—

Cruz & Companhia Lda, atstovaujamos advogados B. Lacerda, R. Freitas ir J. Freitas,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes ir M. Folgado Moreno,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Guerra e Andrade, D. Triantafyllou ir M. Afonso,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, kuriuo nustatomos išsamios eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisyklės (OL L 351, p. 1), iš dalies pakeisto 1994 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1829/94 (OL L 191, p. 5, toliau – Reglamentas Nr. 3665/87), 4 straipsnio 1 dalies ir 1985 m. liepos 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85, nustatančio bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (OL L 205, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 6 t., p. 186), iš dalies pakeisto 1993 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3403/93 (OL L 310, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 15 t., p. 221; toliau – Reglamentas Nr. 2220/85), 19 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Cruz & Companhia Lda (toliau – Cruz & Companhia) ginčą su Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas, IP (IFAP) ir Caixa Central – Caixa Central de Crédito Agrícola Mútuo, CRL (toliau – CCAM) dėl atsisakymo grąžinti banko garantiją, kuria užtikrintas eksporto išmokos avanso, sumokėto už 1995 m. vykdytą vyno eksportą, grąžinimas, ir šios banko garantijos panaudojimo.

3

1987 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 822/87 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 84, p. 1) 56 straipsnyje buvo numatyta:

„1.   Tiek, kiek reikia užtikrinti ekonomiškai svarbiam produktų [priskiriamų bendro vyno rinkų organizavimo sričiai] eksportui, atsižvelgiant į šių produktų kainą tarptautinėje prekyboje, tų produktų kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti kompensuojamas mokant eksporto grąžinamąsias išmokas. <...>

2.   Grąžinamosios išmokos visoje Bendrijoje yra tokios pat. Jos gali skirtis atsižvelgiant į paskirties vietą.

Grąžinamosios išmokos skiriamos suinteresuotajam asmeniui pateikus paraišką.

3.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima bendrąsias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo taisykles ir jų dydžio nustatymo kriterijus.

4.   Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės patvirtinamos 83 straipsnyje nustatyta tvarka.

<...>“ (Neoficialus vertimas)

4

Reglamento Nr. 822/87 71 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta:

„Fiziniai arba juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, kurie 1 straipsnyje nurodytus produktus (įskaitant vyno produktus, kaip nagrinėjami šiuo atveju) laiko versdamiesi savo profesine veikla, ypač gamintojai, išpilstytojai, perdirbėjai ir tam tikri nustatyti prekiautojai, turi pildyti įvežamų ir išvežamų produktų registrą.“ (Neoficialus vertimas)

5

Išsamias bendrąsias eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles Komisija buvo nustačiusi Reglamente Nr. 3665/87.

6

Reglamento Nr. 3665/87 trečioje, ketvirtoje ir aštuntoje konstatuojamosiose dalyse buvo numatyta:

„<...> Tarybos nustatytos bendrosios taisyklės numato, kad grąžinamosios išmokos mokamos pateikus įrodymų, jog produktai buvo eksportuoti iš Bendrijos; <...>

<...> dėl tam tikrų eksporto sandorių gali būti piktnaudžiaujama; <...> siekiant išvengti tokio piktnaudžiavimo, grąžinamoji išmoka turėtų būti mokama atsižvelgiant ne tik į tai, ar produktas buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos, bet ir į tai, ar jis buvo įvežtas į trečiąją šalį ir prireikus iš tikrųjų pateiktas į trečiosios šalies rinką;

<...>

<...> sudarant eksportuotojams geresnes sąlygas finansuoti savo sandorius, valstybės narės turėtų būti įgaliotos iš anksto sumokėti visą grąžinamosios išmokos sumą arba jos dalį, kai tik priimama eksporto ar mokėjimo deklaracija, jeigu pateikiamas užstatas, kuriuo garantuojama, kad iš anksto sumokėta suma bus grąžinta, jei vėliau paaiškėtų, jog grąžinamoji išmoka neturėjo būti sumokėta.“ (Neoficialus vertimas)

7

Remiantis Reglamento Nr. 3665/87 4 straipsnio 1 dalimi:

„Nepažeidžiant 5 ir 16 straipsnių, grąžinamoji išmoka mokama tik pateikus įrodymų, kad produktai, įrašyti į priimtas eksporto deklaracijas, iš Bendrijos muitų teritorijos per 60 dienų nuo deklaracijos priėmimo buvo išvežti nepakitusios būsenos.“ (Neoficialus vertimas)

8

Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnio pirmoje pastraipoje buvo numatyta:

„Grąžinamoji išmoka neskiriama už produktus, kurie nėra geros ir tinkamos prekinės kokybės, taip pat už produktus, skirtus vartoti žmonėms, kai jų savybės arba būklė neleidžia jų skirti vartoti žmonėms arba gerokai sumažina galimybę juos taip vartoti.“ (Neoficialus vertimas)

9

Reglamento Nr. 3665/87 18 straipsnio 1 dalies b punkte buvo nustatyta:

„Įrodant, kad muitinės importo formalumai buvo atlikti, pateikiamas vienas iš šių dokumentų, kuriuos gali pasirinkti eksportuotojas:

<...>

10

Reglamento Nr. 3665/87 2 skyriuje „Grąžinamosios išmokos avansas tiesioginio eksporto atveju“ esančiame 22 straipsnyje buvo nustatyta:

„1   Eksportuotojo prašymu valstybės narės iš anksto sumoka visą grąžinamąją išmoką arba jos dalį, kai tik priimama eksporto deklaracija, jeigu pateikiamas užstatas lygus avanso sumos ir 15 % avanso sumos sudėčiai.

Valstybės narės gali nustatyti sąlygas, taikomas paraiškoms sumokėti grąžinamosios išmokos dalies avansą.

2.   Iš anksto mokama suma apskaičiuojama pagal grąžinamosios išmokos dydį, taikomą deklaruotai pristatymo vietai, kuris tikslinamas, jei reikia, kitomis sumomis, nustatytomis Bendrijos reglamentuose.“ (Neoficialus vertimas)

11

Reglamento Nr. 3665/87 33 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„Jeigu buvo įrodyta teisė gauti grąžinamąją išmoką už produktus, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos, avansas išmokamas būsimo mokėjimo sąskaita. Jeigu už eksportuotus kiekius mokėtina išmokos suma yra didesnė nei sumokėtas avansas, skirtumas sumokamas atitinkamam asmeniui.

Jeigu už eksportuotus kiekius mokėtina išmokos suma yra mažesnė nei sumokėtas avansas ir ypač jeigu taikoma 2 dalis, kompetentinga institucija nedelsdama inicijuoja Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 29 straipsnyje numatytą procedūrą, kad ūkio subjektas grąžintų šių dviejų sumų skirtumą, padidintą 20 %.“ (Neoficialus vertimas)

12

Reglamente Nr. 2220/85 buvo įtvirtintos nuostatos, kuriomis reglamentuoti užstatai, pateiktini būtent pagal Reglamentą Nr. 822/87 arba pagal jį įgyvendinančius reglamentus.

13

Reglamento Nr. 2220/85 IV antraštinėje dalyje „Išankstiniai mokėjimai“ esančiame 19 straipsnyje buvo nustatyta:

„1.   Užstatas grąžinamas:

2.   Jeigu pasibaigia galutinis terminas, skirtas juridinei [galutinei] teisei į paskirtą sumą įrodyti, o šią teisę patvirtinantis dokumentas nepateikiamas, kompetentinga institucija nedelsdama taiko 29 straipsnyje nustatytą procedūrą.

<...>“

14

1993 m. liepos 26 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2238/93 dėl vyno produktų lydimųjų dokumentų ir panašių įrašų (OL L 200, p. 10) 1 straipsnyje buvo numatyta:

„1.   Šiame reglamente nustatytos išsamios Reglamento (EEB) Nr. 822/87 71 straipsnio taikymo vyno produktų gabenimo dokumentams taisyklės, nepažeidžiant [1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, gabenimu ir kontrole (OL L 76, p. 1)]. Jame nustatyta:

2.   Šiame reglamente taip pat nustatytos priėmimo ir išdavimo žurnalų, kuriuos vykdydami savo profesinę veiklą turi tvarkyti vyno produktus laikantys asmenys, taisyklės.“ (Neoficialus vertimas)

15

Cruz & Companhia yra komercinė bendrovė, kuri verčiasi vynų, spiritinių gėrimų ir iš jų gautų gėrimų prekyba, taip pat užsiima jų gamyba, saugojimu ir perpardavimu. Vykdydama savo veiklą ši bendrovė į Angolą eksportavo vyną kaina, kuri buvo mažesnė už tą, kurią ji būtų gavusi parduodama vyną Europos Sąjungos rinkoje.

16

1995 m. birželio mėn. Cruz & Companhia kreipėsi į Instituto Nacional de Intervenção e Garantia Agrícola (toliau – INGA) su prašymu iš anksto išmokėti grąžinamąsias išmokas. Tuo tikslu ji pateikė dokumentus, susijusius su eksporto deklaracijos priėmimu, įrodymą, kad produktai buvo išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos per 60 dienų nuo šio deklaracijos priėmimo, ir atitinkamą 1995 m. birželio 14 d. CCAM suteiktą banko garantiją 15 % didesnei nei grąžinamoji išmoka sumai.

17

1995 m. birželio 26 d.Cruz & Companhia buvo perversta išankstinė grąžinamoji išmoka.

18

Užbaigusi eksporto operaciją Cruz & Companhia pateikė su įvykdyta eksporto operacija susijusius dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras, sertifikatą, deklaraciją apie prekių sudėtį, atrinktus pavyzdžius, importo deklaracijos dokumentą.

19

Produktai buvo pristatyti į trečiąją šalį ir su jais atlikti muitinės formalumai.

20

INGA banko garantijos Cruz & Companhia niekada negrąžino.

21

Atlikusi Cruz & Companhia įvykdytų vyno eksporto operacijų teisėtumo patikrinimą INGA 2004 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą, kuriame pareikalavo, kad Cruz & Companhia per 30 dienų grąžintų kaip grąžinamąsias eksporto išmokas gautą sumą, ir nurodė, kad to nepadarius ji bus išieškota iš banko garantijos.

22

Cruz & Companhia, kuri gera valia nesumokėjo sumos, gautos kaip grąžinamosios eksporto išmokos, dėl šio 2004 m. liepos 29 d. INGA sprendimo pateikė skundą Tribunal Administrativo e Fiscal de Viseu. 2008 m. liepos 25 d. sprendimu šis teismas Cruz & Companhia skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23

Cruz & Companhia šį sprendimą apskundė Tribunal Central Administrativo do Norte. 2009 m. liepos 9 d. sprendimu šis teismas atmetė apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Tribunal Administrativo e Fiscal de Viseu sprendimą; minėtas 2009 m. liepos 9 d. sprendimas įsiteisėjo.

24

Cruz & Companhia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareiškė ieškinį IFAP, INGA teisių perėmėjai, ir CCAM, siekdama, kad būtų pripažinta, kad banko garantijos dalykas išnyko 1995 m. rugpjūčio 31 d., t. y. tą dieną, kai buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad produktai įvežti į Angolą, ir kad tokiomis aplinkybėmis banko garantijos panaudojimas buvo neteisėtas ir nesąžiningas. Be to, Cruz & Companhia pareikalavo įpareigoti CCAM nemokėti IFAP aptariamos banko garantijos ir kaip žalos atlyginimą įpareigoti IFAP sumokėti jos prašomas sumas.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme keliamas klausimas, ar buvo nustatyta galutinė teisė į sumą, skirtą kaip išankstinė išmoka, ir ar dėl to reikėjo grąžinti garantiją, kuria užtikrintas grąžinamosios išmokos avanso grąžinimas, jeigu eksportuotojas pateikė eksporto deklaracijos priėmimo patvirtinimą ir įrodymą, kad produktai buvo išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos per 60 dienų ir įvežti į trečiąją paskirties šalį, ir ar, be kita ko, reikėjo patikrinti, ar kaip grąžinamosios išmokos avansas gautos sumos turėjo būti mokamos.

26

Šiomis aplinkybėmis Tribunal da Relação de Lisboa nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

27

Savo klausimais, kurie nagrinėtini kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 2220/85 19 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad eksportuotojo užstatas, pateiktas, kad būtų užtikrintas eksporto grąžinamosios išmokos avanso grąžinimas, laikomas nebegaliojančiu, jeigu įrodyta, kad eksportuotojas pateikė su eksporto deklaracijos priėmimu susijusius dokumentus, įrodymą, kad produktai iš Sąjungos muitų teritorijos buvo išvežti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo šios deklaracijos priėmimo, ir įrodymą, kad su šiais produktais atlikti muitinės formalumai juos importavusioje trečiojoje šalyje.

28

Visų pirma reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 3665/87 22 straipsnį eksportuotojo prašymu valstybės narės iš anksto sumoka visą grąžinamąją išmoką arba jos dalį, jeigu pateikiamas užstatas.

29

Dėl šio užstato grąžinimo sąlygų reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 2220/85 IV antraštinėje dalyje „Išankstiniai mokėjimai“ esančio 19 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad užstatas grąžinamas, kai nustatoma galutinė teisė į sumą, skirtą kaip išankstinė išmoka.

30

Teisingumo Teismui pateiktose pastabose Cruz & Companhia nurodo, kad užstato tikslas – užtikrinti, kad eksportas, dėl kurio išmokėtas grąžinamosios išmokos avansas, buvo įvykdytas, kad produktas įvežtas į paskirties šalį ir pateiktas į šios šalies rinką per nustatytus terminus. Remdamasi kartu skaitomais Reglamento Nr. 3665/87 4 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalies b punktu, ji tvirtina, kad užstatas turi būti grąžintas, jeigu eksportuotojas pateikia muitinės formalumų atlikimo pažymą, nes nuo to momento nustatoma galutinė teisė į sumą, skirtą kaip išankstinė išmoka.

31

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad iš Reglamento Nr. 3665/87 4 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad grąžinamoji išmoka mokama tik pateikus įrodymų, kad produktai, įrašyti į priimtas eksporto deklaracijas, iš Sąjungos muitų teritorijos ne vėliau kaip per 60 dienų nuo deklaracijos priėmimo buvo išvežti nepakitusios būsenos.

32

Šioje nuostatoje visiškai neminima galutinė teisė į sumą, skirtą kaip tokia išankstinė išmoka.

33

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 3665/87 šešioliktos konstatuojamosios dalies, pagal šio reglamento 22 straipsnį pateikiant užstatą garantuojama, kad iš anksto sumokėta suma bus grąžinta, jei vėliau paaiškėtų, jog grąžinamoji išmoka neturėjo būti sumokėta.

34

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad minėto reglamento 13 straipsnyje numatyta, jog grąžinamoji išmoka neskiriama už produktus, kurie nėra „geros ir tinkamos prekinės kokybės“, taip pat už produktus, skirtus vartoti žmonėms, kai jų savybės arba būklė neleidžia jų skirti vartoti žmonėms arba gerokai sumažina galimybę juos taip vartoti.

35

Kalbant apie „gerą ir tinkamą prekinę kokybę“, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnis yra šio reglamento II antraštinės dalies „Eksportas į trečiąsias šalis“ 1 skyriuje „Teisė į grąžinamąją išmoką“, o tai rodo, kad „gera ir tinkama prekinė (eksportuojamo produkto) kokybė“ yra viena iš privalomų materialinių išmokų skyrimo sąlygų (žr. Sprendimo Fleisch‑Winter, C‑309/04, EU:C:2005:732, 28 punktą).

36

Iš šio 13 straipsnio matyti, kad valstybės narės turi patikrinti, ar į trečiąsias šalis eksportuojami produktai yra geros ir tinkamos prekinės kokybės (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑54/95, EU:C:1999:11, 49 punktą).

37

Šiose rašytinėse pastabose Portugalijos vyriausybė tvirtina, kad atlikus Cruz & Companhia veiklos patikrinimą buvo nustatyta, kad ši eksportuotoja neturėjo specialiuose teisės aktuose numatytų privalomų registracijos žurnalų.

38

Šiuo tikslu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 822/87 71 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fiziniai arba juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, kurie šio reglamento 1 straipsnyje nurodytus vyno produktus laiko versdamiesi savo profesine veikla, ypač gamintojai, išpilstytojai, perdirbėjai ir tam tikri nustatyti prekiautojai, turi pildyti įvežamų ir išvežamų produktų registrą.

39

Be to, iš Reglamento Nr. 2238/93 1 straipsnio 1 dalies matyti, kad jame nustatytos išsamios Reglamento Nr. 822/87 71 straipsnio taikymo vyno produktų gabenimo dokumentams taisyklės.

40

Reikia pažymėti, kad jeigu eksportuotojas nevykdė pareigos pildyti registracijos žurnalų pagal reglamentus Nr. 822/87 ir 2238/93, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, valstybės narės netenka galimybės patikrinti, ar į trečiąsias šalis eksportuojami produktai yra geros ir tinkamos prekinės kokybės pagal Reglamento Nr. 3665/87, ir taip patikrinti, ar įvykdytos su eksporto grąžinamųjų išmokų išankstinio mokėjimo sistema susijusios sąlygos.

41

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad būtent eksportuotojui tenka atsakomybė už pareigų, susijusių su eksporto grąžinamųjų išmokų išankstinio išmokėjimo sistema, nesilaikymą (žr. dėl Reglamento Nr. 3665/87 33 straipsnio 1 dalies antros pastraipos išaiškinimo Sprendimo Groupe Limagrain Holding, C‑402/10, EU:C:2011:704, 52 punktą).

42

Taigi į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2220/85 19 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad eksportuotojo užstatas, pateiktas, kad būtų užtikrintas eksporto grąžinamosios išmokos avanso grąžinimas, neturi būti laikomas nebegaliojančiu, net jei nustatyta, kad eksportuotojas pateikė su eksporto deklaracijos priėmimu susijusius dokumentus, įrodymą, kad produktai iš Sąjungos muitų teritorijos buvo išvežti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo šios deklaracijos priėmimo, ir įrodymą, kad su šiais produktais atlikti muitinės formalumai juos importavusioje trečiojoje šalyje, jeigu kitos grąžinamosios išmokos suteikimo sąlygos, būtent Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnyje numatyta eksportuojamų produktų geros ir tinkamos prekinės kokybės sąlyga, netenkinamos.

43

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

1985 m. liepos 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85, nustatančio bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams, iš dalies pakeisto 1993 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3403/93, 19 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad eksportuotojo užstatas, pateiktas, kad būtų užtikrintas eksporto grąžinamosios išmokos avanso grąžinimas, neturi būti laikomas nebegaliojančiu, net jei nustatyta, kad eksportuotojas pateikė su eksporto deklaracijos priėmimu susijusius dokumentus, įrodymą, kad produktai iš Europos Sąjungos muitų teritorijos buvo išvežti per 60 dienų nuo šios deklaracijos priėmimo, ir įrodymą, kad su šiais produktais atlikti muitinės formalumai juos importuojančioje trečiojoje šalyje, jeigu kitos grąžinamosios išmokos suteikimo sąlygos, būtent 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, kuriuo nustatomos išsamios eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisyklės, iš dalies pakeisto 1994 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1829/94, 13 straipsnyje numatyta eksportuojamų produktų geros ir tinkamos prekinės kokybės sąlyga, netenkinamos.