Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. balandžio 9 d.(*)

„Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas (ES) 2021/1117 – Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas (2021–2026 m.) – Pasirašymas Sąjungos vardu – Institucija, kompetentinga paskirti asmenį, įgaliotą pasirašyti – ESS 13 straipsnio 2 dalis – Kiekvienos Sąjungos institucijos neviršijimas jai suteiktų įgaliojimų – ES institucijų lojalus bendradarbiavimas – ESS 16 straipsnio 1 ir 6 dalys – Europos Sąjungos Tarybos įgaliojimai formuoti politiką ir rengti Sąjungos išorės veiksmus – ESS 17 straipsnio 1 dalis – Europos Komisijos įgaliojimai užtikrinti atstovavimą Sąjungai išorės santykiuose – SESV 218 straipsnis“

Byloje C‑551/21

dėl 2021 m. rugsėjo 7 d. pagal SESV 263 straipsnį pareikšto ieškinio dėl panaikinimo

Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama A. Bouquet, B. Hofstötter, T. Ramopoulos ir A. Stobiecka-Kuik, vėliau A. Bouquet, M. Bruti Liberati, B. Hofstötter ir A. Stobiecka-Kuik,

ieškovė,

palaikoma

Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, atstovaujamo L. Havas, F. Hoffmeister ir S. Marquardt,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą A. Antoniadis, B. Driessen ir F. Naert,

atsakovę,

palaikomą

Čekijos Respublikos, iš pradžių atstovaujamos K. Najmanová, M. Smolek, O. Šváb ir J. Vláčil, vėliau – K. Najmanová, H. Pešková, M. Smolek, O. Šváb ir J. Vláčil,

Prancūzijos Respublikos, iš pradžių atstovaujamos J.-L. Carré, A.-L. Desjonquères ir B. Herbaut, vėliau A.-L. Desjonquères, B. Herbaut ir B. Travard,

Vengrijos, atstovaujamos M. Z. Fehér ir K. Szíjjártó,

Nyderlandų Karalystės, iš pradžių atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. Langer, vėliau M. K. Bulterman, J. M. Hoogveld ir J. Langer,

Portugalijos Respublikos, atstovaujamos P. Barros da Costa, A. Pimenta ir J. Ramos,

įstojusių į bylą šalių,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, kolegijų pirmininkai A. Arabadjiev, C. Lycourgos (pranešėjas), N. Piçarra ir O. Spineanu-Matei, teisėjai M. Ilešič, P. G. Xuereb, A. Kumin, N. Jääskinen, N. Wahl, I. Ziemele ir J. Passer,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorius M. Longar, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. kovo 8 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2023 m. liepos 13 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Savo ieškiniu Europos Komisija prašo panaikinti 2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo (ES) 2021/1117 dėl Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2021–2026 m.) pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 242, 2021, p. 3) 2 straipsnį ir Europos Sąjungos Tarybos per savo pirmininką įvykdytą Portugalijos nuolatinio atstovo prie Europos Sąjungos paskyrimą kaip asmens, įgalioto pasirašyti tą protokolą.

 Teisinis pagrindas

 Tarptautinė teisė

2        1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 1155 t., p. 331, toliau – Vienos konvencija) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Šioje Konvencijoje:

<...>

c)       „įgaliojamieji raštai“ – tai valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kuriuo asmuo ar asmenys yra paskiriami atstovauti tai valstybei derantis dėl sutarties sudarymo, ją priimant, tvirtinant sutarties teksto autentiškumą, išreiškiant valstybės sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia ir atlikti kitus su sutartimi susijusius veiksmus;

<...>“

3        Šios konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Laikoma, kad asmuo atstovauja valstybei priimant sutarties tekstą, tvirtinant jo autentiškumą arba išreiškiant valstybės sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia, jei:

a)      jis pateikia reikiamus įgaliojamuosius raštus; <...>

<...>“

4        Šios konvencijos 18 straipsnyje nustatyta:

„Valstybė privalo susilaikyti nuo veiksmų, kurie pažeistų sutarties objektą ir tikslą, jei:

a)      ji yra pasirašiusi sutartį ar pasikeitusi sutartį, kuri vėliau turi būti ratifikuota, priimta ar patvirtinta, sudarančiais dokumentais, iki to laiko, kol valstybė aiškiai pareiškia neketinanti tapti sutarties šalimi; arba

b)      jei ji yra išreiškusi sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia iki jai įsigaliojant, su sąlyga, kad sutarties įsigaliojimas nėra be pagrindo uždelsiamas.“

 Sąjungos teisė

 ES sutartis

5        ESS 13 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja.“

6        ESS 16 straipsnyje numatyta:

„1.      Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Ji vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Sutartyse nustatytų sąlygų.

<...>

6.      Taryba susirenka įvairios sudėties; <...>

Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą. <...>

Užsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs.

7.      Valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą.

<...>

9.      Įvairios sudėties Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, pirmininkauja valstybių narių atstovai Taryboje lygios rotacijos tvarka <...>“

7        ESS 17 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu. Ji užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos. Ji prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo biudžetą ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas Sutartyse nustatytomis sąlygomis. Išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką bei kitus Sutartyse nustatytus atvejus, ji užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose. Ji inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti susitarimai tarp institucijų.“

8        ESS 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Bendros užsienio ir saugumo politikos reikalais Sąjungai atstovauja [Sąjungos] vyriausiasis įgaliotinis [užsienio reikalams ir saugumo politikai] <...>“

 SESV

9        SESV 218 straipsnyje nustatyta:

„1.       Nepažeidžiant 207 straipsnyje nustatytų konkrečių nuostatų, derybos dėl susitarimų tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų vedamos ir jie sudaromi toliau išdėstyta tvarka.

2.       Taryba leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudaryti susitarimus.

3.       Kai numatytas sudaryti susitarimas išimtinai ar daugiausiai yra susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Komisija arba Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai teikia rekomendacijas Tarybai, o ši priima sprendimą, kuriuo įgalioja pradėti derybas ir kuriuo, atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo dalyką, skiriamas Sąjungos derybų grupės derybininkas arba vadovas.

4.       Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti specialų komitetą, su kuriuo privaloma konsultuotis vedant derybas.

5.       Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo įgaliojama pasirašyti susitarimą ir prireikus laikinai jį taikyti jam dar neįsigaliojus.

6.       Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

<...>“

 Bylos aplinkybės

10      2015 m. spalio 22 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, priėmė sprendimą, kuriuo jai suteikė įgaliojimus Sąjungos vardu vesti derybas su Gabono Respublika dėl Europos Sąjungos ir Gabono Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo pratęsimo 2021–2026 m. laikotarpiui.

11      Baigę derybas derybininkai 2021 m. vasario 10 d. parafavo naująjį šio susitarimo įgyvendinimo protokolą (toliau – Protokolas).

12      2021 m. gruodžio 19 d. Komisija pateikė Tarybos sprendimo pasiūlymą dėl Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2021–2026 m.) pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (COM (2021) 246 final).

13      Komisijos pasiūlyto sprendimo 2 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„Tarybos generalinis sekretoriatas parengia įgaliojamąjį raštą, kuriuo Komisijos nurodytam asmeniui suteikiami įgaliojimai pasirašyti Protokolą su sąlyga, kad jis bus sudarytas.“

14      2021 m. birželio 28 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2021/1117. Šį sprendimą sudaro keturi straipsniai, suformuluoti taip:

„1 straipsnis

Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolą (2021–2026 m.) <...>, su sąlyga, kad minėtas Protokolas bus sudarytas.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (‑is), įgaliotą (‑us) Sąjungos vardu pasirašyti Protokolą.

3 straipsnis

Protokolas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos, kol bus baigtos jo įsigaliojimui būtinos procedūros.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.“

15      Tą pačią 2021 m. birželio 28 d. Tarybos pirmininkas paskyrė Portugalijos Respublikos nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje asmeniu, įgaliotu pasirašyti Protokolą Sąjungos vardu. Tuo metu Portugalijos Respublika pagal rotacijos principą buvo Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė.

16      2021 m. birželio 29 d. šis nuolatinis atstovas Sąjungos vardu pasirašė Protokolą.

17      2021 m. birželio 30 d. Tarybos Generalinis sekretoriatas dokumentu ST 10307/21 (toliau – Dokumentas ST 10307/21) informavo Komisiją ir valstybes nares apie Protokolo pasirašymą ir laikiną taikymą nuo 2021 m. birželio 29 d.

 Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme

18      Komisija prašo:

–      panaikinti Sprendimo 2021/1117 2 straipsnį,

–      panaikinti Tarybos per savo pirmininką įvykdytą Portugalijos nuolatinio atstovo prie Europos Sąjungos paskyrimą kaip asmens, įgalioto pasirašyti Protokolą, ir

–      priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

19      Taryba prašo:

–      atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

–      nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–      priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas ir

–      nepatenkinus pirmų dviejų reikalavimų, tuo atveju, jei Teisingumo Teismas panaikintų ginčijamus aktus, pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą nurodyti, kad ginčijamų aktų padariniai turi būti laikomi galutiniais.

20      2022 m. sausio 26 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas leido Čekijos Respublikai, Prancūzijos Respublikai, Vengrijai, Nyderlandų Karalystei ir Portugalijos Respublikai įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.

21      2022 m. kovo 3 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas leido Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

22      Galiausiai reikia pažymėti, kad ieškinyje Komisija, pabrėždama, jog tai nėra jos ieškinį grindžiančio pagrindo dalykas, teigia, kad Taryba padarė teisės klaidą, nes Sprendimą 2021/1117 grindė SESV 43 straipsniu, nepateikdama papildomų paaiškinimų. Komisijos teigimu, Taryba turėjo kaip šio sprendimo teisinį pagrindą nurodyti SESV 43 straipsnio 2 dalį, kad būtų aiškiai įvardyta taikytina patvirtinimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, kadangi Taryba paprašė Europos Parlamento pritarimo sudaryti Protokolą, padaryta klaida nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Tokiomis aplinkybėmis Komisija palieka Teisingumo Teismui įvertinti, ar ši klaida turi būti konstatuota obiter dictum.

 Dėl ieškinio

 Dėl priimtinumo

 Šalių argumentai

23      Taryba prašo pripažinti ieškinį nepriimtinu.

24      Pirma, dėl reikalavimų panaikinti Sprendimo 2021/1117 2 straipsnį Taryba, palaikoma Vengrijos, Nyderlandų ir Portugalijos vyriausybių, primena, kad Sąjungos aktą panaikinti iš dalies galima tik jeigu prašomą panaikinti nuostatą įmanoma atskirti nuo likusios šio akto dalies. Šis reikalavimas netenkinamas, jei prašomas dalinis panaikinimas gali pakeisti šio akto esmę, o tai reikia nustatyti objektyviai.

25      Šios institucijos ir šių vyriausybių teigimu, Sprendimo 2021/1117 2 straipsnis negali būti atskirtas nuo likusios šio sprendimo dalies, nekeičiant jo esmės. Kadangi visuose Tarybos sprendimuose, kuriais leidžiama pasirašyti tarptautinį susitarimą, būtinai yra nuostata, kurioje nurodyta, kaip bus paskirtas pasirašyti įgaliotas asmuo, tokios nuostatos nebuvimas panaikinus Sprendimo 2021/1117 2 straipsnį, sukurtų teisinę spragą, prieštaraujančią šio sprendimo dalykui ir tikslui, t. y. Protokolo pasirašymui ir laikinam taikymui.

26      Antra, dėl reikalavimų panaikinti tai, kad Taryba per savo pirmininką paskyrė Portugalijos Respublikos nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje kaip asmenį, įgaliotą pasirašyti Protokolą, Taryba, palaikoma Vengrijos vyriausybės, teigia, kad iš ieškinio turinio negalima tiksliai nustatyti šio reikalavimo dalyko, o tai pažeidžia aiškumo ir tikslumo reikalavimą, kylantį iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 120 straipsnio c punkto. Komisija nemini 2021 m. birželio 28 d. Tarybos pirmininko Portugalijos Respublikos nuolatiniam atstovui Europos Sąjungoje išduotų įgaliojamųjų raštų pasirašyti Protokolą Sąjungos vardu. Taryba priduria, kad Dokumentas ST 10307/21, kurį Komisija nurodo šiame ieškinyje, yra tik informacinio pobūdžio, todėl nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas.

27      Galiausiai Taryba ginčija ieškinio priimtinumą tiek, kiek juo netiesiogiai kritikuojamas Sprendimo 2021/1117 materialinis teisinis pagrindas. Komisija pabrėžia, kad dėl to neketina pateikti ieškinio pagrindo, nes ši klaida šiuo atveju neturėjo jokių teisinių pasekmių, palikdama Teisingumo Teismui spręsti, ar tai reikia ištaisyti obiter dictum. Dėl šio neaiškumo Taryba nėra tikra, ar reikia pateikti gynybos argumentus šiuo klausimu. Taigi toks ieškinio pateikimas yra nesuderinamas su teisinio saugumo ir gero teisingumo vykdymo reikalavimais, pagal kuriuos ieškinys turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad kita šalis galėtų pasirengti gynybai, o Teisingumo Teismas – priimti sprendimą.

28      Komisija, palaikoma vyriausiojo įgaliotinio, prašo pripažinti ieškinį priimtinu.

 Teisingumo Teismo vertinimas

29      Pirma, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Sąjungos aktą panaikinti iš dalies galima, tik jei prašomas panaikinti dalis įmanoma atskirti nuo likusios akto dalies. Šis reikalavimas netenkinamas, jei panaikinus aktą iš dalies keičiama jo esmė. Siekiant nustatyti, ar ginčijamas nuostatas galima atskirti, reikia išnagrinėti jų apimtį, kad būtų galima įvertinti, ar jų panaikinimas pakeistų ginčijamo akto prasmę ir esmę (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑425/13, EU:C:2015:483, 94 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Komisija / Taryba (Prisijungimas prie Ženevos akto), C‑24/20, EU:C:2022:911, 47 punktas).

30      Klausimas, ar dėl akto dalinio panaikinimo pakistų jo esmė, yra objektyvus, o ne subjektyvus su tą aktą priėmusios institucijos politine valia susijęs kriterijus (2022 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Komisija / Taryba (Prisijungimas prie Ženevos akto), C‑24/20, EU:C:2022:911, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš pačios trijų pirmųjų Sprendimo 2021/1117 straipsnių formuluotės, kiekvieno iš jų apimtis skiriasi.

32      Šio sprendimo 1 straipsnyje Taryba įgalioja pasirašyti Protokolą, o 3 straipsnyje nurodo jį taikyti laikinai. Šio sprendimo 2 straipsniu, dėl kurio pareikštas šis ieškinys, Taryba įgalioja savo pirmininką paskirti asmenį ar asmenis, įgaliotus pasirašyti Protokolą Sąjungos vardu.

33      Sprendimo 2021/1117 1 ir 3 straipsniuose išreiškiamas Tarybos sprendimas patvirtinti Protokolo, dėl kurio derėjosi Komisija, turinį ir nurodyti jį laikinai taikyti, o šio sprendimo 2 straipsnyje nustatyta institucija, atsakinga už asmens, įgalioto pasirašyti šį protokolą, paskyrimą. Kaip savo išvados 34–37 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, pasirašyti įgalioto asmens paskyrimo klausimas neturi įtakos Tarybos sprendimui patvirtinti Protokolo turinį ir nurodyti jį laikinai taikyti. Be to, tiek asmens, įgalioto paskirti pasirašantį asmenį, nustatymas, tiek vėlesnis pačio pasirašančio asmens paskyrimas gali būti atliktas atskiruose dokumentuose, objektyviai nekeičiant Sprendimo 2021/1117 1 ar 3 straipsnio esmės ar prasmės.

34      Šio sprendimo 4 straipsnyje tik numatyta jo įsigaliojimo data.

35      Darytina išvada, kad Sprendimo 2021/1117 2 straipsnis gali būti atskirtas nuo likusios šio sprendimo dalies ir gali būti atskiras ieškinio dėl panaikinimo dalykas.

36      Antra, Tarybos atliktas Portugalijos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje paskyrimas kaip asmens, įgalioto pasirašyti Protokolą, yra Tarybos aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą, dėl kurio Komisija gali pareikšti ieškinį pagal šio straipsnio antrą pastraipą. Todėl, priešingai, nei tvirtina Taryba, šiuo klausimu palaikoma Vengrijos vyriausybės, reikalavimas panaikinti šį paskyrimą yra priimtinas.

37      To nepaneigia Tarybos argumentas, kad Komisija aiškiai ir tiksliai, kaip to reikalaujama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Procedūros reglamento 120 straipsnio c punktą, nenurodė šio reikalavimo dalyko, nes ieškinyje nepaminėjo įgaliojamųjų raštų, kuriuos 2021 m. birželio 28 d. Tarybos pirmininkas išdavė Portugalijos Respublikos nuolatiniam atstovui Europos Sąjungoje. Šalys neginčija, kad šiuos įgaliojamuosius raštus, kurie nebuvo paskelbti, Tarybos generalinis sekretoriatas perdavė tik Gabono Respublikai, o 2021 m. birželio 30 d. Komisija gavo tik Dokumentą ST 10307/21, kuriame informuojama, kad Portugalijos Respublikos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje išvakarėse pasirašė Protokolą.

38      Be to, nors nagrinėjant šią bylą Tarybos atsiliepimo į ieškinį priede Komisijai galiausiai buvo pateikta įgaliojamųjų raštų kopija, dublike Komisija pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti Tarybos per savo pirmininką atliktą Portugalijos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje paskyrimą kaip asmens, įgalioto pasirašyti Protokolą, apima šiuos įgaliojamuosius raštus.

39      Tokiomis aplinkybėmis Komisija visiškai laikėsi aiškumo ir tikslumo reikalavimų, kylančių iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Procedūros reglamento 120 straipsnio c punkto, nes savo ieškinyje nurodė, kad Portugalijos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje paskyrimas kaip asmens, įgalioto pasirašyti Protokolą, yra neatsiejama jos ieškinio dėl panaikinimo dalyko dalis, ir rėmėsi vieninteliu jai skirtu su tuo susijusiu dokumentu, o savo dublike pateikė pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytą patikslinimą po to, kai Taryba pranešė apie įgaliojamuosius raštus.

40      Trečia, ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kiek jis susijęs su Sprendimo 2021/1117 teisiniu pagrindu, reikia atmesti kaip neveiksmingą. Kaip Komisija pabrėžė ieškinyje, jos siūlymas į Teisingumo Teismo sprendimą įtraukti obiter dictum dėl šio teisinio pagrindo nėra vienas iš jos ieškinio pagrindų, nes ši institucija, beje, tame pačiame ieškinyje nurodė, kad prikišama klaida šioje byloje neturėjo jokių teisinių pasekmių.

41      Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra priimtinas.

 Dėl esmės

42      Grįsdama savo ieškinį Komisija nurodo du pagrindus, iš kurių kiekvieną sudaro dvi dalys. Pirmasis pagrindas grindžiamas ESS 17 straipsnio 1 dalies, siejamos pirmos jo dalies atveju su ESS 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o antros dalies atveju – su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, pažeidimu. Antrojo pagrindo pirma dalis grindžiama SESV 296 ir 297 straipsnių pažeidimu, o antra dalis – ESS 13 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

43      Pirmiausia reikia išnagrinėti pirmojo pagrindo pirmą dalį, grindžiamą ESS 17 straipsnio 1 dalies, siejamos su ESS 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažeidimu.

 Šalių argumentai

44      Komisija, palaikoma vyriausiojo įgaliotinio, teigia, kad pagal ESS 17 straipsnio 1 dalį jai vienai suteikiama prerogatyva užtikrinti Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose tose srityse, kurių neapima bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP). Ši prerogatyva apima, be kita ko, tarptautinių susitarimų pasirašymą Sąjungos vardu arba tokius susitarimus jos vardu pasirašančio asmens paskyrimą. Taigi, Taryba nesilaikė šios prerogatyvos, kai šiame ieškinyje nurodytais veiksmais pažeidė Sutartyse nustatytą institucinę pusiausvyrą, kurios laikytis reikalaujama pagal ESS 13 straipsnio 1 ir 2 dalis.

45      Šiuo atžvilgiu svarbu atskirti Sąjungos vidaus sprendimų priėmimo procedūrą, kai Taryba suteikia įgaliojimus pasirašyti tarptautinį susitarimą, dėl kurio derybas veda Komisija, nuo paties šio susitarimo pasirašymo. Pagal tarptautinę paprotinę teisę, atspindėtą Vienos konvencijoje, pasirašymas yra atstovavimo išorės santykiuose veiksmas, kaip tai suprantama pagal ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštą sakinį. Taigi, asmenį, kuris pasirašytų šį susitarimą, turi paskirti Komisija.

46      Šį Tarybos ir Komisijos kompetencijos pasidalijimą patvirtina SESV 218 straipsnio 5 dalis, pagal kurią Tarybai suteikiami įgaliojimai leisti pasirašyti susitarimą, bet ne paskirti jį pasirašantį asmenį.

47      Taigi, nėra jokio prieštaravimo tarp ESS 17 straipsnio 1 dalies ir SESV 218 straipsnio 5 dalies, nes antroji iš šių nuostatų nenukrypsta nuo pirmosios.

48      Komisijos teigimu, įgaliodama Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės nuolatinį atstovą pasirašyti Protokolą Sąjungos vardu, Taryba elgėsi taip, lyg ji pati, rotacijos tvarka pirmininkaujanti valstybė narė ir jos generalinis sekretoriatas vis dar užtikrintų atstovavimą Sąjungai išorės santykiuose. Vis dėlto įsigaliojus ESS ir SESV, kylančioms iš Lisabonos sutarties, taip nebėra.

49      Rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios valstybės, atstovaujančios Sąjungai išorės santykiuose, išnykimas yra viena iš pagrindinių Lisabonos sutarties naujovių išorės santykių srityje. Šio pakeitimo tikslas – didinti Sąjungos tarptautinį matomumą ir pripažinimą, užtikrinant, kad trečiųjų šalių atstovai nesusidurtų su Sąjungos atstovavimo išorės santykiuose pasikeitimais, kuriuos lėmė Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių rotacija, ir palaikytų ryšius ne su valstybių narių atstovais Sąjungoje, o su Sąjungos atstovais, kuriuos BUSP srityje paskyrė vyriausiasis įgaliotinis, o visose kitose Sąjungos išorės santykių srityse – Komisija.

50      Tarybos veiksmai, dėl kurių pareikštas šis ieškinys, yra praktika, kuri neigia šį Lisabonos sutartimi padarytą pakeitimą. Vadinasi, ši praktika yra neteisėta ir šiuo atžvilgiu neturi įtakos tai, kad ją visada taiko Tarybos generalinis sekretoriatas ir jam padedantis Sutarčių ir susitarimų biuras.

51      Taigi Sprendimo 2021/1117 2 straipsnis ir Portugalijos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje paskyrimas pasirašyti Protokolą Sąjungos vardu turėtų būti panaikinti. Vis dėlto Protokolo padariniai turėtų būti palikti galioti.

52      Taryba prašo ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį atmesti.

53      Ši institucija, palaikoma Čekijos, Prancūzijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Portugalijos vyriausybių, mano, kad šiuo ieškiniu bandoma atimti iš jos prerogatyvas, kiek tai susiję su tarptautinių susitarimų pasirašymu ir atitinkamai jų sudarymu Sąjungos vardu, kurios nurodytos ESS ir SESV ir kuriomis ji naudojasi dešimtmečius.

54      Šiuo klausimu Taryba pažymi, kad įgyvendinant jai suteiktus įgaliojimus leisti pasirašyti ir sudaryti tokius susitarimus jai padeda jos generalinis sekretoriatas, kuris šiuo tikslu turi Sutarčių ir susitarimų biurą, kurio viena iš užduočių yra tarptautinių susitarimų pasirašymo organizavimas.

55      Šio biuro Tarybos pirmininkui parengti įgaliojamieji raštai grindžiami įvairių elementų, įskaitant atitinkamos trečiosios šalies paskirto atstovo protokolinį lygį, susitarimo politinę svarbą ir sistemą, pagal kurią organizuojama pasirašymo ceremonija, vertinimu.

56      Asmens ar asmenų, įgaliotų Sąjungos vardu pasirašyti tarptautinį susitarimą, paskyrimas yra Tarybai pagal SESV 218 straipsnio 5 dalį suteiktos prerogatyvos „įgalio[ti] pasirašyti“ įgyvendinimo tęsinys ir jo dalis. Atsižvelgiant į šią nuostatą, ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštas sakinys neturi reikšmės tarptautinių susitarimų pasirašymui. Tokiu pasirašymu siekiama ne tik pranešti apie Sąjungos poziciją, bet jis sukelia teisinių pasekmių tarptautinėje teisėje, todėl negali būti siejamas vien su prastu „Sąjungos atstovavimu išorės santykiuose“.

57      Visi etapai nuo sprendimo įgalioti pasirašyti iki paties pasirašymo sudaro teisinį ir procedūrinį kontinuumą, priklausantį Tarybos kompetencijai pagal ESS 16 straipsnio 1 dalį, kuri konkrečiai išreikšta SESV 218 straipsnio 5 dalyje. Kadangi tarptautinio susitarimo pasirašymas sukelia teisinių pasekmių, jis turėtų būti laikomas Sąjungos politikos formavimo sudedamąja dalimi.

58      Be to, Taryba ir ją palaikančios vyriausybės pabrėžia, kad su tarptautiniais susitarimais susiję įgaliojimai, kuriuos Sutarčių autoriai suteikia institucijai, visada yra suteikiami eksplicitiškai. Kadangi SESV 218 straipsnio 5 dalyje nėra aiškiai nurodyti Tarybos įgaliojimų pasirašymo srityje apribojimai, Sutarčių rengėjai nustatė tokią institucinę pusiausvyrą, kuri neleidžia Komisijai, remiantis ESS 17 straipsnio 1 dalimi, reikalauti suteikti jai kompetenciją paskirti pasirašantį asmenį.

59      Tai, kad įgaliojamuosiuose raštuose nurodytas asmuo laikomas „atstovu“, kaip tai suprantama pagal Vienos konvencijoje kodifikuotą tarptautinę paprotinę teisę, nereiškia, kad šio asmens parašas laikytinas „Sąjungos atstovavimu išorės santykiuose“, kaip tai suprantama pagal ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštą sakinį, antraip būtų nesilaikoma ESS 16 straipsnio 1 dalies ir SESV 218 straipsnio 5 dalies prasmės. Net darant prielaidą, kad tarptautinio susitarimo pasirašymas apskritai gali būti aktas, susijęs su atstovavimu išorės santykiuose, vis dėlto SESV 218 straipsnio 5 dalis yra vienas iš „kitų Sutartyse nustatytų atvejų“, minimų ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštame sakinyje, todėl ja nukrypstama nuo Komisijos įgaliojimų užtikrinti atstovavimą Sąjungai išorės santykiuose, kai reikia organizuoti tarptautinio susitarimo pasirašymą.

60      Pripažindamos, kad iki Lisabonos sutarties galiojusiose ES ir EB sutartyse nebuvo ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštam sakiniui analogiškos nuostatos, Taryba ir ją palaikančios vyriausybės pažymi, kad šiose ankstesnėse sutartyse, kuriose Komisijai jau buvo suteikti tam tikri atstovavimo išorės santykiuose įgaliojimai, Komisijai nebuvo suteikta jokios kompetencijos pasirašyti tarptautinius susitarimus. Tas pats pasakytina apie ESS ir SESV. Be to, tai, kad Lisabonos sutartimi Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės įgaliojimai atstovauti išorės santykiuose buvo perduoti vyriausiajam įgaliotiniui, nepakeitė Tarybos įgaliojimų, dabar kylančių iš SESV 218 straipsnio 5 dalies, paskirti tarptautinius susitarimus pasirašančius asmenis. Taigi, Lisabonos sutartimi nebuvo padaryti Komisijos nurodyti pakeitimai dėl tokių susitarimų pasirašymo, o ankstesnių nuostatų ir SESV 218 straipsnio 5 dalies teksto skirtumai yra tik redakcinio pobūdžio.

 Teisingumo Teismo vertinimas

61      Pirmiausia reikia priminti, kad Sutartimis buvo sukurta įgaliojimų padalijimo tarp Sąjungos institucijų sistema, pagal kurią kiekvienai institucijai priskiriama konkreti funkcija Sąjungos institucinėje struktūroje ir įgyvendinant konkrečias Sąjungai numatytas užduotis (1990 m. gegužės 22 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑70/88, EU:C:1990:217, 21 punktas ir 2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Taryba (CMR-15), C‑687/15, EU:C:2017:803, 40 punktas).

62      ESS 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų ir tikslų. Ši nuostata išreiškia institucinės pusiausvyros principą, būdingą Sąjungos institucinei struktūrai, pagal kurį kiekviena institucija vykdo savo įgaliojimus, paisydama kitų institucijų įgaliojimų (2015 m. balandžio 14 d. Sprendimo Taryba / Komisija, C‑409/13, EU:C:2015:217, 64 punktas ir 2022 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Komisija / Taryba (Prisijungimas prie Ženevos akto), C‑24/20, EU:C:2022:911, 83 punktas).

63      Be to, ESS 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sąjungos institucijos tarpusavyje bendradarbiauja lojaliai.

64      Šiuo atveju Tarybos įgaliojimai, svarbūs nagrinėjant pirmojo pagrindo pirmą dalį, visų pirma apima ESS 16 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje, pagal kurį šiai institucijai pavedamos „politikos formavimo ir koordinavimo funkcij[o]s laik[antis] Sutartyse nustatytų sąlygų“, numatytą įgaliojimą, ir ESS 16 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje, pagal kurią Užsienio reikalų taryba, „vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs“, numatytą įgaliojimą.

65      Atliekant šią analizę reikšmingi Komisijos įgaliojimai įtvirtinti ESS 17 straipsnio 1 dalies pirmame, penktame ir šeštame sakiniuose. Šiuose sakiniuose atitinkamai numatyta, kad Komisija „remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu“, „atlieka koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas Sutartyse nustatytomis sąlygomis“ ir „užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose“, išskyrus, kiek tai susiję su šia kompetencija, BUSP ir „kitus Sutartyse numatytus atvejus“.

66      Remiantis šiuo įgaliojimų padalijimu, kaip, beje, patvirtinta SESV 218 straipsnio 2 ir 5 dalyse, įgaliojimus Sąjungos vardu pasirašyti tarptautinį susitarimą turi suteikti Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu. Sprendimas dėl to, ar su trečiąja šalimi reikia pasirašyti susitarimą, dėl kurio Komisija derėjosi, reiškia, kad, laikantis Europos Vadovų Tarybos apibrėžtų strateginių krypčių bei Sąjungos atstovavimo išorės santykiuose principų ir tikslų, reikia įvertinti jos interesus palaikant santykius su ta trečiąja šalimi ir derinti skirtingus interesus, kylančius dėl šių santykių. Vadinasi, toks sprendimas yra vienas iš veiksmų, kuriais formuojama Sąjungos politika ir rengiami jos išorės veiksmai, kaip tai suprantama pagal ESS 16 straipsnio 1 dalies antrą sakinį ir 6 dalies trečią pastraipą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Taryba / Komisija, C‑660/13, EU:C:2016:616, 39 ir 40 punktus).

67      Vis dėlto sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai pasirašyti tarptautinį susitarimą, neapima vėlesnio veiksmo, kurį sudaro pats šio susitarimo pasirašymas. Gavus leidimą, pasirašoma turi būti atlikus visus šiuo tikslu būtinus veiksmus, visų pirma susijusius su atitinkama trečiąja šalimi. Vienas iš šių veiksmų – įgaliojamųjų raštų, kuriuose paskirtas asmuo ar asmenys, įgalioti pasirašyti susitarimą Sąjungos vardu, išdavimas.

68      Siekiant nustatyti, kuri institucija pagal Sąjungos teisę yra kompetentinga paskirti tarptautinį susitarimą pasirašantį asmenį, reikia remtis pagrindiniu tokio paskyrimo požymiu – vieno ar kelių asmenų įgaliojimu Sąjungos vardu veikti atitinkamos trečiosios šalies atžvilgiu.

69      Šiuo klausimu reikia pažymėti, viena vertus, kad dėl tokio paskyrimo nereikia atlikti vertinimo, susijusio su Sąjungos „politikos formavimo“ ar jos „koordinavimo“ funkcijomis arba „išorės veiksmų rengimu“, kaip tai suprantama pagal ESS 16 straipsnio 1 ir 6 dalis. Žinoma, jis yra atliekamas Tarybai priėmus sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pasirašyti susitarimą, tačiau jis nėra susijęs su politiniu vertinimu, kuris yra tokio sprendimo, kuriuo ši institucija pritarė teisiniams padariniams, kurių turės pasirašymas pagal atitinkamas tarptautinės teisės normas, pagrindas.

70      Pastaruoju klausimu reikia pažymėti, kad, nepaisant to, koks asmuo būtų paskirtas pasirašančiu asmeniu pagal Sąjungos teisės normas, pasirašymo teisiniai padariniai, įskaitant pareigą, nurodytą, be kita ko, Vienos konvencijos 18 straipsnyje, susilaikyti nuo veiksmų, kurie pažeistų sutarties objektą ir tikslą, bus tokie patys ir įpareigos Sąjungą kaip tarptautinės teisės subjektą.

71      Kita vertus, dėl to, ar pasirašančio asmens paskyrimas yra veiksmas, kuris „užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose“, kaip tai suprantama pagal ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštą sakinį, reikia pažymėti, kad pagal savo įprastą reikšmę teisinė sąvoka „atstovavimas“ reiškia, kad subjekto vardu santykiuose su trečiuoju asmeniu atliekamas veiksmas, o jis, kaip savo išvados 50 punkte pažymėjo generalinė advokatė, gali būti to subjekto ketinimų pareiškimas šio trečiojo asmens atžvilgiu.

72      Tai, kad šiuo tikslu paskirtas asmuo Sąjungos vardu pasirašo tarptautinį susitarimą, kaip tik ir išreiškia Sąjungos ketinimus, kaip juos apibrėžė Taryba, trečiosios šalies, su kuria dėl šio susitarimo buvo deramasi, atžvilgiu.

73      Taigi, ESS 17 straipsnio 1 dalies šešto sakinio, pagal kurį Komisija „užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose“, formuluote siekiama įtvirtinti, kad šia nuostata Komisijai suteikiami įgaliojimai, Tarybai priėmus sprendimą leisti Sąjungos vardu pasirašyti tarptautinį susitarimą, ne BUSP rėmuose ir jei Sutartyse šiuo klausimu nenumatytas kitoks įgaliojimų paskirstymas, imtis bet kokių veiksmų, kuriais užtikrinamas toks pasirašymas.

74      Šis pažodinis ESS 17 straipsnio 1 dalies šešto sakinio aiškinimas atitinka tarptautinę paprotinę teisę.

75      Kiek tai susiję su tarptautinių susitarimų pasirašymu, iš tarptautinės paprotinės teisės, kodifikuotos, be kita ko, Vienos konvencijos 2 straipsnio 1 dalies c punkte ir 7 straipsnio 1 dalies a punkte, matyti, kad bet koks asmuo, valstybės kompetentingos valdžios institucijos ar kompetentingo tarptautinės organizacijos organo dokumentu paskirtas atlikti pasirašymo veiksmą, remiantis šiuo įgaliojamuoju dokumentu, turi būti laikomas atstovaujančiu tai valstybei ar tarptautinei organizacijai.

76      Tai, kad toks asmuo Sąjungos vardu pasirašo tarptautinį susitarimą, pagal tarptautinės paprotinės teisės normas yra Sąjungos „atstovavimas“.

77      Taigi, atsižvelgiant į ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštą sakinį, reikia konstatuoti, kad veiksmai, būtini tarptautiniam susitarimui pasirašyti po to, kai Taryba leido jį pasirašyti, įskaitant pasirašančio asmens paskyrimo veiksmą, srityse, kurios nesusijusios su BUSP klausimais, priklauso Komisijos kompetencijai „užtikrinti atstovavimą Sąjungai išorės santykiuose“, nebent pagal ESS ar SESV kompetencija organizuoti jo pasirašymą priskirta kitai Sąjungos institucijai. Kaip savo išvados 72 punkte pažymėjo generalinė advokatė ir kaip matyti iš pačios ESS 17 straipsnio 1 dalies šešto sakinio formuluotės, pastaroji išlyga, atsispindinti žodžių junginyje „kitus Sutartyse numatytus atvejus“, yra šioje nuostatoje įtvirtintos Komisijos kompetencijos išimtis.

78      Taryba ir ją palaikančios vyriausybės tvirtina, kad SESV 218 straipsnis, kuriame numatyta vienoda visuotinai galiojanti derybų dėl tarptautinių susitarimų, kuriuos Sąjunga kompetentinga sudaryti, jų pasirašymo ir sudarymo procedūra (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Taryba (Susitarimas su Armėnija), C‑180/20, EU:C:2021:658, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), kurio 5 dalis susijusi su įgaliojimu pasirašyti šiuos susitarimus, kiek tai susiję su pačiu pasirašymu, yra „kiti Sutartyse numatyti atvejai“, apie kuriuos kalbama ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštame sakinyje.

79      Vis dėlto reikia pažymėti, kad, priešingai nei SESV 218 straipsnio 3 dalis, kuri, kiek tai susiję su derybomis dėl tarptautinių susitarimų, Tarybai suteikia kompetenciją ne tik įgalioti pradėti derybas, bet ir paskirti derybininką ar Sąjungos derybų grupės vadovą, SESV 218 straipsnio 5 dalyje minima Tarybos kompetencija įgalioti pasirašyti ir laikinai taikyti tarptautinį susitarimą, bet ne kompetencija paskirti jį pasirašantį asmenį. Taigi, kaip savo išvados 82–84 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, pastaroji nuostata nenukrypsta nuo ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštojo sakinio.

80      Nors, kaip pažymi Taryba ir ją palaikančios vyriausybės, visa SESV 218 straipsnyje numatyta derybų dėl tarptautinių susitarimų, jų pasirašymo ir sudarymo procedūra gali būti laikoma „kontinuumu“, vis dėlto kiekviename iš šiame straipsnyje nurodytų šios procedūros etapų kiekviena institucija, išskyrus tik aiškiai numatytas išimtis, turi įgyvendinti Sutartyse suteiktus įgaliojimus, laikydamasi šio sprendimo 62 punkte priminto institucinės pusiausvyros principo. Kiek tai susiję su tarptautinį susitarimą pasirašančio asmens paskyrimu, pažymėtina, kad SESV 218 straipsnio 5 dalyje nenumatyta Tarybos naudai kompetencijos, kurią Komisija kildina iš ESS 17 straipsnio 1 dalies šešto sakinio, išimtis.

81      Darytina išvada, kad jei Taryba įgaliojo pasirašyti tarptautinį susitarimą, kuris, kaip šioje byloje, nepatenka į BUSP taikymo sritis ar jo neapima „kiti Sutartyse numatyti atvejai“, pagal ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštą sakinį užtikrinti, kad tas susitarimas būtų pasirašytas, turi Komisija.

82      Šios išvados nepaneigia tai, kad įsigaliojus ESS ir SESV Taryba ir toliau skirdavo tarptautinius susitarimus turinčius pasirašyti asmenis ir paprastai pasirinkdavo kaip pasirašantį asmenį rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės nuolatinį atstovą Sąjungoje. Iš tiesų net suformuota praktika negali pakeisti Sutartyse įtvirtintų taisyklių, kurių institucijos privalo laikytis (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Taryba (CMR-15), C‑687/15, EU:C:2017:803, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją)

83      Galiausiai reikia pažymėti, kad pagal ESS 17 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį Komisija savo kompetenciją, susijusią su tarptautinių susitarimų pasirašymu, turi įgyvendinti Sąjungos bendrojo intereso labui. Be to, ji privalo laikytis ESS 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lojalaus bendradarbiavimo pareigos. Ši institucija taip pat turi užtikrinti, kad Tarybai priėmus sprendimą, kuriuo įgaliojama pasirašyti susitarimą, jo pasirašymas vyktų kuo greičiau ir tokiomis sąlygomis, kurios tinkamai atspindėtų to susitarimo svarbą. Maža to, iš esmės pasikeitus aplinkybėms po to, kai buvo priimtas sprendimas įgalioti pasirašyti, Komisija turi konsultuotis su Taryba, kad ši tam tikrais atvejais įgyvendindama ESS 16 straipsnio 1 ir 6 dalyse ir SESV 218 straipsnyje jai suteiktus įgaliojimus galėtų iki pasirašymo padaryti išvadas dėl šio esminio aplinkybių pasikeitimo.

84      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pritarti ieškinio pirmojo pagrindo pirmai daliai.

85      Taigi, reikia panaikinti Sprendimo 2021/1117 2 straipsnį ir pagal šią nuostatą atliktą Portugalijos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje paskyrimą asmeniu, įgaliotu pasirašyti Protokolą, nesant reikalo nagrinėti nei ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies, nei antrojo pagrindo.

 Dėl panaikintų aktų padarinių palikimo galioti

86      Pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą Teisingumo Teismas gali, jei mano esant reikalinga, nurodyti, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai turi būti laikomi galutiniais.

87      Šia teise gali būti pasinaudota teisinio saugumo sumetimais, be kita ko, kai Sąjungos akto, priimto per derybų dėl tarptautinio susitarimo, jo pasirašymo ir sudarymo procedūrą, panaikinimas gali pakenkti Sąjungos dalyvavimui sudarant atitinkamą tarptautinį susitarimą ar jį įgyvendinant, nors Sąjungos kompetencija šiuo klausimu nekelia abejonių (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Taryba (Peržiūrėtas Lisabonos susitarimas), C‑389/15, EU:C:2017:798, 81 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

88      Jei būtų panaikintas Sprendimo 2021/1117 2 straipsnis ir pagal šią nuostatą atliktas asmens, įgalioto pasirašyti Protokolą, paskyrimas nepaliekant galioti jo padarinių, kiltų abejonių dėl Protokolo pasirašymo Sąjungos vardu 2021 m. birželio 29 d., nors Sąjungos kompetencija, pasirašant jos vardu, sutikti su teisiniais padariniais, nurodytais, be kita ko, Vienos konvencijos 18 straipsnyje, ir Protokolo laikinu taikymu, nekelia abejonių, ir jos ketinimas išreikšti šį pritarimą yra aiškus, nes Taryba Sprendimo 2021/1117 1 straipsnyje įgaliojo pasirašyti Protokolą. Nors, kaip žinoma, šis leidimas buvo suteiktas su sąlyga, kad bus sudarytas Protokolas, vis dėlto reikia konstatuoti, kad jis vėliau buvo sudarytas, kaip matyti iš 2022 m. vasario 21 d. Tarybos sprendimo (ES) 2022/2066 dėl Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2021–2026 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 277, 2022, p. 103), kuriame išreikštas Sąjungos pritarimas Protokolui.

89      Vadinasi, siekiant užtikrinti teisinį saugumą, reikia nuspręsti, kad Sprendimo 2021/1117 2 straipsnio ir pagal šią nuostatą atlikto Portugalijos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje paskyrimo asmeniu, įgaliotu pasirašyti Protokolą, padariniai yra galutiniai.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

90      Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Tarybos ir ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

91      Pagal šio reglamento 140 straipsnio 1 dalį Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Nyderlandų Karalystė ir Portugalijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

92      Pagal šio reglamento 140 straipsnio 3 dalį vyriausiasis įgaliotinis taip pat padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      Panaikinti 2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo (ES) 2021/1117 dėl Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2021–2026 m.) pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo 2 straipsnį.

2.      Panaikinti pagal Sprendimo 2021/1117 2 straipsnį atliktą Portugalijos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje paskyrimą asmeniu, įgaliotu pasirašyti Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolą (2021–2026 m.).

3.      Sprendimo 2021/1117 2 straipsnio ir pagal šią nuostatą atlikto Portugalijos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje paskyrimo asmeniu, įgaliotu pasirašyti Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolą (2021–2026 m.), padariniai yra galutiniai.

4.      Taryba padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.      Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Nyderlandų Karalystė, Portugalijos Respublika ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.