52018DC0415

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2018 m. Liuksemburgo nacionalinės reformų programos

su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Liuksemburgo stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją 2 ,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas 3 ,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Liuksemburgas nenurodytas kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. kovo 22 d. 2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (toliau – euro zonai skirta rekomendacija);

(2)kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdamas į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Liuksemburgas turėtų užtikrinti, kad rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytose 1–2 rekomendacijose;

(3)2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Liuksemburgo ataskaita 4 . Joje įvertinta tam tikra pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Liuksemburgo pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(4)2018 m. balandžio 30 d. Liuksemburgas pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse 6 ;

(6)šiuo metu Liuksemburgui taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2018 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja nominaliojo pertekliaus sumažėjimą nuo 1,5 % BVP 2017 m. iki 1,1 % BVP 2018 m., o vėliau – beveik tolygų jo didėjimą iki 2,4 % BVP pertekliaus 2022 m. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, t. y. 0,5 % BVP struktūrinio deficito, bus ir toliau laikomasi su atsarga visą programos laikotarpį. 2018 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP tebebus gerokai mažesnis už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra palankus laikotarpiu iki 2020 m. ir tikėtinas vėlesniais metais. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze numatoma, kad struktūrinis balansas bus 0,8 % BVP perteklius 2018 m. ir 0,3 % BVP perteklius 2019 m. – šie rodikliai, visų pirma 2019 m. rodiklis, mažesni už 2018 m. stabilumo programos rodiklius, bet vis tiek viršija vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozę 2018 ir 2019 m. Liuksemburgas turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas;

(7)Liuksemburgo ekonomika toliau sparčiai augo ir nuo 2009 m. pasaulinio nuosmukio jos rezultatai buvo geresni už euro zonos vidurkį. Finansų sektorius tebėra pagrindinis ekonomikos augimo variklis ir išlieka patikimas ir pelningas. Tą atspindi didelis tiek paslaugų balanso, tiek bendro einamosios sąskaitos balanso perteklius. Nepaisant periodiškai registruojamo neigiamo prekybos balanso, santykinis išorės sektoriaus poveikis realiojo BVP augimui 2013–2016 m. vidutiniškai sudarė 61 %. Liuksemburgas yra grynasis skolintojas kitoms pasaulio šalims ir 2016 m. pabaigoje bendrasis išorės turtas ir įsipareigojimai siekė 10,5 trln. EUR. Nacionalinės valdžios institucijos įgyvendino papildomas makroprudencines ir priežiūros priemones, o atitinkami finansų tarpininkai imasi veiksmų, kad prisitaikytų prie nacionalinės ir ES politikos sistemos pasikeitimų;

(8)kaip nurodyta 2018 m. euro zonai skirtoje rekomendacijoje, siekiant išvengti įmonių tarpusavio konkurencijos iškraipymo, sąžiningai elgtis su mokesčių mokėtojais ir apsaugoti viešuosius finansus, itin svarbu kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo strategijomis. Mokesčių mokėtojų agresyvaus mokesčių planavimo strategijų šalutinis poveikis atskiroms valstybėms narėms skatina imtis koordinuotų nacionalinės politikos priemonių, kurios papildytų ES teisės aktus. Turint omenyje dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimų, kaip BVP dalies, dydį, palyginti su finansų sektoriaus dydžiu, galima daryti prielaidą, kad agresyviu mokesčių planavimu užsiimančios bendrovės naudojasi šalies mokesčių taisyklėmis. Dauguma tiesioginių užsienio investicijų tenka specialiosios paskirties įmonėms. Kadangi palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimai į užsienį (t. y. mokėjimai, kuriuos ES rezidentai atlieka trečiųjų valstybių rezidentams) išskaičiuojamaisiais mokesčiais neapmokestinami, o dividendų mokėjimai išskaičiuojamaisiais mokesčiais neapmokestinami tam tikromis aplinkybėmis, tie mokėjimai, jei jie nėra apmokestinami gavėjo šalyje, gali būti neapmokestinami iš viso. Komisija atkreipia dėmesį į Liuksemburgo padarytą teigiamą žingsnį (t. y. lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo režimo, atitinkančio tarptautines taisykles, priėmimą). Remdamasi naujausiomis diskusijomis Komisija toliau palaikys konstruktyvų dialogą, kad būtų kovojama su mokesčių mokėtojų agresyvaus planavimo strategijomis;

(9)Liuksemburgo valdžios institucijos kelis dešimtmečius aktyviai siekė įvairinti ekonomiką plėtodamos pasirinktus sektorius, įskaitant IRT ir kosmoso sektorius. Atsižvelgiant į dideles darbo sąnaudas šalyje, veikla, kurios pridėtinė vertė didesnė, turi potencialą pasiūlyti alternatyvių augimo galimybių. Todėl Liuksemburgo ekonomikos įvairinimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo sektorių, kuriems darbo sąnaudos turi ne tokį didelį poveikį. Tokie sektoriai daugiausia pagrįsti moksliniais tyrimais ir inovacijomis, todėl jie paprastai būna imlūs technologijoms ir žinioms. Pastaruoju metu ši strategija sustiprinta. Šiems prioritetiniams sektoriams plėtoti įgyvendinami dideli viešųjų investicijų projektai, įskaitant MTTP, ir rinkos teisės aktai. 2000–2016 m. viešąsias išlaidas MTTP Liuksemburgas padidino penkis kartus; jos siekia 0,60 % BVP. Padariusi šias investicijas šalis greitai sukūrė gerai veikiančią viešąją mokslinių tyrimų sistemą. Tačiau nepaisant to, kad viešosios investicijos į MTTP viršija euro zonos vidurkį, pagal Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę privačiosios investicijos į MTTP ir inovacijų diegimo rezultatai toliau mažėjo. Mažesnį verslo MTTP intensyvumą, palyginti su kitomis šalimis, iš dalies lemia Liuksemburgo ekonomikos struktūra, nes didžiausią Liuksemburgo BVP dalį pagaminantys sektoriai (paslaugų ir visų pirma finansų sektorius) į MTTP tradiciškai investuoja mažai. Vis dėlto ši tendencija Liuksemburge ryškesnė, palyginti su ES vidurkiu, o verslo MTTP intensyvumas nuo 1,5 % BVP 2000 m. sumažėjo iki 0,64 % BVP 2016 m. Privačiųjų investicijų mažėjimo tendencija rodo, kad šioje srityje tebėra kliūčių. Ji taip pat rodo, kad viešųjų MTTP srities pastangų įtaka verslo investicijoms silpna. Taigi, viešųjų mokslinių tyrimų gebėjimų stiprinimą reikėtų geriau integruoti į visapusišką inovacijų diegimo ekosistemos modelį. 2017 m. priimtas naujas įstatymas, kuriuo atnaujinamos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms skirtos pagalbos schemos ir taip išplečiama esamos valstybės pagalbos taikymo sritis;

(10)numatoma, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo iki 2020 m. tikslo Liuksemburgas nepasieks. Didelės šalies problemos – oro tarša ir eismo spūstys piko valandomis, dėl to dar labiau didėja azoto dioksido koncentracija ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. 2015 m. daugiau kaip pusė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išleista transporto sektoriuje. Pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie automobilių naudojimo populiarumo ir didelio tarpvalstybinių darbuotojų skaičiaus, – maži transporto degalų mokesčiai, didelis bendrovėms priklausančių automobilių skaičius, didelės būsto kainos ir kt. Transporto degalų mokesčių tarifai yra vieni mažiausių ES ir skatina naudoti daugiau degalų, įskaitant tarpvalstybinį jų pardavimą. Vis dėlto naujausiomis priemonėmis, visų pirma ėmusis 2016 m. mokesčių reformos, taip pat investuojant daug lėšų į viešąjį transportą, skatinta tvaresnio judumo plėtra. Skubiausi uždaviniai visų pirma yra užbaigti ir modernizuoti geležinkelių infrastruktūras;

(11)Liuksemburgas tebėra pasiryžęs mažinti reguliavimo apribojimus verslo paslaugų sektoriuje. Naujausiomis priemonėmis daugiausia dėmesio skirta konkrečiai architekto ir inžinieriaus profesijoms ir paskelbta apie papildomas reformas, kuriomis būtų toliau mažinami šioms dviem profesijoms taikomi apribojimai. Be to, 2017 m. kovo mėn. priimtu bendruoju įstatymu nustatytos administracinio supaprastinimo priemonės (t. y. numatoma horizontalioji atrankinė administracinių procedūrų patikra). Vis dėlto verslo paslaugų sektoriuje tebėra reguliavimo kliūčių. Galimas apribojimų šaltinis – tai, kad nėra specialios profesinio draudimo reikalavimų lygiavertiškumo vertinimo procedūros, kuri sudarytų sąlygas paslaugų teikėjams iš kitų valstybių narių teikti lygiavertę draudimo apsaugą. Itin griežtos taisyklės, palyginti su ES vidurkiu, ypač slegia teisininko profesiją. Veiklos ribojimo platumas daro įtaką teisininkų ir kitų paslaugų teikėjų teisinių konsultacijų paslaugų teikimui, visų pirma internetu. Kiti apribojimai apima juridinio statuso bei akcijų valdymo reikalavimus, nesuderinamumo taisykles ir tarpdisciplininius apribojimus;

(12)dėl numatomo su visuomenės senėjimu susijusių sąnaudų didėjimo tebėra abejonių dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo. Liuksemburge numatomas didelis pagyvenusių žmonių, kurie 2070 m. taps išlaikomi, dalies padidėjimas, o pagal naujausias Socialinės apsaugos ministerijos projekcijas 2023 m. pensijų sistemos veiklos balansas bus neigiamas. Vis dėlto ankstesnis ir dabartinis pensijų sistemos perteklius nedingo ir sukaupti rezervai dar 20 metų palaikytų sistemos gyvybingumą. 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitoje numatoma, kad 2016–2070 m. su visuomenės senėjimu susijusios sąnaudos išaugs 13 proc. punktų BVP ir viršys tvarumo ribas, daugiausia dėl pensijų (8,9 proc. punkto BVP). Ilgalaikės priežiūros išlaidos, kaip BVP dalis, yra vienos iš didžiausių valstybėse narėse. Nepaisant 2017 m. patvirtintos reformos, numatoma, kad iki 2070 m. nuo dabartinio lygio jos išaugs 3 proc. punktais;

(13)vyresnio amžiaus asmenų užimtumo lygis tebėra itin žemas ir reikia papildomų priemonių jų įsidarbinamumui ir galimybėms darbo rinkoje pagerinti. Tai taip pat svarbu siekiant užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Ankstyvo išėjimo į pensiją sistemos, kuriomis darbuotojai skatinami išeiti iš darbo, išlieka plačiai paplitusios: 59,2 % skirtų naujų pensijų yra ankstyvos senatvės pensijos. 2017 m. gruodžio mėn. priimtas įstatymas, kuriuo panaikinta viena ankstyvo išėjimo į pensiją sistema, bet grynasis jo poveikis faktiniam pensiniam amžiui ir išlaidoms nėra aiškus, nes juo palengvinamos kitų ankstyvo išėjimo į pensiją sistemų sąlygos. Šie prasti darbo rinkos rezultatai taip pat iš dalies gali būti siejami su finansinėmis paskatomis nedirbti, kurios šiai grupei yra palyginti didelės. Siekiant didinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą reikalinga visapusiška strategija, įskaitant priemones, kurios padėtų darbuotojams ilgiau likti darbo rinkoje. Vadinamasis Amžiaus paktas, t. y. 2014 m. balandžio mėn. Parlamentui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama skatinti įmones, kuriose dirba daugiau kaip 150 darbuotojų, samdyti ir išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus taikant žmogiškųjų išteklių valdymo atsižvelgiant į darbuotojų amžių priemones, vis dar svarstomas Parlamente. Kalbant apie švietimą, Liuksemburgui reikia spręsti studentų socialinės ir ekonominės padėties didelio poveikio jų mokymosi rezultatams problemą. Tai taip pat svarbu siekiant reaguoti į didelį labai specializuotų įgūdžių poreikį;

(14)nekilnojamojo turto kainos toliau augo. Dėl to gali mažėti Liuksemburgo galimybės pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą; didelė jos dalis yra ne Liuksemburgo piliečiai. Būsto kainų spaudimą lemia didžiulis atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos. Kiek tai susiję su pasiūla, atrodo, kad vienas iš naujo būsto statybos trukdžių, – žemės ir paskatų privatiems savininkams parduoti žemę ar pastatus trūkumas. Investicijoms į būstą skatinti reikia papildomų pastangų: didinti paskatas parduoti nekilnojamąjį turtą, tobulinti administracines statybos leidimų suteikimo procedūras ir užtikrinti įperkamą socialinį būstą. Turint omenyje nuolatinę kainų didėjimo tendenciją, mažai tikėtina, kad pastaruoju metu patvirtinta mokesčių reforma dėl kapitalo prieaugio pardavus nekilnojamąjį turtą ir socialinio būsto programos atnaujinimas prisidės prie būsto pasiūlos padidėjimo. Kiek tai susiję su paklausa, kainų augimą lemia didelis gyventojų skaičiaus ir užimtumo augimas. Padėtis būsto rinkoje taip pat didina eismo spūsčių ir taršos problemą. Be to, būsto kainų didėjimas turi pasekmių namų ūkių įsiskolinimui, o kartu kyla nerimas dėl namų ūkių skolos tvarumo. Per pastaruosius 10 metų namų ūkių įsiskolinimas greitai išaugo ir 2016 m. pagal apskaičiavimus siekė 165 % disponuojamųjų pajamų – tai atspindi nekilnojamojo turto infliaciją, nes apie 80 % namų ūkių skolos yra susijusi su hipotekos paskolomis. Vis dėlto Liuksemburgo priežiūros institucijos įgyvendina svarbias makroprudencines priemones ir Europos sisteminės rizikos valdybos paskelbtas rekomendacijas, kad sumažintų galimą pažeidžiamumą ir riziką finansiniam stabilumui. Atsižvelgdama į nacionalinio sisteminės rizikos komiteto pasiūlymus, Vyriausybė pastaruoju metu taip pat pateikė priemonių, įskaitant skolinimosi apribojimus, kuriomis siekiama išvengti namų ūkių pažeidžiamumo didėjimo, nors šias priemones dar turi patvirtinti Parlamentas;

(15)per 2018 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Liuksemburgo ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą ir 2018 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Liuksemburgas ėmėsi atsižvelgdamas į ankstesniais metais jam skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Liuksemburgo politikai, bet ir tai, kiek jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(16)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą ir laikosi nuomonės, kad Liuksemburgas turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto,

REKOMENDUOJA Liuksemburgui 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.Padidinti vyresnio amžiaus asmenų užimtumo lygį gerinant jų užimtumo galimybes ir įsidarbinamumą, kartu toliau ribojant ankstyvą išėjimą į pensiją, taip siekiant padidinti ir ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą.

2.Toliau mažinti reguliavimo apribojimus verslo paslaugų sektoriuje.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

Choose the experimental features you want to try