31.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 289/58

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)

šis sąrašas gali būti iš dalies pakeistas pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1331/2008, nustatančiame maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (2), nurodytą procedūrą;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 1 dalį Sąjungos maisto priedų sąrašas gali būti atnaujintas Komisijos iniciatyva arba gavus paraišką;

(4)

2009 m. birželio 19 d. pateikta ir valstybėms narėms perduota paraiška dėl leidimo naudoti difosfatus (E 450), trifosfatus (E 451) ir polifosfatus (E 452) ruošiant šlapio sūdymo žuvis;

(5)

žuvys gali būti konservuojamos ir apsaugomos nuo gedimo į žaliavą pridėjus didelį kiekį druskos. Anksčiau sūdymo procesą sudarydavo vienas etapas, dabar tai – daugybės pakopų procesas, apimantis išankstinį sūdymą, dėl kurio sūdymo laikas yra trumpesnis, o druskos koncentracija žuvies raumenyse pakankamai tolygi. Todėl žuvys pirmiausia iš anksto sūdomos įšvirkščiant paruošto sūrymo ir (arba) užpilant sūrymu, kurio druskos koncentracija patikrinta. Po to žuvys apdorojamos sauso sūdymo būdu (t. y. sūdoma), kad galutiniame produkte druskos koncentracija būtų tinkama;

(6)

dėl šio ilgo konservavimo proceso gali įvykti oksidacija, ypač žuvies raumenyse esančių lipidų. Dėl jos gali pakisti žuvies spalva ir kvapas. Oksidaciją spartina metalo jonai, esantys žuvies raumenyse ir naudojamoje druskoje. Įrodyta, kad difosfatai (E 450), trifosfatai (E 451) ir polifosfatai (E 452) yra veiksmingiausi siekiant apsaugoti sūdytas žuvis nuo oksidacijos, nes jie sudaro cheminius junginius su metalo jonais. Dauguma pridėtų fosfatų ir druska pašalinami prieš vartojimą žuvis pamirkius vandenyje. Dėl šio fosfatų naudojimo vandens kiekis galutiniame šlapio sūdymo produkte nepadidėja. Pirminę spalvą ir skonį išsaugojusios sūdytos žuvys itin paklausios Ispanijos, Italijos ir Graikijos rinkose;

(7)

pagal 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (3) 3 straipsnį kartu su 6 straipsnio 4 dalimi fosfatai, naudoti ruošiant šlapio sūdymo žuvis, turi būti nurodyti etiketės sudedamųjų dalių sąraše. Maisto ūkio subjektai taip pat gali nurodyti ant savo produktų, kad polifosfatai naudoti nebuvo;

(8)

kadangi dauguma pridėtų fosfatų pašalinami mirkant produktą vandenyje, fosfatų poveikis vartotojui bus minimalus, todėl nėra tikėtina, kad jų naudojimas darys poveikį žmonių sveikatai. Todėl tikslinga leisti naudoti difosfatus (E 450), trifosfatus (E 451) ir polifosfatus (E 452) šlapio sūdymo žuvims konservuoti;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytą Sąjungos maisto priedų sąrašą, turi prašyti Europos maisto saugos tarnybos pateikti nuomonę, išskyrus tuos atvejus, kai atnaujinus minėtą sąrašą nedaromas poveikis žmonių sveikatai. Kadangi leidimas naudoti difosfatus (E 450), trifosfatus (E 451) ir polifosfatus (E 452) šlapio sūdymo žuvims konservuoti reiškia, kad tas sąrašas atnaujinamas, ir nėra tikėtina, kad tai darys poveikį žmonių sveikatai, nebūtina prašyti Europos maisto saugos tarnybos pateikti nuomonę;

(10)

portugališkos menkės („bacalhau“) gaminamos papildomai džiovinant šlapio sūdymo žuvis. Polifosfatų naudojimas galėtų turėti įtakos šiam džiovinimo procesui. Be to, tai taip galėtų būti kliūtis portugališkoms menkėms būdingai spalvai ir skoniui atsirasti. Todėl sūdytos apdorotos fosfatais žuvys nebus paklausios tarp tradicinių portugališkų menkių gamintojų. Siekiant sudaryti sąlygas tų tradicinių menkių gamintojams prisitaikyti prie galimo būsimo fosfatais apdorotų žuvų tiekimo rinkai, reikėtų pasiūlyti nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Šiuo laikotarpiu tradicinių portugališkų menkių gamintojai gali susitarti su tiekėjais ir prisitaikyti prie analitinių metodų, kurie gali būti naudojami siekiant kontroliuoti į žuvis pridedamus fosfatus;

(11)

siekdama geriau įvertinti pakitusios šlapio sūdymo žuvų pasiūlos poveikį menkių gamintojams, Komisija trejus metus stebės polifosfatų naudojimą pagrindinėse sūdytas menkes gaminančiose šalyse;

(12)

remiantis tuo, kas išdėstyta, Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,