EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 09 15

COM(2021) 573 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EMPTY

Naujasis europinis bauhauzas:



gražu, tvaru, įtrauku

Turinys

1.    Įvadas    

2.    Bendro koncepcijos kūrimo rezultatas – visų mūsų susikurtas pertvarkos projektas    

3.    Naujojo europinio bauhauzo modelis    

3.1.    Nuo istorinio judėjimo prie naujojo europinio bauhauzo    

3.2.    Pagrindiniai trys principai    

3.2.1.    Kelių lygmenų požiūris: nuo pasaulinio iki vietos lygmens    

3.2.2.    Dalyvavimu grindžiamas požiūris    

3.2.3.    Tarpdalykiškumas    

3.3.    Teminės pertvarkos scenarijaus kryptys    

3.3.1.    Ryšio su gamta atkūrimas    

3.3.2.    Bendrystės jausmo atgaivinimas    

3.3.3.    Pirmumas vietoms ir žmonėms, kuriems to labiausiai reikia    

3.3.4.    Ilgalaikės gyvavimo ciklu grindžiamos koncepcijos poreikis pramonės ekosistemoje    

4.    Naujojo europinio bauhauzo įgyvendinimas    

4.1.    Bendradarbiavimas su naujojo europinio bauhauzo bendruomene: NEB laboratorija    

4.2.    Trejopa pertvarka    

4.2.1.    Konkrečiose vietose vykdoma pertvarka    

4.2.2.    Inovacijoms palankios aplinkos pertvarkymas    

4.2.3.    Naujų koncepcijų sklaida    

5.    Tolesni veiksmai    

1.Įvadas 

Siūlydama naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą ES siekia plėtoti gražias, tvarias ir įtraukias erdves, produktus ir gyvenseną. Šia iniciatyva propaguojama nauja tvarumo ir stiliaus derme grindžiama gyvensena, galinti paspartinti žaliąją pertvarką įvairiuose ekonomikos sektoriuose (pavyzdžiui, statybos, baldų, mados), mūsų visuomenėje ir kitose mūsų kasdienio gyvenimo srityse.

Ja siekiama užtikrinti, kad visiems piliečiams būtų prieinamos žiedinės ekonomikos prekės, kurias gaminant į aplinką išskiriama mažiau anglies dioksido ir kurios padeda siekti gamtos atkūrimo ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.

Naujasis europinis bauhauzas (NEB) yra vilties ir perspektyvų projektas. Jis papildo Europos žaliąjį kursą kultūros ir kūrybos dėmeniu, suteikdamas postūmį tvarioms inovacijoms, technologijoms ir ekonomikai. Jis suteikia galimybę vietos lygmeniu realiai patirti ekologinės pertvarkos teikiamą naudą. Jis gerina mūsų kasdienio gyvenimo kokybę.

Šie lūkesčiai gali išsipildyti tik jei žmonių, turinčių skirtingą gyvenimo patirtį ir priklausančių skirtingoms sferoms, mąstysena ir bendradarbiavimas yra pagrįsti dalyvavimo principu. Būtent todėl Komisija projekto įgyvendinimą pradėjo nuo šešis mėnesius trukusio bendro koncepcijos kūrimo etapo, kuriame kiekvienas galėjo siūlyti su naujuoju europiniu bauhauzu susijusių idėjų, vizijų, pavyzdžių ir uždavinių.

Šiame komunikate, remiantis bendro koncepcijos kūrimo etapo išvadomis, pristatoma naujojo europinio bauhauzo koncepcija ir apibūdinami tolesni veiksmai. Daugiau informacijos apie bendro koncepcijos kūrimo procesą pateikiama 1 priede.

Siekdama naujojo europinio bauhauzo tikslų Komisija ir toliau dės pastangas, kad stiprėtų suinteresuotų asmenų ir organizacijų judėjimas. Kad įgyvendintų naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, Komisija derins tam tikras ES iniciatyvas ir pasiūlys naujų veiksmų ir finansavimo priemonių rinkinį, kuris trumpai apibūdintas šio komunikato 5 skyriuje. Tie veiksmai apima, pavyzdžiui:

·naujojo europinio bauhauzo laboratorijos (NEB laboratorijos), kuri padėtų gausinti NEB bendruomenę ir rengti politikos priemones, sukūrimą;

·pradinį finansavimą pertvarką skatinantiems NEB projektams ES valstybėse narėse;

·socialinio būsto projektų, kurie grindžiami naujojo europinio bauhauzo vertybėmis, finansavimą;

·naujo požiūrio į pačios Komisijos pastatų strategiją formavimą;

·statybų ir tekstilės gaminių ekosistemų žaliosios pertvarkos scenarijų bendrakūrą;

·kvietimus teikti pasiūlymus dėl startuolių ir piliečių iniciatyvų;

·kasmetinį naujojo europinio bauhauzo festivalį ir apdovanojimą;

·programų „eTwinning“ ir „DiscoverEU“ 2022 m. temų susiejimą su naujojo europinio bauhauzo iniciatyva.

Permainos pernakt neįvyks. Įgyvendinant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą bus sudarytos sąlygos analizuoti ir išbandyti politikos, finansavimo ir kitas priemones, padedančias modeliuoti ir kurti geresnį kasdienį gyvenimą visoms kartoms.

2.Bendro koncepcijos kūrimo rezultatas – visų mūsų susikurtas pertvarkos projektas

Įgyvendinti šį dalyvaujamąjį projektą Komisija pradėjo nuo bendro koncepcijos kūrimo etapo, kuriame ji susisiekė su pilietinės visuomenės atstovais ir suinteresuotaisiais subjektais. 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie projektą 1 , tada bendro koncepcijos kūrimo etape visi buvo pakviesti pasisakyti apie naujojo europinio bauhauzo modelį, nurodyti spręstinas problemas, pasiūlyti idėjų ir pasidalyti ekspertinėmis žiniomis, kaip tas problemas išspręsti 2 . Naujojo europinio bauhauzo koncepcija grindžiama šiame etape gauta įvairia informacija.

Bendro koncepcijos kūrimo etapu suinteresuotieji asmenys, organizacijos, politinės institucijos ir įmonės organizavo renginius, diskusijas ir seminarus. Oficialūs naujojo europinio bauhauzo partneriai 3 padėjo užtikrinti intensyvią informacijos sklaidą ir vykdė įvairią veiklą. Aštuoniolika teoretikų ir praktikų susibūrė į naujojo europinio bauhauzo aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupę, kurios paskirtis – teikti konsultacijas ir reguliariai pasisakyti su šia iniciatyva susijusiais klausimais 4 . Šias pasaulinio masto diskusijas vainikavo 2021 m. balandžio mėn. surengta pirmoji naujojo europinio bauhauzo konferencija, kuri subūrė (internetu) apie 8 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio ir aiškiai parodė pasaulinės šio judėjimo plėtros būtinybę.

Didžioji dalis veiklos buvo vykdoma ES šalyse, tačiau judėjimu vis labiau domimasi ir kitose pasaulio šalyse: ne tik artimiausiose kaimyninėse šalyse, bet ir Pietų ir Šiaurės Amerikoje. Siekdama pabrėžti pasaulinį projekto pobūdį, Komisija taip pat paragino prisijungti dalyvius iš ES nepriklausančių šalių.

Naujasis europinis bauhauzas plėtojamas našioje terpėje, kur pastatai, viešosios erdvės, verslo ir socialinė praktika, kultūrinė veikla ir švietimo programos yra naujų idėjų įkvepiantys iniciatyvos šviesuliai. Siekiant atkreipti dėmesį į tuos įkvepiančius pavyzdžius ir jaunųjų talentų siūlomas idėjas, bendro koncepcijos kūrimo etapu inicijuotas pirmasis naujojo europinio bauhauzo apdovanojimas 5 .

3.Naujojo europinio bauhauzo modelis

3.1.Nuo istorinio judėjimo prie naujojo europinio bauhauzo 

Į naujojo europinio bauhauzo viziją integruoti keli istorinio bauhauzo bruožai.

1919 m. susiformavusio istorinio bauhauzo atsiradimas siejamas su esminių permainų laikotarpiu – šiuolaikinės visuomeninės ir pramoninės epochos priešaušriu. Bauhauzo kūrėjai tyrė šias permainas ir ieškojo būdų, kaip spręsti naujus iššūkius. Netrukus bauhauzas virto pasauliniu kultūriniu judėjimu. Jis subūrė menininkus, dizainerius, architektus ir amatininkus. Toks tarpdalykiškumas yra labai aktualus sprendžiant iššūkius ir mūsų laikais, kai vėl susiduriame su esminiais pokyčiais.

Kaip ir prieš šimtmetį, novatoriškų medžiagų klausimas išlieka labai svarbus. Anuomet tinkamiausios medžiagos buvo cementas ir plienas, tačiau šiandien turime rinktis gamtiškesnes medžiagas, gaminamas laikantis tvarumo principų, taip pat turime sukurti visoms medžiagoms pritaikytus mažataršius gamybos metodus. Tai tinka ne tik statybos, bet ir mados, dizaino, baldų gamybos, transporto ar energetikos sektoriams. Vertybių trikampis

Naujasis europinis bauhauzas grindžiamas iš trijų pagrindinių neatsiejamų vertybių sudarytu trikampiu:

·tvarumu 6 , kuris apima klimato tikslus, žiediškumą, nulinę taršą, biologinę įvairovę ir kt.,

·estetika, kuri apima potyrių ir stiliaus kokybę (ne tik funkcionalumą),

·įtraukumu, kurio svarbiausi aspektai yra įvairovė, lygybė visiems, prieinamumas ir įperkamumas.

Uždavinys yra parengti visomis trimis vertybėmis grindžiamus kūrybiškus sprendimus, kurie padėtų efektyviausiai tenkinti žmonių poreikius mažesnėmis bendromis sąnaudomis.

3.2.Pagrindiniai trys principai 

Komisija pasirinko tris pagrindinius bendro koncepcijos kūrimo etapu pasiūlytus principus, kuriais turėtų būti grindžiamas naujasis europinis bauhauzas:

·pasaulinio ir vietos lygmenų derinimas;

·dalyvavimas;

·tarpdalykiškumas.

3.2.1.Kelių lygmenų požiūris: nuo pasaulinio iki vietos lygmens 

Naujasis europinis bauhauzas grindžiamas požiūriu, kad pertvarką reikia vykdyti keliais lygmenimis – nuo pasaulinio iki vietos lygmens. Klimato kaita ir žalioji pertvarka kelia iššūkių, kuriuos reikėtų spręsti pasauliniu mastu. Tačiau pokyčiai vyksta vietos lygmeniu ir būtent tokie pokyčiai žmonėms atrodo prasmingi 7 . Todėl naujasis europinis bauhauzas yra orientuotas į įvairius pertvarkos vykdymo lygmenis – nuo pasaulinio lygmens iki gyvenamojo rajono, kaimo ir miesto.

Naujasis europinis bauhauzas turi būti įgyvendinimas teritorijų lygmeniu, laikantis į konkrečią vietą orientuoto požiūrio. Sėkmingi nedidelio masto projektai rodo, kad pertvarką skatinančios iniciatyvos (kad ir koks būtų jų mastas) yra įveikiamos visiems ir visur. Įgyvendinant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą bus ieškoma būdų remti pavienių asmenų, rajonų ir vietos bendruomenių įgyvendinamas nedidelio masto iniciatyvas.

Ši iniciatyva negali apsiriboti tik Europos Sąjunga. Ilgainiui naujasis europinis bauhauzas išsiplės už Europos sienų, kad jo kertiniai tvarumo, įtraukumo ir estetikos principai prigytų visame pasaulyje.

3.2.2. Dalyvavimu grindžiamas požiūris 

Europos Komisija tvirtai remia dalyvavimu grindžiamą požiūrį. Tai liudija šiuo metu vykstanti Konferencija dėl Europos ateities, kurios tikslas – intensyvinti bendradarbiavimą su piliečiais ir užtikrinti jo tęstinumą. Komisija ir toliau įsiklausys į vietos subjektų nuomonę ir bendradarbiaus su jais. Drauge su jais ji vertins, kuriose srityse politikos, finansavimo ir kitos priemonės daro realų poveikį. Toks bendradarbiavimas bus daugiausia vykdomas NEB laboratorijoje. Dalyvavimu grindžiamas požiūris reiškia, kad įsitraukia pilietinė visuomenė ir pačios įvairiausios bet kokio amžiaus žmonių grupės, įskaitant moteris (joms yra nepakankamai atstovaujama tam tikruose pagrindiniuose sektoriuose) ir palankių sąlygų neturinčias grupes 8 . Įtrauktis yra svarbus prioritetas, nes siekiama, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Be to, kūrybiškiausi sprendimai yra kolektyvinio mąstymo rezultatas. Nauji sprendimo būdai turėtų padėti spręsti kasdienes problemas ir gerinti visų žmonių gyvenimo kokybę.

3.2.3. Tarpdalykiškumas 

Naujojo europinio bauhauzo tikslas – panaikinti požiūrius ir profesijas skiriančius barjerus. Kultūra ir technologijos, inovacijos ir dizainas, inžinerija, amatai, menas ir mokslas, naudojami kaip vienas kitą papildantys elementai, gali atverti kelią į šviesesnę rytdieną.

Koronaviruso pandemija parodė, kad sprendžiant sudėtingas mūsų planetos ir visuomenės problemas itin reikalingas integruotas požiūris. Kad pertvarka būtų prasminga, būtina pasitelkti įvairius gebėjimus ir žinias. Tarpdalykinis darbas ir mokymasis palengvina idėjų, žinių, įgūdžių ir metodų kryžmaveiką.

3.3.Teminės pertvarkos scenarijaus kryptys

Kuriant judėjimą tenka dirbti su žmonėmis, taip pat atsižvelgti į jų interesus, poreikius ir motyvaciją. Išanalizavus bendro koncepcijos kūrimo etapu gautą informaciją nustatytos keturios teminės kryptys, kurių Komisija nusprendė laikytis įgyvendindama naujojo europinio bauhauzo projektą. 

3.3.1.Ryšio su gamta atkūrimas

Iš surinktos informacijos matyti sąmoningesnis klimato kaitos (poveikio švelninimo ir prisitaikymo) problemos suvokimas ir tvirtesnis pasiryžimas ją spręsti ir mažinti taršos poveikį.

Žmonių jaučiamą būtinybę atkurti ryšį su gamta, be kita ko, sveikatos ir gerovės reikmėms, patvirtina moksliniai tyrimai: geresnės galimybės mėgautis žaliosiomis viešosiomis erdvėmis yra geresnės gyventojų sveikatos garantas ir mažina su pajamomis susijusią nelygybę sveikatos apsaugos srityje 9 . Gamtiniai problemų sprendimo būdai miestuose gali padėti kovoti su potvyniais ir kitais ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, o apstatyta aplinka gali tapti patrauklesnė.

Kova su klimato kaita jau nebėra laikoma abstrakčia kova – ji yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis ir gali pagerinti oro, vandens, dirvožemio kokybę ir bendras gyvenimo sąlygas. Tokie potyriai dar labiau sustiprėjo per pandemiją, kai mūsų gyvenamosios erdvės susiaurėjo, o žmonės vėl atrado savo miestus, kaimus ir žaliąsias erdves. Pandemija atskleidė tiesioginį gamtos apsaugos ir fizinės bei psichinės mūsų sveikatos ryšį.

Negalima apsiriboti į žmogų orientuota perspektyva – reikia laikytis į gyvenimą orientuotos perspektyvos, ieškoti įkvėpimo gamtoje ir mokytis iš jos. Tai gali būti daroma taikant įvairiopas priemones: nuo miestų žalinimo ir tvarios gamtinės kilmės medžiagų naudojimo iki novatoriškų sprendimų, pagrįstų gamtos elementų imitavimu; nuo dirvožemio apsaugos iki atliekų panaudojimo ar perdirbimo; nuo aktyviam judumui skirtų miestų žaliųjų koridorių kūrimo iki transporto infrastruktūros permąstymo.

Ryšio su gamta atkūrimas prasideda ankstyvame amžiuje. Milijonai jaunuolių kvietė aktyviau kovoti už sveikesnę planetą ir žadino mūsų aplinkosauginį sąmoningumą. Bendro koncepcijos kūrimo etapu surinkta informacija rodo, kad perorientuojant paradigmą į naują elgseną ir vertybes svarbus vaidmuo tenka švietimui ir kultūrai. Dalyvaujamasis vaikų ir jaunuolių švietimas ir įgalinimas padės jiems suprasti, patirti ir įsisavinti tvarumo bei įtraukties principus. Jis sukurs tvirtus ryšius su gamta, kuriais galės mėgautis būsimos kartos.

3.3.2.Bendrystės jausmo atgaivinimas

Naujojo europinio bauhauzo judėjimui yra aktualūs mūsų kolektyviniai ir asmeniniai potyriai. Respondentai kaip vieną iš tvirtų siekių nurodė ryšių tarp žmonių kūrimą.

Toks ryšių kūrimas apima kartų solidarumo skatinimą, švietimo ir meno sąsajų puoselėjimą vietos lygmeniu, mūsų bendrų erdvių ir susitikimams skirtų vietų kokybės gerinimą. Artumo ekonomika (pavyzdžiui, koncepcija „15 minučių miestai“ 10 , kuria siekiama užtikrinti, kad pagrindinės paslaugos ir patogumai piliečiams būtų pasiekiami pėsčiomis) taip pat yra vienas iš būdų stiprinti ryšius ir skatinti sveiką, tvarų ir aktyvų judumą.

Kultūros vertybės (paveldas, menas, vietos amatai, praktinė patirtis ir t. t.), gamtos turtai (kraštovaizdžiai, gamtos ištekliai ir t. t.), taip pat socialinis turtas (socialinės ekonomikos įmonės, vietos organizacijos ir asociacijos ir kt.) gali lemti tam tikros vietos unikalumą. Kultūrinis gyvenimas, meno renginiai, koncertai suteikia galimybių puoselėti ryšius ir socialinę sąveiką – jungiamąjį elementą, sukuriantį bendrumo jausmą.

3.3.3.Pirmumas vietoms ir žmonėms, kuriems to labiausiai reikia 

Kaip matyti iš bendro koncepcijos kūrimo etapo, naujasis europinis bauhauzas turi būti įtraukus. Toks įtraukumas yra susijęs ne tik su žmonėmis, bet ir su jų gyvenamomis vietomis.

Gražūs ir tvarūs sprendimai turi būti įperkami ir prieinami visiems. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą pažeidžiamiausių grupių ir asmenų (pavyzdžiui, kuriems gresia atskirtis ar skurdas arba kurie neturi namų) padėtį. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje kasmet reikia renovuoti 800 tūkst. socialinių būstų (5 proc. viso socialinio būsto fondo) ir kasmet reikia 450 tūkst. naujų socialinių būstų 11 . Palankių sąlygų neturinčioms grupėms kyla didesnis energijos nepritekliaus ir oro taršos pavojus, be to, jos turi mažiau galimybių naudotis viešuoju transportu.

Įtraukumas taip pat apima visiems tinkamo dizaino principą, pagal kurį šalinamos apstatytos ir virtualios aplinkos, taip pat prekių ir paslaugų prieinamumo kliūtys.

Akivaizdu, kad naujojo europinio bauhauzo judėjimas neapsiriboja didžiųjų miestų centrais – jo principai bus diegiami pačiose įvairiausiose vietovėse, įskaitant mažus kaimus, kaimo vietoves, miestus, kuriuose mažėja gyventojų, apleistus miestų rajonus ir apleistas buvusias pramonės teritorijas. Tai reiškia, kad teritorijų plėtra turės būti vykdoma vengiant socialinių grupių teritorinės segregacijos, nes tai būtina bendrumo jausmas puoselėti. Turėtų būti užtikrintas susisiekimas tarp įvairių miesto, kaimo ar rajono dalių. Turėtų būti nutiestos trūkstamos jungtys tarp kaimo ir miesto vietovių. Žmonių sujungimas skaitmeniniais ryšiais yra svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso galimybės gyventi savarankiškai, gauti informaciją arba dalyvauti kultūros renginiuose, kaip patyrėme COVID-19 pandemijos metu.

Prieigos prie skaitmeninių ryšių užtikrinimas visiems žmonėms 12 yra svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso galimybės gyventi savarankiškai, aktyviai dalyvauti žaliosios pertvarkos procese, gauti informaciją arba dalyvauti kultūros renginiuose, kaip patyrėme COVID-19 pandemijos metu.

3.3.4.Ilgalaikės gyvavimo ciklu grindžiamos koncepcijos poreikis pramonės ekosistemoje

Bendro koncepcijos kūrimo etapu respondentai nurodė, kad neabejotinai reikia plačiau diegti žiediškumo principą, siekiant spręsti netvaraus išteklių naudojimo ir atliekų susidarymo problemą, kuri aktuali ir apleistų pastatų ar infrastruktūros atveju. Šias problemas, laikantis žiedinės ekonomikos principų, reikia spręsti visoje pramonės ekosistemoje – nuo gamybos iki pristatymo ir vartojimo etapų.

Pavyzdžiui, kai įmanoma, pirmenybė turėtų būti teikiama ne naujų pastatų statybai, o pakartotiniam esamų pastatų naudojimui, perstatymui, eksploatavimo trukmės pratęsimui ir pertvarkymui. Žiedinis, tvarus projektavimas ir architektūra turėtų tapti nauja kasdienybe.

Visose su pastatais susijusiose specializuotose srityse reikėtų geriau informuoti apie regeneruotas ir atsinaujinančiųjų išteklių medžiagas, kurios turėtų būti sudedamoji projektavimo paradigmų dalis. Tvariai pagamintos ir įsigytos gamtinės statybinės medžiagos, tokios kaip mediena, bambukas, šiaudai, kamštiena ar akmenys, turėtų būti naudojamos plačiau. Naujos gamybos technologijos turėtų padėti sumažinti plieno arba cemento anglies dioksido pėdsaką, perdirbti tekstilės gaminius, kurie priešingu atveju būtų išmesti kaip atliekos, ir paspartinti energijai imlių pramonės šakų žaliąją pertvarką.

Nauji verslo modeliai, bioekonomika, socialinės ekonomikos metodai ir projektavimas siekiant tvarumo 13 gali padėti pertvarkyti tekstilės, turizmo, atliekų tvarkymo ar energijos gamybos sektorius. Skaitmeninė pertvarka atliks sisteminį vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant naująjį europinį bauhauzą. Skaitmeninės priemonės, pavyzdžiui, 5G, dirbtinis intelektas, duomenimis grindžiamos priemonės, robotika ir trimačio spausdinimo technologijos arba skaitmeninio dvynio koncepcijos pritaikymas statybos sektoriuje, gali pagerinti medžiagų, produktų ir pastatų tvarumą.

4.Naujojo europinio bauhauzo įgyvendinimas 

Komisija, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir kitomis ES institucijomis, taip pat su valstybėmis narėmis, nori sukurti galimybių atveriančią naujojo europinio bauhauzo sistemą, suderintą su darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir atitinkama ES politika bei iniciatyvomis. Šia galimybių atveriančia sistema siekiama sudaryti sąlygas rengti ir išbandyti mūsų visuomenės ir ekonomikos pertvarkai skirtas politikos ir finansavimo priemones.

Ja visų pirma siekiama užtikrinti, kad taikant esamas politikos ir finansavimo priemones būtų pasiekta daugiau rezultatų. Reikėtų stiprinti esamų ir planuojamų ES politikos priemonių ar programų sinergiją ir taip užtikrinti, kad jos padėtų siekti naujojo europinio bauhauzo tikslų. Jos visos gali padėti puoselėti kultūros projektą, kuris į žmonių gyvenamąsias erdves ir gyvenseną integruos tvarumą, įtraukumą ir estetiką.

Problemų, į kurias orientuota naujojo europinio bauhauzo iniciatyva, neįmanoma tinkamai išspręsti viena priemone ir dažnai jos lieka nepastebėtos.

Be to, naujojo europinio bauhauzo iniciatyvoje numatyti konkretūs specialūs veiksmai, kurie padės įgyvendinti pertvarką.

Ši pirmoji įgyvendinimo sistema bus tobulinama atsižvelgiant į rezultatus, atliekant kartotinius vertinimus ir peržiūras.

4.1.Bendradarbiavimas su naujojo europinio bauhauzo bendruomene: NEB laboratorija

Prisidėdama prie naujojo europinio bauhauzo projekto įgyvendinimo Komisija įsteigs NEB laboratoriją – idėjų generavimo ir įgyvendinimo inkubatorių, kuriam bus pavesta drauge su kitais subjektais modeliuoti pertvarką vietos lygmeniu lengvinančias priemones, sprendimo būdus ir politikos veiksmus, rengti pirminius jų projektus ir išbandyti juos. Ta laboratorija atliks procesus spartinančio ir jungtis kuriančio organo funkciją.

Laboratorija, kuriai jau priklauso aukšto lygio apskritojo stalo dalyviai ir oficialūs partneriai, tęs savo bendruomenės gausinimo misiją: imsis konkrečių naujojo europinio bauhauzo įkvėptų projektų (nesvarbu, ar jie būtų remiami ES lėšomis, ar pagal kitas iniciatyvas) ir susies juos abipusės paramos ir mokymosi tikslais. Ji taip pat palaikys ryšius su seniau įsisteigusiomis bendruomenėmis, kurios jau nagrinėja naujajam europiniam bauhauzui aktualias temas, ir bendraus su politikais, pramonės ir visuomenės atstovais, siekdama panaikinti barjerus ir išbandyti tarpusavio bendradarbiavimo būdus.

Diegdama bazinę infrastruktūrą, taip pat ir skaitmeninę platformą, Komisija paragins naujojo europinio bauhauzo bendruomenę bendradarbiauti toliau nurodytais klausimais ir parengti konkrečias rekomendacijas.

·Ženklinimo strategija. Kaip reikėtų atskirti ir atpažinti naujojo europinio bauhauzo tikslus atitinkančias konkrečias iniciatyvas? Kokie yra projekto priskyrimo naujojo europinio bauhauzo projektams kriterijai? Kaip ES naujojo europinio bauhauzo ženklas galėtų būti susietas su projektų finansavimo sąlygomis?

·Naujoviškas finansavimas. Ar būtų tikslinga sutelktinį finansavimą derinti su viešuoju finansavimu, siekiant pritraukti vietos lygmens iniciatyvų ir pagerinti projektų atranką? Kaip būtų galima veiksmingai pritraukti privačiojo sektoriaus lėšų (be kita ko, filantropų lėšų) naujojo europinio bauhauzo projektams finansuoti? Kaip paskatinti investuotojus įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, turizmo infrastruktūros ir kt., įgyvendinti naujojo europinio bauhauzo užmojus? Kaip socialinė ekonomika gali prisidėti prie naujojo europinio bauhauzo įgyvendinimo?

·Reglamentavimo analizė ir eksperimentai. Kaip reglamentavimo sistema gali padėti plėtoti naujojo europinio bauhauzo projektus statybos, energijai imlių pramonės šakų, judumo, artumo ekonomikos ir socialinės ekonomikos, kultūros ir kūrybos industrijų, turizmo, tekstilės srityse? Kaip, įgyvendinant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, galima pasinaudoti visais naujų pažangių technologijų, įskaitant skaitmeninę transformaciją, teikiamais privalumais? Kokių yra likę kliūčių ir reglamentavimo trukdžių? Kaip viešieji pirkimai ir reglamentavimo supaprastinimas gali padėti įgyvendinti naujojo europinio bauhauzo prioritetus Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis? Ar, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir vietos valdžios institucijomis, galima nustatyti eksperimentines reglamentavimo sąlygas, kuriomis būtų išbandomi nauji reglamentavimo metodai, padedantys siekti platesnių naujojo europinio bauhauzo užmojų?

·Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai. Kaip galima įvertinti naujojo europinio bauhauzo įgyvendinimo sėkmę 2024 m. ir 2030 m.? Kokių rezultatų norime pasiekti įvairiais projekto etapais? Kaip galime prasmingai įvertinti rezultatus?

Komisija, atsižvelgdama į NEB laboratorijos darbo rezultatus, imsis tolesnių veiksmų ir iniciatyvų, kuriose dalyvaus valstybės narės, Europos Parlamentas, Regionų komitetas ir kiti partneriai. Ji stebės ir analizuos pokyčius, lengvins suinteresuotųjų šalių sąveiką, rinks ir tvirtins teigiamus rezultatus ir išvadas. Ji atrinks naujas NEB laboratorijoje nagrinėtinas temas ir prisidės prie ES paramos sistemos pritaikymo ilgainiui atsiradusiems naujiems poreikiams.

4.2.Trejopa pertvarka

Atsižvelgiant į bendro koncepcijos kūrimo etapu surinktą gausią informaciją (pasakojimus, diskusijas ir esė) buvo nustatytos trys didžiausio poveikio sritys, kuriuose turėtų būti įgyvendinami konkretūs veiksmai: i) pokyčių įgyvendinimas konkrečiose vietose, ii) būtinybė kitaip įgyvendinti inovacijas, be kita ko, tobulinant mūsų įgūdžius ir metodus, ir iii) būtinybė adaptuoti ketinimus ir mąstyseną, kuriais remdamiesi imamės veiksmų 14 . Paramos ir finansavimo priemonės rengiamos orientuojantis į šias tris sritis.

Bendruomeniškumo puoselėjimas ir inovacijų naudos demonstravimas yra naujajam europiniam bauhauzui labai svarbūs dalykai. Siekdama pokyčių kūrėjus padaryti matomus, pasidalyti įžvalgomis apie pažangą ir rezultatus, aptarti šiuos klausimus ir paskatinti piliečių dalyvavimą, 2022 m. pavasarį Komisija pirmą kartą surengs Naujojo europinio bauhauzo festivalį.

Tai bus tiek fizinis, tiek virtualus visos bendruomenės susibūrimas, skirtas susitikti, diskutuoti, dalytis informacija, mokytis ir švęsti.

Festivalį sudarys trys dalys:

·forumas, kuriame bus diskutuojama apie projekto modelį. Jame mąstytojai, politikos formuotojai ir specialistai pasaulio mastu diskutuos mokslo ir technologijų, kultūros ir švietimo, regionų ir vietos plėtros, tarptautinių perspektyvų ir kitais klausimais;

·mugė, kurioje bus galima pristatyti projektus, prototipus ir nuveiktus darbus, kuriais prisidedama prie naujojo europinio bauhauzo, ir bus įteiktas naujojo europinio bauhauzo apdovanojimas;

·šventė su kultūrine programa, apimančia fizines ir virtualias parodas, pasirodymus ir meno kūrinius.

Pirmasis festivalio renginys vyks Briuselyje, jį organizuos ir finansuos Europos Komisija. Nuo 2023 m., remdamasi per pirmąjį renginį įgyta patirtimi, Komisija parengs kasmetinio renginio koncepciją, kuri, pageidautina, turėtų apimti ES ir už jos ribų esančias vietoves.

4.2.1.Konkrečiose vietose vykdoma pertvarka

Pokyčiai turėtų vykti konkrečiose vietose (jų turėtų būti kuo daugiau) – tai gali būti namai, rajonai, miesto ir kaimo vietovės, fizinių ir virtualių susitikimų erdvės. Norint sėkmingai įgyvendinti naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą reikės veiksmingai mokytis ir dalytis informacija apie novatoriškus ir pavyzdinius projektus. Geresnis tokių bandomųjų parodomųjų projektų žinomumas nuteikia veikti ir atkartoti tokius projektus. Be to, iniciatyvą dažnai teikia vietos subjektai, taip pat reikės remti nedidelio masto projektus.

Finansuojant pertvarką skatinančius naujojo europinio bauhauzo projektus reikės kliautis ne tik Komisijos iniciatyvomis, bet ir glaudžiu bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis. Į konkrečią vietą orientuoti ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodai, kuriais grindžiama sanglaudos politika, gali prisidėti prie naujojo europinio bauhauzo projektų populiarinimo regionų ir vietos lygmeniu, dalyvaujant vietos bendruomenėms.

4.2.2.Inovacijoms palankios aplinkos pertvarkymas

Tai, ar naujajam europiniam bauhauzui pavyks inicijuoti pertvarką, priklauso nuo to, kaip pramoninėms ekosistemoms, kurios, be kita ko, apima statybos sektorių, gyvensenos modelį ir kūrybos sektorių, taip pat medžiagas, verslo modelius, skaitmeninį sektorių ir ūkininkavimą, pavyks pasiūlyti konkrečioms reikmėms pritaikytų ir įperkamų sprendimų. Kaip išaiškėjo koncepcijos kūrimo etape, pagrindinis vaidmuo tenka inovacijoms. Inovacijos yra suprantamos ne tik kaip naujos technologijos – tai gali būti naujų ir tradicinių technologijų derinys arba naujoviškas vietos amatų ir žinių pritaikymas.

Atitinkamų teisės aktų įvairovė ir sudėtingumas bei administracinių procesų trukmė gali tapti iššūkiu pertvarkos projektams ir net kliūtimi inovacijoms. Novatoriški metodai turėtų būti išbandyti ir įgyvendinti eksperimentinėje aplinkoje, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis.

Kad naujos medžiagos, gamybos procesai ir kitos priemonės būtų naudojami efektyviai, keliuose sektoriuose ir skirtingais lygmenimis reikės imtis įgūdžių ugdymo (arba perkvalifikavimo) priemonių, be kita ko, pasitelkiant profesinį rengimą ir mokymą.

4.2.3. Naujų koncepcijų sklaida

Kiekvienas judėjimas prasideda nuo vertybių. Labai svarbu bendradarbiauti su tais, kurie reflektuoja, tyrinėja ir skleidžia mūsų vertybes, pavyzdžiui, menininkais, socialinių mokslų ekspertais, pedagogais, švietimo įstaigomis ir jaunimo organizacijomis.

Visų sričių menininkai ir kūrybininkai ilgą laiką prisidėjo prie informacijos apie mūsų laikų socialines, ekonomines ir aplinkos problemas sklaidos. Jų kritiška pozicija ir refleksiją skatinantys veikalai šiuolaikinės visuomenės klausimais gali mums atverti akis ir padėti pertvarkyti rytojaus pasaulį. Tai taip pat pasakytina apie estetikos ir grožio sąvokas, kurioms nebegalioja universalūs standartai ar kanonai.

Kultūros ir kūrybos sektoriai kartu su švietimo ir mokymo sektoriais bei jaunimo organizacijomis yra nauji pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir darbo vietų kūrimo šaltiniai. Jų indėlį į inovacijas vis labiau skatina netechnologiniai veiksniai, tokie kaip kūrybiškumas, dizainas ir nauji organizaciniai procesai arba verslo modeliai ir bendradarbiavimas. Todėl tvarumas yra svarbus ES jaunimo ir švietimo politikos, taip pat aukštojo mokslo ir paramos sistemos prioritetas, sudarantis įvairiopos sinergijos su naujojo europinio bauhauzo iniciatyva sąlygas.

5.Tolesni veiksmai

Naujojo europinio bauhauzo ramstis bus jo stipri auganti bendruomenė. Per pastaruosius šešis mėnesius iniciatyva sulaukė daug entuziazmo ir buvo pateikta tūkstančiai idėjų, į kurias buvo atsižvelgta rengiant šį komunikatą. Bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Sąjungos delegacijomis, taip pat suinteresuotomis tarptautinėmis organizacijomis ir tinklais bus toliau telkiami suinteresuotieji subjektai, o diskusijų geografija bus plečiama įtraukiant vis daugiau Europos ir kitų pasaulio šalių. Šiuo tikslu bus nustatytos sinergijos su atitinkamomis politikos ir bendradarbiavimo (visų pirma su ES kaimyninėmis šalimis) sistemomis galimybės.

Europos Komisija tikisi, kad, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, Taryba, Regionų komitetu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, bus didinamas informuotumas, skatinamos diskusijos tų institucijų atstovaujamose srityse, skatinamas piliečių ir privačiojo sektoriaus subjektų dalyvavimas, dalijamasi turimais ištekliais ir taip prisidedama prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos įgyvendinimo.

Labai svarbus vaidmuo teks valstybių narių ir valdžios institucijų bendradarbiavimui tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip pat pilietinės visuomenės ir įvairių bendruomenių atstovų dalyvavimui. Nuo skatinimo taikyti dalyvavimo principu grindžiamus bendrakūros procesus iki gebėjimo remti pertvarką skatinančius vietos lygmens projektus – visais šiais atvejais naujajam europiniam bauhauzui reikės aktyvaus bendradarbiavimo visais šio daugiapakopio valdymo sistemos etapais.

Pirmiausia valstybės narės bus raginamos paskirti subjektą – už naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą atsakingą kontaktinį punktą, kuris sujungs ir koordinuos savo šalyje vykdomus veiksmus ir dalyvaus ES lygmens neformaliame informacijos ir patirties mainų tinkle.

2022 m. Europos Komisija pateiks iniciatyvos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Priedai:

1.    Bendro koncepcijos kūrimo etapo ataskaita

2.    ES programų sutelkimas

3.    Naujojo europinio bauhauzo politikos ekosistema

Šaltiniai

VIRŠELIS:

·Tree-House School © Valentino Gareri

·Architecture © Adobe Stock – lilymary

·Top view of people are resting on the lawn in the park © Adobe Stock – Watman

Vidiniai puslapiai

·Nautilus shell © Adobe Stock – Dean Pennala

·Green foliage texture © Adobe Stock – Vera Kuttelvaserova

·Top view of people are resting on the lawn in the park © Adobe Stock – Watman

·Laracha Health Centre © H. Santos-Díez

·Domo - sustainable architecture education in secondary school © Dolores Victoria

·La Ferme du Rail © Myr Muratet.

·The Arch © O.S.T. & Constructlab

·Wunderbugs © Francesco Lipari

·Palaluxottica © Simone Bossi

·Holmes Road Studios © Peter Barber Architects

·Proto-Habitat © Flavien Menu

·Rain gardens at Rundelsgatan in Vellinge © Source: edge​s

·Tree-House School © Valentino Gareri

·Domo - sustainable architecture education in secondary school © Dolores Victoria

·Gleis 21 © H. Hurnaus

·Garden house © C. Pavlou

·Garden house © C. Pavlou

·The Salt House © R. Hofmanis

(1)   Naujasis europinis bauhauzas: Komisija pradeda koncepcijos kūrimo etapą

(2)   Co-designing the New European Bauhaus (europa.eu)

(3)   Partneriai (europa.eu)

(4)   Aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupė (europa.eu)

(5)   2021 m. premijos (europa.eu)

(6)      Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvoje terminas „tvarumas“ reiškia aplinkosauginį tvarumą.

(7)      Šis vietos kontekstas turi daug aspektų, kurių visuma gali nulemti gyvenimo tam tikroje vietoje kokybę: gerai mokamo darbo rinkos artumas, galimybė naudotis įvairių rūšių infrastruktūra ir įranga, būsto įperkamumas ir t. t.

(8)    Tai asmenys, kuriems gresia didesnė skurdo, marginalizacijos ir (arba) diskriminacijos rizika, pavyzdžiui, jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, nebinarinio lytiškumo asmenys, interseksualūs asmenys ir queer asmenys (LGBTIQ), rasinės ar etninės mažumos (pavyzdžiui, romai) ir religinės mažumos.

(9)      Žr. EAA ataskaitos Nr. 21/2019 „Healthy environment, healthy lives: how the environment influences health and well-being in Europe“ 3 skyrių.

(10)       15-Minute City (15minutecity.com)

(11) „Boosting investment in social infrastructure in Europe“ (Europos Sąjungos leidinių biuras (europa.eu)) https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/d3129b80-6f7c-11e8-9483-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF  

(12)   https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/digital-compass  

(13)   https://www.routledge.com/Design-for-Sustainability-A-Multi-level-Framework-from-Products-to-Socio-technical/Gaziulusoy/p/book/9781032089959

(14)

  http://revistas.unisinos.br/index.php/sdrj/article/view/sdrj.2021.141.02  

(15)       „Explanatory MEMO: European Urban Initiative- POST 2020“ (Europa.Eu)

(16)       Programos „Europos horizontas“ misijos | Europos Komisija (europa.eu)

(17) Europos inovacijos ir technologijos institutas paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl piliečių dalyvavimo, suderintą su naujojo europinio bauhauzo iniciatyva. Jo tikslas – orientuotis į tokią veiklą, kurią vykdant piliečiai ne tik skatinami nustatyti aktualias savo miesto problemas, bet ir įgalinami, laikantis bendradarbiavimo principų, generuoti idėjas ir taip kurti galimus problemų sprendimo būdus ( https://www.eiturbanmobility.eu/launch-of-cross-kic-new-european-bauhaus-call-for-proposals-for-citizen-engagement ).

(18)   Europos inovacijos ir technologijos institutas (europa.eu)

(19)   Europos inovacijų taryba (europa.eu)

(20) LIFE paprogramės „Gamta ir biologinė įvairovė“ ir LIFE „Žiedinė ekonomika“ ir „Gyvenimo kokybė“ LIFE (europa.eu)

(21)   Bendrosios rinkos programa | Europos Komisija (europa.eu)

(22)   Programa COSME. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta Europos programa . | Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ (europa.eu)

(23) Partnerystės projektas WORTH .

(24) Įdėti nuorodą į kvietimą, jei jį skelbti bus pasirengta iki rugsėjo 14 d..

(25) https://bigbuyers.eu/

(26)      Jis skirtas įvairių suinteresuotųjų subjektų (studentų, universitetų, įmonių, NVO, pilietinės visuomenės ir kt.) bendradarbiavimui.

(27)      Žr. „Davos Baukultur Quality System - Davos Declaration 2018“.

(28)      Galutinė ekspertų grupės ataskaita dėl įtraukios aukštos kokybės architektūros ir apstatytos aplinkos bus paskelbta 2021 m. rugsėjo mėn. antroje pusėje.

(29)       Programos „eTwinning“ svetainė

(30)       Programa „DiscoverEU“ | Europos jaunimo portalas (europa.eu)

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 09 15

COM(2021) 573 final

Bendro koncepcijos kūrimo etapo ataskaita

PRIEDAS

prie

Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Naujasis europinis bauhauzas: gražu, tvaru, įtrauku

Turinys

BENDRO KONCEPCIJOS KŪRIMO ETAPO ATASKAITA

1.    Bendro koncepcijos kūrimo etapo grafikas    

2.    Pagrindiniai principai    

2.1.    Pirmas veiksmas – vertybių nustatymas    

2.2.    Ieškoti įkvėpimo esamuose projektuose ir idėjose    

2.3.    Plėsti diskusijas kaip pagrindinę priemonę    

2.4.    Gausinti bendruomenę    

2.4.1.    Partneriai    

2.4.2.    Aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupė    

3.    Metodika ir priemonės    

3.1.    Naujojo europinio bauhauzo interneto svetainė – pirmoji dalyvavimą iniciatyvoje skatinanti priemonė    

3.1.1.    Trumpų istorijų rinkimo priemonė    

3.1.2.    Laisvos formos pasisakymų rinkimo priemonė    

3.1.3.    Diskusijų informacijos rinkimas    

3.2.    Duomenų analizė. Bendrasis metodas    

3.2.1.    Principai    

3.2.2.    Iniciatyvos sėkmę lemiančių išteklių ir iniciatyvos taikymo masto matrica    

4.    Veikla ir rezultatai    

4.1.    Veikla    

4.2.    Informavimas    

4.2.1.    Skaitmeninė komunikacija    

4.2.2.    Naujojo europinio bauhauzo oficialūs partneriai    

4.2.3.    Surinktos istorijos    

4.2.4.    Geografinė ir sektorių pusiausvyra    

4.3.    Rezultatai    

5.    Išryškėjusios kryptys    

5.1.    Ryšio su gamta atkūrimas    

5.2.    Bendrystės jausmo atgaivinimas    

5.3.    Pirmumas vietoms ir žmonėms, kuriems to labiausiai reikia    

5.4.    Ilgalaikės integruotos gyvavimo ciklu grindžiamos koncepcijos poreikis pramonės ekosistemoje    

6.    Veiksmų idėjos    

6.1.    Dėmesys nedidelio masto intervencinėms priemonėms    

6.2.    Vienu metu dirbama įvairiais lygmenimis    

6.3.    Dirbama tarpdalykiškai, siekiant užtikrinti integruotą požiūrį    

6.4.    Išeities taškas – dalyvavimu grindžiamas požiūris    

6.5.    Ne vien technologijomis grindžiamos inovacijos    

6.6.    Tarp praeities ir dabarties    

6.7.    Naujos finansavimo formos    

7.    VII. Išvados ir tolesni veiksmai    

BENDRO KONCEPCIJOS KŪRIMO ETAPO ATASKAITA

Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą Komisija nusprendė įgyvendinti neįprastai: sumanė principą „iš apačios į viršų“ atitinkantį projektą, grindžiamą dalyvavimu ir įtrauktimi. 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos Pirmininkei U. von der Leyen paskelbus šio projekto pradžią 1 , Komisija nusiteikė klausytis ir suteikė galimybę visiems suinteresuotiems žmonėms pasidalyti idėjomis, pavyzdžiais, vizijomis ir problemomis, kuriuos reikėtų įtraukti į šį projektą. 

Šiame priede pateikiama ataskaita dėl minėtojo bendro koncepcijos kūrimo etapo, kuris padėjo suformuluoti naujojo europinio bauhauzo koncepciją, šiandien pristatomą Komisijos komunikate. Šešis mėnesius Komisija plačiai bendradarbiavo su piliečiais, profesionalais ir organizacijomis ir, remdamasi tuo bendradarbiavimu, nustatė pagrindines problemas ir idėjas, kuriomis trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu bus grindžiamas naujasis europinis bauhauzas.

Iš viso įvyko per 200 daugelio dalykų atstovų diskusijų, o naujojo europinio bauhauzo interneto svetainėje savo idėjomis, problemomis ir vizijomis tiesiogiai pasidalijo daugiau nei 2000 dalyvių. Be to, maždaug 12 000 žmonių sekė šią iniciatyvą ir į ją reagavo socialiniame tinkle „Instagram“, o daugiau nei 8500 žiūrovų internetu stebėjo konferenciją apie naująjį europinį bauhauzą 2 . Šiuo etapu buvo labai svarbi naujojo europinio bauhauzo oficialių partnerių ir aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupės narių parama, nes jie tarsi katalizatoriai sujudino savo tinklus ir paskatino naujas diskusijas.

Šiame dokumente apibendrinti pagrindiniai bendro koncepcijos kūrimo etapo rezultatai. Jame taip pat pristatyti naudoti metodai ir priemonės.

1.Bendro koncepcijos kūrimo etapo grafikas

·Nuo sausio mėn. iki vasario mėn. vidurio: iniciatyva oficialiai pradėta 2021 m. sausio 18 d. pradėjus veikti specialiai interneto svetainei; sukurta strategija, kaip paskatinti su iniciatyva susijusias diskusijas (informaciniai internetiniai seminarai, kvietimas partneriams, tinklų paieška); atrinkti aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupės nariai.

·Nuo vasario mėn. vidurio iki kovo mėn. vidurio: kas savaitę rengti internetiniai ir praktiniai seminarai siekiant paskatinti įsitraukti daugiau organizacijų ir bendruomenių; suformuota aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupė; atrinkta pirmoji partnerių grupė.

·Nuo kovo mėn. vidurio iki balandžio mėn. vidurio: pradėta gaunamų nuomonių peržiūra: iš sukauptų pasisakymų išskirtos tendencijos, pagrindinės temos, iššūkiai; surengta konferencija apie naująjį europinį bauhauzą (balandžio 22–23 d.); įvyko pirmi aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupės susitikimai; veiklos ėmėsi partnerių organizacijos.

·Nuo balandžio mėn. vidurio iki birželio mėn. pabaigos: rinktos ir peržiūrėtos nuomonės; kas dvi savaites vykdavo aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupės susitikimai; kas savaitę buvo atrenkama nauja partnerių grupė; įvairiuose partnerių ir kitų nepriklausomų suinteresuotųjų subjektų organizuotuose renginiuose dalytasi pirmaisiais internetinėje svetainėje pateiktų nuomonių analizės rezultatais, jie aptarti, išbandyti ir papildyti.

·Birželio mėn. pabaiga: bendro koncepcijos kūrimo etapas baigtas.

2.Pagrindiniai principai 

2.1.Pirmas veiksmas – vertybių nustatymas 

Nuo pat pradžių naujasis europinis bauhauzas buvo siejamas su trimis pagrindinėmis vertybėmis – estetika, tvarumu ir įtraukumu – ir dideliu dėmesiu gyvenamosioms erdvėms ir gyvensenai. Siekis, kad žaliasis kursas taptų kultūrine, žmogiška, pozityvia ir juntama patirtimi, grindžiamas būtent šiomis vertybėmis.

Pradėjus nuo trikampio „Gražu, tvaru, įtrauku“, bendro koncepcijos kūrimo etapu siekta atsakyti į pagrindinius klausimus.

·Ką žmonėms reiškia estetikos, tvarumo ir socialinės įtraukties koncepcijos, atsižvelgiant į gyvenamąsias vietas ir gyvensenos formas?

·Kokios yra opiausios gyventojams kylančios problemos, susijusios su jų gyvenamąja aplinka?

·Kokios konkrečios idėjos galėtų palaikyti naujojo europinio bauhauzo judėjimą?

·Koks turėtų būti didžiausias naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos užmojis ir pagrindiniai prioritetai?

2.2.Ieškoti įkvėpimo esamuose projektuose ir idėjose

Jau yra daug gerų tvarumo, įtraukumo ir estetikos sąveika grindžiamų iniciatyvų. Tai yra tvari architektūra, kaip rodo 2021 m. Pritzkerio premijos laureatai 3 , apdovanoti už socialinių daugiabučių pertvarkymą Bordo 4 . Tai yra ir, pvz., gausėjantys bendruomenių sodai, kuriuose kaimynai drauge pertvarko viešąsias žaliąsias erdves, arba kultūros festivaliai, kuriuose per meną ugdomas sąmoningumas aplinkos klausimais.

Siekiant sutelkti su naujojo europinio bauhauzo aspektais susijusią veiklą jau vykdančius asmenis, įvertinti jų projektus ir iš jų pasisemti idėjų, bendro koncepcijos kūrimo etapu, be kita ko, daug dėmesio skirta esamiems projektams, kurie galėtų įkvėpti šią iniciatyvą. Interneto svetainėje iš viso pateikta maždaug 1800 pavyzdžių.

2021 m. naujojo europinio bauhauzo apdovanojimai 5 sutvirtino šį požiūrį.

Nustatyta dešimt kategorijų, kurios apima naujajam europiniam bauhauzui svarbių aspektų įvairovę. Kiekvienoje kategorijoje specialus apdovanojimas skirtas jaunesniajai kartai, t. y.:

1.statybos ir projektavimo metodai, medžiagos ir procesai;

2.žiediškumo principu grindžiama pastatų renovacija;

3.su apstatytos aplinkos ir gamtos bendra raida susiję sprendimai;

4.atgaivintos miesto ir kaimo erdvės;

5.produktai ir gyvensena;

6.išsaugotas ir pertvarkytas kultūros paveldas;

7.naujos susitikimų ir mainų vietos;

8.kultūros, meno ir bendruomenių telkimas;

9.moduliniai, lengvai pritaikomi ir mobilūs būsto sprendimai;

10. tarpdalykinio švietimo modeliai.

Reakcija buvo įspūdinga – per mėnesio terminą iš visos ES gauta per 2000 paraiškų. Atrankos procesas taipogi buvo grindžiamas dalyvavimu: už projektus balsavo visuomenė, taip pat juos vertino naujojo europinio bauhauzo oficialūs partneriai. Galutiniai laureatai bus paskelbti rugsėjo 16 d. Briuselyje vyksiančioje apdovanojimo ceremonijoje.

2.3.Plėsti diskusijas kaip pagrindinę priemonę

Prie pietų stalo ir susirinkimuose biure visi esame patyrę, kad geriausios idėjos kyla kalbantis. Be to, idėjos tampa dar geresnės sutelkus įvairių sričių žmones, turinčius skirtingą nuomonę. Todėl pagrindinė priemonė bendro koncepcijos kūrimo etapu buvo įvairaus lygmens diskusijos.

Buvo pabrėžiama būtinybė siekti skirtingų sektorių, kuo įvairesnių institucinių dalyvių ar grupių bendradarbiavimo, kad būtų pralaužtos nusistovėjusios ribos ir užmegzti nauji ryšiai, grindžiami bendradarbiavimu siekiant bendrų tikslų.

Komisija taip pat prisidėjo prie tokių diskusijų: interneto svetainėje pateikė priemonių rinkinį ir pati dalyvavo diskusijose.

Diskusijos buvo rengiamos vietos lygmeniu, nacionalinių vyriausybių ir pagal europines iniciatyvas. Tokių diskusijų rezultatais dalytasi su Komisija. 

Balandžio mėn. Komisija surengė visuotines diskusijas – naujojo europinio bauhauzo konferenciją, t. y. hibridinį renginį, kuriame dalyvavo per 40 tarptautinių pranešėjų ir moderatorių. Konferenciją stebėjo daugiau kaip 8500 žiūrovų iš 85 šalių. Įvairiose viešose ekspertų diskusijose ir aštuoniuose praktiniuose seminaruose sudarytos sąlygos vaisingam dalyvių dialogui. Praktinių seminarų rezultatai surinkti per sesijas ir panaudoti atliekant padėties vertinimą.

2.4.Gausinti bendruomenę 

Judėjimui įkvėpti naujasis europinis bauhauzas remiasi augančia bendruomene, kuri yra telkiama dviem būdais: kviečiant tapti oficialiais partneriais ir vykdant aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupės veiklą.

2.4.1.Partneriai

Nuo pat bendro koncepcijos kūrimo etapo pradžios Komisija interneto svetainėje paskelbė kvietimą tapti naujojo europinio bauhauzo oficialiais partneriais.

Oficialūs partneriai – ne pelno organizacijos, kurios remiasi naujojo europinio bauhauzo vertybėmis ir yra pasiūliusios konkrečių veiksmų, kurie padėtų toliau jį plėtoti ir įgyvendinti, pvz., renginių, ataskaitų, diskusijų.

Jei pirmą partnerių grupę kovo 25 d. sudarė 20 narių, tai bendro koncepcijos kūrimo etapo pabaigoje oficialių partnerių bendruomenė buvo išaugusi iki daugiau nei 200 narių. Kad bendruomenė toliau augtų, kvietimas tapti partneriais taip pat galios per visą įgyvendinimo etapą 6 .

2.4.2.Aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupė 

Iš pradinės beveik 80-ies Komisijos nurodytų ekspertų grupės, iš kurios turėjo būti sudaryta iniciatyvos aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupė, dėl asmeninės patirties ir skirtingus naujojo europinio bauhauzo aspektus apimančių ekspertinių žinių atrinkta 18 narių 7 . Jie neatstovauja organizacijoms ar šalims. Vykdant atranką ypatingas dėmesys skirtas geografinei, sektorių ir lyčių pusiausvyrai.

Aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupės paskirtis – kelti su pagrindinėmis temomis susijusias idėjas, novatoriškas idėjas ir iššūkius ir jais dalytis. Grupės nariai reguliariai keitėsi idėjomis su Komisijos pirmininke ir dviem atsakingais Komisijos nariais ir kartu dirbo įvairiuose praktiniuose seminaruose. Jie taip pat veikė kaip bendruomenės atstovai, skatindami savo tinklus plėsti diskusijas ir rinkti įžvalgas savo šalyse ir kitur.

Remdamiesi šiais mainais, aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupės nariai pasidalijo savo vizija ir veiksmų idėjomis koncepcijos dokumente 8 .

3.Metodika ir priemonės

3.1.Naujojo europinio bauhauzo interneto svetainė – pirmoji dalyvavimą iniciatyvoje skatinanti priemonė

Turint omenyje dėl pandemijos įvestus ribojimus, tam, kad visuomenė galėtų tiesiogiai įsitraukti į bendro koncepcijos kūrimo etapą, reikėjo sukurti skaitmeninę platformą, kurioje žmonės galėtų lengvai dalytis idėjomis ir patirtimi. 2021 m. sausio 18 d. pradėjusi veikti interneto svetainė suteikė galimybę nuomonę pareikšti dviem pagrindiniais būdais: buvo renkamos trumpos istorijos arba nuomonę buvo galima pareikšti laisva forma.

3.1.1.Trumpų istorijų rinkimo priemonė

Šiuo būdu buvo renkami trumpi pasisakymai (vidutiniškai maždaug 2000 simbolių ilgio). Jais buvo galima pasidalyti trimis skirtingais kanalais, kurių kiekvienas apėmė vis kitą aspektą:

·esami pavyzdžiai ir projektai – tai, kas jau realizuota ir išplėtota;

·vizijos ir idėjos – dar neįgyvendinti projektų pasiūlymai;

·iššūkiai – piliečių norai ir poreikiai.

3.1.2.Laisvos formos pasisakymų rinkimo priemonė

Papildomas būdas pareikšti nuomonę – teikiant nuomonę buvo galima užpildyti formą, sudarytą iš keturių atvirų klausimų. Tai buvo būtina tam, kad pasisakymas atitiktų tam tikrą formą ir naujojo europinio bauhauzo kontekstą.

3.1.3.Diskusijų informacijos rinkimas

Per visą bendro koncepcijos kūrimo etapą surengta daug su naujojo europinio bauhauzo iniciatyva susijusių diskusijų. Ypač pirmomis savaitėmis Komisija surengė nemažai supažindinamųjų sesijų, kuriomis siekta paskatinti prisijungti prie iniciatyvos konkrečių tinklų narius. Pirmuosius susitikimus atidžiai sekė ir kuravo pati naujojo europinio bauhauzo komanda, tačiau paskesnėmis savaitėmis ėmė rastis vis daugiau savarankiškai organizuojamų, vienas kitą papildančių renginių, ypač po balandžio mėn. įvykusios konferencijos apie naująjį europinį bauhauzą. Daugelio renginių organizatoriai diskusijų rezultatais pasidalijo interneto svetainėje.

3.2.Duomenų analizė. Bendrasis metodas 

3.2.1. Principai

Bendro koncepcijos kūrimo etapas, o ypač su nuomonių rinkimu susijusi veikla, buvo grindžiami tam tikrais pagrindiniais principais.

3.2.1.1. Skaidrumas

Kad procesas būtų visiškai atviras ir skatinantis dalyvauti, jis turi būti visais atžvilgiais skaidrus. Šio principo laikomasi naujojo europinio bauhauzo interneto svetainėje: joje pateikiamos ne tik pagrindinės nuorodos į dalyvavimo priemones, bet ir informacija apie aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupę ir partnerius, taip pat kalendorius, kuriame galima sekti pagrindinius su iniciatyva susijusius renginius. Be to, sukūrus vizualizavimo sistemą visos nuomonės palaipsniui paskelbtos viešai 9 . Naudodamasis šia priemone ir jos išsamios paieškos funkcijomis, kiekvienas suinteresuotas naudotojas ar organizacija patys gali vertinti esamą padėtį ir vykdyti analizę.

3.2.1.2. Įvairovė ir vienodas požiūris

Dalyvių pasisakymai buvo išties įvairūs: nuo trumpų paliudijimų iki ilgų kelių renginių suvestinių ar esė, pozicijos dokumentų arba mokslinių straipsnių. Nepaisant nevienodo sudėtingumo, formuluočių ir ilgio, buvo svarbu visus įrašus peržiūrėti vienodai atidžiai.  

3.2.1.3.Grupavimas

Peržiūra buvo grindžiama dar vienu esminiu principu – siekta nesistengti priskirti nuomonių prie konkrečių, iš anksto nustatytų kategorijų ir taikyti kiekybinio metodo, kuris būtų susiaurinęs analizę, t. y. būtų buvę tik vertinama, kiek yra įrašų, susijusių su tam tikra tema.

Metodas buvo nuolat pritaikomas atsižvelgiant į palaipsniui kaupiamą turinį, o istorijos ir idėjos buvo skirstomos į įvairias temų ir klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti, grupes.

Nustačius tam tikras tendencijas, buvo svarbu užtikrinti, kad pavieniai balsai neišnyktų didelėje masėje, ir ypač atidžiai įvertinti unikalius įrašus kaip atsvarą didelėms panašių nuomonių grupėms.

3.2.2.Iniciatyvos sėkmę lemiančių išteklių ir iniciatyvos taikymo masto matrica

Grupuojant įrašus siekta nustatyti ne tik tendencijas ir išskirtinius įrašus, bet ir iniciatyvos sėkmę lemiančių išteklių rinkinį – atitinkamų tipų išteklius, kurių reikia pertvarkai vykdyti (tinklai, kultūra, švietimas, moksliniai tyrimai, infrastruktūra, vietos, technologijos, politikos kryptys ir reguliavimo sistemos, strategijos ir programos). Iniciatyvos sėkmę lemiančių išteklių sąrašas sugretintas su iniciatyvos taikymo mastu, pradedant nuo vietos lygmens ir išsiplečiant iki pasaulinio masto (pastato, rajono, kaimo ir miesto, regioninis, nacionalinis, Europos, pasaulio lygmuo ir keli lygmenys).

Iniciatyvos sėkmę lemiančių išteklių ir iniciatyvos taikymo masto sujungimas į matricą buvo svarbus žingsnis susiejant bendrąsias siekių tendencijas su konkretesnėmis idėjomis, kaip siekti pageidaujamų pokyčių.

4.Veikla ir rezultatai

4.1.Veikla 

Buvo vykdoma labai įvairi ir skirtinga veikla. Komisija nekontroliavo kitų organizacijų siūlomos veiklos, kad diskusijos būtų kuo įtraukesnės ir atviresnės. Neįmanoma šiame dokumente paminėti visų organizacijų ir veiklos rūšių. Pateikti pavyzdžiai yra tik dalelė visų pavyzdžių.

Apie iniciatyvą informuota įvairiausia auditorija: architektai ir mokslininkai, socialiniu būstu besirūpinančios organizacijos ir pramonės atstovai, vaikai bei meno studentai ir valdžios institucijos.

Susivienijusios vietos visuomeninės organizacijos suorganizavo renginių savo rajone arba regione (Galisijoje Ispanijoje, Gdynėje Lenkijoje). Kitais atvejais pasitelkę savo europinius tinklus partneriai pradėjo Europos masto diskusijas tam tikromis temomis („Housing Europe“ 10 , Europos dizaino asociacijų biuras (BEDA) 11 , Tarptautinės kraštovaizdžio architektų federacijos (IFLA) Europos padalinys, Naujojo europinio bauhauzo kolektyvas 12 , „Europeana“ 13 , „Europa Nostra“ 14 , Milano trienalė 15 , aljansas „Wood4Bauhaus“ 16 ).

Kai kuriose valstybėse narėse šią iniciatyvą perėmė nacionaliniai subjektai ar ministerijos (Švedijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Italijoje ir kitur). Kiti miestai ir valstybės narės kreipėsi

į kolegas kaimyninėse šalyse, siekdami užmegzti regionines diskusijas („Šiaurės bauhauzas“ (Nordic Bauhaus) 17 , „Jūrų bauhauzas“ (Bauhaus of the Seas) 18 arba „NEB suka į Pietus“ (NEB goes South) – šešių universitetų 19 architektūros fakultetus siejanti platforma).

Šiose iniciatyvose svarbus vaidmuo labai dažnai tekdavo naujojo europinio bauhauzo oficialiems partneriams ir aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupės nariams.

Naujasis europinis bauhauzas paskatino plėtoti įvairią vaikus ir jaunimą įtraukiančią veiklą, dažnai siekiant įlieti jų kūrybiškumą į bendro koncepcijos kūrimo etapą. Pavyzdžiui, Bavarijos žemės būsto, statybos ir transporto ministerija paskelbė jaunesniems nei 14 metų vaikams skirtą konkursą, kurio dalyviai turėjo pateikti piešinį, kuris įkvėptų ateities namų statybą ir bendrabūvį. Saksonijos žemės teisingumo ir demokratijos, Europos reikalų ir lygybės ministerija kartu su Chemnico miestu ir jo Mokyklų ir švietimo valstybine tarnyba surengė panašų konkursą, kuriame 14–18 metų jaunieji piliečiai apdovanojami už geriausią ateities viziją, pristatytiną piešiniais, tapybos ar grafikos darbais, skulptūromis ar modeliais.

Suomijos kultūros platforma „Arkki“ paskelbė meno konkursą naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos tema, o Lietuvos ne pelno organizacija „Architektūros fondas“ septyniuose nedideliuose šalies miestuose surengs penkių dienų praktinius seminarus, kad padėtų jaunimui geriau suprasti jų gyvenamąją aplinką, paskatintų kūrybiškumą ir ugdytų asmeninės atsakomybės jausmą.

Naujasis europinis bauhauzas taip pat sukėlė didelį susidomėjimą pramonės bendruomenėje. Kelios sektoriaus organizacijos pareiškė norą tapti naujojo europinio bauhauzo partnerėmis ir suorganizavo renginių bei praktinių seminarų (pvz., Vokietijos mados taryba, fondas „LafargeHolcim“) arba parengė konkrečią iniciatyvą. Europos medžio pramonės atstovai sukūrė aljansą „Wood4Bauhaus“ – taip sektoriaus atstovai pirmą kartą mėgina sujungti jėgas bendrame projekte. Europos pramonės apskritojo stalo diskusijų grupė surengė dvi sesijas naujojo europinio bauhauzo tema – jos buvo daugiausia skirtos statybų sektoriui. Į diskusijas įsitraukusi atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenė pateikė įdomių su procesu susijusių įžvalgų.

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) mobilizavo visą savo ES partnerių ekosistemą, siekdamas geriau informuoti apie naująjį europinį bauhauzą ir miestuose bei kaimo vietovėse bendrai plėtoti tarpdalykinę veiklą, susijusią su šiomis temomis: žaliąja pertvarka (išnaudojant architektūrines, kultūrines ir istorines vietoves), žiediškumu ir miestų atsparumu, taip pat visuotiniu judumu kaip svarbiu socialinės įtraukties veiksniu.

Bendro koncepcijos kūrimo etape aktyviai dalyvavo nacionalinės vyriausybės ir regioniniai subjektai. Pavyzdžiui, Ispanijos transporto, judumo ir miestų darbotvarkės ministerija surengė konferenciją, kurioje buvo svarstomas galimas Ispanijos vaidmuo apibrėžiant ir įgyvendinant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, ir inicijavo institucijų dialogą bei patirties mainus tarp susijusių projektų ir dalyvių. Analogiškas atvejis – „Šiaurės bauhauzas“, kuriame daugiau nei 1600 žmonių iš įvairių Šiaurės šalių, vadovaujami Suomijos aplinkos ministerijos, aptarė Šiaurės klimatui svarbias temas, įkvėpimo semdamiesi iš vietos tradicinių medinių miestų ir Šiaurės gerovės valstybės idėjos. Vokietijos vidaus reikalų ministerija surengė praktinį seminarą, kad susipažintų su vietos lygmeniu veikiančių įvairių subjektų nuomonėmis. Lietuvoje Aplinkos ministerija kartu su Kultūros ministerija surengė nacionalinę diskusiją naujojo europinio bauhauzo klausimais.

Naujasis europinis bauhauzas labai sudomino Europos Parlamentą: Kultūros ir švietimo komitetas (CULT) ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE) suorganizavo įvairių su bauhauzu susijusių renginių, tarp kurių, be kita ko, buvo neoficialūs mainai su Komisija ir oficialus susitikimas su įvairių valstybių narių ekspertais 20 . Sukurta įvairių partijų ir komitetų narių draugystės grupė, atspindinti naujajam europiniam bauhauzui būdingą holistinį požiūrį; prie jos prisijungė per 30 Parlamento narių. Jie dalyvavo bendro koncepcijos kūrimo etape: išsakė savo nuomonę ir surengė pilietinei visuomenei skirtą viešą renginį.

Regionų komitetas surengė Europos kultūros sostinių bei Europos inovacijų sostinių merų ir savo narių diskusijas. Šiose Komisijos remiamose diskusijose dalyvavo ir ji pati.

Europos Komisija surengė internetinių seminarų ciklą, kurio tikslas buvo – suteikti įvairioms bendruomenėms informacijos ir išklausyti jas. Komisija taip pat surengė konferenciją naujojo europinio bauhauzo tema 21 . Įvairios Komisijos tarnybos, kurių veikla susijusi su tam tikrais naujojo europinio bauhauzo aspektais, informavo savo atitinkamas bendruomenes ir surengė praktinių seminarų bei renginių. Pavyzdžiui, su jaunimo arba anglių pramonės regionų atstovais jos svarstė, kaip naujasis europinis bauhauzas, jų manymu, galėtų palengvinti pertvarką.

Dauguma diskusijų ir renginių visų pirma buvo skirti Europos auditorijai. Tačiau veikla buvo vykdoma ir už ES sienų, pvz., Turkijoje, Pietų Amerikoje ir JAV. Siekdama atkreipti dėmesį į pasaulinius projekto užmojus, Komisija sąmoningai nusprendė į aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupę įtraukti ne europiečių. Be to, keletas partnerių iš kitų nei Europos šalių surengė renginius, kuriuose dalyvavo ir kolegos iš Europos.

4.2.Informavimas 

4.2.1.Skaitmeninė komunikacija

Pagrindiniai komunikacijos strategijos principai – atvirumas, angažuotumas ir bendrakūra, o jos turinys grindžiamas žmonių pasidalytomis istorijomis. Bendro koncepcijos kūrimo etapo vaizdinė tapatybė buvo labai paprasta – eskizo pavidalo. Tikslas buvo – suteikti žmonėms galimybę prisijaukinti koncepciją ir išlaisvinti kūrybiškumą.

Nuo 2021 m. sausio mėn. visoje Europoje su komunikacijos kampanija susipažino ir į ją atsiliepė daug žmonių:

·„Instagram“: paskyros (kuri dėl vaizdingumo pasirinkta kaip pagrindinė komunikacijos platforma) sekėjų skaičius viršijo 12 000;

·„Twitter“: nebuvo sukurta specialios „Twitter“ paskyros; pokalbiuose su grotažyme #NewEuropeanBauhaus padaryta maždaug 23 000 įrašų;

·oficialioje interneto svetainėje užregistruota daugiau nei 350 000 lankytojų;

·naujienlaiškį yra užsisakę per 20 000 prenumeratorių;

·suaktyvintas „Pinterest“ puslapis;

·internetiniuose seminaruose dalyvavo 4300 dalyvių.

4.2.2.Naujojo europinio bauhauzo oficialūs partneriai

Koncepcijos kūrimo etapo pabaigoje paraišką dėl oficialios partnerystės buvo pateikę 750 subjektų, iš jų 270 buvo patvirtinti ir informacija apie juos paskelbta interneto svetainėje.

Oficialių partnerių bendruomenės nariai – nuo vietos mastu veikiančių organizacijų iki daugelį subjektų vienijančių ES tinklų. Laikoma, kad su organizacijų, šiandien turinčių oficialios partnerystės statusą, skleidžiama informacija galėjo iš viso susipažinti milijonai žmonių.

(Tinklais vadinamos partnerių organizacijos, turinčios narių įvairiose šalyse, o terminas „veikla“ yra susijęs su partneriais, įsisteigusiais tik vienoje valstybėje, bet dalį veiklos plėtojančiais ir kitose šalyse.)

Partneriai yra iš labai įvairių sektorių ir kompetencijos sričių.

Bendruomenės partnerių yra daugumoje valstybių narių, o 36 proc. jų yra tarpvalstybiniai tinklai, turintys narių daugelyje valstybių narių ir kitų šalių, – tai pagerina geografinę aprėptį ir pusiausvyrą.

Partnerių geografinis pasiskirstymas, įskaitant tinklų aprėptį

4.2.3.Surinktos istorijos

4.2.3.1.Trumpų istorijų rinkimo priemonė

Naudojantis trumpų istorijų rinkimo priemone iš viso surinkta maždaug 1800 pasisakymų. Kai kuriuose jų išsamiai paaiškinti tyrimai, kituose trumpai apibūdinta idiliška vieta, atsiminimas arba konkretus pastatas ar metodas.

Pasisakymų skaičius: pavyzdžių – 1145, idėjų – 452, problemų – 167.

4.2.3.2.Laisvos formos pasisakymų rinkimo priemonė

Naudojantis laisvos formos pasisakymų rinkimo priemone pasidalyta maždaug 200-ais pasisakymų. Šia priemone pasinaudojo labai įvairūs dalyviai: profesionalai, tyrinėtojai ir tyrimų grupės, privačios bendrovės, mokyklos ir universitetai, kultūros organizacijos, vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos, regioninės ir nacionalinės agentūros, tinklai ir centrai. Skiriasi ir nuomonę pareiškusių grupių bei asociacijų dalyvavimo mastas: nuo vietos iki tarptautinio ir pasaulinio lygmens.

4.2.4.Geografinė ir sektorių pusiausvyra

Geografinei ir sektorių pusiausvyrai Komisija skyrė ypatingą dėmesį. Per pirmąsias nuomonių rinkimo savaites pagal nuomonę pareiškusių subjektų ir veiklų skaičių pirmavo Italija, Ispanija ir Vokietija. Padedant Komisijai, partnerių organizacijoms, aukšto lygio apskritojo stalo diskusijų grupės nariams ir kitiems subjektams, apie projektą per renginius, diskusijas ir supažindinamąsias sesijas galėjo sužinoti platesnė auditorija.

Vertinant dalyvių vaidmenį, nieko keisto, kad naujasis europinis bauhauzas labai sudomino statybų sektoriaus atstovus (architektus ir inžinierius), visų pirma dėl aiškios nuorodos į projekto pavadinime įtvirtintą architektūros terminą. Tiesiogiai su konkrečiomis organizacijų grupėmis suplanuoti ir toms grupėms skirti įvairūs teminiai renginiai padėjo pasiekti neatstovaujamus (arba menkiau atstovaujamus) sektorius. Dėl to, taip pat dėl įvairių sričių partnerių įtraukimo padidėjo sektorių įvairovė.

Koks jūsų vaidmuo?

Dauguma nuomonių gautos iš vietos lygmens subjektų.

4.3.Rezultatai 

Rezultatai analizuojami remiantis duomenimis, gautais naudojantis trumpų istorijų rinkimo priemone, laisvos formos pasisakymų rinkimo priemone, diskusijų informacija ir renginiais, kuriuos surengė ir (arba) kuriuose dalyvavo Europos Komisija. 

Siekiant suprasti, ką žmonėms reiškia estetikos, tvarumo ir socialinės įtraukties koncepcijos, atsižvelgiant į gyvenamąsias vietas ir gyvensenos formas, reikėjo išgryninti įrašus ir atskirti daugelį aspektų.

Tvarumas daugiausia sietas su „žaliaisiais“ aspektais, kaip antai žiedine ekonomika, energijos vartojimo efektyvumu, pakartotiniu medžiagų naudojimu. Įtrauktis sieta su didesniu dėmesiu marginalizuotų ar pažeidžiamų grupių poreikiams, visų visuomenės grupių dalyvavimu priimant sprendimus, didesniu būstų įperkamumu ir prieinamumu, žmonių sąsajų ir ryšių užmezgimu. Estetika paprastai siejama su iš naujo atrandamu istorijos ir architektūros paveldu, vietomis, kurios atrodo artimos arba gerai dera su gamtos pasauliu, žmonių kūrybiškumui ir vaizduotei palankiomis vietomis ar formomis.

Dauguma temų yra tarpusavyje susijusios: pavyzdžiui, galimybė naudotis žaliosiomis erdvėmis taip pat gali paskatinti žmones susitikti; įperkami būstai turi būti arti darbo rinkos, kad susikurtų sveika ir veiksminga gyvenamoji ekosistema. Vietos lygmeniu pagerinti tam tikros vietos sąlygas neatsižvelgiant į jos tapatybę neįmanoma.

5.Išryškėjusios kryptys

Sugrupavus įrašus išryškėjo keturios pagrindinės kryptys, kaip paaiškinta kartu teikiamame komunikate:

·ryšio su gamta atkūrimas; 

·bendruomeniškumo ir bendrystės jausmo atgaivinimas; 

·pirmumas vietoms ir žmonėms, kuriems to labiausiai reikia;

·ilgalaikės integruotos (žiediškos)  gyvavimo ciklu grindžiamos        koncepcijos poreikis pramonės ekosistemoje. 

5.1.Ryšio su gamta atkūrimas

Įrašuose vis pasikartojantis siekis – esminis poreikis atkurti ir atstatyti ryšį su gamta. Remiantis bendrąja tendencija, grįžtama prie holistinio mąstymo, pagal kurį gyvensena ir mąstysena, ekonomika ir visuomenė, taip pat planetos ribos nagrinėjamos laikantis į ekologiją orientuoto požiūrio.

 Keletas pasisakiusiųjų teigė, kad apstatyta ir gamtinė aplinka turėtų būti laikoma ne atskirais elementais, o tarpusavyje susijusiomis tos pačios ekosistemos dalimis. Miestuose gamta turėtų būti neatsiejama miesto audinio dalis, o jos apraiška galėtų būti nedideli sodai arba dideli projektai, kurių bendras tikslas – grąžinti gamtą į miestą ir leisti gamtai įsigalėti. Viena iš pasikartojančių idėjų – imtis nualintų miesto teritorijų, ypač jei tokias apleistas vietas įmanoma pertvarkyti į kokybiškas, gyvas ir judrias erdves, kuriose gali būti puoselėjama biologinė įvairovė ir skatinamas atsigavimas.

Erdvės atžvilgiu, planuojant miestą reikėtų tuo pat metu skirti vienodai dėmesio daugybei aspektų. Biologinės įvairovės ir buveinių atkūrimo klausimai turi būti sprendžiami kartu keičiant judumo modelius – nuo susisiekimo, kuriam daugiausia naudojami automobiliai, reikia pereiti prie pėstiesiems patogių ir sąveikių modelių, kurie padės užtikrinti, kad miestai būtų sveikesni ir tinkamesni gyventi. Sprendžiant netvaraus išteklių naudojimo ir atliekų tvarkymo klausimus ir dėl to pagerėjus oro ir vandens kokybei, pagerės ir miestų gyventojų gyvenimo kokybė bei sveikata, taip pat gamtos būklė.

Už miestų ribų, daugelyje kaimo vietovių problemų kelia biologinės įvairovės nykimas, aplinkos pažeidžiamumas, vietos žinių ir ūkių praradimas. Tokiais atvejais siūlomi sprendimai daugiausia susiję su tvaraus turizmo praktika, gamtinės žemdirbystės arba agrarinės miškininkystės modeliais, pažangiais ar ekologiškais kaimais, biologinės įvairovės atkūrimu ir kaimo bei miesto dinamikos integracija.

5.2.Bendrystės jausmo atgaivinimas

Viena iš pagrindinių įrašų temų – poreikis puoselėti bendrystės jausmą ir vėl atrasti vietos dvasią, padėsiančią atkurti žmonių ryšius su jų gyvenamąja aplinka ir vietos kultūra bei istorija.

Geras su šiuo aspektu susijęs pavyzdys – diskusijos tarp įvairių suinteresuotųjų subjektų iš pertvarką vykdančių anglių pramonės regionų. Per diskusijas atkreiptas dėmesys į tai, kad pertvarkos politikoje akcentuojamas tvarumas, inovacijos ir naujų darbo vietų kūrimas, bet dažnai užmirštami bendruomeniškumo, kultūros bei architektūros paveldo ir prasmės aspektai. Vykdant pertvarką būtina vėl susitelkti į bendruomenės poreikius ir viziją, kaip turi būti keičiama jos aplinka.

Dar viena žmonių nurodyta svarbi problema – trūksta kokybiškų vietų, kuriose jie galėtų susitikti, keistis idėjomis ir bendrauti tarpusavyje, o tai neigiamai veikia ir socialinę vienybę, ir individų gerovę. Toks pavyzdys – buvę sovietiniai rajonai ir pastatai, kur vykdant renovaciją reikėtų ne vien susitelkti į faktinę rekonstrukciją ar statybas, bet ir žadinti naują tapatybės pojūtį ir didinti gerovę.

Kultūros ir meno vaidmuo – vienas iš esminių vėl atkuriant žmonių ryšį su vietos charakteriu, istorija ir tradicijomis, kuriančiomis išskirtinę tos vietos atmosferą. Be to, jie it katalizatoriai skatina žmones burtis ir padeda įveikti socialinius atstumus dalijantis skirtingais požiūriais ir patirtimis, taip pat gali būti reikšmingi atgaivinant rajonus ar net teritorijas.

Plečiant kultūros koncepciją, reikšmingas vaidmuo gali tekti architektūros paveldo ir kultūros paminklų apsaugai, ypač rekonstrukcijos ir renovacijos projektuose. Naudojantis vietos žiniomis ir metodais galima ne tik atkurti žmonių ryšį su jų gyvenamosiomis vietomis, bet ir pagyvinti ekonomiką.

Be to, žmonės pareiškė sieksiantys aktyviai remti vietos verslo ekosistemą ir decentralizuoti tam tikras tiekimo grandines: nuo maisto gamybos iki paskirstytosios įvairių prekių gamybos. Remiant vadinamuosius artumo ekonomikos ir 15 minučių miesto modelius (arba vadinamąsias visavertes bendruomenes) galima sukurti daugiau galimybių vietoje ir gyvybingas, mišrios paskirties bendruomenes, kuriose visos būtinosios paslaugos būtų nesunkiai pasiekiamos visų.

5.3.Pirmumas vietoms ir žmonėms, kuriems to labiausiai reikia 

Šioje srityje išryškėję pagrindiniai aspektai:

·svarbu, kad piliečiai lygiomis teisėmis dalyvautų priimant sprendimus, taip pat būtinas įtraukus požiūris, pagal kurį atsižvelgiama į skirtingų grupių patirtį ir poreikius viešoje ir privačioje aplinkoje;

·reikia susieti kaimo vietoves su miestais, taip pat įveikti skaitmeninę takoskyrą;

·būtina spręsti benamystės klausimą ir siekti, kad būstas taptų įperkamesnis ir prieinamesnis sunkiausių iššūkių patiriančioms grupėms.

Siekiant didinti socialinę įtrauktį reikia ieškoti būdų patenkinti marginalizuotų ar pažeidžiamų grupių, pvz., pagyvenusių asmenų, žmonių su negalia arba imigrantų, poreikius ir visiems užtikrinti lygias galimybes naudotis paslaugomis, žaliosiomis erdvėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis. Daugelyje įrašų nurodoma, kad pastarosios priemonės yra tinkamos siekiant įgalinti žmones ir užtikrinti demokratiškesnį dalyvavimą priimant sprendimus.

Daugelyje kaimo vietovių mažėja gyventojų, o tai savaime lemia ekonominius ir (arba) socialinius nepriteklius ir gamtinės bei apstatytos aplinkos nykimą. Kaimo vietovės dažnai stokoja (fizinio ir skaitmeninio) junglumo, todėl jose trūksta galimybių gauti darbą ir potencialo diegti inovacijas. Spręsti junglumo ir prieinamumo klausimus siekiant pagerinti socialinę įtrauktį svarbu ir miestų teritorijose, kuriose kai kurie rajonai yra fiziškai ir (arba) socialiai atskirti, todėl patiria marginalizaciją ir negali lygiomis teisėmis naudotis paslaugomis. Miestų teritorijose miestų gyventojų mažėjimas taip pat turi neigiamų ekonominių, socialinių ir su infrastruktūra susijusių pasekmių, dėl kurių reikalinga ilgalaikė strategija.

Reikšmingas įrašų ir diskusijų skaičius patvirtina, kad dėmesys turėtų būti skiriamas ne vien būstui ir apstatytai aplinkai, bet ir palankesnių sąlygų naudotis paslaugomis ir infrastruktūra sudarymu.

5.4.Ilgalaikės integruotos gyvavimo ciklu grindžiamos koncepcijos poreikis pramonės ekosistemoje

Būtina skubiai spręsti netvaraus išteklių naudojimo ir atliekų įvairiose pramonės šakose (pvz., statybos, mados, gamybos) klausimus.

Pagrindinė žinia statybos pramonei – užuot griovus senus namus, daugiau dėmesio skirti jų renovacijai ir pritaikius toliau juos naudoti.

Naujai mąstysenai pramoninėse ekosistemose labai svarbūs gamtos procesais pagrįsti sprendimai ir medžiagos. Gamtos pasaulio įkvėpti sprendimai gali padėti įtvirtinti labiau integruotą ir žiediškumo principu grindžiamą požiūrį. Pastatai ir pramoniniai procesai turėtų būti laikomi natūralios ekosistemos dalimi. Žiedinės praktikos, kūrybinio perdirbimo, įvairių atliekų vengimo ir pakartotinio naudojimo pavyzdžiai gali būti perduodami ir tobulinami.

Miestų atnaujinimo ar būstų atkūrimo srityje reikia atsižvelgti į tam tikrus pagrindinius elementus, siekiant integruoto ir ilgalaikio požiūrio.

Naudojant naujus metodus ir medžiagas statybos sektoriuje galima rasti ilgam laikotarpiui tinkamų sprendimų. Atkuriamų senų pastatų struktūriniam vientisumui sustiprinti ar šiluminei izoliacijai pagerinti gali būti naudojamos kūrybiškai perdirbtos medžiagos ar griovimo atliekos, taip pat biožaliavinės medžiagos. Svarbų vaidmenį gali atlikti ne tik gamtos procesais ir žiediškumo principu pagrįsti sprendimai, bet ir kitos technologijos bei inovacijos. Tai gali būti, pvz., šilumos regeneravimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energetika, trimatis spausdinimas, duomenų rinkimo ir dalijimosi priemonės energijos vartojimo efektyvumui didinti, vandens naudojimui ir atliekų tvarkymui gerinti. Skaitmeninėmis priemonėmis galima veiksmingai fiksuoti, kaip gyvena bendruomenės, ir skatinti bendradarbiavimą ir bendruomenių įsitraukimą į miesto vystymą arba įžvalgiai teikti informaciją apie gyventojų poreikius, susijusius su jų gyvenamąja aplinka.

Persitvarkant tam tikriems ekonomikos sektoriams reikia tinkamiau mokyti ir perkvalifikuoti darbuotojus, kad gyvavimo ciklo principas ir juo grindžiama praktika būtų įtraukiami į visus pramonės ekosistemos aspektus ir procesus. Reikėtų pakartotinai įvertinti ir išsamiau išnagrinėti netvarios praktikos kainą, siekiant nustatyti prioritetus ir pakeisti didžiausią žalą darančius ciklus.

Gyvavimo ciklo principas turėtų būti taikomas įvairiais lygmenimis: rajono mastu, dirbant su vietos medžiagomis ir jas naudojant pakartotinai, pvz., iš nebenaudojamų medžiagų kuriant miesto baldus ar įrengiant bendras erdves, arba nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, sukeliant pokyčius visoje pagrindinių pramonės šakų vertės grandinėje.

6.Veiksmų idėjos

Dalyviai pabrėžė įvairius dalykus, būtinus siekiant sudaryti sąlygas pertvarkai ir įgyvendinti naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą. Paminėti dalykai nuo finansavimo iki tinklaveikos, taip pat būtinybė užtikrinti, kad perspektyvūs projektai ir produktai būtų labiau pastebimi.

Be šio horizontalaus nurodymo, apibendrinus nuomones nustatyta aiškių veiksmų rekomendacijų.

6.1.Dėmesys nedidelio masto intervencinėms priemonėms

Įgyvendinant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą ypatingą dėmesį reikėtų skirti gatvės ir rajono lygmens veiksmams ir pokyčiams, nes net ir mažesnės apimties veiksmai gali gerokai pakeisti padėtį. Be to, rajono gyventojai geriausiai išmano, ko reikia jų rajone. Dėl sėkmingų smulkių projektų taip pat sumažėja pokyčių poreikis: jau įgyvendintas nedideles iniciatyvas reikia tik sustiprinti. Tokiais atvejais dažnai sunku kreiptis dėl ES finansavimo, o tuos sunkumus lemia projektiniai kvietimų ypatumai.

6.2.Vienu metu dirbama įvairiais lygmenimis 

Vis geriau suvokiama, kad veiksmai, kurių imamasi Europoje, turi įtakos kitur pasaulyje (ir atvirkščiai). Taip pat suprantama, kad mažesnis ir didesnis lygmenys tarpusavyje susiję ir kad tuos pačius principus galima taikyti skirtingoms struktūroms. Todėl tikimasi, kad su naujuoju europiniu bauhauzu susijusios diskusijos ir bendradarbiavimas išsiplės iki pasaulinio lygmens, o kai kurie respondentai pasiūlė konkrečių šios srities idėjų.

6.3.Dirbama tarpdalykiškai, siekiant užtikrinti integruotą požiūrį

Kad vietų pertvarka būtų prasminga, būtina ne tik pasitelkti labai įvairiopą kompetenciją ir žinias, bet ir panaudoti jas tarpdalykinėse diskusijose ir tyrinėjimuose. Daugiadalykiai darbo metodai minimi dažnai, tačiau daugelyje respondentų pateiktų istorijų tarpdalykiškumo ar daugiadalykiškumo principais neapsiribojama: peršama mintis, kad inovacija gali būti laikoma tikra, jei pavyksta suderinti ir priimti ekspertų ir ne ekspertų teikiamą žinių pagalbą, traktuojant „darymo“ ir „mąstymo“ elementus kaip vienodai svarbius. Idealiu atveju tai dera su darbu saugioje aplinkoje, grindžiamu tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.

6.4. Išeities taškas – dalyvavimu grindžiamas požiūris

Pirminis sėkmingo įtraukaus dizaino ir miesto planavimo etapas turėtų būti visų žmonių kvietimas įsitraukti į diskusijas. Labai dažnas dalyvis rašė, kad pagal šią sistemą dalyvavimas procese yra dalinis ar net simbolinis. Siekiant užtikrinti, kad sprendimai kuo geriau atitiktų poreikius ir tiktų vietai, kurioje taikoma intervencinė priemonė, būtina užtikrinti, kad procesą valdytų žmonės, kurie ir gaus naudos iš projekto. Iš gausesnį dalyvavimą skatinančių priemonių dalyviai dažnai mini sutelktinį finansavimą ir kitas piliečiams tinkamas bendro finansavimo galimybes.

6.5.Ne vien technologijomis grindžiamos inovacijos

Reikia naujos inovacijų paradigmos, kuri peržengtų grynai technologinius modelius ir užtikrintų darnų technologijų ir visuomenės ryšį. Siekiant naujojo europinio bauhauzo tikslų, technologinės inovacijos gali duoti daug naudos: nuo pažangaus skaitmeninių priemonių taikymo iki naujų medžiagų. Tačiau inovacijos poveikį nebūtinai lemia vien technologijos naujumas: inovacijai iššūkis gali kilti, pvz., iš naujų pramonės metodų, kuriais sumažinamos išlaidos, taigi galimi sprendimai tampa įperkamesni, arba iš naujos technologijos ir tradicinių amatais ir vieta grindžiamų sprendimų atsisakymo, siekiant atitikti konkrečias aplinkybes arba estetinius pasirinkimus. Meno ir mokslo sąsajų sritis taip pat paminėta kaip perspektyvi kryptis puoselėjant platesnį požiūrį į inovacijas.

6.6.Tarp praeities ir dabarties

Pripažįstama ir suvokiama paveldo, vietos žinių bei tradicijų svarba ir jų vaidmuo kuriant tvarią ateitį. Reikia iš naujo įvertinti įvairią praktiką, netinkamą dabartiniams socialiniams ir aplinkos iššūkiams įveikti, be kita ko, atsižvelgiant į senų formų žinias, kurios galėtų padėti nustatyti naujas ateities kryptis.

6.7. Naujos finansavimo formos

Inovatyvūs gali būti ir finansavimo sprendimai. Galimi nauji viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjektai, kitaip administruojantys projektus, taip pat naujos galimybės, leidžiančios labiau įsitraukti piliečiams ir mažesnėms įmonėms.

7.VII. Išvados ir tolesni veiksmai 

Bendro koncepcijos kūrimo etapas buvo pirmas svarbus naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos žingsnis. Jis padėjo suformuluoti iniciatyvos esmę – procesą ir turinį.

Tolesniais etapais naujojo europinio bauhauzo iniciatyva bus tęsiama laikantis dalyvavimu grindžiamo metodo ir bus išsamiau nagrinėjamos bendro koncepcijos kūrimo etape išryškėjusios kryptys. Siekiant užtikrinti platesnį dalyvių ratą ir dar įtraukesnį požiūrį, bus vykdoma intensyvesnė žmonių informavimo veikla.

Turint omenyje dėl pandemijos įvestus ribojimus, priemonės, panaudotos informacijai apie patirtis ir vizijas rinkti, buvo tinkamos. Tačiau, kai naudojamos skaitmeninės priemonės, tam tikros grupės ar žmonės išsakyti savo nuomonės neturi galimybės. Tolesniais etapais reikėtų parengti skirtingus bendradarbiavimo su žmonėmis vietoje scenarijus ir numatyti tokiam bendradarbiavimui būtinas sąlygas.

Partnerių bendruomenė augs ir įvairės. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ne Europoje esantiems partneriams, nes tai padės formuoti ir stiprinti pasaulinį iniciatyvos mastą. Be to, šioje bendruomenėje turės aktyviau dalyvauti politikos veikėjai ir pramonės atstovai, nes jie yra svarbūs pramonės ekosistemos pertvarkos dalyviai.

Padėka

Nuoširdžiai dėkojame visiems žmonėms ir organizacijoms, kurie sutiko pasidalyti informacija (ataskaitomis, nuomonėmis ir ekspertinėmis žiniomis), rengė diskusijas ir jose dalyvavo. Ši iniciatyva – tai mūsų bendros kūrybos vaisius!

Šaltiniai

3 psl.

·Nautilus shell © Adobe Stock – Dean Pennala

·Green foliage texture © Adobe Stock – Vera Kuttelvaserova

·Top view of people are resting on the lawn in the park © Adobe Stock – Watman

8 psl.

· https://www.nordicbauhaus.eu/digital-bauhaus#/page=1  

· https://www.up.pt/neb-goes-south/  

· https://bauhaus-mar.pt/en/conference/  

· https://www.janvaneyck.nl/news/het-nieuwe-bauhaus  

· https://www.activehouse.info/wp-content/uploads/2021/02/Active-House-Newsletter-February-2021.pdf  

· https://www.daysoforis.com/en/homepage-spring-en/  

· https://centrumdesignu.gdynia.pl/  

· https://www.arcticdesignweek.fi/en/  

· https://europa.eu/new-european-bauhaus/events/bauhaus-north-rhine-westphalia-focus-europe_en  

· https://wood4bauhaus.eu/  

· https://www.dcci.ie/consumers/blog/new-european-bauhaus  

· https://www.uni-weimar.de/en/media/news/news/titel/open-call-for-a-new-european-bauhaus-weimar-2/  

· https://triennale.org/bauhaus

15 psl.

·Wunderbugs / © Francesco Lipari

·Tree-House School / © Valentino Gareri

·The Arch / © O.S.T. & Constructlab

·Protegemos las escuelas © Barcelona City Council

·Palaluxottica / © Simone Bossi

·Street Carnival in Clonakilty / © Cork County Council

·UMAR unit / © Empa - Swiss Federal Laboratories for Materials Science and Technology

·Ljuba in Drago / © Ksenja Perko

·Rain gardens at Rundelsgatan in Vellinge / © Source: edge

·Gyermely / © Balázs Danyi

·© Ireland’s Greenest town initiative

·House of Blivande / © Ketter Raudmets

·Backyard / © CC BY-NC-SA In My Backyard - rioneiva.com/nomeuquintal

·Pupils of Sustainable Dream City © Navet Science Center

·Reincarnation project © Akna Márquez

·Proto-Habitat / © Flavien Menu

·3D printed house / © Source: Prvok

·Workshop in Salak / © Keliaujančios dirbtuvės

·Housing solution / © A. De Smet, B. Pak & Y. Schoonjans (KU Leuven Faculty of Architecture), G. Bruyneel & T. Van Heesvelde (Samenlevinsopbouw Brussel), B. Van Hoecke (CAW Brussel)

·Projekthaus Potsdam / © Natalia Irina Roman

·Group using the toolkit / © Dan Lockton

·Shot from the 2019 "Bag from banner recovery" workshop / © Open Design School

·Home for The Homeless © xystudio

·Holmes Road Studios © Peter Barber Architects

·© De Ceuvel

·Domo - sustainable architecture education in secondary school / © Dolores Victoria

·The Salt House © R. Hofmanis

(1)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/SPEECH_20_1655

(2)

  https://europa.eu/new-european-bauhaus/co-design/conference_en    

(3)

Anne Lacaton ir Jeanas-Philippe‘as Vassalas 2021 m. Pritzkerio premiją gavo už esamų pastatų renovaciją.

(4)

Išsamesnės informacijos pateikiama „EUMiesAward“.

(5)

  https://europa.eu/new-european-bauhaus/2021-prizes_lt

(6)

  https://europa.eu/new-european-bauhaus/partners-0/partners_en

(7)

  https://europa.eu/new-european-bauhaus/about/high-level-roundtable_en

(8)

  https://europa.eu/new-european-bauhaus/high-level-roundtable-visions_en    

(9)

  https://europa.eu/new-european-bauhaus/co-design/co-designing-new-european-bauhaus-0_en    

(10)

  https://www.housingeurope.eu/blog-1558/the-new-european-bauhaus

(11)

  https://www.beda.org/news/new-european-bauhaus/

(12)

  https://www.ace-cae.eu/activities/new-european-bauhaus-collective-nebc/

(13)

  https://pro.europeana.eu/page/new-european-bauhaus  

(14)

  https://www.europanostra.org/cultural-heritage-as-an-integral-dimension-of-the-new-european-bauhaus-initiative/

(15)

  https://triennale.org/bauhaus

(16)

  https://wood4bauhaus.eu/

(17)

  https://www.nordicbauhaus.eu/#/page=1

(18)

  https://bauhaus-mar.pt/en/

(19)

Atėnų, Zagrebo, Valensijos, Porto, Bolonijos ir Tulūzos.

(20)

  http://www.eu-smart.community/index.html

(21)

  https://europa.eu/new-european-bauhaus/co-design/conference_en

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 09 15

COM(2021) 573 final

ES programų sutelkimas

PRIEDAS

prie

Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Naujasis europinis bauhauzas: gražu, tvaru, įtrauku

Turinys

ES PROGRAMŲ SUTELKIMAS    

SPECIALŪS KVIETIMAI TEIKTI PASIŪLYMUS PAGAL NAUJOJO EUROPINIO BAUHAUZO INICIATYVĄ    

A.1. KONKREČIŲ VIETŲ LYGMENIU VYKDOMA PERTVARKA    

A.1.1.    Programos „Europos horizontas“ II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“    

A.1.2.    Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)    

A.1.3.    Bendrosios rinkos programa    

A.2.    EKOSISTEMOS, KURIA SUDAROMOS SĄLYGOS DIEGTI INOVACIJAS, PERTVARKA    

A.2.1.    Programa LIFE    

A.2.2.    Programos „Europos horizontas“ III veiklos sritis „Novatoriška Europa“    

A.2.3.    Bendrosios rinkos programa. Veiklos sritis COSME    

A.3.    NAUJŲ REIKŠMIŲ SKLAIDA    

A.3.1.    Programa LIFE. Dalijimosi žiniomis apie naująjį europinį bauhauzą platforma    

A.3.2.    Jaunimui, mokiniams ir mokytojams skirta veikla pagal programą „Erasmus“    

PAPILDOMI KVIETIMAI TEIKTI PASIŪLYMUS PAGAL NAUJOJO EUROPINIO BAUHAUZO INICIATYVĄ    

B. 1. KONKREČIŲ VIETŲ LYGMENIU VYKDOMA PERTVARKA    

B.1.1.    Programos „Europos horizontas“ II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“    

B.2.    EKOSISTEMOS, KURIA SUDAROMOS SĄLYGOS DIEGTI INOVACIJAS, PERTVARKA    

B.2.1.    Bendrosios rinkos programa    

B.2.2.    Programos „Europos horizontas“ II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“    

B.2.3.    Programa „Kūrybiška Europa“. Tarpsektorinė paprogramė    

B.2.4.    Programa „Erasmus +“. Inovacijų partnerystės – inovacijų aljansai    

B.2.5.    Programa „Erasmus +“. Partnerystė siekiant pažangos – profesinės kompetencijos centrai    

B.3.    NAUJŲ REIKŠMIŲ SKLAIDA    

B.3.1.    Programos „Europos horizontas“ II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“    

B.3.2.    Programa „Kūrybiška Europa“. Kultūros paprogramė    

B.3.3.    Europos solidarumo korpusas    

ES PROGRAMŲ SUTELKIMAS

Komisijos tarnybos nustatė pirmuosius paramos sistemos, skirtos naujojo europinio bauhauzo iniciatyvai įgyvendinti, elementus ir keletą nuo 2021 m. rugsėjo mėn. vykdytinų bandomųjų veiksmų. Kalbant apie finansinį aspektą, reikės kolektyvinių pastangų, todėl ES lygmeniu svarbiausia bus suderinti kelias EK finansavimo priemones, atsižvelgiant į jų papildomą taikymo sritį. Pasiūlymo finansinis poveikis, susijęs su ES įnašu, bus suderintas su dabartiniais atitinkamų programų 2021–2027 m. finansiniais paketais ir sutartais personalo ištekliais.

Kad būtų užtikrinta šios koncepcijos sklaida vietos lygmeniu, reikės sustiprinti pagal ES programas teikiamą finansinę paramą įtraukiant kitus vietos, regioninius, nacionalinius pasidalijamojo valdymo fondus. Apstatytos aplinkos pokyčiams įgyvendinti visų pirma reikia didžiulio finansavimo, kurį galima užtikrinti tik sujungus visus galimus šaltinius. Komisija skirs ypatingą dėmesį įvairių programų koordinavimui jų diegimo metu.

Paramos sistemą galima suskirstyti į du komponentus: pirmasis kvietimų teikti pasiūlymus rinkinys skirtas būtent naujojo europinio bauhauzo projektams finansuoti; antrajame kvietimų teikti pasiūlymus rinkinyje naujasis europinis bauhauzas laikomas prioritetu arba konteksto elementu, suteikiančiu galimybę projektais prisidėti prie iniciatyvos, tačiau dėmesys skiriamas ne vien iniciatyvai.

SPECIALŪS KVIETIMAI TEIKTI PASIŪLYMUS PAGAL NAUJOJO EUROPINIO BAUHAUZO INICIATYVĄ

A.1. KONKREČIŲ VIETŲ LYGMENIU VYKDOMA PERTVARKA

Pirmuoju paramos sistemos lygmeniu turėtų būti siekiama remti konkrečią apstatytos aplinkos vietos pertvarką, atsižvelgiant į pagrindines estetikos, tvarumo ir socialinės įtraukties vertybes. Siekiant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos tikslų įgyvendinant vietos lygmens pertvarkos projektus, reikės didelės paramos regioninių ir vietos valdžios institucijų bei vadovaujančiųjų institucijų pajėgumams stiprinti.

A.1.1.    Programos „Europos horizontas“ II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“

A.1.2.    Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

A.1.3.    Bendrosios rinkos programa

A.2.    EKOSISTEMOS, KURIA SUDAROMOS SĄLYGOS DIEGTI INOVACIJAS, PERTVARKA

Mūsų gamybos sistemos turi būti visiškai pagrįstos išsamesniu produktų ir paslaugų poveikio visuomenei ir kultūrai supratimu, taip pat visiems tinkamo dizaino principu, kuriuo galima vadovautis įvairiose srityse. Inovacijomis taip pat turėtų būti siekiama į naujus sprendimus ir produktus integruoti tvarumo, įtraukumo ir estetikos aspektus.

A.2.1.    Programa LIFE

A.2.2.    Programos „Europos horizontas“ III veiklos sritis „Novatoriška Europa“ 

A.2.3.    Bendrosios rinkos programa. Veiklos sritis COSME 1

A.3.    NAUJŲ REIKŠMIŲ SKLAIDA

Atrodo, kad sistemingesnis bendro projektavimo procesų, kuriuose dalyvauja bendruomenės ir pilietinė visuomenė ir kurie grindžiami kartų ir daugiadalykiu bendradarbiavimu (įskaitant, be kita ko, mokslą ir technologijas, skaitmenines prietaikas, sociologiją, socialinius mokslus, politikos mokslą, ekonomiką, kultūrą, švietimą, dizainą), taikymas yra pagrindinis elementas sprendžiant socialines ir aplinkos problemas, apie kurias pranešė naujojo europinio bauhauzo bendro projektavimo etapo dalyviai.

A.3.1.    Programa LIFE. Dalijimosi žiniomis apie naująjį europinį bauhauzą platforma

A.3.2.    Jaunimui, mokiniams ir mokytojams skirta veikla pagal programą „Erasmus +“ 2  

PAPILDOMI KVIETIMAI TEIKTI PASIŪLYMUS PAGAL NAUJOJO EUROPINIO BAUHAUZO INICIATYVĄ

Naujojo europinio bauhauzo tikslų bus padedama siekti ir kitais veiksmais, įtraukiant iniciatyvą kaip konteksto elementą į kvietimus teikti pasiūlymus.

B.1. KONKREČIŲ VIETŲ LYGMENIU VYKDOMA PERTVARKA

Prie naujojo europinio bauhauzo galima prisidėti su statybos, renovacijos ir paveldo sektoriais susijusiais moksliniais tyrimais ir bandymais, kuriant naujas priemones ir naujus sprendimus, kurie gali būti įtraukti į pertvarkos projektus.

B.1.1.    Programos „Europos horizontas“ II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“

B.2.    EKOSISTEMOS, KURIA SUDAROMOS SĄLYGOS DIEGTI INOVACIJAS, PERTVARKA

Norint pertvarkyti vietas pagal naujojo europinio bauhauzo principus, taip pat reikės pritaikyti verslo modelius ir sukurti naujus metodus. Šiomis aplinkybėmis socialinė ekonomika gali svariai prisidėti prie iniciatyvos.

B.2.1.    Bendrosios rinkos programa

B.2.2.    Programos „Europos horizontas“ II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“

Inovacijos, susijusios su kūrybos ir švietimo sektoriumi, taip pat gali padėti siekti naujojo europinio bauhauzo tikslų.

B.2.3.    Programa „Kūrybiška Europa“. Tarpsektorinė paprogramė

B.2.4.    Programa „Erasmus +“. Inovacijų partnerystės – inovacijų aljansai

B.2.5.    Programa „Erasmus +“. Partnerystė siekiant pažangos – profesinės kompetencijos centrai 6  

B.3.    NAUJŲ REIKŠMIŲ SKLAIDA

Bendradarbiavimas su bendruomenėmis suteiks pagrindinę naujojo europinio bauhauzo mokymosi erdvę.

B.3.1.    Programos „Europos horizontas“ II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“

Kultūros, švietimo ir jaunimo savanoriškos veiklos projektais galima naudingai prisidėti prie naujojo europinio bauhauzo.

B.3.2.    Programa „Kūrybiška Europa“. Kultūros paprogramė 7

B.3.3.    Europos solidarumo korpusas

(1)

https://eufundingoverview.be/funding/cosme

(2)

Finansavimą pagal programą „Erasmus +“ gali papildyti kiti nacionaliniai arba Europos fondai, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF+), Techninės paramos priemonė (TSS), programa „Europos horizontas“ ir programa „InvestEU“.

(3)

Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra.

(4)

Kasmetinę programos „eTwinning“ temą nustato ir įgyvendina iniciatyvos „eTwinning“ įgyvendinimo centras, finansuojamas pagal programą „Erasmus +“. Visa susijusi veikla, leidiniai ir kampanijos yra neatsiejama atitinkamos paslaugų sutarties dalis.

(5)

Šiam veiksmui skirtas biudžetas numatytas programos „Erasmus +“ 2022 m. metinėje darbo programoje, įskaitant metinio biudžeto padalijimą pagal veiksmus, kuriuos turi patvirtinti programos „Erasmus +“ komitetas ir dėl kurių kasmet sprendžia Komisija.

(6)

Profesinės kompetencijos centrų tinklalapis.

(7)

Šiam veiksmui skirtas biudžetas numatytas programos „Kūrybiška Europa“ 2022 m. metinėje darbo programoje, įskaitant metinio biudžeto padalijimą pagal veiksmus, kuriuos turi patvirtinti programos „Kūrybiška Europa“ valdymo komitetas ir dėl kurių kasmet sprendžia Komisija.

(8)

Šiam veiksmui skirtas biudžetas numatytas 2022 m. Europos solidarumo korpuso programoje, įskaitant metinio biudžeto padalijimą pagal veiksmus, kuriuos turi patvirtinti Europos solidarumo korpuso programos komitetas ir dėl kurių kasmet sprendžia Komisija.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 09 15

COM(2021) 573 final

Naujojo europinio bauhauzo politikos ekosistema

PRIEDAS

prie

Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Naujasis europinis bauhauzas: gražu, tvaru, įtrauku

Turinys

NAUJOJO EUROPINIO BAUHAUZO POLITIKOS EKOSISTEMA    

1.    Žaliasis kursas    

1.1.    Renovacijos banga    

1.2.    Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys    

1.3.    Žiedinės ekonomikos veiksmų planas    

1.4.    Nulinės taršos veiksmų planas    

1.5.    ES žaliosios infrastruktūros strategija    

1.6.    Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija    

1.7.    2030 m. ES biologinės įvairovės strategija    

1.8.    Strategija „Nuo ūkio iki stalo“    

1.9.    ES miškų strategija    

1.10.    Tekstilės gaminių strategija    

1.11.    Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti    

1.12.    ES bioekonomikos strategija    

1.13.    Europos klimato paktas    

1.14.    Darnaus ir išmanaus judumo strategija    

2.    Teritorinė politika    

2.1.    Sanglaudos politika    

2.2.    Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija    

3.    Kultūros ir kūrybos sektoriai    

3.1.    Naujoji Europos kultūros darbotvarkė    

3.2.    Europos kultūros paveldo veiksmų programa    

4.    Socialinis aspektas    

4.1.    Lygybės sąjungos strategijos    

4.2.    Europos socialinių teisių ramstis    

4.3.    ES vaiko teisių strategija ir Europos vaiko garantijų sistema    

5.    Švietimas ir įgūdžiai    

5.1.    Europos švietimo erdvė    

5.2.    Švietimas aplinkos tvarumo klausimais    

5.3.    2030 m. Europos įgūdžių darbotvarkė    

6.    Skaitmeninis dešimtmetis    

6.1.    2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis    

6.2.    Skaitmeninės Europos programa    

6.3.    Duomenų valdymo aktas    

6.4.    Dirbtinio intelekto dokumentų rinkinys    

7.    Moksliniai tyrimai ir inovacijos    

7.1.    Programa „Europos horizontas“    

7.2.    Programos „Europos horizontas“ misijos    

8.    Pramonės ir verslumo aspektas    

8.1.    Nauja Europos pramonės strategija    

NAUJOJO EUROPINIO BAUHAUZO POLITIKOS EKOSISTEMA

Naujojo europinio bauhauzo tikslas – integruoti tvarumą, socialinę įtrauktį, estetiką ir kitus patirties kokybės elementus. Todėl jo pobūdis universalus, o koncepcija tarpdalykinė.

Naujuoju europiniu bauhauzu siekiama sukurti sąsajas ir ryšius tarp disciplinų, vietų ir žmonių, kad, pasinaudojant kolektyviniu intelektu ir žiniomis, būtų sprendžiami mūsų laukiantys sudėtingi uždaviniai. Laikantis integruoto požiūrio, pagal kurį abipusio stiprinimo tikslu skatinama sinergija, taip pat galima optimizuoti politikos poveikį.

Naujasis europinis bauhauzas grindžiamas turtingu ES politikos kontekstu, kuriame nustatyti su įvairiais aspektais, kuriuos bus siekiama integruoti įgyvendinant šią iniciatyvą, susiję strateginiai tikslai ir atskaitos taškai. Nors daugelyje politinių iniciatyvų dėmesys dažnai sutelkiamas tik į vieną iš naujojo europinio bauhauzo aspektų, jas įgyvendinant jau sudaromos jo plėtrai reikalingos sąlygos. Šiuo priedu siekiama pristatyti šias atitinkamas politikos programas.

1.Žaliasis kursas

1.1.Renovacijos banga 1

Komunikate dėl renovacijos bangos (COM(2020) 662) pateikiami siūlomo naujojo europinio bauhauzo tikslai. Jame nustatoma keletas svarbių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo iki 2050 m. principų, pavyzdžiui: gyvavimo ciklo ir žiediškumo; priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo; įperkamumo; principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“; aukštų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų; saugos; prieinamumo; dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos uždavinių sprendimo; pagarbos estetikai ir architektūros kokybei. Jame nurodoma, kad vykdant renovaciją pirmenybė visų pirma turi būti teikiama pažeidžiamiausiems asmenims ir prasčiausio energinio naudingumo gyvenamiesiems bei administraciniams ir švietimo bei sveikatos priežiūros sektorių pastatams.

Iniciatyvos „Renovacijos banga“ veiksmų plane numatyta keletas tolesnių įvairiose politikos srityse įgyvendintinų iniciatyvų. Tarp jų – pagal iniciatyvą „Renovacijos banga“ parengsimos 2050 m. per visą pastatų gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo veiksmų gairės (bus parengtos 2023 m.), kurios ilgą laiką ir visais geografiniais lygmenimis – ES, nacionaliniu ir vietos – sudarys būsimos politikos ir rinkos raidos pagrindą. Šios gairės bus grindžiamos gyvavimo ciklo principu ir jose visų pirma bus atsižvelgiama į galimybę taikant žiediškumo principą apskritai sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį ir taip prisidėti siekiant klimato srities tikslų. Jose bus pateikta vizija ir taip nustatyta būsimų sektoriaus ir valdžios institucijų veiksmų kryptis.

1.2. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys

Naujajam europiniam bauhauzui ypač svarbūs du pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio elementai: Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ir Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo. Abiem direktyvomis remiama apstatytos aplinkos pertvarka, atitinkanti Europos Sąjungos klimato srities tikslus.

Be to, pagal naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą bus prisidedama prie pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinio įgyvendinimo, pateikiant naujų novatoriškų idėjų, kaip padidinti energijos vartojimo efektyvumą apstatytoje aplinkoje, užtikrinti tvarią infrastruktūrą ir į apstatytą aplinką integruoti atsinaujinančiąją energiją bei gamtos procesais pagrįstus sprendimus. Pagal ją klimato kaitos aspektai ir tvarumas derinami su mūsų gyvenimo patirties kokybe.

1.3.Žiedinės ekonomikos veiksmų planas 2

Pagal 2020 m. priimtą antrąjį Žiedinės ekonomikos veiksmų planą siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą, mažinti vartojimo pėdsaką ir bendrą poveikį aplinkai ir klimatui. Jame, be įvairių teisėkūros priemonių, pateikta nemažai savanoriškų priemonių, įskaitant žaliuosius viešuosius pirkimus (ŽVP), ES ekologinį ženklą ir sistemą „Level(s)“, kuriomis siekiama skatinti tvarią išteklių gavybą ir vartojimą, taip padedant įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus. Naujajam europiniam bauhauzui ypač svarbu tai, kad būtų peržiūrėti ir tvirtai žiediškumo principu pagrįsti galiojantys tvarių pastatų ŽVP kriterijai. Tuo tikslu pasinaudojaa sistemos „Level(s)“ 3 rodikliais. Taikymo sritis apima įprastus viešuosius pastatus, pvz., biurus, socialinius būstus ir mokyklas, taip pat tiek naujai statomus, tiek renovuojamus pastatus. Kriterijai, apimantys žiediškumą, sveikatą ir patogumą, atsparumą klimato kaitai ir gyvavimo ciklo sąnaudas, padės viešiesiems pirkėjams siekti, kad pastatai būtų tvaresni. Šia veikla bus prisidedama prie naujojo europinio bauhauzo įsivertinimo priemonės, kuri padėtų nustatyti, kiek projektas yra tvarus, įtraukus ir estetiškas, kūrimo. Įmonės ir vartotojai prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos gali prisidėti pirkdami ES ekologiniu ženklu pažymėtus produktus ir paslaugas, per visą jų gyvavimo ciklą atitinkančius aukštus aplinkos apsaugos standartus. ES ekologinio ženklo kriterijai taikomi kietos dangos gaminiams, iš medienos, kamštienos ir bambuko pagamintoms grindų dangoms, dažams ir lakui, tekstilės gaminiams, baldams ir lovų čiužiniams. Žiedinės ekonomikos veiksmų plane paskelbta apie ES atliekų teisės aktų modernizavimą ir pakartota, kad Komisija apsvarstys galimybę nustatyti parengimo pakartotinai naudoti ir antrinio perdirbimo tikslus, taikytinus statybų ir griovimo atliekomis bei konkrečioms jų medžiagų frakcijoms.

1.4.Nulinės taršos veiksmų planas 4

ES nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane nustatytas užmojis užtikrinti, kad tarša, įskaitant patalpų taršą, nekenktų mūsų sveikatai ir ekosistemoms. Tai ypač aktualu mūsų gyvenamosiose vietose. Todėl jame pateikiami pavyzdiniai veiksmai, kurių tikslas – nustatyti pagrindinius miestų žalinimo ir inovacijų poreikius ir naudoti vietos skaitmeninius dvynius, siekiant užkirsti kelią taršai tiek patalpose, tiek lauke. Todėl juo bus prisidedama prie naujojo europinio bauhauzo tvarumo aspekto.

1.5.ES žaliosios infrastruktūros strategija 5

Žalioji infrastruktūra sujungia itin svarbias natūralias gamtines zonas su miestų centrais ir atkuria bei pagerina jų funkcijas. Tai esminė planavimo koncepcija, kuria siekiama apsaugoti gamtinį kapitalą ir kartu pagerinti gyvenimo kokybę, todėl ja reikšmingai prisidedama prie tvarumo, kuris yra vienas svarbiausių europinio bauhauzo iniciatyvos elementų.

1.6.Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija 6

Naująja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija siekiama padidinti ir paspartinti ES pastangas apsaugoti gamtą, žmones ir pragyvenimo šaltinius nuo neišvengiamo klimato kaitos poveikio. Todėl ja bus prisidedama prie naujojo europinio bauhauzo tvarumo aspekto, sudarant palankesnes sąlygas į statomus ir atnaujinamus pastatus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą integruoti atsparumo klimato kaitai aspektus. Svarbus šios strategijos įgyvendinimo veiksnys – programos „Europos horizontas“ prisitaikymo prie klimato kaitos misija. Viena sričių, kurioje bus galima suderinti naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą ir prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, bus konkretiems poreikiams ir konkrečioms vietovėms pritaikyti atsakomieji veiksmai ir priemonės, kurių kūrime, vystyme ir bandyme bus pakviesti aktyviai dalyvauti piliečiai.

1.7.2030 m. ES biologinės įvairovės strategija 7

ES biologinės įvairovės strategijoje pabrėžta, kad žaliosios miesto erdvės, įskaitant žaliuosius stogus ir sienas, teikia įvairialypės naudos. Tai – dėl savo svarbaus indėlio į tvarumą ir estetinio aspekto svarbus naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos elementas. Neseniai dėl COVID-19 pandemijos įvestos izoliavimo priemonės parodė, kad žaliosios miesto erdvės svarbios mūsų fizinei ir psichinei gerovei. Be to, augalija padės atvėsinti miestų teritorijas ir sušvelninti gaivalinių nelaimių poveikį. Įgyvendinant Biologinės įvairovės strategiją ir dideliu mastu diegiant gamtos procesais pagrįstus sprendimus bus prisidedama prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos, nes šis projektas pagal savo pobūdį yra vienas efektyviausių, tvariausių ir neabejotinai estetiškiausių.

1.8.Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 8

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama, kad maisto sistemos būtų sąžiningos, sveikos ir ekologiškos. Ja siekiama sudaryti visiems sąlygas gauti pakankamai ir saugaus, maistingo bei tvaraus maisto, taip pat sumažinti maisto nuostolius bei skatinti atliekų prevenciją. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ padeda siekti naujojo europinio bauhauzo tvarumo ir įtraukumo tikslų, nes pagal ją, pavyzdžiui, taikomos miestų maisto sistemos bei žiedinės maisto sistemos ir kuriami valgomųjų augalų sodai.

1.9.ES miškų strategija 9

ES miškų strategijos tikslas – didesni, sveikesni ir įvairesni nei dabar turimi miškai, kurie ateinančiais dešimtmečiais visų pirma saugotų ir sugertų anglies dioksidą, padėtų stabdyti buveinių ir rūšių nykimą ir atliktų savo socialines bei ekonomines funkcijas. Joje taip pat tvirtinama, kad kurdami tvarią ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką užtikriname tinkamiausią medienos naudojimą pagal pakopinio naudojimo principą. Tai reiškia, kad kuo daugiau ilgaamžių medžiagų ir gaminių turėtų būti gaminama iš medienos. Šiuo metu mažą medienos, kaip statybinės medžiagos, rinkos dalį reikia padidinti, pakeičiant energijai imlias ir iškastiniu kuru grindžiamas medžiagas. Siekiant išplėsti sektorių, reikės tolesnių su ilgalaikėmis ir saugiomis medienos statybinėmis medžiagomis susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų. Tai apima medieną pastatams, kuri bus reikalinga įgyvendinant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą.

1.10.Tekstilės gaminių strategija 10

Įgyvendinant šią strategiją bus pakeisti tekstilės gamybos, naudojimo ir pakartotinio naudojimo būdai. Jaunosios kartos atliks ypatingą vaidmenį sujungdamos kartas, keisdamos mūsų tekstilės gaminių modelius ir skatindamos inovacijas bei verslumą. Tai bus skatinama remiant naujus verslo modelius, oientuotus į patvarumą, atkuriamumą ir tinkamumą dalytis, taip pat remiant naujoviškų medžiagų kūrimą, medžiagų panaudojimą baldams ar statybos produktams pagal atliekų hierarchiją ir naujojo europinio bauhauzo principus, pristatymus ir informuotumo didinimo projektus, finansuojamus pagal tokias ES finansavimo programas kaip LIFE ir „Europos horizontas“.

1.11.Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti 11

ES gyventojai gerokai nerimauja dėl kenksmingų cheminių medžiagų ir su jomis susijusių padarinių sveikatai ir aplinkai. Statybose vidaus ir išorės interjerui skirtose medžiagose ir produktuose, tekstilės gaminiuose, mažai anglies dioksido išskiriančiose transporto priemonėse, akumuliatoriuose, vėjo jėgainėse, atsinaujinančiuose energijos ištekliuose ir vartojimo prekėse yra labai įvairių cheminių medžiagų, kurių nemaža dalis yra kenksmingos ir gali turėti įtakos mūsų gyvenimo kokybei. Pagal cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti įgyvendinamais aplinkos be toksinių medžiagų kūrimo veiksmais siekiama geriau apsaugoti piliečius ir aplinką ir skatinti naudoti chemines bei kitas medžiagas, kurių saugumas ir tvarumas užtikrintas kūrimo etape. Šiuo tikslu rengiami atitinkami kriterijai, kurie padėtų pereiti prie žaliosios ekonomikos, taip užtikrinant, kad būsimi pastatai, infrastruktūra ir kiti produktai būtų saugesni, jais būtų prisidedama prie tvarios ateities ir būtų mažinamas bendras aplinkosauginis pėdsakas.

1.12.ES bioekonomikos strategija 12

Bioekonomikoje ieškoma naujų išteklių gamybos ir vartojimo būdų, kartu atsižvelgiant į mūsų planetos ribas ir atsitraukiant nuo linijinės ekonomikos, pagrįstos dideliu iškastinių ir mineralinių išteklių naudojimu. Atsinaujinančiosios biologinės medžiagos ir žalioji aplinka gali būti naudingos: 1) siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo, žiediškumo ir tvarumo tikslų, 2) kuriant darbo vietas, ypač kaimo vietovėse, ir pragyvenimo šaltinius, 3) užtikrinant žmonių gyvenimo kokybę (pvz., statybinių medžiagų požiūriu mediena laikoma estetiškai malonia, mažinančia įtampą ir pasižyminčia geromis akustinėmis savybėmis).

1.13.Europos klimato paktas 13

Naujasis europinis bauhauzas glaudžiai susiję su Europos klimato paktu – ES masto iniciatyva, kuria žmonės, bendruomenės ir organizacijos raginami dalyvauti vykdant klimato politikos veiksmus ir kurti žalesnę Europą. Įgyvendinant paktą skatinami įsipareigojimai, vertinama pažanga ir sudaromos palankesnės sąlygos įvairių renovacijos tiekimo grandinės dalyvių diskusijoms. Pagal jį kartu su piliečiais, pasinaudojant programa „Europos horizontas“, bus kuriami bendri sprendimai ir gryninamos idėjos, kuriomis būtų galima prisidėti prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos. Europos klimato paktas jau turi daugiau kaip 500 ambasadorių 14 . Jie paspartins klimato srities veiksmus ir taip prisidės prie tam tikrų sričių, kurios pabrėžiamos naujojo europinio bauhauzo iniciatyvoje.

1.14.Darnaus ir išmanaus judumo strategija 15

Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatytas ES transporto sistemos plėtros planas, pagal kurį turi būti siekiama jos žaliosios ir skaitmeninės transformacijos ir didesnio atsparumo būsimoms krizėms. Šia strategija prisidedama prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos, nes pagal ją transportas yra vienas pagrindinių socialinės sąveikos užtikrinimo veiksnių ir suartinami Europos žmonės ir regionai. Joje taip pat pateikiami transporto ir judumo darnumo didinimo sprendimai ir taip prisidedama prie sveikesnių gyvenimo mūsų miestuose ir miesteliuose sąlygų. Be to, strategija siekiama užtikrinti, kad judumo sprendimai būtų prieinamesni ir įperkamesni visiems, įskaitant riboto judumo asmenis, laikantis naujojo europinio bauhauzo įtraukumo principo.

2.Teritorinė politika

2.1.Sanglaudos politika

Sanglaudos politika yra svarbi priemonė, kuria remiama žalioji ir teisinga Europos miestų ir regionų pertvarka, taip prisidedant prie Europos žaliojo kurso ir iniciatyvos „Renovacijos banga“. Kadangi sanglaudos politika vykdoma pagal pasidalijamojo valdymo principą, ji suteikia dideles galimybes naujajam europiniam bauhauzui įsitvirtinti miestų ir regionų plėtros ekosistemose ir užtikrinti tolesnį nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą iniciatyvoje. Sanglaudos politika ir specialiomis priemonėmis skatinamas integruotas teritorijų vystymas sudaro sąlygas nacionaliniams, regioniniams ir vietos suinteresuotiesiems subjektams taikyti naujojo europinio bauhauzo principus investicijoms, atsižvelgiant į teritoriją. Be to, įgyvendinant sanglaudos politiką suteikiama išskirtinė galimybė kurti naujus sprendimus pasitelkiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

Parama tvariai miestų plėtrai – miestams privalomai skiriamos Europos regioninės plėtros fondo lėšos (8 proc. visų nacionalinių asignavimų) ir pagal Europos miestų iniciatyvą skiriamos lėšos (400 mln. EUR) – suteikia galimybę spręsti sudėtingus miestų uždavinius, kuriems be naujojo europinio bauhauzo principų reikia ir tarpdisciplininės politikos atsako į žaliąją pertvarką, skatinant vietos lygmeniu grindžiamą, integruotą ir įtraukų požiūrį bei vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą.

Numatoma, kad pagal sanglaudos politiką 2021–2027 m. laikotarpiu į projektus, susijusius su klimatu ir aplinka, bus investuota daugiau kaip 100 mlrd. EUR. Be to, bus finansuojami moksliniai tyrimai, susiję su ekonomikos žalinimu. Kalbant apie investicijas į pastatus, pagal sanglaudos politiką gali būti remiami projektai, skirti viešiesiems pastatams, daugiabučiams ir socialiniams būstams. Įgyvendinant sanglaudos politiką taip pat galima padėti regionams statybos ir pastatų sektoriuje skatinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas ir remti naujų medžiagų ir sprendimų, skirtų įperkamai ir ilgalaikei renovacijai, kūrimą.

2.2.Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija

Komisijos komunikate dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos nurodomi pagrindiniai kaimo vietovėse kylantys sunkumai ir pabrėžiamos prieinamos galimybės.

Minėta vizija siekiama spręsti šiuos uždavinius, remiantis naujomis socialiai tvarios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos galimybėmis ir COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, taip pat nustatant priemones, kaip pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, užtikrinti subalansuotą teritorinį vystymąsi ir skatinti ekonomikos augimą. Remiantis prognozėmis ir plataus masto konsultacijomis su piliečiais ir kitais kaimo vietovių subjektais, vizijoje siūloma parengti Kaimo paktą ir Kaimo veiksmų planą, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad mūsų kaimo vietovės būtų stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios; visi fondai raginami bendradarbiauti siekiant darnaus kaimo vietovių vystymosi.

Be kitų siūlomų veiksmų, pavyzdinė iniciatyva dėl paramos kaimo savivaldybėms energetikos pertvarkos ir kovos su klimato kaita srityse apima veiksmus, kuriais siekiama pagerinti kaimo būstų ir kitų pastatų kokybę, ir pagal ją skatinama naudoti struktūrinį finansavimą pastatų renovacijos bangai finansuoti, visų pirma jungiantis prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos.

3.Kultūros ir kūrybos sektoriai

3.1.Naujoji Europos kultūros darbotvarkė 16

Vienas iš pagrindinių Naujosios Europos kultūros darbotvarkės ir Tarybos 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje principų yra kultūros indėlis į darnų socialinį ir ekonominį vystymąsi. Šis klausimas nagrinėjamas keliose šiuo metu dirbančiose Komisijos koordinuojamose valstybių narių ekspertų grupėse (dėl aukštos kokybės architektūros, kultūros paveldo ir klimato kaitos, taip pat darnaus vystymosi kultūrinio aspekto), o kitose aptariami platesnės ekosistemos (menininkų darbo sąlygų, lyčių lygybės ir pan.) klausimai. Be to, Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) įsteigs konkrečiai kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės srityje dirbsiančią žinių ir inovacijos bendriją. Kitas strateginis darbotvarkės tikslas – panaudoti kultūros ir kultūros įvairovės galią socialinei sanglaudai ir gerovei. Todėl darbotvarke padedama įgyvendinti naujojo europinio bauhauzo tikslus ir tris aspektus.

3.2.Europos kultūros paveldo veiksmų programa 17

Pagal Europos programą, kuri laikoma 2018 m. Europos kultūros paveldo metų palikimu, įgyvendinant 60 veiksmų pabrėžiamas kultūros paveldo potencialas didinti socialinį kapitalą, skatinti ekonomikos augimą ir užtikrinti aplinkos tvarumą. Kultūros paveldas ir istoriniai pastatai – išskirtinė mūsų (apstatytos) aplinkos dalis – gali padėti pasiekti naujojo europinio bauhauzo įtraukaus, gražaus ir darnaus vystymosi tikslus.

4.Socialinis aspektas

4.1.Lygybės sąjungos strategijos 

Europos Komisija dalyvauja kuriant lygybės sąjungą. Specialiose strategijose 18 nustatyti mechanizmai ir veiksmai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas visiems gyventi ir klestėti nepaisant su lytimi, rasine ar etnine kilme, religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi ar seksualine orientacija susijusių skirtumų. Siekiant sukurti lygybės sąjungą, bus labai svarbu ne tik imtis tikslinių veiksmų, bet ir į visas atitinkamas ES politikos sritis, teisės aktus ir finansavimo programas, įskaitant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, labiau integruoti lygybės ir prieinamumo aspektus.

2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje 19 pabrėžiama, kad galimybė neįgaliesiems naudotis apstatyta ir virtualia aplinka yra būtina jų savarankiško gyvenimo ir visapusiško dalyvavimo visose gyvenimo srityse sąlyga. Prieinamumas taip pat yra svarbus pastatų tvarumo elementas, nes prieinami pastatai yra įtraukesni, naudingesni įvairesniems žmonėms ir ilgaamžiškesni, taigi – geriau atitinka kintančius senstančios visuomenės poreikius. Įgyvendinant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą svarbus ir ES romų strateginiame plane nustatytas tikslas iki 2030 m. užtikrinti didesnes realias vienodas galimybes gauti tinkamą būstą ir būtiniausias paslaugas nepatiriant segregacijos.

4.2.Europos socialinių teisių ramstis 20

Atsižvelgdama į Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, Komisija nustatė plataus užmojo tikslą ES iki 2030 m. sumažinti asmenų, kuriems kyla skurdo arba socialinės atskirties rizika, skaičių ne mažiau kaip 15 mln., įskaitant ne mažiau kaip 5 mln. vaikų. Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva bus padedama sudaryti palankesnes sąlygas socialinei įtraukčiai skatinant taikyti net tik fizinio prieinamumo, bet ir prieinamumo prie informacijos bei sprendimų priėmimo procesų principus. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas su įperkamumu susijusiems veiksmams. Todėl abi iniciatyvos yra glaudžiai susijusios.

4.3.ES vaiko teisių strategija 21 ir Europos vaiko garantijų sistema 22

Kova su vaikų skurdu ir įtraukios bei vaikams palankios visuomenės, sveikatos ir švietimo sistemų skatinimas yra pagrindiniai ES vaiko teisių strategijos – taip pat naujojo europinio bauhauzo – elementai. Strategijoje teigiama, kad kiekvienas vaikas nuo pat mažens turi teisę į deramas gyvenimo sąlygas ir pabrėžiama, kad vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų gresia didesnė rizika gyventi labai prastomis būsto sąlygomis, perpildytuose būstuose, jiems taip pat kyla didesnis pavojus tapti benamiais. Tarybos rekomendacijoje, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, valstybės narės raginamos visiems vaikams, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, užtikrinti realią galimybę gyventi tinkamuose būstuose (taip pat naudotis keliomis kitomis pagrindinėmis paslaugomis, kurių dalis turėtų būti nemokama). Nacionaliniai veiksmų planai, kaip įgyvendinti Europos vaiko garantijų sistemą, turėtų apimti laikotarpį iki 2030 m. ir turėtų būti derinami su planais, kuriais siekiama teritorinių pokyčių pagal Žaliąjį kursą.

5.Švietimas ir įgūdžiai

5.1.Europos švietimo erdvė

Koalicija „Švietimas klimato labui“ 23 siekia bendrai sukurti dalyvaujamąją švietimo bendruomenę ir taip prisidėti prie pokyčių, reikalingų, kad visuomenės poveikis klimatui taptų neutralus. Per savo interneto platformą ir apskritai palaikydama ryšį su bendruomene, koalicija „Švietimas klimato labui“ gali rengti pokalbius ir padėti spręsti bendrus dalyvių uždavinius (įsipareigojimus), susijusius su naujojo europinio bauhauzo prioritetais. Konkrečiai, koalicija „Švietimas klimato labui“ gali skatinti veiksmus, kuriais būtų propaguojama žaliųjų mokyklų, kaip fizinių struktūrų, ir visų kitų mokymosi aplinkos elementų (novatoriškos pedagogikos, projektais pagrįsto mokymosi, skirtingų dalykų mokytojų grupių ir kt.) kryžmaveika.

Europos universitetų 24 aljansai gali prisidėti prie naujojo europinio bauhauzo, skatindami skirtingų specialybių ir šalių studentus dirbti kartu su architektais, menininkais, inžinieriais ir projektuotojais, kad būtų užtikrintas tvarumas. Be to, jie skatins taikyti visos institucijos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį, pagal kurį tvarumas būtų įtvirtintas visose veiklos srityse, kaip numatyta naujojo europinio bauhauzo iniciatyvoje.

5.2.Švietimas aplinkos tvarumo klausimais

2021 m. pabaigoje numatyta pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl švietimo aplinkos tvarumo klausimais. Jos tikslas – remti žaliosios pertvarkos ir tvarumo integravimą į visus švietimo ir mokymo etapus, įskaitant mokyklinį ugdymą, aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą.

Pagal programą „Erasmus +“ galima įvairiai remti mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų veiksmus, susijusius su švietimu aplinkos tvarumo klausimais, ir, be kita ko, remti visos institucijos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį į tvarumą, kūrybiškumą ir inovacijas laikantis naujojo europinio bauhauzo principų.

5.3.2030 m. Europos įgūdžių darbotvarkė 25

Norint reaguoti į bendrą greitų technologinių pokyčių, skaitmeninimo, klimato kaitos, demografinių tendencijų ir naujų darbo formų poveikį reikalingos novatoriškos idėjos, kurios užtikrintų, kad švietimas ir profesinis mokymas ne tik būtų pritaikyti prie pokyčių, bet ir taptų šių pokyčių įveikimo ir varomąja jėga. Europos įgūdžių darbotvarkė bus labai svarbi įgyvendinant naująjį europinį bauhauzą, nes ja siekiama padidinti įgūdžių svarbą ES, kad būtų stiprinamas tvarus konkurencingumas, užtikrinamas socialinis teisingumas ir didinamas mūsų atsparumas, apibrėžiant teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Taigi Įgūdžių darbotvarkė yra glaudžiai susieta su Europos žaliuoju kursu, naująja Skaitmenine strategija ir naujomis pramonės ir MVĮ strategijomis, nes įgūdžiai yra labai svarbūs jų sėkmei užtikrinti. Be to, ja palaikoma Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“.

6.Skaitmeninis dešimtmetis

6.1.2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis 26

Pagal Europos skaitmeninės ateities formavimo strategiją, kurioje išdėstyta Duomenų valdymo aktu, Skaitmeninių paslaugų aktu, Skaitmeninių rinkų aktu, Dirbtinio intelekto aktu ir Kibernetinio saugumo strategija grindžiama politikos reformos programa, formuojamo skaitmeninio dešimtmečio tikslas – iki 2030 m. ES skaitmeniniams užmojams – būti skaitmeniniu požiūriu suverenia atvirame ir susietame pasaulyje ir vykdyti skaitmeninę politiką, suteikiančią žmonėms ir įmonėms galimybę pasinaudoti į žmogų orientuota, tvaria ir labiau klestinčia skaitmenine ateitimi – suteikti konkrečią išraišką. Tikslai, nustatyti siekiant paspartinti kompleksinių skaitmeninių technologijų ir paslaugų (įgūdžių, junglumo, verslo ir viešųjų paslaugų skaitmenizacijos) teikimą, padės spręsti naujojo europinio bauhauzo iškeltus junglumo, skaitmeninės atskirties mažinimo, vietos lygmens susiejimo su pasauliniu lygmeniu uždavinius. Europos skaitmeninių inovacijų centrų sutelkimas ir stiprinimas yra svarbus skaitmeninio dešimtmečio tikslas. Tikimasi, kad kai kurie iš 200 tinklo centrų taip pat dėmesį sutelks į statybos sektorių arba kūrybiškumą ir meną. Naujojo europinio bauhauzo kontekste jie bus sutelkti tvariai, įtraukiai, realiai ir virtualiai aplinkai bei patirčiai kurti.

6.2.Skaitmeninės Europos programa

Pagal neseniai sukurtą Skaitmeninės Europos programą bus teikiamas strateginis finansavimas, kurio tikslas – paspartinti ekonomikos atsigavimą ir suteikti kryptį Europos visuomenės ir ekonomikos skaitmeninei transformacijai, visų pirma plėtojant ir plačiai naudojant skaitmenines technologijas.

Pagal Skaitmeninės Europos programą pirmiausia bus remiama pažangiųjų bendruomenių dalyvaujamoji veikla ir joms skirtos infrastruktūros diegimas, taip prisidedant prie naujojo europinio bauhauzo plėtros. Skatinant naudoti vietos skaitmeninius dvynius skatinamas dalyvaujamasis miestų planavimas siekiant ekologiškesnės ir darnios gyvenamosios aplinkos. Be to, pagal Skaitmeninės Europos programą bus remiamos kelios dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo priemonės, kuriomis bus skatinamos inovacijos, be kita ko, sveikatos apsaugos ir pažangiosiose bendruomenėse.

Pagal programą „Kūrybiška Europa“, „Europeana“ arba „S+T+ARTS“ įgyvendinant kelias skaitmenines iniciatyvas bus padedama megzti ryšius skaitmeninių inovacijų kūrėjams ir realizuotojams (menininkams, miestų vadovams ir plėtotojams, sveikatos sektoriaus atstovams) ir taip užtikrinti naujojo europinio bauhauzo sėkmę.

6.3.Duomenų valdymo aktas

2020 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė Duomenų valdymo aktą, kuriame nustatyta dalijimosi duomenimis ir duomenų erdvių valdymo sistema. Remiantis šia teisine sistema bus galima rinkti bei naudoti daugiau duomenų ir jais remtis, kad ateityje kuriant pastatus būtų daroma mažiau žalos aplinkai ir kuo labiau sumažinamas arba visai panaikinamas anglies dioksido pėdsakas.

6.4.Dirbtinio intelekto dokumentų rinkinys

2021 m. balandžio mėn. priimtu dirbtinio intelekto dokumentų rinkiniu Komisija nustatė pirmosios ES dirbtinio intelekto teisinės sistemos pagrindą ir kartu su valstybėmis narėmis pradėjo įgyvendinti suderintą planą. Šio dokumentų rinkinio tikslas – užtikrinti žmonių ir įmonių saugą ir pagrindines teises, kartu visoje ES didinant dirbtinio intelekto diegimą, investicijas ir diegiant daugiau inovacijų. Dirbtinis intelektas bus naudojamas kaip vienas iš pagrindinių naujų verslo modelių, kuriamų naujojo europinio bauhauzo kontekste, elementų ir asmeniniams poreikiams pritaikytų novatoriškų skaitmeninių sprendimų šaltinis, kartu užtikrinant optimalią estetikos ir į gamtą orientuotų bei ryšį su ja atkuriančių veiksmų pusiausvyrą.

7.Moksliniai tyrimai ir inovacijos 

7.1.Programa „Europos horizontas“ 27  

Pagal programą „Europos horizontas“ bus remiama Europos žalioji pertvarka, pagrįsta konkurencingomis Europos pramonės ir paslaugų vertės grandinėmis. Tokiai pertvarkai reikia didelių pastangų tarpdalykinių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, susijusiose su švariomis technologijomis ir socialine pertvarka, kaip tai skatinama naujuoju europiniu bauhauzu. Moksliniai tyrimai ir inovacijos lems šios pertvarkos spartą ir turės tiesioginės įtakos poveikiui ir bendrai naudai, pavyzdžiui, geresnei oro kokybei, didesniam užimtumui, socialinei įtraukčiai, tvariam išteklių valdymui ir mažesnei priklausomybei nuo iškastinio kuro. Visos šios priemonės bus naudingos visuomenei ir piliečiams, nes pasiūlys sprendimus, kurie padėtų spręsti mūsų laikų uždavinius. Bendradarbiavimas ir kūrybiškumas, ypač mokslo, socialinėje ir technologijų srityje, yra visų taikos ir klestėjimo pagrindas. Moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat gali būti svarbūs skleidžiant naująjį europinį bauhauzą už ES ribų, taikant visuotinį požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas 28 , pavyzdžiui, keičiantis informacija apie standartus, geriausia patirtimi ir naujomis idėjomis.

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) per savo žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB) įgyvendina veiklą, apimančią žinių trikampį švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, kad būtų pasiekti naujojo europinio bauhauzo tikslai. EIT, naudodamasis vietoje veikiančiu intervencijos modeliu ir daugiau nei 2 000 partnerių visoje ES ekosistema, bendradarbiauja su piliečiais ir didina informuotumą apie naująjį europinį bauhauzą, remia naujas verslo idėjas, kuriomis integruojami naujojo europinio bauhauzo principai, ir spartina naujojo europinio bauhauzo startuolių augimą.

7.2.Programos „Europos horizontas“ misijos 29  

Siekiant padėti skatinti plataus užmojo, drąsius, ilgalaikius mokslinius tyrimus ir inovacijas, pagal programą „Europos horizontas“ siūlomos penkios misijos. Tai yra: 1) „100 neutralizuoto poveikio klimatui miestų iki 2030 m. – užduotis piliečiams ir jų labui“, 2) „Klimato kaitai atspari Europa: klimato sutrikdymams pasirengusi Europa ir spartesnis perėjimas prie klimato kaitai atsparios ir teisingos Europos iki 2030 m.“, 3) „Rūpintis dirvožemiu – rūpintis gyvybe“, 4) misija „Jūrų žvaigždė 2030: atkurkime gerą mūsų vandenynų ir kitų vandenų būklę“, taip pat 5) „Įveikti vėžį – įmanoma misija“. Šiomis misijomis siekiama dideliu mastu gaminti Europos viešąsias gėrybes, kad būtų išspręstos pagrindinės sisteminės problemos. Misijų, kaip ir naujojo europinio bauhauzo, tikslas – įkvėpti visuomenę ir lavinti jų vaizduotę, įtraukti piliečius ir suinteresuotuosius subjektus ir kartu su jais kurti idėjas, prototipus, produktus ir sprendimus, kuriai skatinamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos. Pradėjus vykdyti pavyzdinius parodomuosius naujojo europinio bauhauzo projektus, su miestais ir prisitaikymu prie klimato kaitos susijusios misijos atskleidžia įsipareigojimą plėtoti tolesnę sąveiką su naujuoju europiniu bauhauzu. Vykdant miestų misiją bus imtasi konkrečių veiksmų, kad į klimato kaitai atsparių miestų susitarimų rengimą būtų įtraukti naujojo europinio bauhauzo principai ir vertybės.

8.Pramonės ir verslumo aspektas

8.1.Nauja Europos pramonės strategija 30

Pramonė ir įmonės yra svarbios infrastruktūros, produktų ir paslaugų teikimo dalyvės, sudarančios sąlygas ir padedančios realizuoti naująjį europinį bauhauzą visoje Europoje ir už jos ribų.

2021 m. gegužės mėn. Europos Komisija atnaujino savo pramonės strategiją, siekdama, kad mūsų pramonės srities užmojais būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes po COVID-19 krizės, kartu užtikrindama, kad Europos pramonė galėtų imtis iniciatyvos pereinant prie žaliosios, skaitmeninės ir atsparios ekonomikos. Siekiant šio tikslo bus labai svarbu parengti 14 nustatytų ekosistemų pertvarkos scenarijus. Statybos ekosistemai buvo teikiama pirmenybė siekiant įgyvendinti šią pertvarką, kuri bus grindžiama bendrai parengtu veiksmų planu, suinteresuotiesiems subjektams ir skirtingų Komisijos sektorių atstovams dalyvaujant aukšto lygio forume statybos klausimais.

Statybos ekosistemos pertvarka yra svarbi naujajam europiniam bauhauzui, nes ja sprendžiami tvarumo klausimai, kuriais siekiama padėti geriau apsaugoti žmones ir aplinką skatinant inovacijas, kvalifikacijų ugdymą ir kuriant saugias bei tvarias alternatyvas arba užtikrinant statybinių produktų tvarumą, gerinant pastatų energinį efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą. Be statybos, naujajam europiniam bauhauzui ypač svarbios Pramonės strategijoje nurodytos „kaimynystės, socialinės ekonomikos ir pilietinio saugumo“, „kultūros ir kūrybos pramonės“, „turizmo“ arba „tekstilės gaminių“ pramoninės ekosistemos. Šių ekosistemų žalioji ir skaitmeninė pertvarka, pagrįsta būsimais pertvarkos scenarijais, gali labai padėti konkrečiomis priemonėmis ir įvairiose vertės grandinėse plėtoti naujojo europinio bauhauzo vertybes.

(1)

  https://ec.europa.eu/energy/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/renovation-wave_en  

(2)

  https://ec.europa.eu/environment/pdf/circular-economy/new_circular_economy_action_plan.pdf  

(3)

  https://ec.europa.eu/environment/levels_en  

(4)

COM(2021) 400, https://ec.europa.eu/environment/strategy/zero-pollution-action-plan_en . 

(5)

  https://ec.europa.eu/environment/nature/ecosystems/strategy/index_en.htm  

(6)

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, COM(2021) 82 final .

(7)

  https://ec.europa.eu/environment/strategy/biodiversity-strategy-2030_lt  

(8)

  https://ec.europa.eu/food/horizontal-topics/farm-fork-strategy_en

(9)

  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12674-Forests-new-EU-strategy_lt  

(10)

  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12822-EU-strategy-for-sustainable-textiles_lt  

(11)

  https://ec.europa.eu/environment/strategy/chemicals-strategy_en

(12)

  https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/bioeconomy/bioeconomy-strategy_en  

(13)

  https://ec.europa.eu/clima/policies/eu-climate-action/pact_lt  

(14)

https://europa.eu/climate-pact/ambassadors/meet-our-ambassadors_lt  

(15)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020DC0789

(16)

  EUR-Lex – 52018DC0267 – LT – EUR-Lex (europa.eu) .

(17)

  Europos kultūros paveldo veiksmų programa, ES leidinių biuras (europa.eu) . 

(18)

   2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje, 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane, 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginiame plane, LGBTIQ asmenų lygybės strategijoje ir 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje.

(19)

  https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8376&furtherPubs=yes  

(20)

  https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/economy-works-people/jobs-growth-and-investment/european-pillar-social-rights_lt  

(21)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A52021DC0142  

(22)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.L_.2021.223.01.0014.01.LIT&toc=OJ%3AL%3A2021%3A223%3ATOC  

(23)

  https://education-for-climate.ec.europa.eu/_en

(24)

  https://ec.europa.eu/education/education-in-the-eu/european-education-area/european-universities-initiative_lt  

(25)

  https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223&langId=en

(26)

  https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/europes-digital-decade-digital-targets-2030_lt  

(27)

https://op.europa.eu/en/web/eu-law-and-publications/publication-detail/-/publication/3c6ffd74-8ac3-11eb-b85c-01aa75ed71a1  

(28)

  https://ec.europa.eu/info/files/communication-global-approach-research-and-innovation_en  

(29)

  https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/funding/funding-opportunities/funding-programmes-and-open-calls/horizon-europe/missions-horizon-europe_en  

(30)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0102&from=EN