PRIEDAS

Iš Reglamento (EB) Nr. 1183/2005 Ia priedo A skirsnyje („Asmenys“) pateikto sąrašo išbraukiami šie įrašai:

„8.	Emmanuel Ramazani SHADARY;

9.	Kalev MUTONDO“.

PRIEDAS

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo nustatymo metodika

A.   METODIKA

1.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas dėl nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba perdirbtos anglies kuro gamybos ir naudojimo, apskaičiuojamas taip: E = ei + ep + etd + eu – eccs čia: E = visas dėl kuro naudojimo išmetamas teršalų kiekis (g CO2e/MJ kuro); ei = eielastic + eirigid – eex-use: dėl įvedinių tiekimo išmetamas teršalų kiekis (g CO2e/MJ kuro); eielastic = dėl kintamųjų įvedinių išmetamas teršalų kiekis (g CO2e/MJ kuro); eirigid = dėl pastoviųjų įvedinių išmetamas teršalų kiekis (g CO2e/MJ kuro); eex-use = dėl esamo įvedinių naudojimo ir jų paskirties išmetamas teršalų kiekis (g CO2e/MJ kuro); ep = perdirbant išmetamas teršalų kiekis (g CO2e/MJ kuro); etd = transportuojant ir skirstant išmetamas teršalų kiekis (g CO2e/MJ kuro); eu = pagal galutinę paskirtį naudojamo kuro degimo metu išmetamas teršalų kiekis (g CO2e/MJ kuro); eccs = išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo (gCO2e/MJ kuro). Į teršalų kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą, neatsižvelgiama. Iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro sukeliamos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas nustatomas bendrą su kiekvienu lygties nariu susijusį proceso metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padalijant iš viso vykdant procesą gauto kuro kiekio ir išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais vienam MJ kuro (g CO2e/MJ kuro). Jei kuras yra iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro, perdirbtos anglies kuro ir kito kuro mišinys, laikoma, kad visų rūšių (kuro) taršos intensyvumas yra vienodas. Šios taisyklės išimtis yra bendro perdirbimo atvejis, kai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras ir perdirbtos anglies kuras tik iš dalies pakeičia įprastinius proceso įvedinius. Tokiu atveju taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas skaičiuojamas proporcingai įvedinių energinei vertei ir atskiriama: — proceso dalis, pagrįsta įprastiniu įvediniu, ir — proceso dalis, pagrįsta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintu nebiologinės kilmės skystuoju ir dujiniu transporto kuru ir perdirbtos anglies kuru, darant prielaidą, kad proceso dalys kitaip yra identiškos. Analogiškai procesai atskiriami tais atvejais, kai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras ir perdirbtos anglies kuras perdirbamas kartu su biomase. Taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas gali būti apskaičiuojamas kaip visos kuro gamybos per ne ilgesnį kaip vieno kalendorinio mėnesio laikotarpį vidurkis, bet gali būti apskaičiuojamas ir trumpesniam laikotarpiui. Jei siekiant padidinti kuro ar tarpinių produktų šilumingumą procesui tiekiama elektros energija pagal Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytą metodiką laikoma tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta elektros energija, laikotarpis turi atitikti laikinei koreliacijai taikomus reikalavimus. Kai aktualu, atskiriems laikotarpiams apskaičiuotos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo vertės gali būti naudojamos vidutiniam ne ilgesnio kaip vieno mėnesio laikotarpio taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumui apskaičiuoti, jei kiekvienam laikotarpiui apskaičiuotos atskiros vertės atitinka ne mažesnę kaip 70 % sumažėjimo ribinę vertę.

2.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro naudojimo apskaičiuojamas taip: Sumažėjimas = (EF – E)/EF čia: E = visas dėl iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro naudojimo išmetamas teršalų kiekis; E F = visas lygintino iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis. Visam iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintam nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui ir perdirbtos anglies kurui taikomas bendras lygintino iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis turi būti 94 g CO2e/MJ.

3.

Jei proceso išvedinys nevisiškai atitinka iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą arba perdirbtos anglies kurą, jų atitinkamos dalys bendrame išvedinyje nustatomos taip: a) iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro dalis nustatoma atitinkamą procesui tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį padalijant iš bendro atitinkamo procesui tiekiamos energijos kiekio; b) perdirbtos anglies kuro dalis nustatoma atitinkamą procesui tiekiamos energijos, laikomos perdirbtos anglies kuro gamybos šaltiniu, kiekį padalijant iš bendro atitinkamo procesui tiekiamos energijos kiekio. Atitinkama įvedinių, kurie yra medžiagos, energija yra medžiagos, kuri sudaro kuro molekulinę struktūrą, apatinis šilumingumas (1). Jei tiekiama elektros energija yra naudojama kuro ar tarpinių produktų šilumingumui padidinti, atitinkama energija yra elektros energija. Pramonės išeinančių dujų energija yra išeinančių dujų energija pagal jų apatinį šilumingumą. Jei šiluma naudojama kuro ar tarpinio produkto šilumingumui padidinti, atitinkama energija yra kurui sintetinti naudojama naudingoji šiluma. Naudingoji šiluma – bendra šilumos energija, padauginta iš Karno efektyvumo, apibrėžto Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 1 punkto b papunktyje. Į kitus įvedinius atsižvelgiama tik nustatant kuro sukeliamos taršos intensyvumą.

4.

Nustatant su įvedinių tiekimu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, reikia skirti kintamuosius įvedinius ir pastoviuosius įvedinius. Pastovieji įvediniai – įvediniai, kurių tiekimo negalima padidinti, kad būtų patenkintas papildomas poreikis. Taigi, pastovūs yra visi įvediniai, laikomi perdirbtos anglies kuro gamybai skirtos anglies šaltiniu, taip pat išvediniai, gaminami pastoviu santykiu vykdant integruotą procesą (2) ir sudarantys mažiau kaip 10 % išvedinio ekonominės vertės. Jei jie sudaro ne mažiau kaip 10 % ekonominės vertės, jie laikomi kintamais. Apskritai kintamieji įvediniai yra tie įvediniai, kurių tiekimą galima padidinti, kad būtų patenkintas papildomas poreikis. Šiai kategorijai priskiriami naftos produktai iš naftos perdirbimo gamyklų, nes naftos perdirbimo gamyklos gali keisti savo produktų santykį.

5.

Elektros energijai, kuri pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 27 straipsnio 3 dalį laikoma pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, priskiriama nulinė išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė.

6.

Iš tinklo imamai elektros energijai, naudojamai nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kurui gaminti, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 27 straipsnio 3 dalį nelaikomai pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertės kiekvienais kalendoriniais metais gali būti priskiriamos taikant vieną iš šių trijų alternatyvių metodų: a) išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertės priskiriamos pagal šio priedo C dalį. Tai nedaro poveikio vertinimui pagal valstybės pagalbos taisykles; b) išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertės priskiriamos pagal įrenginio, gaminančio nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kurą, veikimo pilnutine apkrova valandų skaičių. Jei pilnutinės apkrovos valandų skaičius yra lygus arba mažesnis už valandų skaičių, kuriam elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminantys įrenginiai arba branduolinės elektrinės nustatė ribinę kainą ankstesniais kalendoriniais metais, apie kuriuos yra patikimų duomenų, iš tinklo imamai elektros energijai, naudojamai nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kuro gamybos procese, priskiriama nulinė išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio g CO2e/MJ vertė. Jei šis pilnutinės apkrovos valandų skaičius viršijamas, iš tinklo imamai elektros energijai, naudojamai nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kurui gaminti, priskiriama išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė yra 183 g CO2e/MJ; c) galima naudoti įrenginio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, kai ribinės kainos elektros energiją prekybos zonoje jis tiekia nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kuro gamybos metu, jei šią informaciją viešai pateikia nacionalinis perdavimo sistemos operatorius. Jeigu naudojamas b punkte nustatytas metodas, jis turėtų būti taikomas ir elektros energijai, naudojamai nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kurui gaminti, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 27 straipsnio 3 dalį laikomai pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

7.

Dėl kintamųjų įvedinių, gaunamų iš integruoto proceso, išmetamas ŠESD kiekis nustatomas pagal faktinio jų gamybos proceso duomenis. Jis apima visą teršalų kiekį, išmetamą dėl šių įvedinių gamybos visoje jų tiekimo grandinėje (įskaitant teršalų kiekį, išmetamą išgaunant pirminę energiją, reikalingą įvediniui gauti, perdirbant įvedinį ir jį transportuojant). Degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis, susijęs su dėl kuro įvedinių išmetamu anglies dioksido kiekiu, neįtraukiamas (3). Tačiau ŠESD kiekis, išmetamas dėl kintamųjų įvedinių, kurie nėra gaunami iš integruoto proceso, nustatomas pagal šio priedo B dalyje pateiktas vertes. Jei įvediniai neįtraukti į sąrašą, informaciją apie taršos intensyvumą galima gauti iš naujausios versijos JEC (JRC, EUCAR ir CONCAWE) WTW (angl. Well-To-Wheels) ataskaitos, ECOINVENT duomenų bazės, oficialių šaltinių, pavyzdžiui, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) arba Vyriausybės, kitų peržiūrimų šaltinių, pavyzdžiui, E3 ir GEMIS duomenų bazės, ir recenzuojamų leidinių.

8.

Kiekvieno įvedinio, išskyrus tuos, kurių vertės imamos iš šio priedo B dalies, tiekėjas apskaičiuoja įvedinio sukeliamos taršos intensyvumą (4) pagal šiame dokumente nurodytas procedūras ir vertę praneša kito gamybos etapo vykdytojui arba galutinio kuro gamintojui. Ta pati taisyklė taikoma ir toliau tiekimo grandinėje esantiems įvedinių tiekėjams.

9.

Į teršalų kiekį, išmetamą dėl pastoviųjų įvedinių, įtraukiamas išmetamųjų teršalų kiekis, kuris susidaro nukrypstant nuo šių įvedinių ankstesnio ar alternatyvaus naudojimo. Nustatant šį išmetamųjų teršalų kiekį atsižvelgiama į nepagamintą elektros energiją, šilumą arba produktus, kurie anksčiau buvo gaminami naudojant įvedinį, taip pat į teršalų kiekį, išmetamą įvedinį papildomai apdorojant ir transportuojant. Taikomos tokios taisyklės: a) išmetamųjų teršalų kiekis, priskiriamas pastoviųjų įvedinių tiekimui, nustatomas nepagamintą elektros energijos, šilumos ar kitų produktų kiekį dauginant iš atitinkamo išmetamųjų teršalų faktoriaus. Jei sumažėja elektros energijos gamyba, atsižvelgiama į šalies, kurioje įvyko pokytis, tinklo elektros energijos gamybos išmetamųjų teršalų faktorius, nustatytus pagal atitinkamą metodiką, išdėstytą 5 arba 6 punkte. Jei nukrypstama nuo medžiagos naudojimo, išmetamųjų teršalų kiekis, priskiriamas pakaitinei medžiagai, apskaičiuojamas taip, kaip pagal šią metodiką jis apskaičiuojamas įvediniams, kurie yra medžiagos. Per pirmuosius 20 metų nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kuro gamybos pradžios elektros energijos, šilumos ir medžiagų gamybos sumažėjimas nustatomas pagal vidutinį elektros energijos ir šilumos kiekį, kuris buvo pagamintas iš pastoviųjų įvedinių per pastaruosius trejus metus iki nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kuro gamybos pradžios. Po 20 gamybos metų sumažėjęs pagamintos elektros energijos, šilumos ar kitų produktų kiekis nustatomas pagal atitinkamose geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose numatytus minimaliuosius energinio naudingumo standartus. Jei procesui netaikomas GPGB, gamybos sumažėjimo įvertinimas grindžiamas palyginamu procesu, vykdomu taikant naujausią technologiją; b) jei pastovieji įvediniai yra tarpiniai pramoninių procesų srautai, pavyzdžiui, koksavimo dujos, plieno gamyklų aukštakrosnių dujos arba naftos perdirbimo gamyklų dujos, kurių nukreipimo kurui gaminti poveikio tiesiogiai išmatuoti neįmanoma, dėl to įvedinių nukreipimo išmetamas teršalų kiekis nustatomas pagal gamyklos veikimo modelius prieš ir po jos modifikavimo perdirbtos anglies kurui gaminti. Jei dėl gamyklos modifikavimo sumažėjo kai kurių produktų kiekis, į pastoviesiems įvediniams priskiriamą išmetamųjų teršalų kiekį įtraukiamas išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su prarastų produktų pakeitimu kitais produktais; c) jei procese naudojami pastovieji įvediniai iš naujų įrenginių, pavyzdžiui, naujos plieno gamyklos, kuri savo aukštakrosnių dujas naudoja perdirbtos anglies kurui gaminti, atsižvelgiama į įvedinių naudojimo nukrypstant nuo ekonomiškiausio alternatyvaus naudojimo poveikį. Tada su išmetamaisiais teršalais susiję rezultatai skaičiuojami pagal atitinkamose GPGB išvadose numatytus minimaliuosius energinio naudingumo standartus. Jei pramonės procesams netaikomi GPGB, išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas apskaičiuojamas remiantis palyginamu procesu, vykdomu taikant naujausią technologiją.

10.

Teršalų kiekis, išmetamas dėl įvedinio esamo naudojimo ar paskirties, apima visą dėl įvedinio esamo naudojimo ar paskirties išmetamą teršalų kiekį, kurio išvengiama, kai įvedinys naudojamas kurui gaminti. Į šį išmetamųjų teršalų kiekį įtraukiamas į kuro cheminę sudėtį įeinančios anglies, kuri kitaip būtų išmesta į atmosferą kaip CO2, kiekis CO2 ekvivalentu. Tai apima surinktą ir į kurą integruotą CO2, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: a) iki 2036 m. – CO2 surinktas vykdant veiklą, įtrauktą į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, į jį jau buvo atsižvelgta taikant efektyvią anglies dioksido apmokestinimo sistemą ir jis integruotas į kuro cheminę sudėtį. Kitais atvejais ši data nukeliama į 2041 m., išskyrus atvejus, kai CO2 susidaro deginant kurą elektros energijai gaminti; b) CO2 surinktas iš oro; c) CO2 surinktas gaminant arba deginant biokurą, skystuosius bioproduktus arba biomasės kurą, atitinkančius tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, o už CO2 surinkimą nebuvo gauti kreditai už išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 V ir VI prieduose; d) CO2 surenkamas deginant iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą ir perdirbtos anglies kurą, atitinkantį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus, nustatytus Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje ir šiame reglamente; e) CO2 surinktas iš geologinio CO2 šaltinio ir prieš tai išsiskyrė natūraliai. Neįtraukiamas CO2, surinktas specialiai deginant kurą CO2 gaminti, ir CO2, už kurio surinkimą gautas anglies dioksido kreditas pagal kitas teisės nuostatas. Apskaičiuojant įvediniams priskiriamą išmetamųjų teršalų kiekį, įtraukiamas išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su įvediniais, naudojamais CO2 surinkimo procese, pavyzdžiui, elektros energija, šiluma ir suvartojamomis medžiagomis.

11.

10 punkto a papunktyje nustatytos datos bus peržiūrėtos atsižvelgiant į Sąjungos lygmens 2040 m. klimato politikos tikslo, nustatyto remiantis Reglamento (ES) 2021/1119 4 straipsnio 3 dalimi, įgyvendinimą sektoriuose, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB.

12.

Dėl perdirbimo išmetami teršalai apima teršalus, tiesiogiai išmetamus į atmosferą perdirbimo metu, išsiskiriančius apdorojant atliekas ir dėl nuotėkio.

13.

Deginant kurą išmetami teršalai yra visi naudojamo kuro degimo metu išsiskiriantys teršalai.

14.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį, ir jų anglies dioksido ekvivalentai turi būti tokie patys, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 4 punkte.

15.

Jei proceso metu susidaro keli gretutiniai produktai, pavyzdžiui, kuras arba cheminės medžiagos, taip pat gretutiniai energiniai produktai, pavyzdžiui, šiluma, elektros energija ar mechaninė energija, eksportuojama iš gamyklos, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis šiems gretutiniams produktams paskirstomas toliau nurodytus metodus taikant taip: a) priskyrimas atliekamas proceso, kurio metu gaunami gretutiniai produktai, pabaigoje. Į priskiriamą išmetamųjų teršalų kiekį įtraukiamas paties proceso metu išmetamas teršalų kiekis, taip pat išmetamųjų teršalų kiekis, priskiriamas proceso įvediniams; b) priskiriami išmetamieji teršalai yra e i ir visos e p, e td bei e ccs teršalų kiekio, išmetamo iki gretutinių produktų gamybos proceso etapo ir šiuo etapu, dalys. Jei proceso įvedinys yra gretutinis kito proceso produktas, iš pradžių turi būti atliekamas priskyrimas pagal tą kitą procesą, kad būtų nustatytas įvediniui priskiriamas išmetamųjų teršalų kiekis; c) jei projektui priklausančiame įrenginyje apdorojamas tik vienas iš projekto gretutinių produktų, to įrenginio išmetami teršalai priskiriami tik tam gretutiniam produktui; d) jei vykdant procesą galima keisti gaminamų gretutinių produktų santykį, priskyrimas atliekamas pagal fizinį priežastinį ryšį, nustatant tik vieno gretutinio produkto gamybos apimties padidinimo poveikį proceso metu išmetamam teršalų kiekiui, kai kitų pagamintų produktų kiekis išlieka pastovus; e) jei produktų santykis yra pastovus ir visi gretutiniai produktai yra tik kuras, elektros energija arba šiluma, priskyrimas atliekamas pagal energinę vertę. Jei priskyrimas susijęs su eksportuojama šiluma pagal energinę vertę, galima atsižvelgti tik į naudingąją šilumos dalį, apibrėžtą Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 16 punkte; f) jei produktų santykis yra pastovus ir kai kurie gretutiniai produktai yra energinės vertės neturinčios medžiagos, priskyrimas atliekamas pagal gretutinių produktų ekonominę vertę. Ekonomine verte laikoma vidutinė paskutinių trejų metų gamyklinė produktų vertė. Jei tokių duomenų nėra, vertė apskaičiuojama pagal prekių kainas, atėmus transportavimo ir laikymo išlaidas (5).

16.

Transportuojant ir skirstant išmetamas teršalų kiekis apima dėl gatavo kuro laikymo ir skirstymo išmetamą teršalų kiekį. Į įvediniams priskiriamą išmetamųjų teršalų kiekį e i įtraukiamas išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su jų transportavimu ir laikymu.

17.

Jei nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kuro gamybos proceso metu išmestas anglies dioksidas yra nuolat saugomas pagal Direktyvą 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, jis gali būti priskirtas proceso produktams kaip išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas eccs . Taip pat reikės į e p įtraukti teršalų kiekį, išmetamą dėl laikymo operacijų (įskaitant anglies dioksido transportavimą).

B.   KINTAMŲJŲ ĮVEDINIŲ SUKELIAMOS TARŠOS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIOMIS DUJOMIS INTENSYVUMO STANDARTINĖS VERTĖS

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodomas kitų nei elektros energija įvedinių sukeliamos taršos ŠESD intensyvumas:

	Visas išmetamas teršalų kiekis g CO2e/MJ	Pirminės grandies išmetamas teršalų kiekis g CO2e/MJ	Degimo metu išmetamas teršalų kiekis g CO2e/MJ
Gamtinės dujos	66,0	9,7	56,2
Dyzelinas	95,1	21,9	73,2
Benzinas	93,3	19,9	73,4
Mazutas	94,2	13,6	80,6
Metanolis	97,1	28,2	68,9
Juodosios akmens anglys	112,3	16,2	96,1
Lignitas	116,7	1,7	115,0

	g CO2e/kg
Amoniakas	2 351,3
Kalcio chloridas (CaCl2)	38,8
Cikloheksanas	723,0
Vandenilio chlorido rūgštis (HCl)	1 061,1
Tepalai	947,0
Magnio sulfatas (MgSO4)	191,8
Azotas	56,4
Ortofosfato rūgštis (H3PO4)	3 124,7
Kalio hidroksidas (KOH)	419,1
Grynas procesams skirtas CaO	1 193,2
Natrio karbonatas (Na2CO3)	1 245,1
Natrio chloridas (NaCl)	13,3
Natrio hidroksidas (NaOH)	529,7
Natrio metoksidas (Na(CH3O))	2 425,5
SO2	53,3
Sieros rūgštis (H2SO4)	217,5
Karbamidas	1 846,6

C.   ELEKTROS ENERGIJOS SUKELIAMOS TARŠOS ŠESD INTENSYVUMAS

Elektros energijos sukeliamos taršos ŠESD intensyvumas gali būti nustatomas šalių lygmeniu arba prekybos zonų lygmeniu. Elektros energijos sukeliamos taršos ŠESD intensyvumas prekybos zonų lygmeniu gali būti nustatomas, tik jeigu reikiami duomenys yra prieinami viešai. Skaičiuojant elektros energijos sukeliamos taršos anglies dioksidu intensyvumą, išreikštą g CO2e/kWh elektros energijos, atsižvelgiama į visus galimus elektros energijai gaminti skirtos pirminės energijos šaltinius, elektrinės tipą, konversijos efektyvumą ir pačios elektrinės suvartojamą elektros energiją.

Apskaičiuojant atsižvelgiama į visą anglies dioksido ekvivalentu išreikštą išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su elektros energijai gaminti naudojamo kuro deginimu ir tiekimu. Jis priklauso nuo elektros energijos gamybos įrenginiuose naudojamo įvairių rūšių kuro kiekio, kuro deginimui taikomų išmetamųjų teršalų faktorių ir kuro tiekimo pirminės grandies išmetamųjų teršalų faktorių.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios nėra CO2, perskaičiuojamos į CO2e, dauginant iš jų visuotinio atšilimo potencialo (VAP) CO2 atžvilgiu per 100 metų laikotarpį, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 4 punkte. Dėl deginant biomasės kurą išmetamo CO2 biogeninės kilmės į jo kiekį neatsižvelgiama, tačiau atsižvelgiama į išmetamą CH4 ir N2O kiekį.

Apskaičiuojant dėl kuro deginimo išmetamą ŠESD kiekį, naudojami IPCC numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai, taikomi stacionariems deginimo įrenginiams energetikos sektoriuje (IPCC, 2006). Pirminės grandies išmetamieji teršalai apima visų procesų ir etapų, kurių reikia ruošiant kurą elektros energijos gamybai, išmetamuosius teršalus; jie susidaro išgaunant, perdirbant ir transportuojant elektros energijai gaminti naudojamą kurą.

Be to, turi būti atsižvelgiama į visus pirminės grandies išmetamuosius teršalus, susijusius su biomasės auginimu, ruoša, surinkimu, perdirbimu ir transportavimu. Durpės ir iškastinės kilmės atliekų komponentai laikytini iškastiniu kuru.

Kuro sąnaudos, tenkančios bendram pagamintos elektros energijos kiekiui tik elektros energiją gaminančiose elektrinėse, nustatomos pagal pagamintos elektros energijos kiekį ir konversijos į elektros energiją efektyvumą. Vykdant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, šilumai tokiuose įrenginiuose pagaminti sunaudotas kuras skaičiuojamas atsižvelgiant į alternatyvią šilumos gamybą, kai bendras vidutinis efektyvumas yra 85 %, o likusi dalis priskiriama elektros energijos gamybai.

Branduolinių elektrinių atveju daroma prielaida, kad branduolinės šilumos konversijos efektyvumas yra 33 %, arba naudojami Eurostato ar panašaus akredituoto šaltinio pateikti duomenys.

Gaminant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant hidroenergiją, saulės energiją, vėjo energiją ir geoterminę energiją, kuras nenaudojamas. Neatsižvelgiama į elektros energijos gamybos įrenginių statybos, eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo metu išmetamą teršalų kiekį. Todėl laikoma, kad anglies dioksido ekvivalentu išreikštas išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su elektros energija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (vėjo, saulės, vandens ir geoterminės energijos), yra lygus nuliui.

Į CO2 ekvivalentu išreikštą išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su bendru pagamintos elektros energijos kiekiu, įtraukiami 3 lentelėje nurodyti JEC WTW ataskaitos 5 versijos (angl. JEC WTW v5) pirminės grandies išmetamųjų teršalų kiekiai (Prussi et al., 2020) bei 1 ir 2 lentelėse nurodyti stacionariųjų deginimo įrenginių numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai iš IPCC gairių dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos (IPCC, 2006). Naudojamo kuro tiekimo pirminės grandies išmetamųjų teršalų kiekiai apskaičiuojami naudojant JEC WTW ataskaitos 5 versijos pirminės grandies išmetamųjų teršalų faktorius (Prussi et al., 2020).

Elektros energijos sukeliamos taršos anglies dioksidu intensyvumas apskaičiuojamas pagal lygtį:

čia:	e gross_prod	=	išmetamųjų teršalų kiekis, išreikštas CO2 ekvivalentu ;
	=	pirminės grandies išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti CO2 ekvivalentu ;
	=	kuro deginimo išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti CO2 ekvivalentu ;
B i	=	kuro sąnaudos elektros energijai pagaminti ;
	=	elektros energijai gaminti naudojamo kuro rūšis.

Grynasis pagamintos elektros energijos kiekis nustatomas pagal bendrą pagamintos elektros energijos kiekį, pačios elektrinės suvartojamos elektros energijos kiekį ir elektros energijos nuostolius dėl hidroakumuliacijos.

čia:	E net	=	grynasis pagamintos elektros energijos kiekis ;
E gross	=	bendrasis pagamintos elektros energijos kiekis ;
E own	=	pačios elektrinės suvartotos elektros energijos kiekis ;
E pump	=	siurblių suvartotos elektros energijos kiekis .

Grynosios pagamintos elektros energijos sukeliamos taršos anglies dioksidu intensyvumas yra bendras visų ŠESD kiekis, išmestas gaminant arba naudojant grynąją elektros energiją:

čia: CI – CO2 ekvivalentu išreikštas dėl elektros energijos gamybos išmestas teršalų kiekis

.

Elektros energijos gamybos ir kuro sąnaudų duomenys

Duomenys apie elektros energijos gamybą ir kuro sąnaudas gaunami iš TEA duomenų ir statistikos skyriaus, kuriame pateikiami duomenys apie energijos balansą ir elektros energiją, pagamintą naudojant įvairių rūšių kurą, pvz., iš TEA interneto svetainės Duomenų ir statistikos skyriaus („Energy Statistics Data Browser“) (6).

Vietoj šių duomenų ES valstybės narės gali naudoti Eurostato duomenis, kurie yra išsamesni. Jeigu taršos ŠESD intensyvumas nustatomas prekybos zonų lygmeniu, naudojami oficialūs nacionalinės statistikos duomenys, kurie yra tokie pat išsamūs, kaip ir TEA duomenys. Kuro sąnaudų duomenys turi apimti kuo išsamesnius turimus nacionalinės statistikos duomenis apie kietąjį iškastinį kurą, pagamintas dujas, durpes ir durpių produktus, degiuosius skalūnus ir bitumingąjį smėlį, naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, atsinaujinančiuosius išteklius ir biokurą, atliekas iš neatsinaujinančiųjų išteklių ir branduolinę energiją. Atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir biokurą sudaro biokuras, komunalinės atliekos iš atsinaujinančiųjų išteklių, hidroenergija, vandenynų, geoterminė, vėjo, saulės energija ir šilumos siurbliai.

Įvedinių duomenys iš literatūros šaltinių

1 lentelė

Stacionariojo deginimo numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai [g/MJ kuro pagal apatinį šilumingumą]

Kuras	CO2	CH4	N2O
Kietasis iškastinis kuras
Antracitas	98,3	0,001	0,0015
Koksinės anglys	94,6	0,001	0,0015
Kitos bituminės akmens anglys	94,6	0,001	0,0015
Subbituminės akmens anglys	96,1	0,001	0,0015
Lignitas	101	0,001	0,0015
Akmens anglių briketai	97,5	0,001	0,0015
Koksavimo krosnių koksas	107	0,001	0,0015
Dujinis koksas	107	0,001	0,0001
Akmens anglių degutas	80,7	0,001	0,0015
Rusvųjų anglių briketai	97,5	0,001	0,0015
Pagamintos dujos
Dujų gamyklų dujos	44,4	0,001	0,0001
Koksavimo dujos	44,4	0,001	0,0001
Aukštakrosnių dujos	260	0,001	0,0001
Kitos regeneruotos dujos	182	0,001	0,0001
Durpės ir durpių produktai	106	0,001	0,0015
Degieji skalūnai ir bitumingasis smėlis	73,3	0,003	0,0006
Nafta ir naftos produktai
Žalia nafta	73,3	0,003	0,0006
Gamtiniai dujų kondensatai	64,2	0,003	0,0006
Naftos perdirbimo gamyklų žaliavos	73,3	0,003	0,0006
Priedai ir oksigenatai	73,3	0,003	0,0006
Kiti angliavandeniliai	73,3	0,003	0,0006
Naftos perdirbimo gamyklų dujos	57,6	0,001	0,0001
Etanas	61,6	0,001	0,0001
Suskystintos naftos dujos	63,1	0,001	0,0001
Automobilinis benzinas	69,3	0,003	0,0006
Aviacinis benzinas	70	0,003	0,0006
Benzininiai reaktyviniai degalai	70	0,003	0,0006
Žibaliniai reaktyviniai degalai	71,5	0,003	0,0006
Kitas žibalas	71,5	0,003	0,0006
Pirminis benzinas	73,3	0,003	0,0006
Gazolis ir dyzelinas	74,1	0,003	0,0006
Mazutas	77,4	0,003	0,0006
Vaitspiritas ir SBP	73,3	0,003	0,0006
Tepalai	73,3	0,003	0,0006
Bitumas	80,7	0,003	0,0006
Naftos koksas	97,5	0,003	0,0006
Parafinas	73,3	0,003	0,0006
Kiti naftos produktai	73,3	0,003	0,0006
Gamtinės dujos	56,1	0,001	0,0001
Atliekos
Pramonės atliekos (iš neatsinaujinančiųjų išteklių)	143	0,03	0,004
Komunalinės atliekos iš neatsinaujinančiųjų išteklių	91,7	0,03	0,004
Pastaba. Vertės turi būti padaugintos iš VAP koeficientų, nurodytų Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 4 punkte Šaltinis: IPCC, 2006.

2 lentelė

Biomasės kilmės kuro stacionariojo deginimo numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai [g/MJ kuro pagal apatinį šilumingumą]

Kuro rūšis	CO2	CH4	N2O
Pirminis kietasis biokuras	0	0,03	0,004
Medžio anglys	0	0,2	0,004
Biodujos	0	0,001	0,0001
Komunalinės atliekos iš neatsinaujinančiųjų išteklių	0	0,03	0,004
Grynas biobenzinas	0	0,003	0,0006
Įmaišytas biobenzinas	0	0,003	0,0006
Grynas biodyzelinas	0	0,003	0,0006
Įmaišytas biodyzelinas	0	0,003	0,0006
Grynas reaktyvinis biožibalas	0	0,003	0,0006
Įmaišytas reaktyvinis biožibalas	0	0,003	0,0006
Kiti skystieji biodegalai	0	0,003	0,0006
Šaltinis: IPCC, 2006.

3 lentelė

Kuro tiekimo pirminės grandies išmetamųjų teršalų faktoriai [g CO2e/MJ kuro pagal apatinį šilumingumą]

Kuro rūšis	Išmetamųjų teršalų faktorius
Juodosios akmens anglys	15,9
Rusvosios anglys	1,7
Durpės	0
Akmens anglių dujos	0
Naftos produktai	11,6
Gamtinės dujos	12,7
Kietasis biokuras	0,7
Skystasis biokuras	46,8
Pramonės atliekos	0
Komunalinės atliekos	0
Biodujos	13,7
Branduolinė energija	1,2
Šaltinis: JEC WTW ataskaitos 5 versija.

A lentelėje nurodytos elektros energijos sukeliamos taršos ŠESD intensyvumo vertės, taikomos šalių lygmeniu Europos Sąjungoje. Jeigu elektros energijos sukeliamos taršos ŠESD intensyvumas nustatomas šalių lygmeniu, šios vertės taikomos Europos Sąjungoje pagamintai elektros energijai, kol bus gauta naujesnių duomenų elektros energijos gamybos sukeliamos taršos intensyvumui nustatyti (7).

A lentelė

Elektros energijos sukeliamos taršos intensyvumas Europos Sąjungoje 2020 m.

Šalis	Elektros energijos gamybos sukeliamos taršos intensyvumas (g CO2e/MJ)
Austrija	39,7
Belgija	56,7
Bulgarija	119,2
Kipras	206,6
Čekija	132,5
Vokietija	99,3
Danija	27,1
Estija	139,8
Graikija	125,2
Ispanija	54,1
Suomija	22,9
Prancūzija	19,6
Kroatija	55,4
Vengrija	72,9
Airija	89,4
Italija	92,3
Latvija	39,4
Lietuva	57,7
Liuksemburgas	52,0
Мalta	133,9
Nyderlandai	99,9
Lenkija	196,5
Portugalija	61,6
Rumunija	86,1
Slovakija	45,6
Slovėnija	70,1
Švedija	4,1
Šaltinis: JRC, 2022.

---

(1)  Medžiagos, kurios sudėtyje yra vandens, apatiniu šilumingumu laikomas sausos medžiagos dalies apatinis šilumingumas (t. y. neatsižvelgiama į energiją, reikalingą vandeniui išgarinti). Neatsižvelgiama į iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą, kuris naudojamas kaip tarpinis produktas įprastiniam kurui gaminti.

(2)  Integruoti procesai apima procesus, kurie vyksta tame pačiame pramoniniame komplekse arba kuriuos vykdant tiekiami įvediniai naudojant specialią tiekimo infrastruktūrą, arba kuriuos vykdant tiekiama daugiau kaip pusė visų įvedinių energijos nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba perdirbtos anglies kurui gaminti.

(3)  Jei taršos anglies dioksidu intensyvumas imamas iš B dalyje pateiktos lentelės, į degimo metu išmetamą teršalų kiekį neatsižvelgiama. Taip yra todėl, kad degimo metu išmetamas teršalų kiekis įskaičiuojamas į galutinio kuro perdirbimo arba degimo metu išmetamą teršalų kiekį.

(4)  Atsižvelgiant į 6 skirsnį, į taršos intensyvumą neįtraukiamas išmetamas teršalų kiekis, susijęs su tiekiamo įvedinio anglies dioksido kiekiu.

(5)  Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarbios yra santykinės gretutinių produktų vertės, todėl bendroji infliacija nėra problema.

(6)  Pavyzdys: https://www.iea.org/data-and-statistics/data-tools/energy-statistics-data-browser?country=GERMANY&energy=Coal&year=202

(7)  Atnaujintus duomenis reguliariai teiks Europos Komisija.

PRIEDAS

Parama Tarptautinės konvencijos dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais visuotinimui ir veiksmingam įgyvendinimui

Santrauka

Bendra informacija

2005 m. Tarptautinė konvencija dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais (ICSANT) yra vienas iš 19 tarptautinių teisinių kovos su terorizmu dokumentų, kurie yra itin svarbūs tarptautinei taikai ir saugumui užtikrinti. Nuo 2023 m. kovo mėn. ICSANT turi 120 Konvencijos Šalių, o tai reiškia, kad daugiau kaip trečdalis pasaulio dar nėra saugoma šia Konvencija. Siekiant išnaudoti visą ICSANT potencialą ir išvengti saugių zonų bei teisinių spragų, visuotinimas tebėra vienas iš pagrindinių tikslų. Tačiau tapimas Konvencijos Šalimi yra tik pirmas būtinas žingsnis, taip pat svarbus yra ir veiksmingas įgyvendinimas (teisėkūros ir techniniu aspektais).

Prisijungiant prie ICSANT reikia priimti būtinus nacionalinius įgyvendinimo teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad visi Konvencijoje nustatyti reikalavimai būtų tinkamai perkelti į nacionalines teisės sistemas. Tokiu būdu užtikrinamas visapusiškas nusikaltimų, susijusių su branduolinėmis ar kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis, įskaitant teroro aktus, teisinis reglamentavimas, taip pat mechanizmai, skirti užkirsti kelią tokiam elgesiui ir į jį reaguoti.

Pirmasis Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų projektas – „Tarptautinės konvencijos dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais visuotinimo ir veiksmingo įgyvendinimo skatinimas“ – pradėtas 2019 m. ir bus užbaigtas 2023 m. birželio mėn. Tai svarbi daugiašalė partnerystė saugumo srityje, padedanti kovoti su tebeišliekančia grėsme, kad nevalstybiniai subjektai įsigis ar panaudos branduolines ar kitas radioaktyviąsias medžiagas teroristiniais ar kitais nusikalstamais tikslais. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai visame pasaulyje padidėjo politinis dėmesys branduolinio saugumo klausimui.

Projekto racija

ICSANT tebėra labai aktuali – ne tik šalims, turinčioms branduolinių medžiagų ir branduolinės energijos programas, bet ir visoms kitoms šalims, kadangi ICSANT apima ir kitas radioaktyviąsias medžiagas, paprastai naudojamas, inter alia, medicinoje, pramonėje ir žemės ūkyje. Todėl būtina toliau skatinti ir remti Konvencijos visuotinimą ir veiksmingą įgyvendinimą, pademonstruojant, kokia būtų nauda visoms valstybėms prisijungus prie sutarties ir užkirtus kelią nevalstybinių subjektų teroristiniams ir kitiems nusikalstamiems veiksmams, susijusiems su branduolinėmis ar kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis, ir juos uždraudus. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos vėl partnerystės pagrindu įgyvendins naują projektą „Parama Tarptautinės konvencijos dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais visuotinimui ir veiksmingam įgyvendinimui“ .

Projekto tikslas

Projektu siekiama užtikrinti, kad, remiant ICSANT visuotinimą ir veiksmingą įgyvendinimą, nebūtų saugių zonų tiems, kas vykdo ar siekia įvykdyti teroristines ar kitas nusikalstamas veikas, susijusias su branduolinėmis ar kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

Projekto trukmė

2023 m. liepos 1 d.–2026 m. birželio 30 d. (36 mėnesiai)

Projekto geografinė aprėptis

Pasaulinė, regioninė, nacionalinė

Projekto metodas

Šį projektą įgyvendins Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) Terorizmo prevencijos skyrius (TPB), pasitelkdamas savo ChBRB terorizmo prevencijos programą, ir Jungtinių Tautų kovos su terorizmu biuras (UNOCT), pasitelkdamas savo Jungtinių Tautų kovos su terorizmu centro (UNCCT) programą dėl masinio naikinimo ginklų ir cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio (MNG/ChBRB) terorizmo prevencijos ir reagavimo į jį, glaudžiai bendradarbiaudami su atitinkamais vietos biurais, taip pat atitinkamai su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Sąjungos delegacijas, Europos Sąjungos ChBRB rizikos mažinimo kompetencijos centrų (ES ChBRB KC) iniciatyvą, Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), Jungtinių Tautų tarpregioninį nusikalstamumo ir justicijos mokslinių tyrimų institutą (UNICRI), Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biurą (UNODA) ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komiteto, įsteigto pagal Rezoliuciją 1540 (2004), ekspertų grupę.

Projektas bus padalytas į du komponentus, kurių kiekvieną įgyvendins atitinkamai UNODC ir UNOCT/UNCCT, atsižvelgiant į jų įgaliojimus ir ekspertines žinias. Tai darant vienus tam tikrus rezultatus pateiks ir tam tikrą veiklą įgyvendins UNODC, o kitus – UNOCT/UNCCT. Kai kuriais atvejais dalyvaus abu subjektai.

Projektas bus grindžiamas 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendime (BUSP) 2018/1939 išdėstyto projekto metu atlikta veikla ir parengtomis priemonėmis.

Ji bus vykdoma laikantis atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų ir Jungtinių Tautų pasaulinės kovos su terorizmu strategijos (GCTS), kurioje stipriai akcentuojama, kad visos kovos su terorizmu priemonės privalo atitikti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Į projektą bus įtrauktos esamos tarptautinės žmogaus teisių normos ir standartai (kaip nustatyta sutartyse, paprotinėje teisėje ir kituose dokumentuose).

Projektas bus įgyvendinamas atsižvelgiant į lyčių aspektą, lyčių aspektą integruojant viso projekto įgyvendinimo metu. Projektu bus propaguojama lyčių perspektyva ir lyčių aspektas bus integruojamas į jo metodiką, be to, kiek įmanoma, bus užtikrintos lygios galimybės pareigūnėms moterims ir pareigūnams vyrams dalyvauti visuose projekto renginiuose, pabrėžiant valstybės tarnautojų moterų įtraukimo į nacionalines institucijas naudą. Visa grįžtamoji informacija, surinkta per apklausas ir testus prieš praktinį seminarą ir po jo, bus suskirstyta pagal lytį, siekiant užtikrinti, kad vykdant projektą būtų galima užfiksuoti pareigūnių moterų perspektyvą ir apie ją teikti ataskaitas. Projekto rodikliais bus renkami pagal lytį suskirstyti duomenys ir apie juos teikiamos ataskaitos.

UNODC ir UNOCT atitinkamai koordinuos savo veiksmus įgyvendindamos savo atitinkamą veiklą.

Kiekvienu atveju, kai veiklai įgyvendinti bus ieškoma išorės ekspertų, UNODC ir UNOCT stengsis įtraukti ekspertus iš Europos Sąjungos valstybių narių.

Projektas apims bendradarbiavimą su tarptautine bendruomene ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, įskaitant parlamentus, teisingumo ministerijas ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, siekiant skatinti ICSANT visuotinimą, didinti matomumą dėl prisijungimo prie jos svarbos, ir stiprinti gebėjimus, kad ji būtų veiksmingai įgyvendinama.

Projekto rezultatai

1 rezultatas. Daugiau valstybių, svarstančių ir (arba) inicijuojančių procesus ir (arba) tampančių ICSANT Šalimis, ir didesnis informuotumas bei žinios apie ICSANT tarp naudos gavėjų (nacionalinės politikos formuotojų ir sprendimus priimančių asmenų, įskaitant parlamentų narius) ir tarptautiniuose forumuose. Atitinkamai išnaudojamos sinergijos su kitais atitinkamais tarptautinės teisės aktais (CPPNM, ACPPNM, JT ST rezoliucija 1540).

2 rezultatas. Geresni nacionalinės teisės aktai ir baudžiamosios justicijos pareigūnų bei kitų atitinkamų nacionalinių suinteresuotųjų subjektų gebėjimai šalyse naudos gavėjose tirti bylas, kuriose ICSANT būtų aktuali, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir priimti sprendimus tokiose bylose.

3 rezultatas. Sustiprinta politika, praktika ir procedūros, kuriomis siekiama užkirsti kelią grėsmei, kad nevalstybiniai subjektai, įskaitant teroristus, įsigis, turės ir (arba) naudos branduolines ar kitas radioaktyviąsias medžiagas, aptikti ją ir į ją reaguoti, taip pat geresnės žinios ir supratimas apie radiologinio ir branduolinio terorizmo ir kito nusikalstamo elgesio, susijusio su tokiomis medžiagomis, grėsmę.

4 rezultatas. Stipresnis nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, įskaitant keitimąsi informacija, valstybių, kurios yra Konvencijos Šalys, viduje ir tarpusavyje, rengiant ir priimant veiksmingas bei praktines veiksmingo Konvencijos įgyvendinimo priemones.

Projekto rezultatai ir veikla

1 rezultatas. Daugiau valstybių, svarstančių ir (arba) inicijuojančių procesus ir (arba) tampančių ICSANT Šalimis, ir didesnis informuotumas bei žinios apie ICSANT tarp naudos gavėjų (nacionalinės politikos formuotojų ir sprendimus priimančių asmenų, įskaitant parlamento narius) ir tarptautiniuose forumuose. Atitinkamai išnaudojamos sinergijos su kitais atitinkamais tarptautinės teisės aktais (CPPNM, ACPPNM, JT ST rezoliucija 1540).

1.1 rezultatas.   Propaguojama ICSANT visuotinimo ir veiksmingo įgyvendinimo svarba pasitelkiant matomumą, advokatavimą ir indėlį į atitinkamus renginius

1.1.1 veikla.   Projekto pradžia ir ankstesnės veiklos rezultatų pristatymas (UNODC/UNOCT)

UNODC ir UNOCT/UNCCT atitinkamai Vienoje ir Niujorke surengs projekto įgyvendinimo pradžios renginį, į kurį bus pakviestos valstybių narių vietos nuolatinės atstovybės. Projektą įgyvendinantys subjektai stengsis užtikrinti pagrindinių valstybių narių – tiek Europos Sąjungos, tiek tikslinių regionų valstybių narių – atstovavimą, kad būtų didinamas susidėmėjimas šiuo antruoju projektu bei jam būtų suteiktas postūmis, ir palengvinti įgyvendinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Šie renginiai taip pat suteiks galimybę pasidalyti ankstesnio projekto rezultatais ir įgyta patirtimi.

1.1.2 veikla.    Priežasčių ir iššūkių, trukdančių Jungtinių Tautų valstybėms narėms tapti ICSANT Šalimi, ir veiksmingo jos įgyvendinimo priemonių tyrimo (UNOCT) propagavimas

UNOCT/UNCCT surengs tris (3) sesijas, skirtas propaguoti ir platinti Priežasčių ir iššūkių, trukdančių Jungtinių Tautų valstybėms narėms tapti ICSANT Šalimi, ir veiksmingo jos įgyvendinimo priemonių tyrimui, parengtam ICSANT projekto metu, kuris baigsis 2023 m. birželio mėn. Tyrime išdėstomas gilesnis supratimas apie priežastis ir iššūkius, trukdančius valstybėms narėms tapti ICSANT Šalimi, ir pateikiamas pluoštas rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad daugiau valstybių prisijungtų prie jos, ir jos veiksmingą įgyvendinimą. Visų pirma UNOCT/UNCCT vykdys tolesnę veiklą su pagrindinėmis valstybėmis narėmis, kurios galėtų pasinaudoti tyrimo rezultatais ir gairėmis.

1.1.3 veikla.   Matomumas, advokatavimas ir indėlis į kitų organizacijų (UNODC/UNOCT) rengiamus renginius, susijusius su ICSANT

Atitinkamai UNODC ir UNOCT/UNCCT pagal savo atitinkamus įgaliojimus prisidės ekspertinėmis žiniomis ir propaguos ICSANT bei savo pagal projektą atliekamą darbą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, renginiuose, susijusiuose su šiais dalykais ir (arba) organizuojamuose šių subjektų:

—	tarptautinė teisinė sistema, įskaitant Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją ir jos dalinį pakeitimą, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1540 (2004), Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo, bet tuo neapsiribojant;

—	tarptautinės organizacijos, įskaitant TATENA, Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją (Interpolas), UNICRI, Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų institutą (UNIDIR), UNODA, Jungtinių Tautų Teisės reikalų biurą (OLA), bet tuo neapsiribojant;

—	pilietinė visuomenė, įskaitant nevyriausybines organizacijas;

—	tarptautinės iniciatyvos, įskaitant ES ChBRB KC, visuotinę partnerystę kovai su masinio naikinimo ginklų ir medžiagų plitimu, Branduolinės grėsmės iniciatyvą ir Jungtinių Tautų visuotinį kovos su terorizmu koordinavimo susitarimą, bet tuo neapsiribojant.

1.2 rezultatas.   Skatinama prisijungti prie ICSANT ir skatinamos bei stiprinamos sinergijos su kitais atitinkamais tarptautinės teisės aktais

1.2.1 veikla.   Skatinimas prisijungti prie Konvencijos vykdant vizitus į šalis (UNODC)

Remdamasis UNODC vykdoma plataus masto informavimo veikla siekiant visuotinimo ir plačiu savo vietos biurų tinklu, UNODC surengs aštuonis (8) vizitus į valstybes, kurios dar nėra ICSANT Šalys, ir kurioms, remiantis UNODC analize ir ankstesniu bendradarbiavimu, tiesioginės asmeninės konsultacijos sostinėje būtų naudingiausios. UNODC į vizitus šalyse atitinkamai įtrauks atitinkamus nacionalinius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant parlamento narius.

1.2.2 veikla.   Skatinimas prisijungti prie Konvencijos bendradarbiaujant su valstybių narių, kurios nėra ICSANT Šalys, nacionaliniais parlamentais (UNOCT)

UNOCT/UNCCT surengs tris (3) nacionalinius renginius, skirtus bendrai kreiptis į valstybių narių, kurios dar nėra Konvencijos Šalys, parlamentus. Į informacinį susitikimą taip pat bus pakviesti kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant Užsienio reikalų ministeriją, Teisingumo ministeriją, branduolinės energetikos reguliavimo institucijas, teisėsaugos institucijas. Nacionaliniuose renginiuose daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kuo svarbi ICSANT siekiant didinti branduolinį saugumą, papildomumui ir sinergijoms su kitais tarptautinės teisės aktais, prisijungimo prie jos naudai ir rizikai neprisijungus, įgyvendinimo gerajai praktikai ir terorizmo, susijusio su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, grėsmei. UNOCT/UNCCT, bendradarbiaudami su UNOCT programa dėl parlamentinio dalyvavimo terorizmo prevencijos ir kovos su juo srityje (Programų biuras Dohoje), glaudžiai bendradarbiaus su tarptautinėmis ir regioninėmis parlamentinėmis organizacijomis, kad būtų skatinama prisijungti prie Konvencijos.

1.2.3 veikla.   Skatinimas prisijungti prie Konvencijos pasitelkiant regioninius praktinius seminarus

UNODC, siekdamas sustiprinti pagal pirmąjį ES ICSANT projektą vykdomų visuotinimo pastangų tvarumą, surengs keturis (4) tolesnės veiklos virtualius regioninius, tarpregioninius ir subregioninius praktinius seminarus valstybių, kurios dar nėra ICSANT Šalys, politikos formuotojams ir sprendimus priimantiems asmenims (tris (3) anglų kalba, vieną (1) prancūzų kalba).

Virtualiuose praktiniuose seminaruose bus remiamasi pagal ankstesnį Tarybos sprendimą vykdyta veikla, siekiant užtikrinti tvarumą. Atitinkama pagal projektą parengta medžiaga, pavyzdžiui, e. mokymosi priemonės ir mokymo vadovai, taip pat elektroninė informuotumo didinimo medžiaga (kuri jau yra prieinama visomis šešiomis oficialiosiomis JT kalbomis), atitinkamai bus naudojama prieš praktinius seminarus ir jų metu. Be to, kad praktinių seminarų dėmesio centre bus ICSANT, dėmesio bus skiriama sinergijoms su Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija ir jos daliniu pakeitimu, taip pat JT ST rezoliucija 1540 (2004) ir atitinkamai bus įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai (pvz., TATENA). UNODC ragins valstybes į virtualių praktinių seminarų kviečiamų dalyvių sąrašus įtraukti parlamento narius.

1.2.4 veikla.   Antrasis bendras TATENA ir UNODC seminaras, skirtas skatinti ICSANT visuotinimą ir CPPNM dalinį pakeitimą (UNODC)

Remiantis sėkmingu 2021 m. lapkričio 11–12 d. įvykusiu pirmuoju bendru renginiu, UNODC kartu su TATENA surengs antrąjį tokio pobūdžio renginį. Šis renginys vyks Vienoje (Austrija).

1.2.5 veikla.   Skatinimas prisijungti prie Konvencijos pasitelkiant aukšto lygmens renginį 2024 m. TATENA tarptautinės branduolinio saugumo konferencijos (UNODC) metu

Remiantis sėkmingu gretutiniu renginiu, kurį UNODC surengė 2020 m. TATENA tarptautinės branduolinio saugumo konferencijos (ICONS) metu, UNODC 2024 m. Vienoje (Austrija) surengs aukšto lygmens renginį kitos ICONS metu. Konferencija yra vienas iš pagrindinių susirinkimų branduolinio saugumo klausimu, kuris apima ministrų susitikimą ir mokslinę bei techninę programą, todėl vyksta aukšto lygmens politinės diskusijos ir lygiagrečios techninės sesijos. Pastarojoje 2020 m. konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 57 ministrai ir daugiau kaip 2 000 ekspertų iš daugiau kaip 130 šalių ir 35 tarptautinių organizacijų.

1.2.6 veikla.   Skatinimas prisijungti prie Konvencijos pasitelkiant aukšto lygmens renginį Kovos su terorizmu savaitės Niujorke metu (UNOCT)

UNOCT/UNCCT surengs aukšto lygmens renginį per Kovos su terorizmu savaitę Jungtinėse Tautose Niujorke – didelio matomumo kas dvejus metus vykstantį susirinkimą, kuriame buriasi valstybės narės ir tarptautiniai kovos su terorizmu partneriai.

1.2.7 veikla.   Gretutinis renginys, skirtas žmogaus teisių aspektams įgyvendinant ICSANT (UNODC/UNOCT)

UNODC ir UNOCT surengs gretutinį renginį, skirtą ICSANT nuostatoms dėl žmogaus teisių. Tarp pakviestų pranešėjų bus specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ir kitų tarpvyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Renginys, inter alia, bus grindžiamas UNODC kovos su terorizmu teisinio mokymo programa Nr. 4 „Žmogaus teisių ir baudžiamosios justicijos reagavimas į terorizmą“ , taip pat UNODC kovos su terorizmu teisinio mokymo programa Nr. 1 „Kova su terorizmu tarptautinės teisės kontekste“ .

2 rezultatas. Geresni nacionalinės teisės aktai ir baudžiamosios justicijos pareigūnų bei kitų atitinkamų nacionalinių suinteresuotųjų subjektų gebėjimai šalyse naudos gavėjose tirti bylas, kuriose ICSANT būtų aktuali, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir priimti sprendimus tokiose bylose.

2.1 rezultatas.   Prašančioms valstybėms suteikiama teisėkūros pagalba

2.1.1 veikla.   Atitinkama teisėkūros pagalba siekiant įgyvendinti ICSANT nuostatas ir sudaryti sąlygas pirminės grandies pareigūnams, teisėsaugos pareigūnams, prokurorams ir teisminėms institucijoms taikyti teisę (UNODC)

UNODC prašančioms valstybėms teiks atitinkamą teisėkūros pagalbą atlikdamas dokumentų peržiūras, kai to prašoma ir atitinkamai, remdamasis bendromis UNODC ir TATENA pavyzdinėmis nuostatomis dėl branduolinio terorizmo kriminalizavimo, UNODC parengtu įsivertinimo klausimynu, pateikiamu UNODC ICSANT interneto svetainėje, UNODC tarpusavio teisinės pagalbos ir ekstradicijos vadovu ir UNODC savitarpio teisinės pagalbos prašymų rengimo priemone, gerosios praktikos pavyzdžiais, nustatytais UNODC kompiliuojant nacionalinius ICSANT 2 straipsnio įgyvendinimo teisės aktus, taip pat priemonėmis, kurias UNODC turės parengti pagal 2.3 rezultatą. UNODC suteiks naudos gavėjams galimybę pateikti parlamento nariams siūlomus teisės aktų pakeitimus.

2.2 rezultatas.   Sustiprinti nacionalinių baudžiamosios justicijos sistemų pajėgumai užkirsti kelią su ICSANT susijusioms nusikalstamoms veikoms, jas aptikti, užkardyti, tirti, už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir priimti sprendimus bylose.

UNODC surengs penkis (5) nacionalinius seminarus teisminio švietimo ir mokymo centrų absolventams ir dešimt (10) internetinių seminarų įvairiais ICSANT taikymo klausimais. UNODC remsis ilgalaike ir patvirtinta dalykine patirtimi, įgyta pagal jo ChBRB terorizmo prevencijos programą, laikantis JT Generalinės Asamblėjos UNODC suteiktų įgaliojimų.

2.2.1 veikla.   Nacionaliniai seminarai teisminio švietimo ir mokymo centrams (UNODC)

UNODC surengs penkis (5) seminarus teisminio švietimo ir mokymo centrams valstybėse, kurios yra Konvencijos Šalys, siekiant sustiprinti jų gebėjimus veiksmingai įgyvendinti ICSANT ir didinti informuotumą apie Konvenciją. Seminaruose, inter alia, bus pristatytas fiktyvių bylų, susijusių su nusikalstamomis veikomis pagal ICSANT, vadovas ir kita UNODC parengta medžiaga, įskaitant pagal 2.3 rezultatą parengtą medžiagą, ir bus taikoma instruktorių rengimo metodika, kad būtų užtikrintas tvarumas.

2.2.2 veikla.   Internetiniai seminarai (UNODC)

UNODC surengs dešimt (10) internetinių seminarų įvairiais pagrindiniais ICSANT aspektais, pavyzdžiui, be kita ko, jurisdikcijos, ekstradicijos, žmogaus teisių ir įrodymų išsaugojimo aspektais. Internetiniai seminarai vyks keliomis kalbomis. Bus pakviesti ir kiti tarptautiniai subjektai, pavyzdžiui, be kita ko, TATENA, Interpolas, ES ChBRB KC ir JT ST komitetas, įsteigtas pagal Rezoliuciją 1540 (2004). Siekiant užtikrinti tvarumą, internetinio seminaro įrašai bus prieinami internete. Kvietimais nuolatinėms atstovybėms bus skatinamas atitinkamų nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant parlamentaro narius, dalyvavimas.

2.3 rezultatas.   Sukurtos, atnaujintos, išplėstos ir (arba) specializuotai pritaikytos techninės pagalbos priemonės

2.3.1 veikla.   ICSANT interneto svetainė (UNODC)

UNODC ICSANT interneto svetainė (unodc.org/icsant) tapo atskaitos tašku praktikuojantiems specialistams visame pasaulyje, nes joje pateikiami visi turimi su Konvencija susiję ištekliai, įskaitant jos proceso istoriją, prisijungimo prie jos padėtį, analitinius straipsnius, nacionalinių įgyvendinimo teisės aktų rinkinį, gebėjimų stiprinimo priemones ir susijusią UNODC techninę ir teisėkūros pagalbą. Nuo tada, kai 2021 m. rugsėjo mėn. interneto svetainė pradėjo veikti, joje apsilankė daugiau kaip 10 000 naudotojų. UNODC tvarkys, reguliariai atnaujins ir toliau pildys interneto svetainę visomis oficialiosiomis JT kalbomis (anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų). Pavyzdžiui, interneto svetainėje bus pateikiamos visos naujos sukurtos priemonės, renginių ataskaitos ir papildomi nacionalinės teisės aktai, kuriais įgyvendinamas ICSANT 2 straipsnis.

Be to, interneto svetainėje taps ICSANT paskirtųjų institucijų duomenų bazės priegloba (pagal 4.1 rezultatą).

2.3.2 veikla   . Specializuotos techninės pagalbos priemonės (UNODC)

UNODC parengs ir popierine bei elektronine versija UNODC ICSANT interneto svetainėje (unodc.org/icsant) paskelbs papildomas ir specializuotas ICSANT techninės pagalbos priemones visomis šešiomis oficialiosiomis JT kalbomis. Šią medžiagą sudarys:

—	priemonių rinkiniai, susiję su įvairiais ICSANT aspektais (pvz., jurisdikcija, žmogaus teisėmis, nepatenkančių į reguliuojamąją kontrolę medžiagų konfiskavimu ir apsauga, taip pat tarptautiniu bendradarbiavimu);

—	priemonių rinkinys dėl sinergijų su Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija (CPPNM) ir jos daliniu pakeitimu;

—	priemonių rinkinys dėl sinergijų su JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1540 (2004);

—	TATENA ir UNODC bendrai parengtas priemonių rinkinys dėl pavyzdinių baudžiamosios teisės nuostatų, apimančių ICSANT, CPPNM ir jų daliniuose pakeitimuose išdėstytas nusikalstamas veikas.

2.3.3 veikla.   Vaizdo įrašas apie ICSANT proceso istoriją ir pagrindines nuostatas (UNODC)

UNODC parengs vaizdo įrašą, kuriame bus paaiškinta ICSANT proceso eiga ir pagrindinės nuostatos. Vaizdo įraše bus rodomi kelių valstybių, kurios yra Konvencijos Šalys, ir kitų suinteresuotųjų subjektų liudijimai, užtikrinant geografinę ir lyčių pusiausvyrą, kuriuose akcentuojama ICSANT svarba. Vaizdo klipas visomis šešiomis oficialiosiomis JT kalbomis bus pateiktas UNODC ICSANT interneto svetainėje (unodc.org/icsant).

3 rezultatas. Sustiprinta politika, praktika ir procedūros, kuriomis siekiama užkirsti kelią grėsmei, kad nevalstybiniai subjektai, įskaitant teroristus, įsigis, turės ir (arba) naudos branduolines ar kitas radioaktyviąsias medžiagas, aptikti ją ir į ją reaguoti, taip pat geresnės žinios ir supratimas apie radiologinio ir branduolinio terorizmo ir kito nusikalstamo elgesio, susijusio su tokiomis medžiagomis, grėsmę.

3.1 rezultatas.   Sustiprinti valstybių narių pajėgumai užkirsti kelią branduolinių ar kitų radioaktyviųjų medžiagų įsigijimui, turėjimui ir (arba) naudojimui, tai aptikti ir į tai reaguoti.

UNOCT/UNCCT surengs keturis (4) regioninius praktinius seminarus ir stalo pratybas, kad būtų stiprinami valstybių narių pajėgumai kovoti su branduoliniu terorizmu Afrikoje, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze ir Pietryčių bei Rytų Europoje. Regioniniai praktiniai seminarai ir stalo pratybos sustiprins valstybių narių pajėgumus aptikti radiologinį ir branduolinį terorizmą, vykdyti jo ekspertizę, reaguoti į jį ir jį švelninti, be kita ko, naudoti specialiai pritaikytą metodiką, kuria siekiama nacionalinėms valdžios institucijoms padėti veiksmingai įgyvendinti ICSANT ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, pademonstruojant buvimo Konvencijos Šalimi svarbą. Praktiniais seminarais bus skatinama identifikuoti regioninius pirmūnus ir Pietų šalių tarpusavio keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais. Be to, šalių atranka bus grindžiama, inter alia, bendro UNOCT/UNCCT ir Interpolo Pasaulinės grėsmės vertinimo dėl nevalstybinių subjektų ir jų galimo ChBRBS medžiagų naudojimo pastebėjimais ir išvadomis.

3.1.1 veikla.   Regioniniai praktiniai seminarai ir stalo pratybos siekiant stiprinti valstybių narių pajėgumus kovoti su branduoliniu terorizmu (UNOCT)

UNOCT/UNCCT surengs keturis (4) regioninius praktinius seminarus ir stalo pratybas šiose srityse:

kova su radiologiniu ir branduoliniu terorizmu, daugiausia dėmesio skiriant aptikimui, kad būtų stiprinami pajėgumai aptikimo srityje, daugiausia dėmesio skiriant radiologinių ir (arba) branduolinių medžiagų aptikimo gerosios praktikos pavyzdžių identifikavimui ir taikymui, pateikiant informacijos ir priemonių, kuriomis prisidedama prie pajėgumų kovoti su radiologiniu ir branduoliniu terorizmu stiprinimo, kiek tai susiję su sienų saugumo valdymu;

kova su radiologiniu ir branduoliniu terorizmu, daugiausia dėmesio skiriant ekspertizei siekiant stiprinti pajėgumus aptikimo ekspertizės srityje, daugiausia dėmesio skiriant branduolinės ekspertizės svarbos demonstravimui, tarpžinybiniam koordinavimui, prisidėjimui prie pajėgumų kovoti su radiologiniu ir branduoliniu terorizmu stiprinimo;

kova su radiologiniu ir branduoliniu terorizmu, daugiausia dėmesio skiriant reagavimui ir švelninimui, kad būtų stiprinami reagavimo ir mažinimo gebėjimai, daugiausia dėmesio skiriant gebėjimui veiksmingai, laiku ir koordinuotai reaguoti į teroristinius incidentus, susijusius su branduolinėmis ar kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis, nes tai yra esminis branduolinio saugumo sistemos elementas.

3.2. rezultatas.   Pagerintos valstybių narių žinios ir supratimas apie radiologinio ir branduolinio terorizmo grėsmę

UNOCT/UNCCT rengs keturis (4) tikslinius nacionalinius mokymus dalyvaujant fiziškai keturioms (4) valstybėms narėms, kad būtų stiprinami kovos su radiologiniu ir branduoliniu terorizmu pajėgumai. Mokymai sustiprins valstybių narių pajėgumus, inter alia, suprasti riziką ir grėsmę, kurti kovos priemones, vykdyti reagavimo į incidentus pratybas ir identifikuoti bei apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir pagrindinius išteklius. Vykdant šią veiklą UNOCT/UNCCT pasinaudos plačia patirtimi, įgyta rengiant ir įgyvendinant Visuotinės programos dėl masinio naikinimo ginklų (MNG) ir (arba) cheminio, biologinio, radiologinio, branduolinio (ChBRB) terorizmo prevencijos ir reagavimo į jį mokymus, pagal kuriuos parengta daugiau kaip 1 500 pareigūnų.

3.2.1 veikla.   Nacionaliniai mokymai dalyvaujant fiziškai, susiję su kova su radiologiniu ir (arba) branduoliniu terorizmu (UNOCT)

UNOCT/UNCCT bendradarbiaus su valstybėmis narėmis nustatant tinkamus kovos su terorizmu mokymus pagal jų prioritetus ir poreikius, kaip nurodyta toliau:

nacionalinis mokymas: bazinis radiologinių ir branduolinių grėsmių kursas, kuriuo personalas bus įgalintas veiksmingai reaguoti radiologinio ir branduolinio įvykio vietoje, teikiant rekomendacijas reaguotojams, kad jie galėtų dirbti aplinkoje, kurioje yra potencialiai pavojingų radiologinių ir branduolinių medžiagų;

nacionalinis mokymas: tarpinio lygmens radiologinių ir branduolinių grėsmių kursas, kuriuo integruojamos aktualios su radiologinėmis ir branduolinėmis grėsmėmis susijusios temos. Tai apims praktines demonstracijas ir pratybas, o jų kulminacija bus realistiški scenarijai, susiję su neteisėtos prekybos radiologinėmis medžiagomis aptikimą ir užkardymą, radiologinių ar branduolinių medžiagų identifikavimą nusikaltimo vietos aplinkoje ir radiologinio bei branduolinio pavojaus bei įrodymų pripažinimą;

nacionalinis mokymas: pažengusiųjų lygmens radiologinių ir branduolinių grėsmių kursas, kuriame išsamiau aptariamos radiologinės ir branduolinės grėsmės, ypač daug dėmesio skiriant radiologinės sklaidos įtaisams ir savadarbiams branduoliniams užtaisams;

nacionalinis mokymas: kovos su radiologinėmis ir branduolinėmis grėsmėmis priemonių kursas, kuriame pristatomas daugiažinybinis požiūris, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama kovos su radiologinėmis ir branduolinėmis grėsmėmis priemonių kūrimui ir pagrindinių nacionalinių agentūrų, įskaitant teisėsaugą, muitines, saugumo tarnybas, pirmuosius reaguotojus, žvalgybą, visuomenės sveikatos, reguliavimo institucijas, pramonę ir t. t., bendram reagavimui į radiologinius ir branduolinius incidentus;

nacionalinis mokymas: ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos kursas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama sektoriams, į kuriuos gali būti nusitaikyta tiesiogiai, pavyzdžiui, atominėms elektrinėms, branduolinių mokslinių tyrimų reaktoriams, vietoms, kuriose yra spinduliuotės šaltinių, transporto mazgams, taip pat sektoriams, į kuriuos gali taikytis nevalstybiniai subjektai, siekdami gauti didesnės rizikos ir kontroliuojamas technologijas.

4 rezultatas. Stipresnis nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, įskaitant keitimąsi informacija, valstybių, kurios yra Konvencijos Šalys, viduje ir tarpusavyje, rengiant ir priimant veiksmingas bei praktines veiksmingo Konvencijos įgyvendinimo priemones.

4.1 rezultatas.   Palengvintas keitimasis informacija, kaip reikalaujama pagal ICSANT

JT Teisės reikalų tarnyba (OLA), kaip šios Konvencijos Generalinio sekretoriaus depozitaro funkcijas vykdantis subjektas, atsižvelgdamas į UNODC įgaliojimus, vaidmenį ir ekspertines žinias ICSANT srityje, oficialiai pavedė UNODC nuo 2022 m. spalio 3 d. gauti ir platinti pranešimus apie valstybių, kurios yra šios Konvencijos Šalys, institucijų paskyrimą pagal 7 straipsnio 4 dalį. Todėl visi tokio pobūdžio pranešimai turi būti siunčiami šiuo el. pašto adresu: unodc-icsant@un.org. Gauti pranešimai turės būti paskelbti UNODC ICSANT interneto svetainėje ir, jei UNODC juos persiunčia OLA, – Jungtinių Tautų sutarčių rinkinio interneto svetainėje.

4.1.1 veikla.   Kampanija, kuria valstybės, kurios yra ICSANT Šalys, skatinamos paskirti kompetentingas institucijas ir punktus ryšiams palaikyti pagal Konvencijos 7 straipsnio 4 dalį (UNODC)

UNODC vykdys informuotumo didinimo veiklą, kuria siekiama paskatinti valstybes, kurios jau yra ICSANT Šalys, įvykdyti 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės, kurios yra šios Konvencijos Šalys, informuotų Jungtines Tautas apie savo kompetentingas institucijas ir punktus ryšiams palaikyti, atsakingus už su ICSANT susijusios informacijos siuntimą ir gavimą. Vykdant šią veiklą bus siunčiami laiškai atitinkamoms nuolatinėms atstovybėms, kuriuose jų bus prašoma įvykdyti savo pareigą pagal 7 straipsnio 4 dalį, bus rengiami dvišaliai susitikimai, parengti lankstinukai ir kita informavimo medžiaga visomis šešiomis oficialiosiomis JT kalbomis.

4.1.2 veikla.   ICSANT nacionalinių kompetentingų institucijų ir punktų ryšiams palaikyti susitikimas (UNODC)

Trečiaisiais projekto metais UNODC surengs pirmąjį tokių kompetentingų institucijų ir punktų ryšiams palaikytisusitikimą Vienoje (Austrija). Per susitikimą, be kita ko, vyks simuliacinės koordinavimo pratybos ir mokymai, kaip tapti veiksmingu 7 straipsnio 4 dalyje nurodytu punktu ryšiams palaikyti. Susitikimas bus skirtas nacionaliniams punktams ryšiams palaikyti ir kitiems atitinkamiems nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams.

4.1.3 veikla.   Virtualūs ICSANT informaciniai susitikimai esamiems UNODC teisminiais ir saugumo tinklams (UNODC)

Remdamasis seniai įsteigtais bendradarbiavimo tinklais, kuriuos sudaro UNODC įvairiuose pasaulio regionuose (pvz., Sahelyje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Indijos vandenyno regione) įsteigti saugumo ir teisminių ryšių punktai, UNODC rengs techninius informacinius susitikimus internetu ir dirbs virtualiai su šiais tinklais, taikydamas instruktorių rengimo metodiką. Šių seniai įsteigtų tinklų ryšių punktai reguliariai bendradarbiauja analizuodami veiklos iššūkius, dalydamiesi gerosios praktikos reaguojant į šiuos iššūkius pavyzdžiais ir aptardami atitinkamus atvejus.

4.2 rezultatas.   Tikslinės auditorijos regioniniu lygmeniu naudojasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi, susijusia su prisijungimu prie ICSANT ir jos įgyvendinimu, kad padidintų veiksmingą ICSANT įgyvendinimą ir branduolinį saugumą

4.2.1 veikla.   Praktikuojančių specialistų bendruomenių susitikimai (UNOCT)

UNOCT/UNCCT surengs keturis (4) susitikimus, kad paskatintų nacionalinį radiologinės ir branduolinės srities bei kovos su terorizmu praktikuojančių specialistų bendradarbiavimą, kad būtų stiprinamas dalijimasis informacija ir žvalgybos informacija, taip pat tarpžinybinis koordinavimas. Šiuose susitikimuose susiburs praktikuojančių specialistų bendruomenės ir kovos su terorizmu agentūrų, muitinės, pirmųjų reaguotojų, žvalgybos, teisminių, teisėsaugos institucijų, politikos ir (arba) sprendimų priėmimo institucijų atstovai, visuomenės sveikatos pareigūnai, branduolinės energetikos reguliavimo institucijų ir kt. atstovai. Susitikimai sudarys sąlygas praktikuojančių specialistų bendruomenėms nustatyti spragas, iššūkius ir įgytą patirtį, taip pat dalytis geriausios praktikos, susijusios su keitimusi informacija, dalijimusi žvalgybos informacija ir su tarptautiniu bendradarbiavimu, pavyzdžiais. Šios bendruomenės puoselės suinteresuotųjų subjektų, susijusių su veiksmingu ICSANT įgyvendinimu ir branduolinio saugumo užtikrinimu, bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, ir gaus naudos iš UNOCT platformos „Pirisjunk ir mokykis“ („Connect & Learn“). Ši novatoriška internetinė pajėgumų stiprinimo priemonė, pradėta įgyvendinti 2021 m. spalio mėn., suburia valstybes nares, privatųjį sektorių, akademinę bendruomenę, ekspertų grupes, mokslinių tyrimų institutus ir pilietinę visuomenę, kad būtų sustiprintas techninės pagalbos teikimas dalyvaujant fiziškai. Platforma yra unikali virtuali priemonė, kuria įveikiamos tokios kliūtys kaip išlaidos, geografiniai atstumai ir pandemijos apribojimai, užtikrinant, kad kovos su terorizmu ir smurtinio ekstremizmo prevencijos bei kovos su jais ištekliai įvairiems suinteresuotiesiems subjektams ir praktikuojantiems specialistams būtų prieinami bet kada ir bet kur.

PRIEDAS

Iš Sprendimo 2010/788/BUSP II priedo A skirsnyje („Asmenys“) pateikto sąrašo išbraukiami šie įrašai: