Šalys
Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis

Šalys

Byloje C‑158/06

dėl College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) 2006 m. kovo 16 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2006 m. kovo 23 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą

Stichting ROM-projecten

prieš

Staatssecretaris van Economische Zaken ,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro penktosios kolegijos pirmininkas R. Schintgen, einantis pirmosios kolegijos pirmininko pareigas, teisėjai A. Tizzano, A. Borg Barthet, M. Ilešič (pranešėjas) ir E. Levits,

generalinis advokatas J. Mazák,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. vasario 1 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

– Stichting ROM-projecten , atstovaujamos advocaat J. Roeleveld,

– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. ten Dam,

– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos L. Flynn ir A. Weimar,

susipažinęs su 2007 m. kovo 29 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

Sprendimo motyvai

1. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1995 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimo C(95) 1753 dėl išmokų iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) vykdomajai programai pagal Bendrijos MVĮ iniciatyvą, skirtų 1 ir 2 tiksluose numatytoms sritims Nyderlanduose (toliau – sprendimas dėl skyrimo), 6 straipsnio ir EB 249 straipsnio išaiškinimu.

2. Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp pagal Nyderlandų teisę įsteigtos organizacijos Stichting ROM-projecten (toliau – ROM-projecten ) ir Staatssecretaris van Economische Zaken (Ekonomikos reikalų valstybės sekretorius, toliau – valstybės sekretorius) dėl finansinės paramos, skirtos pagal Bendrijos iniciatyvą mažoms ir vidutinėms įmonėms, nutraukimo ir prašymo ją grąžinti.

Teisinis pagrindas

3. 1994 m. liepos 1 d. Europos Bendrijų Komisija paskelbė pranešimą valstybėms narėms, nustatantį gaires veiksmų programoms arba visuotinėms dotacijoms, kurioms valstybės narės kviečiamos teikti paraiškas pagal Bendrijos iniciatyvą dėl mažų ir vidutinių įmonių pritaikymo vienai rinkai (OL C 180, p. 10).

4. Sprendimas dėl skyrimo numato:

„1 straipsnis

Patvirtinama laikotarpiui nuo 1994 m. lapkričio 30 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. priimta Nyderlandų veiksmų programa MVĮ, aprašyta prieduose, kuri bendrai apima visas daugiametes priemones, pagal Bendrijos MVĮ iniciatyvą skirtas 1 ir 2 tiksluose numatytoms sritims Nyderlanduose.

< … >

6 straipsnis

Bendrijos parama susijusi su atitinkamas valstybes nares teisiškai įpareigojančių veiksmų, kuriuos apima ši programa ir kuriems vėliausiai iki 1999 m. gruodžio 31 d. specialiai bus skirtos būtinos finansinės priemonės, išlaidomis. Nustatytas terminas iki kurio reikia atsižvelgti į šių veiksmų išlaidas yra 2001 m. gruodžio 31 diena.

< … >

9 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Nyderlandų Karalystei.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

5. 1999 m. rugpjūčio 31 d. laišku ROM-projecten valstybės sekretoriaus paprašė skirti paramą pagal veiksmų programą MVĮ Nyderlanduose projektui „Kenniskaart Medische Technologie en Life Sciences“ (medicinos technologijų pažinimo žinynas ir gyvosios gamtos mokslai).

6. 1999 m. gruodžio 29 d. sprendimu valstybės sekretorius pagal šią programą patvirtino ne didesnę kaip 200 000 NLG paramą ROM-projecten . Be kitų sąlygų, buvo numatyta, kad šis projektas turi būti įgyvendintas iki 2000 m. gruodžio 31 d. ir kad nebus atsižvelgta į išlaidas, patirtas iki 2000 m. sausio 1 d. ir po tų pačių metų gruodžio 31 dienos.

7. ROM-projecten prašymu valstybės sekretorius 2000 m. ir 2001 m. jai sumokėjo 80 000 NLG avansą.

8. 2002 m. liepos 11 d. sprendimu valstybės sekretorius pranešė ROM-projecten , kad ji nesilaikė sprendimo dėl skyrimo 6 straipsnyje nustatytos sąlygos, jog paramos gavėjas turi prisiimti įsipareigojimus ne vėliau kaip 1999 m. gruodžio 31 d. (toliau – sąlyga dėl termino). Į valstybės sekretoriaus Komisijai pateiktą klausimą, ar todėl parama turi būti sumažinta iki nulio, pastarosios tarnybos neoficialiai atsakė neigiamai. Laukdamas oficialaus Komisijos pozicijos patvirtinimo, valstybės sekretorius, nepažeisdamas visų reikalavimų, nustatė 69 788 NLG paramą. Jis taip pat nurodė ROM-projecten grąžinti 90 212 NLG sumą.

9. 2003 m. vasario 27 d. sprendimu valstybės sekretorius sumažino paramą iki nulio ir nurodė ROM-projecten grąžinti 69 788 NLG sumą motyvuodamas, kad, Komisijos tvirtinimu, paramos gavėjas turėjo prisiimti įsipareigojimus vėliausiai 1999 m. gruodžio 31 dieną.

10. 2003 m. gegužės 26 d. sprendimu valstybės sekretorius atmetė skundą dėl 2002 m. liepos 11 d. ir vasario 27 d. sprendimų.

11. 2004 m. sausio 23 d. sprendimu Rechtbank Roermond panaikino 2003 m. gegužės 26 d. sprendimą. Jis nurodė valstybės sekretoriui priimti naują sprendimą dėl jam pateikto skundo.

12. 2004 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu valstybės sekretorius sumažino paramą iki nulio ir nurodė grąžinti 72 604,84 eurų motyvuodamas, kad ROM-projecten nesilaikė sąlygos dėl termino.

13. ROM-projecten pareiškus ieškinį dėl šio sprendimo College van Beroep voor het bedrijfsleven , šis teismas klausia, ar valstybės sekretorius gali kaltinti ROM-projecten tuo, kad pastaroji nesilaikė šios sąlygos. Šiuo klausimu jis nurodo, kad Nyderlandų teisėje tokia sąlyga gali būti taikoma subsidijos gavėjui tik tuomet, kai jis iš anksto apie ją informuojamas. Ši taisyklė išplaukia tiek iš teisinio saugumo principo, tiek iš Nyderlandų teisės aktų. Be to, šioje byloje minėtos sąlygos nėra nei valstybės sekretoriaus 1999 m. gruodžio 29 d. sprendime, nei prie jo pridėtose sąlygose. Jos taip nėra prašymo dėl paramos paraiškoje nei prie jos pridėtose instrukcijose.

14. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant tik į Nyderlandų teisę, sąlyga dėl termino negali būti taikoma ROM-projecten . Tačiau jis klausia, ar ši sąlyga ROM-projecten gali būti taikoma pagal Bendrijos teisę.

15. Esant šioms aplinkybėms, College van Beroep voor het bedrijfsleven nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar sprendimo (dėl skyrimo) 6 straipsnis yra besąlyginis ir pakankamai tikslus, kad jį būtų galima tiesiogiai taikyti nacionalinėje teisėje?

2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas:

Ar EB 249 straipsnis turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad šio sprendimo 6 straipsnis tiesiogiai įpareigoja asmenį, galutinį naudos gavėją, ne vėliau kaip iki 1999 m. gruodžio 31 d. imtis privalomų teisinių priemonių ir konkrečiai rezervuoti būtinas lėšas?

3. Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas:

Ar atsižvelgiant į Bendrijos teisės principus (valstybių narių pareiga imtis reikiamų priemonių išieškoti prarastas lėšas pažeidimo atveju) palieka valstybėms narėms galimybę susilaikyti nuo išieškojimo pažeidus nuostatą, jei atitinkamas subsidijos gavėjas apie šią nuostatą nežinojo ir dėl šio nežinojimo jo negalima kaltinti?“

Dėl prejudicinių klausimų

Pirminės pastabos

16. Vykstant EB 234 straipsnyje įtvirtintai nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrai, pastarasis teismas nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris jam leistų išspręsti nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (žr. 2006 m. kovo 23 d. Sprendimo FCE Bank , C‑210/04, Rink. p. I‑2803, 21 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

17. Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas trečiąjį klausimą pateikė papildomai, tai yra, jei pirmiausia išnagrinėjus pirmąjį ir antrąjį klausimus į juos būtų atsakyta teigiamai.

18. Reikia konstatuoti, kad trečiasis klausimas taip pat gali būti nagrinėjamas atskirai ir kad pateikus į jį teigiamą atsakymą, pirmasis ir antrasis klausimai nebetenka reikšmės. Iš tiesų darant prielaidą, kad paramos skyrimo sąlygos, tarp kurių sąlyga dėl termino, turi būti laikomos bet kuriuo atveju netaikytinos galutiniam gavėjui dėl to, kad jis nebuvo su jomis supažindintas, nereikėtų nagrinėti, ar ši sąlyga dėl termino yra besąlyginė, pakankamai tiksli ir ar ji gali tiesiogiai nustatyti pareigas šiam gavėjui.

19. Taigi pirmiausia reikia išnagrinėti trečiąjį klausimą ir taip jį performuluoti:

„Jeigu finansinės paramos, kurią Bendrija suteikė valstybei narei, skyrimo sąlygos yra nurodytos sprendime dėl skyrimo, tačiau ši valstybė narė nei jų paskelbė, nei apie jas informavo galutinį paramos gavėją, ar Bendrijos teisė draudžia taikyti teisinio saugumo principą tam, kad iš šio gavėjo nebūtų išieškomos neteisėtai sumokėtos sumos?“

Dėl trečiojo klausimo

Teisingumo Teismui pateiktos pastabos

20. ROM-projecten tvirtina, kad ji nežinojo apie sprendimo dėl skyrimo 6 straipsnį ir kad ji negali būti kaltinama dėl šio nežinojimo. Todėl dėl teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų negalima grąžinti jos gautos finansinės paramos. Bendrijos teisė nedraudžia taikyti šių principų siekiant, kad nebūtų vykdomas išieškojimas, jeigu atsižvelgiama į Bendrijos interesą bei yra nustatytas gavėjo sąžiningumas.

21. Nyderlandų vyriausybė pabrėžia, kad asmenys turi išmanyti Bendrijos teisę ir kad jie turi numatyti jos taikymą. Iš to darytina išvada, kad sąlyga dėl termino neturi būti taikoma ROM-projecten , jeigu ji apie ją nebuvo informuota.

22. Komisija taip pat mano, kad sąlyga dėl termino neturi būti taikoma ROM-projecten . Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui konstatavus, kad šios sąlygos ROM-projecten nežinojo ir kad ji dėl to neturi būti kaltinama, pažymėtina, kad dėl teisinio saugumo principo jai negalima taikyti šios sąlygos.

Teisingumo Teismo atsakymas

23. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad ginčus, susijusius su neteisėtai sumokėtų sumų grąžinimu pagal Bendrijos teisę, nesant Bendrijos nuostatų, turi nagrinėti nacionaliniai teismai pagal savo nacionalinę teisę ir nepažeisdami Bendrijos teisės apribojimų ta prasme, kad dėl nacionalinėje teisėje numatytų taisyklių praktiškai būtų neįmanoma ar per daug sunku išieškoti neteisėtą pagalbą ir kad nacionalinės teisės aktai turi būti taikomi nediskriminuojant, palyginti su panašiems nacionaliniams ginčams spręsti taikomomis procedūromis (1983 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Deutsche Milchkontor ir kt ., 205/82–215/82, Rink. p. 2633, 19 punktas; 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimo Steff-Houlberg Export ir kt ., C‑366/95, Rink. p. I‑2661, 15 punktas ir 2002 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Huber , C‑336/00, Rink. p. I‑7699, 55 punktas).

24. Be to, Bendrijos teisei neprieštarauja tai, kad nacionalinė teisė administracinių aktų panaikinimo ir viešosios administracijos neteisėtai sumokėtos finansinės paramos srityje tuo pačiu metu atsižvelgia į teisėtumo principą bei teisinio saugumo principą, nes pastarasis yra Bendrijos teisės sistemos dalis (minėto sprendimo Deutsche Milchkontor ir kt ., 30 punktas; 2001 m. spalio 9 d. Sprendimo Flemmer ir kt ., C‑80/99–C‑82/99, Rink. p. I‑7211, 60 punktas ir minėto sprendimo Huber 56 punktas).

25. Šis teisinio saugumo principas reikalauja, kad Bendrijos teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti jais nustatytų pareigų turinį(1998 m. spalio 1 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Komisiją , C‑209/96, Rink. p. I‑5655, 35 punktas; 2003 m. gegužės 20 d. Sprendimo Consorzio del Prosciutto di Parma ir Salumificio S. Rita , C‑108/01, Rink. p. I‑5121, 89 punktas ir 2006 m. vasario 21 d. Sprendimo Halifax ir kt ., C‑255/02, Rink. p. I‑1609, 72 punktas). Teisės subjektai turi aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai imtis veiksmų (1996 m. vasario 13 d. Sprendimo Van Es Douane Agenten , C‑143/93, Rink. p. I‑431, 27 punktas ir 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Koninklijke Coöperatie Cosun , C‑248/04, Rink. p. I‑10211, 79 punktas).

26. Šis teisinio saugumo reikalavimas taikomas ypač griežtai, kai kalbama apie teisės aktą, galintį turėti finansinių pasekmių (2006 m. kovo 16 d. Sprendimo Emsland-Stärke , C‑94/05, Rink. p. I‑2619, 43 punktas ir minėto sprendimo Koninklijke Coöperatie Cosun 79 punktas).

27. Šioje byloje, kaip matyti iš sprendimo dėl skyrimo 9 straipsnio, pirma, Nyderlandų Karalystė yra vienintelė šio sprendimo adresatė. Be to, nepaisant fakto, kad šis sprendimas nebuvo paskelbtas ir kad tik Nyderlandų valdžios institucijos apie jį žinojo, jos neinformavo ROM-projecten apie jame numatytas skyrimo sąlygas.

28. Taip pat sprendime dėl skyrimo nusprendęs suteikti paramą ROM-projecten 1999 m. gruodžio 29 d., tai yra likus vos dviem dienoms iki šio sprendimo 6 straipsnyje numatyto termino pabaigos, ir ROM-projecten neinformavęs apie šį terminą, valstybės sekretorius sukūrė situaciją, kuriai esant skyrimo sąlygų nesilaikymas buvo beveik neišvengiamas.

29. Reikia konstatuoti, kad tokiomis aplinkybėmis galutinis Bendrijos finansinės paramos gavėjas negali aiškiai sužinoti savo teisių ir pareigų bei atitinkamai imtis veiksmų.

30. Kaip ir ROM-projecten , Nyderlandų vyriausybė ir Komisija tvirtina, kad tokioje situacijoje, kurioje galutinis gavėjas nežino apie sprendime dėl skyrimo numatytas sąlygas, teisinio saugumo principas draudžia, kad šios sąlygos būtų taikomos šiam gavėjui.

31. Tačiau šis gavėjas paramos nutraukimą ir reikalavimą grąžinti gali ginčyti tik tuomet, jeigu jis sąžiningai manė, kad finansinė parama naudojama teisėtai. Nacionalinis teismas turi išnagrinėti, ar ši sąlyga įvykdyta (šiuo klausimu žr. 1998 m. liepos 16 d. Sprendimo Oelmühle et Schmidt Söhne , C‑298/96, Rink. p. I‑4767, 29 punktą ir minėto sprendimo Huber 58 punktą).

32. Galiausiai reikia priminti, kad jei dėl teisinio saugumo principo negali būti reikalaujama, jog Bendrijos finansinės paramos gavėjas ją grąžintų, sugrąžinant šią paramą vis dėlto reikia atsižvelgti į Bendrijos interesą (minėto sprendimo Huber 57 punktas).

33. Tokioje situacijoje, kuri aprašyta pagrindinėje byloje, kai gavėjas negrąžina paramos dėl nacionalinių valdžios institucijų aplaidumo, iš EB 10 straipsnyje numatyto bendradarbiavimo principo matyti, jog atitinkama valstybė narė gali būti finansiškai atsakinga už negrąžintas sumas, siekiant, kad Bendrijos teisė susigrąžinti paramos sumą taptų veiksminga.

34. Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: jeigu finansinės paramos, kurią Bendrija suteikė valstybei narei, skyrimo sąlygos yra nurodytos sprendime dėl skyrimo, tačiau ši valstybė narė jų nepaskelbė ir neinformavo apie jas galutinio paramos gavėjo, Bendrijos teisė nedraudžia taikyti teisinio saugumo principo tam, kad šis gavėjas galėtų negrąžinti neteisėtai sumokėtų sumų, jeigu įrodoma, kad šis gavėjas yra sąžiningas. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė gali būti finansiškai atsakinga už negrąžintas sumas, siekiant, kad Bendrijos teisė susigrąžinti paramos sumą taptų veiksminga.

Dėl pirmojo ir antrojo klausimų

35. Atsižvelgiant į trečiojo klausimo atsakymą, nereikia atsakyti į klausimą, ar sąlyga dėl termino yra besąlyginė ir pakankamai konkreti, kad ją būtų galima tiesiogiai taikyti nacionalinėje teisėje, nei to, ar ši sąlyga gali tiesiogiai nustatyti pareigas galutiniam finansinės paramos gavėjui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

Jeigu finansinės paramos, kurią Bendrija suteikė valstybei narei, skyrimo sąlygos yra nurodytos sprendime dėl skyrimo, tačiau ši valstybė narė jų nepaskelbė ir neinformavo apie jas galutinio paramos gavėjo, Bendrijos teisė nedraudžia taikyti teisinio saugumo principo tam, kad šis gavėjas galėtų negrąžinti neteisėtai sumokėtų sumų, jeigu įrodoma, kad šis gavėjas yra sąžiningas. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė gali būti finansiškai atsakinga už negrąžintas sumas, siekiant, kad Bendrijos teisė susigrąžinti paramos sumą taptų veiksminga.