42001X0313(01)

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija

2001 m. vasario 26 d.

dėl Europos Sąjungos pajėgumų stiprinimo civilinės saugos srityje

(2001/C 82/01)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

1. ĮSITIKINĘ, kad nesibaigiančios žmonių sukeltos technologinės ir gamtinės nelaimės, veikiančios Europos Sąjungą ir valstybes, kurios nėra narės, reikalauja stiprinti ir padaryti veiksmingesnius Europos Sąjungos ir valstybių narių pajėgumus civilinės saugos srityje.

2. TIKĖDAMI, kad neapribodama valstybių narių atsakomybės, Bendrija turi skatinti, kad būtų tinkamai derinamas pasiruošimas ir prevencija, efektyviai renkama ir platinama informacija bei patirtis, koordinuojamos priemonės, kurios egzistuoja valstybės narės ir Bendrijos lygiu bei vykdomas bendradarbiavimas tarp valstybių narių, ypač kai nelaimės mastai viršija pavienių valstybių narių galimybes imtis priemonių.

PABRĖŽDAMI tai, kad Tarybos sprendimais 98/22/EB [1] ir 1999/847/EB [2] sukurtos Bendrijos veiklos programos civilinės saugos srityje, kurios buvo priimtos atsakant į ankstesnes Tarybos ir valstybių narių rezoliucijas [3], prisideda prie geresnio valstybių narių išteklių bei papildomų priemonių panaudojimo ir integracijos.

4. MANYDAMI, kad yra tinkama ankstesnes rezoliucijas papildyti šia rezoliucija, atsižvelgiant į paskutinius įvykius, įskaitant įvykius nekarinio pobūdžio krizių valdymo srityje remiantis bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bendrosiomis nuostatomis.

5. PABRĖŽIA, kad Bendrijos veiklos programų lankstumas turi palengvinti veiksmų derinimą, numatytą Bendrijos ir valstybių narių lygiu, siekiant plėtoti prioritetus civilinės saugos srityje, inter alia, per geresnę civilinės saugos tikslų integraciją į kitas politikos sritis ir veiksmus, kaip antai aplinkos apsaugą, ir turi sustiprinti civilinės saugos priemonių vaidmenį krizių valdymo civiliniuose aspektuose.

6. INFORMAVIMAS/ŠVIETIMAS/PRANEŠIMAS

Šiuo aspektu AKCENTUOJA:

a) civilinės saugos Europos Sąjungoje vade mecum, kuris, inter alia, apima nacionalinės civilinės saugos organizacijos aprašymą, tiesiogiai susijusius teisės tekstus ir avarinio planavimo metodologiją, tuo tarpu PAŽYMĖDAMI, kad jį reikia atnaujinti ir papildyti daugeliu atžvilgių;

b) Bendrijos bendrųjų nuostatų pridėtinę vertę nustatant ryšius tarp nacionalinių subjektų;

c) kad būtina aktyviau naudotis pažangiomis informacijos ir telekomunikacijų sistemomis norint padaryti prieinama naujausią informaciją, susijusią su nelaimėmis;

d) svarbą plėtojant iniciatyvas, kaip antai visuomenei ir ypač jaunimui skirtas informavimo apie civilinę saugą kampanijas ir informacijos, švietimo bei supratimo didinimo iniciatyvas, kuriomis būtų didinamas piliečių savisaugos lygis;

e) pasikeitimų asmenimis, atsakingais už civilinę saugą, pagal profesinio rengimo programas naudą, ypač modeliavimo užsiėmimų metu, bei padedant kaupti patirtį tų, kurie dirba civilinės saugos srityje;

f) kad bendradarbiavimas tarp civilinės saugos srityje veikiančių mokyklų ir nacionalinių mokymo centrų, turi aktyviau vystytis;

g) savanoriškų nevyriausybinių ir kitų privačių organizacijų, veikiančių civilinės saugos srityje, patirties vertinimo naudą, siekiant geriau pasinaudoti jų ištekliais ir padidinti jų indėlį į veiklą, susijusią su civiline sauga.

7. OPERATYVINĖ VEIKLA IR PRIEMONĖS

PABRĖŽIA:

a) pažangą, padarytą valstybių narių ir civilinės saugos organizacijų pagalbos susitarimų srityje;

b) Bendrijos operatyvinio vadovo vertę, išvardinančio nacionalines ir Bendrijos kontaktų vietas, susipažinimo su ekspertų nuomone tam tikrose intervencinėse veiklos srityse vietas, taip pat kiekvienoje valstybėje narėje esančių išteklių registrus ir pasinaudojimo šiais ištekliais procedūras ir susitarimus, kurie padeda geriau koordinuoti valstybių narių veiklą;

c) Komisijos įsteigtos nuolatinėje parengtyje esančios, visą parą veikiančios tarnybos vertę, taip pat susitarimų su Komisija dėl ekspertų komandiruočių vertę;

d) bendrojo skubaus iškvietimo telefono numerio 112 naudą, kuris buvo nustatytas 1991 m. liepos 29 d. Tarybos sprendimu 91/396/EEB dėl bendrojo Europos skubaus iškvietimo telefono numerio įdiegimo [4];

e) nuolatinio nacionalinių subjektų tinklo vaidmenį, užtikrinant Bendrijos bendradarbiavimo pastovumą ir renkant informaciją apie kiekvienoje valstybėje narėje esančią pagalbą atsitikus nelaimei;

f) svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti civilinės saugos generaliniai direktoriai ar analogiškas pareigas užimantys pareigūnai, nustatant pagrindinius prioritetus ir bendrus tikslus bei užtikrinant aukštą koordinavimo laipsnį, ypač savo reguliariuose susitikimuose.

8. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

a) PABRĖŽDAMI, kad priemonių derinimas tarptautiniu lygiu, pavyzdžiui, JTO, ESBO ir NATO lygyje, turi būti padidintas siekiant racionalizuotai naudoti išteklius susijusius su šiomis priemonėmis; pažymėdami valstybių narių ir Komisijos ketinimą imtis žygių siekiant išvengti dubliavimosi ir pasiekti kuo veiksmingesnį kompetencijos naudojimą;

b) PAŽYMI, kad ELPA šalys dalyvauja įvairiose veiklos srityse pagal Bendrijos veiklos programą;

c) SVEIKINA tai, kad 2000 m. balandžio 19 d. įsigaliojo JT/EEK Konvencija dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio;

d) PRIMYGTINAI REIKALAUJA, kad būtų tinkamai įgyvendinta 1999 m. gruodžio 9 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų posėdžiavusių taryboje rezoliucija dėl bendradarbiavimo su kandidatėmis vidurio ir rytų Europos šalimis bei Kipru civilinės saugos srityje [5], ypač kiek tai susiję su informacijos pasikeitimu tarp jų, įskaitant informaciją susijusią su veiklos vadovais. LAIKOSI NUOMONĖS, kad toks pats režimas turi būti taikomos ir kitoms valstybėms, kurios yra stojimo į Europos Sąjungą kandidatės;

e) KVIEČIA Komisiją ir valstybes nares tęsti bandomąjį civilinės saugos projektą, kuris pradėtas remiantis Europos–Viduržemio jūros strategija ir ieškoti kelių bei būdų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą pagal šią strategiją;

f) TAIP PAT KVIEČIA Komisiją ir valstybes nares ieškoti kelių bei būdų imtis panašios veiklos pagal Europos–Baltijos šalių bendradarbiavimo programą civilinės saugos srityje Baltijos ir Barenco regione.

9. CIVILINĖS SAUGOS IŠTEKLIAI KRIZIŲ VALDYMO SRITYJE

a) PAŽYMĖDAMI, kad įgyvendinant Helsinkio Europos Vadovų Tarybos 1999 m. gruodžio mėn. bendrais bruožais apibrėžtą nekarinio pobūdžio krizių valdymo veiklos planą, gali prireikti panaudoti civilinės saugos priemones ir todėl, to pasekoje, reikia siekti užtikrinti šių sričių darną tarp ramsčių;

b) SVEIKINA tai, kad 2000 m. birželio 19 d ir 20 d. Feiros Europos Vadovų Tarybai pateiktoje konkrečių uždavinių krizių valdymo civiliniams aspektams studijoje pirmenybę suteikė civilinei saugai;

c) PAŽYMI, kad 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimu buvo įsteigtas Krizių valdymo civilinių aspektų komitetas [6];

d) REKOMENDUOJA, kad valstybių narių civilinės saugos ištekliai ar priemonės galėtų būti naudojamos krizių valdyme palaikant BUSP, paskui juos aptariant kompetentingose institucijose.

[1] OL L 8, 1998 1 14, p. 20.

[2] OL L 327, 1999 12 21, p. 53.

[3] Rezoliucijos:

- 1987 m. birželio 25 d. dėl Bendrijos bendradarbiavimo civilinės saugos srityje įdiegimo (OL C 176, 1987 7 4, p. 1),

- 1989 m. vasario 13 d. dėl Bendrijos bendradarbiavimo civilinės saugos srityje naujovių (OL C 44, 1989 2 23, p. 3),

- 1990 m. lapkričio 23 d. dėl Bendrijos bendradarbiavimo civilinės saugos srityje (OL C 315, 1990 12 14, p. 1),

- 1990 m. lapkričio 23 d. dėl abipusės valstybių narių pagalbos gerinimo įvykus gamtinei ar žmogaus sukeltai nelaimei (OL C 315, 1990 12 14, p. 3),

- 1991 m. liepos 8 d. dėl abipusės pagalbos gerinimo įvykus gamtinei ar techninei nelaimei (OL C 198, 1991 7 27, p. 1),

- 1994 m. spalio 31 d. dėl Bendrijos bendradarbiavimo civilinės saugos srityje stiprinimo (OL C 313, 1994 11 10, p. 1).

[4] OL L 217, 1991 8 6, p. 31.

[5] OL C 373, 1999 12 23, p. 2.

[6] OL L 127, 2000 5 27, p. 1.

--------------------------------------------------