1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/1

(1)

Sprendimu 2000/742/EB (2) Taryba patvirtino Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės mokslinio ir techninio bendradarbiavimo susitarimo (Susitarimas) sudarymą;

(2)

Susitarimo 12 straipsnio b punkte nustatyta, kad Susitarimas atnaujinamas bendru Šalių susitarimu papildomiems penkerių metų laikotarpiams. Sprendimu 2009/313/EB (3) Taryba pastarąjį kartą patvirtino Susitarimo atnaujinimą papildomam penkerių metų laikotarpiui;

(3)

atlikus bendrą Susitarimo peržiūrą, abi Šalys atkreipė dėmesį į nepriklausomų ekspertų rekomendaciją, kad dabartinis Susitarimas turėtų būti atnaujintas dar penkeriems metams;

(4)

Susitarimo šalių manymu, Susitarimo atnaujinimas atitiktų abiejų Šalių interesus;

(5)

atnaujinto Susitarimo turinys bus toks pats, kaip ir dabartinio Susitarimo, kuris baigia galioti 2014 m. vasario 20 d.;

(6)

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises bei pareigas;

(7)

Susitarimo atnaujinimas turėtų būti patvirtintas Sąjungos vardu,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/3

(1)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedo 1, 2, 3, 4 ir 5 kategorijos yra tiksliai apibrėžtos, kad būtų galima padaryti tam tikras prielaidas dėl joms priskiriamų medžiagų savybių. Norint medžiagą priskirti to priedo 6 kategorijai, turi būti pateiktas duomenų rinkinys, kad būtų galima išsamiai įvertinti riziką, kylančią naudojant medžiagą numatoma paskirtimi. Visiems pareiškėjams turėtų būti taikoma skaidri ir vienoda bet kurios iš tų kategorijų keitimo, siekiant pareiškėjo prašymu joms priskirti veikliąsias medžiagas arba pakeisti toms kategorijoms priskirtoms medžiagoms taikomus apribojimus, tvarka. Todėl tą tvarką reikėtų patikslinti;

(2)

siekiant veikliąją medžiagą įrašyti į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą turėtų būti reikalaujama pakankamai duomenų, kad būtų galima įsitikinti, jog medžiaga nekelia susirūpinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 28 straipsnio 2 dalį;

(3)

siekiant nuoseklumo, veikliosios medžiagos įrašymo į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą paraiškos teikimo ir tvirtinimo tvarka turi būti lygiai tokia pati kaip veikliosios medžiagos patvirtinimo paraiškos teikimo ir tvirtinimo tvarka. Tačiau, jei pagal pirmąją būtų reikalaujama pateikti mažiau duomenų, atitinkamai turėtų būti pritaikyta ir vertinimo tvarka;

(4)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 528/2012 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

to priedo 1, 2, 3, 4, 5 ar 6 kategorijoms priskiriant veikliąsias medžiagas pagal to reglamento 28 straipsnio 1 dalį arba

b)

iš dalies keičiant atitinkamus toms kategorijoms priskirtoms medžiagoms taikomus apribojimus.

a)

tokia paraiška laikoma priskyrimo to reglamento I priedo 6 kategorijai paraiška ir

b)

tvirtinama pagal 3 straipsnio 2 dalį.

a)

šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį,

b)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 8 straipsnio 4 dalį arba

c)

vieną iš Reglamento (ES) Nr. 528/2012 89 straipsnio 1 dalyje numatytų aktų.

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/6

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1451/2007 (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad būtų galima įtraukti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (3) I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra bis(N-cikloheksil-diazenium-dioksi)-varis (Cu-HDO);

(2)

pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar Cu-HDO galima naudoti 8-to tipo produktams (medienos antiseptikams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede ir atitinkantiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede apibrėžtus 8-to tipo produktus, gaminti;

(3)

Austrija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2008 m. vasario 25 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. gruodžio 13 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(5)

remiantis ta ataskaita galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 8-to tipo produktai ir kurių sudėtyje yra Cu-HDO, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus;

(6)

todėl Cu-HDO galima patvirtinti kaip veikliąją medžiagą, skirtą 8-to tipo biocidiniams produktams gaminti;

(7)

kadangi į vertinimą nebuvo įtrauktos nanomedžiagos, patvirtinimas šioms medžiagoms netaikomas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalyje;

(8)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir prireikus Komisija galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos patvirtinimo atsiradusių reikalavimų;

(9)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/9

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1451/2007 (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad būtų galima įtraukti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (3) I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra dekano rūgštis;

(2)

pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar oktano rūgštį galima naudoti 4-o tipo produktams (maisto ir pašarų dezinfektantams), 18-o tipo produktams (insekticidams, akaricidams ir kitiems nariuotakojų kontrolės produktams) ir 19-o tipo produktams (repelentams ir masalams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede ir atitinkantiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede apibrėžtus 4-o, 18-o ir 19-o tipo produktus, gaminti;

(3)

Austrija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2010 m. gruodžio 7 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitas ir rekomendacijas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitas. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. gruodžio 13 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į dvi vertinimo ataskaitas;

(5)

remiantis tomis ataskaitomis galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 4-o, 18-o ir 19-o tipo produktai ir kurių sudėtyje yra dekano rūgšties, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus;

(6)

todėl dekano rūgštį galima patvirtinti kaip veikliąją medžiagą, skirtą 4-o, 18-o ir 19-o produktų tipo biocidiniams produktams gaminti;

(7)

kadangi į vertinimą nebuvo įtrauktos nanomedžiagos, patvirtinimas šioms medžiagoms netaikomas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalyje;

(8)

vertinant, ar dekano rūgštį galima naudoti 4-o tipo produktams gaminti, nebuvo įvertintas biocidinių produktų, kuriuose yra dekano rūgšties, naudojimas žaliavose ir gaminiuose, skirtuose tiesiogiai arba netiesiogiai liestis su maistu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 (4) 1 straipsnio 1 dalyje. Tokioms medžiagoms gali reikėti nustatyti „specifinius migracijos į maisto produktus lygius“, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 5 straipsnio 1 dalies e punkte. Todėl patvirtinimas tokioms medžiagoms neturėtų būti taikomas, nebent Komisija nustatytų tokius lygius arba pagal tą reglamentą būtų nustatyta, kad tokių lygių nustatyti nereikia;

(9)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir, jei reikia, Komisija galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos patvirtinimo atsiradusių reikalavimų;

(10)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/13

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1451/2007 (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (3) I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra s-metoprenas;

(2)

pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar S-metopreną galima naudoti 18-o tipo produktams (insekticidams, akaricidams ir kitiems nariuotakojų kontrolės produktams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede ir atitinkantiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede apibrėžtus 18-o tipo produktus, gaminti;

(3)

Airija paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2010 m. spalio 29 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. gruodžio 13 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(5)

remiantis ta ataskaita galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 18-o tipo produktai ir kurių sudėtyje yra s-metopreno, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus;

(6)

todėl s-metopreną galima patvirtinti kaip veikliąją medžiagą, skirtą 18-o produktų tipo biocidiniams produktams gaminti;

(7)

kadangi į vertinimą nebuvo įtrauktos nanomedžiagos, patvirtinimas šioms medžiagoms netaikomas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalyje;

(8)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir prireikus Komisija galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos patvirtinimo atsiradusių reikalavimų;

(9)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/16

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1451/2007 (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (3) I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra cinebas (zinebas);

(2)

pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar cinebą galima naudoti 21-o tipo produktams, kurie apibrėžti tos direktyvos V priede (puvimą stabdantys produktai) ir atitinka Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede apibrėžtus 21-o tipo produktus (nuo apaugimo apsaugančius produktus), gaminti;

(3)

Airija paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2011 m. kovo 29 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. gruodžio 13 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(5)

remiantis ta ataskaita galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 21-to tipo produktai ir kurių sudėtyje yra cinebo, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus, jei laikomasi šio reglamento priede nustatytų sąlygų. Todėl cinebą galima patvirtinti kaip veikliąją medžiagą, skirtą 21-o tipo biocidiniams produktams gaminti;

(6)

kadangi į vertinimą nebuvo įtrauktos nanomedžiagos, patvirtinimas šioms medžiagoms netaikomas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalyje;

(7)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir prireikus Komisija galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos patvirtinimo atsiradusių reikalavimų;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/19

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1451/2007 (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (3) I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra oktano rūgštis;

(2)

pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar oktano rūgštį galima naudoti 4-o tipo produktams (maisto ir pašarų dezinfektantams) ir 18-o tipo produktams (insekticidams, akaricidams ir kitiems nariuotakojų kontrolės produktams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede ir atitinkantiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede apibrėžtus 4-o ir 18-o tipo produktus, gaminti;

(3)

Austrija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2010 m. gruodžio 7 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitas ir rekomendacijas, kaip numatyta Reglamento Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitas. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. gruodžio 13 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į dvi vertinimo ataskaitas;

(5)

remiantis tomis ataskaitomis galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 4-o ir 18-o tipo produktai ir kurių sudėtyje yra oktano rūgšties, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus;

(6)

todėl oktano rūgštį galima patvirtinti kaip veikliąją medžiagą, skirtą 4-o ir 18-o produktų tipo biocidiniams produktams gaminti;

(7)

kadangi į vertinimą nebuvo įtrauktos nanomedžiagos, patvirtinimas šioms medžiagoms netaikomas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalyje;

(8)

vertinant, ar oktano rūgštį galima naudoti 4-o tipo produktams gaminti, nebuvo įvertintas biocidinių produktų, kuriuose yra oktano rūgšties, naudojimas žaliavose ir gaminiuose, skirtuose tiesiogiai arba netiesiogiai liestis su maistu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 (4) 1 straipsnio 1 dalyje. Tokioms medžiagoms gali reikėti nustatyti „specifinius migracijos į maisto produktus lygius“, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 5 straipsnio 1 dalies e punkte. Todėl patvirtinimas tokioms medžiagoms neturėtų būti taikomas, nebent Komisija nustatytų tokius lygius arba pagal tą reglamentą būtų nustatyta, kad tokių lygių nustatyti nereikia;

(9)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir prireikus Komisija galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos patvirtinimo atsiradusių reikalavimų;

(10)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/23

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad būtų galima įtraukti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (3) I, IA arba IB priedą, sąrašas. Šiame sąraše yra jodas;

(2)

pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar jodą galima naudoti 1-o tipo produktams (asmens higienos biocidiniams produktams), 3-io tipo produktams (veterinarinės higienos biocidiniams produktams), 4-to tipo produktams (maisto ir pašarų dezinfekantams) ir 22-to tipo produktams (balzamavimo ir taksiderminiams skysčiams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede ir atitinkantiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede apibrėžtus 1-o, 3-io, 4-to ir 22-o tipo produktus, gaminti;

(3)

įvertinus pateiktus duomenis padarytos išvados ir apie polivinilpirolidono jodą;

(4)

Švedija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2011 m. balandžio 20 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendacijas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(5)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. gruodžio 13 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(6)

remiantis ataskaita galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 1-o, 3-io, 4-to ir 22-o tipo produktai ir kuriuose yra jodo, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus, jei tenkinamos šio reglamento priede nurodytos sąlygos;

(7)

todėl jodą (įskaitant polivinilpirolidonjodą) galima patvirtinti kaip veikliąją medžiagą, skirtą 1-o. 3-io, 4-to ir 22-o tipo biocidiniams produktams gaminti;

(8)

kadangi į vertinimą nebuvo įtrauktos nanomedžiagos, patvirtinimas šioms medžiagoms netaikomas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalyje;

(9)

atliekant vertinimą nebuvo įvertintas biocidinių produktų, kuriuose yra jodo, naudojimas žaliavose ir gaminiuose, skirtuose tiesiogiai arba netiesiogiai liestis su maistu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 (4) 1 straipsnio 1 dalyje. Tokioms medžiagoms gali reikėti nustatyti specifinius migracijos į maisto produktus lygius, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 5 straipsnio 1 dalies e punkte. Todėl patvirtinimas tokioms medžiagoms neturėtų būti taikomas, nebent Komisija nustatytų tokius lygius arba pagal tą reglamentą būtų nustatyta, kad tokių lygių nustatyti nereikia;

(10)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir prireikus Komisija galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos patvirtinimo atsiradusių reikalavimų;

(11)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/27

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/29

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau tas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos;

(2)

reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka;

(4)

reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji;

(5)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų paskelbimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/32

(1)

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija ragina ratifikuoti tarptautines darbo konvencijas, kurias Tarptautinė darbo organizacija laiko atitinkančiomis šiandienos reikalavimus ir kuriose darbuotojų darbo sąlygų apsauga ir gerinimas yra svarbūs aspektai, ir taip prisidėti prie Europos Sąjungos pastangų propaguoti deramą darbą tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų;

(2)

dauguma 2011 m. Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijos Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams (toliau – Konvencija) taisyklių jau iš esmės yra įtrauktos į tokių sričių kaip socialinė politika, kova su diskriminacija, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir prieglobstis bei imigracija Sąjungos acquis;

(3)

Konvencijos nuostatos dėl namų ūkio darbuotojų migrantų apsaugos gali daryti poveikį laisvam darbuotojų judėjimui – sričiai, kurioje Sąjunga turi išimtinę kompetenciją;

(4)

dėl to tam tikros Konvencijos dalys priklauso Sąjungos kompetencijai ir valstybės narės negali prisiimti su šiomis dalimis susijusių įsipareigojimų nedalyvaujant Sąjungos institucijoms;

(5)

Europos Sąjunga Konvencijos ratifikuoti negali, nes tik valstybės narės gali būti jos šalimis;

(6)

šiomis aplinkybėmis valstybės narės ir Sąjungos institucijos privalo bendradarbiauti dėl Konvencijos ratifikavimo;

(7)

todėl Taryba turėtų įgalioti valstybes nares, kurios įpareigotos laikytis Sąjungos teisės aktų dėl minimalių darbo sąlygų srities reikalavimų, ratifikuoti Konvenciją Sąjungos interesų labui,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/33

(1)

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija ragina ratifikuoti tarptautines darbo konvencijas, kurias Tarptautinė darbo organizacija laiko atitinkančiomis šiandienos reikalavimus, ir taip prisidėti prie Europos Sąjungos pastangų propaguoti deramą darbą – darbuotojų sveikatos ir saugos apsauga ir gerinimas yra svarbūs jo aspektai – tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų;

(2)

1990 m. Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijos Nr. 170 dėl saugumo darbe naudojant chemines medžiagas (toliau – Konvencija) III dalyje pateiktos taisyklės iš esmės yra įtrauktos į Sąjungos acquis dėl klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinės praktikos derinimo, kuris plėtojamas nuo 1967 m. ir toliau konsoliduojamas;

(3)

dėl to tam tikros Konvencijos dalys priklauso Sąjungos kompetencijai ir valstybės narės negali dėl šių dalių prisiimti įsipareigojimų nedalyvaujant Sąjungos institucijoms;

(4)

Europos Sąjunga Konvencijos ratifikuoti negali, nes tik valstybės narės gali būti jos šalimis;

(5)

šiomis aplinkybėmis valstybės narės ir Sąjungos institucijos privalo bendradarbiauti dėl Konvencijos ratifikavimo;

(6)

todėl Taryba turėtų įgalioti valstybes nares, kurios įpareigotos laikytis Sąjungos teisės aktų dėl klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinės praktikos derinimo, ratifikuoti Konvenciją Sąjungos interesų labui,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/34

(1)

Lisabonos sutartimi sustiprintas Europos Sąjungos piliečių politinis vaidmuo, sukurtas glaudus piliečių tarpusavio ryšys, užtikrinama galimybė piliečiams naudotis savo politinėmis teisėmis ir dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija ir kad kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinami šie principai, nustatyta, kad piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente ir kad valstybių ar Vyriausybių vadovai ir Vyriausybės, kurios atstovauja valstybėms narėms Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje, pačios yra demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar savo piliečiams;

(2)

pagal SESV 20 straipsnį Sąjungos pilietybė papildo valstybės pilietybę;

(3)

SESV 21 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 straipsniu ES piliečiams suteikta pagrindinė teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje;

(4)

šios rekomendacijos tikslas – sustiprinti ES piliečių, pasinaudojusių savo teise laisvai judėti Sąjungoje, teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos ir valstybių narių gyvenime;

(5)

kaip pabrėžiama 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje (1), viena iš problemų, kurias atlikdami savo politinį vaidmenį patiria Sąjungos piliečiai iš tam tikrų valstybių narių, yra tai, kad tam tikrą laiką pagyvenę kitoje valstybėje narėje jie netenka teisės balsuoti savo gimtosios šalies nacionaliniuose rinkimuose;

(6)

šiuo metu nė viena valstybė narė nevykdo bendros politikos, pagal kurią teisė balsuoti nacionaliniuose rinkimuose būtų suteikiama kitų valstybių narių piliečiams. Todėl balsavimo teisės netekę ES piliečiai paprastai negali balsuoti jokios valstybės narės nacionaliniuose rinkimuose;

(7)

galima sakyti, kad esama padėtis yra nesuderinama su esmine Sąjungos pilietybės idėja, t. y. kad ji papildo nacionalinę pilietybę ir turėtų suteikti Sąjungos piliečiams dar daugiau teisių – o nagrinėjamais atvejais pasinaudojus teise laisvai judėti galima netekti teisės dalyvauti politiniame gyvenime;

(8)

be to, nors tokiu būdu balsavimo teisės netekę Sąjungos piliečiai išsaugo teisę rinkti Europos Parlamento narius, jie negali dalyvauti nacionaliniuose šalies Vyriausybės formavimo procesuose, o Vyriausybės nariai sudaro Tarybą, vieną iš ES teisės aktų leidyboje dalyvaujančių institucijų;

(9)

Sąjungos piliečių nuomone, toks teisės balsuoti savo pilietybės šalies nacionaliniuose rinkimuose praradimas dėl to, kad jie pasinaudojo teise persikelti į kitą ES šalį, yra jų politinių teisių spraga;

(10)

2013 m. ES pilietybės ataskaitoje „ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“ (2) Komisija pabrėžė, kad visapusis Sąjungos piliečių dalyvavimas visų lygmenų demokratiniame Sąjungos gyvenime yra pati Sąjungos pilietybės esmė. Komisija pranešė pasiūlysianti konstruktyvių priemonių, kurios leistų kitoje valstybėje narėje gyvenantiems ES piliečiams visapusiškai dalyvauti demokratiniame ES gyvenime kartu išsaugant teisę balsuoti savo kilmės šalies nacionaliniuose rinkimuose;

(11)

balsavimo teisė yra pagrindinė pilietinė teisė. Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad teisė balsuoti – ne privilegija. Bet koks bendras, automatinis ir nediferencijuotas nukrypimas nuo visuotinių rinkimų principo kelia grėsmę taip išrinktos teisėkūros institucijų ir jų leidžiamų įstatymų demokratiniam teisėtumui (3). Todėl demokratinė valstybė turi mąstyti vadovautis įtraukumo principais. Be to, Teismas padarė išvadą, kad vyrauja aiški tendencija leisti šalyje negyvenantiems piliečiams balsuoti, nors bendro europinio požiūrio šiuo klausimu dar nėra;

(12)

šiuo metu tam tikrose valstybėse narėse taikomos nuostatos yra tokios, kad kitoje valstybėje narėje gyvenantys Sąjungos piliečiai gali prarasti balsavimo teisę vien dėl to, kad tam tikrą laiką gyvena užsienyje. Jos grindžiamos prielaida, kad tam tikrą laiką pagyvenęs užsienyje, asmuo atitrūksta nuo savo gimtosios šalies politinių procesų. Tačiau ši prielaida pasitvirtina ne visais atvejais. Todėl reikėtų suteikti piliečiams, kuriems gresia netekti balsavimo teisės, galimybę įrodyti, kad jie toliau domisi politiniu gyvenimu valstybėje narėje, kurios pilietybę turi;

(13)

kitoje valstybėje narėje gyvenantys Sąjungos piliečiai gali visą gyvenimą išlaikyti glaudžius ryšius su savo kilmės šalimi ir toliau justi išrinktų įstatymų leidėjų priimamų teisės aktų poveikį. Dėl plačiai paplitusios tarptautinės prieigos prie televizijos programų, galimybės naudotis internetu ir kitomis tinklo ir mobiliojo ryšio technologijomis pasidarė kaip niekad paprasta atidžiai sekti gimtosios valstybės narės socialinį ir politinį gyvenimą ir jame dalyvauti;

(14)

politikos, dėl kurios iš piliečių atimamos balsavimo teisės, pagrindus reikėtų iš naujo įvertinti atsižvelgiant į technologijų pokyčius, esamą Europos integracijos padėtį ir vyraujančias tendencijas skatinti visuotinį dalyvavimą politiniame gyvenime, taip pat į tai, kad teisė dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime ir teisė laisvai judėti yra nepaprastai svarbios;

(15)

įtraukesnis ir proporcingas požiūris reikštų, kad piliečiams, kurie naudojasi savo teise laisvai judėti ir gyventi Sąjungoje, būtų užtikrinta galimybė išsaugoti teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose įrodžius, kad jie toliau domisi politiniu gyvenimu valstybėje narėje, kurios pilietybę turi;

(16)

aktyvus asmens veiksmas, pavyzdžiui, prašymas užregistruoti jį kilmės valstybės narės rinkėjų sąraše turėtų būti laikomas tinkamu kriterijumi – ir paprasčiausia priemone įrodyti, kad asmuo toliau domisi šalies politiniu gyvenimu, tačiau valstybės narės taip pat gali reikalauti tokius prašymus po nustatyto laiko atnaujinti, taip patvirtinant savo interesų tęstinumą;

(17)

kad užsienyje esantys piliečiai patirtų kuo mažesnę naštą, prašymus užregistruoti rinkėjų sąraše arba palikti jame turėtų būti leidžiama pateikti elektroninėmis priemonėmis;

(18)

svarbu užtikrinti, kad į kitą valstybę narę persikeliantys ar ten gyvenantys piliečiai būtų laiku ir tinkamai informuojami apie sąlygas, kuriomis jie gali išsaugoti savo balsavimo teises, ir apie praktinius veiksmus, kurių tam reikia imtis,

1.

Valstybės narės, kurių politika riboja jų piliečių teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose remiantis vien tik gyvenamosios vietos sąlyga, piliečiams, kurie naudojasi savo teise į laisvą judėjimą ir gyvenimą Sąjungoje, turėtų leisti įrodyti, kad jie toliau domisi politiniu gyvenimu savo pilietybės valstybėje narėje, taip pat pateikdami prašymą palikti juos rinkėjų sąraše, taip išsaugodami savo balsavimo teisę.

2.

Valstybės narės, leidžiančios kitoje valstybėje narėje gyvenantiems savo piliečiams išsaugoti teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose pateikus prašymą palikti juos rinkėjų sąraše, gali nustatyti proporcingas papildomas priemones, kaip antai reikalavimą kas kažkiek laiko tokį prašymą atnaujinti.

3.

Valstybės narės, leidžiančios kitoje valstybėje narėje gyvenantiems savo piliečiams išsaugoti teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose pateikus prašymą užregistruoji juos rinkėjų sąraše arba palikti juos jame, turėtų užtikrinti, kad visus tokius prašymus būtų leidžiama pateikti elektroninėmis priemonėmis.

4.

Valstybės narės, kurių piliečiai, gyvenantys kitoje valstybėje narėje, gali prarasti teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, turėtų laiku ir tinkamai juos informuoti apie tai, kokias sąlygas jie turi tenkinti ir kokių praktinių veiksmų imtis, kad išsaugotų teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/36

(1)

2004 m. rugsėjo 16 d. Gairių ECB/2004/18 dėl eurų banknotų pirkimo (1) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena Eurosistemos pirkimo procedūra (single Eurosystem tender procedure, SETP) turėjo būti pradėta ne vėliau kaip 2012 m. sausio 1 d.;

(2)

Gairių ECB/2004/18 2 straipsnio 1 dalis buvo iš dalies pakeista 2011 m. kovo 18 d. Gairėmis ECB/2011/3, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2004/18 dėl eurų banknotų pirkimo (2), ir kuriose nustatyta, kad SETP pradedama ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d., nebent Valdančioji taryba priima sprendimą dėl kitos pradžios datos;

(3)

pagal Gairių ECB/2004/18 21 straipsnį Valdančioji taryba peržiūri Gaires ECB/2004/18 2008 m. pradžioje, o paskui kas dvejus metus;

(4)

Valdančioji taryba, vykdydama naujausią Gairių ECB/2004/18 peržiūrą, nusprendė nustatyti vėlesnę SETP pradžios datą, nes pasikeitė numatytos SETP pradžios datos nustatymo prielaidos;

(5)

todėl Gairės ECB/2004/18 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/37

(1)

2012 m. rugsėjo 25 d. Teisingumo Teismas priėmė naują Procedūros reglamentą, kurio struktūra ir turinys pakeisti, palyginti su ankstesniu juo panaikintu reglamentu. Šie pakeitimai pirmiausia susiję su naujajame Procedūros reglamente vartojamais terminais ir su procedūra, taikoma nemokamos teisinės pagalbos skyrimo atveju. Todėl būtina, kad šie pakeitimai atsispindėtų Papildomo reglamento tekste;

(2)

kelioms valstybėms narėms paskyrus naujas institucijas, kompetentingas spręsti Papildomo reglamento 2, 4 ir 6 straipsniuose nurodytus klausimus, ir Bulgarijos Respublikai, Rumunijai ir Kroatijai atitinkamai 2007 m. sausio 1 d. ir 2013 m. liepos 1 d. įstojus į Europos Sąjungą, taip pat iškilo būtinybė atnaujinti trijuose šio reglamento prieduose pateikiamus sąrašus;

2013 m. gruodžio 17 d. Tarybai patvirtinus,