12.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/1

(1)

Šiuo metu į Bendriją eksportuojamoms tam tikroms elektroninėms svarstyklėms (ELS), kurių kilmės šalis yra Taivanas, taikomi galutiniai antidempingo muitai, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 2605/2000 (2). Pagal šį reglamentą antidempingo muitai taip pat buvo nustatyti ELS, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika ir Korėjos Respublika, importui. Antidempingo priemonės taip pat taikomos elektroninėms svarstyklėms, kurių kilmės šalys – Japonija ir Singapūras (3).

(2)

Nustačius galutinius antidempingo muitus elektroninėms svarstyklėms, kurių kilmės šalis yra Taivanas, Komisija iš Taivano bendrovės „Charder Electronic Co., Ltd.“ (toliau – Charder) gavo prašymą pradėti Reglamento (EB) Nr. 2605/2000 peržiūrą naujajam eksportuotojui pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Ši bendrovė teigė, kad ji nėra susijusi nė su vienu Taivano eksportuojančiu gamintoju, kuriam taikytinas galiojantis antidempingo muitas elektroninėms svarstyklėms. Bendrovė taip pat teigė, kad ji neeksportavo elektroninių svarstyklių į Bendriją pirminiu tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. rugpjūčio 31 d.), ir pradėjo eksportuoti ELS į Bendriją vėliau.

(3)

Komisija ištyrė bendrovės „Charder“ pateiktus įrodymus ir nutarė, kad jų pakanka, norint pradėti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir po to, kai atitinkamos Bendrijos pramonės srities atstovams buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas, paskelbė Reglamentą (EB) Nr. 2034/2003 (4), kuriuo, atsižvelgdama į „Charder“ prašymą, inicijavo Reglamento (EB) Nr. 2605/2000 peržiūrą ir pradėjo tyrimą.

(4)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2034/2003, kuriuo buvo pradėta peržiūra, buvo panaikintas 13,4 % antidempingo muitas, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 2605/2000 bendrovės „Charder“ pagamintų ELS importui. Tuo pat metu pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį muitinės tarnyboms buvo nurodyta imtis atitinkamų priemonių tokio importo registravimui.

(5)

Gaminys, kurio atžvilgiu atliekama ši peržiūra, yra toks pat kaip ir pirminiame tyrime, t. y. mažmeninėje prekyboje naudoti skirtos elektroninės svarstyklės, kurių maksimali svėrimo galia yra 30 kg, su integruotu skaitmeniniu ekranu, rodančiu svorį, vieneto kainą ir mokėtiną sumą (su galimybe šiuos duomenis išspausdinti arba be jos), paprastai deklaruojamas pagal KN kodą ex 8423 81 50 (TARIC kodas 8423815010), ir kurio kilmės šalis yra Taivanas.

(6)

Komisija oficialiai pranešė bendrovei „Charder“ ir eksportuojančios šalies atstovams apie tai, kad pradėta peržiūra. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(7)

Komisija taip pat išsiuntė bendrovei „Charder“ klausimyną ir iki nustatyto termino gavo atsakymus. Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint nustatyti dempingą. Taip pat „Charder“ ir vienos Bendrijos bendrovės, importuojančios „Charder“ gaminius (toliau – importuotojas), patalpose buvo surengtas patikrinimo vizitas.

(8)

Dempingo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(9)

Tyrimas patvirtino, kad bendrovė „Charder“ neeksportavo aptariamo gaminio pirminiu tiriamuoju laikotarpiu.

(10)

Be to, „Charder“ sugebėjo įrodyti, kad ji nėra susijusi su jokiais Taivano eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Taivanyje pagamintų elektroninių svarstyklių importui.

(11)

Vis dėlto, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalis taip pat reikalauja, kad naujas eksportuotojas, pasibaigus pirminiam tiriamajam laikotarpiui, būtų eksportavęs aptariamą gaminį į Bendriją arba kad jis sugebėtų įrodyti, jog yra prisiėmęs neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą eksportuoti į Bendriją didelį aptariamo gaminio kiekį. Šia prasme buvo nustatyta, kad gaminiai, kuriuos „Charder“ pagamino ir eksportavo į Bendriją tiriamojo laikotarpio metu ir kurie buvo deklaruoti kaip aptariami gaminiai, nebuvo tinkami parduoti galutiniam naudotojui. Nors tuos gaminius „Charder“ ir importuotojas deklaruodavo kaip aptariamus gaminius, buvo nustatyta, kad tai buvo nebaigti gaminiai, turintys kitokias fizines savybes nei aptariami gaminiai. Tuos nebaigtus gaminius toliau apdorodavo importuotojas, iš jų padarydamas elektronines svarstykles. Taip pat būtina pažymėti, kad nė vienos iš tokių toliau apdorotų svarstyklių nebuvo parduotos TL metu. Dėl šių priežasčių tie importuoti gaminiai negali būti priskiriami aptariamiems gaminiams. Be to, „Charder“ neįrodė, kad turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti reikšmingą tokių gaminių kiekį į Bendriją.

(12)

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių daroma išvada, kad „Charder“ nesugebėjo įrodyti, jog ji iš tiesų atitinka tuos kriterijus, kurie leistų pripažinti ją nauju eksportuotoju pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

(13)

Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus peržiūra turi būti nutraukta nekeičiant bendrovei „Charder“ taikytino muito lygio – jis turi likti toks, kaip šalies mastu taikomas antidempingo muito tarifas, nustatytas pirminio tyrimo metu, t. y. 13,4 %.

(14)

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių bendrovei „Charder“ taikytinas antidempingo muitas turi būti surinktas atgaline tvarka už importuotus gaminius, kurie turėjo būti registruojami pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2034/2003 3 straipsnį.

(15)

Visos suinteresuotos šalys buvo informuotos apie svarbiausius faktus ir svarstymus, kurių pagrindu buvo nuspręsta nutraukti čia minimą peržiūrą ir atgaline tvarka skirti sumokėti antidempingo muitą importuotiems ir registruotiems gaminiams. Dėl paskelbtų faktų ir svarstymų nebuvo pareikšta jokių pretenzijų.

(16)

Todėl ši peržiūra nutraukiama nedarant jokių Reglamento (EB) Nr. 2605/2000 pakeitimų,

12.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/4

(1)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 988/2004 (2) („laikinasis reglamentas“) nustatė laikinuosius antidempingo muitus okoumé faneros, kuri apibrėžiama kaip fanera, susidedanti vien tik iš medžio lakštų, kurių kiekvienas sluoksnis neviršija 6 mm pločio, ir yra mažiausiai vienas išorinis okoumé sluoksnis, priklausanti KN kodui ex 4412 13 10, kurios kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika („KLR“), importui.

(2)

Primenama, kad dempingo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. („tiriamasis laikotarpis“ arba „TL“). Tendencijų, susijusių su žalos analize, tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos („nagrinėjamas laikotarpis“).

(3)

Įvedus laikinąjį antidempingo muitą okoumé faneros, kurios kilmės šalis yra KLR, importui, kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė savo komentarus raštu. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė pasisakyti žodžiu.

(4)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą, jos nuomone, Komisijos galutinėms išvadoms reikalingą informaciją. Įvedus laikinąsias priemones, buvo nuvykta į Ekol Kontraplak patalpas Taskopru, Turkijoje, ir atliktas patikrinimas vietoje, atsižvelgiant į tai, kad Turkija buvo laikoma galima panašia šalimi normaliosios vertės nustatymui.

(5)

Visos šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir svarstymus, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti įvesti galutinius antidempingo muitus ir galutinį sumų, užtikrintų laikinaisiais muitais, rinkimą. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, kurio metu galima pateikti pareiškimus nagrinėjamu klausimu.

(6)

Šalių žodžiu ir raštu pateikti komentarai buvo apsvarstyti ir, kur tinkama, atitinkamai pakoreguotos išvados.

(7)

Aptariamas produktas yra fanera, susidedanti vien tik iš medžio lakštų, kurių kiekvienas sluoksnis neviršija 6 mm pločio, yra mažiausiai vienas išorinis okoumé sluoksnis, kurios kilmės šalis yra KLR, ir kuri dabartiniu metu yra klasifikuojama KN kodu ex 4412 13 10. Šis apibrėžimas apibūdina tiek fanerą, sudarytą vien tik iš okoumé („grynas okoumé“), tiek fanerą su vienu ar dviem išoriniais sluoksniais, pagamintais iš okoumé („sluoksniuotas okoumé“), kai vidiniai sluoksniai sudaromi iš kitų medžio rūšių.

(8)

Keletas importuotojų įrodinėjo, kad grynas okoumé ir sluoksniuotas okoumé negali būti laikomi tuo pačiu produktu, kadangi vidinio sluoksnio sudėtis ryškiai įtakoja faneros charakteristikas. Be to, buvo įrodinėjama, kad šie produktai žymiai skiriasi savo kaina ir pritaikymu.

(9)

Nuo pat tyrimo pradžios buvo pripažinta, kad okoumé fanera yra gaminama įvairių tipų ir plačiai pritaikoma statybose, baldų gamyboje, transporto ir kitose pramonės srityse. Kai kuriose srityse reikalingas tam tikras okoumé faneros tipas, kai tuo tarpu kitose srityse skirtingi produkto tipai gali pakeisti vienas kitą. Tačiau svarbiausia okoumé medžio charakteristika yra ta, kad jis gali būti lupamas labai dideliais medžio sluoksniais be šakų ar kitų pažeidimų, todėl pagaminta fanera yra geros apdailos, paviršius yra vienalytis ir be sudūrimų. Reiškia, kad okoumé faneros pagrindinės charakteristikos, dėl kurių ji yra unikali, lyginant su kitais faneros tipais, matyti išoriniuose sluoksniuose.

(10)

Vidiniai faneros sluoksniai gali būti gaminami iš įvairių tropinio arba vidutinio klimato zonose augančių medžio rūšių. Gamindami fanerą vien tik iš tropinių miškų medžių, okoumé faneros gamintojai paprasčiausiai naudoja okoumé vidiniuose sluoksniuose dėl natūralaus gamybos proceso, o ne dėl tam tikrų okoumé charakteristikų, lyginant su kitais tropiniais medžiais. Aišku, kad medienos ar kelių medienos rūšių, naudojamų vidiniams faneros sluoksniams, tipas veikia galutinio produkto kainą, jo savybes ir tinkamumą tam tikroms sritims. Tačiau manoma, kad šiuos aspektus galima adekvačiai nagrinėti, išskiriant skirtingus produkto tipus tyrimo kontekste, tam kad vertinant dempingą ir žalą, būtų lyginamos tik identiškų faneros tipų kainos. Tyrime naudojama produkto kodų sistema tarp kitų charakteristikų atskiria gryną okoumé nuo sluoksniuoto okoumé. Todėl teiginys, kad grynas okoumé ir sluoksniuotas okoumé negali būti laikomi tuo pačiu produktu, buvo atmestas.

(11)

Laikinajame reglamente buvo nuspręsta tyrime nenagrinėti plėvele padengtos okoumé faneros, remiantis laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 19 punkte išvardytomis priežastimis. Plėvele padengta okoumé fanera yra gaminama iš grynos arba iš sluoksniuotos okoumé faneros, padengtos kitų medžiagų plėvele. Bendrijos pramonė įrodinėjo, kad šie produktai neturėtų būti išskiriami, kadangi jie yra toje pačioje, kaip ir kiti okoumé produktai, rinkoje. Tačiau dėl to, kad medžio paviršių dengia plėvelė, pirmiau minėtos svarbiausios okoumé faneros charakteristikos, t. y. išorinis vaizdas, nėra tokios svarbios. Todėl plėvele dengta okoumé fanera neturi tų pačių fizinių ir techninių charakteristikų kaip aptariamas produktas. Dar daugiau, plėvele dengta okoumé fanera, skirtingai nei aptariamas produktas, dažniausiai yra skiriama tik vienai sričiai, būtent betono liejimui. Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas.

(12)

Nesant kitų komentarų, patvirtinamos išvados dėl produkto apibrėžimo, išdėstytos laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 18 ir 19 punktuose.

(13)

Keletas šalių teigė, kad yra toks didžiulis skirtumas tarp produkto, pagaminto KLR, ir produkto, pagaminto Europos bendrijos pramonės ir parduodamo Europos bendrijoje, kad šie produktai negali būti laikomi panašiais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. Konkrečiai, buvo teigiama, kad:

(14)

Atsižvelgiant į pirmąsias tris charakteristikas, nurodytas konstatuojamosios dalies 13 punkto a–c papunkčiuose, tyrimas parodė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai, kaip ir Bendrijos pramonė, parduoda ir gryną, ir sluoksniuotą okoumé fanerą ir vidiniam, ir išoriniam naudojimui bei įvairaus dydžio plokštes. Kadangi šios charakteristikos paprastai nurodomos pardavimo dokumentuose, jie buvo įtraukti į produkto kontrolės numerį („PKN“) dempingo ir žalos skirtumų apskaičiavimui. Todėl, kalbant apie šias charakteristikas, pilnai atsižvelgiama į visus skirtumus ir tik panašūs produktai yra lyginami.

(15)

Ketvirtoji charakteristika, paminėta konstatuojamosios dalies 13 punkto d papunktyje, nebuvo įtraukta į PKN, kadangi ji nebuvo paminėta daugumoje sandėrių dokumentų, kuriais tyrimo metu galėjo naudotis Komisija. Remiantis sandėriais, kuriuose buvo nurodomas plokščių priekinės pusės kokybės lygis, buvo nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai, kaip ir Bendrijos pramonė, parduoda įvairios kokybės produktus ir kad Bendrijos pramonės panašūs produktai paprastai nėra aukštesnės kokybės negu Kinijos eksportuojančių gamintojų.

(16)

Paskutinės trys charakteristikos, paminėtos konstatuojamosios dalies 13 punkto e–g papunkčiuose, taip pat nebuvo įtrauktos į PKN, kadangi nebuvo paminėtos daugumoje sandėrių duomenų. Tačiau buvo pripažinta, kad daugumos eksportuojamų produktų iš KLR plokštės priekinė pusė yra siauresnė negu panašių produktų iš Bendrijos. Analogiškai, neturėtų būti ignoruojami klijavimo kokybės ir vidinių sluoksnių skirtumai bei kiti skirtumai, darantys pirkėjams įtaką. Todėl šie skirtumai buvo pakoreguoti, skaičiuojant kainų numušimo lygius ir žalos skirtumus, kaip nurodyta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 80 punkte.

(17)

Reikėtų taip pat pažymėti, kad šie kokybės skirtumai nėra pakankami, kad pirkėjai susidarytų nuomonę, kad KLR eksportuojami produktai yra visiškai kitokie produktai. Atvirkščiai, tyrimas nurodė konkrečius atvejus, kai Europos rinkoje buvo perkami kinų eksporto, o ne Bendrijos pramonės pagaminti produktai.

(18)

Todėl daroma išvada, kad į nepagrįstus skirtumus tarp aptariamo ir Bendrijos pramonės gaminamo ir parduodamo Europos bendrijoje produkto, kiek buvo parodyta, buvo visiškai atsižvelgta arba PKN, arba juos koreguojant. Kadangi šie skirtumai jokiu būdu nekeičia fakto, kad aptariamas produktas ir Bendrijos pramonės gaminamas ir parduodamas Europos bendrijoje produktas turi tas pačias pagrindines charakteristikas ir pritaikymą, teiginys, kad aptariamas produktas ir Bendrijos pramonės gaminamas ir parduodamas Europos bendrijoje yra nepanašūs, turi būti atmestas.

(19)

Nesant kitų komentarų dėl panašaus produkto, patvirtinamas laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 20 punktas.

(20)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo suteiktas RER, pareiškė, kad Komisija neatsižvelgė į komentarus, kuriuos jis pateikė po Komisijos sprendimo paskelbimo. Tačiau jo argumentai buvo išnagrinėti ir aiškiai aptarti laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 29–32 punktuose. Todėl šis skundas buvo atmestas.

(21)

Kitas eksportuojantis gamintojas, laikomas nebendradarbiaujančiu, ginčijosi, kad bendradarbiavo su Komisija. Reikėtų pažymėti, kad tas pats ginčas, tos pačios bendrovės sukeltas po Komisijos sprendimo paskelbimo dėl RER, buvo specialiai išnagrinėtas laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 33–35 punktuose. Šis skundas taip pat buvo atmestas.

(22)

Nesant kitų komentarų, patvirtinami laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 21–35 punktai dėl rinkos ekonomikos režimo.

(23)

Nesant kitų komentarų, patvirtinami laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 36–40 punktai dėl individualaus režimo.

(24)

Vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pareiškė, kad tuopos sluoksnių pirkimo kainos apskaičiavimas, kaip paaiškinta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 49 punkte, buvo neteisingas, ir kad kai kurie nepagrįstai gauti mokesčių kreditai perkant juos, turėtų būti išskaičiuoti iš tos kainos. Toks teiginys apibrėžtu laiku turėtų būti paremtas svariais įrodymais. Tačiau bendrovė nesugebėjo pateikti pakankamų įrodymų dėl efektyvaus PVM apmokėjimo, nors buvo prašoma taip padaryti tyrimo jos patalpose metu. Todėl šis skundas turėjo būti atmestas.

(25)

Reikia pažymėti, kad dėl kanceliarijos klaidų buvo nežymiai koreguojami trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems suteiktas RER, pelno lygio apskaičiavimai, po to, kai buvo paskelbtas laikinasis reglamentas. Dėl to buvo nežymiai pakeista jiems apskaičiuota normalioji vertė.

(26)

Nesant kitų komentarų, patvirtinamos laikinosios išvados dėl normaliosios vertės nustatymo bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas RER, kaip apibrėžta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 41–51 punktuose.

(27)

Normaliosios vertės nustatymui KLR, kaip analogiška rinkos ekonomikos trečiąja šalimi laikinai buvo pasirinktas Marokas. Tačiau, kaip nurodyta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 56 punkte, trys eksportuojantys gamintojai pasisakė prieš šį pasirinkimą.

(28)

Komisijos tyrimas parodė, kad Maroko vidaus rinkoje buvo tik vienas gamintojas ir, be to, egzistavo aukštas importo muito mokestis. Todėl buvo nuspręsta toliau tirti, ar gali būti pasirinkta labiau tinkama analogiška šalis. Turkija, kurioje su Komisija sutiko bendradarbiauti vienas gamintojas, buvo numatyta kaip potenciali analogiška šalis.

(29)

Po laikinojo reglamento paskelbimo keletas importuotojų ir Kinijos eksportuojantys gamintojai pateikė daugiau komentarų dėl pirminio Maroko pasirinkimo. Jie tvirtino, kad Maroko, kaip analogiškos rinkos ekonomikos trečios šalies pasirinkimas, buvo netinkamas dėl įtariamo kokybės skirtumo tarp okoumé faneros, pagamintos Kinijos gamintojų ir okoumé faneros, pagamintos Maroke.

(30)

Buvo nustatyta, kad Turkijos rinkoje nebuvo įvesta aukštų muitų mokesčių ir kad keletas konkurentų gamino okoumé fanerą. Be to, tyrimas vėliau patvirtino, kad bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo pardavimai buvo žymūs ir pakankamai reprezentatyvūs, nustatant Kinijos eksportuojamo aptariamo produkto normaliąją vertę. Todėl buvo nuspręsta analogiška šalimi pasirinkti Turkiją.

(31)

Siekiant nustatyti, ar produktų, palyginamų su Kinijos eksportuojančių gamintojų parduodamais Bendrijoje, pardavimai Turkijos rinkoje buvo atlikti įprastomis prekybos sąlygomis, vietinė pardavimo kaina buvo lyginama su pilnomis gamybos sąnaudomis (t. y. prie pagaminimo sąnaudų pridedant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas). Kadangi didžioji dalis pardavimų apimčių tipų, parduodamų vietinėje rinkoje, buvo vykdomi įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo paremta vietine palyginamųjų produktų tipų kaina.

(32)

Fizinių skirtumų, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punkto nuostatomis, koregavimas normaliajai vertei buvo atliekamas, atsižvelgiant į klijų, naudotų Turkijoje parduodamiems palyginamiesiems produktų tipams ir aptariamam produktui, rūšių skirtumus.

(33)

Nesant kitų komentarų, patvirtinamos laikinos išvados dėl eksporto kainos nustatymo, kaip nurodyta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 60 ir 61 punktuose. Tačiau dėl eksporto kainų nustatymo nebendradarbiaujantiems eksportuotojams buvo priimtas toks pakeitimas: vietoj to, kad pagrindu būtų imamas ribotas pardavimų skaičius bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, buvo naudojamas visas bendrovės sluoksniuoto okoumé pardavimų kiekis, kuris – remiantis turima informacija – didžiajai Kinijos eksporto daliai buvo labiau reprezentatyvus.

(34)

Vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad transporto išlaidos buvo neteisingai išskaičiuojamos iš pardavimų, atliktų FOB sąlygomis. Tačiau šis koregavimas buvo padarytas tiktai po to, kai pardavimo verčių visuma buvo konvertuota į verčių visumą CIF sąlygomis, pagal su bendrove suderintą metodą. Todėl šis skundas turėjo būti atmestas.

(35)

Vienas eksportuojantis gamintojas prieštaravo jo eksporto kainų koregavimams atsižvelgiant į atidėtą nuolaidą, suteiktą vienam iš jo prekiautojų, kaip apibrėžta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 63 punkte. Eksportuotojas tvirtino, kad ši nuolaida jau atsispindėjo bendrovės pateikiamose kainose. Tačiau bendrovė tyrimo metu negalėjo to pademonstruoti. Todėl šis skundas turėjo būti atmestas.

(36)

Vienas eksportuojantis gamintojas ginčijo, kad jis parduodavo savo aptariamą produktą skirtingos kategorijos klientams eksportuojant ar vietos rinkoje ir kad bendrovės pateikti duomenys rodė žymius kainų skirtumus tarp įvairių kategorijų klientų. Jis reikalavo, kad būtų į tai tinkamai atsižvelgiama, skaičiuojant dempingą, koreguojant jo eksporto kainą prekybos lygiui, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą. Nors šis skundas atrodė pateisinamas, eksportuotojo reikalaujamas koregavimo lygis rėmėsi vieninteliu pavyzdžiu ir buvo palaikytas nebūdingu. Išanalizavus kainų duomenis, eksporto kainoms buvo nustatytas ir pritaikytas atitinkamas koregavimo lygis.

(37)

Priėmus kai kuriuos skundus, kaip nurodyta pirmiau, taip pat atnaujinus metodus ir apskaičiavimus, būtent dėl analogiškos šalies pasirinkimo, galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje nesumokėjus muito procentais, yra tokie:

(38)

Nesant kitų komentarų, patvirtinama dempingo skirtumo skaičiavimo visoje šalyje metodika, kaip apibrėžta konstatuojamosios dalies 67–69 punktuose. Dėl to, kad Turkija buvo naudojama kaip analogiška šalis, kaip nurodyta konstatuojamosios dalies 27–32 punktuose, buvo nustatytas naujas 66,7 % CIF kainos Bendrijos pasienyje nesumokėjus muito visos šalies dempingo lygis.

(39)

Nesant kitų komentarų, patvirtinamos laikinosios išvados dėl Bendrijos pramonės, kaip apibrėžta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 70–72 punktuose.

(40)

Nesant kitų komentarų, patvirtinamos laikinosios išvados dėl Bendrijos suvartojimo, kaip apibrėžta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 74–75 punktuose.

(41)

Norint išanalizuoti kainų numušimo lygį, laikinasis reglamentas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pridėjo 10 % koregavimą prie CIF kainos Bendrijos pasienyje. Šis koregavimas turėtų paaiškinti bendrai pripažintą, bet sunkiai nustatomą Bendrijos ir Kinijos gaminamos okoumé faneros kokybės skirtumą. Šio koregavimo pagrindas yra toks: Komisijos turima informacija dėl Kinijos gamintojų produkto pasiūlymų su plokštės priekinės dalies 1 mm arba 0,6 mm pločiu rodo, kad priekinės dalies pločio skirtumas gali reikšti kainų skirtumą nuo 3,5 % iki 5,5 %. Nesant tolesnės kiekybinės informacijos, galima protingai daryti prielaidą, kad kiti konstatuojamosios dalies 16 punkte minėti kokybės aspektai, būtent, klijų ir vidinių sluoksnių kokybė, gali turėti lyginamojo poveikio svarbą priekinės dalies pločiui. Todėl šių kokybės skirtumų kaupiamasis poveikis galėtų atitikti 10–15 % kainų skirtumo lygį. Tačiau reikėtų prisiminti, kad pirmiau minėti kokybės skirtumai negali būti patvirtinti sandėrių pagrindu, ir nepanašu, kad būtų taikomi visam eksportui iš KLR tyrimo laikotarpiu. Veikiau tyrimas parodė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai siūlo skirtingų ir besivystančios kokybės charakteristikų produktus.

(42)

Vienas importuotojas ginčijo, kad nuolaida turėtų būti 25 %, o ne 10 %, bet nepateikė jokių objektyvių įrodymų didesniems skaičiams. Esant tokioms sąlygoms, nėra priežasčių keisti požiūrį į laikinajame reglamente nurodytą požiūrį.

(43)

Nesant kitų komentarų, patvirtinamos laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 76–81 punktuose padarytos išvados.

(44)

Du eksportuojantys gamintojai abejojo dėl importo žalingo poveikio, nurodydami, kad kainos išliko gana stabilios, su nominaliu 3 % padidėjimu arba nedideliu sumažėjimu realiais terminais nagrinėjamu laikotarpiu. Tačiau reikėtų prisiminti, kad laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 91 punkte yra nurodytos skirtingų produktų tipų vidutinės kainos, kurių žemiausios labiausiai nukentėjo nuo Kinijos importo. Netgi jei šių žemiau vertinamų produktų kainos nukrito šio laikotarpio metu, kadangi jų santykis įvairiuose produktuose taip pat sumažėjo, bendra kubinio metro kaina nebūtinai sumažėjo. Toks Bendrijos gamintojų įvairių produktų pasikeitimas jau buvo nurodytas laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 91 punkte. Dar daugiau, tuo metu, kai Kinijos eksportas plūstelėjo į Bendrijos rinką, Bendrijos pramonė kilo iš nuosmukio, kuriam buvo būdinga sąlyginai žema pardavimo marža. Esant tokioms sąlygoms, Bendrijos pramonei nebuvo daug galimybių konkuruoti, nuleidžiant kainas, todėl, kaip nurodyta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 85–90 punktuose, daugiausiai žalos importas padarė savo apimtimi. Todėl pirmiau minėtas skundas turėjo būti atmestas.

(45)

Nesant kitų komentarų, patvirtinamos laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 82–99 punktuose padarytos išvados.

(46)

Nesant kitų komentarų dėl žalos išvadų, patvirtinamos padarytos išvados, kaip apibrėžta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 100–102 punktuose.

(47)

Du eksportuotojai teigė, kad nagrinėjamu laikotarpiu Bendrijos pramonės vidutinių vieneto sąnaudų padidėjimas buvo svarbus faktorius, kaip ir Bendrijos pramonės pelningumo pablogėjimas, iki tokio lygio, kad nutraukia priežastinį ryšį tarp dempingo ir žalos. Kaip nurodyta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 113 punkte, tyrimui atrinktų Bendrijos gamintojų sąnaudų augimas nėra atskirtas nuo visos Bendrijos sąnaudų ir kainų augimo. Tokio tipo sąnaudos kaip, pavyzdžiui, sąnaudos žaliavai, didėja, bet nėra išorinis faktorius, su kuriuo ši pramonės šaka negalėtų susidoroti, esant normalioms ekonominėms sąlygoms ir nesant stipraus kainų, ypač įvairių prekių importo, spaudimui. Dar daugiau, bent dalis stebimo vidutinių sąnaudų padidėjimo gali būti priskiriama mažesnio pajėgumo panaudojimui ir perėjimui prie brangesnių produktų tipų, kas savo ruožtu susiję su importo dempingo kainomis konkurencija. Todėl skundas negali būti priimtas.

(48)

Atsižvelgiant į trečiųjų šalių, išskyrus KLR, galimą importo efektą, laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 109 punkte pažymima, kad didesnių eksportuotojų, tokių kaip Gabonas ir Marokas, vidutinės kainos yra apie 50 % aukštesnės už KLR kainas ir todėl nelaikomos pagrindiniu žalos faktoriumi Bendrijos pramonei. Vienas importuotojas pabrėžė, kad šios dvi šalys eksportavo vien tiktai ar daugiausiai gryną okoumé, kai tuo tarpu didžiąją dalį eksporto iš KLR sudarė sluoksniuotas okoumé, kuris yra pigesnis. Nors ši pastaba gali būti teisinga, gryno ir sluoksniuoto okoumé kainų skirtumas tyrimo duomenimis sudarė apie 15 %, todėl tai nepateisina pirmiau minėto 50 % kainų skirtumo. Dar daugiau, laikinojo reglamento išvados, nurodančios, kad šių šalių rinkos akcijos yra daug žemesnės negu KLR ir kad jų eksporto apimtis ir kainos nagrinėjamu laikotarpiu buvo sąlyginai stabilios, įtikina. Todėl pirmiau paminėta pastaba nepaneigia išvados, kad importas iš šių trečiųjų šalių nepanaudojo tokio lygio konkurencinio spaudimo Bendrijos pramonei kaip KLR, ir nebuvo svarbiausia Bendrijos pramonės žalingos padėties priežastimi.

(49)

Tie patys eksportuotojai teigė, kad Bendrijos pramonės eksporto apimčių sumažėjimas, minėtas laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 111 punkte, nebuvo nereikšmingas ir šalia kitų faktų, nesusijusių su Kinijos eksportu, turėtų būti laikomas Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimo priežastimi. Nors Bendrijos pramonės eksportas iš tikrųjų sumažėjo per 3,5 metų beveik 2 000 MT, kaip aiškinama laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 111 punkte, šis sumažėjimas negali būti lyginamas su eksporto iš Kinijos poveikiu Bendrijos rinkai, kuris pasiekė daugiau negu 80 000 MT per 2,5 metų nuo 2 000 m. ir TL. Todėl skundas atmestas.

(50)

Nesant kitų komentarų dėl priežastinio ryšio, patvirtinamos išvados ir pasiekti susitarimai, kaip apibrėžta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 103–117 punktuose.

(51)

Du eksportuotojai teigė, kad Komisija savo atliktame Bendrijos interesų vertinime nesugebėjo pateikti priemonių poveikio naudotojams, prekybininkams ir vartotojams ekonominės analizės. Pirmiausiai reikėtų pažymėti, kad eksportuotojai nepatenka į Bendrijos interesų tyrimo kontekstą. Nežiūrint to, atsižvelgiant į ginčo medžiagą, reikėtų prisiminti, kad jokie naudotojai, prekybininkai ar vartotojai nebendradarbiavo tyrime ir nedalyvavo procesuose ir todėl Komisija neturėjo jokių specifinių duomenų tokio poveikio nustatymui. Todėl šis skundas negali būti priimtas.

(52)

Vienas importuotojas teigė, kad visos šalies 48,5 % muitas buvo draudžiamojo pobūdžio ir tai, kad Europoje yra ribotas skaičius okoumé produktų tiekėjų, atves prie to, kad Europoje nebus konkurencijos ir naudotojų pramonė patirs žalą. Kaip rašoma laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 125 punkte, antidempingo priemonės skirtos tiktai tam, kad atstatytų tą lygį, kurį užima šioje rinkoje, o ne atimtų teisę konkuruoti, kas turėtų būti užtikrinta, turint galvoje skirtingus gamintojus ir eksportuotojus iš kitų šalių, ne tik iš Kinijos. Todėl šis skundas turi būti atmestas.

(53)

Nesant kitos naujos pateiktos informacijos dėl Bendrijos interesų, patvirtinamos išvados ir pasiekti susitarimai, kaip apibrėžta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 118–127 punktuose.

(54)

Nesant kitų komentarų, patvirtinama metodika, naudojama žalos pašalinimo lygio nustatymui, kaip apibrėžta laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 128–132 punktuose.

(55)

Remiantis šia metodika, žalos pašalinimo lygis apskaičiuojamas norint nustatyti priemonių, kurios turi būti galutinai įvestos, lygį.

(56)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau minėta, ir pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, tam tikras antidempingo muitas turi būti įvestas pagal nustatytus dempingo skirtumus, kadangi buvo nustatyta, kad visiems eksportuojantiems gamintojams žalos skirtumai buvo didesni negu dempingo skirtumai.

(57)

Remiantis tuo, galutiniai muitai yra tokie:

(58)

Individualūs bendrovės antidempingo muitų dydžiai, nustatyti šiame reglamente, buvo nustatyti remiantis dabartinio tyrimo išvadomis. Todėl jie atspindėjo tyrimo metu buvusią padėtį šių bendrovių atžvilgiu. Šie muitų dydžiai (priešpastatyti visos šalies muitams, kurie taikomi „visoms kitoms bendrovėms“) yra išimtinai taikomi produktų, kurių kilmės šalis yra aptariama šalis ir yra pagaminti bendrovių bei minėtų specifinių juridinių subjektų, importui. Bet kokios kitos bendrovės, kuri nepaminėta šio reglamento juridinę galią turinčioje dalyje su jos pavadinimu ir adresu, įskaitant subjektus, susijusius su specialiai paminėtomis bendrovėmis, pagaminti importuojami produktai negali pasinaudoti šiais muitų dydžiais, ir jiems taikomi muitų dydžiai, taikomi „visoms kitoms bendrovėms“.

(59)

Bet kas, pretenduojantis į šiuos individualius bendrovės antidempingo muitų dydžius (t. y. pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos ar prekybos subjektą) turi kreiptis į Komisiją (3) su atitinkama informacija, ypač kai tai yra bet kokie bendrovės veiklos pasikeitimai, susiję su gamyba, vietiniai ir eksporto pardavimai, susiję, pavyzdžiui, su pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimais. Jei reikia, reglamentas bus pataisytas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitų dydžiai, sąrašus.

(60)

Norint sumažinti iki minimumo įstatymų pažeidimo riziką dėl žymaus nebendradarbiavimo lygio (80 %) ir didelio skirtumo tarp muitų sumų, manoma, kad šiuo atveju reikalingos specialiosios sąlygos, norint užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą.

(61)

Į šias specialias sąlygas įeina galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios reglamento priedo reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinės atstovams. Tiktai toks importas, kuris turės tokias sąskaitas faktūras, bus deklaruojamas pagal minėto gamintojo TARIC taikomus papildomus kodus. Importui, neturinčiam tokių sąskaitų faktūrų, bus taikomas likęs antidempingo muitas, taikomas visiems kitiems eksportuotojams. Suinteresuotos bendrovės taip pat buvo pakviestos reguliariai pateikti ataskaitas Komisijai, norint užtikrinti tinkamą okoumé faneros prekybos su Bendrija tęstinumą. Tais atvejais, kai ataskaitos nėra pateikiamos arba iš ataskaitų paaiškėja, kad priemonės nėra adekvačios, norint išvengti žalingo dempingo poveikio, gali reikėti inicijuoti tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai, inter alia, galėtų padėti ištirti poreikį panaikinti individualių muitų dydžius ir visos šalies muito kaip padarinio įvedimą.

(62)

Priėmus laikinąsias antidempingo priemones, vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pasiūlė įsipareigojimus pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau įmonės siūlomos minimalios kai kurių produktų eksporto kainos buvo tokios, kad jas taikant nebūtų pašalinamas žalingas dempingo poveikis. Todėl šis pasiūlymas negali būti priimtas.

(63)

Atsižvelgiant į surastą dempingo skirtumų dydį ir atsižvelgiant į Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį, manoma, kad yra būtina, jog sumos, renkamos kaip laikinasis antidempingo muitas, įvestas laikinuoju reglamentu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 988/2004, turi būti galutinai surenkamos iki dabartiniu reglamentu galutinai įvesto muito sumos dydžio, jei ši suma yra lygi arba žemesnė už laikinojo muito sumą. Kai galutiniai mokesčiai yra didesni už laikinuosius muitus, galutinai turėtų būti surinktos tik sumos, renkamos kaip laikinasis muitas.

(64)

Kaip nurodyta konstatuojamosios dalies 11 punkte, tyrimas neapėmė plėvele padengtos okoumé faneros. Kadangi laikinojo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje tokia išimtis nenustatyta, turėtų būti grąžintos visos sumos, užtikrintos dėl šio tipo produktų,

12.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/13

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

12.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/15

(1)

Europos ekonominės bendrijos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo dėl prekybos tekstilės gaminiais, parafuoto 1988 m. gruodžio 9 d. ir patvirtinto Tarybos sprendimu 90/647/EEB (2), su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Susitarimu pasikeičiant raštais, parafuotu 2000 m. gegužės 19 d. ir patvirtinu Tarybos sprendimu 2000/787/EB (3), 5 straipsnyje numatoma, kad galima atlikti perkėlimus iš vienų kvotos metų į kitus. Apie šias lankstumo nuostatas Pasaulio prekybos organizacijos Tekstilės monitoringo įstaigai buvo pranešta Kinijai įstojus į šią organizaciją.

(2)

2004 m. rugpjūčio 2 d. Kinijos Liaudies Respublika pateikė prašymą 2003 kvotos metų kiekius perkelti į 2004 kvotos metus.

(3)

Kinijos Liaudies Respublikos prašomiems atlikti perkėlimams taikomos Europos ekonominės bendrijos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo, parafuoto 1988 m. gruodžio 9 d. dėl prekybos tekstilės gaminiais, 5 straipsnio lankstumo nuostatos, kaip išdėstyta Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 VIII priedo 9 skiltyje.

(4)

Reikėtų patenkinti prašymą, atsižvelgiant į turimus kiekius.

(5)

Reikėtų, kad šis reglamentas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo tam, kad ūkio subjektai galėtų kuo greičiau tuo pasinaudoti.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tekstilės komiteto, įsteigto Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsniu, nuomonę,

12.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/18

(1)

Remiantis valstybių narių pranešimais, taikant Reglamento (EB) Nr. 896/2001 9 straipsnio 1 dalį, skiriami kiekiai yra 4 941 057,500 t visiems netradiciniams operatoriams A/B ir 479 315,000 t visiems netradiciniams operatoriams C.

(2)

Todėl reikia nustatyti procentus, kurie būtų taikomi nustatant skiriamus kiekius netradiciniams operatoriams pagal A/B ir C tarifines kvotas.

(3)

Tam, kad operatoriai turėtų pakankamai laiko pateikti prašymus 2005 m. pirmo ketvirčio licencijoms, šio reglamento sąlygos turi būti įgyvendintos nedelsiant,

a)

visiems netradiciniams operatoriams A/B – 9,12780 %;

b)

visiems netradiciniams operatoriams C – 17,21206 %.

12.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/19

(1)

1995 m. birželio 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 1422/95, nustatantis išsamias cukraus sektoriaus produkto melasos importo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies pakeičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (2) numato, kad melasos importo CIF kainos, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (3) yra „reprezentacinės kainos“. Ši kaina laikoma nustatyta už standartinę kokybę, apibrėžtą Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje.

(2)

Reprezentacinės kainos nustatomos remiantis visa Reglamento (EEB) Nr. 785/68 3 straipsnyje numatyta informacija, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 4 straipsnyje, o tam tikrais atvejais šias kainas galima nustatyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 875/68 7 straipsnyje pateiktą metodą.

(3)

Koreguojant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, reikia padidinti arba sumažinti kainas pagal siūlomos melasos kokybę, atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 785/68 6 straipsnio nuostatas.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto slenkstinė kaina ir jo reprezentacinė kaina, reikia nustatyti papildomus importo muitus, Reglamento (EB) Nr. 1422/95 3 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas nuo importo muitų, reikia nustatyti tam tikrus tų importo muitų dydžius.

(5)

Reikia nustatyti reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus minėtiems produktams pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

12.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/21

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už nedenatūruotą baltąjį cukrų ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus neperdirbtus, turi būti nustatytos atsižvelgiant į padėtį Bendrijos cukraus rinkoje ir pasaulinėje cukraus rinkoje, ypač į minėto reglamento 28 straipsnyje išvardintus kainų ir sąnaudų veiksnius. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad taip pat reikėtų atsižvelgti ir į siūlomo eksporto ekonominį aspektą.

(3)

Grąžinamoji išmoka už žaliavinį cukrų turi būti nustatyta už standartinę kokybę, kuri yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje. Ši grąžinamoji išmoka nustatoma remiantis ir sio Reglamento 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Karamelinis cukrus buvo apibrėžtas 1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2). Tokiu būdu apskaičiuojamas grąžinamosios išmokos už cukrų, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, dydis turi būti taikomas pagal jame esantį sacharozės kiekį ir turi būti nustatytas už kiekvieną jos kiekio procentą.

(4)

Tam tikrais atvejais grąžinamosios išmokos dydis gali būti nustatytas kitokio pobūdžio teisės aktais.

(5)

Grąžinamoji išmoka nustatoma kas dvi savaites. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamoji išmoka už minėto reglamento 1 straipsnyje numatytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(7)

Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs pagal preferencinį režimą vykdytas cukraus importas iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(8)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(9)

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į esamą padėtį cukraus sektoriaus rinkose, ypač į cukraus kursus biržose arba kainas Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

12.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/23

(1)

2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1327/2004 dėl 2004–2005 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso, siekiant nustatyti eksporto muitus ir (arba) grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2), numatyta vykdyti dalinius konkursus dėl tokio cukraus eksporto į trečiąsias šalis.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1327/2004 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didžiausias grąžinamosios išmokos dydis daliniame konkurse nustatomas pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į cukraus rinkos Bendrijoje bei pasaulinės cukraus rinkos padėtį ir numatomą raidą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

12.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/24

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengtas eksporto grąžinamąja išmoka, kuri būtų ne didesnė, negu leidžiama susitarimais, sudarytais laikantis Sutarties 300 straipsnio nuostatų.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1255/1999 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už to reglamento 1 straipsnyje nurodytus produktus, eksportuojamus esamos būklės, turėtų būti nustatytos, atsižvelgiant į:

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kainos Bendrijoje turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tas einamąsias kainas, kurios yra pačios palankiausios eksportui, o tarptautinių rinkų kainos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant visų pirma į:

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba specifinių tam tikrų rinkų reikalavimų gali reikėti nustatyti skirtingą grąžinamąją išmoką už to reglamento 1 straipsnyje nurodytus produktus priklausomai nuo paskirties vietos.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad produktų, už kuriuos skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, sąrašas ir šios išmokos dydis nustatomi ne rečiau kaip kartą per keturias savaites. Tačiau grąžinamosios išmokos suma gali išlikti tokia pati ilgiau kaip keturias savaites.

(6)

1999 m. sausio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 174/1999, nustatančio išsamias specialiąsias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 804/68 taikymo taisykles dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų (2), 16 straipsnyje numatyta, kad pieno produktų su cukraus priedais grąžinamoji išmoka lygi dviejų komponentų sumai. Pirmas komponentas yra tam, kad būtų atsižvelgta į produkte esantį pieno produkto kiekį, ir šis komponentas apskaičiuojamas dauginant bazinį grąžinamosios išmokos dydį iš visame produkte esančio pieno produkto kiekio. Kitas komponentas yra tam, kad būtų atsižvelgta į pridėtos sacharozės kiekį, ir šis komponentas apskaičiuojamas dauginant visame produkte esančios sacharozės kiekį iš grąžinamosios išmokos dydžio, taikytino tą dieną, kai eksportuojami 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (3), 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti produktai. Tačiau į pastarąjį komponentą atsižvelgiama tik tada, kai pridėtoji sacharozė buvo pagaminta iš Bendrijoje išaugintų cukrinių runkelių ir cukranendrių.

(7)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 896/84 (4), yra numatyta papildomų taisyklių dėl grąžinamųjų išmokų skyrimo keičiantis pieno metams. Šiose taisyklėse numatyta skirti skirtingas grąžinamąsias išmokas priklausomai nuo produktų pagaminimo datos.

(8)

Apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį už lydytus sūrius, būtina numatyti, kad tuo atveju, kai yra pridėta kazeino ir (arba) kazeinatų, į jų kiekį nereikėtų atsižvelgti.

(9)

Taikant šias taisykles dabartinei pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų kainoms Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas, kokios nurodomos priede.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,