1.

Sveikata ir sauga darbe – tai klausimas, kuris turėtų būti svarbus visiems ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams. Tinkamai įgyvendinti išvengiamų su(si)žeidimų prevencijos ir apsaugos nuo jų veiksmai turės teigiamos įtakos ištekliams;

2.

Darbuotojų sveikata ir sauga yra itin svarbi ir glaudžiai susijusi su pacientų sveikata. Tai – priežiūros kokybės pagrindas;

3.

Su aštriais medicininiais instrumentais susijusios politikos formavimo ir įgyvendinimo procesas turėtų būti socialinio dialogo rezultatas;

4.

Pripažinti Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriaus socialiniai partneriai HOSPEEM – Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacija – ir EPSU – Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija – susitarė:

1.

atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 138 straipsnį ir 139 straipsnio 2 dalį (1);

2.

atsižvelgiant į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (2);

3.

atsižvelgiant į 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (3);

4.

atsižvelgiant į 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (4);

5.

atsižvelgiant į 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategiją (5);

6.

atsižvelgiant į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (6);

7.

atsižvelgiant į 2006 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų apsaugos nuo adatos dūrio sužeidimų sukeltų kraujo infekcijų (2006/2015(INI));

8.

atsižvelgiant į pirmąjį ir antrąjį Europos Komisijos konsultacijų dėl Europos sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų apsaugos nuo kraujo infekcijų dėl į(si)dūrimų etapus;

9.

atsižvelgiant į 2008 m. vasario 7 d. EPSU ir HOSPEEM techninio seminaro dėl į(si)dūrimų rezultatus;

10.

atsižvelgiant į bendrųjų prevencijos principų pirmumą, nustatytą Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnyje ir Direktyvos 2000/54/EB 3, 5 ir 6 straipsniuose apibrėžtas prevencines priemones;

11.

atsižvelgiant į bendras Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) sveikatos priežiūros paslaugų rekomendacijas ir rekomendacijas dėl ŽIV/AIDS ir į bendras TDO ir PSO rekomendacijas dėl profilaktikos patyrus poveikį, siekiant užkirsti kelią ŽIV infekcijai;

12.

visapusiškai laikantis galiojančių nacionalinės teisės aktų ir kolektyvinių susitarimų;

13.

kadangi reikia imtis veiksmų norint įvertinti su(si)žeidimų aštriais instrumentais mastą ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriuje, o remiantis moksliniais duomenimis nustatyta, kad prevencinės ir apsaugos priemonės gali labai sumažinti nelaimingų atsitikimų ir infekcijų atvejų skaičių;

14.

kadangi rizikos vertinimo procesas – būtina sąlyga, norint imtis tinkamų su(si)žeidimų ir infekcijų prevencijos veiksmų;

15.

kadangi darbdaviai ir darbuotojų atstovai sveikatos ir saugos klausimais turi bendradarbiauti, kad užkirstų kelią darbuotojų su(si)žeidimams aštriais medicininiais instrumentais ir jų sukeliamoms infekcijoms, ir atitinkamai apsaugotų darbuotojus;

16.

kadangi sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai pirmiausiai, nors ne vien jie, susiduria su su(si)žeidimų aštriais instrumentais pavojumi;

17.

nors šiame Susitarime praktiką atliekantys medicinos studentai nelaikomi darbuotojais, jiems turėtų būti taikomos šiame Susitarime nustatytos prevencinės ir apsaugos priemonės, o atsakomybė turi būti reglamentuojama nacionalinės teisės aktais ir praktika;

—

sukurti kuo saugesnę darbo aplinką,

—

užkirsti kelią darbuotojų su(si)žeidimams visais aštriais medicininiais instrumentais (taip pat į(si)dūrimams),

—

apsaugoti darbuotojus, kurie susiduria su tokia rizika,

—

nustatyti integruotą požiūrį į rizikos įvertinimo, rizikos prevencijos, mokymo, informacijos, informuotumo didinimo ir stebėsenos politikos formavimą,

—

nustatyti reagavimo ir tolesnių veiksmų procedūras.

1.

Su(si)žeidimų ir infekcijų, susijusių su aštriais medicininiais instrumentais, prevencijai labai svarbu, kad sveikatos priežiūros sektoriaus darbo jėga turėtų gerą pasirengimą, adekvačius išteklius ir būtų užtikrinta jos sauga. Poveikio prevencija – pagrindinė profesinių su(si)žeidimų ar infekcijų rizikos šalinimo ir mažinimo strategija.

2.

Užtikrinant rizikos prevenciją ir apsaugą, labai svarbus vaidmuo tenka darbuotojų atstovams sveikatos ir saugos klausimais.

3.

Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, įskaitant psichologinius ir socialinius bei darbo organizavimo aspektus.

4.

Visi darbuotojai kuo labiau rūpinasi savo ir kitų asmenų, kuriems turi įtakos jų veiksmai darbe, sauga ir sveikata, vadovaudamiesi įgytu profesiniu pasirengimu ir darbdavio instrukcijomis.

5.

Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti kuriant sveikatos ir saugos strategijas ir praktiką.

6.

Šių specialiųjų prevencinių priemonių, nurodytų šio Susitarimo 5–10 straipsniuose, principas – niekada nedaryti prielaidos, kad rizikos nėra. Taikomas bendrųjų prevencijos principų pirmumas, nustatytas Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnyje ir Direktyvos 2000/54/EB 3, 5 ir 6 straipsniuose.

7.

Darbdavių ir darbuotojų atstovai tinkamu lygmeniu bendradarbiauja, siekdami šalinti riziką ir užkirsti jai kelią, apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą, kurti saugią darbo aplinką, įskaitant konsultacijas dėl saugios įrangos pasirinkimo ir naudojimo, geriausių mokymo, informacijos ir informuotumo didinimo būdų.

8.

Veiksmų imamasi pasitelkiant informavimą ir konsultacijas, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose ir (arba) kolektyviniuose susitarimuose.

9.

Informuotumo didinimo priemonių veiksmingumui svarbu, kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai prisiimtų bendrus įsipareigojimus.

10.

Tam, kad darbo vietoje būtų sudarytos kuo saugesnės sąlygos, labai svarbu vykdyti planavimo, informuotumo didinimo, informacijos, mokymo, prevencijos ir stebėsenos priemones.

11.

Vadovaujamasi principu „neieškokime kaltųjų“. Taikant pranešimo apie incidentus procedūrą daugiau dėmesio reikėtų skirti ne atskiroms klaidoms, o sisteminiams veiksniams. Sistemingas pranešimų teikimas turi būti įprasta procedūra.

1.

Rizikos įvertinimo procedūros atliekamos pagal Direktyvos 2000/54/EB 3 ir 6 straipsnius ir Direktyvos 89/391/EEB 6 ir 9 straipsnius.

2.

Rizikos įvertinimas apima poveikio nustatymą, supratimą, kokia svarbi yra turinti pakankamai išteklių ir gerai organizuota darbo aplinka, bei visas situacijas, kuriose esama su(si)žeidimų, kraujo ar kitų potencialiai infekciją galinčių pernešti medžiagų.

3.

Vertinant riziką atsižvelgiama į technologijas, darbo organizavimą, darbo sąlygas, kvalifikacijų lygį, su darbu susijusius psichologinius ir socialinius veiksnius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių įtaką. Tai leis:

1.

Jei atlikus rizikos įvertinimą paaiškėja, kad esama rizikos su(si)žeisti aštriais instrumentais ir (arba) infekcijos rizikos, poveikio rizika darbuotojams turi būti šalinama šiomis priemonėmis (nepažeidžiant jų sekos):

2.

Atsižvelgiant į veiklą ir rizikos įvertinimą, būtina kuo labiau sumažinti poveikio riziką, kad būtų deramai užtikrinta atitinkamų darbuotojų sauga ir sveikata. Atsižvelgiant į rizikos įvertinimo rezultatus turi būti imamasi šių priemonių:

3.

Jei atlikus 5 straipsnyje nurodytą įvertinimą nustatoma, kad darbuotojų saugai ir sveikatai kyla rizika dėl veikliųjų biologinių medžiagų, nuo kurių yra veiksmingų skiepų, poveikio, darbuotojams siūloma pasiskiepyti.

4.

Skiepijimas ir prireikus pakartotinas skiepijimas vykdomi pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką, įskaitant skiepų rūšies nustatymą:

—

nurodo įvairaus pobūdžio riziką,

—

suteikia informacijos apie galiojančius teisės aktus,

—

skatina gerą incidentų/nelaimingų atsitikimų prevencijos ir registravimo praktiką,

—

didina darbuotojų informuotumą, kartu su atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis ir (arba) darbuotojų atstovais organizuodamas veiklą bei rengdamas informacinę medžiagą,

—

teikia informaciją apie esamas paramos programas.

—

tinkamą medicininių prietaisų su apsaugos nuo aštrių instrumentų mechanizmais naudojimą,

—

įvadinį mokymą visiems naujiems ir laikiniems darbuotojams,

—

riziką, susijusią su kraujo ir kūno skysčių poveikiu,

—

prevencines priemones, kurias, be kita ko, sudaro standartinės atsargumo priemonės, saugios darbo sistemos, tinkamo naudojimo ir šalinimo procedūros, imunizacijos svarba pagal darbo vietoje taikomas procedūras,

—

pranešimų teikimo, reagavimo ir stebėsenos procedūras ir jų svarbą,

—

priemones, kurių imamasi su(si)žeidimo atveju.

1.

Pranešimų teikimo įdiegtų procedūrų peržiūra atliekama kartu su atstovais sveikatos ir saugos klausimais ir (arba) atitinkamais darbdavių/darbuotojų atstovais. Pranešimų teikimo mechanizmai turėtų apimti vietines, nacionalines ir visoje Europoje veikiančias sistemas.

2.

Darbuotojai nedelsdami praneša darbdaviams ir (arba) atsakingam asmeniui, ir (arba) už saugą ir sveikatą darbe atsakingam asmeniui apie visus nelaimingus atsitikimus ar incidentus, susijusius su aštriais instrumentais.

—

darbdavys nedelsdamas pasirūpina, kad sužeistam darbuotojui būtų suteikta priežiūra, įskaitant profilaktiką patyrus poveikį ir būtinus medicininius tyrimus, jei tai būtina dėl medicininių priežasčių, ir deramą darbuotojo sveikatos stebėseną, kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalies c punkte,

—

darbdavys ištiria priežastis ir aplinkybes bei užregistruoja nelaimingą atsitikimą/incidentą ir prireikus imasi būtinų veiksmų. Darbuotojas turi atitinkamu laiku pateikti susijusią informaciją, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas ar incidentas būtų išsamiai apibūdintas,

—

jei darbuotojas susižeidžia, darbdavys numato tolesnius veiksmus, įskaitant, prireikus, psichologo pagalbą ir garantuotą gydymą. Reabilitacija, tolesnis darbas ir kompensacijos suteikiami pagal nacionalinius ir (arba) sektorių susitarimus ar teisės aktus.