ir veiklą. Vadinasi, programa turi neatsiejamą ES
matmenį. Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. 3.4 Proporcingumo principas Programa padės teikti bendruosius ir
pasidalijamuosius sprendimus, t. y. bendrąsias struktūras,
tipiškas priemones ir bendrąsias paslaugas, kurias, jei tinka, galės
naudoti Europos viešojo administravimo institucijos keisdamosi informacija tarp
valstybių arba sektorių. Nenumačius kitų nuostatų,
valstybės narės tokius sprendimus taikytų savo nuožiūra. Bendrųjų struktūrų ir
tipiškų priemonių kūrimas ir tobulinimas bus finansuojami pagal
programą, o šių struktūrų ir priemonių naudojimą
finansuos atitinkamo administracinio lygmens naudotojai. Pagal programą
bus skatinamas bendrųjų paslaugų nustatymas, parengimas
serijinei gamybai (t. y. sprendimo subrandinimas veiklai), tačiau
jų faktinis naudojimas bus finansuojamas tik jei jis bus naudingas ES
interesams. Kitais atvejais paslaugų naudojimą, įskaitant
jų decentralizuotą teikimą, finansuos naudotojai. Pagal programą sukurti sprendimai
sumažins finansinę ir administracinę naštą, tenkančią
tarpusavyje bendraujančioms Europos viešojo administravimo institucijoms.
Todėl pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. 3.5 Pasirinkta priemonė Siūlomas teisės aktas yra Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimas (kaip anksčiau programai ISA), nes šiuo
konkrečiu atveju sprendimas yra tinkamiausia proporcingumo principo
laikymosi priemonė. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Naujosios programos ISA2
įgyvendinimo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
finansinis paketas yra 130 928 000 EUR. Pasiūlytas finansinis
paketas atitinka 2014–2020 m. daugiametę finansinę
programą. Išsamesnės informacijos pateikta kartu su
pasiūlymu pateiktoje finansinėje teisės akto pasiūlymo
pažymoje. 5. NEPRIVALOMI ELEMENTAI Europos ekonominė erdvė Siūlomas
teisės aktas susijęs su EEE, todėl turėtų būti
jai taikomas. Šalys kandidatės Siūlomoje veikloje gali
dalyvauti šalys kandidatės. 2014/0185 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos viešojo
administravimo institucijų, įmonių ir piliečių
sąveikos sprendimų programa (ISA2) Sąveika kaip viešojo sektoriaus
modernizavimo priemonė (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo
akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[33], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[34], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) keliose (2005 m.
lapkričio 24 d. Mančesterio, 2007 m. rugsėjo 19 d.
Lisabonos, 2009 m. lapkričio 18 d. Malmės ir 2010 m. balandžio 19 d.
Grenados) ministrų deklaracijose ministrai Komisiją ragino
sukurti valstybėms narėms sąlygas lengviau bendradarbiauti
įdiegiant tarpvalstybinius ir tarpsektorinius sąveikos sprendimus,
kuriais naudojantis viešosios paslaugos taptų efektyvesnės ir
saugesnės. Be to, valstybės narės pripažino, kad geresnes
viešąsias paslaugas būtina teikti naudojant mažiau išteklių ir
kad e. valdžios galimybes galima padidinti skatinant bendradarbiavimą
ir gerinant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos
sąlygas; (2) 2010 m. gegužės 19 d.
komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė
darbotvarkė“[35]
(tai viena iš strategijos „Europa 2020“[36]
pavyzdinių iniciatyvų) Komisija pabrėžė, kad sąveika
yra būtina siekiant kuo didesnio socialinio ir ūkinio
informacinių ir ryšių technologijų (IRT) potencialo, todėl
darbotvarkė bus veiksminga tik užtikrinus sąveiką; (3) 2010 m. gruodžio 16 d.
komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos viešųjų
paslaugų sąveikumo užtikrinimas“[37]
Komisija pateikė Europos sąveikumo strategiją ir
Europos sąveikumo sistemą; (4) sąveika padeda
sėkmingai įgyvendinti politiką Sąjungos lygiu. Sąveika
yra būtina veiksmingam ir efektyviam politikos įgyvendinimui toliau
išvardytose srityse; (5) vidaus rinkos srityje Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB[38]
valstybės narės įpareigojamos paslaugų teikėjams
suteikti galimybę visas procedūras ir formalumus atlikti naudojantis
elektroninėmis priemonėmis, kad paslaugas jie galėtų teikti
ir kitose šalyse; (6) Direktyva 2012/17/ES[39] nustatytas
bendrovių teisės srities reikalavimas per centrinę
platformą organizuoti valstybių narių centrinių,
komercinių ir bendrovių registrų sąveiką. Sujungus
bendrovių registrus, atsiras galimybė vykdyti tarpvalstybinius
registrų informacijos mainus, bus lengviau piliečiams ir
įmonėms suteikti ES lygio prieigą prie įmonių
duomenų, todėl Europoje padidės įmonių aplinkos
teisinis tikrumas; (7) Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2007/2/EB[40]
nustatytas aplinkos srities reikalavimas priimti bendras įgyvendinimo
taisykles, kuriomis būtų nustatytos sąveikos priemonės.
Direktyvoje visų pirma reikalaujama nacionalinės infrastruktūros
objektus pritaikyti taip, kad Sąjungoje būtų užtikrinta
erdvinių duomenų ir paslaugų sąveika ir tarpvalstybinis
prieinamumas; (8) vidaus reikalų ir
teisingumo srityje nuo didesnė Europos duomenų bazių
sąveika yra Vizų informacinės sistemos (VIS)[41], Šengeno
informacinės sistemos II (SIS II)[42],
Europos daktiloskopinės informacijos sistemos (Eurodac)[43] ir e. teisingumo
portalo[44]
pagrindas. Be to, 2012 m. rugsėjo 24 d. Tarybos priimtose
išvadose raginama sukurti Europos teisės aktų identifikatorių ir
atkreipiamas dėmesys į poreikį sąveikiai ieškoti
oficialiuosiuose leidiniuose ir valstybės leidiniuose paskelbtos
teisinės informacijos ir ja keistis, tais tikslais naudojant unikalius
identifikatorius ir struktūrizuotus metaduomenis; (9) sąveika muitinės,
mokesčių ir akcizų srityje yra vienas iš esminių
veiksnių, kodėl sėkmingai veikia programų „Fiscalis 2013“
ir „Muitinė 2013“ lėšomis finansuojamos ir visas valstybes nares
aprėpiančios bei jose sąveikius veiklos procesus vykdyti
padedančios transeuropinės IRT sistemos, kurias įdiegė ir
naudoja Komisija ir nacionalinės administravimo institucijos.
Įgyvendinant programas „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“ sukurtais
ištekliais galima dalytis ir juos naudoti pakartotinai kitose politikos
srityse; (10) Direktyvoje 2011/24/ES[45] pateiktos sveikatos
priežiūros srities taisyklės, kaip palengvinti prieigą prie
saugios kokybiškos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros. Visų
pirma, pagal direktyvą kuriamas e. sveikatos tinklas siekiant išspręsti
elektroninių sveikatos sistemų sąveikos klausimą. Gali
būti priimtos tinklo gairės, kuriomis apibrėžiamas
būtiniausių duomenų rinkinys, kuriuo reikėtų keistis
tarp valstybių neplanuotos ir skubios pagalbos teikimo atvejais, ir
tarpvalstybinės e. receptų paslaugos; (11) Europos fondų srityje
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013[46] 122 straipsnį
reikalaujama, kad visa informacija paramos gavėjai ir
vadovaujančiosios institucijos, tvirtinančiosios institucijos, audito
institucijos ir tarpinės institucijos keistųsi per elektroninio
keitimosi duomenimis sistemas. Šios sistemos reikalingos tam, kad
būtų lengviau užtikrinti nacionalinių ir ES struktūrų
sąveiką, o pagalbos gavėjams visą reikiamą
informaciją reikėtų pateikti tik vieną kartą; (12) Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 2013/37/ES[47]
viešojo sektoriaus informacijos klausimais pabrėžiama, kad viešojo
sektoriaus institucijos, jei įmanoma ir kai tinka, turėtų leisti
naudoti dokumentus, pateikdamos juos atviruoju ir elektroniniu formatu kartu su
didžiausio įmanomo tikslumo ir išsamumo metaduomenimis taip, kad
būtų užtikrintas sąveikumas, pakartotinis naudojimas ir
prieinamumas; (13) 2012 m. birželio
4 d. Europos Komisijos pateiktame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų
patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje pasiūlyme[48] elektroninės
atpažinties klausimais pabrėžiama, kad Sąjungoje reikia sukurti
struktūrą, kuri padėtų užtikrinti tarpvalstybinę
sąveiką ir pagerintų nacionalinių priežiūros
schemų, naudojamų visoje ES pripažįstamai elektroninei
atpažinčiai ir elektroniniam tapatumo nustatymui atlikti,
koordinavimą; (14) IRT standartizacijos srities
Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos[49] sąveika laikoma
būtinu standartizacijos rezultatu; (15) mokslinių tyrimų ir
inovacijų srities Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1291/2013,
kuriuo sukuriama bendroji programa „Horizontas 2020[50], aiškiai nurodoma, kad
sąveikūs IRT sprendimai ir standartai yra svarbiausios prielaidos
užmegzti Sąjungos lygmens pramoninės partnerystės ryšius.
Telkiant bendradarbiavimą prie bendrų atvirų technologijų
platformų, turinčių sklaidos ir sverto poveikį,
įvairiems suinteresuotiesiems subjektams atsiras galimybė gauti
naudos iš pokyčių ir kurti tolesnes inovacijas; (16) pagal 2014 m. kovo 28 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2014/25/ES[51], 2014/24/ES[52] ir 2014/23/ES[53] viešojo prikimo
srityje valstybės narės turi įgyvendinti elektroninį
viešąjį pirkimą. Ten nurodyta, kad priemonės ir prietaisai,
naudojami komunikuojant elektroninėmis priemonėmis, taip pat jų
techninės charakteristikos, privalo būti sąveikūs su
visuotinai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų produktais.
Be to, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento priimtoje Direktyvoje 2014/55/ES
dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo
viešuosiuose pirkimuose[54]
numatyta parengti Europos elektroninių sąskaitų
faktūrų standartą, kad visoje Europos Sąjungoje
būtų užtikrinta elektroninių sąskaitų
faktūrų sistemų sąveika; (17) sąveika yra viena iš
pagrindinių Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013[55] sukurtos Europos
infrastruktūros tinklų priemonės, taikomos
plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir paslaugų srityje,
elementų. Reglamente 2014/283/ES dėl gairių transeuropinių
tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje[56] aiškiai nustatytas šis
Europos infrastruktūros tinklų priemonės veiklos prioritetas jos
tikslams pasiekti ‒ tai sąveikumas, galimybė palaikyti
ryšį, darnus diegimas, transeuropinių skaitmeninių paslaugų
infrastruktūros naudojimas, modernizavimas ir jų koordinavimas
Europos lygiu; (18) politiniu lygiu Taryba ne
kartą ragino dar labiau didinti sąveiką Europoje ir toliau
modernizuoti Europos viešojo administravimo institucijas. Konkrečiai 2013
m. spalio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos priimtose išvadose
pabrėžiama, kad viešojo administravimo institucijos turėtų
būti toliau modernizuojamos sparčiai diegiant tokias nuo
sąveikos priklausomas paslaugas, kaip e. valdžia, e. sveikata,
e. sąskaitų faktūrų išrašymas ir e. viešasis
pirkimas; (19) jei sąveikos klausimas
kiekviename sektoriuje būtų sprendžiamas izoliuotai, atsirastų
rizika, kad nacionaliniu arba sektoriaus lygmeniu priimti skirtingi arba
nesuderinami sprendimai sukurtų naujas e. kliūtis, trukdančias
tinkamai veikti vidaus rinkai, ir taip varžytų judėjimo laisvę,
darytų žalą rinkų atvirumui bei konkurencingumui ir
kliudytų teikti bendrojo intereso paslaugas piliečiams ir
įmonėms. Kad sumažintų šią riziką, valstybės
narės ir Sąjunga turėtų bendromis pastangomis užkirsti
kelią rinkos skaidymui ir, įgyvendindamos teisės aktus,
užtikrinti tarpvalstybinę arba tarpsektorinę sąveiką ir tuo
pačiu metu mažinti administracinę naštą bei išlaidas,
populiarinti bendrai sutartus IRT sprendimus ir užtikrinti deramą
valdymą; (20) paeiliui įgyvendinant
kelias programas siekta užtikrinti darnų visuminių ir atskiriems
sektoriams skirtų sąveikos strategijų, teisinių
pagrindų, gairių, paslaugų ir priemonių, kuriais vykdomi
visos Sąjungos masto politikos reikalavimai, rengimą ir
įgyvendinimą, pavyzdžiui: –
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1719/1999/EB[57] ir Europos Parlamento
ir Tarybos sprendimu 1720/1999/EB[58]
nustatytos programos IDA (1999–2004 m.); –
Sprendimu 2004/387/EB dėl e. valdžios[59] nustatytos programos
IDABC (2005–2009 m.) ir –
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 922/2009/EB[60] nustatytos programos
ISA (2010–2015 m.); (21) pagal programas IDA, IDABC ir
ISA vykdyta veikla reikšmingai prisidėta prie viešojo administravimo
institucijų elektroninių informacijos mainų Sąjungoje
užtikrinimo. 2012 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje Konkurencinga
skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė[61] Europos Parlamentas
pripažino programos ISA indėlį ir bendrai jos reikšmingumą, kai
apibrėžiamas, populiarinamas ir remiamas Europos viešojo administravimo
institucijų sąveikos sprendimų ir struktūrų diegimas,
siekiama sinergijos, skatinama sprendimus naudoti pakartotinai ir kai viešojo
administravimo institucijų sąveikos reikalavimai paverčiami
skaitmeninių paslaugų standartais; (22) 2015 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas Nr. 922/2009/EB neteks galios, todėl siekiant užfiksuoti
ir išnagrinėti bendrą sąveikos būklę Europoje ir
išvengti sąveikos skaidymo Sąjungai reikia naujos Europos viešojo
administravimo institucijų, įmonių ir piliečių
sąveikos sprendimų programos (ISA2). Programa padės
sukurti sąlygas remti ir populiarinti visuminį metodą, kuriuo
būtų renkami, vertinami, vystomi, nustatomi, parengiami serijinei
gamybai, naudojami, tobulinami ir techniškai prižiūrimi sąveikos
sprendimai, įskaitant sprendimus, kuriuos pritaikius būtų
lengviau pakartotinai naudoti duomenis ir jais keistis, ir taip paremti Europos
viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį arba
tarpsektorinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su
įmonėmis ir piliečiais. Įgyvendinant programą taip pat
bus populiarinamas esamų sprendimų, įskaitant iš kitų
Sąjungos politikos sričių gautus sprendimus, pakartotinis
naudojimas, integravimas ir sujungimas; (23) pagal pateiktą
programą ISA2 priimti arba taikomi sprendimai, kiek
įmanoma, turėtų būti paslaugų, padedančių
bendrauti Europos viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir
piliečiams ir užtikrinančių, palengvinančių ir
įgalinančių tarpvalstybinę arba tarpsektorinę
sąveiką, nuosekliai derančios aplinkos dalis; (24) piliečiams ir
įmonėms turėtų būti naudingos bendros, pakartotinai
naudojamos ir sąveikios tiesioginio aptarnavimo paslaugos, sukurtos geriau
integravus procesus ir keičiantis duomenimis Europos viešojo administravimo
institucijų tarnybiniais kanalais; (25) programa ISA2
Sąjungoje turėtų būti viešojo sektoriaus modernizavimo
priemonė; (26) sąveika yra tiesiogiai
susijusi su standartais ir bendrosiomis specifikacijomis ir yra priklausoma nuo
jų naudojimo. Įgyvendinant programą ISA2
turėtų būti populiarinama ir, jei tinka, remiama dalinė
arba visiška esamų sąveikos sprendimų standartizacija. Šis
darbas turėtų būti derinamas su kita Sąjungos lygio
standartizacijos veikla, Europos standartizacijos organizacijomis ir kitomis
tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis; (27) viešojo administravimo
institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo
strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo prioritetų. Su ja
susijusių Komisijos paskelbtų 2011, 2012 ir 2013 m. augimo
apžvalgų duomenimis, Europos viešojo administravimo institucijų
kokybė tiesiogiai veikia ūkio aplinką, todėl yra lemiamos
reikšmės skatinant darbo našumą, konkurencingumą ir augimą.
Tai aiškiai atsispindi konkrečioms valstybėms parengtose
rekomendacijose, kuriose raginama imtis priemonių pertvarkyti viešojo
administravimo institucijas; (28) vienas iš Reglamentu (ES)
Nr. 1303/2013 nustatytų teminių tikslų yra „valdžios
institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių
gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas“. Todėl
programa ISA2 turėtų būti siejama su kitomis viešojo
administravimo institucijų modernizavimo iniciatyvomis, pavyzdžiui, su
Europos skaitmenine darbotvarke, taip pat su susijusiais tinklais, pavyzdžiui,
Europos viešojo administravimo tinklu (EUPAN), ir turėtų būti
siekiama jų sinergijos; (29) Europos viešojo administravimo
institucijų sąveika aktuali visiems (Europos, nacionaliniam,
regionų ir vietos) valdymo lygmenims. Todėl svarbu, kad sprendimuose
būtų atsižvelgta į atitinkamus tų valdymo lygmenų, taip
pat, kai tinka, į piliečių ir įmonių poreikius; (30) nacionalinės
administravimo institucijų pastangos gali būti remiamos
konkrečiomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų
priemonėmis. Glaudžiai bendradarbiaujant pagal programą ISA2,
tikėtina tokių priemonių nauda turėtų maksimaliai
padidėti užtikrinus, kad finansuojami projektai būtų suderinti
su visos Sąjungos sąveikos struktūromis ir specifikacijomis,
pavyzdžiui, su Europos sąveikumo sistema; (31) šiuo sprendimu nustatomas viso
programos ISA2 įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas,
kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo
procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip
apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir
Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės,
bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[62] 17 punkte; (32) turėtų būti
apsvarstyta galimybė naudoti pasirengimo narystei lėšas, kad
programoje ISA2 būtų lengviau dalyvauti šalims kandidatėms
ir kad jose būtų lengviau priimti ir toliau diegti tos programos
sprendimus; (33) vykdant programą ISA2
turėtų būti prisidedama prie visų strategijos „Europa 2020“
ir Europos skaitmeninės darbotvarkės tęsiamųjų
iniciatyvų įgyvendinimo. Kad nebūtų dubliuojamas darbas,
programoje turėtų būti atsižvelgiama į kitas IRT
sprendimų, paslaugų ir infrastruktūros srities Sąjungos
programas, ypač į Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 nustatytą
Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Reglamentu (ES)
Nr. 1291/2013 nustatytą programą „Horizontas 2020“; (34) siekiant užtikrinti vienodas
šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų
būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti
naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą
(ES) Nr. 182/2011[63]; (35) Komisija turėtų
priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo teisės aktus, kai tinkamai
pagrįstais atvejais, susijusiais su tęstine darbo programa, yra
priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti; (36) šio sprendimo tikslai –
palengvinti Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį
ir tarpsektorinį efektyvų ir veiksmingą elektroninį
bendradarbiavimą tarpusavyje ir su piliečiais bei įmonėmis;
sukurti galimybes teikti elektronines viešąsias paslaugas,
padedančias įgyvendinti Sąjungos politiką ir veiklą. Šių
tikslų valstybės narės, veikdamos pavieniui, pasiekti negali,
nes Europos lygio koordinavimo funkciją sukurti valstybių narių
lygmeniu joms būtų sudėtinga ir brangu, o, atsižvelgiant į
pasiūlytos priemonės mastą ir poveikį, būtų geriau
tikslų siekti Sąjungos lygiu, todėl, laikydamasi Europos
Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo,
priemones gali priimti Sąjunga. Pagal tame straipsnyje nustatytą
proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina
nurodytiems tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 straipsnis
Dalykas ir tikslas 1. Sprendimu nustatoma 2016–2020 m.
Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir
piliečių sąveikos sprendimų programa (toliau – programa ISA2). Vykdant programą ISA2 sudaromos
sąlygos Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybiniam
ir tarpsektoriniam efektyviam ir veiksmingam elektroniniam bendradarbiavimui
tarpusavyje ir su piliečiais bei įmonėmis ir taip siekiama
sukurti galimybes teikti elektronines viešąsias paslaugas,
padedančias įgyvendinti Sąjungos politiką ir veiklą. 2. Pagal programą ISA2
Sąjunga nustato, kuria ir naudoja sąveikos sprendimus, kuriais
įgyvendinama Sąjungos politika. Šie sprendimai paskui pateikiami
neribotai naudoti Sąjungos institucijoms ir įstaigoms,
nacionalinėms, regionų ir vietos viešojo administravimo
institucijoms, todėl viešojo administravimo institucijų
tarpvalstybinis arba tarpsektorinis bendradarbiavimas bus lengvesnis . 3. Pagal programą ISA2
rengiami atskiri sąveikos sprendimai arba ja papildomos ir remiamos kitos
Sąjungos iniciatyvos, programą taikant kaip sąveikos
sprendimų bandymo terpę arba jų tvarumo laidą. 4. Programa ISA2 pakeičia Sprendimu Nr. 922/2009/EB
nustatytą Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo
sprendimų programą (toliau – programa ISA) ir pagal ją
konsoliduojama, skatinama ir plėtojama pastarosios veikla. 2 straipsnis
Apibrėžtys Šiame sprendime vartojamų terminų
apibrėžtys: (1)
sąveika – atskirų ir skirtingų
organizacijų gebėjimas bendrai veikti siekiant abiem šalims
naudingų ir sutartų tikslų vykdant informacijos ir žinių
tarpusavio mainus organizacijoms priimtinais veiklos procesais, kai
duomenų mainams naudojamos tų organizacijų informacinių ir
ryšių technologijų (IRT) sistemos; (2)
sąveikos sprendimai – arba pagal programą
ISA2 atskirai finansuojamos ir kuriamos, arba derinant su kitomis
Sąjungos iniciatyvomis kuriamos nustatytais Europos viešojo administravimo
institucijų poreikiais grindžiamos bendrosios struktūros, bendrosios
paslaugos ir tipiškos priemonės, kuriomis palengvinamas atskirų ir
skirtingų organizacijų bendradarbiavimas; (3)
„sprendimų terpės“ funkcija – bandomosios
fazės sąveikos sprendimų rengimas arba palaikymas iki jų
paruošimo naudoti pagal kitas Sąjungos programas arba iniciatyvas; (4)
„sprendimų tvarumo laido“ funkcija – tolesnis
visiškai paruoštų naudoti sąveikos sprendimų rengimas ir
palaikymas iki jų įdiegimo pagal kitas Sąjungos programas arba
iniciatyvas: (5)
bendrosios struktūros – specifikacijos,
standartai, metodikos, gairės, bendri semantiniai fondai ir panašios
koncepcijos bei dokumentai; (6)
bendrosios paslaugos – organizacinis ir techninis
pajėgumas pateikti naudotojams bendrą rezultatą; jos apima
bendrus įvairioms politikos arba geografinėms sritims naudotojų
keliamus reikalavimus atitinkančias veiklos sistemas, taikomąsias
sistemas ir tipinę skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat
jų palaikomąjį naudojimo valdymą; (7)
tipiškos priemonės – sistemos, bazinės
platformos, pasidalijamosios bei bendradarbiavimo platformos ir tipiškos sudedamosios
dalys, atitinkančios įvairioms politikos arba geografinėms
sritims naudotojų keliamus reikalavimus; (8)
veiksmai – projektai, naudojimo fazės
sprendimai ir su jais susijusios priemonės; (9)
projektas – gerai apibrėžtų
užduočių, kuriomis palaipsniui tenkinami nustatyti naudotojų
poreikiai, riboto laiko seka; (10)
susijusios priemonės: –
strateginės ir informuotumo didinimo
priemonės; –
pagalbinės programos ISA2 valdymo
priemonės; –
dalijimosi patirtimi ir keitimosi tinkamos
praktikos pavyzdžiais bei jų populiarinimo priemonės; –
skatinimo pakartotinai naudoti esamus sąveikos
sprendimus priemonės; –
bendruomenės kūrimo ir pajėgumo
didinimo priemonės ir –
priemonės, skirtos kurti sinergijai su kitomis
iniciatyvomis, kurios svarbios sąveikai kitose Sąjungos politikos
srityse; (11)
Europos bazinė sąveikos architektūra
– tipiškos struktūros architektūra, kurią sudaro principų
ir gairių, taikomų Europos Sąjungoje įgyvendinant
sąveikos sprendimus, rinkinys; (12)
Europos sąveikos objektų katalogas –
Sąjungos institucijų ir valstybių narių pateiktų
Europos viešojo administravimo institucijoms skirtų sąveikos
sprendimų saugykla, kurioje tie sprendimai saugomi vienodu formatu ir
atitinka konkrečius pakartotinio naudojimo ir sąveikos kriterijus,
galimus atvaizduoti Europos bazinėje sąveikos architektūroje. 3 straipsnis
Veikla Pagal programą ISA2 remiama ir
skatinama: (a)
vertinti, tobulinti, nustatyti, parengti serijinei
gamybai, veikimui ir pakartotiniam naudojimui esamus tarpvalstybinius arba
tarpsektorinius sąveikos sprendimus; (b)
parengti, nustatyti, parengti serijinei gamybai,
veikimui ir pakartotiniam naudojimui naujus tarpvalstybinius arba
tarpsektorinius sąveikos sprendimus; (c)
įvertinti pasiūlytų arba
priimtų Sąjungos teisės aktų poveikį IRT aspektu; (d)
išsiaiškinti, kokios teisės aktų spragos
varžo Europos viešojo administravimo institucijų sąveiką; (e)
nustatyti, prižiūrėti ir tobulinti
Europos bazinę sąveikos architektūrą; (f)
sudaryti ir prižiūrėti Europos
sąveikos objektų katalogą – priemonę palengvinti
pakartotinį esamų sąveikos sprendimų naudojimą ir išsiaiškinti,
kuriose srityse tokių sprendimų stinga; (g)
per Sąjungos standartizacijos platformas ir,
jei tinka, bendradarbiaujant su Europos ir tarptautinėmis standartizacijos
organizacijomis, įvertinti, atnaujinti ir populiarinti esamas
bendrąsias specifikacijas ir standartus, taip pat rengti, nustatyti ir
populiarinti naujas bendrąsias specifikacijas ir standartus ir (h)
parengti sąveikos sprendimų naudos
matavimo ir kiekinės išraiškos procesus. Be to, programa ISA2 gali
turėti „sprendimų terpės“ funkciją bandant naujus
sąveikos sprendimus ir „sprendimų tvarumo laido“ funkciją
naudojant esamus sąveikos sprendimus. 4 straipsnis
Bendrieji principai Pagal programa ISA2 pradėti
arba tęsiami veiksmai: (a)
grindžiami naudingumu ir orientuojami į
nustatytus poreikius; (b)
atitinka šiuos pagrindinius principus: –
subsidiarumo ir proporcingumo, –
didžiausio dėmesio naudotojui, –
įtraukties ir prieinamumo, –
saugumo ir privatumo, –
daugiakalbystės, –
administracinių procedūrų
paprastinimo, –
skaidrumo, –
informacijos saugojimo, –
atvirumo, –
pakartotinio naudojimo, –
technologinio neutralumo ir pritaikomumo, taip pat –
veiksmingumo ir efektyvumo; (c)
yra plėtojamieji ir gali būti taikomi
kitose veiklos arba politikos srityse ir (d)
yra tvarūs finansų, organizavimo ir
technikos atžvilgiais. 5 straipsnis
Veiksmai 1. Bendradarbiaudama su
valstybėmis narėmis Komisija pagal 6 straipsnyje nustatytas
įgyvendinimo taisykles įgyvendina pagal 7 straipsnį parengtoje
tęstinėje darbo programoje nurodytus veiksmus. 2. Projektų formos
veiksmai, jei tinka, yra sudaryti iš šių fazių: –
pradžia; –
planavimas; –
įgyvendinimas; –
pabaiga ir –
stebėjimas bei kontrolė. Konkrečių projektų fazės
apibrėžiamos ir nustatomos, kai veiksmas įtraukiamas į
tęstinę darbo programą. 3. Įgyvendinant
programą ISA2 naudojamos susijusios priemonės. 6 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės 1. Įgyvendinant
programą ISA2 reikia tinkamai atsižvelgti į Europos
sąveikos strategiją, Europos sąveikumo sistemą ir jų
būsimą atnaujinimą. 2. Skatinama, kad projekte
dalyvautų kuo daugiau valstybių narių. Valstybės narės
gali ir yra skatinamos prie projekto prisijungti bet kuriuo jo etapu. 3. Siekiant užtikrinti
nacionalinių ir Sąjungos informacinių sistemų
sąveiką, nustatomi sąveikos sprendimai, grindžiami
galiojančiais ir naujais Europos standartais ar viešai prieinamomis arba
atviromis informacijos mainų ir paslaugų integravimo
specifikacijomis. 4. Kuriant ar tobulinant
sąveikos sprendimus, jei tinka, remiamasi ar papildomai dalijamasi turima
patirtimi, tinkamos praktikos pavyzdžiais bei skatinama jais naudotis.
Skatinamas visų suinteresuotųjų šalių dalijimasis patirtimi
ir tinkamos praktikos pavyzdžiais, taip pat skatinamos aktualios viešos
konsultacijos. 5. Vengiant dubliuoti darbą
ir siekiant paspartinti naujų sąveikos sprendimų
kūrimą, jei tinka, atsižvelgiama į rezultatus, pasiektus pagal
kitas tos pačios srities Sąjungos ir valstybių narių
iniciatyvas. 6. Pagal programą ISA2
sąveikos sprendimai įgyvendinami deramai atsižvelgiant į Europos
bazinę sąveikos architektūrą. 7. Sąveikos sprendimai ir
jų atnaujinimai įrašomi į Europos sąveikos objektų
katalogą ir, jei tinka, pateikiami Europos viešojo administravimo
institucijoms naudoti pakartotinai. 8. Laikydamasi pagal 7
straipsnį parengtos tęstinės darbo programos, Komisija
periodiškai stebi, kaip sąveikos sprendimai diegiami ir pakartotinai
naudojami visoje Sąjungoje. 9. Siekiant kuo labiau padidinti
sinergiją ir užtikrinti papildomas ir jungtines pastangas, veiksmai, jei
tinka, koordinuojami su kitomis šios srities Sąjungos iniciatyvomis. 10. Jei tinka, skatinama, kad
visiems pagal programą ISA2 finansuojamiems veiksmams ir
sąveikos sprendimams būtų pakartotinai naudojami turimi
sąveikos sprendimai. 7 straipsnis
Tęstinė darbo programa 1. Programos ISA2
pradžioje Komisija priima įgyvendinimo teisės aktus, kuriais šio
sprendimo taikymo laikotarpiui nustatoma tęstinė veiksmų
įgyvendinimo darbo programa, ir bent kartą per metus ją iš
dalies keičia. Įgyvendinimo teisės aktai priimami laikantis 10
straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pagal tęstinę darbo programą
nustatomi 5 straipsnyje nurodyti veiksmai, jų prioritetai, parengiami
jų dokumentai, taip pat tie veiksmai atrenkami, rengiami,
įgyvendinami, vertinami ir populiarinami jų rezultatai. 2. Į tęstinę
darbo programą gali būti įtraukti tik tie veiksmai, kurie
atitinka tam tikras taisykles ir priėmimo kriterijus. Taisyklės,
kriterijai ir visi jų pakeitimai yra neatsiejama tęstinės darbo
programos dalis. 3. Į tęstinę
darbo programą gali būti įtrauktas pagal programą ISA arba
kitą Sąjungos iniciatyvą įgyvendinti pradėtas bet
kurios fazės projektas. 8 straipsnis
Biudžeto nuostatos 1. Lėšos skiriamos, kai
naudojimo fazės sprendimas įtraukiamas į tęstinę darbo
programą arba sėkmingai užbaigus tęstinėje darbo programoje
ir visuose jos pakeitimuose apibrėžtą projekto fazę. 2. Tęstinės darbo
programos pakeitimai, susiję su daugiau kaip 400 000 EUR
biudžeto asignavimais vienam veiksmui, tvirtinami taikant 10 straipsnio 2 dalyje
nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 3. Jei vykdant programos ISA2
veiksmus reikėtų įsigyti išorės paslaugų, taikomos
Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytos ES viešojo pirkimo
taisyklės. 9 straipsnis
Finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai ir sąveikos sprendimai 1. Pagal programą ISA2
finansuojamas bendrųjų struktūrų ir tipiškų
priemonių parengimas, nustatymas ir tobulinimas. Šių
struktūrų ir priemonių naudojimą finansuoja naudotojai. 2. Pagal programą ISA2
finansuojamas bendrųjų paslaugų parengimas, nustatymas,
parengimas serijinei gamybai ir tobulinimas. Centralizuotas tokių
paslaugų naudojimas Sąjungos lygmeniu gali būti finansuojamas ir
programos lėšomis, jei toks naudojimas, Komisijos nuomone, naudingas
Sąjungos interesams ir yra tinkamai pagrįstas tęstinėje
darbo programoje. Visais kitais atvejais paslaugų naudojimas finansuojamas
kitomis priemonėmis. 3. Jei sąveikos sprendimai
su programa ISA2 susieti pasinaudojus „sprendimų terpės“
arba „sprendimų tvarumo laido“ funkcijomis, jie yra finansuojami pagal
programą tol, kol bus įtraukti į kitas programas arba
iniciatyvas. 4. Susijusios priemonės
finansuojamos programos lėšomis. 10 straipsnis
Komitetas 1. Komisijai padeda pagal
Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 įsteigtas Europos viešojo
administravimo institucijų, įmonių ir piliečių
sąveikos sprendimų komitetas (toliau – ISA2 komitetas). 2. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Atsižvelgdama į tinkamai
pagrįstas priežastis, dėl kurių privaloma skubėti,
Komisija, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnio 182 dalyje
nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo
teisės aktus. Tie teisės aktai galioja ne ilgiau kaip šešis
mėnesius. 11 straipsnis
Stebėjimas ir vertinimas 1. Komisija ir ISA2
komitetas reguliariai stebi, kaip įgyvendinama programa ISA2,
koks jos poveikis ir ar ja patenkinti naudotojai. Jie nagrinėja
sinergiją su papildomomis Sąjungos programomis. 2. ISA2 komitetui
Komisija kasmet teikia programos įgyvendinimo ataskaitą. 3. Atliekamas tarpinis ir
galutinis programos vertinimas, apie kurio rezultatus Europos Parlamentui ir
Tarybai pranešama atitinkamai iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m.
gruodžio 31 d. Atsakingas Europos Parlamento komitetas tuomet gali
paprašyti Komisijos pristatyti vertinimo rezultatus ir atsakyti į komiteto
narių klausimus. 4. Vertinime nagrinėjami tokie
klausimai, kaip programos veiksmų svarba, veiksmingumas, efektyvumas,
naudingumas, tvarumas ir darna. Paskutiniame vertinime, be kitų
dalykų, nagrinėjama, kokiu mastu pasiektas programos tikslas. 5. Programos veiklos rodikliai
vertinami pagal 1 straipsnyje nustatytą tikslą ir tęstinės
darbo programos veiksmus. Laimėjimai matuojami visų pirma pagal
svarbiausių sąveikos prielaidų skaičių ir viešojo
administravimo institucijoms skirtų palaikomųjų priemonių,
pateiktų Europos viešojo administravimo institucijoms ir jų
naudojamų, skaičių. Programos rezultatų ir poveikio
matavimo rodikliai apibrėžiami tęstinėje darbo programoje. 6. Vertinime taip pat
nagrinėjama, ar veiksmai padeda Sąjungai daryti bendrų politikos
krypčių pažangą, nustatomos galimo tobulinimo sritys ir
tikrinama, ar gaunama sinergija drauge įgyvendinant kitas Sąjungos
iniciatyvas tarpvalstybinės arba tarpsektorinės sąveikos ir
Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimo srityse. 7. Įgyvendinti veiksmai
arba veiksmai, kurių įgyvendinimas sustabdytas, yra bendrojo
programos vertinimo dalis. Jų būklė bendroje Europos
sąveikos sprendimų panoramoje stebima ir vertinama priimtinumo
naudotojams, naudojimo ir pakartotinio naudojimo atžvilgiais. 8. Programos ISA2
vertinime, jei tinka, pateikiama informacija apie: (a)
kiekybinę naudą, kuri gaunama
sąveikos sprendimais susiejant IRT ir naudotojų poreikius; (b)
kiekybinį teigiamą sąveikos
sprendimų, grindžiamų IRT , poveikį. 12 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas 1. Programoje ISA2
gali dalyvauti Europos ekonominės erdvės šalys ir šalys
kandidatės, remdamosi atitinkamais susitarimais su Sąjunga. 2. Skatinamas bendradarbiavimas
su kitomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis
arba institucijomis, ypač pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono
valstybių partnerystę ir Rytų partnerystę, taip pat su
kaimyninėmis valstybėmis, ypač Vakarų Balkanų ir
Juodosios jūros regionuose. Susijusios išlaidos pagal programą ISA2
nefinansuojamos. 3. Jei tinka, pagal
programą skatinama jos sprendimus pakartotinai naudoti trečiosiose
šalyse. 13 straipsnis
Ne Sąjungos iniciatyvos Nedarant įtakos Sąjungos politikai
kitose srityse, pagal programą ISA2 nustatytus arba naudojamus
sąveikos sprendimus galima naudoti pagal ne Sąjungos iniciatyvas
nekomerciniais tikslais, jei dėl to Sąjungos bendrajam biudžetui
nesusidaro papildomų išlaidų ir nepažeidžiamas pagrindinis
sąveikos sprendimo naudojimo Sąjungoje tikslas. 14 straipsnis
Finansinės nuostatos 1. Finansinis paketas
Sąjungos veiksmams pagal šį sprendimą įgyvendinti per
visą jo galiojimo laikotarpį yra 130 928 000 EUR. 2. Metinius asignavimus biudžeto
institucija tvirtina neviršydama finansinėje programoje numatytų
apribojimų. 3. Iš programai skirtų
finansinių asignavimų taip pat gali būti dengiamos išlaidos,
susijusios su parengiamąja, stebėjimo, patikrinimo, audito ir
vertinimo veikla, kurią reikia nuolat vykdyti valdant programą ir
siekiant jos tikslų. 15 straipsnis
Įsigaliojimas Šis sprendimas
įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.
iki 2020 m. gruodžio 31 d. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas FINANSINĖ TEISĖS AKTO
PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas (-ai) 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė ir finansinis poveikis 1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė
(-ės) 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio
išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas poveikis
veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas su
dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pavadinimas Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Europos viešojo administravimo
institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos
sprendimų (ISA2) 1.2. Atitinkama (-os) politikos
sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[64] Informacinės
ir ryšių technologijos – Veiklos programa pagal 26 antraštinę
dalį „Komisijos vykdomas administravimas“ Veikla
– 26 03 Paslaugos valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir
piliečiams 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pobūdis üPasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su nauja priemone ¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus
bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[65] ¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 1.4. Tikslas (-ai) 1.4.1. Komisijos daugiametis
(-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo
pasiūlymu (šia iniciatyva) Šio
sprendimo tikslai – palengvinti Europos viešojo administravimo institucijų
tarpvalstybinį ir tarpsektorinį efektyvų ir veiksmingą
elektroninį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su piliečiais bei
įmonėmis; sukurti galimybes teikti elektronines viešąsias
paslaugas, padedančias įgyvendinti Sąjungos politiką ir
veiklą. Konkretūs
tikslai: - tobulinti,
naudoti ir pakartotinai naudoti esamus tarpvalstybinius arba tarpsektorinius
sąveikos sprendimus; - parengti,
naudoti ir pakartotinai naudoti naujus tarpvalstybinius arba tarpsektorinius
sąveikos sprendimus; - įvertinti
pasiūlytų arba priimtų Sąjungos teisės aktų
poveikį IRT aspektu ir nustatyti sritis, kuriose sąveika gali
būti skatinama naujais teisės aktais; - sukurti
Europos bazinę sąveikos architektūrą (EIRA), kuria bus
naudojamasi kaip sąveikos sprendimų rengimo ir vertinimo priemone; - sukurti
priemonę, kuria būtų palengvintas pakartotinis esamų
sąveikos sprendimų naudojimas, ir išsiaiškinti, kuriose srityse
tokių sprendimų nėra; - įvertinti
ir populiarinti esamas bendrąsias specifikacijas ir standartus, taip pat
parengti naujas bendrąsias specifikacijas bei standartus ir - sukurti
sąveikos sprendimų naudos matavimo ir kiekinės išraiškos
mechanizmus. 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas
(-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla 26 konkretus tikslas Suderintas
visos Europos e. valdžios paslaugų teikimas viešojo administravimo
institucijoms, įmonėms ir piliečiams - Investavimas
į šiuolaikiškas viešojo administravimo institucijas. Sąveikos
sprendimai Atitinkama VGV / VGB veikla VGB
veikla – 26.03 Paslaugos valstybės valdymo institucijoms, verslo
subjektams ir piliečiams 1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas
(-ai) ir poveikis Nurodyti poveikį,
kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams
gavėjams (tikslinėms grupėms). Sukūrus
geresnius Europos viešojo administravimo institucijų, taip pat tokių
institucijų ir įmonių bei piliečių sąveikos
sprendimus, labai pagerės valstybių narių informacijos mainai ir
atsiras galimybių gerokai sumažinti išlaidas. Pagal
programą ISA2 Informatikos generalinis direktoratas (DIGIT)
dirbs drauge su kitomis Komisijos tarnybomis ir glaudžiai bendradarbiaudamas su
valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis tokiais
klausimais, kaip svarbiausios sąveikos prielaidos, veiksmingo ES politikos
krypčių ir teisės aktų įgyvendinimo rėmimas,
lengvesnės sąlygos teikti elektronines viešąsias paslaugas,
kuriomis naudojasi Europos viešojo administravimo institucijos, ir tokių
paslaugų palaikymas. Pagal
programą aktyviai skatinamas Sąjungos iniciatyvoms, valstybėms
narėms, piliečiams ir įmonėms naudingas Europos viešojo
administravimo institucijų modernizavimas. 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Nurodyti
pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Komisija
apibrėžė bendrąjį tikslą ir kelis konkrečius
tikslus (žr. 1.4.1 skirsnį). Tikimasi,
kad šių tikslų pasiekimą atspindės rezultatų
rodikliai, kuriais remiantis galima formaliai išmatuoti programos
priemonių pagrįstumą. Rodikliai ir tikėtini rezultatai
parengti vykdant ex-ante vertinimą ir pateikti atitinkamuose
susijusiuose dokumentuose. Toliau
išvardytos programos veiksmų kryptis atitinkančios penkios
tikslų, rezultatų ir rodiklių kategorijos: – svarbiausios
sąveikos prielaidos; – veiksmingo
ES teisės aktų įgyvendinimo rėmimas; – viešojo
administravimo institucijų priemonių palaikymas; – susijusios
priemonės ir – stebėjimas. Programos
poveikis biudžetui parodytas 3.2.2 lentelėje. Vertinant programą
atsižvelgiama į tokius klausimus, kaip antai veiksmų svarba,
veiksmingumas, efektyvumas, naudingumas, tvarumas ir darna, taip pat
atsižvelgiant į programos tikslą ir tęstinę darbo
programą įvertinami veiklos rodikliai. 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai Programa
ISA2 turės atitikti šiuos poreikius: svarbiausių
sąveikos prielaidų sukūrimas, parama veiksmingam Sąjungos
teisės aktų įgyvendinimui, parama Europos viešojo administravimo
institucijų priemonėms, rėmimasis esamomis arba naujomis
bendrosiomis struktūromis, bendrosiomis paslaugomis ir pakartotinai
naudojamomis tipiškomis priemonėmis. Šie
poreikiai išsiaiškinti keičiantis nuomonėmis su kitų
Sąjungos politikos sričių subjektais ir valstybių
narių atstovais, vykdant ex-ante vertinimą ir aiškinamajame
memorandume aprašytas oficialias konsultacijas. Pagrindinės pagal
programą vykdomos veiklos naudos gavėjos yra Europos viešojo
administravimo institucijos. Įmonės ir piliečiai naudą gaus
netiesiogiai – per viešojo administravimo institucijų paslaugas. 1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda Už
visas programos ISA2 veiklos sritis atsako kartu valstybės
narės ir Europos Sąjunga. Todėl programos priemonės
taikomos tik tada, kai galima įrodyti pridėtinę vertę
Europai, kaip išdėstyta aiškinamajame memorandume. Programos
valdymo komitetas užtikrins, kad ši programa derėtų su valstybių
narių lygiu vykdoma veikla ir ją papildytų. Siekiant kuo
didesnės darnos ir sinergijos, Sąjungos lygmeniu vykdomu tarnybų
koordinavimu bus užtikrinta, kad veikla būtų suderinta su kitų
politikos sričių veikla (pavyzdžiui, Europos semestru, ataskaitomis
ir rekomendacijomis konkrečių šalių klausimais), su Europos
infrastruktūros tinklų priemone ir antruoju Skaitmeninės
darbotvarkės ramsčiu. Glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant
valstybių narių ir kitų politikos sričių veiklą,
programoje bus galima nuolat vertinti tikruosius poreikius, veiklos
proporcingumą ir subsidiarumo principo paisymą. Kaip
pabrėžiama aiškinamajame memorandume, programa ISA2 pirmiausia
padidins Sąjungos veiklos finansinę ir ekonominę vertę ir
padės stiprinti ir įgyvendinti Sąjungos politiką ir
teisės aktus užtikrindama didelę sinergiją, nes bus
koordinuojama tarpvalstybinė arba tarpsektorinė veikla. 1.5.3. Panašios patirties išvados Europos
Parlamentui ir Tarybai Komisijos pateiktoje ankstesnės programos ISA
tarpinio vertinimo ataskaitoje pabrėžiamos iš esmės teigiamos
vertinimo išvados. Programoje ISA2 atsižvelgiama į visas
rekomendacijas. 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Kaip
rašoma aiškinamajame memorandume, sinergiją gauti tikimasi užtikrinus, kad
programa derėtų su Europos infrastruktūros tinklų priemone
ir ją papildytų. 1.6. Trukmė ir finansinis
poveikis üPasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota –
ü Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2016 01 01 iki 2020 12 31 –
¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM
iki MMMM, –
vėliau – visuotinis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo
būdas (-ai)[66] ü Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas –
ü per savo departamentus, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos
delegacijose; –
¨ per vykdomąsias įstaigas; ¨Pasidalijamasis valdymas kartu su
valstybėmis narėmis ¨Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis
perduodant: –
¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms; –
¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti); –
¨ EIB arba Europos investicijų fondui; –
¨ Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose nurodytoms
įstaigoms; –
¨ viešosios teisės subjektams; –
¨ viešąsias paslaugas teikiančioms privatinės teisės
reglamentuojamoms įstaigoms, jeigu jos pateikia pakankamas finansines
garantijas; –
¨ valstybės narės privatinės teisės
reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas
finansines garantijas; –
¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų
vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti
atitinkamame pagrindiniame teisės akte. – Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo
būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų
skiltyje. Pastabos Programa
ISA2 prasideda 2016 m. sausio 1 d. 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir
atskaitomybės taisyklės Nurodyti dažnumą ir sąlygas Numatomas
nuolatinis programos įgyvendinimo stebėjimas pagal patikimo
finansų valdymo principą ir Komisijos administracines
procedūras. Prie stebėjimo priskiriama metinė pažangos,
padarytos įgyvendinant pagal programą remiamą veiklą,
ataskaita valdymo komitetui. Programos
atveju bus atliekamas tarpinis ir galutinis vertinimas, apie kurių
rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai pranešama atitinkamai iki 2018 m.
gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakingas Europos
Parlamento komitetas tuomet gali paprašyti Komisijos pristatyti vertinimo
rezultatus ir atsakyti į komiteto narių klausimus. 2.2. Valdymo ir kontrolės
sistema 2.2.1. Nustatyta rizika Atliktas
ir prie sprendimo pasiūlymo pridėtas ex-ante vertinimas.
Tinkamai atsižvelgta į šio vertinimo ir į tarpinio programos ISA
vertinimo rekomendacijas. Pasiūlyme atsižvelgta į tam tikrą
rekomendacijose nurodytą riziką. Pagal
programą ISA2 bus parengtas ir remiamas Europos sąveikos
objektų katalogas – priemonė užfiksuoti ir išnagrinėti
sąveikos būklę Europoje, taip pat nustatyti, kokių
sprendimų esama ir kokių stinga. Tuo remiantis pagal programą
bus toliau remiami esami sprendimai, rengiami nauji sprendimai ir kuriamos
sąlygos lengviau taikyti įgyvendinant kitas Sąjungos iniciatyvas
gautus sąveikos sprendimus, kurie galėtų būti tinkami
panaudoti Sąjungos skaitmeninių paslaugų teikimo kanaluose. Taip
nereikės dubliuoti darbo, bus stiprinamas valstybių narių ir
Komisijos tarnybų bendradarbiavimas ir aktyviai populiarinamas
pakartotinis esamų sprendimų naudojimas. 2.2.2. Informacija apie vidaus
kontrolės sistemos nustatymą Programos
asignavimams Komisija taikys dabartinius kontroles metodus. 2.2.3. Kontrolės priemonių
sąnaudų ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio
įvertinimas Numatyta
daug finansų ir administracinės kontrolės priemonių.
Programa bus įgyvendinama naudojant viešąjį pirkimą pagal
Finansiniame reglamente nustatytas taisykles ir procedūras. 2.3. Sukčiavimo ir
pažeidimų prevencijos priemonės 2.3.1. Nurodyti dabartines arba
numatytas prevencijos ir apsaugos priemones Visam
procesui taikomos viešojo pirkimo taisyklės ir procedūros. Prie
jų priskiriama: – darbo
programos rengimas atsižvelgiant į valdymo komiteto nuomonę, numatant
etapus, pagal kuriuos skiriamos lėšos, ir užtikrinant rezultatų ir
išlaidų kontrolės galimybę; – deramas
konkurso specifikacijų rengimas užtikrinant galimybę kontroliuoti,
kiek pasiekta numatytų rezultatų pasiekimo ir kiek patirta
išlaidų; – kokybinė
ir finansinė paraiškų analizė; – kitų
Komisijos departamentų dalyvavimas visame procese; – rezultatų
tikrinimas ir sąskaitų faktūrų nagrinėjimas keliais
lygmenimis prieš vykdant mokėjimą; taip pat – vidaus
auditas. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os)
daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir
biudžeto išlaidų eilutė (-ės) · Dabartinės biudžeto eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [...][Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA ([67]) || ELPA šalių[68] || šalių kandidačių[69] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą 1A || 26.01.04.01 Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų rėmimo išlaidos || NDA || TAIP || TAIP || NE || NE · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [...][Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą 1A || 26.03.01.01 Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimai[70] (ISA2) || DA || TAIP || TAIP || NE || NE 1A || 26.03.01.51 Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) rėmimo išlaidos || DA || TAIP || TAIP || NE || NE 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris || 1A — Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti GD DIGIT || || || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || 24,448 || 25,115 || 25,783 || 26,452 || 27,130 || || || 128,928 Mokėjimai || (2) || 6,500 || 23,800 || 24,500 || 26,000 || 48,128 || || || 128,928 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[71] || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || || (3) || 0,400 || 0,400 || 0,400 || 0,400 || 0,400 || || || 2,000 IŠ VISO asignavimų GD DIGIT || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 24,848 || 25,515 || 26,183 || 26,852 || 27,530 || || || 130,928 Mokėjimai || =2+2a +3 || 6,900 || 24,200 || 24,900 || 26,400 || 48,528 || || || 130,928 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 24,848 || 25,515 || 26,183 || 26,852 || 27,530 || || || 130,928 Mokėjimai || (5) || 6,900 || 24,200 || 24,900 || 26,400 || 48,528 || || || 130,928 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų Daugiametės finansinės programos 1A išlaidų kategorijai || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 24,848 || 25,515 || 26,183 || 26,852 || 27,530 || || || 130,928 Mokėjimai || =5+ 6 || 6,900 || 24,200 || 24,900 || 26,400 || 48,528 || || || 130,928 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO GD DIGIT || Žmogiškieji ištekliai || 2,416 || 2,416 || 2,416 || 2,416 || 2,416 || || || 12,080 Kitos administracinės išlaidos || 0,120 || 0,120 || 0,120 || 0,120 || 0,120 || || || 0,600 IŠ VISO GD DIGIT || Asignavimai || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || || || 12,680 IŠ VISO asignavimų Daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorijai || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || || 12,680 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal Daugiametės finansinės programos 1–5 išlaidų kategorijas || Įsipareigojimai || 27,384 || 28,051 || 28,719 || 29,388 || 30,066 || || || 143,608 Mokėjimai || 9,436 || 26,736 || 27,436 || 28,936 || 51,064 || || || 143,608 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
ü Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO REZULTATAI Rūšis[72] || Vidutinės išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų KONKRETUS TIKSLAS pagal 1.4.1 ir 1.4.4 dalis || || || || || || || || || || || || || || || || Svarbiausios sąveikos prielaidos || || || || 6,000 || || 6,000 || || 6,000 || || 7,000 || || 7,000 || || || || || || 32,000 Veiksmingo ES teisės aktų įgyvendinimo rėmimas || || || || 10,000 || || 12,000 || || 12,000 || || 14,000 || || 14,000 || || || || || || 62,000 Europos viešojo administravimo institucijų priemonių rėmimas || || || || 3,000 || || 3,500 || || 4,000 || || 4,500 || || 4,500 || || || || || || 19,500 Susijusios priemonės || || || || 2,550 || || 2,550 || || 2,550 || || 2,550 || || 2,550 || || || || || || 12,750 Stebėjimas || || || || 0,535 || || 0,535 || || 0,535 || || 0,535 || || 0,535 || || || || || || 2,675 IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 22,094 || || 24,594 || || 25,094 || || 28,594 || || 28,594 || || || || || || 128,925 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
ü Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 2,416 || 2,416 || 2,416 || 2,416 || 2,416 || || || 12,080 Kitos administracinės išlaidos || 0,120 || 0,120 || 0,120 || 0,120 || 0,120 || || || 0,600 DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || || || 12,680 Neįtraukta į DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[73] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || Tarpinė suma, neįtraukta į DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || IŠ VISO || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || || || 12,680 Būtini žmogiškųjų
išteklių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD
asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus
generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų
lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę
asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto
apribojimus. 3.2.3.2. Numatomi
žmogiškųjų išteklių poreikiai –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
ü Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
naudojami taip: Sąmatą pateikti visos darbo dienos
ekvivalento vienetais || || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || Iš viso || Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || || || XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) — AD || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || || || 10 || XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) — AST || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || || || 4 || XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) — AST/SC || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || || || 2 || XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || Išorės darbuotojai (visos darbo dienos ekvivalento vienetais, FTE)[74] || || XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) — SNE || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || || || 3 || XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) — CA || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || || || 1 || XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || || || || XX 01 04 yy[75] || - būstinėje || || || || || || || || || - delegacijos || || || || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || || IŠ VISO || 20 || 20 || 20 || 20 || 20 || || || 20 XX yra atitinkama
politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD
gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || AD pareigūnai atsako už faktinį programos valdymą: darbo programos rengimą, biudžeto valdymą, viešųjų kvietimų teikti paraiškas programai įgyvendinti valdymą, su programos įgyvendinimu susijusios sutarties valdymą, tolesnį projektų stebėjimą, ryšius su Komisijos tarnybomis ir valstybių narių ekspertais, ekspertų posėdžių, seminarų ir konferencijų organizavimą. Taip pat dalyvauja skyriaus vadovas. AST ir AST/SC pareigūnai talkina šiose srityse: - sekretoriato darbai, komandiruočių organizavimas (2 asmenys); - biudžeto valdymas, kvietimai teikti paraiškas, sutartys ir sąskaitų apmokėjimas (2 asmenys); - informacijos sklaida ir ryšiai (2 asmenys); - logistika: posėdžių ir seminarų organizavimas, ekspertų kvietimas, ekspertų išlaidų atlyginimas, dokumentų valdymas (1 asmuo). Išorės darbuotojai || Deleguoti nacionaliniai ekspertai padeda faktiškai valdyti programą talkindami AD pareigūnams daugiausia tose srityse, kuriose reikia koordinuoti veiklą su valstybėmis narėmis, vykdyti tolesnį projektų stebėjimą bei organizuoti ekspertų posėdžius, seminarus ir konferencijas. Sutartininkai visų pirma padeda: a) skleisti ir vykdyti programos veiklą ir b) faktiškai valdyti tam tikrą veiklą, ypač su kitomis Komisijos tarnybomis susijusiose srityse. 3.2.4. Suderinamumas su dabartine
daugiamete finansine programa –
ü Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę
finansinę programą. Pasiūlymas atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą. –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą. Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą[76]. Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti
atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro
su trečiosiomis šalimis finansavimo 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms –
ü Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio
įplaukoms –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: ¨ nuosaviems ištekliams ¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų finansinių metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[77] Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) Straipsnis …………. || || || || || || || || Įvairių
asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų
eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis. Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. [1] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/policy/public-sector-innovation/index_en.htm. [2] Komisijos ataskaita „2013 m. metinė augimo
apžvalga“, COM(2012) 750 final, 2012 11 28. [3] Europos sąveikos strategijos įgyvendinimo 2012 m.
apžvalga. Politinių, socialinių ir ekonominių, taip pat
teisinių veiksnių ataskaita (European Interoperability Strategy 2012
Implementation Review, report on political, socio-economic and legal factors) [4] Komisijos komunikatas
„2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“,
KOM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3. . [5] Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė
darbotvarkė“, KOM(2010) 245 galutinis, 2010 8 28.
. [6] Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „Europos viešųjų paslaugų
sąveikumo užtikrinimas“, KOM(2010) 744 galutinis, 2010 12 16.
. [7] Komisijos pirmininko pavaduotojo M.
Šefčovičiaus pranešimas Komisijai „2012–2015 m. e. Komisija.
Užtikrinti į vartotoją orientuotas skaitmenines paslaugas“, SEC(2012) 492
final, 2012 8 1. [8] 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento
ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo
administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), OL L 260,
2009 10 3, p. 20. [9] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji
mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)
ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20,
p. 104). [10] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos
infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas
Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007
ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129). [11] Europos viešojo sektoriaus inovacijų stiprinimas:
naujos struktūros kūrimas, Ekspertų grupės ataskaita
dėl viešojo sektoriaus inovacijų (Powering European Public Sector
Innovation: Towards A New Architecture. Report of the Expert Group on Public
Sector Innovation). EUR 13825 EN, 2013. [12] 1995 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimas 95/468/EB
dėl Bendrijos finansavimo, susijusio su telematiniu keitimusi duomenimis
tarp administracijų Bendrijoje (IDA), OL L 269, 1995 11 11,
p. 23–25. [13] 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir
Tarybos sprendimas Nr. 1719/1999/EB dėl transeuropinių
tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus,
skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų
(IDA), OL L 203, 1999 8 3, p. 1. [14] 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir
Tarybos sprendimas Nr. 1720/1999/EB, kuriuo patvirtinamas veiksmų ir
priemonių paketas siekiant užtikrinti transeuropinių tinklų
sąveikos gebą ir galimybę jais naudotis elektroniniams
duomenų mainams tarp valstybės valdymo institucijų (IDA), OL
L 203, 1999 8 3, p. 9. [15] 2004 m. balandžio 21 d.
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 2004/387/EB dėl suderinto
paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo
institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC), OL L 181,
2004 5 18, p. 25. [16] 2009 m. rugsėjo
16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB
dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo
sprendimų (ISA), OL L 260, 2009 10 3, p. 20. [17] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“,
COM(2012) 529. [18] 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų
vidaus rinkoje, OL L 376, 2006 12 27, p. 36. [19] 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos
89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB
nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių
registrų sąveikos. [20] 2007 m. kovo 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos
erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE). OL L 108,
2007 4 25, p. 1. [21] 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos sprendimas Nr. 1482/2007/EB, nustatantis Bendrijos programą
mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti („Fiscalis 2013“)
ir panaikinantis Sprendimą Nr. 2235/2002/EB, OL L 330, 2007 12 15,
p. 1–7. [22] 2007 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir
Tarybos sprendimas Nr. 624/2007/EB nustatantis muitinių veiksmų
programą Bendrijoje („Muitinė 2013“), OL L 154, 2007 6 14,
p. 25–31. [23] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos
regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos
fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos
jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir
Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir
Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, OL L 347, 2013 12 20,
p. 320. [24] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB
dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, OL L 175,
2013 6 27, p. 1. [25] Europos Komisijos pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių
operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje
pasiūlymas, COM(2012) 238 final, 2012 6 4. [26] 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos,
kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB,
98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas
Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas
Nr. 1673/2006/EB, OL L 316, 2012 11 14, p. 12. [27] 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008
dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos
Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97
dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas,
įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų
komitetą, OL L 87, 2009 3 31, p. 164–173. [28] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai
dėl ES statistikos rengimo metodo: ateinančio dešimtmečio
vizija, COM(2009) 404 galutinis, 2009 8 10. [29] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų
faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose, OL L 133, 2014 5 6,
p. 1–11. [30] Tarpinis programos ISA vertinimas
(Interim evaluation of the ISA programme), Kurt Salmon,
2012 10 31. [31] SG, COMP, MARE, JRC, PO, DGT, EMPL, REGIO, HOME, JUST,
ENTR, CNECT. [32] Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Graikija, Ispanija,
Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Malta, Nyderlandai,
Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Švedija ir Vokietija. [33] OL C , , p. . [34] OL C , , p. . [35] COM(2010) 245. [36] COM(2010) 2020. [37] COM(2010) 744. [38] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, OL L 376,
2006 12 27, p. 36. [39] 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos
89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB
nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių
registrų sąveikos. [40] 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės
informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), OL L 108, 2007 4 25,
p. 1. [41] 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės
sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp
valstybių narių (VIS reglamentas), OL L 218, 2008 2 13,
p. 60–81. [42] 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno
informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo,
OL L 381, 2006 12 28, p. 4–23. [43] 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų
atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją, OL
L 316, 2000 12 15, p. 1–10. [44] https://e-justice.europa.eu
[45] 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines
sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, OL L 88, 2011 4 4,
p. 45–65. [46] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 kuriuo nustatomos Europos
regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos
fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos
jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir
Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui,
Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės
fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1083/2006, OL L 347, 2013 12 20, p. 320. [47] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB
dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, OL L 175,
2013 6 27, p. 1. [48] COM(2012) 238. OL C [..], [..], p.[..] [49] 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos,
kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB,
98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas
Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas
Nr. 1673/2006/EB, OL L 316, 2012 11 14, p. 12. [50] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji
mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)
ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB, OL L 347, 2013 12 20,
p. 104. [51] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių
veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų
sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB,
OL L 94, 2014 3 28, p 243. [52] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria
panaikinama Direktyva 2004/18/EB, OL L 94, 2014 3 28, p. 65‒242. [53] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl pastatų energinio naudingumo, OL
L 94, 2014 3 28, p. 1. [54] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų
faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose, OL L 133, 2014 5 6,
p. 1. [55] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos
infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas
Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007
ir (EB) Nr. 67/2010, OL L 348, 2013 12 20, p. 129. [56] 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl
transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros
srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB, OL L 86, 2014 3 21,
p. 14. [57] 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir
Tarybos sprendimo Nr. 1719/1999/EB dėl transeuropinių
tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus,
skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų
(IDA); OL L 203, 1999 8 3, p. 1. [58] 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir
Tarybos sprendimo Nr. 1720/1999/EB, kuriuo patvirtinamas veiksmų ir
priemonių paketas siekiant užtikrinti transeuropinių tinklų
sąveikos gebą ir galimybę jais naudotis elektroniniams
duomenų mainams tarp valstybės valdymo institucijų (IDA); OL
L 203, 1999 8 3, p. 9. [59] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir
Tarybos sprendimas 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių
e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms,
verslo subjektams ir piliečiams, OL L 144, 2004 4 30,
p. 62 ir OL L 181, 2004 5 18, p. 25 (klaidų ištaisymas). [60] 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo
institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), OL L 260, 2009 10 3,
p. 20. [61] Dokumentas Nr. A7-0083/2012. [62] 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento,
Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės
drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų
valdymo, OL C 373, 2013 12 20, p. 1–11. [63] 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių
narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais
kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai OL
L 55, 2011 12 28, p. 13. [64] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [65] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2
dalies a arba b punkte. [66] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į
Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [67] DA – diferencijuotieji asignavimai; NDA –
nediferencijuotieji asignavimai [68] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. . [69] Šalių kandidačių ir, kai taikoma,
Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [70] Šis naujas biudžeto punktas pakeičia dabartinę
biudžeto eilutę 26 03 01 01: Europos viešojo administravimo
institucijų sąveikos sprendimai (ISA) ISA veiksmų užbaigimui bus
skirtas biudžeto punktas 26 03 01 02: Užbaigimas .... [71] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [72] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos
(pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų
ir kt.). [73] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [74] CA – sutartininkai; LA – vietiniai darbuotojai; SNE –
deleguotasis nacionalinis ekspertas; INT – per agentūrą
įdarbinti darbuotojai; JED – jaunesnieji delegacijos ekspertai. [75] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos
išorės darbuotojams, finansuojamam iš veiklos asignavimų
(buvusių BA eilučių). [76] Žr. (2007–2013 m.) Tarpinstitucinio susitarimo 19
ir 24 punktus. [77] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus
mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros
sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.