(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo ir jo atnaujinimo pagrindas bei tvarka;

(2)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 883/2010 (2) Saccharomyces cerevisiae CNCM I-4407, anksčiau vadintą Saccharomyces cerevisiae NCYC Sc47, leista 10 metų naudoti kaip penimų veršelių pašarų priedą;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 14 straipsnį leidimo turėtojas pateikė prašymą atnaujinti leidimą naudoti Saccharomyces cerevisiae CNCM I-4407 kaip penimų veršelių pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 14 straipsnio 2 dalį;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. gegužės 25 d. nuomonėje (3) padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė įrodymų, iš kurių matyti, kad priedas atitinka taikomas leidimo suteikimo sąlygas. Tarnyba padarė išvadą, kad Saccharomyces cerevisiae CNCM I-4407 preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad jis nedirgina odos ar akių, o neturint duomenų negalima daryti išvadų dėl priedo galimo jautrinančio poveikio odai. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, visų pirma priedo naudotojų, sveikatai. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

Saccharomyces cerevisiae CNCM I-4407 preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl leidimas naudoti tą priedą turėtų būti atnaujintas;

(6)

atnaujinus leidimą naudoti Saccharomyces cerevisiae CNCM I-4407 preparatą kaip pašarų priedą, Reglamentas (ES) Nr. 883/2010 turėtų būti panaikintas;

(7)

kadangi saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti Saccharomyces cerevisiae CNCM I-4407 preparato leidimo sąlygų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pasirengti laikytis naujų su leidimo atnaujinimu susijusių reikalavimų;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2018 m. vasario 2 d. bendrovė „Aero-Sense NV“ pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 43 straipsnio 1 dalį pateikė paraišką suteikti nekeičiamos sudėties biocidiniam produktui „Aero-Sense Aircraft Insecticide ASD“ (produktas priskiriamas 18-o tipo produktams, kaip apibrėžta to reglamento V priede) autorizacijos liudijimą ir raštu pateikė patvirtinimą, kad Belgijos kompetentinga institucija sutiko paraišką įvertinti. Paraiška buvo užregistruota Biocidinių produktų registre bylos numeriu BC-DX037393–17;

(2)

biocidinio produkto „Aero-Sense Aircraft Insecticide ASD“ sudėtyje yra veikliosios medžiagos 1R-trans-fenotrino, kuri yra įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą Sąjungos patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašą;

(3)

2020 m. gegužės 7 d. vertinančioji kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 1 dalį pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) vertinimo ataskaitą ir atlikto vertinimo išvadas;

(4)

2020 m. liepos 2 d. Agentūra pateikė Komisijai savo nuomonę (2), biocidinio produkto „Aero-Sense Aircraft Insecticide ASD“ charakteristikų santraukos projektą ir galutinę nekeičiamos sudėties biocidinio produkto vertinimo ataskaitą pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 3 dalį;

(5)

nuomonėje padaryta išvada, kad „Aero-Sense Aircraft Insecticide ASD“ yra biocidinis produktas, kad jam gali būti suteiktas Sąjungos autorizacijos liudijimas pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 42 straipsnio 1 dalį ir kad, jei laikomasi produkto charakteristikų santraukos projekto, šis biocidinis produktas atitinka to reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

(6)

2020 m. rugpjūčio 4 d. Agentūra pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 4 dalį pateikė Komisijai biocidinių produktų grupės charakteristikų santraukos projektą visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

(7)

Komisija pritaria Agentūros nuomonei, todėl mano, kad yra tinkama suteikti biocidinio produkto „Aero-Sense Aircraft Insecticide ASD“ Sąjungos autorizacijos liudijimą;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

valstybės narės privalo per Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 (2) 22 straipsnio 1 dalimi įsteigtą Europos centrinę platformą užtikrinti nacionalinių centrinių tikrųjų savininkų registrų sąveiką; tai turėtų būti atliekama laikantis techninių specifikacijų ir procedūrų, nustatytų pagal tos direktyvos 24 straipsnį Komisijos priimtuose įgyvendinimo aktuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad registrų, kurių sąveika užtikrinama pagal Direktyvą (ES) 2017/1132, ir centrinių tikrųjų savininkų registrų, sukurtų pagal Direktyvą (ES) 2015/849, tikslas, apimtis ir turinys skiriasi, būtina nustatyti ir patvirtinti papildomas technines specifikacijas, priemones ir kitus reikalavimus, kuriais būtų užtikrintos vienodos sistemos įgyvendinimo sąlygos;

(2)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komiteto nuomonę,

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija), gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų Sąjungoje, vardu 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Europos plieno asociacija (EUROFER) (toliau – skundo pateikėjas), 2020 m. rugsėjo 30 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė apie inicijuojamą antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Indijos ir Indonezijos kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (toliau – antidempingo tyrimas).

(2)

Registruotinas produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas) – Indijos ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdoroti. Šie produktai šiuo metu klasifikuojami priskiriant KN kodus 7219 31 00, 7219 32 10, 7219 32 90, 7219 33 10, 7219 33 90, 7219 34 10, 7219 34 90, 7219 35 10, 7219 35 90, 7219 90 20, 7219 90 80, 7220 20 21, 7220 20 29, 7220 20 41, 7220 20 49, 7220 20 81, 7220 20 89, 7220 90 20 ir 7220 90 80. KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

(3)

2020 m. gruodžio 21 d. skundo pateikėjas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį pateikė prašymą registruoti importuojamus produktus, kuriuo papildomai pagrindė skunde pateiktą savo prašymą registruoti importuojamus produktus. Skundo pateikėjas prašė nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą, kad jam priemones būtų galima taikyti atgaline data nuo šios registracijos dienos.

(4)

Reaguodamas į prašymą, pastabų pateikė vienas abiejose nagrinėjamosiose šalyse veikiantis eksportuojantis gamintojas „Jindal Group“.

(5)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importuojamam produktui registruoti, kad priemones šiam importuojamam produktui būtų galima taikyti nuo šios registracijos dienos, jei įvykdytos visos pagrindiniame reglamente nustatytos sąlygos. Reikalavimas registruoti importuojamą produktą gali būti nustatomas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(6)

Skundo pateikėjas teigė, kad, remiantis naujausiais turimais statistiniais duomenimis, inicijavus tyrimą labai išaugo importas, o tai galėjo labai sumažinti taisomąjį galimų galutinių muitų poveikį. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad, atsižvelgiant į anksčiau vykdytą nagrinėjamojo produkto dempingą ir daugybę nustatytų priemonių bei pradėtų tyrimų, importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie nagrinėjamųjų šalių vykdomą dempingą.

(7)

Komisija išnagrinėjo prašymą atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Komisija patikrino, ar importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą, dempingo mastą ir įtariamą ar nustatytą žalą. Ji taip pat nagrinėjo, ar buvo tolesnis žymus importo augimas, kuris dėl jo laikotarpio, apimties ir kitų aplinkybių galėjo gerokai sumažinti taisomąjį galimo galutinio antidempingo muito poveikį.

(8)

Šiuo etapu Komisija turi pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamasis produktas iš Indijos ir Indonezijos importuojamas dempingo kaina. Skunde pateikta pakankamai dempingo įrodymų, grindžiamų nagrinėjamojo produkto taip nustatytos normaliosios vertės palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis). Apskritai, atsižvelgiant į įtariamą 48,8 % Indijos ir 15,6–34,4 % Indonezijos dempingo skirtumų mastą, tokiais įrodymais pakankamai pagrindžiamas faktas, kad eksportuojantys gamintojai vykdo dempingą.

(9)

Skunde taip pat pateikta pakankamai įtariamos žalos Sąjungos pramonei įrodymų, įskaitant neigiamą Sąjungos pramonės pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių raidą.

(10)

Ši informacija buvo pateikta ir nekonfidencialioje skundo versijoje, ir 2020 m. rugsėjo 30 d. paskelbtame pranešime apie šio tyrimo inicijavimą. Pranešimą apie inicijavimą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jis tapo viešai prieinamas visiems importuotojams. Be to, importuotojai, kaip tyrimo suinteresuotosios šalys, gali susipažinti su nekonfidencialia skundo versija ir nekonfidencialia byla. Todėl Komisija mano, kad tuo remdamiesi importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą, jo mastą ir įtariamą žalą.

(11)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad pirmasis reikalavimo registruoti kriterijus yra įvykdytas.

(12)

Komisija išnagrinėjo šį kriterijų remdamasi tiriamojo produkto importo iš nagrinėjamųjų šalių statistiniais duomenimis, pateiktais duomenų bazėje „Surveillance 2“. Siekdama įvertinti, ar nuo tyrimo pradžios importas toliau žymiai didėjo, Komisija pirmiausia nustatė lygintinus laikotarpius. Viena vertus, ji įvertino importo iš Indijos ir Indonezijos duomenis po antidempingo tyrimo inicijavimo (t. y. kada importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą) iki paskutinio laikotarpio, t. y. nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. Kita vertus, Komisija apskaičiavo to paties laikotarpio importą iš Indijos ir Indonezijos per tiriamąjį laikotarpį (toliau – TL), t. y. nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. sausio mėn.) ir vidutinę mėnesinę importo apimtį per visą TL.

(13)

Iš palyginimo matyti, kad vidutinė mėnesinė importo iš Indijos ir Indonezijos apimties raida buvo tokia:

1 lentelė

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis (tonomis)

(14)

Remdamasi šiais statistiniais duomenimis Komisija nustatė, kad vidutinė mėnesinė plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. sausio mėn., t. y. inicijavus antidempingo bylą, buvo 17 % didesnė už vidutinį mėnesinį importą per TL ir 6 % didesnė nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

(15)

„Jindal Group“ tvirtino, kad registracijai skirta analizė turėjo būti grindžiama laikotarpiu po antidempingo tyrimo inicijavimo, o EUROFER pateikė laikotarpio po TL duomenis. „Jindal Group“ tvirtino, kad skundo pateikėjo pateiktoje medžiagoje nebuvo įrodytas tolesnis žymus importo augimas po antidempingo tyrimo inicijavimo ir kad iš Eurostato duomenų matyti, kad 2020 m. spalio mėn. importas iš Indijos sumažėjo, palyginti su TL (t. y. 8 650 tonų 2020 m. spalio mėn., palyginti su 9 058 tonomis mėnesio vidurkiu per TL). „Jindal Group“ teigimu, importo iš Indonezijos apimtis buvo koncentruota pirmąjį kiekvieno ketvirčio mėnesį ir 2020 m. spalio mėn., palyginti su 2020 m. balandžio ir liepos mėn., sumažėjo (t. y. 2020 m. spalio mėn. – 21 532 tonos, 2020 m. balandžio mėn. – 22 299 tonos, o 2020 m. liepos mėn. – 26 787 tonos). Todėl „Jindal Group“ padarė išvadą, kad importas nepadidėjo, todėl šis kriterijus nebuvo įvykdytas.

(16)

Komisija iš pradžių pažymi, kad skundo pateikėjas pateikė tiriamojo laikotarpio, 2020 m. trečiojo ketvirčio ir laikotarpio po inicijavimo, t. y. iki 2020 m. spalio mėn., importo statistinius duomenis. „Jindal Group“ taip pat pateikė tų pačių laikotarpių, kurie baigėsi 2020 m. spalio mėn., duomenis. Komisijos analizė grindžiama naujausiais duomenimis iki 2021 m. sausio mėn., kaip nurodyta 1 lentelėje. Kaip paaiškinta (12) konstatuojamojoje dalyje, atitinkamas laikotarpio po TL mėnesinis vidutinis importas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. buvo palygintas su 2019 m. spalio mėn. – 2020 m. sausio mėn. laikotarpio mėnesiniu vidutiniu importu, taip pat su vidutine mėnesine importo apimtimi per visą TL. Atliekant šį vertinimą neatsižvelgta į laikotarpį nuo TL iki tyrimo inicijavimo, t. y. 2020 m. trečiąjį ketvirtį. Iš Komisijos bendrai vertintų susijusių nagrinėjamųjų šalių duomenų matyti, kad po tyrimo inicijavimo importas toliau labai padidėjo, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu ir atitinkamu TL laikotarpiu. Nustatyta, kad, atsižvelgiant į naujesnius Komisijos turimus duomenis, „Jindal Group“ tvirtinimas, kad po inicijavimo importas iš Indijos ir Indonezijos toliau žymiai nepadidėjo, buvo neteisingas. „Jindal Group“ tvirtinimas, kad importas iš Indonezijos buvo koncentruotas pirmąjį kiekvieno ketvirčio mėnesį, nekeičia išvados, kad, remiantis atitinkamais importo duomenimis, importas iš nagrinėjamųjų šalių toliau labai padidėjo. Tikėtina, kad ši importo koncentracija susijusi su apsaugos muitais neapmuitinamos tarifinės kvotos (toliau – tarifinė kvota) taikymu pagal apsaugos priemones, taikomas tam tikriems plieno produktams (toliau – apsaugos priemonės) (3), kai kiekvieno ketvirčio pradžioje pradėjus naudoti naujas apsaugos muitais neapmuitinamas tarifines kvotas paprastai padidėja importo apimtis pradiniuose ketvirčių etapuose. Todėl „Jindal Group“ tvirtinimai buvo atmesti.

(17)

Skundo pateikėjas teigė, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo dėl liberalizuotų tarifinių kvotų nagrinėjamajam produktui po to, kai buvo peržiūrėtos apsaugos priemonės (4), ir kad dėl tarifinių kvotų pakeitimų, padarytų Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, importas iš nagrinėjamųjų šalių dar labiau padidės, o tai darys papildomą žalą (5). Skundo pateikėjas teigė, kad dėl to kitoms šalims skirta kvota bus padidinta daugiau kaip 13 000 tonų ir kad šis padidinimas suteiks galimybę Indonezijai toliau didinti eksportą į ES. „Jindal Group“ atmetė šį tvirtinimą kaip nepagrįstą ir spekuliatyvų. Tuo pat metu „Jindal Group“ tvirtino, kad tolesnis apsaugos priemonių liberalizavimas lėmė tik importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, padidėjimą.

(18)

Tarifinių kvotų, taikomų dėl apsaugos priemonių, dydžio koregavimas Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos lėmė mažesnes konkrečioms šalims skirtas kvotas, kartu padidinta kvota kitoms šalims. Nors Indija turi jai skirtą kvotą, Indonezija privalo importuoti pagal bendrąją kvotą, kuria dalijamasi su kitomis šalimis. Nuo tada, kai įsigaliojo apsaugos priemonės, Indonezija nuosekliai naudoja didelę bendrosios kvotos dalį, o 2021 m. sausio mėn. importas (t. y. beveik 30 000 tonų iš 2021 m. 1 ketvirčio bendrosios kvotos (46 536 tonos)) parodė, kad importas iš Indonezijos toliau didėjo. Taigi Jungtinės Karalystės pasitraukimas lėmė ne tik importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, padidėjimą, kaip teigė „Jindal Group“. Todėl turimi įrodymai patvirtina skundo pateikėjo tvirtinimą, kad po kvotos koregavimo Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos importas iš Indonezijos veikiausiai toliau didės.

(19)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad antrasis registracijos kriterijus yra įvykdytas.

(20)

Komisija turi pakankamai įrodymų, kad dėl toliau didėjančio importo iš Indijos ir Indonezijos toliau mažėjančiomis kainomis būtų padaryta papildomos žalos, todėl gali būti labai sumažintas galimų galutinių antidempingo muitų taisomasis poveikis.

(21)

Kaip nustatyta 3.2 skirsnyje, yra pakankamai įrodymų, kad laikotarpiu po tyrimo inicijavimo žymiai bendrai išaugo nagrinėjamojo produkto importas.

(22)

Be to, yra įrodymų, kad remiantis duomenų baze „Surveillance 2“ nagrinėjamojo produkto importo kainos linkusios mažėti. Vidutinė importo iš nagrinėjamųjų šalių kaina eurais sumažėjo vidutiniškai 12 %, palyginti su laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. ir tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir 10 proc„ palyginti su tiriamojo laikotarpio mėnesio vidurkiu, kaip parodyta 2 lentelėje.

2 lentelė

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos (EUR/t)

(23)

Skundo pateikėjas teigė, kad padidėjęs importas sutapo su žaliavų, ypač nikelio ir ferochromo, sąnaudų padidėjimu, kurių rinka tariamai iškraipyta nagrinėjamosiose šalyse, ir dėl to Sąjungos pramonei toliau darytas spaudimas kainoms. „Jindal Group“ nesutiko su tokiu ferochromo kainos padidėjimu ir teigė, kad nikelio kainų padidėjimas negalėjo padaryti žalos dėl jų cikliškumo.

(24)

Po to, kai nuo 2020 m. pirmojo ketvirčio ferochromo kaina padidėjo daugiau kaip 10 %, per paskutinius tris 2020 m. ketvirčius ji išliko stabili, o 2021 m. padidėjo 3 % Nikelio kaina Londono metalų biržoje nuo tiriamojo laikotarpio pabaigos padidėjo maždaug 40 % Nors ankstesnė nikelio kaina buvo nepastovi, „Jindal Group“ nepateikė jokių aiškių cikliškumo įrodymų. Komisija iš tiesų pastebėjo, kad žaliavų kainos padidėjo nuo tada, kai pradėtas tyrimas, dėl to Sąjungos pramonės kainos buvo toliau smukdomos, nes dėl importo mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių šio kainų padidėjimo nebuvo galima įtraukti į nagrinėjamojo produkto kainą. Tokį kainų smukdymą taip pat įrodo skundo pateikėjo duomenys apie Sąjungos pramonės pajamų neatskaičius palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sumažėjimą.

(25)

Be to, skundo pateikėjas nurodė, kad importuotojai kaupia nagrinėjamojo produkto atsargas, dėl kurių Sąjungos pramonei gali būti padaryta papildomos žalos, ypač atsižvelgiant į didėjančias žaliavų kainas, ir tikėtina, kad jos labai sumažins bet kokio taikytino antidempingo muito taisomąjį poveikį.

(26)

Be to, „Jindal Group“ tvirtino, kad prašyme registruoti importuojamus produktus neatsižvelgta į dėl COVID-19 pandemijos sumažėjusią paklausą.

(27)

Komisija pažymi, kad šis argumentas yra susijęs su priežastinio ryšio ir priskyrimo aplinkybėmis, kurios nėra tiesiogiai susijusios atliekant importo registracijos analizę pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Bet kuriuo atveju Komisija mano, kad bet kokia dėl pandemijos sumažėjusi paklausa reiškė, kad padidėjus importo mažesnėmis kainomis apimčiai Sąjungos pramonės padėtis galėtų tik objektyviai dar labiau pablogėti, todėl veikiausiai dar labiau sumažėtų galutinių muitų taisomasis poveikis. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(28)

Todėl tikėtina, kad toks tolesnis importo augimas po tyrimo inicijavimo, atsižvelgiant į tokio importo laiką, apimtį ir kitas aplinkybes, pvz., eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką, didėjančias žaliavų sąnaudas ir tai, kad importuotojai kaupia nagrinėjamojo produkto atsargas, gerokai sumažins bet kokio galutinio muito taisomąjį poveikį, nebent toks muitas būtų taikomas atgaline data.

(29)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad trečiasis registracijos kriterijus taip pat yra įvykdytas.

(30)

Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjamojo produkto importo registraciją pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(31)

Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

(32)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti nustatytas reikalavimas registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimus būtų nustatyta faktų, dėl kurių būtų nustatyti antidempingo muitai, juos, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, registruotam importuojamam produktui pagal taikytinas teisės nuostatas būtų galima taikyti atgaline data.

(33)

Visi būsimi mokėtini muitai priklausys nuo antidempingo tyrimo išvadų.

(34)

Skunde, kuriuo prašoma inicijuoti antidempingo tyrimą, pateikti įtarimai, kad apskaičiuotas Indijos dempingo skirtumas yra 48,8 %, Indonezijos – 15,6–34,4 %, o su nagrinėjamuoju produktu susijusios žalos pašalinimo lygis yra – 33,9 % Indijai ir 44,1 % Indonezijai. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį galimų būsimų mokėtinų muitų suma paprastai būtų nustatoma pagal mažesnį iš minėtų lygių. Tačiau, jei Komisija nustatytų, kad Indija ir (arba) Indonezija atitinka pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių sąlygas, t. y. kad dempingo skirtumas galėtų būti laikomas atspindinčiu Sąjungos pramonės patirtą žalą, galimų būsimų mokėtinų muitų už iš šių šalių importuojamą produktą suma galėtų būti nustatyta pagal dempingo skirtumą.

(35)

Visi su šiuo registravimu susiję surinkti asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2018/1725 (6),