EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2023 03 14

COM(2023) 148 final

2023/0077(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo siekiant patobulinti Sąjungos elektros energijos rinkos modelį iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/943 bei (ES) 2019/942 ir direktyvos (ES) 2018/2001 bei (ES) 2019/944

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2023) 58 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

• Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

1.1.Politikos aplinkybės

2021 ir 2022 m. smarkiai išaugo energijos kainos. Taip atsitiko dėl sumažėjusio dujų tiekimo, visų pirma po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, ir energijos panaudojimo kaip ginklo, taip pat dėl vidaus hidroenergijos ir branduolinės energijos trūkumo. Kainos taip pat padidėjo dėl išaugusios energijos paklausos, pasaulio energetikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos. Šį kainų padidėjimą netrukus pajuto namų ūkiai, pramonė ir įmonės visoje ES, o vyriausybės nedelsdamos ėmėsi veiksmų jam sušvelninti. Europos lygmeniu ES skubiai pateikė energijos kainų priemonių rinkinį 1 , kuriame numatytos priemonės aukštų kainų problemai spręsti, visų pirma atsižvelgiant į pažeidžiamiausius vartotojus (įskaitant pajamų rėmimą, mokesčių lengvatas, dujų taupymo ir laikymo priemones), taip pat planą „REPowerEU“, kuriame numatytos 2 tolesnės priemonės ir finansavimas energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai skatinti, siekiant mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Paskui buvo sukurta laikina valstybės pagalbos teikimo tvarka 3 , kad būtų galima taikyti tam tikras priemones didelių kainų poveikiui sušvelninti, griežta dujų laikymo tvarka 4 , veiksmingos dujų 5 ir elektros energijos paklausos mažinimo priemonės 6 , spartesni atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir tinklo leidimų išdavimo procesai 7 ir kainų ribojimo taisyklės, kad būtų išvengta nenumatyto pelno tiek dujų, tiek elektros energijos rinkose 8 .

Šios trumpalaikės priemonės padėjo valstybėms narėms įveikti tiesioginius energetikos krizės padarinius. Tačiau krizė taip pat parodė, kokie pažeidžiami yra vartotojai ir pramonės įmonės, be to paaiškėjo, kad mums trūksta atsparumo energijos kainų šuoliams atlaikyti. Įmonės ir piliečiai manė, kad poveikis, kurį elektros energijos kainų nustatymui daro iškastiniu kuru grindžiama gamyba, yra pernelyg didelis, o valstybių narių gebėjimas sušvelninti trumpalaikes kainas taikant ilgesnio laikotarpio sutartis pasirodė nepakankamas. Dėl šios priežasties 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos Pirmininkė paskelbė 9 , kad reikia iš esmės reformuoti elektros energijos rinkos modelį.

Nors ES energijos vidaus rinka duoda didžiulę naudą ir padeda užtikrinti ekonomikos augimą visoje Europoje, naujausia energetikos krizė parodė, kad energijos rinkos modelį orientuojant į trumpalaikius tikslus gali būti atitolstama nuo platesnių, ilgesnio laikotarpio tikslų. Trumpojo laikotarpio kainų įtraukimas į vartotojų sąskaitas sukėlė kainų šoką, o daugumos vartotojų sąskaitos už energiją padidėjo tris ar keturis kartus, net ir tada, kai vėjo ir saulės energijos sąnaudos mažėjo; dėl staigaus nepastovių ir didelių kainų poveikio bankrutavo kai kurie tiekėjai; daugybė daug energijos suvartojančių sektorių įmonių buvo priverstos užsidaryti. Todėl į pasiūlymą įtrauktas priemonių rinkinys, kuriuo siekiama sušvelninti trumpojo laikotarpio rinkų poveikį vartotojų mokamoms sąskaitoms už elektros energiją, visų pirma skatinant sutarčių sudarymą ilgesniam laikotarpiui, kad būtų gerinamas trumpojo laikotarpio rinkų veikimas siekiant geriau integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir didinti lankstumo svarbą, taip pat suteikti galių vartotojams ir juos apsaugoti.

Pastarojo meto kainų nepastovumas taip pat parodė, kad elektros energijos tinklo veikla nepakankamai lanksti, todėl kainos pernelyg dažnai nustatomos dujomis kūrenamų elektrinių, be to, apskritai stokojama lanksčios mažo anglies dioksido kiekio technologijų pasiūlos, o reguliavimas apkrova ir energijos kaupimas yra nepakankami. Kadangi į sistemą patenka daugiau vėjo ir saulės energijos, reikės sukurti lanksčias mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kad būtų galima suderinti kintamą pasiūlą ir kintamą paklausą. Kartu su šiuo pasiūlymu Komisija teikia rekomendacijas dėl kaupimo inovacijų, technologijų ir pajėgumų pažangos.

Žvelgiant plačiau, elektros energijos kainų priklausomybė nuo iškastinio kuro kainų parodė, kad, siekiant atsisakyti iškastinio kuro, reikia skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir didinti elektros energijos sistemos lankstumą. Planas „REPowerEU“ suteikia tokį postūmį atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir kartu skatina ekonomikos augimą bei kokybiškų darbo vietų kūrimą. Jis grindžiamas Europos žaliojo kurso siekiu didinti Europos konkurencingumą pasitelkiant inovacijas ir perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra glaudžiai suderintas su Komisijos žaliojo kurso pramonės planu. Siekiant palankesnių sąlygų investicijoms, kurių reikia atsižvelgiant į pastarojo meto nepastovias kainas, nekoordinuojamus intervencinius veiksmus reguliavimo srityje ir su tinklu bei reguliavimu susijusias kliūtis patekti į rinką, reikia imtis esminės reformos. Galiausiai, Konferencijos dėl Europos ateities galutinių rezultatų ataskaitoje piliečiai prašė ES institucijų imtis priemonių siekiant „didinti Europos energetinį saugumą ir stiprinti ES energetinę nepriklausomybę“ ir „mažinti ES priklausomybę nuo užsienio subjektų ekonomiškai strateginiuose sektoriuose“, įskaitant energetiką 10 .

1.2.Pasiūlymo tikslai

Pasiūlyme atsižvelgiama į vartotojų, pramonės ir investuotojų nuogastavimus dėl nepastovių trumpojo laikotarpio kainų, kurias lemia didelės iškastinio kuro kainos. Šiuo pasiūlymu bus optimizuotas elektros energijos rinkos modelis trumpojo laikotarpio rinkas papildant ilgesnio laikotarpio priemonėmis, kurios vaidins svarbesnį vaidmenį, taip sukuriant sąlygas vartotojams gauti naudos iš sutarčių, kuriose dažniau nustatytos fiksuotos kainos, ir palengvinant investicijas į švarias technologijas. Galiausiai tai reikš, kad reikės gaminti mažiau energijos iš iškastinio kuro, o dėl mažų sąnaudų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos naudojimu, ateityje, kilus iškastinio kuro krizei, vartotojai mokės mažesnes kainas.

Pasiūlyme pateikiamos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus nuo tokio nepastovumo, suteikti jiems daugiau galių rinktis sutartis ir suteikti daugiau tiesioginės prieigos prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos. Siekiant geresnių investavimo sąlygų įmonėms, visų pirma toms, kurios stengiasi taikyti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdus, pasiūlyme numatomos priemonės, kuriomis siekiama pažaboti trumpalaikių kainų šuolių poveikį sudarant elektros energijos pirkimo sutartis ir nustatant didesnius rizikos ribojimo įpareigojimus energijos tiekėjams. Jame taip pat siūlomos priemonės, kaip pagerinti kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos integravimą į trumpojo laikotarpio rinką. Tai apima priemones, kuriomis skatinamas reguliavimo apkrova ir kaupimo, taip pat kitų neiškastinių išteklių lankstumo formų naudojimas. Pasiūlymu taip pat pagerinamos ir paaiškinamos projektų plėtotojų galimybės sudaryti ilgesnio laikotarpio sutartis (šiuo atveju kalbama apie valstybės remiamas sutartis, pvz., sutartis dėl kainų skirtumo, ir privačias sutartis, pvz., elektros energijos pirkimo sutartis), siekiant užtikrinti saugias ir stabilias atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos projektų plėtotojų pajamas ir sumažinti rizikos bei kapitalo sąnaudas, kartu išvengiant nenumatyto pelno didelių kainų laikotarpiais.

Nors per daugelį dešimtmečių dabartinis rinkos modelis padėjo sukurti veiksmingą ir vis labiau integruotą rinką, energetikos krizė išryškino keletą trūkumų, susijusių su: i) nepakankamomis vartotojų, įskaitant įmones, apsaugos nuo didelių trumpalaikių kainų priemonėmis; ii) pernelyg didele iškastinio kuro kainų įtaka elektros energijos kainoms ir tai, kad mažai kainuojanti atsinaujinančiųjų išteklių energija ir mažo anglies dioksido pėdsako energija neatsispindi sąskaitose už elektros energiją; iii) ypač didelio kainų nepastovumo ir reguliavimo intervencinių priemonių poveikiu investicijoms; iv) nepakankamu neiškastinių išteklių lankstumu (pvz., kaupimu ar reguliavimu apkrova), kuris galėtų padėti sumažinti priklausomybę nuo dujomis kūrenamos energijos gamybos; v) ribotu tiekėjų sutarčių rūšių pasirinkimu; vi) sunkumais, susijusiais su tiesiogine prieiga prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalijantis energija, ir vii) poreikiu griežtai stebėti energijos rinką, kad būtų galima geriau apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo rinka.

Siekiant apsaugoti vartotojus nuo nepastovių kainų, pasiūlyme bus numatyta teisė sudaryti fiksuotos kainos sutartį, taip pat teisė sudaryti dinaminių kainų sutartį, teisė sudaryti kelias sutartis ir teisė gauti išsamesnę bei aiškesnę informaciją apie sutartis. Vartotojams bus pasiūlytos įvairios jų padėtį geriausiai atitinkančios sutartys. Taip vartotojai, įskaitant mažąsias įmones, gali nustatyti saugias ilgalaikes fiksuotas kainas, kad sušvelnintų staigaus kainų šoko poveikį, ir (arba) gali nuspręsti su tiekėjais sudaryti dinaminės kainodaros sutartis, jei nori pasinaudoti kainų kintamumu, kad galėtų naudoti elektros energiją tuo metu, kai ji yra pigesnė (pvz., įkrauti elektrinius automobilius arba naudoti šilumos siurblius). Toks dinaminės ir fiksuotos kainodaros derinys sudaro sąlygas išlaikyti rinkos paskatas vartotojams, kad jie galėtų koreguoti savo elektros energijos paklausą, kartu suteikiant daugiau tikrumo subjektams, norintiems investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją (pvz., saulės baterijų plokštes), ir užtikrinti sąnaudų stabilumą. Be dabartinės energijos nepriteklių patiriančių ir pažeidžiamų vartotojų apsaugos sistemos, pasiūlyme taip pat bus numatyta galimybė namų ūkiams ir MVĮ vartotojams krizės atveju naudotis reguliuojamomis mažmeninėmis kainomis, taip pat galimybė stabilizuoti tiekimo pramonę, reikalaujant, kad tiekėjai labiau stengtųsi apsisaugoti nuo didelių kainų šuolių, dažniau sudarydami išankstinius sandorius su gamintojais (kai nustatomos fiksuotos būsimos kainos) ir reikalaujant, kad valstybės narės nustatytų garantinio tiekėjo režimą. Pasiūlymu vartotojams bus suteikta daugiau galių, nes bus sukurta teisė tiesiogiai dalytis atsinaujinančiųjų išteklių energija be būtinybės kurti energetikos bendrijas. Didesnis dalijimasis energija (pvz., dalijimasis ant stogo generuojama pertekline saulės energija su kaimynais) gali pagerinti pigios atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir suteikti vartotojams, kurie kitu atveju tokios prieigos neturi, daugiau galimybių tiesiogiai naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Siekiant didesnio energijos kainų stabilumo ir nuspėjamumo bei taip prisidėti prie ES ekonomikos konkurencingumo, kai susiduriama su pernelyg nepastoviomis kainomis, pasiūlymu tikimasi padidinti galimybes rinkoje sudaryti stabilesnes ilgesnio laikotarpio sutartis ir kurti stabilesnes ilgesnio laikotarpio rinkas. Elektros energijos pirkimo sutartys – ilgalaikės privačios sutartys tarp gamintojo (paprastai atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba mažo anglies dioksido pėdsako energijos gamintojo) ir vartotojo – gali apsaugoti nuo kainų nepastovumo, tačiau dabar jomis dažniausiai gali naudotis tik stambūs energijos vartotojai vos keliose valstybėse narėse. Šiai rinkai augti trukdo kredito rizika, susijusi su tuo, kad vartotojas ne visada galės pirkti elektros energiją per visą laikotarpį. Šiai problemai spręsti valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priemonės, kuriomis siekiama sumažinti finansinę riziką, susijusią su užsakovo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymu pagal elektros energijos pirkimo sutartis, įskaitant garantijų sistemas rinkos kainomis, būtų prieinamos įmonėms, kurios susiduria su kliūtimis patekti į elektros energijos pirkimo sutarčių rinką ir nepatiria finansinių sunkumų. Siekiant toliau skatinti tokių sutarčių rinkos augimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos projektų plėtotojams, dalyvaujantiems konkurse dėl viešosios paramos, turėtų būti leidžiama dalį pagamintos energijos rezervuoti ir leisti ją parduoti pagal elektros energijos pirkimo sutartį. Be to, valstybės narės turėtų stengtis kai kuriuos aspektus taikyti kaip šių konkursų vertinimo kriterijus, kad paskatintų klientus patekti į elektros energijos pirkimo sutarčių rinką, kai jie susiduria su kliūtimis norėdami patekti į tokią rinką. Galiausiai tiekėjų įpareigojimas tinkamai apsidrausti taip pat gali padidinti elektros energijos pirkimo sutarčių paklausą (tai yra būdas nustatyti fiksuotas būsimas kainas).

Pagal kai kurias viešosios paramos formas energijos gamintojui garantuojama valstybės remiama minimali kaina, tačiau vis tiek gamintojui sudaromos sąlygos gauti visą rinkos kainą, net jei ji yra labai didelė. Atsižvelgiant į pastaruoju metu išaugusias kainas, didžioji dalis (pigios) valstybės remiamos energijos gaunama už šias aukštas rinkos kainas. Siekiant pažaboti šią padėtį ir taip stabilizuoti kainas, parama investicijoms turėtų būti abipusė (abipusis sandoris dėl kainų skirtumo), t. y. nustatoma ne tik minimali, bet ir maksimali kaina, kad bet kokios viršutinę ribą viršijančios pajamos būtų grąžintos. Pasiūlymas bus taikomas naujoms investicijoms į elektros energijos gamybą, kurios apima investicijas į naujus elektros energijos gamybos įrenginius, investicijas, kuriomis siekiama modernizuoti esamus elektros energijos gamybos įrenginius, investicijas, kuriomis siekiama išplėsti esamus elektros energijos gamybos įrenginius arba pratęsti jų naudojimo trukmę. Be to, remiantis šiuo pasiūlymu bus reikalaujama, kad tokios lėšos vėliau būtų nukreipiamos taip, kad, siekiant sušvelninti aukštų kainų poveikį, būtų remiami visi elektros energijos vartotojai proporcingai jų vartojimo lygiui.

Kita apsaugos nuo nepastovių kainų priemonė – sudaryti ilgalaikes sutartis, kuriose nustatomos fiksuotos būsimos kainos (išankstiniai sandoriai). Daugumoje valstybių narių šios rinkos likvidumas yra mažas, tačiau jį būtų galima padidinti visoje ES, kad daugiau tiekėjų ar vartotojų galėtų apsisaugoti nuo pernelyg nepastovių kainų ilgesniaisiais laikotarpiais. Pasiūlymu bus sudarytos sąlygos tam tikrame centre nustatyti regionines referencines kainas, siekiant padidinti kainų skaidrumą ir įpareigoti sistemos operatorius leisti naudotis perdavimo teisėmis ilgiau nei metus, kad, tuo atveju, kai šalys išankstinį sandorį sudaro regionų ar tarpvalstybiniu lygmeniu, operatoriai galėtų užtikrinti elektros energijos perdavimą.

Galiausiai, siekiant užtikrinti konkurencingą rinkų veikimą ir skaidrų kainų nustatymą, bus sustiprintas reguliavimo institucijų gebėjimas stebėti energijos rinkos vientisumą ir skaidrumą.

Trečiasis tikslas – skatinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, siekiant užtikrinti, kad jos naudojimas išaugtų trigubai ir atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus. Tai bus iš dalies pasiekta pagerinus ilgalaikių sutarčių rinkų veikimą. Elektros energijos pirkimo sutartys ir sutartys dėl kainų skirtumo ne tik padeda užtikrinti vartotojams stabilias kainas, bet ir užtikrina patikimas pajamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekėjams. Taip sumažinama jų finansinė rizika ir labai sumažėja jų kapitalo sąnaudos. Tokiu būdu sukuriamas veiksmingas ciklas, kuriame gaunant stabilias pajamas sumažinamos išlaidos ir didinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos paklausa.

Atsinaujinančiųjų išteklių energija taip pat yra geresnė investicija, kai gebėjimas gaminti energiją nėra varžomas techninių sistemos apribojimų. Kuo lankstesnė sistema (gamybos įrenginiai, kuriuos galima greitai įjungti arba išjungti, saugykla, kurioje energija gali būti kaupiama arba perduodama į sistemą, arba greitai reaguojantys vartotojai, galintys padidinti arba sumažinti savo energijos poreikius), tuo kainos gali būti stabilesnės ir tuo daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos gali būti integruojama į sistemą. Dėl šios priežasties pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės įvertintų savo elektros energijos sistemos lankstumo poreikius ir nustatytų tikslus šiems poreikiams patenkinti. Valstybės narės gali sukurti arba pertvarkyti pajėgumų mechanizmus, kad paskatintų mažo anglies dioksido kiekio technologijų lankstumą. Be to, pasiūlymu valstybėms narėms suteikiama galimybė pradėti taikyti naujas paramos schemas, skirtas neiškastinių išteklių lankstumui, pavyzdžiui, paklausos reguliavimui ir saugojimui, didinti.

Sistemos operatoriai taip pat turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį integruojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją į tinklą, iš dalies didindami skaidrumą, susijusį su prijungimo prie tinklo pajėgumu. Pirma, ši aiškesnė informacija padidintų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtotojų gebėjimą plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją vietovėse, kuriose tinklas yra mažiau perpildytas. Antra, sistemoje galima veiksmingiau prekiauti atsinaujinančiųjų išteklių energija ir užtikrinti jos pusiausvyrą, jei rinkos dalyvių tarpusavio prekyba gali vykti beveik tikruoju laiku. Jei pasiūlymai tiekti elektros energiją pateikiami likus kelioms minutėms, o ne valandoms iki vartojimo ir jei vėjo ir saulės energijos gamintojų pasiūlymai yra tikslesni, galima suvartoti daugiau vėjo ir saulės energijos ir sumažinti su sistemos disbalansu susijusias išlaidas. Taigi prekybos terminai bus labiau priartinti prie tikrojo laiko.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūloma iniciatyva yra glaudžiai susijusi su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pateiktų kartu su Europos žaliojo kurso dokumentų rinkiniu, ir juos papildo, ja taip pat paspartinamas plane „REPowerEU“ nustatytų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų įgyvendinimas, visų pirma kiek tai susiję su pasiūlymu peržiūrėti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (AIED II), kuri yra pagrindinė ES priemonė, skirta atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimui. Siūloma iniciatyva yra papildančio pobūdžio, nes ja siekiama sudaryti sąlygas paskatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Pasiūlymu siekiama užtikrinti stabilesnius ilgalaikius pajamų šaltinius, kad būtų galima toliau investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir mažo anglies dioksido pėdsako energiją, kartu gerinant trumpojo laikotarpio rinkų, kurios yra labai svarbios atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimui į elektros energijos sistemą, veikimą. Be to, pasiūlymu siekiama sudaryti sąlygas dalytis energija, kad vartotojai galėtų dalyvauti rinkoje ir būtų spartinama energetikos pertvarka.

Energijos suvartojimo mažinimas naudojant kainų signalus, energijos vartojimo efektyvumo priemones arba savanoriškas pastangas dažnai gali būti pigiausias, saugiausias ir švariausias būdas sumažinti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro, remti tiekimo saugumą ir mažinti mūsų sąskaitas už energiją. Pasiūlymu bus palengvintas aktyvus vartotojų dalyvavimas rinkoje ir jų reguliavimo apkrova plėtojimas. Tai taip pat sudarys sąlygas didinti neiškastinių išteklių lankstumą, pavyzdžiui, paklausos lankstumą ir kaupimą, siekiant konkuruoti vienodomis sąlygomis, kad, užtikrinant lankstumą, gamtinių dujų vaidmuo trumpojo laikotarpio rinkoje palaipsniui mažėtų. Todėl pasiūlymas atitinka siūlomą 2030 m. tikslą energijos vartojimo efektyvumą padidinti iki 13 proc., kaip nustatyta siūlomuose Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos, Pastatų energinio naudingumo direktyvos ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos pakeitimuose 11 , pridedamuose prie plano „REPowerEU“ 12 .

Pasiūlymas taip pat yra glaudžiai susijęs su Pastatų energinio naudingumo direktyva, kuri yra pagrindinė ES priemonė, padedanti siekti Europos žaliojo kurso komunikate nustatytų pastatų ir renovacijos tikslų. Pasiūlymas visų pirma yra glaudžiai susijęs su nuostatomis dėl atskiro matavimo ir reguliavimo apkrova, taip pat su Komisijos pasiūlymu dėl laipsniško privalomo fotovoltinės saulės energijos integravimo siekiant, kad vieši, komerciniai ir gyvenamieji pastatai taptų neutralūs klimatui, kuris yra Europos žaliojo kurso dokumentų rinkinio dalis ir kuris yra išdėstytas ES saulės strategijos komunikate.

• Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymo tikslai apsaugoti ir įgalinti vartotojus, didinti ES pramonės konkurencingumą ir skatinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas visiškai atitinka Europos žaliojo kurso sistemą ir dera su dabartinėmis iniciatyvomis, įskaitant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto, kuris šiuo metu priimamas, ir jas papildo. Pasiūlymu sprendžiami 2023 m. vasario 1 d. Komisijos komunikate, nustatančiame žaliojo kurso pramonės planą poveikio klimatui neutralizavimo amžiui 13 , , įvardyti klausimai, susiję būtent su tuo, kad daugelio įmonių konkurencingumas smuko dėl didelių energijos kainų ir kad ilgalaikės kainų sutartys galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant, kad visi elektros energijos vartotojai galėtų pasinaudoti labiau nuspėjamomis ir mažesnėmis atsinaujinančiųjų išteklių energijos sąnaudomis. Galiausiai pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto papildo vykdomą atitinkamų finansų rinkų reglamentų, pavyzdžiui, Piktnaudžiavimo rinka reglamento 14 , peržiūrą. Pasiūlymas taip pat grindžiamas Tarybos rekomendacija dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo, kurioje valstybės narės raginamos toliau telkti viešąją ir privačiąją finansinę paramą investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, judumo problemoms spręsti ir su žiedine ekonomika susijusioms išlaidų taupymo galimybėms skatinti 15 .

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

• Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas teisinis pagrindas siūlyti priemones, kuriomis, inter alia, siekiama užtikrinti energijos rinkos veikimą, skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą bei naujų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos formų plėtrą 16 . Energetikos srityje ES turi pasidalijamąją kompetenciją pagal SESV 4 straipsnio 2 dalies i punktą.

• Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

ES veiksmų poreikis

Dėl precedento neturinčio energijos kainų krizės pobūdžio ES elektros energijos rinkos atsidūrė dėmesio centre. Nepaisant didėjančios nebrangios atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalies visoje ES, iš iškastinio kuro gaminama elektros energija ir toliau daro įtaką bendroms sąskaitoms už energiją. Per krizę namų ūkiai ir įmonės visoje ES susidūrė su neregėtas aukštumas pasiekusiomis energijos kainomis.

Tai visai ES aktualus klausimas, kurį galima spręsti tik imantis veiksmų ES lygmeniu. Siekiant didesnės ES elektros energijos rinkų integracijos, reikia glaudesnio nacionalinių subjektų veiklos koordinavimo, be kita ko, vykdant rinkos stebėseną ir priežiūrą. Nacionalinės politikos intervencinės priemonės, taikomos elektros energijos sektoriuje, dėl energetinės tarpusavio priklausomybės, tinklų sujungimo ir nuolatinės elektros energijos rinkos integracijos daro tiesioginį poveikį kaimyninėms valstybėms narėms. Siekiant išsaugoti elektros energijos sistemos veikimą ir tarpvalstybinę prekybą bei investicijas, ir koordinuotai paspartinti energetikos pertvarką kuriant labiau integruotą ir efektyviau energiją vartojančią energetikos sistemą, grindžiamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, reikalingas bendras požiūris.

Siūlomais pakeitimais nustatoma pusiausvyra tarp įpareigojimų ir valstybėms narėms palikto lankstumo renkantis kaip pasiekti pagrindinius tikslus, t. y. užtikrinti, kad mažesnės atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos sąnaudos atsispindėtų vartotojų sąskaitose, ir skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą.

Be to, siūlomų priemonių tikslą galima pasiekti tik ES, o ne atskirų valstybių narių lygmens veiksmais, nes tam, kad būtų įgyvendinti siūlomi veiksmai, būtina iš dalies pakeisti dabartinę ES masto elektros energijos rinkos modelio sistemą, kaip nustatyta Elektros energijos reglamente (ES) 2019/943 ir Elektros energijos direktyvoje (ES) 2019/944, taip pat dabartinę REMIT sistemą.

• ES pridėtinė vertė

ES veiksmai, kuriais siekiama pašalinti dabartinio elektros energijos rinkos modelio trūkumus, suteikia pridėtinės vertės, nes jie yra veiksmingesni ir efektyvesni, palyginti su atskirų valstybių narių veiksmais, taigi išvengiama fragmentiško požiūrio. Siūlomos priemonės nustatytiems trūkumams šalinti bus platesnio užmojo ir ekonomiškai efektyvesnės, jei bus grindžiamos bendra teisine ir politikos sistema. Be to, veiksmai valstybės narės lygmeniu būtų įmanomi tik laikantis dabartinės visos ES elektros energijos rinkos modelio sistemos apribojimų, kaip nustatyta Elektros energijos reglamente ir Elektros energijos direktyvoje, taip pat Reglamente dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau – REMIT reglamentas), ir jais nebūtų įmanoma padaryti būtinų tos sistemos pakeitimų. Todėl veikdamos pavieniui valstybės narės, negali pasiekti šios iniciatyvos tikslų ir būtent šioje srityje ES lygmens veiksmai suteikia pridėtinės vertės.

• Proporcingumo principas

Siūlomi Elektros energijos reglamento, Elektros energijos direktyvos, REMIT reglamento ir ACER reglamento pakeitimai laikomi proporcingais.

Dėl siūlomų priemonių, kuriomis skatinama naudoti ilgalaikes sutartis, pavyzdžiui, elektros energijos pirkimo sutartis ir abipusius sandorius dėl kainų skirtumo, įmonėms ir nacionalinėms administracijoms gali padidėti administracinės išlaidos ir našta. Vis dėlto numatomas ekonominis poveikis yra būtinas ir proporcingas, siekiant tikslo skatinti tokių ilgalaikių sutarčių naudojimą ir užtikrinant, kad Europos namų ūkių ir įmonių sąskaitos už energiją, taip pat pajamos iš neiškastinio kuro technologijų, kurių kintamosios sąnaudos yra mažos, taptų labiau nepriklausomos nuo kainų svyravimo trumpojo laikotarpio rinkose, taigi atitinkamai stabilesnės ilgesniaisiais laikotarpiais.

Numatytos priemonės, kuriomis siekiama padidinti rinkų likvidumą ir integraciją, taip pat gali turėti tam tikrą trumpalaikį poveikį įmonėms, nes šios priemonės turės būti pritaikytos prie naujų prekybos susitarimų. Tačiau šios priemonės laikomos būtinomis siekiant numatytų tikslų, t. y. užtikrinti geresnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos integraciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro siekiant lankstumo, o galiausiai padaryti taip, kad Sąjungoje būtų pasiektas anglies dioksido poveikio neutralumas, kuris sumažintų vartotojų išlaidas. Jos taip pat yra proporcingos šiems tikslams, nes, palyginti su dabartine sistema, poveikis įmonėms būtų minimalus, o reformos ekonominė nauda iš esmės viršytų bet kokią trumpalaikę ar ilgalaikę administracinę reorganizaciją.

Atsižvelgiant į siekiamus tikslus, taip pat būtų proporcinga nenumatyti priemonių, kuriomis būtų iš dalies keičiamos galiojančios Elektros energijos reglamento ir Elektros energijos direktyvos nuostatos, tais atvejais, kai bet kokias su galiojančiomis nuostatomis susijusias nustatytas problemas galima išspręsti taikant ar įgyvendinant šias galiojančias nuostatas. Vienas iš tokių pavyzdžių yra susijęs su Elektros energijos reglamento IV skyriuje numatytomis išteklių adekvatumo priemonėmis, visų pirma su valstybių narių pajėgumų mechanizmų nustatymo procesu, kurį būtų galima supaprastinti nekeičiant atitinkamų nuostatų.

Dėl numatytų priemonių, kuriomis siekiama stiprinti vartotojų įgalėjimą, teises ir apsaugą, padaugės tiekėjams ir tinklų operatoriams nustatytų pareigų ir prievolių. Tačiau papildoma našta yra būtina ir proporcinga, siekiant užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie geresnės informacijos ir pasiūlymų įvairovės, atsiejant sąskaitas už elektros energiją nuo trumpalaikių judėjimų energijos rinkose ir perbalansuojant riziką tarp tiekėjų ir vartotojų.

Dėl numatytų priemonių, kuriomis siekiama patobulinti REMIT sistemą, ir atsižvelgiant į platesnę REMIT taikymo sritį, rinkos dalyviams gali padaugėti ataskaitų teikimo prievolių. Šios priemonės yra būtinos siekiant didesnio skaidrumo ir didesnių stebėsenos pajėgumų bei užtikrinant veiksmingesnį tarpvalstybinių bylų tyrimą ir vykdymo užtikrinimą ES, tam, kad vartotojai ir rinkos dalyviai pasitikėtų energijos rinkų vientisumu, kainos atspindėtų sąžiningą ir konkurencingą pasiūlos ir paklausos sąveiką ir kad nebūtų galima gauti pelno iš piktnaudžiavimo rinka. Jos taip pat yra proporcingos tam tikslui, nes kokybiškesnės rinkos stebėsenos ir priežiūros teikiama nauda viršytų visas trumpalaikes ar ilgalaikes administracines išlaidas.

Galiausiai, bendras siūlomų priemonių rinkinys laikomas tinkamu, atsižvelgiant į visa apimančią būtinybę pasiekti poveikio klimatui neutralumą mažiausiomis sąnaudomis vartotojams, kartu užtikrinant tiekimo saugumą.

• Priemonės pasirinkimas

Pasiūlymu bus iš dalies pakeistas Elektros energijos reglamentas, Elektros energijos direktyva, REMIT reglamentas, ACER reglamentas ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siekiama įterpti tik keletą naujų nuostatų ir iš dalies pakeisti keletą galiojančių šių dokumentų nuostatų, tikslinga priimti iš dalies keičiantį aktą. Dėl tos pačios priežasties taip pat atrodo tikslinga naudoti iš dalies keičiantį reglamentą, kaip priemonę galiojantiems reglamentams ir direktyvoms iš dalies pakeisti.

3.KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

• Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rengdamasi šiai iniciatyvai, Komisija 2023 m. sausio 23 d. – 2023 m. vasario 13 d. surengė viešas konsultacijas. Konsultacijose galėjo dalyvauti visi.

Komisija gavo 1 369 atsakymus į šių konsultacijų klausimus. Daugiau nei 700 šių atsakymų pateikė piliečiai, apie 450 – įmonių ir verslo asociacijos, apie 40 – nacionalinės ar vietos administracijos arba nacionalinės reguliavimo institucijos, o apie 70 – tinklų operatoriai. Be to, konsultacijose dalyvavo apytiksliai 20 energetikos bendrijų, 15 profesinių sąjungų ir 20 vartotojų organizacijų. Atsakymus taip pat pateikė nemažai NVO, ekspertų grupių ir mokslinių tyrimų ar kitų akademinių organizacijų. Suinteresuotųjų šalių nuomonių apžvalga pateikiama prie šios teisėkūros iniciatyvos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

Be to, 2023 m. vasario 15 d. Komisija surengė internetinį tikslinių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis susitikimą, kuriame dalyvavo apie 70 rinkos dalyvių, nevyriausybinių organizacijų, tinklų operatorių, ACER ir nacionalinių reguliavimo institucijų, ekspertų grupių ir mokslininkų. Per konsultacijas iš esmės paaiškėjo, kad, suinteresuotųjų šalių manymu:

–Turėtų būti išsaugotos trumpojo laikotarpio rinkos ir ribine kainodara pagrįstas kainų nustatymo mechanizmas, nes šios priemonės veikia gerai ir duoda tinkamus kainų signalus. Trumpojo laikotarpio (kitos paros ir einamosios paros) rinkos yra gerai išvystytos per daugelį metų įgyvendinant ES energetikos teisės aktus.

–Trumpojo laikotarpio rinkos turi būti papildytos priemonėmis, skatinančiomis ilgesnio laikotarpio kainų signalus, pavyzdžiui, tokiomis, kurios buvo nurodytos per konsultacijas su Komisija, visų pirma elektros energijos pirkimo sutartimis, sutartimis dėl kainų skirtumo ir patobulintomis išankstinių sandorių rinkomis. Turėtų būti nustatyta tinkama įvairių priemonių pusiausvyra. Vis dėlto neturėtų būti privalomų sistemų ir turėtų būti išsaugota laisvė pasirinkti atitinkamas sutartis. 

–Buvo pripažinta neiškastinių išteklių lankstumo sprendimų, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova ir kaupimo, nauda, ypač, atsižvelgiant į didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Reikėtų palengvinti jų dalyvavimo rinkoje sąlygas.

–Būsimas elektros energijos rinkas reikės pritaikyti prie didelės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies. Be to, daugiau dėmesio reikėtų skirti vietos aspektui ir tinklo plėtrai. Šias problemas būtų galima spręsti taikant per viešas konsultacijas pristatytus sprendimus.

–Labai svarbu užtikrinti vartotojų apsaugą, taip pat energijos įperkamumą, tačiau ne mažiau svarbu išsaugoti su reguliavimo apkrova susijusius signalus. Reikėtų sudaryti sąlygas ieškoti naujų sprendimų, susijusių su energetikos bendrijomis, pasigamintos energijos vartojimu, dalijimusi energija, ir juos skatinti.

• Komisijos tarnybų darbinis dokumentas

Atsižvelgiant į iniciatyvos skubumą, vietoj poveikio vertinimo parengtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuriuo grindžiamas šis pasiūlymas, pateikiamas Komisijos pasiūlymų dėl struktūrinio atsako į dideles energijos kainas, kurias patiria namų ūkiai ir įmonės, ir siekiant užtikrinti saugią, švarią ir įperkamą energiją namų ūkiams ir įmonėms ateityje paaiškinimas ir pagrindimas, taip pat pateikiami turimi įrodymai, kad siūlomos priemonės yra aktualios.

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente daroma išvada, kad siūlomos reformos turėtų gerokai pagerinti Europos elektros energijos rinkos struktūrą ir veikimą. Tai dar vienas kertinis elementas, padedantis pasiekti žaliojo kurso tikslus, be to, jame apžvelgiami per energetikos krizę išaiškėję trūkumai ir siekiama juos pašalinti.

Iš dokumento matyti, kad reforma padės apsaugoti ir įgalinti vartotojus, kurie dabar susiduria su didelėmis ir nepastoviomis kainomis, nes bus sušvelnintas trumpojo laikotarpio rinkų poveikis šių vartotojų mokamoms sąskaitoms už elektros energiją. Šiuo pasiūlymu didelės kainos, kurias lemia elektros energijos rinkoje veikiančios iškastinio kuro technologijos, bus atsietos nuo vartotojų ir įmonių sąskaitų už energiją. Daugiau ilgalaikių sutarčių sudarymo galimybių, susijusių su elektros energijos pirkimo sutartimis, sutartimis dėl kainų skirtumų ir išankstinių sandorių rinkomis, padės užtikrinti gerokai mažesnę sąskaitų už elektros energiją dalį, kuriai poveikį daro trumpojo laikotarpio rinkos. Be to, nustačius pareigą tiekėjams apsidrausti nuo rizikos, o taip pat siūlyti fiksuotos kainos sutartis, gerokai padidės galimybės sumažinti sąskaitų už elektros energiją kainų nepastovumo riziką. Vartotojai taip pat bus geriau informuoti apie pasiūlymus prieš juos pasirašydami, o valstybės narės bus įpareigotos įsteigti garantinius tiekėjus. Be to, krizės atveju valstybės narės gali sudaryti sąlygas pasinaudoti reguliuojamomis mažmeninėmis kainomis. Teisė dalytis energija yra naujovė, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių ir remiamas decentralizuotas atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas, nes vartotojams suteikiama daugiau galimybių kontroliuoti savo sąskaitas už energiją.

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente paaiškinta, kaip šia reforma bus didinamas ir ES pramonės konkurencingumas, taip papildant Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą. Valstybės narės turės užtikrinti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos elektros energijos pirkimo sutarčių rinkų vystymuisi, taip suteikiant pramonei galimybę ilguoju laikotarpiu naudotis įperkama ir švaria elektros energija. Patobulinus ateities sandorių rinkas, pramonei ir tiekėjams laikotarpiu iki trejų metų į priekį bus suteikta daug daugiau galimybių naudotis tarpvalstybine atsinaujinančiųjų išteklių energija, o tai yra reikšminga pažanga, palyginti su dabartine padėtimi. Apskritai atsinaujinančiųjų išteklių energijai skirtos viešosios paramos schemos padidins valstybių narių energetinę nepriklausomybę ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbimąsi į sistemą, kartu vietos lygmeniu bus remiamos darbo vietos ir tobulinami įgūdžiai.

Iš dokumento matyti, kad šia reforma bus paspartintas atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas ir išnaudotas visas nuolatinių gamybos pajėgumų ir lankstumo sprendimų potencialas, kad valstybės narės galėtų integruoti vis didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį. Komisija siūlo valstybėms narėms įvertinti savo elektros energijos sistemos lankstumo poreikį ir leidžia pradėti taikyti naujas reguliavimo apkrova ir kaupimo paramos schemas. Pasiūlyme taip pat numatytos papildomos galimybės beveik tikruoju laiku prekiauti atsinaujinančiųjų išteklių energija tarpvalstybiniu ir nacionaliniu lygmenimis. Taip rinkoje gali būti geriau remiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas ir lankstumo sprendimų, kurie gali prisidėti prie tiekimo saugumo, panaudojimas versle.

Galiausiai Komisijos tarnybų darbiniame dokumente aprašoma, kaip šiuo pasiūlymu reaguojama į Europos Vadovų Tarybos prašymą įvertinti būdus, kaip optimizuoti elektros energijos rinkos modelio veikimą atsižvelgiant į energetikos krizę. Juo siekiama apsaugoti vartotojus sušvelninant trumpojo laikotarpio elektros energijos rinkų poveikį vartotojų mokamoms sąskaitoms už elektros energiją sudarant sutartis ilgesniam laikotarpiui ir užtikrinti, kad tos trumpojo laikotarpio rinkos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir lankstumo sprendimų srityje veiktų veiksmingiau, taip pat užtikrinant geresnę reguliavimo priežiūrą. Šiuo pasiūlymu užtikrinama, kad rinkos taisyklės ir toliau atitiktų paskirtį, kad būtų skatinamas ekonomiškai efektyvus elektros energijos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir didinamas jo atsparumas energijos kainų nepastovumui.

• Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas 

Rengiant šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, remiamasi gausia medžiaga, nurodyta Komisijos tarnybų darbinio dokumento išnašose, ir atsakymais, gautais per viešas konsultacijas.

• Pagrindinės teisės 

Šis pasiūlymas gali turėti įtakos kelioms pagrindinėms teisėms, nustatytoms ES pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma laisvei užsiimti verslu (16 straipsnis) ir teisei į nuosavybę (17 straipsnis). Tačiau, kaip buvo paaiškinta, tiek, kiek siūlomomis priemonėmis ribojamas naudojimasis šiomis teisėmis, šis poveikis laikomas būtinu ir proporcingu pasiūlymo tikslams, taigi, šios priemonės laikomos teisėtais tokių teisių, kurios leidžiamos pagal Chartiją, apribojimais.

Kita vertus, pasiūlymu sustiprinama pagrindinių teisių, pavyzdžiui, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teisės į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), diskriminacijos draudimo (21 straipsnis), galimybės naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis (36 straipsnis), aukšto aplinkos apsaugos lygio integravimo (37 straipsnis) ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą (47 straipsnis), apsauga, visų pirma numatant keletą nuostatų, susijusių su vartotojų įgalėjimu, teisėmis ir apsauga.

• Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Siūlomuose Elektros energijos direktyvos, Elektros energijos reglamento, REMIT reglamento ir ACER reglamento pakeitimuose daugiausia dėmesio skiriama toms priemonėms, kurios būtinos dabartinio elektros energijos rinkos modelio trūkumams pašalinti atsižvelgiant į energetikos krizę ir ekonomiškai efektyviai prisidėti prie Sąjungos klimato srities užmojų įgyvendinimo. Šiais pakeitimais neatliekama išsami šių teisės aktų peržiūra.

Pasiūlymu gali būti nustatyta daugiau administracinių reikalavimų, taikytinų nacionalinėms administracijoms ir įmonėms, kurie irgi turėtų būti proporcingi, kaip paaiškinta pirmiau. Pavyzdžiui, dėl siūlomų priemonių, kuriomis skatinama naudoti ilgalaikes sutartis, tokias kaip elektros energijos pirkimo sutartis ir abipusius sandorius dėl kainų skirtumo, įmonėms ir nacionalinėms administracijoms gali padidėti administracinės išlaidos ir našta. Tačiau numatomas ekonominis poveikis įmonėms ir vartotojams bus naudingas.

Numatytos priemonės, kuriomis siekiama padidinti rinkų likvidumą ir integraciją, taip pat gali turėti tam tikrą trumpalaikį poveikį įmonėms, nes šios priemonės turės būti pritaikytos prie naujų prekybos susitarimų. Tačiau šios priemonės laikomos minimaliomis, palyginti su dabartine sistema, o reformos ekonominė nauda iš esmės viršytų bet kokią trumpalaikę ar ilgalaikę administracinę reorganizaciją.

Numatytos priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti vartotojų įgalėjimą, teises ir apsaugą, išplės tiekėjams ir tinklų operatoriams nustatytas pareigas ir prievoles, siekiant pagerinti galimybes pasirinkti, padidinti apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas aktyviam vartotojų, ypač namų ūkių, dalyvavimui rinkoje. Tačiau papildoma našta yra minimali, nes šios sistemos diegiamos visoje Europoje ir dėl to taisykles reikia supaprastinti.

Dėl numatytų priemonių, kuriomis siekiama pagerinti REMIT sistemą, tam tikriems rinkos dalyviams gali padaugėti ataskaitų teikimo prievolių, tačiau toks padidėjimas būtų proporcingas. Vis dėlto šios priemonės laikomos minimaliomis, palyginti su dabartine sistema, nes kokybiškesnės rinkos stebėsenos ir priežiūros teikiama nauda viršytų visas trumpalaikes ar ilgalaikes administracines išlaidas.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymo dėl ES elektros energijos rinkos modelio tobulinimo poveikis biudžetui yra susijęs su Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) ir Energetikos GD ištekliais, aprašytais prie pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. Iš esmės, kad nuo 2025 m. ACER galėtų vykdyti naujas užduotis, reikės 4 papildomų visos darbo dienos ekvivalentų (etato ekvivalentų), taip pat atitinkamų finansinių išteklių. Energetikos GD darbo krūvis padidės 3 etato ekvivalentais.

Pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiama REMIT, poveikis biudžetui yra susijęs su Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) ir Energetikos GD ištekliais, aprašytais prie pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. Iš esmės dėl naujų ACER užduočių, visų pirma susijusių su didesniais tyrimo įgaliojimais, nuo 2025 m. ACER reikia palaipsniui skirti 25 papildomus etato ekvivalentus, taip pat atitinkamus finansinius išteklius, nors daugumos papildomų darbuotojų išlaidos bus finansuojamos iš mokesčių. Šiuo tikslu reikės pritaikyti 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą (ES) 2020/2152 dėl mokesčių, mokėtinų ACER už užduotis, vykdomas pagal REMIT. Energetikos GD darbo krūvis padidės 2 etato ekvivalentais.

5.KITI ELEMENTAI

• Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija stebės, kaip valstybės narės ir kiti subjektai perkelia į nacionalinę teisę priemones, kurios galiausiai bus priimtos, ir jų laikosi, ir prireikus imsis vykdymo užtikrinimo priemonių. Stebėsenos ir įgyvendinimo tikslais Komisijai pirmiausia padės ACER, visų pirma kiek tai susiję su REMIT reglamentu. Komisija taip pat palaikys ryšius su ACER ir nacionalinėmis reguliavimo institucijomis dėl klausimų, susijusių su Elektros energijos reglamentu ir Elektros energijos direktyva.

Be to, siekiant palengvinti įgyvendinimą, kilus konkretiems klausimams, Komisija galės dalyvauti dvišaliuose susitikimuose ir pokalbiuose su valstybėmis narėmis.

• Konkrečių pasiūlymų nuostatų paaiškinimas 

Pakeitimais, susijusiais su Elektros energijos reglamentu, paaiškinama reglamento taikymo sritis ir dalykas, pabrėžiant neiškraipytų rinkos signalų svarbą siekiant užtikrinti didesnį lankstumą, taip pat ilgalaikių investicijų vaidmenį mažinant trumpojo laikotarpio rinkos kainų nepastovumą vartotojų, įskaitant daug energijos suvartojančius pramonės sektorius, MVĮ ir namų ūkius, sąskaitose už elektros energiją. Pakeitimais paaiškinami tam tikri pagrindiniai prekybos kitos paros ir einamosios paros rinkose principai. Jais taip pat numatomos naujos taisyklės, susijusios su PSO vykdomu reguliavimo apkrova paslaugų viešuoju pirkimu naudojant piko mažinimo produktą, ir taisyklės, kuriomis perdavimo sistemos operatoriams ir skirstymo sistemų operatoriams leidžiama naudoti skirtųjų skaitiklių duomenis. Pakeitimais nustatomos naujos taisyklės, susijusios su išankstinių sandorių elektros energijos rinkomis, siekiant padidinti jų likvidumą. Į juos įtrauktos naujos taisyklės, kuriomis siekiama paaiškinti ir skatinti ilgesnio laikotarpio sutarčių vaidmenį ir naudojimą elektros energijos pirkimo sutarčių ir abipusių sandorių dėl kainų skirtumo forma. Pakeitimais numatomos naujos taisyklės, susijusios su valstybių narių atliekamu lankstumo poreikių vertinimu, galimybe valstybėms narėms nustatyti lankstumo paramos schemas ir nustatyti tokių lankstumo paramos schemų principus. Jais taip pat nustatomi nauji skaidrumo reikalavimai perdavimo sistemos operatoriams, susiję su naujoms tinklo jungtims prieinamais pajėgumais.

Pakeitimais, susijusiais su Elektros energijos direktyva, numatomos naujos vartotojų apsaugos ir įgalėjimo taisyklės. Pakeitimu dėl laisvo tiekėjo pasirinkimo nustatomi nauji reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad klientai savo patalpose galėtų turėti daugiau nei vieną tiekėją, suteikiant galimybę viename sujungimo taške naudoti keletą skaitiklių (kartais vadinamų atskirais skaitikliais).

Pakeitimais, susijusiais su vartotojų įgalėjimu ir apsauga, užtikrinama, kad vartotojams būtų siūlomos įvairios jų padėtį geriausiai atitinkančios sutartys, užtikrinant, kad visi vartotojai turėtų bent vieną terminuotą fiksuotos kainos pasiūlymą. Be to, klientams turi būti suteikta aiški informacija apie šiuos pasiūlymus prieš pasirašant sutartį.

Taip pat nustatoma nauja namų ūkių ir mažųjų bei vidutinių įmonių teisė dalyvauti dalijantis energija, t. y. aktyviųjų vartotojų pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas, kai ši energija pagaminama arba kaupiama ne vietoje naudojant jiems visiškai ar iš dalies nuosavybės teise priklausančius įrenginius, išperkamosios nuomos būdu įsigyjamą visą įrenginį ar jo dalį, nuomojamą įrenginį ar jo dalį arba įrenginius, kuriuos jiems perdavė kitas aktyvus vartotojas.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą, taip pat nustatomos naujos svarbios vartotojų apsaugos priemonės, įskaitant reikalavimą valstybėms narėms paskirti garantinius tiekėjus, kurie prisiimtų atsakomybę už žlugusių tiekėjų vartotojus, ir pažeidžiamų vartotojų apsaugą nuo atjungimo. Tiekėjai taip pat turės įdiegti rizikos valdymą, kad, įgyvendindami tinkamas apsidraudimo strategijas, sumažintų žlugimo riziką. Juos prižiūrės nacionalinės reguliavimo institucijos.

Elektros energijos pakeitimais nustatomi nauji skaidrumo reikalavimai perdavimo sistemos operatoriams, susiję su naujoms tinklo jungtims prieinamais pajėgumais. Jais paaiškinamas reguliavimo institucijų vaidmuo, susijęs su bendrąja paskirstymo platforma, sukurta pagal Reglamentą (ES) 2016/1719.

Pakeitimais, susijusiais su REMIT reglamentu, REMIT taikymo sritis pritaikoma prie dabartinių ir kintančių rinkos aplinkybių, inter alia, išplečiant duomenų teikimo apimtį įtraukiant naujas elektros energijos balansavimo rinkas ir susietąsias rinkas, taip pat algoritminę prekybą. Jais užtikrinamas tvirtesnis, pastovesnis ir reguliaresnis energetikos ir finansų reguliavimo institucijų, įskaitant ACER ir ESMA, bendradarbiavimas išvestinių didmeninių energetikos produktų klausimais. Jais taip pat bus patobulintas viešai neatskleistos informacijos rinkimo ir rinkos skaidrumo procesas, sustiprinant ACER priežiūrą ir pakoreguojant viešai neatskleistos informacijos apibrėžtį. REMIT reglamento pakeitimais sustiprinama pranešančiųjų šalių, pavyzdžiui, registruotųjų pranešimų teikimo subjektų (RPTS) ir profesionaliai sandorius organizuojančių asmenų priežiūra. Pakeitimais gerinamos ACER, atitinkamų nacionalinių institucijų ir Komisijos keitimosi duomenimis galimybės. REMIT pakeitimu nustatomas tvirtesnis ACER vaidmuo tiriant svarbias tarpvalstybines bylas, siekiant kovoti su REMIT pažeidimais. Jame taip pat nustatoma reguliavimo institucijų nacionaliniu lygmeniu nustatytų baudų suderinimo sistema.

Su ACER reglamentu susijusiais pakeitimais siekiama paaiškinti ACER vaidmenį, susijusį su bendrąja paskirstymo platforma, sukurta pagal Reglamentą (ES) 2016/1719, ir su naujomis Elektros energijos reglamente nustatytomis taisyklėmis dėl išankstinių sandorių rinkų ir lankstumo paramos schemų. Šiais pakeitimais taip pat paaiškinamas ACER vaidmuo ir kompetencija atsižvelgiant į REMIT reglamento pakeitimą. AIED II pakeitimu siekiama paaiškinti taisyklių, susijusių su tiesioginių kainų rėmimo schemų, taikomų atsinaujinančiųjų išteklių energijai, rūšimis, taikymo sritį, kurias valstybės narės gali nustatyti.

2023/0077 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo siekiant patobulinti Sąjungos elektros energijos rinkos modelį iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/943 bei (ES) 2019/942 ir direktyvos (ES) 2018/2001 bei (ES) 2019/944

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)nuo 2021 m. rugsėjo mėn. elektros energijos rinkose pastebimos labai didelės kainos ir kainų nepastovumas. Kaip savo 2022 m. balandžio mėn. ES didmeninės elektros energijos rinkos modelio vertinime nustatė Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) 17 , šią situaciją iš esmės lėmė didelė dujų, kurios naudojamos kaip elektros energijos gamybos žaliava, kaina; 

(2)Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, kuri yra Energijos bendrijos susitariančioji šalis, eskalacija ir susijusios tarptautinės sankcijos nuo 2022 m. vasario mėn. sutrikdė pasaulines energijos rinkas, paaštrino didelių dujų kainų problemą ir sukėlė didelį grandininį poveikį elektros energijos kainoms. Rusijos invazija į Ukrainą taip pat sukėlė netikrumą dėl kitų prekių, pavyzdžiui, akmens anglių ir žalios naftos, kurios naudojamos elektros energijos gamybos įrenginiuose, tiekimo. Dėl to gerokai padidėjo elektros energijos kainų lygio nepastovumas;

(3)reaguojant į šią padėtį, 2021 m. spalio mėn. Komisijos pristatytame komunikate dėl energijos kainų pateiktas priemonių rinkinys, kuriuo ES ir jos valstybės narės gali naudotis, kad pašalintų tiesioginį didelių energijos kainų poveikį namų ūkiams ir įmonėms (įskaitant pajamų rėmimą, mokesčių lengvatas, dujų taupymo ir saugojimo priemones) ir padidintų atsparumą būsimiems kainų sukrėtimams. Savo 2022 m. kovo 8 d. komunikate „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ 18 Komisija nurodė įvairias papildomas priemones, kuriomis siekiama sustiprinti priemonių rinkinį ir reaguoti į kylančias energijos kainas. 2022 m. kovo 23 d. Komisija taip pat nustatė laikiną valstybės pagalbos teikimo tvarką, kad būtų leista teikti tam tikras subsidijas, skirtas didelių energijos kainų poveikiui sušvelninti 19 ;

(4)2022 m. gegužės 18 d. Komisija pristatė planą „REPowerEU“ 20  , kuriame nustatytos papildomos priemonės, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama energijos taupymui, energijos tiekimo įvairinimui ir spartesniam atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui, siekiant panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, įskaitant pasiūlymą iki 45 proc. padidinti Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą. Be to, Komisijos komunikate dėl intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimo ilguoju laikotarpiu 21 , be papildomų trumpalaikių priemonių didelių energijos kainų problemai spręsti, buvo nustatytos sritys, kuriose būtų galima patobulinti elektros energijos rinkos modelį, ir paskelbtas ketinimas įvertinti šias sritis siekiant pakeisti teisės aktų sistemą;

(5)siekdama skubiai įveikti kainų krizę ir išspręsti saugumo problemas, taip pat pažaboti kainų šuolius, su kuriais susiduria piliečiai, ir remdamasi įvairiais Komisijos pasiūlymais, Sąjunga patvirtino griežtą dujų laikymo tvarką 22 , veiksmingas dujų ir elektros energijos paklausos mažinimo priemones 23 , kainų ribojimo režimus, kad būtų išvengta nenumatyto pelno dujų ir elektros energijos rinkose 24 , ir priemones, kuriomis siekiama paspartinti leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams procedūras 25 ;

(6)gerai integruota rinka, grindžiama 2018 ir 2019 m. priimtu dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“ 26 , turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai įprastomis rinkos sąlygomis pasinaudoti ekonomine bendrosios energijos rinkos nauda, užtikrinant tiekimo saugumą ir išlaikant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą. Tarpvalstybinės jungtys taip pat padeda užtikrinti saugesnį, patikimesnį ir veiksmingesnį energijos sistemos veikimą;

(7)dabartinis elektros energijos rinkos modelis taip pat sudarė sąlygas kurti naujus ir inovatyvius produktus, paslaugas ir priemones mažmeninėse elektros energijos rinkose, remiant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, taip pat didinant pasirinkimo galimybę, siekiant padėti vartotojams sumažinti savo sąskaitas už energiją, be kita ko, naudojant mažos apimties gamybos įrenginius ir naujas reguliavimo apkrova paslaugas. Pagrindinis būsimų elektros energijos rinkų ir sistemų elementas turėtų būti energetikos sistemos skaitmenizacijos potencialo, pavyzdžiui, aktyvaus vartotojų dalyvavimo, plėtojimas ir išnaudojimas. Kartu reikia gerbti vartotojų pasirinkimą ir sudaryti jiems sąlygas gauti naudos iš įvairių sutarčių pasiūlymų;

(8)energetikos krizės sąlygomis dabartinis elektros energijos rinkos modelis taip pat atskleidė daugybę svarbių trūkumų, susijusių su didelių ir nepastovių iškastinio kuro kainų poveikiu trumpojo laikotarpio elektros energijos rinkoms, dėl kurių namų ūkiai ir įmonės susiduria su dideliais kainų šuoliais, o tai turi įtakos jų sąskaitoms už elektros energiją;

(9)spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir švarių lanksčių technologijų diegimas yra tvariausias ir ekonomiškai efektyviausias būdas struktūriškai sumažinti iškastinio kuro paklausą elektros energijai gaminti ir tiesiogiai naudoti elektrifikuojant ir integruojant energetikos sistemą. Dėl mažų veiklos sąnaudų atsinaujinančiųjų išteklių energija gali daryti teigiamą poveikį elektros energijos kainoms visoje Sąjungoje ir sumažinti tiesioginį iškastinio kuro naudojimą;

(10)elektros energijos rinkos modelio pakeitimais turėtų būti užtikrinta, kad didėjančio atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir visos energetikos pertvarkos nauda būtų teikiama vartotojams, įskaitant pažeidžiamiausius vartotojus, ir kad jie galiausiai būtų apsaugoti nuo energetikos krizių kartu padedant didesniam namų ūkių skaičiui nepatekti į energijos nepritekliaus spąstus. Šie pakeitimai turėtų padėti sušvelninti didelių iškastinio kuro, visų pirma dujų, kainų poveikį elektros energijos kainoms, siekiant sudaryti sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ilgesniuoju laikotarpiu pasinaudoti įperkamos ir saugios energijos iš tvarių atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos šaltinių teikiama nauda;

(11)elektros energijos rinkos modelio reforma turėtų būti naudinga ne tik namų ūkių vartotojams, bet ir Sąjungos pramonės konkurencingumui, nes turėtų būti palengvintos jų galimybės investuoti į reikalingas švarias technologijas, kad jie galėtų įgyvendinti savo perėjimo prie nulinio grynojo anglies dioksido pėdsako priemones. Energetikos pertvarka Sąjungoje turi būti remiama tvirta švarių technologijų gamybos baze. Šiomis reformomis bus remiamas įperkamas pramonės elektrifikavimas ir Sąjungos, kaip pasaulinės lyderės švarios energijos technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, pozicija; 

(12)gerai veikiančios ir veiksmingos trumpojo laikotarpio rinkos yra pagrindinė priemonė, padėsianti integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir lanksčius išteklius į rinką ir ekonomiškai efektyviai palengvinti energetikos sistemos integraciją;

(13)einamosios paros rinkos yra ypač svarbios kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimui į elektros energijos sistemą mažiausiomis sąnaudomis, nes jos suteikia rinkos dalyviams galimybę prekiauti elektros energijos trūkumu ar pertekliumi arčiau tiekimo laiko. Kadangi kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojai savo gamybą gali tiksliai įvertinti tik likus nedaug laiko iki tiekimo, labai svarbu, kad jie turėtų kuo daugiau prekybos galimybių, t. y. galėtų pasinaudoti galimybe patekti į likvidžią rinką likus kuo mažiau laiko iki elektros energijos tiekimo;

(14)todėl svarbu, kad einamosios paros rinkos prisitaikytų prie kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, pavyzdžiui, saulės ir vėjo, naudojimo, taip pat prie reguliavimo apkrova ir kaupimo naudojimo. Einamosios paros rinkų likvidumas turėtų būti pagerintas rinkos operatoriams dalijantis pavedimų knygomis prekybos zonoje, taip pat tais atvejais, kai tarpzoninis pralaidumas nustatomas iki nulio arba pasibaigus prekybai einamosios paros rinkoje. Be to, prekybos einamosios paros rinkoje pabaigos laikas turėtų būti kuo artimesnis tiekimo laikui, kad rinkos dalyviai turėtų kuo daugiau galimybių prekiauti elektros energijos trūkumu ir pertekliumi ir būtų padedama geriau integruoti kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energiją į elektros energijos sistemą;

(15)be to, trumpojo laikotarpio elektros energijos rinkose turėtų būti užtikrinama, kad jose galėtų dalyvauti maži lankstumo paslaugų teikėjai, mažinant minimalų pasiūlymo dydį;

(16)siekiant užtikrinti veiksmingą elektros energijos, pagamintos iš kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, integravimą ir sumažinti elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro poreikį tais laikotarpiais, kai smarkiai padidėja elektros energijos paklausa o elektros energijos iš kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminama mažai, perdavimo sistemos operatoriams turėtų būti suteikta galimybė sukurti piko mažinimo produktą, kuris leistų vykdyti reguliavimą apkrova ir prisidėti prie vartojimo piko elektros energijos sistemoje mažinimo konkrečiomis paros valandomis. Piko mažinimo produktas turėtų padėti užtikrinti kuo didesnį iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos integravimą į sistemą perkeliant elektros energijos vartojimą į tuos dienos momentus, kai iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamas didesnis elektros energijos kiekis. Kadangi piko mažinimo produktu siekiama sumažinti ir perkelti elektros energijos vartojimą, šis produktas turėtų būti naudojamas tik reguliavimo apkrova srityje. Piko mažinimo produkto pirkimas turėtų būti vykdomas taip, kad nesutaptų su balansavimo produktų, kuriais siekiama išlaikyti stabilų elektros energijos sistemos dažnį, aktyvavimu. Kad patikrintų aktyvuoto apkrovos mažinimo apimtis, perdavimo sistemos operatorius turėtų naudoti bazinį lygį, atspindintį numatomą elektros energijos suvartojimą neaktyvavus piko mažinimo produkto;

(17)kad vartotojai galėtų aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkose ir veikti lanksčiai, jie palaipsniui aprūpinami pažangiosiomis matavimo sistemomis. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse pažangiosios matavimo sistemos vis dar diegiamos lėtai. Tais atvejais, kai pažangiosios matavimo sistemos dar neįrengtos, ir tais atvejais, kai pažangiosios matavimo sistemos nepadeda užtikrinti pakankamo duomenų išsamumo lygio, perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai turėtų turėti galimybę naudoti skirtųjų skaitiklių duomenis lankstumo paslaugoms, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo paslaugoms, stebėti ir už jas atsiskaityti. Suteikus galimybę naudoti skirtųjų skaitiklių duomenis, kad būtų galima stebėti ir atsiskaityti, vartotojams turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos aktyviai dalyvauti rinkoje ir plėtoti jų reguliavimą apkrova. Naudojant šių skirtųjų skaitiklių duomenis, turėtų būti taikomi su duomenimis susiję kokybės reikalavimai; 

(18)šiuo reglamentu nustatomas asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi visų BDAR nustatytų asmens duomenų apsaugos principų ir pareigų, be kita ko, dėl duomenų kiekio mažinimo. Kai šios direktyvos tikslą galima pasiekti netvarkant asmens duomenų, paslaugų teikėjai turėtų remtis anoniminiais ir apibendrintais duomenimis;

(19)vartotojams ir tiekėjams reikia veiksmingų ir efektyvių išankstinių sandorių rinkų, kad jie galėtų kompensuoti ilgalaikį kainų poveikį ir sumažinti priklausomybę nuo trumpalaikių kainų. Siekiant užtikrinti, kad energijos vartotojai visoje ES galėtų visapusiškai pasinaudoti integruotų elektros energijos rinkų ir konkurencijos pranašumais visoje Sąjungoje, Sąjungos elektros energijos išankstinių sandorių rinkos veikimas turėtų būti pagerintas įsteigiant regioninius virtualiuosius centrus, siekiant įveikti esamą rinkos susiskaidymą ir žemą likvidumą daugelyje prekybos zonų. Regioniniai virtualieji centrai turėtų apimti kelias prekybos zonas ir kartu užtikrinti tinkamą kainų koreliaciją. Virtualiojo centro veikla gali neapimti kai kurių prekybos zonų, atsižvelgiant į tai, kad jos prisideda prie centro referencinės kainos nustatymo. Tačiau šių prekybos zonų rinkos dalyviai vis tiek turėtų turėti galimybę apsidrausti per centrą;

(20)virtualiuosiuose centruose turėtų atsispindėti bendra kelių prekybos zonų kaina ir būti pateikta referencinė kaina, kurią rinkos operatoriai turėtų naudoti siūlydami išankstinius rizikos draudimo produktus. Šiuo atveju virtualieji centrai neturėtų būti suprantami kaip subjektai, organizuojantys ar vykdantys sandorius. Regioniniai virtualieji centrai, nustatydami referencinių kainų indeksą, turėtų sudaryti sąlygas sutelkti likvidumą ir suteikti rinkos dalyviams geresnes apsidraudimo galimybes;

(21)siekiant padidinti rinkos dalyvių galimybes apsidrausti, turėtų būti išplėstas pagal Komisijos reglamentą (ES) 2016/1719 sukurtos bendrosios paskirstymo platformos vaidmuo. Bendrojoje paskirstymo platformoje turėtų būti sudaromos sąlygos prekiauti finansinėmis ilgalaikėmis perdavimo tarp skirtingų prekybos zonų ir regioninių virtualiųjų centrų teisėmis. Rinkos dalyvių pateikti finansinių perdavimo teisių pavedimai derinami tuo pat metu atliekant ilgalaikio tarpzoninio pralaidumo paskirstymą. Toks derinimas ir paskirstymas turėtų būti atliekami reguliariai, kad būtų užtikrintas pakankamas likvidumas, taigi ir suteiktos veiksmingos apsidraudimo galimybės rinkos dalyviams. Ilgalaikės perdavimo teisės turėtų būti suteikiamos dažnai (nuo kito mėnesio iki bent trejų metų į priekį), kad būtų suderintos su įprastu rinkos dalyvių apsidraudimo laikotarpiu. Turėtų būti vykdoma bendrosios paskirstymo platformos stebėsena ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas, siekiant garantuoti, kad ji tinkamai atliks savo užduotis;

(22)tinklo tarifai turėtų paskatinti perdavimo ir skirstymo sistemų operatorius naudotis lankstumo paslaugomis toliau plėtojant novatoriškus esamo tinklo optimizavimo sprendimus ir pirkti lankstumo paslaugas, visų pirma susijusias su reguliavimu apkrova ar kaupimu. Šiuo tikslu tinklo tarifai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į sistemos operatorių veiklos ir kapitalo išlaidas arba veiksmingą abiejų derinį, kad jie galėtų ekonomiškai efektyviai eksploatuoti elektros energijos sistemą. Tai dar labiau padėtų integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją mažiausiomis elektros energijos sistemos sąnaudomis ir suteiktų galutiniams vartotojams galimybę įvertinti savo lankstumo sprendimus; 

(23)jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija, pavyzdžiui, jūros vėjo energija, vandenynų energija ir plūdrioji fotovoltinė energija, atliks svarbų vaidmenį kuriant elektros energijos sistemą, iš esmės grindžiamą atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir užtikrinant poveikio klimatui neutralumą iki 2050 m. Tačiau veiksmingam jų diegimui platesniu mastu kyla didelių kliūčių, trukdančių masiškai plėsti veiklą, kuri būtina šiems tikslams pasiekti. Ateityje panašių kliūčių gali kilti ir kitoms jūroje naudojamoms technologijoms. Šios kliūtys apima investavimo riziką, susijusią su unikalia jūros hibridinių projektų, apimančių daugiau nei vieną rinką, topografine padėtimi. Siekiant sumažinti šių jūroje vykdomų projektų plėtotojų investavimo riziką ir užtikrinti, kad jūros prekybos zonoje vykdomi projektai turėtų visas galimybes patekti į aplinkines rinkas, perdavimo sistemos operatoriai turėtų užtikrinti, kad jūroje vykdant projektą būtų galima naudotis atitinkamos hibridinės jungiamosios linijos pajėgumais, skirtais visiems rinkos laiko vienetams. Jei turimi perdavimo pajėgumai sumažinami tiek, kad visas pagamintas elektros energijos kiekis, kurį kitu atveju būtų buvę galima eksportuoti vykdant jūros projektą, negali būti pristatytas rinkai, perdavimo sistemos operatoriui arba operatoriams, atsakingiems už poreikį riboti pajėgumus, ateityje turėtų būti suteikta galimybė kompensuoti jūros jėgainių projekto operatoriui atitinkamai tam panaudojant perkrovos pajamas. Ši kompensacija turėtų būti susijusi tik su rinkai prieinamais gamybos pajėgumais, kurie gali priklausyti nuo oro sąlygų ir kurie neapima jūros projekto atjungimo ir techninės priežiūros operacijų. Išsamią informaciją, įskaitant sąlygas, kuriomis priemonė gali nustoti galioti, ketinama pateikti įgyvendinimo reglamente;

(24)kitos paros didmeninėje rinkoje pirmiausia parduodama energija tų elektrinių, kurių ribinės sąnaudos yra mažesnės, tačiau kainą, kuri mokama visiems rinkos dalyviams, nustato paskutinė elektrinė, kurios pagamintos energijos reikia poreikiui patenkinti, t. y. ta, kurios ribinės sąnaudos pasibaigiant prekybai yra didžiausios. Šiomis aplinkybėmis per energetikos krizę paaiškėjo, kad, padidėjus dujų ir akmens anglių kainoms, išskirtinai ir ilgam padidėjo kainos, nurodomos kitos paros didmeninėje rinkoje teikiamuose dujomis ir anglimis kūrenamų elektros energijos gamybos objektų pasiūlymuose. Dėl to visoje Sąjungoje itin padidėjo kainos kitos paros rinkoje, nes dujomis ir anglimis kūrenami gamybos objektai dažnai yra elektrinės, kurių ribinės sąnaudos, reikalingos elektros energijos poreikiui patenkinti, yra didžiausios;

(25)atsižvelgiant į tai, kad kitos paros rinkos kaina naudojama kaip referencinė kaina kitose didmeninėse elektros energijos rinkose, ir į tai, kad visiems rinkos dalyviams mokama galutinė kaina, technologijų, kurių ribinės sąnaudos yra gerokai mažesnės, naudotojų pajamos nuolat buvo didelės;

(26)kad pasiektų Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir įgyvendintų plane „REPowerEU“ nustatytus uždavinius bei taptų labiau nepriklausoma energetikos srityje, Sąjunga turi sparčiau plėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Atsižvelgiant į investicijų, kurių reikia šiems tikslams pasiekti, poreikius, rinkoje reikėtų užtikrinti, kad būtų nustatytas ilgalaikis kainų signalas;

(27)šioje sistemoje valstybės narės turėtų stengtis sudaryti tinkamas rinkos sąlygas ilgalaikėms rinkos priemonėms, pavyzdžiui, elektros energijos pirkimo sutartims, įgyvendinti. Elektros energijos pirkimo sutartys yra dvišalės elektros energijos gamintojų ir pirkėjų sudaromos pirkimo sutartys. Jomis pirkėjui užtikrinamas ilgalaikis kainų stabilumas, o gamintojui – būtinas tikrumas, kad jis galėtų priimti sprendimą dėl investicijų. Nepaisant to, tik kelios valstybės narės turi aktyvias elektros energijos pirkimo sutarčių rinkas, o pirkėjai paprastai yra didelės įmonės, taip pat ir dėl to, kad, sudarant elektros energijos pirkimo sutartis, susiduriama su tam tikromis kliūtimis, visų pirma dėl to, kad pagal šias ilgalaikes sutartis sunku padengti pirkėjo mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Valstybės narės, nustatydamos politiką, kuria siekiama jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose numatytų energetikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų, turėtų atsižvelgti į poreikį sukurti dinamišką elektros energijos pirkimo sutarčių rinką;

(28)pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 15 straipsnio 8 dalį, valstybės narės turi įvertinti reguliavimo ir administracines kliūtis ilgalaikėms atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartims, pašalinti nepagrįstas kliūtis tokioms sutartims ir skatinti jų taikymą. Be to, valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose turi aprašyti politiką ir priemones, kuriomis palengvinamas atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių naudojimas. Nedarant poveikio tai pareigai teikti ataskaitas apie reguliavimo aplinkybes, darančias poveikį elektros energijos pirkimo sutarčių rinkai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad finansinės rizikos, susijusios su pirkėju, nevykdančiu ilgalaikių mokėjimo įsipareigojimų pagal elektros energijos pirkimo sutarčių sistemą, mažinimo priemonės būtų prieinamos įmonėms, kurios susiduria su kliūtimis patekti į elektros energijos pirkimo sutarčių rinką ir nepatiria finansinių sunkumų pagal SESV 107 ir 108 straipsnius. Valstybės narės galėtų nuspręsti sukurti garantijų sistemą rinkos kainomis. Valstybės narės turėtų įtraukti nuostatas, kuriomis būtų vengiama mažinti likvidumą elektros energijos rinkose, pavyzdžiui, naudojant finansines elektros energijos pirkimo sutartis. Valstybės narės neturėtų teikti paramos elektros energijos pirkimo sutartims, kuriomis perkama iš iškastinio kuro pagaminta energija, sudaryti. Nors pagal numatytąjį metodą vartotojai neturėtų būti diskriminuojami, valstybės narės galėtų nuspręsti šias priemones taikyti konkrečių kategorijų vartotojams, taikydamos objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus. Šioje sistemoje valstybės narės turėtų atsižvelgti į galimą Sąjungos lygmeniu, pavyzdžiui, Europos investicijų banko (EIB), teikiamų priemonių vaidmenį;

(29)valstybės narės, rengdamos ir skirdamos viešąją paramą, turi keletą priemonių elektros energijos pirkimo sutarčių rinkų plėtrai remti. Jei atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtotojams, dalyvaujantiems viešosios paramos konkurse, būtų leista rezervuoti dalį elektros energijos parduoti pagal elektros energijos pirkimo sutartis, būtų prisidedama prie elektros energijos pirkimo sutarčių rinkų puoselėjimo ir augimo. Be to, atlikdamos šį pasiūlymų vertinimą, valstybės narės turėtų stengtis taikyti tuos kriterijus, kuriais į elektros energijos pirkimo sutarčių rinką būtų skatinami patekti tie subjektai, kurie susiduria su kliūtimis patekti į rinką, pavyzdžiui, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), taip pat jos turėtų teikti pirmenybę tiems konkurso dalyviams, kurie pateikia vieno ar kelių potencialių pirkėjų, susiduriančių su sunkumais patekti į elektros energijos pirkimo sutarčių rinką, įsipareigojimą pasirašyti dalies pagal projektą gaminamos elektros energijos pirkimo sutartį;

(30)valstybėms narėms nusprendus remti viešosiomis lėšomis finansuojamas naujas investicijas (tiesioginio kainų rėmimo schemas) į mažo anglies dioksido pėdsako, iš neiškastinio kuro gaminamą elektros energiją, kad būtų pasiekti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai, tos schemos turėtų būti struktūrizuotos sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo, kurie, be pajamų garantijos, apimtų ir rinkos pajamų, gautų iš atitinkamų elektros energijos gamybos išteklių, padidinimą. Naujos investicijos į elektros energijos gamybą turėtų apimti investicijas į naujus elektros energijos gamybos objektus, investicijas, kuriomis siekiama modernizuoti esamus elektros energijos gamybos objektus, taip pat investicijas, kuriomis siekiama išplėsti esamus elektros energijos gamybos objektus arba pratęsti jų eksploatavimo trukmę;

(31)tokie abipusiai sandoriai dėl kainų skirtumo padėtų užtikrinti, kad gamintojų pajamos, gaunamos iš naujų investicijų į elektros energijos gamybą, kurioms teikiama viešoji parama, taptų labiau nepriklausomos nuo nepastovių iškastiniu kuru grindžiamos gamybos, kurios metu kaina paprastai nustatoma kitos paros rinkoje, kainų;

(32)tačiau dėl apribojimo nustatyti tiesioginio kainų rėmimo schemas abipusių sandorių dėl kainų skirtumo forma sumažėja tiesioginių kainų rėmimo schemų, kurias valstybės narės gali patvirtinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, rūšių, todėl jos turėtų būti taikomos tik mažo anglies dioksido kiekio, neiškastinio kuro technologijoms, kurių eksploatavimo sąnaudos yra mažos ir stabilios, ir technologijoms, kurios paprastai nesuteikia lankstumo elektros energijos sistemai, tačiau neturėtų būti taikomos technologijoms ankstyvuoju jų diegimo rinkoje etapu. Tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad nekiltų pavojus gamybos technologijų, kurių ribinės sąnaudos yra didelės, ekonominiam gyvybingumui, ir norint išlaikyti paskatas, susijusias su technologijų, kurios gali suteikti elektros energijos sistemai lankstumo teikti pasiūlymus elektros energijos rinkoje, atsižvelgiant į jų alternatyviąsias sąnaudas. Be to, apribojimas nustatyti tiesioginio kainų rėmimo schemas sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo, neturėtų būti taikomas besiformuojančioms technologijoms; norint skatinti jų diegimą, kitų rūšių tiesioginio kainų rėmimo schemos gali būti tinkamesnės. Apribojimas neturėtų daryti poveikio galimai išimčiai, taikomai smulkiems įrenginiams ir parodomiesiems projektams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 4 straipsnio 3 dalį, be to, turėtų būti atsižvelgiama į atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ypatumus pagal tos direktyvos 22 straipsnio 7 dalį;

(33)atsižvelgiant į poreikį gamintojams užtikrinti reguliavimo tikrumą, valstybių narių pareiga taikyti tiesioginio kainų rėmimo schemas elektros energijos gamybai pagal abipusius sandorius dėl kainų skirtumo turėtų būti taikoma tik naujoms investicijoms į elektros energijos gamybą iš šaltinių, kurie nurodyti pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje;

(34)dėl didėjančių rinkos pajamų apribojimų tiesioginės kainų rėmimo schemos, pagrįstos abipusiais sandoriais dėl kainų skirtumo, turėtų būti papildomas valstybių narių pajamų šaltinis didelių energijos kainų laikotarpiais. Siekdamos dar labiau sušvelninti didelių elektros energijos kainų poveikį vartotojų sąskaitoms už energiją, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pajamos, gautos iš gamintojų, kuriems taikomos tiesioginės kainų rėmimo schemos pagal abipusius sandorius dėl kainų skirtumo, būtų perduotos visiems galutiniams elektros energijos vartotojams, įskaitant namų ūkius, MVĮ ir pramoninius vartotojus, atsižvelgiant į jų suvartojimą. Pajamos turėtų būti perskirstomos taip, kad būtų užtikrinta, jog vartotojams tam tikru mastu poveikį vis dar darytų kainų signalas, kad jie sumažintų savo vartojimą, kai kainos yra didelės, arba perkeltų jį į mažesnių kainų laikotarpius (paprastai tai laikotarpiai, kai pagaminama didesnė atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis). Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pajamų perskirstymas galutiniams elektros energijos vartotojams nedarytų poveikio vienodoms sąlygoms ir skirtingų tiekėjų konkurencijai;

(35)be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiesioginio kainų rėmimo schemos, neatsižvelgiant į jų formą, nekenktų veiksmingam, konkurencingam ir likvidžiam elektros energijos rinkų veikimui, išsaugodamos gamintojų paskatas reaguoti į rinkos signalus, įskaitant gamybos nutraukimą, kai elektros energijos kainos yra mažesnės už jų veiklos sąnaudas, ir galutinių vartotojų paskatas mažinti vartojimą, kai elektros energijos kainos yra didelės. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paramos schemos netaptų kliūtimi komercinių sutarčių, pavyzdžiui, elektros energijos pirkimo sutarčių, rengimui;

(36)taigi abipusiai sandoriai dėl kainų skirtumo ir elektros energijos pirkimo sutartys atlieka papildomą vaidmenį spartinant energetikos pertvarką ir užtikrinant, kad vartotojai gautų naudos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos. Laikydamosi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, valstybės narės turėtų turėti galimybę laisvai nuspręsti, kokias priemones naudoti savo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams pasiekti. Sudarydami elektros energijos pirkimo sutartis, privatūs investuotojai prisideda prie papildomo atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos naudojimo, taip pat ilguoju laikotarpiu užtikrina mažas ir stabilias elektros energijos kainas. Be to, sudarydami abipusius sandorius dėl kainų skirtumo, viešieji subjektai vartotojų vardu pasiekia tą patį tikslą. Abi priemonės yra būtinos, kad būtų galima pasiekti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus naudojant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako energiją ir kartu didinant nebrangios elektros energijos gamybos naudą vartotojams;

(37)spartesniam atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui reikia vis daugiau lankstumo sprendimų, kad būtų užtikrinta jų integracija į tinklą ir sudarytos sąlygos elektros energijos sistemai ir tinklui prisitaikyti prie elektros energijos gamybos ir vartojimo kintamumo skirtingais laikotarpiais. Reguliavimo institucijos, remdamosi perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių indėliu, turėtų periodiškai vertinti elektros energijos sistemos lankstumo poreikį. Vertinant elektros energijos sistemos lankstumo poreikius, reikėtų atsižvelgti į visas esamas ir planuojamas investicijas (įskaitant esamus įrenginius, kurie dar neprijungti prie tinklo) į lankstumo šaltinius, pavyzdžiui, lanksčią elektros energijos gamybą, jungiamąsias linijas, reguliavimą apkrova, energijos kaupimą arba atsinaujinančiųjų išteklių kuro gamybą, atsižvelgiant į poreikį mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Remdamosi šiuo pagrindu, valstybės narės turėtų apibrėžti nacionalinį su neiškastinių išteklių suteikiamu lankstumu susijusį tikslą, pavyzdžiui, reguliavimą apkrova ir kaupimą, kuris taip pat turėtų atsispindėti jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose;

(38)kad pasiektų nacionalinį tikslą, susijusį su neiškastinių išteklių suteikiamu lankstumu, pvz., investicijų į reguliavimą apkrova ir kaupimą poreikiais, valstybės narės gali sukurti arba pertvarkyti pajėgumų mechanizmus, kad būtų sukurtas žaliasis ir lankstus pajėgumų mechanizmas. Valstybės narės, kurios pagal galiojančias taisykles taiko pajėgumų mechanizmą, turėtų skatinti neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova ir kaupimo, naudojimą nustatydamos jo struktūros papildomus kriterijus ar ypatumus;

(39)siekiant paremti aplinkos apsaugos tikslus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta išmetamo anglies dioksido kiekio ribinė vertė turėtų būti laikoma viršutine riba. Todėl valstybės narės galėtų nustatyti techninių charakteristikų standartus ir išmetamo anglies dioksido kiekio ribas, pagal kurias pajėgumų mechanizmuose būtų leidžiama naudoti tik lanksčias, iškastinio kuro nenaudojančias technologijas, visapusiškai laikantis Valstybės pagalbos klimatui, aplinkos apsaugai ir energetikai gairių 27 , kuriomis valstybės narės skatinamos pajėgumų mechanizmuose nustatyti žaliuosius kriterijus;

(40)be to, jei valstybės narės netaiko pajėgumų mechanizmo arba jei papildomų jų pajėgumų mechanizmo struktūros kriterijų ar ypatumų nepakanka, kad būtų pasiektas nacionalinis tikslas, susijęs su investicijų į reguliavimą apkrova ir kaupimą poreikiais, jos galėtų taikyti lankstumo paramos schemas, kurias sudarytų išmokos už turimus neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo pajėgumus, pavyzdžiui, reguliavimą apkrova ir kaupimą;

(41)prijungiant naujus elektros energijos gamybos ir apkrovos objektus, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgaines, dažnai vėluojama atlikti prijungimo prie tinklo procedūras. Viena iš tokio vėlavimo priežasčių yra tai, kad investuotojo pasirinktoje vietoje trūksta tinklo pajėgumų, o tai reiškia, kad tinklą reikia išplėsti arba sustiprinti, kad įrenginiai būtų saugiai prijungti prie sistemos. Naujas reikalavimas, kad elektros energijos sistemos operatoriai, tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmenimis, skelbtų ir atnaujintų informaciją apie jų veiklos zonose turimus tinklo pajėgumus, padėtų investuotojams, remiantis informacija apie tinklo pajėgumus sistemoje, priimti sprendimus ir taip paspartintų atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;

(42)be to, siekiant spręsti problemą, susijusią su ilgai užtrunkančiais atsakymais į prašymus prisijungti prie tinklo, perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai sistemos naudotojams turėtų pateikti aiškią ir skaidrią informaciją apie jų prisijungimo prašymų būklę ir nagrinėjimą. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai turėtų stengtis tokią informaciją pateikti per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo;

(43)per energetikos krizę vartotojai susidūrė su itin nepastoviomis didmeninėmis energijos kainomis ir turėjo ribotas galimybes dalyvauti energijos rinkoje. Todėl daug namų ūkių, apmokėdami sąskaitas, susidūrė su sunkumais. Labiausiai nukentėjo pažeidžiami vartotojai ir energijos nepriteklių patiriantys asmenys 28 , tačiau su tokiais sunkumais susidūrė ir vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai. Todėl svarbu atnaujinti vartotojų teises ir apsaugos priemones, sudarant sąlygas vartotojams gauti naudos iš energetikos pertvarkos, atsieti jų sąskaitas už elektros energiją nuo trumpalaikių kainų pasikeitimų energijos rinkose ir atkurti tiekėjų ir vartotojų tarpusavio rizikos pusiausvyrą;

(44)vartotojai turėtų turėti galimybę gauti įvairių pasiūlymų, kad galėtų pasirinkti sutartį pagal savo poreikius. Tačiau tiekėjai apribojo savo pasiūlymus, elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutarčių skaičius sumažėjo, o pasiūlymų pasirinkimo galimybė tapo ribota. Vartotojai visada turėtų turėti galimybę pasirinkti priimtiną terminuotą elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartį, o tiekėjai neturėtų vienašališkai keisti sąlygų iki tokios sutarties galiojimo pabaigos;

(45)kai tiekėjai neužtikrina, kad jų elektros energijos portfelis būtų pakankamai apdraustas nuo didmeninių elektros energijos kainų pokyčių, jiems gali kilti finansinė rizika, o jiems žlugus išlaidos perkeliamos vartotojams ir kitiems tinklo naudotojams. Taigi reikėtų užtikrinti, kad tiekėjai, siūlydami elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis, būtų tinkamai apsidraudę. Tinkamoje apsidraudimo strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į tiekėjų prieigą prie nuosavos gamybos ir kapitalizaciją, taip pat į jų įtaką didmeninės rinkos kainų pokyčiams; 

(46)vartotojai turėtų turėti galimybę pasirinkti paslaugų teikėją, kuris jiems siūlo jų poreikius geriausiai atitinkančią kainą ir paslaugą. Apskaitos ir matavimo atskirais skaitikliais technologijų, derinamų su informacinėmis ir ryšių technologijomis, pažanga reiškia, kad dabar techniškai įmanoma vienoje patalpoje naudotis kelių tiekėjų paslaugomis. Jei vartotojai to pageidauja, jie turėtų turėti galimybę pasirinkti atskirą tiekėją, visų pirma kalbant apie elektros energiją vartojančius prietaisus, pvz., šilumos siurblius ar elektrines transporto priemones, kurios suvartoja ypač daug energijos, arba tuos vartotojus, kurie, atsižvelgdami į kainų signalus, taip pat gali automatiškai pakeisti suvartojamą elektros energijos kiekį. Be to, galutiniai vartotojai, naudodamiesi greitai reaguojančiais skirtaisiais skaitikliais, kurie yra pritvirtinti prie prietaisų su lanksčia, valdoma apkrova arba juose įmontuoti, gali dalyvauti kitose paskatomis grindžiamose reguliavimo apkrova programose, kuriose numatytos elektros energijos rinkoje ir perdavimo bei skirstymo sistemų operatoriams teikiamos lankstumo paslaugos. Apskritai tokia tvarka turėtų padėti didinti reguliavimo apkrova mastą ir suteikti vartotojams daugiau galių, kad jie galėtų geriau valdyti savo energijos vartojimą bei sąskaitas ir kartu suteikti elektros energijos sistemai papildomo lankstumo, kad būtų galima reaguoti į paklausos ir pasiūlos svyravimus; 

(47)dėl vis sudėtingesnių energijos tiekimo pasiūlymų ir skirtingos rinkodaros praktikos vartotojams dažnai sunku visiškai suprasti, kokias paslaugas jie užsako. visų pirma trūksta aiškumo dėl to, kaip nustatoma kaina, sutarties pratęsimo sąlygų, sutarties nutraukimo pasekmių arba priežasčių, dėl kurių tiekėjas keičia sąlygas. Todėl tiekėjai arba telkimu užsiimantys rinkos dalyviai, prieš vartotojams pasirašant sutartį, turėtų jiems pateikti lengvai suprantamą ir glaustą pagrindinę informaciją apie energijos pasiūlymus;

(48)siekiant užtikrinti tiekimo vartotojams tęstinumą paslaugų teikėjo žlugimo atveju, valstybės narės turėtų būti įpareigotos paskirti garantinius tiekėjus, kurie gali būti laikomi universaliųjų paslaugų teikėjais. Toks tiekėjas gali būti vertikalios integracijos įmonės, kuri taip pat vykdo skirstymo funkcijas, pardavimo padalinys, jeigu jis atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 35 straipsnyje nustatytus atskyrimo reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės privalo tiekti prekes už tam tikrą fiksuotą minimalią kainą; 

(49)dalijimasis energija gali padėti užtikrinti atsparumą didelių ir nepastovių didmeninių rinkos kainų poveikiui vartotojų sąskaitoms už energiją, suteikia daugiau galių didesnei vartotojų grupei, pavyzdžiui, energijos nepriteklių patiriantiems ir pažeidžiamiems vartotojams, kurie dėl finansinių ar erdvinių apribojimų neturi galimybės tapti aktyviaisiais vartotojais, ir lemia didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą sutelkiant papildomas privataus kapitalo investicijas ir diversifikuojant atlygio būdus. Integravus tinkamus kainų signalus ir energijos kaupimo įrenginius, dalijimasis elektros energija gali padėti sukurti pagrindą, kuriuo remiantis smulkesniems vartotojams būtų padedama pasinaudoti lankstumo potencialu;

(50)aktyvieji vartotojai, kuriems nuosavybės teise priklauso kaupimo ar gamybos įrenginys, juos nuomoja išperkamosios nuomos būdu arba nuomojasi, turėtų turėti teisę dalytis pertekline gamyba ir įgalioti kitus vartotojus tapti aktyviais arba dalytis atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagaminta arba sukaupta bendrai išperkamosios nuomos būdu nuomojamuose, nuomojamuose ar nuosavybės teise valdomuose įrenginiuose, tiesiogiai arba per tarpininką, kuris veikia kaip trečioji šalis. Dalijimosi energija susitarimas grindžiamas aktyviųjų vartotojų privačiu susitarimu arba organizuojamas per juridinį asmenį. Juridinis asmuo, kuris atitinka atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001, arba piliečių energetikos bendruomenės, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/944, kriterijus, gali su savo nariais dalytis elektros energija, pagaminta įrenginiuose, į kuriuos jie turi visas nuosavybės teises. Dalijimosi energija apsaugos ir įgalėjimo sistemoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas energijos nepriteklių patiriantiems ir pažeidžiamiems vartotojams;

(51)dalijantis energija praktiškai užtikrinamas bendras daugiau nei vieno kartu veikiančio aktyviojo vartotojo į tinklą patiektos pasigamintos arba sukauptos elektros energijos vartojimas. Valstybės narės turėtų įdiegti tinkamą IT infrastruktūrą, kad per tam tikrą vartojimo laikotarpį būtų galima atlikti administracinį derinimą su pasigamintos arba sukauptos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiu tam, kad būtų galima apskaičiuoti sąskaitos už energiją dalį. Šių įrenginių produkcija turėtų būti paskirstyta tarp agreguotų vartotojų apkrovos profilių, grindžiamų statiniais, kintamaisiais ar dinaminiais skaičiavimo metodais, kuriuos gali iš anksto nustatyti arba dėl kurių gali susitarti aktyvieji vartotojai;

(52)pažeidžiami vartotojai turėtų būti tinkamai apsaugoti nuo elektros energijos atjungimo ir neturėtų būti sudaromos sąlygos priversti juos atsijungti. Tiekėjų ir visų atitinkamų nacionalinių institucijų vaidmuo nustatant tinkamas priemones tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, kurios turėtų būti prieinamos pažeidžiamiems vartotojams, kad jie galėtų valdyti savo energijos vartojimą ir sąnaudas, tebėra labai svarbus, be kita ko, būtina glaudžiai bendradarbiauti su socialinės apsaugos sistemomis;

(53)valstybės intervencinės priemonės, taikomos nustatant elektros energijos tiekimo kainą, iš esmės yra rinką iškraipančios priemonės. Todėl tokios intervencinės priemonės gali būti taikomos tik kaip su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir joms taikomos konkrečios sąlygos. Pagal šią direktyvą, reguliuojamos kainos gali būti taikomos energijos nepriteklių patiriantiems ir pažeidžiamiems namų ūkiams (įskaitant už sąnaudas mažesnes kainas) ir, kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms. Krizės metu, kai labai padidėja didmeninės ir mažmeninės elektros energijos kainos ir tai daro neigiamą poveikį kitiems ekonomikos sektoriams, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reguliuojamas kainas laikinai taikyti ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama laikinai nustatyti mažesnes už sąnaudas reguliuojamas kainas, kurios taikomos namų ūkiams ir MVĮ, jei dėl to neatsiranda iškraipymų tarp tiekėjų ir kompensuojamos tiekėjų sąnaudos, patiriamos elektros energiją tiekiant už sąnaudas mažesne kaina. Tačiau reikia užtikrinti, kad toks kainų reguliavimas būtų tikslingas ir nesukurtų paskatų didinti vartojimą. Todėl toks kainų reguliavimas turėtų būti apribotas iki 80 proc. namų ūkių vartojimo medianos ir 70 proc. praėjusiais metais MVĮ suvartoto kiekio. Komisija turėtų nuspręsti, kada kyla tokia elektros energijos kainų krizė ir kada ši galimybė pradedama taikyti. Komisija taip pat turėtų nurodyti to sprendimo galiojimo terminą, kuriuo taikomas laikinas kainų reguliavimo pratęsimas, kuris gali trukti ne ilgiau kaip vienus metus. Jei kuri nors iš šiame reglamente numatytų priemonių laikoma valstybės pagalba, su tokia priemone susijusios nuostatos nedaro poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui;

(54)šiame reglamente numatytos priemonės taip pat nedaro poveikio Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) 2016/1011 ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymui;

(55)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(56)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos pakeitimai

Reglamentas (ES) 2019/943 iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[a] b punktas pakeičiamas taip:

„b) nustatyti pagrindinius gerai veikiančių, integruotų elektros energijos rinkų principus, pagal kuriuos visiems išteklių teikėjams ir elektros vartotojams suteikiama nediskriminacinė galimybė patekti į rinką, sudaromos sąlygos plėtoti išankstinių elektros energijos sandorių rinkas, kad tiekėjai ir vartotojai galėtų apsidrausti arba apsisaugoti nuo būsimo elektros energijos kainų svyravimo rizikos, suteikiama galių vartotojams, užtikrinamas konkurencingumas pasaulio rinkoje, padidinamas lankstumas taikant reguliavimo apkrova, energijos kaupimo ir kitus neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo sprendimus, užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas bei palengvinamas paskirstytosios paklausos ir pasiūlos telkimas, taip pat sudaromos sąlygos integruoti rinką ir sektorius ir pagal rinkos principus atlyginti už elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių;“;

[b] pridedamas šis punktas:

„e)    remti ilgalaikes investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir sudaryti sąlygas vartotojams sumažinti savo sąskaitų už energiją priklausomybę nuo trumpojo laikotarpio elektros energijos rinkos kainų svyravimų, visų pirma nuo iškastinio kuro kainų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.“;

2) 2 straipsnis papildomas šiais punktais:

„72) piko valanda – valanda, kurią suvartojamas didžiausias elektros energijos kiekis, o iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamas nedidelis elektros energijos kiekis, atsižvelgiant į tarpzoninius mainus;

73) piko mažinimas – rinkos dalyvių gebėjimas perdavimo sistemos operatoriaus nustatytomis piko valandomis sumažinti suvartojamą elektros energijos kiekį;

74) piko mažinimo produktas – rinkos produktas, kuriuo naudodamiesi rinkos dalyviai gali perdavimo sistemos operatoriams teikti piko mažinimo paslaugą;

75) virtualusis centras – daugiau nei vieną prekybos zoną apimantis nefizinis regionas, kurio kainų indeksas nustatomas pagal tam tikrą metodiką;

76) abipusis sandoris dėl kainų skirtumo – elektros energijos gamybos objekto operatoriaus ir kitos sandorio šalies, paprastai viešojo sektoriaus subjekto, pasirašyta sutartis, kurioje numatyta ir minimalaus atlygio apsauga, ir perteklinio atlygio riba; sutartis parengiama taip, kad būtų išlaikytos paskatos gamybos objektui veiksmingai veikti ir veiksmingai dalyvauti elektros energijos rinkose ir kad ji atitiktų Direktyvos (ES) 2018/2001 4 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 3 dalies pirmoje bei trečioje pastraipose nustatytus principus;

77) elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią fizinis arba juridinis asmuo sutinka iš elektros energijos gamintojo pirkti elektros energiją rinkos sąlygomis;

78) rinkos pajamos – realizuotosios pajamos, kurias elektros energijos gamintojas gauna mainais už Sąjungoje parduodamą ir tiekiamą elektros energiją (nepaisant sutartinės tokių mainų vykdymo formos), išskyrus valstybių narių teikiamą paramą;

(79) skirtasis skaitiklis – prietaisas, pritvirtintas prie įrenginio, kuris elektros energijos rinkoje arba perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams parduoda reguliavimo apkrova arba lankstumo paslaugas, arba į jį įmontuotas;

80) lankstumas – elektros energijos sistemos gebėjimas prisitaikyti prie gamybos bei vartojimo modelių kintamumo ir tinklo prieinamumo atitinkamais rinkos laikotarpiais.“;

 
3) 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[a] 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Perdavimo sistemos operatoriai ir PEERO arba jų paskirtas subjektas bendrai organizuoja integruotų kitos paros ir einamosios paros rinkų valdymą laikydamiesi Reglamento (ES) 2015/1222. Perdavimo sistemos operatoriai ir PEERO bendradarbiauja Sąjungos lygmeniu arba, kai tikslingiau, regioniniu lygmeniu, kad užtikrintų kuo didesnį Sąjungos kitos paros ir einamosios paros prekybos elektros energija efektyvumą ir veiksmingumą. Pareiga bendradarbiauti taikoma nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos teisės taikymui. Priežiūrą, kaip perdavimo sistemos operatoriai ir PEERO vykdo su prekyba elektros energija susijusias savo funkcijas, pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnį atlieka reguliavimo institucijos, o pagal Reglamento (ES) 2019/942 4 ir 8 straipsnius – ACER.“;

[b] 2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) c punktas pakeičiamas taip:

„c) visiems rinkos dalyviams užtikrina kuo daugiau galimybių nediskriminuojamiems dalyvauti tarpzoninėje ir zonų vidaus prekyboje kuo arčiau tikrojo laiko visose prekybos zonose ir tarp jų;“;

ii) įterpiamas ca punktas:

„ca) organizuojamos taip, kad būtų užtikrintas likvidumo padalijimas visiems PEERO tiek tarpzoninės, tiek zonų vidaus prekybos atveju;“;

4) įterpiami 7a ir 7b straipsniai:

„7a straipsnis

Piko mažinimo produktas

1.Nedarant poveikio Elektros energijos direktyvos 40 straipsnio 5 ir 6 dalims, perdavimo sistemos operatoriai, norėdami sumažinti elektros energijos paklausą piko valandomis, gali pirkti piko mažinimo produktus. 

2.Perdavimo sistemos operatoriai, siekiantys pirkti piko mažinimo produktą, atitinkamos valstybės narės reguliavimo institucijai pateikia pasiūlymą, kuriame nurodo piko mažinimo produkto apimtį ir pirkimo sąlygas. Perdavimo sistemos operatoriaus pasiūlymas atitinka šiuos reikalavimus:

(a)piko mažinimo produkto apimtis nustatoma remiantis papildomos paslaugos poreikio tiekimo saugumui užtikrinti analize. Atliekant analizę atsižvelgiama į reguliavimo institucijos patvirtintus patikimumo standartus arba objektyvius ir skaidrius tinklo stabilumo kriterijus. Nustatant apimtį atsižvelgiama į paklausos, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kitų sistemos lankstumo šaltinių prognozes. Piko mažinimo produkto apimties nustatymas apribojamas siekiant užtikrinti, kad tikėtina produkto nauda neviršytų prognozuojamų sąnaudų;

(b)piko mažinimo produkto pirkimo procesas grindžiamas objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais kriterijais ir apsiriboja reguliavimu apkrova; 

(c)piko mažinimo produktas perkamas konkurencinio konkurso tvarka, kai atranka grindžiama mažiausiomis iš anksto nustatytų techninių ir aplinkosaugos kriterijų laikymosi sąnaudomis;

(d)sutartys dėl piko mažinimo produkto sudaromos ne anksčiau kaip likus dviem dienoms iki jo aktyvavimo pradžios, o sutarčių galiojimo terminas yra ne ilgesnis kaip viena diena; 

(e)aktyvavus piko mažinimo produktą, nesumažėja tarpzoninis pralaidumas;

(f)piko mažinimo produktas aktyvuojamas užbaigus kitos paros prekybą, prieš pradedant veikti balansavimo rinkai;

(g)piko mažinimo produktas nėra suprantamas kaip galimybė pradėti gaminti elektros energiją už apskaitos taško.

3.Faktinis suvartojamo kiekio sumažėjimas aktyvavus piko mažinimo produktą matuojamas lyginant su bazine verte, rodančia numatomą elektros energijos suvartojimą nenaudojant piko mažinimo produkto. Perdavimo sistemos operatoriai, konsultuodamiesi su rinkos dalyviais, parengia bazinę metodiką ir pateikia ją reguliavimo institucijai.

4.Reguliavimo institucijos patvirtina perdavimo sistemos operatorių, siekiančių įsigyti piko mažinimo produktą, pagal 2 ir 3 dalis pateiktą pasiūlymą ir bazinę metodiką arba, jei pasiūlymas neatitinka tose dalyse nustatytų reikalavimų, paprašo perdavimo sistemos operatorių iš dalies jį pakeisti.

7b straipsnis

Skirtasis skaitiklis

1.Valstybės narės leidžia perdavimo sistemų operatoriams ir skirstymo sistemų operatoriams naudoti skirtųjų skaitiklių duomenis, įskaitant iš kaupimo sistemų gautus duomenis, reguliavimo apkrova ir lankstumo paslaugoms stebėti ir už jas atsiskaityti.

2.Valstybės narės nustato skirtųjų skaitiklių duomenų tikrinimo proceso reikalavimus, kad būtų galima patikrinti ir užtikrinti atitinkamų duomenų kokybę.“;

5) 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„PEERO leidžia rinkos dalyviams prekiauti elektros energija kuo arčiau tikrojo laiko ir bent jau iki tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos laiko. Iki 2028 m. sausio 1 d. tarpzoninės einamosios paros prekyba baigiasi ne anksčiau kaip likus 30 minučių iki tikrojo laiko.“;

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„PEERO teikia pakankamai mažus prekybos kitos paros ir einamosios paros rinkose produktus ir minimalius jų pasiūlymus, apimančius 100 ar mažiau kW, kad užtikrintų galimybę veiksmingai dalyvauti reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo paslaugų teikėjams ir smulkiems elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojams, įskaitant tiesioginį vartotojų dalyvavimą.“;

[6] 9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Išankstinių sandorių rinkos

1.Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 1 d. ENTSO-E, pasikonsultavęs su ESMA, pateikia ACER pasiūlymą įsteigti išankstinių sandorių rinkos regioninius virtualiuosius centrus. Tame pasiūlyme: 

(a)siekiant kuo labiau padidinti referencinių kainų ir virtualiuosius centrus sudarančių prekybos zonų kainų koreliaciją, nustatoma išankstinių sandorių rinkos virtualiųjų centrų, įskaitant tuos centrus sudarančias prekybos zonas, geografinė aprėptis;

(b)siekiant kuo labiau padidinti referencinės kainos ir virtualųjį centrą sudarančių prekybos zonų kainų koreliaciją, pateikiama išankstinių sandorių rinkos virtualiųjų centrų referencinių kainų apskaičiavimo metodika; tokia metodika taikoma visiems virtualiesiems centrams ir grindžiama iš anksto nustatytais objektyviais kriterijais; 

(c)pateikiama finansinių ilgalaikių perdavimo iš prekybos zonų į išankstinių sandorių rinkos virtualiuosius centrus teisių apibrėžtis;

(d)kuo labiau padidinamos prekybos rizikos draudimo produktais, susietais su išankstinių sandorių rinkos virtualiaisiais centrais, taip pat ilgalaikėmis perdavimo iš prekybos zonų į virtualiuosius centrus teisėmis galimybės.

2.Pasiūlymą dėl išankstinių sandorių rinkos regioninių virtualiųjų centrų įsteigimo ACER įvertina ir patvirtina arba iš dalies pakeičia per šešis mėnesius nuo jo pateikimo dienos. Pastaruoju atveju, prieš priimdama pakeitimus, ACER konsultuojasi su ENTSO-E. Priimtas pasiūlymas paskelbiamas ACER interneto svetainėje.

3.Pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 sukurtos bendrosios paskirstymo platformos teisinė forma yra tokia, kokia nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 II priede.

4.Bendroji paskirstymo platforma:

(a)sudaro sąlygas prekiauti ilgalaikėmis perdavimo tarp kiekvienos prekybos zonos ir virtualiojo centro teisėmis; jei prekybos zona nepriklauso virtualiajam centrui, ji gali suteikti finansines ilgalaikes perdavimo teises virtualiajam centrui arba kitoms tam pačiam pralaidumo skaičiavimo regionui priklausančioms prekybos zonoms;

(b)reguliariai, skaidriai, remdamasi rinkos principais ir nediskriminuodama paskirsto ilgalaikį tarpzoninį pralaidumą; ilgalaikis tarpzoninis pralaidumas paskirstomas tokiu dažnumu, kad padėtų užtikrinti veiksmingą išankstinių sandorių rinkos veikimą;

(c)sudaro sąlygas prekiauti finansinėmis perdavimo teisėmis, kurios suteikiamos dažnai ir bent iki trejų metų į priekį ir leidžia jų turėtojams pašalinti riziką patirti teigiamų ir neigiamų kainų skirtumų poveikį.

5.Jei reguliavimo institucija mano, kad rinkos dalyviams nepakanka galimybių apsidrausti, pasikonsultavusi su atitinkamomis finansų rinkos kompetentingomis institucijomis (jei išankstinių sandorių rinkos yra susijusios su finansinėmis priemonėmis, apibrėžtomis 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte), ji gali reikalauti, kad elektros energijos biržos arba perdavimo sistemos operatoriai įgyvendintų papildomas priemones, pavyzdžiui, vykdytų rinkos formavimo veiklą, kad padidintų išankstinių sandorių rinkos likvidumą. Laikydamiesi Sąjungos konkurencijos teisės, Direktyvos (ES) 2014/65 ir reglamentų (ES) 648/2012 bei 600/2014, rinkos operatoriai gali savo nuožiūra parengti išankstinių sandorių rinkose siūlomus rizikos draudimo produktus, įskaitant ilgalaikius išankstinių sandorių rinkose siūlomus rizikos draudimo produktus, kad užtikrintų rinkos dalyviams, įskaitant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių objektų savininkus, tinkamas galimybes apsidrausti nuo finansinės rizikos dėl kainų svyravimų. Valstybės narės nereikalauja, kad tokia draudimo veikla galėtų apsiriboti vien valstybėje narėje ar prekybos zonoje vykdomais sandoriais.“;

7) 18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[a] 2 dalis pakeičiama taip:

„2.    Tarifų nustatymo metodikomis atspindimos perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių fiksuotos išlaidos ir jomis, atsižvelgiant į kapitalo ir veiklos išlaidas, suteikiamos tinkamos paskatos perdavimo sistemos operatoriams ir skirstymo sistemos operatoriams trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant išankstinės perspektyvos investicijas, siekiant didinti efektyvumą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir energijos tiekimo saugumą, remti lankstumo paslaugų naudojimą, veiksmingas investicijas, įskaitant sprendimus, kaip optimizuoti esamą tinklą ir palengvinti reguliavimą apkrova, bei susijusią mokslinių tyrimų veiklą ir palengvinti inovacijas vadovaujantis vartotojų interesais skaitmeninimo, lankstumo paslaugų ir tinklų sujungimo srityse.“;

[b] 8 dalis pakeičiama taip:

„8. Perdavimo ir skirstymo tarifų nustatymo metodikomis perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai skatinami užtikrinti ekonomiškai efektyviausią savo tinklų eksploatavimą ir plėtrą, be kita ko, perkant paslaugas. Tuo tikslu reguliavimo institucijos pripažįsta atitinkamas sąnaudas tinkamomis ir įtraukia tas sąnaudas į perdavimo ir skirstymo tarifus bei nustato siektinus rezultatus, kad skatintų perdavimo ir skirstymo sistemų operatorius didinti efektyvumą savo tinkluose, be kita ko, didinant energijos vartojimo efektyvumą, naudojant lankstumo paslaugas ir diegiant pažangiuosius tinklus bei pažangiąsias matavimo sistemas.“;

   [c] 9 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f) tarifų nustatymo ir struktūros skaidrumo užtikrinimo būdai, įskaitant išankstinės perspektyvos investicijas;“;

   [d] 9 dalis papildoma i punktu:

„i) paskatos veiksmingai investuoti į tinklus, be kita ko, į lankstumo išteklius ir lanksčias prijungimo sutartis.“;

[8] 19 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

[a] b punktas pakeičiamas taip:

„b) išlaikyti arba didinti tarpzoninius pajėgumus optimizuojant esamų jungiamųjų linijų naudojimą suderintais taisomaisiais veiksmais, jei taikytina, arba padengti investicijų į tinklą sąnaudas, kurios yra svarbios siekiant sumažinti jungiamųjų linijų perkrovą, arba“;

[b] pridedamas c punktas:

„c) teikti kompensacijas atviroje jūroje esančios prekybos zonos jūros jėgainių operatoriams, jei prieiga prie sujungtų rinkų buvo sumažinta taip, kad vienas ar daugiau perdavimo sistemos operatorių nesuteikė pakankamai pajėgumų jungiamojoje linijoje arba kritiniuose tinklo elementuose, turinčiuose įtakos jungiamosios linijos pajėgumui, ir todėl jūros jėgainės operatorius negali eksportuoti savo elektros energijos gamybos pajėgumų į rinką.“;

[9] įterpiamas IIIa skyrius:

„IIIa skyrius

Konkrečios paskatos investuoti, padedančios siekti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų

19a straipsnis

Elektros energijos pirkimo sutartys

1.Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis, kad būtų pasiekti jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatyti tikslai, susiję su Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkte nurodytu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektu, kartu išsaugant konkurencingas ir likvidžias elektros energijos rinkas.

2.Valstybės narės užtikrina, kad tokios priemonės kaip rinkos kainų garantijų sistemos, kuriomis siekiama sumažinti finansinę riziką, susijusią su elektros energijos pirkimo sutartyse nustatytų užsakovo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymu, būtų įdiegtos ir prieinamos vartotojams, kurie susiduria su kliūtimis patekti į elektros energijos pirkimo sutarčių rinką ir nepatiria finansinių sunkumų pagal SESV 107 ir 108 straipsnius. Šiuo tikslu valstybės narės atsižvelgia į Sąjungos lygmens priemones. Valstybės narės, taikydamos nediskriminacinius kriterijus, nustato, kurioms vartotojų kategorijoms šios priemonės taikomos.

3.Į valstybių narių remiamas elektros energijos pirkimo sutarčių garantijų sistemas įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama išvengti likvidumo elektros energijos rinkose mažinimo, ir pagal jas neteikiama parama iš iškastinio kuro pagamintai elektros energijai pirkti.

4.Rengdamos paramos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių schemas, valstybės narės leidžia jose dalyvauti projektų, pagal kuriuos dalis elektros energijos rezervuojama parduoti pagal elektros energijos pirkimo sutartis ar kitus rinkos principais pagrįstus susitarimus, plėtotojams ir stengiasi pasinaudoti vertinimo kriterijais, kad vartotojams, kurie susiduria su kliūtimis patekti į elektros energijos pirkimo sutarčių rinką, suteiktų paskatų į ją patekti. Tokiais vertinimo kriterijais pirmenybė visų pirma gali būti teikiama dalyviams, kurie pateikia pasirašytą elektros energijos pirkimo sutartį arba vieno ar kelių potencialių pirkėjų, kurie susiduria su kliūtimis patekti į elektros energijos pirkimo sutarčių rinką, įsipareigojimą pasirašyti dalies pagal projektą gaminamos elektros energijos pirkimo sutartį.

5.Elektros energijos pirkimo sutartyje nurodoma tiekimo prekybos zona ir atsakomybė už tarpzoninių perdavimo teisių užtikrinimą pasikeitus prekybos zonai pagal 14 straipsnį.

6.Elektros energijos pirkimo sutartyje nurodomos sąlygos, kuriomis vartotojai ir gamintojai gali nutraukti tą sutartį, pavyzdžiui, visi taikytini nutraukimo mokesčiai ir pranešimo laikotarpiai pagal Sąjungos konkurencijos teisę.

19b straipsnis

Tiesioginio kainų rėmimo schemos, pagal kurias remiamos naujos investicijos į gamybą

1.Tiesioginio kainų rėmimo schemos, pagal kurias remiamos naujos investicijos į elektros energijos gamybą iš 2 dalyje išvardytų išteklių, įgyvendinamos sudarant abipusį sandorį dėl kainų skirtumo. Naujos investicijos į elektros energijos gamybą apima investicijas į naujus elektros energijos gamybos objektus, investicijas, kuriomis siekiama modernizuoti esamus elektros energijos gamybos objektus, investicijas, kuriomis siekiama išplėsti esamus elektros energijos gamybos objektus arba pratęsti jų eksploatavimo trukmę.

2.1 dalis taikoma naujoms investicijoms į elektros energijos gamybą iš šių išteklių:

(a)vėjo energijos;

(b)saulės energijos;

(c)geoterminės energijos;

(d)hidroenergijos be rezervuaro;

(e)branduolinės energijos.

3.Tiesioginio kainų rėmimo schemos, įgyvendinamos sudarant abipusį sandorį dėl kainų skirtumo:

(a)parengiamos taip, kad pajamos, gautos, kai rinkos kaina viršija vykdymo kainą, būtų paskirstytos visiems galutiniams elektros energijos vartotojams pagal jų suvartojamą dalį (vienodos išlaidos / grąžinamosios išmokos už suvartotą MWh);

(b)užtikrina, kad pajamos galutiniams elektros energijos vartotojams būtų paskirstytos taip, kad nebūtų panaikintos paskatos vartotojams mažinti vartojimą arba perkelti jį į laikotarpius, kai elektros energijos kainos yra žemos, ir nebūtų pakenkta elektros energijos tiekėjų konkurencijai.

19c straipsnis

Lankstumo poreikių vertinimas

1.Ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d., o po to kas dvejus metus kiekvienos valstybės narės reguliavimo institucija, atsižvelgdama į poreikį ekonomiškai efektyviai užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir sumažinti elektros energijos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat į skirtingų sektorių integraciją, įvertina elektros energijos sistemos lankstumo poreikį bent 5 metų laikotarpiu ir parengia atitinkamą ataskaitą. Ataskaita parengiama remiantis tos valstybės narės perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių pagal 2 dalį pateiktais duomenimis ir analizėmis, taikant 3 dalyje nurodytą metodiką.

2.Ataskaitoje įvertinamas lankstumo poreikis siekiant iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją integruoti į elektros energijos sistemą ir visų pirma atsižvelgiama į neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo, pvz., reguliavimo apkrova ir kaupimo, potencialą siekiant patenkinti šį poreikį tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmeniu. Ataskaitoje atskiriami sezoniniai, dienos ir valandos lankstumo poreikiai.

3.Kiekvienos valstybės narės perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai pateikia reguliavimo institucijai duomenis ir analizes, kurių reikia 1 dalyje nurodytai ataskaitai parengti.

4.ENTSO-E ir ES SSO subjektas koordinuoja perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių veiklą, susijusią su pagal 2 dalį teiktinais duomenimis ir analizėmis. Jie visų pirma:

(a)nustato duomenų, kuriuos perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai teikia reguliavimo institucijoms, rūšį ir formatą;

(b)parengia metodiką, pagal kurią perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai analizuoja lankstumo poreikius, atsižvelgdami bent į visus esamus lankstumo šaltinius ir planuojamas investicijas sujungimo, perdavimo ir skirstymo lygmenimis, taip pat į poreikį mažinti elektros energijos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

5.Koordinuodami perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių veiklą, ENTSO-E ir ES SSO subjektas glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.

6.Ne vėliau kaip 2024 m. kovo 1 d. ENTSO-E ir ES SSO subjektas kartu pateikia ACER pasiūlymą dėl reguliavimo institucijoms teiktinų duomenų rūšies bei formato ir 3 dalyje nurodytos metodikos. Gavusi pasiūlymą, ACER per tris mėnesius jį patvirtina arba iš dalies pakeičia. Pastaruoju atveju, prieš priimdama pakeitimus, ACER konsultuojasi su ENTSO-E ir ES SSO subjektu. Priimtas pasiūlymas paskelbiamas ACER interneto svetainėje.

7.Reguliavimo institucijos pateikia 1 dalyje nurodytas ataskaitas ACER ir jas paskelbia. Gavusi tas ataskaitas, ACER per 12 mėnesių paskelbia ataskaitą, kurioje pateikia jų analizę ir rekomendacijas tarpvalstybinės svarbos klausimais, susijusiais su reguliavimo institucijų išvadomis.

19d straipsnis

Orientacinis nacionalinis reguliavimo apkrova ir kaupimo tikslas

Kiekviena valstybė narė, remdamasi reguliavimo institucijos pagal 19c straipsnio 1 dalį parengta ataskaita, nustato orientacinį nacionalinį reguliavimo apkrova ir kaupimo tikslą. Šis orientacinis nacionalinis tikslas taip pat turi atsispindėti valstybių narių integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, kiek tai susiję su energijos vidaus rinkos aspektu pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3, 4 ir 7 straipsnius, ir jų pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį kas dvejus metus teikiamose integruotose pažangos ataskaitose.

19e straipsnis

Lankstumo rėmimo schemos

1.Valstybės narės, taikančios pajėgumų mechanizmą pagal 21 straipsnį, apsvarsto galimybę skatinti įtraukti neiškastinių išteklių suteikiamą lankstumą, pavyzdžiui, reguliavimą apkrova ir kaupimą, nustatant papildomus pajėgumų mechanizmo modelio struktūros kriterijus ar ypatumus.

2.Jei pagal 1 dalį nustatytų priemonių, kuriomis skatinama į pajėgumų mechanizmus įtraukti neiškastinių išteklių suteikiamą lankstumą, pavyzdžiui, reguliavimą apkrova ir kaupimą, nepakanka, kad būtų patenkinti pagal 19d straipsnį nustatyti lankstumo poreikiai, valstybės narės gali taikyti lankstumo rėmimo schemas, pagal kurias mokamos išmokos už turimus neiškastinių išteklių teikiamo lankstumo, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova ir kaupimo, pajėgumus.

3.Pajėgumų mechanizmo netaikančios valstybės narės gali taikyti lankstumo rėmimo schemas, pagal kurias mokamos išmokos už turimus neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo, pvz., reguliavimo apkrova ir kaupimo, pajėgumus.

19f straipsnis

Lankstumo rėmimo schemų rengimo principai

Valstybių narių pagal 19e straipsnio 2 ir 3 dalis taikoma neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova ir kaupimo, rėmimo schema parengiama taip, kad:

(a)nebūtų viršijama to, kas būtina nustatytiems lankstumo poreikiams patenkinti ekonomiškai efektyviu būdu;

(b)būtų apsiribojama naujomis investicijomis į neiškastinių išteklių suteikiamą lankstumą, pavyzdžiui, reguliavimą apkrova ir kaupimą;

(c)nebūtų suteikta galimybė už apskaitos taško pradėti gaminti elektros energiją iš iškastinio kuro;

(d)pajėgumų teikėjų atrankos procesas būtų atviras, skaidrus, pagrįstas nediskriminavimo principais ir ekonomiškai efektyvus;

(e)būtų užkirstas kelias nederamiems veiksmingo elektros energijos rinkų veikimo iškraipymams, be kita ko, išsaugotos veiksmingos veiklos paskatos ir kainų signalai, taip pat kainų svyravimų ir rinkos rizika;

(f)būtų teikiamos paskatos integruotis į elektros energijos rinką laikantis rinkos principų ir reaguojant į padėtį joje, kartu vengiant nereikalingų elektros energijos rinkų iškraipymų ir atsižvelgiant į galimas sistemos integracijos sąnaudas ir tinklo stabilumą;

(g)būtų nustatytas minimalus aktyvuotos energijos įtraukimo į rinką lygis, kuriuo atsižvelgiama į technines kaupimo ir reguliavimo apkrova specifikacijas;

(h)būtų taikomos tinkamos sankcijos pajėgumų teikėjams, kurie nesilaiko g punkte nurodyto minimalaus dalyvavimo rinkoje lygio arba nesivadovauja efektyviomis veiklos paskatomis ir kainų signalais;

(i)būtų atviros tarpvalstybiniam dalyvavimui.“;

10) 37 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) atlieka koordinuotus pralaidumo skaičiavimus laikydamasis metodikos, parengtos pagal prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gaires, pajėgumų skyrimo ir perkrovos valdymo gaires ir elektros energijos balansavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;“;

11) 50 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) įterpiama 4a dalis:

„4a. Perdavimo sistemos operatoriai aiškiai ir skaidriai skelbia informaciją apie pajėgumus kurti naujas jungtis atitinkamose jų veiklos zonose, įskaitant apkrautas zonas, jei jose galima įrengti lanksčias energijos kaupimo jungtis, ir tą informaciją reguliariai, bent kartą per ketvirtį, atnaujina.

Perdavimo sistemos operatoriai taip pat teikia aiškią ir skaidrią informaciją sistemos naudotojams apie jų prašymų prisijungti statusą ir tvarkymą. Tokią informaciją jie pateikia per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“;

12) 57 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Skirstymo sistemos operatoriai ir perdavimo sistemos operatoriai tarpusavyje bendradarbiauja nuosekliai skelbdami informaciją apie turimus pajėgumus kurti naujas jungtis atitinkamose jų veiklos zonose ir užtikrina, kad naujų energetikos projektų plėtotojams ir kitiems potencialiems tinklo naudotojams prieinama informacija būtų pakankamai išsami.

13) 59 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) pajėgumų skyrimo ir perkrovos valdymo taisyklės pagal Direktyvos (ES) 2019/944 6 straipsnį ir šio reglamento 7–10, 13–17, 19 ir 35–37 straipsnius, įskaitant taisykles dėl kitos paros, einamosios paros ir prognozuojamo pajėgumo skaičiavimo metodikos ir procesų, tinklo modelių, prekybos zonų konfigūracijos, apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos, prekybos algoritmų, bendro kitos paros prekybos rinkų susiejimo ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimo, įskaitant galimybę eksploataciją vykdyti vienam subjektui, paskirstyto tarpzoninio pajėgumo garantijos, perkrovos pajamų skirstymo, bendrosios paskirstymo platformos atliekamo finansinių ilgalaikių perdavimo teisių paskirstymo, tarpzoninio perdavimo rizikos draudimo, skyrimo procedūrų ir pajėgumų skyrimo bei perkrovos valdymo išlaidų susigrąžinimo;“;

14) įterpiamas 69a straipsnis:

69a straipsnis

Sąveika su Sąjungos finansų srities teisės aktais

Nė viena šio reglamento nuostata nenukrypstama nuo Direktyvos (ES) 2014/65, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatų, kai rinkos dalyviai arba rinkos operatoriai vykdo veiklą, susijusią su finansinėmis priemonėmis, visų pirma priemonėmis, apibrėžtomis Direktyvos (ES) 2014/65 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte.

15) I priedo 1.2 punktas pakeičiamas taip:

„1.2. Koordinuoto pralaidumo skaičiavimas atliekamas visais paskirstymo laikotarpiais.“

2 straipsnis

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių pakeitimai

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių iš dalies keičiama taip:

1) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 8 ir 49 punktai pakeičiami taip:

„8) aktyvusis vartotojas – galutinis vartotojas arba grupė kartu veikiančių galutinių vartotojų, kurie vartoja ir kaupia ribotose savo valdose pagamintą elektros energiją arba toje pačioje prekybos zonoje esančiose kitose valdose pasigamintą elektros energiją ar elektros energiją, kuria dalijamasi, arba kurie parduoda pačių pasigamintą elektros energiją arba dalyvauja lankstumo ar energijos vartojimo efektyvumo programose, jeigu tokia veikla nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;“;

„49) su dažnio reguliavimu nesusijusi papildoma paslauga – paslauga, kuria perdavimo sistemos operatorius ar skirstymo sistemos operatorius naudojasi nuostoviosios būsenos įtampai reguliuoti, greitam reaktyviosios srovės tiekimui, vietos tinklo stabilumo inercijai, trumpojo jungimo srovei, paleidimo po visuotinės avarijos galimybei, izoliuotojo veikimo galimybei ir piko mažinimui užtikrinti;“;

b) pridedami šie punktai:

„15a) terminuota elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis – tiekėjo ir galutinio vartotojo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, kuria garantuojamos tokios pačios sutarties sąlygos, įskaitant kainą, ir kurioje nustatyta fiksuota kaina gali apimti lankstų elementą, pavyzdžiui, piko ir ne piko kainų svyravimus;

10a) dalijimasis energija – procesas, kai aktyvieji vartotojai vartoja pasigamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją:

(a)kuri pagaminta arba sukaupta nutolusiame arba vietoje esančiame jiems nuosavybės teise bendrai priklausančiame, išsinuomotame ar visiškai arba iš dalies išnuomotame objekte, arba

(b)į kurią teisę jiems nemokamai arba už užmokestį perdavė kitas aktyvusis vartotojas; 

10b) tarpusavio prekyba atsinaujinančiųjų išteklių energija – tarpusavio prekyba, apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 18 punkte;

24a) garantinis tiekėjas – tiekėjas, valstybės narės paskirtas perimti elektros energijos tiekimą veiklą nutraukusio tiekėjo vartotojams;“;

2) 4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Laisvas tiekėjo pasirinkimas

Valstybės narės užtikrina, kad visi vartotojai galėtų laisvai pirkti elektros energiją iš pasirinkto tiekėjo. Valstybės narės užtikrina, kad visi vartotojai galėtų laisvai vienu metu būti sudarę daugiau nei vieną elektros energijos tiekimo sutartį ir kad šiuo tikslu jiems būtų suteikta teisė turėti daugiau nei vieną apskaitos ir sąskaitų tvarkymo tašką, susietą su vienu jų patalpų prijungimo tašku.“;

3) 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) antraštė pakeičiama taip:

„Teisė sudaryti terminuotą elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartį ir dinamiškos elektros energijos kainos sutartį“;

b) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinę reguliavimo sistemą tiekėjai galėtų siūlyti terminuotas elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis ir dinamiškos elektros energijos kainos sutartis. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai, įsirengę pažangųjį skaitiklį, galėtų bent vieno tiekėjo prašyti sudaryti dinamiškos elektros energijos kainos sutartį ir to prašyti kiekvieno tiekėjo, turinčio daugiau nei 200 000 galutinių vartotojų, ir kad visi galutiniai vartotojai galėtų prašyti sudaryti ne trumpesnės kaip vienų metų trukmės terminuotą elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartį.“;

c) įterpiama 1a dalis:

„1a. Prieš sudarant ar pratęsiant sutartį, galutiniams vartotojams pagrindinių sutarties sąlygų santrauka pateikiama matomai ir glausta bei aiškia kalba. Šioje santraukoje pateikiama bent informacija apie visą kainą, skatinimo priemones, papildomas paslaugas, nuolaidas ir nurodomos 10 straipsnio 3 dalies a, b, d, e ir f punktuose nurodytos teisės. Komisija pateikia gaires šiuo klausimu.“;

d) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjai visapusiškai informuotų galutinius vartotojus apie dinamiškos elektros energijos kainos sutarčių teikiamas galimybes, su jomis susijusias išlaidas ir jų keliamą riziką, taip pat užtikrina, kad būtų reikalaujama, jog tiekėjai atitinkamai pateiktų informaciją galutiniams vartotojams, įskaitant apie poreikį įrengti tinkamus elektros energijos skaitiklius. Reguliavimo institucijos stebi rinkos raidą ir vertina riziką, kurią gali kelti nauji produktai ir paslaugos bei sprendžia su piktnaudžiavimu susijusias problemas.“;

4) įterpiami šie straipsniai:

„15a straipsnis

Teisė dalytis energija

1.Visi namų ūkiai, mažosios bei vidutinės įmonės ir valstybės įstaigos turi teisę dalytis energija kaip aktyvieji vartotojai.

(a)Aktyvieji vartotojai turi teisę tarpusavyje dalytis atsinaujinančiųjų išteklių energija pagal privačius susitarimus arba per juridinį asmenį.

(b)Aktyvieji vartotojai gali naudotis trečiosios šalies, kuriai nuosavybės teise priklauso kaupimo arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos objektas arba kuri tokį objektą valdo, paslaugomis įrengimo, eksploatavimo, įskaitant apskaitą ir techninę priežiūrą, tikslais, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalytis energija, ir ta trečioji šalis nelaikoma aktyviąja vartotoja.

(c)Valstybės narės užtikrina, kad energija besidalijantiems aktyviesiems vartotojams:

(d)būtų suteikta teisė pasidalytą elektros energijos kiekį kompensuoti iš jų bendro apskaityto suvartoto kiekio per ne ilgesnį nei atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį ir nedarant poveikio taikomiems mokesčiams, rinkliavoms ir tinklo mokesčiams;

(e)kaip galutiniams vartotojams būtų taikomos visos vartotojų teisės ir pareigos pagal šią direktyvą, išskyrus atvejus, kai energija dalijasi namų ūkiai, kurių įrengtoji galia yra iki 10,8 kW, arba, jei energija dalijamasi daugiabučiuose pagal tarpusavio prekybos susitarimus, – iki 50 kW;

(f)būtų suteikta galimybė naudotis sutarčių šablonais, kuriais užtikrinamos sąžiningos ir skaidrios namų ūkių tarpusavio prekybos susitarimų ir susitarimų dėl nuomos, išperkamosios nuomos ar investavimo į kaupimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos objektus siekiant dalytis energija sąlygos; kilus konfliktų dėl tokių susitarimų, galutiniai vartotojai turi turėti galimybę pasinaudoti neteisminio ginčų sprendimo teisėmis pagal 26 straipsnį;

(g)rinkos dalyviai arba už balansą atsakingos šalys netaikytų nesąžiningų ir diskriminacinių sąlygų;

(h)būtų teikiama informacija apie galimybę keisti prekybos zonas pagal Reglamento (ES) 2019/943 14 straipsnį ir apie tai, kad teisė dalytis energija suteikiama tik toje pačioje prekybos zonoje.

(i)Valstybės narės užtikrina, kad atitinkami perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriai arba kitos paskirtosios įstaigos:

(j)stebėtų, rinktų, tikrintų ir bent kartą per mėnesį perduotų elektros energijos, kuria dalijamasi su atitinkamais galutiniais vartotojais ir rinkos dalyviais, apskaitos duomenis pagal 23 straipsnį;

(k)įsteigtų atitinkamą kontaktinį centrą, kuris registruotų dalijimosi energija susitarimus, gautų informaciją apie atitinkamus apskaitos taškus, vietos ir dalyvavimo pokyčius ir, kai taikytina, aiškiai, skaidriai ir laiku patvirtintų skaičiavimo metodus.

2.Valstybės narės imasi tinkamų ir nediskriminacinių priemonių siekdamos užtikrinti, kad energijos nepriteklių patiriantys ir pažeidžiami namų ūkiai galėtų naudotis dalijimosi energija sistemomis. Tos priemonės gali apimti finansinės paramos priemones arba gamybos paskirstymo kvotas.“;

„18a straipsnis

Tiekėjų taikomas rizikos valdymas

1.Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tiekėjai būtų įdiegę ir įgyvendintų tinkamas draudimo strategijas, skirtas rizikai, kurią didmeninio elektros energijos tiekimo pokyčiai kelia jų sutarčių su vartotojais ekonominiam gyvybingumui, apriboti, ir kartu būtų išlaikytas trumpojo laikotarpio rinkų likvidumas ir kainų signalai. 

2.Tiekėjo taikomos rizikos draudimo strategijos gali apimti naudojimąsi elektros energijos pirkimo sutartimis. Tuo atveju, kai egzistuoja pakankamai išvystytos elektros energijos pirkimo sutarčių rinkos, kuriose sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai, valstybės narės gali reikalauti, kad tiekėjų rizikos, susijusios su didmeninių elektros energijos kainų pokyčiais, dalis būtų padengta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos pirkimo sutartimis, atitinkančiomis jų rizikos, susijusios su vartotojais, trukmę, laikantis Sąjungos konkurencijos teisės. 

3.Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad rizikos draudimo produktais galėtų naudotis piliečių energetikos bendrijos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos.“;

5) įterpiamas XX straipsnis:

„27a straipsnis

Garantinis tiekėjas

1.Valstybės narės paskiria garantinius tiekėjus, bent jau namų ūkio vartotojams. Garantiniai tiekėjai paskiriami taikant sąžiningą, atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą.

2.Garantiniams tiekėjams perduodami galutiniai vartotojai nepraranda savo, kaip vartotojų, teisių, ypač nustatytųjų 4, 10, 11, 12, 14, 18 ir 26 straipsniuose.

3.Valstybės narės užtikrina, kad garantiniai tiekėjai jiems perduotiems vartotojams nedelsdami praneštų sąlygas ir užtikrintų, kad paslaugos tiems vartotojams būtų nepertraukiamai teikiamos bent 6 mėnesius.

4.Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai būtų informuojami ir skatinami pereiti prie rinkos principais pagrįsto pasiūlymo.

5.Valstybės narės gali reikalauti, kad garantinis tiekėjas tiektų elektros energiją tiems namų ūkio vartotojams, kurie negauna rinkos principais pagrįstų pasiūlymų. Tokiais atvejais taikomos 5 straipsnyje nustatytos sąlygos.“;

„28a straipsnis

Pažeidžiamų vartotojų apsauga nuo atjungimo

Valstybės narės užtikrina, kad pažeidžiami vartotojai būtų apsaugoti nuo atjungimo nuo elektros energijos tinklo. Ši nuostata įtraukiama į pažeidžiamų vartotojų sampratą pagal šios direktyvos 28 straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio 10 straipsnio 11 dalyje nustatytoms priemonėms.“;

6) 27 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad visiems namų ūkio vartotojams ir, kai valstybės narės mano, kad tai tinkama, mažosioms įmonėms, būtų teikiama universalioji paslauga, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti konkrečios kokybės elektros energiją už konkurencingas, lengvai bei aiškiai palyginamas, skaidrias ir nediskriminacines kainas. Siekdamos užtikrinti universaliosios paslaugos teikimą, valstybės narės skirstymo sistemų operatoriams nustato pareigą prijungti vartotojus prie savo tinklo tokiomis sąlygomis ir pagal tokius tarifus, kurie nustatyti 59 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms stiprinti namų ūkio vartotojų ir mažų ir vidutinių ne namų ūkio vartotojų pozicijų rinkoje, skatinant savanoriško telkimosi, kuriuo siekiama geriau atstovauti tai vartotojų grupei, galimybes.“;

7) 31 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Skirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams informaciją, kuri jiems reikalinga, kad turėtų efektyvią prieigą prie sistemos, įskaitant naudojimąsi ja. Skirstymo sistemos operatorius visų pirma aiškiai ir skaidriai skelbia informaciją apie pajėgumus kurti naujas jungtis jo veiklos zonoje, įskaitant apkrautas zonas, jei galima įrengti lanksčias energijai kaupti skirtas jungtis, ir tą informaciją reguliariai, bent kartą per ketvirtį, atnaujina.

Skirstymo sistemos operatoriai taip pat teikia aiškią ir skaidrią informaciją sistemos naudotojams apie jų prisijungimo prašymų būseną ir tvarkymą. Tokią informaciją jie pateikia per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“;

8) 40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[a] po 6 dalies įterpiama nauja dalis:

„5 ir 6 dalių reikalavimai netaikomi pagal Reglamento (ES) 2019/943 7a straipsnį perkamam piko mažinimo produktui.“;

9) 59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[a] 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis reguliavimo institucijomis, užtikrinti, kad pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 sukurta bendroji paskirstymo platforma, ENTSO-E ir ES STO organizacija vykdytų savo pareigas pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/943, tinklo kodeksus ir gaires, priimtus pagal Reglamento (ES) 2019/943 59, 60 ir 61 straipsnius, ir kitą atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant tą, kuri susijusi su tarpvalstybiniais klausimais, taip pat pagal ACER sprendimus, ir konsultuotis, siekiant kartu nustatyti atvejus, kai bendroji paskirstymo platforma, ENTSO-E ir ES STO organizacija nevykdo savo atitinkamų pareigų; jeigu reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per keturių mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios, siekiant kartu nustatyti atvejus, kai nesilaikoma reikalavimų, klausimas perduodamas svarstyti ACER, kad ji priimtų sprendimą pagal Reglamento (ES) 2019/942 6 straipsnio 10 dalį;“;

[b] 1 dalies z punktas pakeičiamas taip:

„z) reguliavimo institucijos pareigos yra šios: stebėti, kaip šalinamos nepagrįstos pasigamintos elektros energijos vartojimo ir piliečių energetikos bendruomenių plėtojimo kliūtys ir apribojimai, be kita ko, susiję su lanksčios paskirstytosios energijos gamybos sujungimu per pagrįstą laikotarpį pagal 58 straipsnio d punktą.“;

[c] 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Reguliavimo institucija, esanti valstybėje narėje, kurioje yra bendrosios paskirstymo platformos, ENTSO-E arba ES STO organizacijos būstinė, turi įgaliojimus skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas tiems subjektams, kurie nevykdo savo pareigų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/943 arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar ACER sprendimą, arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas.“;

10) įterpiamas 66a straipsnis:

„66a straipsnis

Galimybė gauti įperkamos elektros energijos kilus elektros energijos kainų krizei

1.Komisija savo sprendimu gali paskelbti regioninę arba Sąjungos masto elektros energijos kainų krizę, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a)didmeninėse elektros energijos rinkose kainos yra labai aukštos – bent du su puse karto aukštesnės už vidutinę pastarųjų 5 metų kainą – ir prognozuojama, kad tokios kainos išsilaikys bent 6 mėnesius;

(b)labai (bent 70 proc.) išauga mažmeninės elektros energijos kainos ir prognozuojama, kad tokios kainos išsilaikys bent 6 mėnesius, ir

(c)išaugusios elektros energijos kainos daro neigiamą poveikį kitiems ekonomikos sektoriams.

2.Komisija savo sprendime, kuriuo paskelbiama regioninė arba Sąjungos masto elektros energijos kainų krizė, nurodo to sprendimo galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti vienų metų.

3.Kai Komisija priima sprendimą pagal 1 dalį, to sprendimo galiojimo laikotarpiu valstybės narės gali elektros energijos tiekimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms kainų nustatymui taikyti tikslines valstybės intervencines priemones. Tokios valstybės intervencinės priemonės:

(a)negali būti taikomos daugiau kaip 70 proc. naudos gavėjo per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartoto kiekio ir jomis turi būti toliau skatinama mažinti paklausą;

(b)turi atitikti 5 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytas sąlygas;

(c)kai aktualu, turi atitikti 4 dalyje nustatytas sąlygas.

4.Kai Komisija priima sprendimą pagal 1 dalį, valstybės narės, nukrypdamos nuo 5 straipsnio 7 dalies c punkto, to sprendimo galiojimo laikotarpiu, taikydamos tikslines valstybės intervencines priemones elektros energijos tiekimo kainų nustatymui pagal 5 straipsnio 6 dalį arba šio straipsnio 3 dalį, išimties tvarka gali laikinai nustatyti tokią elektros energijos tiekimo kainą, kuri yra mažesnė už sąnaudas, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a)namų ūkiams nustatyta kaina taikoma tik ne daugiau kaip 80 proc. namų ūkių vartojimo medianos ir ja išlaikoma paskata mažinti paklausą;

(b)nediskriminuojami tiekėjai;

(c)tiekėjams kompensuojama už tiekimą už sąnaudas mažesne kaina ir

(d)visi tiekėjai turi teisę tokiu pačiu pagrindu teikti pasiūlymus dėl elektros energijos tiekimo už sąnaudas mažesne kaina.“;

11) 71 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2 straipsnio 8 ir 49 punktų, 3 ir 5 straipsnių, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 2 dalies j ir l punktų, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 2–12 dalių, 11 straipsnio 3 ir 4 dalių, 12–24 straipsnių, 26, 28 ir 29 straipsnių, 31 straipsnio 1, 2 ir 4–10 dalių, 32–34 ir 36 straipsnių, 38 straipsnio 2 dalies, 40 ir 42 straipsnių, 46 straipsnio 2 dalies d punkto, 51 ir 54 straipsnių, 57–58 straipsnių, 59 straipsnio 1 dalies a, b ir d–y punktų, 59 straipsnio 2 ir 3 dalių, 59 straipsnio 5–10 dalių, 61–63 straipsnių, 70 straipsnio 1–3 dalių, 5 dalies b punkto, 6 dalies ir I bei II priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Be to, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad:

a) 70 straipsnio 5 punkto a papunkčio būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2019 m. gruodžio 31 d.;

b) 70 straipsnio 4 punkto būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2020 m. spalio 25 d.

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2 straipsnio 10a, 10b, 15a, 24a punktų, 4 straipsnio, 11 straipsnio 1, 1a ir 2 dalių, 15a straipsnio, 18a straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies, 27a straipsnio, 28a straipsnio, 31 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio 7 dalies, 59 straipsnio 1 dalies c ir z punktų, 59 straipsnio 4 dalies ir 66a straipsnio būtų laikomasi ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.“

3 straipsnis

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją pakeitimai

Direktyva (ES) 2018/2001 iš dalies keičiama taip:

1) 4 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

a) antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tuo tikslu tiesioginio kainų rėmimo schemomis parama teikiama rinkos priemokos forma, kuri galėtų būti, inter alia, kintanti arba fiksuota. Šis sakinys netaikomas paramai iš Reglamento (ES) 2019/944 19b straipsnio 2 dalyje išvardytų atsinaujinančiųjų išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai taikoma to reglamento 19b straipsnio 1 dalis.“;

2) 36 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2–13, 15–31 bei 37 straipsnių ir II, III bei V–IX priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2021 m. birželio 30 d. Be to, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.“

4 straipsnis

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, pakeitimai

Reglamentas (ES) 2019/942 iš dalies keičiamas taip:

1) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) a punktas pakeičiamas taip:

„a) teikia nuomones ir rekomendacijas, skirtas perdavimo sistemos operatoriams, ENTSO-E, ENTSO-G, ES SSO subjektui, pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 sukurtai bendrajai paskirstymo platformai, regioniniams koordinavimo centrams ir paskirtiesiems elektros energijos rinkos operatoriams, dėl metodikos ir sąlygų patvirtinimo pagal 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis; dėl prekybos zonų peržiūros, kaip nurodyta 5 straipsnio 7 dalyje; dėl techninių klausimų, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje; dėl arbitražo tarp reguliavimo institucijų pagal 6 straipsnio 10 dalį; dėl klausimų, susijusių su regioniniais koordinavimo centrais, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies a punkte; dėl metodikų, skaičiavimų ir techninių specifikacijų patvirtinimo ir jų dalinio pakeitimo, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje; dėl metodikų patvirtinimo ir jų dalinio pakeitimo, kaip nurodyta 9 straipsnio 3 dalyje; dėl išimčių taikymo, kaip nurodyta 10 straipsnyje; dėl infrastruktūros, kaip nurodyta 11 straipsnio d punkte; dėl klausimų, susijusių su didmeninės rinkos vientisumu ir skaidrumu pagal 12 straipsnį;“;

b) d punktas pakeičiamas taip:

„d) priima individualius sprendimus dėl informacijos teikimo pagal 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies b punktą ir 8 straipsnio c punktą; dėl metodikos ir sąlygų patvirtinimo pagal 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis; dėl prekybos zonų peržiūros, kaip nurodyta 5 straipsnio 7 dalyje; dėl techninių klausimų, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje; dėl arbitražo tarp reguliavimo institucijų pagal 6 straipsnio 10 dalį; dėl klausimų, susijusių su regioniniais koordinavimo centrais, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies a punkte; dėl metodikų, skaičiavimų ir techninių specifikacijų patvirtinimo ir jų dalinio pakeitimo, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje; dėl metodikų patvirtinimo ir jų dalinio pakeitimo, kaip nurodyta 9 straipsnio 3 dalyje; dėl išimčių taikymo, kaip nurodyta 10 straipsnyje; dėl infrastruktūros, kaip nurodyta 11 straipsnio d punkte; dėl klausimų, susijusių su didmeninės rinkos vientisumu ir skaidrumu pagal 12 straipsnį; dėl ENTSO-E pasiūlymų dėl regioninių virtualiųjų centrų patvirtinimo ir dalinio keitimo pagal 5 straipsnio 9 dalį ir dėl ENTSO-E ir ES SSO subjekto pasiūlymų dėl metodikos, susijusios su duomenimis ir analize, teiktinais atsižvelgiant į lankstumo poreikius pagal 5 straipsnio 10 dalį, patvirtinimo ir dalinio pakeitimo. “;

2) 3 straipsnio 2 dalis papildoma ketvirta pastraipa:

„Ši dalis taip pat taikoma pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 sukurtai bendrajai paskirstymo platformai.“;

3) 4 straipsnis papildomas 9 dalimi:

„9. 6, 7 ir 8 dalys taip pat taikomos pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 sukurtai bendrajai paskirstymo platformai.“;

4) 5 straipsnio 8 dalis papildoma antra pastraipa:

„ACER stebi pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 sukurtą bendrąją paskirstymo platformą.“;

5) 5 straipsnis papildomas 9 dalimi:

„9. ACER patvirtina ir prireikus iš dalies pakeičia ENTSO-E pasiūlymą dėl išankstinių sandorių rinkos regioninių virtualiųjų centrų įsteigimo pagal Reglamento (ES) 2019/943 9 straipsnio 2 dalį.“;

6) 5 straipsnis papildomas 10 dalimi:

„10. ACER patvirtina ir prireikus iš dalies pakeičia bendrą ENTSO-E ir ES SSO subjekto pasiūlymą dėl metodikos, susijusios su duomenimis ir analize, teiktinais atsižvelgiant į lankstumo poreikius pagal Reglamento (ES) 2019/943 19e straipsnio 5 dalį.“;

 7) 15 straipsnis papildomas 5 dalimi:

„5. ACER paskelbia ataskaitą, kurioje analizuojami nacionaliniai lankstumo poreikių vertinimai ir pateikiamos rekomendacijos tarpvalstybinės svarbos klausimais, susijusiais su reguliavimo institucijų išvadomis pagal Reglamento (ES) 2019/943 19e straipsnio 6 dalį.“

5 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja [xxx] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA „AGENTŪROS“

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

 
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA „AGENTŪROS“

1.    PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.    Pasiūlymas susijęs su: 

X nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 29  

X esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.    Tikslas (-ai)

1.4.1.    Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai) 

1.4.2.    Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) 

1.4.3.    Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.    Veiklos rezultatų rodikliai 

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

a) Veiksmingumas ir savalaikiškumas: rodikliai turėtų sudaryti sąlygas stebėti veiklos rezultatus, nes būtų reguliariai teikiama informacija apie pažangą ir laimėjimus visą programavimo laikotarpį.

b) Efektyvumas: reikėtų optimizuoti duomenų rinkimo ir tvarkymo procesus, vengiant nereikalingų ar besidubliuojančių prašymų pateikti informaciją.

c) Rodiklių aktualumas ir poreikis riboti susijusią administracinę naštą.

d) Aiškumas: rodikliai turėtų būti pateikiami aiškia ir suprantama forma, kartu su patvirtinamaisiais metaduomenimis ir taip, kad būtų lengviau juos tinkamai aiškinti ir teikti apie juos prasmingą informaciją.

1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.    Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

išankstinės prekybos centrų (bent jau pagrindinių ir Šiaurės šalių, galbūt kitų) kainodaros modelis (įskaitant išsamius tyrimus) ir naujos teminės metodikos patvirtinimas,

siūlomų ilgalaikių perdavimo teisių produktų rengimas, įskaitant išsamius tyrimus (geografinė aprėptis ir dizainas),

galimi sprendimai dėl apsidraudimo galimybių, kuriuos lemia nauji reikalavimai, nustatyti gavus informacijos iš nacionalinių reguliavimo institucijų,

su nauja centrų struktūra (LTTR apimtis, centrų likvidumas, ilgalaikio turto vertės nustatymas ir kt.) susijusi stebėsenos veikla,

1.5.2.    Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.    Panašios patirties išvados

1.5.4.    Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.    Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.    Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

     pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

     finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

X trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.    Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 30  

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

 vykdomosioms įstaigoms

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

X Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

 tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

EIB ir Europos investicijų fondui;

X 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

 viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

 atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems organams ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

2.    VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.    Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.    Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.    Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.    Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.    Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams 

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Sumos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Kai taikytina, sumos atspindi agentūrai skirto Sąjungos įnašo ir kitų agentūros pajamų (mokesčių ir rinkliavų) sumą.

3.2.3.    Numatomas poveikis ACER žmogiškiesiems ištekliams 

3.2.3.1.    Santrauka

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

X     Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu). Kai taikytina, sumos atspindi agentūrai skirto Sąjungos įnašo ir kitų agentūros pajamų (mokesčių ir rinkliavų) sumą.

Personalo poreikiai (etato ekvivalentais):

Planuojama personalo įdarbinimo data – 2024 m. sausio 1 d.

3.2.3.2.    Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

     Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

X     Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Iniciatyva pradėta įgyvendinti dėl dabartinės energetikos krizės, todėl apskaičiuojant DFP išlaidų kategorijas į ją nebuvo atsižvelgta. Kadangi ši konkreti iniciatyva yra nauja, reikės perprogramuoti tiek ACER skirto įnašo eilutę, tiek eilutę, pagal kurią bus remiamas papildomas darbas Energetikos GD. Šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje aprašytas su ACER susijęs poveikis biudžetui bus kompensuojamas atitinkamai sumažinus numatytas išlaidas pagalITER biudžeto eilutę.

     Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 40 .

3.2.5.    Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms 

X     Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

    nuosaviems ištekliams

    kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

(1)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“, COM(2021) 660 final.

(2)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Planas „REPowerEU“, COM(2022) 230.

(3)    Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“, C 131 I/01, C/2022/1890.

(4)    2022 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1032, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) 2017/1938 ir (EB) Nr. 715/2009 nuostatos, kiek tai susiję su dujų laikymu (OL L 173, 2022 6 10, p. 17).

(5)    2022 m. rugpjūčio 5 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1369 dėl koordinuotų dujų poreikio mažinimo priemonių (OL L 206, 2022 8 8, p. 1).

(6)    2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (OL L 261, 2022 10 7, p. 1).

(7)    2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema (OL L 335, 2022 12 29, p. 36).

(8)    2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (OL L 261, 2022 10 7, p. 1).

(9)    SPEECH/22/5493.

(10)     Konferencijos dėl Europos ateities galutinių rezultatų ataskaita , 3 ir 17 ataskaitos pasiūlymai.

(11)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, COM(2022) 222 final.

(12)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Planas „REPowerEU“, COM(2022) 230 final.

(13)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“, COM(2023) 62 final .

(14)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

(15)    2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacija (2022/C 243/04).

(16)    SESV 194 straipsnio 1 dalis.

(17)    Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, ACER galutinis ES didmeninės elektros energijos rinkos modelio vertinimas, 2022 m. balandžio mėn.

(18)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“, COM/2022/108 final.

(19)    Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“, C 131 I/01, C/2022/1890.

(20)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Planas „REPowerEU“, COM(2022) 230.

(21)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmų kryptis – intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimas ilguoju laikotarpiu“, COM(2022) 236 final.

(22)    2022 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1032, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1938 ir (EB) Nr. 715/2009, kiek tai susiję su dujų laikymu (Tekstas svarbus EEE) (OL L 173).

(23)    2022 m. rugpjūčio 5 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1369 dėl koordinuotų dujų poreikio mažinimo priemonių (OL L 206) ir 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (OL L 261).

(24)    2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (OL L 261).

(25)    2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema (OL L 335, 2022 12 29).

(26)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (OL L 328, 2018 12 21, p. 1); 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (OL L 328, 2018 12 21, p. 82); 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, (OL L 328, 2018 12 21, p. 210); 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (nauja redakcija) (OL L 158, 2019 6 14, p. 22); 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) (OL L 158, 2019 6 14, p. 54); 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).

(27)    Komisijos komunikatas „2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (OL C 80, 2022 2 18, p. 1).

(28)    Tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, moterims, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams ir rasinėms ar etninėms mažumoms priklausantiems asmenims, kyla didesnė rizika patirti energijos nepriteklių arba juos gali labiau paveikti neigiamas energijos nepritekliaus poveikis.

(29)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(30)     Informacija apie biudžeto valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ adresu https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(31)    DA DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(32)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(33)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(34)    Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

(35)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(36)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(37)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(38)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(39)    Daugiausia ES sanglaudos politikos fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondui (EJRŽAF).

(40)    Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2093/2020, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, 12 ir 13 straipsnius.

(41)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.