31989R0120

Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 120/89

1989 m. sausio 19 d.

nustatantis bendrąsias išsamias taisykles dėl eksporto mokesčių ir privalomųjų mokėjimų taikymo žemės ūkio produktams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo nustatymo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2210/88 [2], ypač į jo 19 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 1968 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 804/68 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo [3] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1109/88 [4], ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 1971 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2180/71 dėl bendrųjų taisyklių, taikytinų pieno ir pieno produktų rinkai, esant tiekimo sunkumų [5], ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 1974 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1603/74 dėl eksporto privalomojo mokėjimo tam tikriems grūdų, ryžių ir pieno pagrindo produktams, kurių sudėtyje yra pridėto cukraus, įvedimo, esant sunkumų dėl cukraus tiekimo [6], ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2727/75 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo [7] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2221/88 [8], ypač į jo 12 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2742/75 dėl gamybos grąžinamųjų išmokų grūdų ir ryžių sektoriuose [9] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1009/86 [10], ypač į jo 8 straipsnio a punktą,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2747/75, nustatantį bendrąsias taisykles, taikytinas esant grūdų rinkos sutrikdymui [11], su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2560/77 [12], ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 1976 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1418/76 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo [13] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2229/88 [14], ypač į jo 10 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 1976 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1432/76, nustatantį bendrąsias taisykles, taikytinas esant ryžių rinkos sutrikdymui [15], ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 1986 m. vasario 24 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 426/86 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkos organizavimo [16] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2247/88 [17],

atsižvelgdama į 1977 m. kovo 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 520/77 dėl eksporto privalomojo mokėjimo įvedimo tam tikriems iš vaisių ir daržovių pagamintiems produktams, į kuriuos yra pridėta cukraus, esant sunkumams dėl cukraus tiekimo [18], ypač į jo 1 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1981 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1785/81 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo [19] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2306/88 [20], ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 ir 5 dalis,

atsižvelgdama į 1986 m. gegužės 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1650/86 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų ir mokesčių alyvų aliejui [21], ypač į jo 6 straipsnį,

kadangi Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 645/75 [22] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3677/86 [23], nustato bendrąsias išsamiąsias taisykles dėl eksporto mokesčių ir privalomųjų mokėjimų taikymo žemės ūkio produktams; kadangi patirtis parodė, kad į minėtą reglamentą turėtų būti įtrauktos naujos nuostatos; kadangi dėl aiškumo ir veiksmingesnio administravimo reikėtų atitinkamai pakeisti subjektui taikomas taisykles;

kadangi eksporto mokesčiai ir privalomieji mokėjimai įeina į eksporto muitus, kaip apibrėžta 1987 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2144/87 dėl muitų skolos [24] su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 4108/88 [25], 1 straipsnio 2 dalies e punkte;

kadangi eksporto mokesčiai neturėtų būti taikomi eksportui pagal licenciją, kai iš anksto yra nustatyta grąžinamoji išmoka arba ji nustatoma konkurso tvarka;

kadangi tam tikri sandoriai nėra ekonomiškai svarbūs arba yra susiję su labai mažais kiekiais; kadangi tokiems sandoriams eksporto mokestis gali būti netaikomas;

kadangi būtina nustatyti datą, į kurią reikia atsižvelgti nustatant eksporto mokesčio normą, taip pat nurodyti, kuri valstybė narė šį mokestį surinks;

kadangi, siekiant išvengti spekuliacinio pobūdžio sandorių, reikėtų imtis priemonių, kad būtų užtikrinta, jog produktai, kurių eksporto deklaracija yra priimta, iš Bendrijos muitų teritorijos būtų išvežti per atitinkamą laiką; kadangi 60 dienų laikotarpis, nustatytas eksportui, kuriam gali būti taikomos grąžinamosios išmokos, taip pat gali būti taikomas tada, kai yra imamas eksporto mokestis; kadangi atvejus, kai tas laikotarpis yra ilgesnis, privalo reguliuoti specialios nuostatos, kurios nustatytų mokesčių normas, ypač kai tai yra susiję su eksporto mokesčiais;

kadangi muitinės darbas palengvinamas, jei produktai, kuriems taikomas eksporto mokestis, yra pervežami pagal kitokią tvarką negu produktai, kuriems eksporto mokestis nėra taikomas; kadangi tikslinga numatyti, kad produktai, kuriems taikomas eksporto mokestis, būtų pervežami pagal išorinio Bendrijos tranzito tvarką;

kadangi tuos atvejus, kai tam tikri produktai yra išvežami iš Bendrijos teritorijos pervežant juos iš vienos vietos į kitą, turėtų reguliuoti atitinkamos nuostatos, pagal kurias būtų galima atgauti atitinkamą eksporto mokestį, jei produktai nėra vėl įvežami į Bendriją; kadangi tuo tikslu turėtų būti taikomas 1987 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1062/87 dėl Bendrijos tranzito tvarkos įgyvendinimo ir dėl tam tikrų šios tvarkos supaprastinimų [26] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1469/88 [27];

kadangi dėl eksporto licencijų, iš anksto nenustatančių grąžinamosios išmokos dydžio, galėjo būti kreipiamasi arba jos galėjo būti išduodamos iki eksporto mokesčio taikymo dienos; kadangi, išskyrus tuos atvejus, kai grąžinamoji išmoka yra iš anksto nustatyta, neturėtų būti reikalaujama eksportuoti žemės ūkio produktų, kai yra taikomas eksporto mokestis; kadangi todėl turėtų būti numatyta, kad atitinkamos šalies prašymu tokie licencijų prašymai gali būti atsiimami, o tokios licencijos gali būti atšaukiamos grąžinant pateiktą užstatą;

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės atitinka susijusių vadybos komitetų nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nepažeidžiant konkrečiose Bendrijos taisyklėse, susijusiose su tam tikrais žemės ūkio produktais, nustatytų išlygų, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios išsamiosios taisyklės dėl eksporto mokesčių ir eksporto privalomųjų mokėjimų (toliau – eksporto mokesčiai) taikymo žemės ūkio produktams, kurie yra apibrėžti:

- Reglamento Nr. 136/66/EEB 20 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje,

- Reglamento (EEB) Nr. 2180/71 2 straipsnio 1 dalyje,

- Reglamento (EEB) Nr. 1603/74 1 straipsnio 1 dalyje,

- Reglamento (EEB) Nr. 2742/75 6 straipsnio 2 dalyje,

- Reglamento (EEB) Nr. 2747/75 2 straipsnio 1 dalies pirmojoje įtraukoje,

- Reglamento (EEB) Nr. 1432/76 2 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje,

- Reglamento (EEB) Nr. 520/77 1 straipsnio 1 dalyje,

- Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 18 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

2 straipsnis

Jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, eksporto mokesčiai yra taikomi tokiems nuolatos ar laikinai už Bendrijos muitų teritorijos ribų eksportuojamiems produktams:

a) produktams, kuriuos reglamentuoja Sutarties 9 straipsnio 2 dalis – nesvarbu, ar jų pakuotė reglamentuota ta nuostata, ar ne;

b) produktams, kurių nereglamentuoja Sutarties 9 straipsnio 2 dalis, kai jų sudėtyje yra komponentų, kuriems taikomas eksporto mokestis ir kuriuos visus ar jų dalį prieš panaudojant eksportuotų produktų gamyboje reglamentavo minėta nuostata.

3 straipsnis

1. Eksportui, kuriam iš anksto yra nustatyta grąžinamoji išmoka arba ji nustatoma konkurso tvarka, eksporto mokesčiai yra netaikomi.

Kai iš anksto yra nustatyta grąžinamoji išmoka už vieną ar kelis kombinuoto produkto komponentus, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87 [28] 8 straipsnio 3 dalyje, eksporto mokesčiai netaikomi tik tam vienam ar keliems jo komponentams.

2. Be Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 [29] II skyriuje minimų atvejų, eksporto mokesčiai taip pat netaikomi:

a) produktams, kurie Bendrijoje yra pakraunami į tarptautiniais maršrutais plaukiojančius jūrinius laivus ar skraidančius orlaivius maisto atsargų kaupimo tikslais, jeigu atitinkamas kiekis neviršija kiekio, reikalingo normaliam vartojimui tokiuose laivuose ar orlaiviuose;

b) produktams, kurie yra skirti valstybės narės ginkluotosioms pajėgoms, dislokuotoms už Bendrijos muitų teritorijos ribų;

c) mažoms nekomercinėms siuntoms, kai vienos siuntos apmokestinamo turinio svoris neviršija trijų kilogramų; kitos šios lengvatos taikymo sąlygos, išskyrus tas, kurios yra susijusios su produktų verte, yra tokios pačios, kaip ir Reglamento (EEB) Nr. 918/83 29 ir 31 straipsniuose nustatytos sąlygos;

d) asmeniniame keleivių bagaže esančioms prekėms, kai vieno keleivio turimo bagažo apmokestinamo turinio svoris neviršija trijų kilogramų; kitos šios lengvatos taikymo sąlygos, išskyrus tas, kurios yra susijusios su produktų verte, yra tokios pačios, kaip ir Reglamento (EEB) Nr. 918/83 45–49 straipsniuose nustatytos sąlygos;

e) produktams, kuriems taikoma viena iš Tarybos reglamento (EEB) Nr. 565/80 [30] 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tvarkų;

f) Reglamento (EEB) Nr. 3665/87 42 straipsnio 1 dalyje minimoms visuomeninio maitinimo maisto atsargoms, remiantis minėto straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatytomis sąlygomis, taikant mutatis mutandis.

3. 2 dalies b punktas taikomas atsižvelgiant į tai, ar valstybės narės, kurioje buvo priimta eksporto deklaracija, kompetentingoms institucijoms yra pateikiamas ginkluotųjų pajėgų išduotas sertifikatas produktams, dėl kurių pateikta eksporto deklaracija, patvirtinantis pristatymo vietą bei į tai, ar užtikrinama, kad atitinkami produktai bus pristatyti į nurodytą vietą.

4 straipsnis

1. Išskyrus tuos atvejus, kai eksporto mokestis yra iš anksto nustatytas arba yra nustatomas konkurso tvarka, produktams taikytina eksporto mokesčio norma yra lygi normai, kuri galioja tą dieną, kai muitinė priima eksporto deklaraciją. Nuo jos priėmimo momento iki tol, kol produktai yra išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos, juos kontroliuoja muitinė.

Tačiau, išskyrus force majeure atvejus:

- kai atitinkami produktai yra išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos vėliau negu po 60 dienų nei buvo priimta eksporto deklaracija arba

- kai per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo priimta eksporto deklaracija, nepateikiamas įrodymas, kad produktai buvo išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos,

taikytina eksporto mokesčio norma yra didžiausia norma, kuri galiojo laikotarpiu nuo eksporto deklaracijos priėmimo iki tos dienos, kai produktai buvo išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos; kai iš anksto nustatyta norma yra didesnė nei didžiausia taikyta norma, taikoma pirmoji norma.

Ankstesnėje pastraipoje neatsižvelgiama į minėtu laikotarpiu nustatytą eksporto grąžinamąją išmoką.

Įrodymas, jog produktai buvo išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, yra pateikiamas vadovaujantis ta pačia tvarka, kuri yra taikoma grąžinamosioms išmokoms. Kai per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo priimta eksporto deklaracija, toks įrodymas nepateikiamas, išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos diena yra laikoma paskutinė to laikotarpio diena.

2. Eksporto deklaracijos priėmimo diena yra svarbiausia diena nustatant eksportuojamo produkto kiekį, pobūdį ir savybes.

3. Šiame straipsnyje didžiausia eksporto mokesčio norma yra eksporto mokesčio suma:

- išreikšta ekiu,

- kuri yra didžiausia taikoma atitinkamo produkto ir atitinkamos pristatymo vietos atžvilgiu tą laikotarpį, kai yra lyginamos normos.

4. Konkurso tvarka nustatomas eksporto mokestis yra iš anksto nustatomas mokestis.

5 straipsnis

1. Eksporto mokestį renka ta valstybė narė, kurioje yra eksporto deklaraciją priimanti muitinė.

2. Kai eksporto mokestis skiriasi atsižvelgiant į pristatymo vietą:

a) yra taikomas mokestis, galiojanti eksporto deklaracijoje nurodytos pristatymo vietos atžvilgiu, kuris yra minimas 4 straipsnio 1 dalyje, o bet koks skirtumas tarp tokio mokesčio dydžio ir didžiausio mokesčio dydžio, galiojančio eksporto deklaracijos priėmimo dieną, yra padengiamas užstatu;

b) kai pateikiamas toks užstatas, išskyrus force majeure atvejus, eksportuotojas privalo per 12 mėnesių nuo priėmimo dienos pateikti įrodymą, kad produktas buvo eksportuotas; toks įrodymas yra pateikiamas vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 3665/87 18 straipsnyje nustatyta tvarka;

c) kai b punkte minimas įrodymas per nustatytą laikotarpį nepateikiamas, išskyrus force majeure atvejus, yra laikoma, kad produktai yra pristatyti į paskirtą vietą ir taikoma didžiausia mokesčio norma, o užstatas yra negrąžinamas ir prilyginamas eksporto mokesčiui;

d) kai b punkte minimas įrodymas per nustatytą laikotarpį yra pateikiamas, užstatas yra atiduodamas pagal vietą, į kurią produktai yra pristatyti, proporcingai kiekiams, dėl kurių tokie įrodymai yra pateikiami; bet kokia negrąžinta užstato dalis yra negrąžinama ir prilyginama eksporto mokesčiui;

e) kai per b punkte nustatytą laikotarpį eksportuotojas pateikia įrodymus, kad produktas yra pristatytas į vietą, kurios atžvilgiu taikomas mažesnis mokestis nei sumokėtasis, jų skirtumas yra suderinamas ir grąžinamas bet koks pateiktas užstatas;

f) užstatą sudaro grynieji pinigai arba garantija, kurią suteikia institucija, atitinkanti valstybės narės, kurioje yra priimta eksporto deklaracija, nustatytus kriterijus.

3. Kai 2 straipsnio b, c ir e punktuose minimo laikotarpio nepakanka, nors eksportuotojas stengėsi gauti įrodymus laiku, eksportuotojo prašymu tas laikotarpis gali būti pratęstas tokiam laikotarpiui, kokiam eksportuojančios valstybės narės kompetentinga institucija mano esant reikalinga, atsižvelgiant į susijusias aplinkybes.

6 straipsnis

Kai 4 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje ir (arba) 5 straipsnio 2 dalies b punkte minimi įrodymai yra pateikiami per šešis mėnesius nuo šiuose straipsniuose nustatyto laikotarpio pabaigos, mokėtinas mokestis yra:

a) mokestis, kuri būtų reikėję mokėti, jeigu minėto laikotarpio būtų buvę laikomasi;

b) pridedant 15 % nuo skirtumo tarp sumokėto mokesčio ir a punkte minimo mokesčio dydžio.

7 straipsnis

Priėmus eksporto deklaraciją, pateiktą dėl 2 straipsnio a punkte minimų produktų, Sutarties 9 straipsnio 2 dalis šiems produktams daugiau netaikoma ir jie išvežami vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 222/77 [31] dėl Bendrijos tranzito 1 straipsnio 2 dalimi.

8 straipsnis

1. Produktai, kuriems yra taikomas eksporto mokestis, pervežami iš vienos valstybės narės į kitą laikantis Reglamento (EEB) Nr. 1062/87 III antraštinės dalies.

2. Išsiuntimo punktas, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 222/77, imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų c punkte minimo eksporto mokesčio surinkimą, kai:

a) Bendrijos vidinio tranzito dokumente, kuriame nurodytas valstybei narei priklausantis gavimo punktas, nėra įrašo, minimo Reglamento (EEB) Nr. 1062/87 21 straipsnyje (antras įrašas), nes, patvirtinant Bendrijos vidinio tranzito deklaraciją, atitinkamam produktui eksporto mokestis nebuvo taikomas; ir

b) remiantis tarp Europos ekonominės bendrijos ir EFTA šalių pasirašyta sutartimi dėl bendros tranzito tvarkos, tas produktas yra pristatomas į EFTA šalyje esantį punktą; ir

c) eksporto mokestis, kuris buvo įvestas vėliau nei buvo patvirtinta Bendrijos vidaus tranzito deklaracija, galiojo tą dieną, kai produktas buvo pristatytas į gavimo punktą.

3. Jeigu eksportuotojas įtikina kompetentingą instituciją, kad prekės buvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos tada, kai nebuvo taikomas joks eksporto mokestis, tai neimamas joks mokestis, o jei taikomas mokestis buvo mažesnis už minimą 2 dalyje, tai imamas mažesnis mokestis.

4. Šiame reglamente EFTA šalimis yra laikomos Austrija, Suomija, Islandija, Norvegija, Švedija ir Šveicarija.

9 straipsnis

1. Už produktus, pervežamus pagal Reglamento (EEB) Nr. 1062/77 24 ir 25 straipsnius, imamas užstatas, vadovaujantis minėto reglamento 24 straipsnio 2 dalimi, siekiant užtikrinti, kad būtų surinktas mokėtinas eksporto mokestis, jeigu šie produktai dar kartą neįvežami į Bendrijos muitų teritoriją.

2. Kai tik išsiuntimo valstybei narei yra pateikiami įrodymai, kad produktai buvo vėl įvežti į Bendrijos muitų teritoriją, užstatas yra grąžinamas proporcingai kiekiams, dėl kurių tokie įrodymai buvo pateikti.

10 straipsnis

Kai produktui yra taikoma viena iš supaprastintų tvarkų, nustatytų Reglamento (EEB) Nr. 1062/87 IV antraštinės dalies I skyriuje, pervežant jį į gavimo punktą ar pristatant gavėjui Bendrijos muitų teritorijoje, išsiuntimo punktas negali leisti nesilaikyti pervežimo sutarties tuo įgalinant pervežimą baigti už minėtos muitų teritorijos, išskyrus tuos atvejus, kai jis ėmėsi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog mokėtinas eksporto mokestis būtų sumokėtas. Tokiais atvejais taikytina eksporto mokesčio norma yra lygi normai, kuri galioja tą dieną, kai išsiuntimo punktas priima eksporto į trečiąsias šalis deklaraciją.

11 straipsnis

1. Kai galioja eksporto mokestis ir produktai yra dar kartą eksportuojami vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1430/79 [32] 6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa arba 11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, yra pateikiamas užstatas, lygus eksporto mokesčio dydžiui.

2. 1 dalyje minimas užstatas yra:

a) grąžinamas, kai priimamas teigiamas sprendimas dėl prašymo sugrąžinti arba atleisti nuo eksporto mokesčių;

b) negrąžinamas ir traktuojamas kaip eksporto mokestis, kai:

- a punkte minimas sprendimas yra neigiamas ir

- eksporto mokestis nesumokamas per 30 dienų nuo pranešimo apie mokėjimą datos.

12 straipsnis

Tais laikotarpiais, kai atitinkamam produktui taikomas mokestis yra didesnis nei nulis, suinteresuotos šalies prašymu tam produktui eksporto licencijos gali būti atšaukiamos ir daugiau netaikomos, išskyrus atvejus, kai:

a) licencijoje yra nurodytas iš anksto nustatytas arba konkurso tvarka nustatomas grąžinamosios išmokos dydis;

b) licencija buvo išduota pagal prašymą, pateiktą tada, kai mokestis buvo taikomas ir kai prašymo pateikimo diena yra nustatoma vadovaujantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3719/88 [33] 15 straipsniu;

c) taikymas buvo susijęs su a arba b punkte minima licencija.

Tokiais atvejais su licencija susijęs užstatas yra nedelsiant grąžinamas.

13 straipsnis

1. Šis reglamentas panaikina Reglamentą (EEB) Nr. 645/75.

2. Nuorodos į 1 dalimi panaikintą reglamentą yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

Nuorodos į panaikinto reglamento straipsnius yra suprantamos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

14 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1989 m. balandžio 1 dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1989 m. sausio 19 d.

Komisijos vardu

Ray Mac Sharry

Komisijos narys

[1] OL 172, 1966 9 30, p. 3025/66.

[2] OL L 197, 1988 7 26, p. 1.

[3] OL L 148, 1968 6 28, p. 13.

[4] OL L 110, 1988 4 29, p. 27.

[5] OL L 231, 1971 10 14, p. 1.

[6] OL L 172, 1974 6 27, p. 9.

[7] OL L 281, 1975 11 1, p. 1.

[8] OL L 197, 1988 7 26, p. 16.

[9] OL L 281, 1975 11 1, p. 57.

[10] OL L 94, 1986 4 9, p. 6.

[11] OL L 281, 1975 11 1, p. 82.

[12] OL L 303, 1977 11 28, p. 1.

[13] OL L 166, 1976 6 25, p. 1.

[14] OL L 197, 1988 7 26, p. 27.

[15] OL L 166, 1976 6 25, p. 39.

[16] OL L 49, 1986 2 27, p. 1.

[17] OL L 198, 1988 7 26, p. 21.

[18] OL L 73, 1977 3 21, p. 26.

[19] OL L 177, 1981 7 1, p. 4.

[20] OL L 201, 1988 7 27, p. 65.

[21] OL L 145, 1986 5 30, p. 8.

[22] OL L 67, 1975 3 14, p. 16.

[23] OL L 351, 1986 12 12, p. 1.

[24] OL L 201, 1987 7 22, p. 15.

[25] OL L 361, 1988 12 29, p. 2.

[26] OL L 107, 1987 4 22, p. 1.

[27] OL L 132, 1988 5 28, p. 67.

[28] OL L 351, 1987 12 14, p. 1.

[29] OL L 105, 1983 4 23, p. 1.

[30] OL L 62, 1980 3 7, p. 5.

[31] OL L 38, 1977 2 9, p. 1.

[32] OL L 175, 1979 07 12, p. 1.

[33] OL L 331, 1988 12 2, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EEB) Nr. 645/75 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnis |

2 straipsnio 2 dalis | |

2a straipsnis | 11 straipsnis |

3 straipsnis | 3 straipsnis |

4 straipsnis | 4 straipsnis |

5 straipsnis | 5 straipsnis |

– | 6 straipsnis |

– | 7 straipsnis |

6 straipsnis | 8 straipsnio 1 dalis |

7 straipsnis | 9 straipsnis |

8 straipsnis | 10 straipsnis |

9 straipsnis | – |

10 straipsnis | 12 straipsnis |

11 straipsnis | 13 straipsnis |

12 straipsnis | 14 straipsnis |

--------------------------------------------------