EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010IP0484

Reklamos poveikis vartotojų elgsenai 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai (2010/2052(INI))

OL C 169E, 2012 6 15, p. 58–65 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/58


2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis
Reklamos poveikis vartotojų elgsenai

P7_TA(2010)0484

2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai (2010/2052(INI))

2012/C 169 E/08

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (1),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (2),

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (3),

atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“) (4),

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 straipsnį (teisė į privatų ir šeimos gyvenimą) ir 8 straipsnį (asmens duomenų apsauga),

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (5),

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (6),

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (7),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos (8),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (9),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo (10),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (11),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei (12),

atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena. Antrasis Vartotojų rinkų suvestinės leidimas“ (COM(2009)0025) ir į kartu pateiktą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Antrasis vartotojų rinkų rezultatų suvestinės leidimas“ (SEC(2009)0076),

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. Nacionalinė vartotojų vidaus rinka. Mažmeninės vidaus rinkos integracijos stebėsena ir vartotojų padėties valstybėse narėse palyginimas“ (SEC(2010)0385),

atsižvelgdamas į vartotojų apsaugos vidaus rinkoje ataskaitą, kurią 2008 m. spalio mėn. paskelbė Komisija (specialus Eurobarometro tyrimas Nr. 298),

atsižvelgdamas į analitinę požiūrio į tarpvalstybinę prekybą ir vartotojų apsaugą ataskaitą, kurią 2008 m. spalio mėn. paskelbė Komisija (greitasis Eurobarometro tyrimas Nr. 282),

atsižvelgdamas į komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ (COM(2007)0833),

atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo (SEC(2009)1666),

atsižvelgdamas į 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2010 m. birželio 22 d. priimtą nuomonę 2/2010 dėl elgesiu grindžiamos reklamos internete,

atsižvelgdamas į 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2009 m. birželio 12 d. priimtą nuomonę 5/2009 dėl interneto socialinių tinklų,

atsižvelgdamas į Prancūzijos nacionalinės informacinių technologijų ir pilietinių laisvių komisijos (pranc. CNIL) 2009 m. vasario 5 d. komunikatą „Tikslinė reklama internete“,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7-0338/2010),

A.

kadangi reklama padeda skatinti konkurenciją ir konkurencingumą, gali padėti apriboti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir skatina inovacijas vidaus rinkoje ir šiuo požiūriu naudinga vartotojams, visų pirma todėl, kad dėl jos didėja pasirinkimas, mažėja kainos ir suteikiama informacija apie naujus produktus,

B.

kadangi reklama yra svarbus ir dažnai pagrindinis kai kurių dinamiškų ir konkurencingų žiniasklaidos priemonių finansavimo šaltinis, taigi ji aktyviai prisideda prie to, kad Europos spauda būtų įvairi ir nepriklausoma,

C.

kadangi kai kurie reklamos būdai visgi gali turėti ir neigiamo poveikio vidaus rinkai ir vartotojams (nesąžininga veikla, brovimasis į viešąją ir privačiąją erdves, tikslinė auditorija, įėjimo į rinką kliūtys ir vidaus rinkos iškraipymas),

D.

kadangi reklamos srityje vis dar reikia kovoti su nesąžininga komercine veikla, nes iš specialiojo Eurobarometro tyrimo 29 rezultatų matyti, kad tokių atvejų dar pasitaiko nemažai,

E.

kadangi reklamos srityje svarbus komunikacijos priemonių raidos poveikis, ypač interneto, socialinių tinklų, forumų ir tinklaraščių plėtra, didėjantis naudotojų mobilumas ir spartus skaitmeninių produktų gausėjimas,

F.

kadangi atsižvelgiant į vartotojų nuovargį dėl reklaminės informacijos gausėjimo šiuo metu randasi pagunda naudoti naujas ryšių technologijas siekiant platinti komercinę informaciją net ir tada, kai ji aiškiai neapibrėžiama kaip tokia informacija, taigi gali suklaidinti vartotojus,

G.

kadangi dėl naujų reklamos internetu ir per mobiliuosius įrenginius būdų kyla įvairių problemų, kurias reikia spręsti siekiant išlaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygį,

H.

kadangi internetinė reklama atlieka svarbų ekonominį vaidmenį, ypač finansuojant nemokamas paslaugas, ir kadangi ji, atsižvelgiant į rodiklius, išaugo,

I.

kadangi tai, jog kuriama tariamai interneto naudotojų interesams pritaikyta tikslinė reklama (kontekstinė, pritaikytoji, grindžiama vartotojų elgesiu), yra rimtas privatumo pažeidimas, kai ji grindžiama asmenų veiksmų internete sekimu (slapukai, asmens charakteristikos sudarymas, geografinės vietos nustatymas), ir dėl jos nebuvo gautas savanoriškas ir aiškus vartotojų sutikimas,

J.

kadangi reklaminių žinučių kūrimas atsižvelgiant į asmeninius interesus neturi tapti įkyria reklama, kuri pažeistų teisės aktus dėl asmens duomenų ir privatumo,

K.

kadangi ypač pažeidžiamų kategorijų asmenys, kurie laikomi tokiais dėl jų protinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus ar patiklumo, pvz., vaikai, paaugliai, vyresnio amžiaus žmonės ir tam tikri asmenys, kurie yra pažeidžiami dėl savo socialinės ir finansinės padėties (pvz., turintys itin didelių skolų), turi būti ypač saugomi,

L.

kadangi reikia pripažinti, kad vis dar trūksta informacijos apie naujų, skvarbesnių ir plačiau pasklidusių formų reklamos tikslų socialinį ir psichologinį poveikį, ypač atsižvelgiant į asmenų, kurie negali sau leisti pirkti reklamuojamų prekių ir paslaugų, padėtį,

M.

kadangi dėl ypatingo tam tikrų produktų (tabako, alkoholio, vaistų ir azartinių lošimų internete) pobūdžio reikia tinkamai reguliuoti internetinę reklamą siekiant išvengti piktnaudžiavimo, priklausomybės ir klastojimo,

N.

kadangi reklama gali suteikti veiksmingą postūmį kovojant su stereotipais ir išankstiniais nusistatymais, kurie grindžiami rasizmu, seksizmu ir ksenofobija,

O.

kadangi reklama dažnai perteikia šališkas ir (arba) žeminančias nuostatas, kurios įtvirtina su lytimis susijusius stereotipinius nusistatymus, taigi kenkia lygybės strategijoms, skirtoms nelygybei šalinti,

Esamų teisės aktų ir ne teisės aktų įvertinimas

1.

mano, kad direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos – tai esminis teisinis kovos su apgaulinga ir agresyvia reklama palaikant įmonių ir vartotojų santykius pagrindas; pripažįsta, kad kol kas nėra įmanoma atlikti išsamaus vertinimo, tačiau jau dabar iškilo įvairių su įgyvendinimu ir interpretacija susijusių sunkumų (ypač atsižvelgiant į naujų skvarbesnių formų reklamą), kaip matyti iš Europos Teisingumo Teismo sprendimų, kuriuose esamos nacionalinės priemonės paskelbiamos neteisėtomis dėl to, kad jos yra griežtesnės už direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos priemones, o dėl to gali kilti abejonių dėl direktyvos veiksmingumo;

2.

pabrėžia, kad dėl skirtingo šios direktyvos aiškinimo ir įgyvendinimo valstybėse narėse nepasiektas norimas teisės aktų suderinimo lygis, todėl radosi teisinis netikrumas ir kenkiama tarpvalstybinei prekybai bendrojoje rinkoje;

3.

ragina Komisiją nuolat atnaujinti, paaiškinti ir sugriežtinti gaires dėl direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo ir užtikrinti, kad jos būtų išverstos į oficialiąsias ES kalbas; taip pat ragina valstybes nares kuo labiau atsižvelgti į šias gaires;

4.

palankiai vertina Komisijos ketinimą 2010 m. lapkričio mėn. baigti ir paskelbti nacionalinių priemonių, priimtų siekiant perkelti direktyvą dėl nesąžiningos konkurencinės veiklos, taikytinos teismų praktikos ir kitų susijusių dokumentų duomenų bazę;

5.

primena, kad direktyvos dėl nesąžiningos veiklos taikymo sritis apima tik įmonių ir vartotojų santykius, o direktyvoje dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos nagrinėjami įmonių tarpusavio santykiai; pabrėžia, kad kai kurie subjektai nepatenka nei į direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos, nei į direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos taikymo sritį, pvz., NVO ir interesų grupės; taigi ragina Komisiją atlikti atskirus klaidinančios reklamos, kuri skiriama tų kategorijų subjektams, kuriems aiškiai netaikoma nė viena iš šių direktyvų, poveikio tyrimus; ragina valstybes nares pagerinti tarpusavio koordinavimą ir pateikti atitinkamus sprendimus dėl tų kategorijų subjektų, kuriems buvo skiriama ES tarpvalstybinė klaidinanti reklama;

6.

palankiai vertina valstybių narių koordinuotus tikrinimo veiksmus (angl. „EU sweeps“); ragina pakartotinai atlikti tokio pobūdžio veiksmus ir išplėsti jų taikymo sritį; ragina Komisiją pateikti Parlamentui koordinuotų tikrinimo veiksmų rezultatus ir prireikus parengti tolesnius veiksmus siekiant pagerinti vidaus rinką atsižvelgiant į vartotojus;

7.

ragina valstybes nares suteikti savo kompetentingoms institucijoms finansinių, žmogiškųjų ir technologinių priemonių ir išteklių, kurių reikia veiksmingai jų veiklai; primygtinai ragina Komisiją vadovaujantis bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo patirtimi ir toliau lengvinti nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą bei didinti jų kontrolės veiksmingumą;

8.

prašo Komisiją parengti nacionalinių vartotojų institucijų prievolių ir kontrolės funkcijų tyrimus ir pasidalyti geriausia patirtimi siekiant pagerinti jų darbo efektyvumą;

9.

ragina Komisiją išplėsti Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 taikymo sritį siekiant įtraukti klastojimą ir neteisėtus produktus ir paskatinti valstybes nares keistis informacija pagal šį reglamentą siekiant geriau kovoti su sukčiavimu, susijusiu su neteisėta reklama;

10.

mano, kad savireguliavimas dinamiškai, lanksčiai ir atsakingai papildo esamus teisės aktus; mano, kad valstybės narės, kurios dar neturi savireguliavimo institucijų, vadovaudamosi geriausia kitų valstybių narių patirtimi turėtų palengvinti jų įsteigimą ir (arba) jas oficialiai pripažinti;

11.

vis dėlto pabrėžia savireguliavimo, kuris bet kuriuo atveju negali pakeisti teisės aktų, ypač susijusių su vartotojų asmens duomenų apsaugos taisyklių nustatymu ir nuobaudomis, kurios taikomos, jei šių taisyklių nesilaikoma, ribas;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti nacionalinių elgesio kodeksų, susijusių su žiniasklaida ir naujosiomis informacijos ir ryšių technologijomis, įgyvendinimą; ragina valstybes nares įvertinti nacionalinių savireguliavimo institucijų veiksmingumą;

13.

pabrėžia visuomenės atsakomybę, kuri kyla dėl plataus masto skvarbios reklamos poveikio ir aprėpties, ir pažymi reklamos įmonių vaidmenį puoselėjant įmonių sąmoningumo ir atsakomybės kultūrą;

14.

skatina konsultuotis su įvairiais subjektais, dalyvaujančiais teisėkūros procese;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamomis priemonėmis užtikrinti, kad žiniasklaidos ir reklamos specialistai užtikrintų pagarbą žmogaus orumui ir kad jie priešintųsi tiesioginei ar netiesioginei diskriminacijai arba stereotipiniams vaizdams, taip pat, kad nebūtų skatinama neapykanta dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, amžiaus, religijos ar kitų įsitikinimų, seksualinės orientacijos, negalios ar socialinio statuso;

16.

ragina valstybes nares, kurios neįgyvendino Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos, tai padaryti nedelsiant; susidomėjęs laukia, kada Komisija paskelbs Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo ataskaitą, ir pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į naujų technologijų (pvz., televizijos, naudojančios IP adresą) naudojimą;

Problemos, kurios atsirado dėl interneto ir naujų technologijų plėtros

17.

smerkia tai, kad internete plėtojama paslėpta reklama, kuri nenumatyta direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos (vartotojų tarpusavio bendravimas), t. y. socialiniuose tinkluose, forumuose ar tinklaraščiuose skleidžiami komentarai, kuriuos pagal turinį sunku atskirti nuo paprastos nuomonės; mano, kad iš tikrųjų esama rizikos, jog vartotojai pasirinks neteisingai tikėdami, kad informacija, kuria jie vadovaujasi, yra iš objektyvaus šaltinio; smerkia atvejus, kai tam tikri verslo subjektai tiesiogiai ar netiesiogiai įmonių finansuoja veiksmus, kuriais skatinama platinti žinutes ar komentarus, kurias tariamai skleidžia patys vartotojai, tačiau kurios iš tikrųjų yra reklaminio ar komercinio pobūdžio žinutės, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šiuo atžvilgiu būtų tinkamai taikoma direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos;

18.

siūlo valstybėms narėms skatinti, kad forumuose būtų stebėtojai ar moderatoriai, kurie būtų atitinkamai parengti reaguoti iškilus paslėptos reklamos rizikai, ir rengti informacines kampanijas siekiant įspėti vartotojus apie šią slaptų formų reklamą;

19.

pabrėžia, kad Europos lygmens kovos su šia paslėpta reklama kampanija yra labai svarbi siekiant išvalyti rinką ir padidinti vartotojų pasitikėjimą, nes kai kuriems reklamos specialistams tai galėtų būti priemonė apeiti konkurencijos taisykles ir be jokių išlaidų dirbtinai pervertinti savo įmonę ar netgi nesąžiningai apjuodinti konkurentą;

20.

nerimauja dėl to, kad vartotojų elgesiu grindžiama reklama ir įkyrios reklamos plėtra (el. laiškų turinio skaitymas, socialinių tinklų naudojimas ir geografinės vietos nustatymas, reklamos nukreipimas) tampa įprasta praktika, o tai yra rimti vartotojų privatumo pažeidimai;

21.

pabrėžia, kad įmonės, kurios sykiu ir teikia turinį, ir vykdo reklamos veiklą, kelia riziką (duomenų, surinktų vykdant šių dviejų rūšių veiklą, galimas susimaišymas), ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų atskiriami įvairiais lygmenimis surinkti duomenys;

22.

pabrėžia, kad vartotojai privalo būti aiškiai, įskaitomai ir išsamiai informuojami apie jų duomenų rinkimą, tvarkymą ir naudojimą, ir primygtinai ragina reklamos specialistus siekti, kad būtų naudojamas standartinė vartotojams suprantama sutikimo forma; pažymi, kad šie asmens duomenys turėtų būti kaupiami ir naudojami tik vartotojams aiškiai sutikus;

23.

pabrėžia, kad vartotojas turi būti išsamiai informuojamas, kai jis priima reklamą, mainais gaudamas kainos nuolaidą taikant vartotojų elgesiu grindžiamus metodus;

24.

pabrėžia, kad į būsimus technologinius sprendimus, kurie susiję su asmens duomenis, kaip standartinį elementą reikia įtraukti privatumo aspektą; mano, kad naujų technologijų kūrėjai turi nuo pačios kūrimo proceso pradžios įtraukti duomenų saugumą ir apsaugą pagal aukščiausius standartus ir nurodyti, kad į privatumą buvo atsižvelgta projektuojant (angl. „privacy by design“);

25.

ragina Komisiją išnagrinėti įvairius būdus (susijusius arba nesusijusius su teisėkūra) ir išsiaiškinti technines galimybes siekiant Europos Sąjungos lygmeniu veiksmingai įgyvendinti šias priemones:

atlikti išsamų naujos reklaminės veiklos, vykdomos internete ir per mobiliuosius prietaisus, tyrimą; pranešti apie tyrimų rezultatus Parlamentui;

kuo skubiau uždrausti nuolat be atrankos siųsti reklamines žinutes į mobiliuosius telefonus visiems naudotojams, esantiems reklamų, kurioms skleisti naudojama Bluetooth technologija, zonoje, be išankstinio jų sutikimo;

užtikrinti, kad taikant reklamos būdus būtų paisoma privačios korespondencijos konfidencialumo principų ir šioje srityje taikomų teisės aktų; užtikrinti, kad būtų kuo skubiau uždrausta trečiosioms šalims skaityti privačių elektroninių laiškų turinį, ypač reklamos arba komerciniais tikslais;

kuo skubiau užtikrinti, kad elektroniniu paštu siunčiamoje reklamoje būtinai būtų pateikiama nuoroda, kuri leistų automatiškai atsisakyti bet kokios tolesnės reklamos;

kuo skubiau taikyti metodus, pagal kuriuos asmens veiksmų internete sekimo reklamos tikslais slapukus, kuriems reikia privalomo išankstinio, savanoriško ir aiškaus sutikimo, būtų galima atskirti nuo kitų slapukų;

užtikrinti, kad informacinių sistemų, parduodamų visuomenei, ir socialinių tinklų kūrimo paslaugų numatytieji parametrai būtų sistemingai nustatomi pagal griežčiausius duomenų apsaugos kriterijus (privatumo integravimo į sistemas principas);

pagal Europos privatumo apsaugos projekto pavyzdį sukurti ES interneto svetainių ženklinimo sistemą, pagal kurią būtų patvirtinama interneto svetainių atitiktis duomenų apsaugos teisės aktams; mano, kad šie veiksmai turi apimti išsamų poveikio vertinimą ir turi būti vengiama dubliuoti esamas ženklinimo sistemas;

bendradarbiaujant su nacionalinėmis reklamos institucijomis ir (arba) savireguliavimo institucijomis ypatingą dėmesį skirti klaidinančiai tam tikrų sektorių, pvz., maisto produktų pardavimo, farmacijos ir medicinos priežiūros, reklamai, įskaitant internetinę reklamą, nes tikėtina, kad gali būti pakenkta vartotojų sveikatai, o ne tik jų ekonominiams interesams, ir gali kilti sunkių padarinių;

persvarstyti informacinės visuomenės paslaugų ribotos atsakomybės tvarką siekiant užtikrinti, kad parduodant prekės ženklo, pateikto kaip raktinis žodis paieškos sistemoje reklamos tikslais, pavadinimą būtų reikalingas išankstinis prekės ženklo savininko sutikimas;

Pažeidžiamų grupių apsauga

26.

ragina Komisiją iki 2012 m. parengti išsamią apgaulingos ir agresyvios reklamos poveikio pažeidžiamiems vartotojams, ypač vaikams ir paaugliams, analizę ir užtikrinti tinkamą susijusių teisės aktų dėl vaikų ir paauglių apsaugos taikymą;

27.

ragina Komisiją pirmiausia atlikti išsamius tikslaus socialinio ir psichologinio reklamos poveikio tyrimus, atsižvelgiant į tai, kad plinta nauji rafinuoti būdai;

28.

pabrėžia, kad vaikai ir paaugliai priklauso ypač pažeidžiamų asmenų kategorijoms atsižvelgiant į didelį jų imlumą ir smalsumą, brandos trūkumą, silpnas galimybes apsispręsti laisva valia ir dideles galimybes juos paveikti, ypač naudojant naujas ryšių priemones ir technologijas;

29.

ragina valstybes nares skatinti didesnę pažeidžiamų vartotojų, pvz., vaikų, apsaugą, raginti žiniasklaidą apriboti vaikams skiriamą televizijos reklamą per televizijos programas, kurias daugiausiai žiūri vaikai (pvz., vaikams skirtos šviečiamosios programos, animaciniai filmai ir kt.), atsižvelgiant į tai, kad panašios priemonės jau įgyvendinamos kai kuriose valstybėse narėse;

30.

ragina nenaudoti jokių specialių vaikų pomėgių tikslinei reklamai;

31.

atkreipia dėmesį į vartotojų silpnybę mėgdžioti, dėl kurio gali atsirasti netinkamo elgesio pavyzdžių, smurto, įtampos, nusivylimo, nerimo, žalingų įpročių (rūkymas, narkotikai), valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija ir bulimija, bei psichinio stabilumo sutrikimų; ragina visus reklamos ir žiniasklaidos specialistus persvarstyti ypatingai lieknų modelių (vyrų ar moterų) reklamą siekiant išvengti žalingos informacijos, susijusios su išvaizda, kūno trūkumais, amžiumi ir svoriu, atsižvelgiant į reklamos įtaką ir poveikį vaikams ir jaunimui;

Lyčių lygybės ir žmogaus orumo užtikrinimas reklamose

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad prekiaujant ir reklamuojant būtų užtikrinama pagarba žmogaus orumui ir nebūtų diskriminuojama dėl lyties, religijos, įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

33.

laikosi nuomonės, kad reklama gali būti veiksminga priemonė siekiant paneigti stereotipus ir su jais kovojant, taip pat gali padėti kovoti su rasizmu, seksizmu ir diskriminacija, ir tai labai svarbu šiandienos daugiakultūrinėse bendruomenėse; ragina Komisiją, valstybes nares ir reklamos specialistus stiprinti mokomąją ir šviečiamąją veiklą, kaip būdą įveikti stereotipus, kovoti su diskriminacija ir skatinti lyčių lygybę, ypač nuo ankstyvo amžiaus; ypač ragina valstybes nares pradėti ir plėtoti glaudų bendradarbiavimą su esamomis rinkodaros, komunikacijos ir reklamos mokyklomis, siekiant padėti teikti tinkamą mokymą šio sektoriaus būsimai darbo jėgai;

34.

primygtinai ragina Komisiją valstybėse narėse skatinti lyginamuosius tyrimus ir dokumentaciją, susijusią su reklamos ir rinkodaros pateikiamu moterų įvaizdžiu, ir nustatyti veiksmingos ir lytims palankios reklamos gerąją praktiką;

35.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti už reklamos poveikio lyčių aspektu ir kitais aspektais vertinimą atsakingų naudotojų ir (arba) vartotojų organizacijų vaidmenį ir skatinti su jomis konsultuotis;

36.

pabrėžia, kad reklamomis dažnai perduodama įvairiais lyčių stereotipais pagrįsta diskriminuojanti ir (arba) orumą žeminanti informacija, kuri trukdo įgyvendinti lyčių lygybės strategijas; ragina Komisiją, valstybes nares, pilietinę visuomenę ir reklamines savireguliavimo institucijas glaudžiai bendradarbiauti siekiant kovoti su tokia praktika ir ypač naudoti veiksmingas priemones, kuriomis būtų užtikrinamas rinkodaros ir reklamos sąžiningumas ir pagarba žmogaus orumui;

37.

pabrėžia, kad dėl to, kad vartojimo prekių reklama yra tiesiogiai susijusi su spaudos, radijo ir televizijos žiniasklaida ir sudaro jos neatskiriamą dalį, taip pat dėl to, kad ji dėl prekių rodymo yra netiesiogiai susijusi su kino pramone ir su televizijos serialais, patikima reklama ir palankių vaidmens modelių skatinimas gali daryti teigiamą įtaką tam, kaip visuomenė suvokia vyrų ir moterų vaidmenų pasiskirstymą, kūną ir normą; skatina reklamos specialistus kurti konstruktyvesnes reklamas siekiant propaguoti teigiamą požiūrį į moterų ir vyrų vaidmenį visuomenėje, darbe, šeimoje ir įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse;

Įvairių subjektų švietimas ir informavimas

38.

pabrėžia, kad skaidrumas ir vartotojų informavimas apie reklamą yra labai svarbūs ir kad būtina skatinti vartotojus kritiškai žiūrėti į žiniasklaidą turint mintyje turinio kokybę;

39.

ragina Komisiją:

į vartotojų rinkų rezultatų suvestinę įtraukti tam tikrus papildomus su reklama susijusius rodiklius (be jau įtrauktų duomenų apie apgaulingą ar melagingą reklamą); tačiau šiuo klausimu atkreipia dėmesį į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliucijos (13) tekstą, kuriame teigiama, kad būtų naudinga nustatyti papildomus rodiklius, kai penki pagrindiniai rodikliai ir susijusi metodika bus išvystyti iki pakankamai aukšto lygio;

parengti informavimo kampanijas apie vartotojų teises reklamos srityje, ypač jų asmens duomenų naudojimo klausimu, ir plėtoti pedagogines priemones, kuriomis vartotojai būtų informuojami apie privatumo apsaugos internete būdus ir apie tai, ką jie gali padaryti, kad rastų išeitį iš padėties, kuri kenkia jų privatumui ar orumui;

parengti vaikams skirtą ES mokymo programą apie apdairų elgesį su reklama pagal Jungtinės Karalystės iniciatyvos Media Smart pavyzdį;

reikalauti į atitinkamas reklamas internete kuo skubiau įtraukti aiškiai įskaitomą įrašą „vartotojų elgesiu grindžiama reklama“ ir informacinį langą, kuriame būtų nurodoma reikiama informacija apie šią reklamą;

40.

ragina Komisiją parengti bendras gaires MVĮ, taip pat ragina valstybes nares skatinti nacionalines valdžios institucijas ir (arba) savireguliavimo institucijas teikti MVĮ konsultavimo paslaugas ir rengti informavimo kampanijas, kad MVĮ būtų supažindintos su teisės aktuose numatytomis pareigomis reklamos klausimu;

*

* *

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL L 149, 2005 6 11, p 22.

(2)  OL L 376, 2006 12 27, p 21.

(3)  OL L 95, 2010 4 15, p 1.

(4)  OL L 364, 2004 12 9, p 1.

(5)  OL L 281, 1995 11 23, p 31.

(6)  OL L 201, 2002 7 31, p 37.

(7)  OL L 178, 2000 7 17, p 1.

(8)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0046.

(9)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0051.

(10)  OL C 46 E, 2010 2 24, p 26.

(11)  OL C 16 E, 2010 2 22, p 5.

(12)  OL C 295 E, 2009 12 4, p 43.

(13)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0051.


Top