6.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/11

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1052/2013

2013 m. spalio 22 d.

kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

siekiant stiprinti valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų keitimąsi informacija ir operatyvų bendradarbiavimą tarpusavyje, taip pat su Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (2) įsteigta Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Agentūra), būtina sukurti Europos sienų stebėjimo sistemą (toliau – EUROSUR). EUROSUR suteiks toms valdžios institucijoms ir Agentūrai infrastruktūrą ir priemones, kurių reikia, kad būtų pagerintas jų informuotumas apie padėtį ir reagavimo pajėgumai prie Sąjungos valstybių narių išorės sienų (toliau – išorės sienos) siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir su jais kovoti ir prisidėti prie migrantų gyvybių apsaugos ir išsaugojimo užtikrinimo;

(2)

dėl mažų ir netinkamų plaukioti jūra laivų naudojimo labai padidėjo prie pietinių išorės jūrų sienų paskendusių migrantų skaičius. EUROSUR turėtų gerokai pagerinti Agentūros ir valstybių narių operatyvias ir technines galimybes aptikti tokius mažus laivus, taip pat pagerinti valstybių narių reagavimo pajėgumus ir taip prisidėti siekiant, kad žūtų kuo mažiau migrantų;

(3)	šiame reglamente pripažįstama, kad migracijos maršrutais taip pat keliauja asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga;

(4)

valstybės narės turėtų įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus, kad pagerintų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą sienų stebėjimo srityje tarpusavyje ir su Agentūra. Tam, kad EUROSUR tinkamai veiktų, labai svarbu, kad visos pagal nacionalinę teisę už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiautų per nacionalinius koordinavimo centrus;

(5)	šis reglamentas neturėtų trukdyti valstybėms narėms savo nacionaliniams koordinavimo centrams taip pat pavesti atsakomybę už keitimosi informacija ir bendradarbiavimo oro sienų stebėjimo ir patikrinimų sienos perėjimo punktuose srityse koordinavimą;

(6)

Agentūra turėtų pagerinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, pavyzdžiui, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos Sąjungos palydovų centru, kad būtų kuo geriau naudojamasi informacija, gebėjimais ir sistemomis, jau veikiančiomis Europos lygmeniu, pavyzdžiui, Europos Žemės stebėsenos programa;

(7)

šis reglamentas yra sudėtinė integruoto Europos išorės sienų valdymo modelio ir Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos dalis. EUROSUR taip pat prisidės prie Sąjungos jūrų priežiūrai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (toliau – CISE) plėtojimo, ir taip bus sukuriama platesnio masto informuotumo apie padėtį jūroje sistema, kuri užtikrinama keičiantis informacija tarp viešosios valdžios institucijų, veikiančių visuose Sąjungos sektoriuose;

(8)

siekiant užtikrinti, kad EUROSUR sukaupta informacija būtų kuo išsamesnė ir aktualesnė, visų pirma padėties trečiosiose šalyse atžvilgiu, Agentūra turėtų bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba. Tais tikslais Sąjungos delegacijos ir tarnybos turėtų teikti visą informaciją, kuri gali būti svarbi EUROSUR;

(9)	Agentūra turėtų teikti EUROSUR kūrimui ir naudojimui ir, atitinkamais atvejais, CISE kūrimui, įskaitant sistemų sąveikumą, reikalingą paramą, visų pirma sukurdama, prižiūrėdama ir koordinuodama EUROSUR sistemą;

(10)	Agentūrai turėtų būti skiriami atitinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kad ji tinkamai vykdytų papildomas užduotis, jai patikėtas pagal šį reglamentą;

(11)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 ir 6 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma pagarbos žmogaus orumui, teisės į gyvybę, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio arba baudimo uždraudimo, prekybos žmonėmis uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės susipažinti su dokumentais, teisės į prieglobstį, teisės į apsaugą nuo perkėlimo ir išsiuntimo, negrąžinimo, nediskriminavimo ir vaiko teisių. Šį reglamentą valstybės narės ir Agentūra turėtų taikyti laikydamosi tų teisių ir principų;

(12)	pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 pagrindinių teisių pareigūnas ir tuo reglamentu įsteigtas Konsultacinis forumas turėtų turėti galimybę gauti visą informaciją, susijusią su pagrindinių teisių laikymusi vykdant visą su EUROSUR susijusią Agentūros veiklą;

(13)

keitimasis asmens duomenimis Europos padėties vaizdo sistemoje ir bendroje pasienio žvalgybos vaizdo sistemoje turėtų būti išimtis. Tai turėtų būti atliekama remiantis galiojančia nacionaline ir Sąjungos teise ir turėtų būti laikomasi jose nurodytų konkrečių duomenų apsaugos reikalavimų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (4) ir Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (5) yra taikomi tuomet, kai konkretesnėmis priemonėmis, pvz., Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004, neužtikrinamas visapusiškas duomenų apsaugos režimas;

(14)

siekiant laipsniškai užtikrinti EUROSUR geografinę aprėptį, pareiga paskirti ir naudoti nacionalinius koordinavimo centrus turėtų būti taikoma dviem vienas po kito einančiais etapais: pirmiausia valstybėse narėse, esančiose prie pietinių ir rytinių išorės sienų, o antrojo etapo metu – likusiose valstybėse narėse;

(15)

šis reglamentas apima bendradarbiavimo su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis nuostatas, nes geros struktūros ir nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su tomis šalimis, ypač Viduržemio jūros regione, yra itin svarbūs veiksniai siekiant EUROSUR tikslų. Itin svarbu, kad valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių keitimasis informacija ir bet koks bendradarbiavimas būtų vykdomas visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, visų pirma negrąžinimo principo;

(16)	į šį reglamentą įtrauktos nuostatos dėl galimybės glaudžiai bendradarbiauti su Airija ir Jungtine Karalyste; tai gali padėti geriau pasiekti EUROSUR tikslus;

(17)	įgyvendindamos šį reglamentą, Agentūra ir valstybės narės turėtų kuo geriau pasinaudoti esamais pajėgumais žmogiškųjų išteklių ir techninės įrangos požiūriu tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu;

(18)	Komisija turėtų reguliariai vertinti šio reglamento įgyvendinimo rezultatus, kad būtų nustatyta, kokiu mastu pasiekti EUROSUR tikslai;

(19)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(20)	šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (6), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis jai nėra jai privalomas ar taikomas;

(21)	šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (7), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(22)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (8), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (9) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį. Norvegija turėtų įsteigti nacionalinį koordinavimo centrą pagal šį reglamentą nuo 2013 m. gruodžio 2 d.;

(23)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (10), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (11) 3 straipsniu;

(24)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (12), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/EB (13) 3 straipsniu;

(25)

šio reglamento įgyvendinimu nedaromas poveikis Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimui ir valstybių narių įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus;

(26)	šio reglamento įgyvendinimu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 562/2006 (14) ir išorės jūrų sienų stebėjimo taisyklėms vykdant operatyvų bendradarbiavimą, kurį koordinuoja Agentūra,

(27)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti EUROSUR, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ

DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama bendra sistema, skirta valstybėms narėms ir Agentūrai keistis informacija ir bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų gerinamas informuotumas apie padėtį ir didinami reagavimo pajėgumai prie Sąjungos valstybių narių išorės sienų (toliau – išorės sienos), siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir kovoti su jais ir prisidėti prie migrantų gyvybių apsaugos ir išsaugojimo užtikrinimo (toliau – EUROSUR).

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas išorės sausumos ir jūrų sienų stebėjimui, įskaitant neteisėto sienos kirtimo atvejų stebėseną, nustatymą, identifikavimą, sekimą, prevenciją ir sulaikymą siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir kovoti su jais ir prisidėti prie migrantų gyvybių apsaugos ir išsaugojimo užtikrinimo.

2.   Šis reglamentas gali būti taikomas ir oro sienų stebėjimui, taip pat patikrinimams sienos perėjimo punktuose, jei valstybės narės savanoriškai pateikia EUROSUR tokią informaciją.

3.   Šis reglamentas netaikomas jokioms teisinėms ar administracinėms priemonėms, kurių imtasi po to, kai atsakingos valstybių narių institucijos nustato tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos atvejus arba asmenis, neteisėtai kertančius išorės sienas.

4.   Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės ir Agentūra laikosi pagrindinių teisių, visų pirma negrąžinimo ir pagarbos žmogaus orumui principų, ir duomenų apsaugos reikalavimų. Jos teikia pirmenybę vaikų, nelydimų nepilnamečių, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems skubiai reikalinga medicininė pagalba, asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, asmenų, atsidūrusių nelaimėje jūroje, ir kitų asmenų, kurie dėl savo padėties yra itin pažeidžiami, specialiesiems poreikiams.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	Agentūra – Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004;

b)

informuotumas apie padėtį – gebėjimas vykdyti stebėseną, nustatyti, identifikuoti, sekti ir suprasti neteisėtą tarpvalstybinę veiklą, kad būtų nustatytos pagrįstos priežastys imtis reagavimo priemonių remiantis naujos informacijos ir turimų žinių sinteze ir turėti geresnes galimybes užtikrinti, kad prie išorės sienų, šalia ir netoli jų žūtų kuo mažiau migrantų;

c)	reagavimo pajėgumai – sugebėjimas atlikti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su neteisėta tarpvalstybine veikla prie išorės sienų, šalia arba netoli jų, įskaitant adekvataus reagavimo priemones ir terminus;

d)

padėties vaizdo sistema – grafinė sąsaja, skirta beveik realiuoju laiku pateikti iš įvairių valdžios institucijų, jutiklių, platformų ir kitų šaltinių gautus duomenis ir informaciją, kuria visais ryšių ir informacijos kanalais dalijamasi su kitomis valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas informuotumas apie padėtį ir parama reagavimo pajėgumams prie išorės sienų ir pasienio teritorijoje;

e)	tarpvalstybinis nusikalstamumas – bet kuri sunki nusikalstama veikla, kuriai būdingas tarpvalstybinis aspektas, įvykdyta prie išorės sienų, šalia arba netoli jų;

f)	išorės sienos ruožas – visa valstybės narės išorės sausumos arba jūrų siena arba jos dalis, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje arba kaip nustatyta nacionalinio koordinavimo centro arba bet kurios kitos atsakingos nacionalinės valdžios institucijos;

g)	pasienio teritorija – geografinė teritorija, esanti už išorės sienų;

h)	krizinė padėtis – bet kuri gamtos arba žmogaus sukelta nelaimė, nelaimingas atsitikimas, humanitarinė ar politinė krizė arba kita rimta padėtis, kuri susidaro prie išorės sienų, šalia arba netoli jų ir dėl kurios gali būti daromas didelis poveikis išorės sienų kontrolei;

i)	incidentas – padėtis, susijusi su neteisėta imigracija, tarpvalstybiniu nusikalstamumu arba pavojumi migrantų gyvybėms, prie išorės sienų, šalia arba netoli jų.

II   ANTRAŠTINĖ

DALIS SISTEMA

I   SKYRIUS

Komponentai

4 straipsnis

EUROSUR sistema

1.   Keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos sienų stebėjimo srityje bei atsižvelgdamos į esamus keitimosi informacija bei bendradarbiavimo mechanizmus, valstybės narės ir Agentūra naudoja EUROSUR sistemą, kurią sudaro šie komponentai:

a)	nacionaliniai koordinavimo centrai;

b)	nacionalinės padėties vaizdo sistemos;

c)	ryšių tinklas;

d)	Europos padėties vaizdo sistema;

e)	bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema;

f)	bendras stebėjimo priemonių naudojimas.

2.   Nacionaliniai koordinavimo centrai per ryšių tinklą suteikia Agentūrai nacionalinėse padėties vaizdo sistemose turimą informaciją, kuri reikalinga Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos sukūrimui ir priežiūrai.

3.   Agentūra per ryšių tinklą suteikia nacionaliniams koordinavimo centrams neribotą galimybę naudotis Europos padėties vaizdo sistema ir bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema.

4.   1 dalyje nurodyti komponentai sukuriami ir prižiūrimi remiantis priede išdėstytais principais.

5 straipsnis

Nacionalinis koordinavimo centras

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria, naudoja ir prižiūri nacionalinį koordinavimo centrą, kuris koordinuoja veiklą ir keičiasi informacija su visomis už išorės sienų stebėjimą nacionaliniu lygiu atsakingomis valdžios institucijomis, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra. Kiekviena valstybė narė apie savo nacionalinio koordinavimo centro sukūrimą informuoja Komisiją, kuri nedelsdama apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Agentūrą.

2.   Nedarant poveikio 17 straipsniui, EUROSUR sistemoje nacionalinis koordinavimo centras yra vienintelis ryšių palaikymo centras keičiantis informacija ir bendradarbiaujant su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra.

3.   Nacionalinis koordinavimo centras:

a)	užtikrina, kad visos už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos keistųsi informacija ir laiku bendradarbiautų tarpusavyje, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra;

b)	užtikrina, kad būtų laiku keičiamasi informacija su nacionalinio lygio valdžios institucijomis, atsakingomis už paiešką ir gelbėjimą, teisėsaugą, prieglobstį ir imigraciją.

c)	padeda efektyviai ir veiksmingai valdyti išteklius ir personalą;

d)	sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą pagal 9 straipsnį;

e)	teikia paramą planuojant ir įgyvendinant nacionaliniu lygiu vykdomą sienų stebėjimo veiklą;

f)	koordinuoja nacionalinę sienų stebėjimo sistemą pagal nacionalinę teisę;

g)	prisideda reguliariai vertinant nacionaliniu lygiu vykdomos sienų stebėjimo veiklos šio reglamento tikslais poveikį;

h)	koordinuoja operatyvias priemones su kitomis valstybėmis narėmis, nedarant poveikio Agentūros ir valstybių narių kompetencijai.

4.   Nacionalinis koordinavimo centras dirba visą parą be išeiginių dienų.

6 straipsnis

Agentūra

1.   Agentūra:

a)	sukuria ir prižiūri EUROSUR ryšių tinklą pagal 7 straipsnį;

b)	sukuria ir prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą pagal 10 straipsnį;

c)	sukuria ir prižiūri bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą pagal 11 straipsnį;

d)	koordinuoja bendrą stebėjimo priemonių naudojimą pagal 12 straipsnį.

2.   Siekiant 1 dalyje nustatytų tikslų Agentūra dirba visą parą be išeiginių dienų.

7 straipsnis

Ryšių tinklas

1.   Agentūra sukuria ir prižiūri ryšių tinklą, kad užtikrintų ryšio ir analizės priemones ir sudarytų sąlygas beveik realiuoju laiku saugiai keistis neįslaptinta neskelbtina ir įslaptinta informacija su nacionaliniais koordinavimo centrais ir sudarytų sąlygas jiems tai daryti tarpusavyje. Tinklas veikia visą parą be išeiginių dienų ir sudaro sąlygas:

a)	dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi informacija beveik realiuoju laiku;

b)	garso ir vaizdo konferencijoms;

c)	saugiam neįslaptintos neskelbtinos informacijos tvarkymui, saugojimui, perdavimui ir apdorojimui;

d)

saugiam ES įslaptintos informacijos, pažymėtos ne aukštesnio laipsnio kaip „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ žyma, arba atitinkamu nacionaliniu slaptumo žymos laipsniu, tvarkymui, saugojimui, perdavimui ir apdorojimui, užtikrinant, kad įslaptinta informacija būtų tvarkoma, saugojama, perduodama ir apdorojama naudojant atskirą ir tinkamai akredituotą ryšių tinklo dalį.

2.   Agentūra teikia techninę paramą ir užtikrina, kad ryšių tinklas būtų sąveikus su bet kuria kita atitinkama Agentūros valdoma ryšių ir informacijos sistema.

3.   Agentūra keičiasi neįslaptinta neskelbtina ir įslaptinta informacija ryšių tinkle, ją apdoroja ir saugo pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 11d straipsnį.

4.   Nacionaliniai koordinavimo centrai keičiasi neįslaptinta neskelbtina ir įslaptinta informacija ryšių tinkle, ją apdoroja ir saugo laikydamiesi taisyklių ir standartų, kurie yra lygiaverčiai Komisijos darbo tvarkos taisyklėse (15) nustatytiesiems.

5.   Valstybių narių valdžios institucijos, agentūros ir kitos įstaigos, kurios naudojasi ryšių tinklu, užtikrina, kad tvarkant įslaptintą informaciją būtų laikomasi Agentūros taikomiems lygiaverčių saugumo taisyklių ir standartų.

II   SKYRIUS

Informuotumas apie padėtį

8 straipsnis

Padėties vaizdo sistemos

1.   Nacionalinės padėties vaizdo sistemos, Europos padėties vaizdo sistema ir bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema sukuriamos renkant, vertinant, lyginant, analizuojant, aiškinant, gaunant, vaizduojant ir skleidžiant informaciją.

2.   1 dalyje nurodytas vaizdo sistemas sudaro šie lygmenys:

a)	įvykių lygmuo;

b)	operacinis lygmuo;

c)	analizės lygmuo.

9 straipsnis

Nacionalinė padėties vaizdo sistema

1.   Nacionalinis koordinavimo centras sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą, kad veiksmingai, tiksliai ir laiku suteiktų informaciją visoms už išorės sienų kontrolę ir visų pirma už jų stebėjimą nacionaliniu lygiu atsakingoms valdžios institucijoms.

2.   Nacionalinę padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)	nacionalinės sienų stebėjimo sistemos pagal nacionalinę teisę;

b)	už išorės sienų stebėjimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų naudojamų stacionarių ir kilnojamųjų daviklių;

c)	sienų stebėjimo patrulių ir kitų stebėsenos misijų;

d)	vietos, regioninių ir kitų koordinavimo centrų;

e)	kitų susijusių nacionalinių valdžios institucijų ir sistemų, įskaitant ryšių palaikymo pareigūnus, operacijų centrus ir kontaktinius punktus;

f)	Agentūros;

g)	nacionalinių koordinavimo centrų kitose valstybėse narėse;

h)	trečiųjų šalių valdžios institucijų, remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais ir regioniniais tinklais, kaip nurodyta 20 straipsnyje;

i)	pranešimo apie laivus sistemų, laikantis jų atitinkamų teisinių pagrindų;

j)	kitų susijusių Europos ir tarptautinių organizacijų;

k)	kitų šaltinių.

3.   Nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)	neteisėto sienos kirtimo atvejų polygmenis, įskaitant nacionalinio koordinavimo centro turimą informaciją apie incidentus, susijusius su pavojumi migrantų gyvybėms;

b)	tarpvalstybinio nusikalstamumo polygmenis;

c)	krizinių padėčių polygmenis;

d)

kitų įvykių polygmenis, kurį sudaro informacija apie neidentifikuotas ir įtartinas sausumos transporto priemones, laivus ir kitas transporto priemones ir asmenis, esančius prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų, šalia arba netoli jų, taip pat visi kiti įvykiai, kurie gali padaryti didelį poveikį išorės sienų kontrolei.

4.   Nacionalinis koordinavimo centras nustato kiekvieno nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens incidento bendrą orientacinį poveikio lygį: nuo mažo ir vidutinio iki didelio. Apie visus incidentus pranešama Agentūrai.

5.   Nacionalinės padėties sistemos operacinį lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)

nuosavų išteklių, įskaitant teisėsaugos misijai padedančius karinius išteklius ir operacijų vykdymo rajonus, polygmenis, kurį sudaro informacija apie nuosavų išteklių vietą, statusą bei rūšį ir apie dalyvaujančias valdžios institucijas. Teisėsaugos misijai padedančių karinių išteklių atžvilgiu nacionalinis koordinavimo centras nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už tokius išteklius, prašymu gali nuspręsti apriboti prieigą prie tokios informacijos remiantis principu „būtina žinoti“;

b)	su aplinka susijusios informacijos polygmenis, kurį sudaro informacija apie žemės ir oro sąlygas prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų arba kuriuo suteikiama prieiga prie tokios informacijos.

6.   Operacinio lygmens informacija apie nuosavus išteklius žymima slaptumo žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“.

7.   Nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)	informacijos polygmenis, kurį sudaro pagrindiniai pokyčiai ir rodikliai, kurie yra svarbūs šio reglamento tikslais;

b)	analizės polygmenis, kurį sudaro analizės ataskaitos, rizikos vertinimo tendencijos, regioniniai pranešimai ir informaciniai pranešimai, kurie yra svarbūs šio reglamento tikslais;

c)	žvalgybos polygmenis, kurį sudaro išanalizuota informacija, kuri yra svarbi šio reglamento tikslais, visų pirma išorės sienų ruožų poveikio lygių nustatymui;

d)	vaizdų ir geografinių duomenų polygmenis, į kurį įtraukiami vaizdai su nuorodomis, foniniai žemėlapiai, išanalizuotos informacijos patvirtinimas ir pokyčių analizė (Žemės stebėjimo vaizdai), taip pat pokyčių nustatymas, geografines nuorodas turintys duomenys ir išorės sienų pralaidumo žemėlapiai.

8.   Nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmens informacija ir operacinio lygmens su aplinka susijusi informacija gali būti pagrįsta Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos informacija.

9.   Kaimyninių valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai tiesiogiai ir beveik realiuoju laiku dalijasi tarpusavyje padėties vaizdo sistemos kaimyninių išorės sienų ruožų duomenimis apie:

a)	incidentus ir kitus svarbius įvykius, užfiksuotus įvykių lygmenyje;

b)	analizės lygmens taktinės rizikos analizės ataskaitas.

10.   Kaimyninių valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai tiesiogiai ir beveik realiuoju laiku gali tarpusavyje dalytis padėties vaizdo sistemos kaimyninių išorės sienų ruožų duomenimis, kurie saugomi operaciniame lygmenyje, apie nuosavų išteklių, esančių kaimyniniuose išorės sienų ruožuose vietas, statusą bei rūšį.

10 straipsnis

Europos padėties vaizdo sistema

1.   Agentūra sukuria ir prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą, kad nacionaliniams koordinavimo centrams būtų veiksmingai, tiksliai ir laiku pateikta informacija ir analizė.

2.   Europos padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)	nacionalinių padėties vaizdo sistemų, kiek to reikalaujama šiuo straipsniu;

b)	Agentūros;

c)	Komisijos, teikiančios strateginę informaciją apie sienų kontrolę, be kita ko, apie trūkumus vykdant išorės sienų kontrolę;

d)	Sąjungos delegacijų ir tarnybų;

e)	kitų susijusių Sąjungos įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų, kaip nurodyta 18 straipsnyje;

f)	kitų šaltinių.

3.   Europos padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro informacija apie:

a)	nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens incidentus ir kitus įvykius;

b)	incidentus ir kitus bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykius;

c)	incidentus Agentūros koordinuojamos jungtinės operacijos, bandomojo projekto ar pagalbos teikimo operacijų vykdymo rajone.

4.   Europos padėties vaizdo sistemoje Agentūra atsižvelgia į nacionalinio koordinavimo centro nustatytą konkretaus incidento nacionalinėje padėties vaizdo sistemoje poveikio lygį.

5.   Europos padėties vaizdo sistemos operacinį lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)

nuosavų išteklių polygmenis, kurį sudaro informacija apie jungtinėse Agentūros operacijose, bandomuosiuose projektuose ir pagalbos teikime dalyvaujančių arba Agentūros turimų išteklių vietą, laiką, statusą ir rūšį ir dislokavimo planą, įskaitant operacijų vykdymo rajoną, patruliavimo tvarkaraščius ir ryšio kodus;

b)

operacijų polygmenis, kurį sudaro informacija apie Agentūros koordinuojamas jungtines operacijas, bandomuosius projektus ir pagalbos teikimą, įskaitant misijos apibūdinimą, vietą, statusą, trukmę, informaciją apie valstybes nares ir kitus dalyvius, kasdienės ir savaitinės padėties vaizdo sistemos ataskaitos, statistiniai duomenys ir informacija žiniasklaidos pranešimams;

c)	su aplinka susijusios informacijos polygmenis, kuris apima informaciją apie žemės ir oro sąlygas prie išorės sienų.

6.   Europos padėties vaizdo sistemos operacinio lygmens informacija apie nuosavus išteklius žymima slaptumo žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“.

7.   Europos padėties vaizdo sistemos analizės lygmens struktūra yra tokia pati kaip ir nacionalinės padėties vaizdo sistemos, nustatytos 9 straipsnio 7 dalyje.

11 straipsnis

Bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema

1.   Agentūra sukuria ir prižiūri bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, kad nacionaliniams koordinavimo centrams veiksmingai, tiksliai ir laiku būtų pateikta informacija ir analizė, susijusi su pasienio teritorija.

2.   Bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)	nacionalinių koordinavimo centrų, įskaitant valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų per kompetentingas nacionalines valdžios institucijas pateiktą informaciją ir ataskaitas;

b)	Sąjungos delegacijų ir tarnybų;

c)	Agentūros, įskaitant jos ryšių palaikymo pareigūnų pateiktą informaciją ir ataskaitas;

d)	kitų susijusių Sąjungos įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų, kaip nurodyta 18 straipsnyje;

e)	trečiųjų šalių valdžios institucijų, remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais ir regioniniais tinklais, kaip nurodyta 20 straipsnyje, per nacionalinius koordinavimo centrus;

f)	kitų šaltinių.

3.   Bendroje pasienio žvalgybos vaizdo sistemoje gali būti pateikiama oro sienų stebėjimui ir patikrinimams išorės sienos perėjimo punktuose svarbi informacija.

4.   Bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykių, operacinio ir analizės lygmenų struktūra yra tokia pati kaip ir Europos padėties vaizdo sistemoje, nustatytoje 10 straipsnyje.

5.   Agentūra nustato kiekvieno bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykių lygmens incidento bendrą orientacinį poveikio lygį. Agentūra informuoja nacionalinius koordinavimo centrus apie visus incidentus pasienio teritorijoje.

12 straipsnis

Bendras stebėjimo priemonių naudojimas

1.   Agentūra koordinuoja bendrą stebėjimo priemonių naudojimą, kad aprūpintų nacionalinius koordinavimo centrus ir save reguliariai teikiama, patikima ir ekonomiškai efektyvia stebėjimo informacija apie išorės sienas ir pasienio teritoriją.

2.   Nacionalinio koordinavimo centro prašymu Agentūra suteikia jam informaciją apie prašančiosios valstybės narės išorės sienas ir pasienio teritoriją; tokia informacija gali būti gaunama:

a)

vykdant trečiosios šalies nurodytų uostų ir pakrančių, kurie, remiantis rizikos analize ir informacija, buvo nustatyti kaip pakrovimo (įlaipinimo) arba tranzito punktai, kuriais naudojasi neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais naudojami laivai ar kitos transporto priemonės, atrankinę stebėseną;

b)	atviroje jūroje sekant laivus ar kitas transporto priemones, kurios, kaip įtariama arba nustatyta, yra naudojamos neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais;

c)	vykdant nurodytų teritorijų jūroje stebėseną siekiant aptikti, nustatyti ir sekti laivus ir kitas transporto priemones, kurios yra naudojamos arba įtariama, kad jos yra naudojamos neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais;

d)	vykdant nurodytų teritorijų jūros srityje ir prie išorės sausumos sienų aplinkos vertinimą, kad būtų užtikrinta optimali stebėsenos ir patruliavimo veikla;

e)	vykdant nurodytų pasienio teritorijų prie išorės sienų, kurios, remiantis rizikos analize ir informacija, buvo nustatytos kaip galimos išvykimo arba tranzito sritys neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais, atrankinę stebėseną.

3.   Agentūra teikia 1 dalyje nurodytą informaciją derindama ir analizuodama duomenis, kurie gali būti surinkti iš šių sistemų, jutiklių ir platformų:

a)	pranešimo apie laivus sistemų, laikantis jų atitinkamų teisinių pagrindų;

b)	palydovinių vaizdų;

c)	sausumos transporto priemonėse, laivuose ar kitose transporto priemonėse įtvirtintų jutiklių.

4.   Agentūra gali atsisakyti patenkinti nacionalinio koordinavimo centro prašymą dėl techninių, finansinių arba operacinių priežasčių. Agentūra apie tokio atsisakymo priežastis tinkamu laiku informuoja nacionalinį koordinavimo centrą.

5.   Agentūra gali savo iniciatyva naudoti 2 dalyje nurodytas stebėjimo priemones rinkdama bendrai pasienio žvalgybos vaizdo sistemai svarbią informaciją.

13 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

1.   Kai asmens duomenų tvarkymui yra naudojama nacionalinė padėties vaizdo sistema, tie duomenys tvarkomi pagal Direktyvą 95/46/EB, Pamatinį sprendimą 2008/977/TVR ir atitinkamas nacionalines nuostatas dėl duomenų apsaugos.

2.   Europos padėties vaizdo sistema ir bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema gali būti naudojamos tik tvarkant su laivų registracijos numeriais susijusius asmens duomenis.

Tie duomenys tvarkomi pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 11ca straipsnį. Jie tvarkomi tik laivų aptikimo, nustatymo ir sekimo tikslais ir to reglamento 11c straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais. Jie automatiškai ištrinami praėjus septynioms dienoms po to, kai juos gauna Agentūra, arba, kai reikia daugiau laiko laivui sekti, per du mėnesius po to, kai juos gauna Agentūra.

III   SKYRIUS

Reagavimo pajėgumai

14 straipsnis

Išorės sienų ruožų nustatymas

Šio reglamento tikslais kiekviena valstybė narė padalija savo išorės sausumos ir jūrų sienas į sienų ruožus ir apie juos praneša Agentūrai.

15 straipsnis

Išorės sienų ruožų poveikio lygių nustatymas

1.   Remdamasi Agentūros rizikos analize ir susitarusi su atitinkama valstybe nare, Agentūra nustato šiuos valstybių narių visų išorės sausumos ir jūrų sienos ruožų poveikio lygius arba tokius lygius pakeičia:

a)	mažo poveikio lygis, kai prie susijusio sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi nedidelį poveikį sienų saugumui;

b)	vidutinio poveikio lygis, kai prie susijusio sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi vidutinį poveikį sienų saugumui;

c)	didelio poveikio lygis, kai prie susijusio sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi reikšmingą poveikį sienų saugumui.

2.   Nacionalinis koordinavimo centras reguliariai vertina poreikį pakeisti sienos ruožų poveikio lygį atsižvelgdamas į nacionalinės padėties vaizdo sistemos informaciją.

3.   Agentūra Europos padėties vaizdo sistemoje pateikia vaizdinę medžiagą, atspindinčią nustatytus išorės sienų poveikio lygius.

16 straipsnis

Poveikio lygius atitinkantis reagavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad prie išorės sienų ruožų vykdoma stebėjimo veikla atitiktų nustatytus poveikio lygius toliau nurodyta tvarka:

a)

jeigu išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas mažo poveikio lygis, už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos organizuoja reguliarų stebėjimą remdamosi rizikos analize ir užtikrina, kad sienos rajone būtų pakankamai personalo ir išteklių, parengtų sekti, nustatyti ir sulaikyti;

b)

jeigu išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas vidutinio poveikio lygis, už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, be priemonių, kurių imtasi pagal a punktą, užtikrina, kad tame sienos ruože būtų imtasi tinkamų stebėjimo priemonių. Kai imamasi tokių stebėjimo priemonių, atitinkamai informuojamas nacionalinis koordinavimo centras. Nacionalinis koordinavimo centras koordinuoja suteiktą paramą pagal 5 straipsnio 3 dalį;

c)

jeigu išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas didelio poveikio lygis, atitinkama valstybė narė, be priemonių, kurių imtasi pagal b punktą, pasitelkdama nacionalinius koordinavimo centrus užtikrina, kad nacionalinėms valdžios institucijoms, veikiančioms tame išorės sienos ruože, būtų suteikta būtina parama ir imamasi sustiprintų stebėjimo priemonių. Ta valstybė narė gali prašyti Agentūros paramos laikantis jungtinių operacijų arba pagalbos teikimo inicijavimo sąlygų, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2007/2004.

2.   Nacionalinis koordinavimo centras reguliariai informuoja Agentūrą apie priemones, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygiu pagal 1 dalies c punktą.

3.   Kai greta kitos valstybės narės arba šalies, su kuria sudaryti susitarimai arba sukurti regioniniai tinklai, kaip nurodyta 19 ir 20 straipsniuose, sienos ruožo esančio išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas vidutinio arba didelio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras susisiekia su kaimyninės valstybės narės nacionaliniu koordinavimo centru arba su kaimyninės šalies kompetentinga valdžios institucija ir stengiasi koordinuoti būtinas tarpvalstybines priemones.

4.   Kai valstybė narė teikia prašymą pagal 1 dalies c punktą, Agentūra, reaguodama į tą prašymą, gali padėti tai valstybei narei, visų pirma:

a)	teikdama pirmenybę stebėjimo priemonių bendro naudojimo atžvilgiu;

b)	koordinuodama Europos sienos apsaugos tarnybų pareigūnų būrių dislokavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004;

c)	užtikrindama Agentūros turimos techninės įrangos dislokavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004;

d)	koordinuodama visą kitų valstybių narių siūlomą papildomą pagalbą.

5.   Savo rizikos analizės ataskaitose Agentūra kartu su atitinkama valstybe nare įvertina poveikio lygių nustatymą ir atitinkamas priemones, kurių imtasi nacionaliniu ir Sąjungos lygiu.

III   ANTRAŠTINĖ

DALIS SPECIALIOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Užduočių paskyrimas kitoms valdžioms institucijoms valstybėse narėse

1.   Regioninėms, vietos, tam tikras funkcijas vykdančioms ar kitoms valdžios institucijoms, kurios gali priimti sprendimus dėl veiksmų, valstybės narės gali patikėti užtikrinti informuotumą apie padėtį ir reagavimo pajėgumus atitinkamose savo kompetencijos srityse, įskaitant 5 straipsnio 3 dalies c, e ir f punktuose nurodytas užduotis ir kompetencijas.

2.   Valstybių narių sprendimas paskirti užduotis pagal 1 dalį nedaro poveikio nacionalinio koordinavimo centro galimybėms bendradarbiauti ir keistis informacija su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra.

3.   Iš anksto nustatytais atvejais, kaip apibrėžta nacionaliniu lygiu, nacionalinis koordinavimo centras gali 1 dalyje nurodytą valdžios instituciją įgalioti palaikyti ryšį ir keistis informacija su kitos valstybės narės regioninėmis valdžios institucijomis ar nacionaliniu koordinavimo centru arba su trečiosios šalies kompetentingomis valdžios institucijomis, su sąlyga, kad tokia valdžios institucija reguliariai informuoja savo nacionalinį koordinavimo centrą apie tokio ryšio palaikymą ir keitimąsi informacija.

18 straipsnis

Agentūros bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.   Agentūra, laikydamasi atitinkamų savo teisinių sistemų, naudojasi kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų turima informacija, pajėgumais ir sistemomis.

2.   Pagal 1 dalį Agentūra bendradarbiauja visų pirma su šiomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais bei agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis:

a)	Europos policijos biuru (Europolu), siekiant keistis į Europos padėties vaizdo sistemą įtrauktina informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą;

b)	Europos Sąjungos palydovų centru, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, teikiant stebėjimo priemonių bendro naudojimo paslaugą;

c)

Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir Sąjungos įstaigomis, organais bei agentūromis, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biurą, kurie gali teikti Agentūrai informaciją, kuri yra svarbi siekiant užtikrinti Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrą;

d)	tarptautinėmis organizacijomis, kurios gali suteikti Agentūrai Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrai svarbios informacijos.

3.   Pagal 1 dalį Agentūra gali bendradarbiauti su Jūrų analizės ir operacijos centru kovai su narkotikais (MAOC-N) ir Kovos su prekyba narkotikais Viduržemio jūros regione koordinavimo centru (CeCLAD-M) siekiant keistis į Europos padėties vaizdo sistemą įtrauktina informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą.

4.   Agentūra ir 2 bei 3 dalyse nurodytos Sąjungos įstaigos, organai bei agentūros ir tarptautinės organizacijos informacija keičiasi per 7 straipsnyje nurodytą ryšių tinklą arba kitus ryšių tinklus, kurie atitinka prieinamumo, konfidencialumo ir vientisumo kriterijus.

5.   Agentūros ir 2 ir 3 dalyse nurodytų Sąjungos įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą reglamentuoja darbo tvarkos taisyklės pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 ir atitinkamos Sąjungos įstaigos, organo arba agentūros ar tarptautinės organizacijos atitinkamas teisinis pagrindas. Kalbant apie įslaptintos informacijos tvarkymą, tose taisyklėse nustatoma, kad atitinkama Sąjungos įstaiga, organas arba agentūra ar tarptautinė organizacija laikosi saugumo taisyklių ir standartų, lygiaverčių Agentūros taikomoms saugumo taisyklėms ir standartams.

6.   2 ir 3 dalyse nurodytos Sąjungos įstaigos, organai bei agentūros ir tarptautinės organizacijos naudojasi EUROSUR kontekste gauta informacija tik su sąlyga, kad neviršija jų teisinėse sistemose nustatytų ribų ir laikosi pagrindinių teisių, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus.

19 straipsnis

Bendradarbiavimas su Airija ir Jungtine Karalyste

1.   Šio reglamento tikslais keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su Airija ir Jungtine Karalyste gali būti vykdomas remiantis dvišaliais ar daugiašaliais atitinkamai Airijos ar Jungtinės Karalystės ir vienos ar kelių kaimyninių valstybių narių susitarimais arba per tais susitarimais grindžiamus regioninius tinklus. Valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai veikia kaip ryšių palaikymo centrai keičiantis informacija su atitinkamomis Airijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijomis EUROSUR. Sudarius tuos susitarimus apie juos pranešama Komisijai.

2.   Pagal 1 dalyje nurodytus susitarimus valstybės narės nacionalinis koordinavimo centras ir Airijos ar Jungtinės Karalystės atitinkama valdžios institucija keičiasi tik tokio pobūdžio informacija:

a)	valstybės narės nacionalinėje padėties vaizdo sistemoje esančia informacija tiek, kiek jos perduodama Agentūrai Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos tikslais;

b)	Airijos ir Jungtinės Karalystės gauta informacija, kuri svarbi Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos tikslais;

c)	informacija, kaip nurodyta 9 straipsnio 9 dalyje.

3.   Prieš dalijantis Agentūros ar valstybės narės, kuri nėra kurio nors iš 1 dalyje nurodytų susitarimų susitariančioji šalis, EUROSUR kontekste suteikta informacija su Airija ar Jungtine Karalyste, būtina gauti išankstinį Agentūros ar tos valstybės narės sutikimą. Valstybės narės ir Agentūra privalo vykdyti atsisakymą dalintis ta informacija su Airija ar Jungtine Karalyste.

4.   Draudžiama informaciją, kuria buvo pasikeista pagal šį straipsnį, toliau perduoti ar kitaip suteikti trečiosioms šalims ar tretiesiems subjektams.

5.   Į 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl finansinių išlaidų, susijusių su Airijos ir Jungtinės Karalystės dalyvavimu įgyvendinant tuos susitarimus.

20 straipsnis

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis

1.   Šio reglamento tikslais valstybės narės gali keistis informacija ir bendradarbiauti su viena ar keliomis kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Toks keitimasis informacija ir toks bendradarbiavimas vykdomas remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais arba naudojantis tų susitarimų pagrindu sukurtais regioniniais tinklais. Valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai veikia kaip ryšių palaikymo centrai keičiantis informacija su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

2.   Prieš sudarant bet kokį 1 dalyje nurodytą susitarimą, atitinkamos valstybės narės apie susitarimą praneša Komisijai, kuri patikrina, kad EUROSUR svarbios jo nuostatos atitiktų šį reglamentą. Susitarimą sudarius, apie jį atitinkama valstybė narė praneša Komisijai, kuri apie jį informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Agentūrą.

3.   1 dalyje nurodytuose susitarimuose laikomasi atitinkamų Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų pagrindinių teisių bei tarptautinės apsaugos srityje, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, ypač negrąžinimo principo.

4.   Bet koks keitimasis asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis EUROSUR sistemoje vykdomas išimtinai tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina šio reglamento tikslais. Jis vykdomas laikantis Direktyvos 95/46/EB, Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR ir atitinkamų nacionalinių nuostatų dėl duomenų apsaugos.

5.   Bet koks keitimasis informacija pagal 1 dalį draudžiamas, jei trečiosios šalies gauta informacija galėtų būti panaudota siekiant nustatyti asmenis ar asmenų grupes, kurių prašymas dėl teisės į tarptautinę apsaugą yra nagrinėjamas arba kuriems gresia didelis pavojus patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį arba baudimą arba kurių pagrindinės teisės gali būti kitaip pažeidžiamos.

6.   Bet koks keitimasis informacija pagal 1 dalį turi atitikti su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių ir daugiašalių susitarimų sąlygas.

7.   Prieš dalijantis Agentūros ar valstybės narės, kuri nėra kurio nors iš 1 dalyje nurodytų susitarimų susitariančioji šalis, EUROSUR kontekste suteikta informacija su trečiąja šalimi pagal tą susitarimą, būtina gauti išankstinį Agentūros arba tos valstybės narės sutikimą. Valstybės narės ir Agentūra privalo vykdyti atsisakymą dalintis ta informacija su atitinkama trečiąja šalimi.

8.   Draudžiama informaciją, kuria buvo pasikeista pagal šį straipsnį, toliau perduoti ar kitaip suteikti kitoms trečiosioms šalims ar tretiesiems subjektams.

9.   Bet koks keitimasis informacija, gauta bendrai naudojant stebėjimo priemones, su trečiosiomis šalimis vykdomas laikantis tas priemones reglamentuojančių teisės aktų ir taisyklių, taip pat atitinkamų Direktyvos 95/46/EB, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR nuostatų.

21 straipsnis

Vadovas

1.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Agentūra bei su bet kuria kita susijusia Sąjungos įstaiga, organu ar agentūra, pateikia EUROSUR įgyvendinimo ir valdymo praktinį vadovą (toliau – vadovas). Vadove pateikiamos techninės ir veiklos gairės, rekomendacijos ir geriausios praktikos pavyzdžiai, be kita ko, ir dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis. Komisija priima vadovą kaip rekomendaciją.

2.   Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Agentūra, gali nuspręsti vadovo dalis pažymėti slaptumo žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ pagal taisykles, nustatytas Komisijos darbo tvarkos taisyklėse.

22 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Šio reglamento tikslais Agentūra ir valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos procedūros EUROSUR techniniam ir operatyviam veikimui stebėti – kaip vykdomi tikslai užtikrinti tinkamą informuotumą apie padėtį ir reagavimo pajėgumus prie išorės sienų ir kaip gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant negrąžinimo principą.

2.   Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 1 d. ir vėliau kas dvejus metus Agentūra teikia Europos Parlamentui ir Tarybai EUROSUR veikimo ataskaitą.

3.   Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą EUROSUR įvertinimą ir vėliau teikia tokį įvertinimą kas ketverius metus. Tame įvertinime pateikiamas nustatytų tikslų įgyvendinimo rezultatų, loginio pagrindo tolesnio galiojimo, šio reglamento taikymo valstybėse narėse ir to, kaip jį taiko Agentūra, taip pat atitikties ir poveikio pagrindinėms teisėms įvertinimas. Jis taip pat apima ekonominės naudos įvertinimą. Prireikus prie to įvertinimo pridedami atitinkami pasiūlymai keisti šį reglamentą.

4.   Valstybės narės teikia Agentūrai informaciją, reikalingą 2 dalyje nurodytai ataskaitai parengti.

Agentūra teikia Komisijai informaciją, reikalingą 3 dalyje nurodytam įvertinimui parengti.

23 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnio 1 dalies i punktas pakeičiamas taip: „i) teikia reikiamą pagalbą Europos sienų stebėjimo sistemos kūrimui ir naudojimui ir prireikus bendros keitimosi informacija aplinkos kūrimui, įskaitant sistemų sąveikumą, visų pirma sukuriant, prižiūrint ir koordinuojant EUROSUR sistemą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013 (16)“;

2)

įterpiamas šis straipsnis: „11ca straipsnis Asmens duomenų EUROSUR sistemoje tvarkymas Agentūra gali tvarkyti asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 13 straipsnio 2 dalyje, kuri taikoma vadovaujantis šio reglamento 11a straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Visų pirma tvarkant tokius duomenis laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, ir draudžiama tokius Agentūros tvarkomus asmens duomenis toliau perduoti arba kitaip pateikti trečiosioms šalims.“.

24 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2013 m. gruodžio 2 d.

3.   Bulgarija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija įsteigia nacionalinį koordinavimo centrą pagal 5 straipsnį nuo 2013 m. gruodžio 2 d.

Likusios valstybės narės įsteigia nacionalinį koordinavimo centrą pagal 5 straipsnį nuo 2014 m. gruodžio 1 d.

---

(1)  2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas.

(2)  2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).

(3)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(4)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(5)  2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, 2008 12 30, p. 60).

(6)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(7)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(8)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(9)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(10)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(11)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 7, p. 1).

(12)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(13)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(14)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

(15)  OL L 308, 2000 12 8, p. 26.

(16)  22 spalio 2013. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) (OL L 295, 2013 11 6, p. 11).

---

---

---