(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 165 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sąjungos veiksmais turi būti siekiama, inter alia, skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime;

(2)

2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos veiksmų gairėse 27 valstybių ir Vyriausybių vadovai įsipareigojo „suteikti geresnių galimybių jaunimui“, visų pirma pasitelkiant Sąjungos paramą valstybėms narėms kovojant su jaunimo nedarbu ir jaunimui skirtas sustiprintas Sąjungos programas;

(3)

2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos vadovai, Europos Parlamentas ir Komisija įsipareigojo kurti tokią „Sąjungą, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti bei rasti darbą visame žemyne“;

(4)

2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rezoliucija (3) grindžiamoje 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijoje pripažįstama, kad jauni žmonės yra savo gyvenimo kūrėjai, prisideda prie teigiamų pokyčių visuomenėje ir praturtina Sąjungos užmojus. Joje taip pat pripažįstama, kad jaunimo politika gali prisidėti prie erdvės, kurioje jauni žmonės gali pasinaudoti galimybėmis ir vadovautis Sąjungos vertybėmis, kūrimo. Ankstesni Europos metai (pavyzdžiui, Europos geležinkelių metai 2021 m., Europos kultūros paveldo metai 2018 m., Europos piliečių metai 2013–2014 m. ir Europos savanoriškos veiklos metai 2011 m.) suteikia vertingos patirties, kuria turėtų būti grindžiamos būsimos pastangos įtraukti jaunimą į savo ateities ir Europos ateities formavimą ir jį įgalinti;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (4) nustatyta priemonė „NextGenerationEU“ užtikrina, kad paspartėtų žalioji ir skaitmeninė pertvarka, ir suteikia galimybę bendromis jėgomis tapti stipresniems po COVID-19 pandemijos. Priemonė „NextGenerationEU“ jaunimui vėl atveria perspektyvą, kupiną įvairių galimybių, įskaitant kokybiškas darbo vietas ir prisitaikymą prie socialinių pokyčių. Sąjunga siekia, kad jaunimas visapusiškai dalyvautų įgyvendinant priemonę „NextGenerationEU“, ir taip stiprina jo vaidmenį žaliojoje ir skaitmeninėje pertvarkoje;

(6)

Komisijos pirmininkė savo 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė, kad Komisija siūlys 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais (toliau – šie Europos metai). Pabrėžusi, kad Europos jaunimas ją įkvepia tikėti Europos ateitimi, Komisijos pirmininkė pridūrė, kad „jeigu norime kurti tokią Sąjungą, kuri atitiktų jaunų žmonių lūkesčius, jiems turi būti sudarytos sąlygos formuoti Europos ateitį“. Kad sukurtume geresnę ateitį, Europai reikia vizijos, visų jaunų žmonių įsitraukimo ir dalyvavimo, todėl Europa turi suteikti jaunimui galimybių ateičiai – žalesnei, labiau skaitmeninei ir įtraukesnei. Todėl Komisijos pirmininkė pasiūlė paskelbti tokius metus, „per kuriuos būtų siekiama įgalinti tuos, kurie tiek daug atiduoda kitiems“;

(7)

šie Europos metai turėtų paskatinti svarstymus apie jaunimo ateitį ir aktyvų jo dalyvavimą kuriant Europos ateitį. Dėl tos priežasties jaunimo politika turėtų būti integruota į visas atitinkamas Sąjungos politikos sritis;

(8)

aktyvus jaunimo dalyvavimas demokratiniuose procesuose yra itin svarbus Europos dabarčiai bei ateičiai ir jos demokratinėms visuomenėms. Todėl, vadovaujantis 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadomis dėl Europos jaunimo demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo skatinimo (5) ir 2021 m. birželio 21 d. išvadomis dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose (6), 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatu dėl Europos demokratijos veiksmų plano bei 2015 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos (7), šiais Europos metais siekiama paskatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko: remti įvairios kilmės ir kultūros jaunimo dalyvavimą tokiuose procesuose kaip Konferencija dėl Europos ateities, skatinti pilietinį dalyvavimą ir savanoriškos veiklos iniciatyvas, taip didinti informuotumą apie Sąjungos vertybes ir pagrindines teises, Europos istoriją bei kultūrą, telkti jaunimą ir sprendimus priimančius asmenis vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir prisidėti prie Europos integracijos proceso;

(9)

2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.) taip pat pripažįstamas esminis jaunimo kaip pokyčių iniciatoriaus tarptautiniame lygmenyje vaidmuo ir teigiama, kad jaunimas turi būti remiamas, kad „būtų galima panaudoti jo neribotas galimybes aktyviai prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo“. Šie Europos metai yra konkretus indėlis į Darbotvarkę iki 2030 m., kurioje pabrėžiama, kad „vaikai ir jaunos moterys bei vyrai yra itin svarbūs pokyčių iniciatoriai“, taip pat šie Europos metai turėtų suteikti tolesnį postūmį įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., paskatinti darnų vystymąsi ir jaunimo gebėjimą formuoti ne tik Sąjungos, bet ir Sąjungos šalių partnerių, taip pat visos mūsų planetos dabartį ir ateitį;

(10)

vadovaujantis 2020 m. birželio 5 d. Tarybos išvadomis dėl jaunimo išorės veiksmuose, kuriose pabrėžiamas jaunųjų kartų indėlis kuriant stipresnę, labiau teisėtą, taikią ir demokratinę visuomenę, šie Europos metai turėtų padėti stiprinti jaunimo dalyvavimą Sąjungos išorės veiksmuose visose politikos srityse, kurti naujas švietimo, mokymosi ir mainų galimybes, plėtoti Sąjungos ir šalių partnerių, įskaitant Rytų partnerystę, Vakarų Balkanus ir pietines kaimynines šalis, jaunimo partnerystes ir dialogą, pasinaudojant esamomis jaunimo dialogo ir partnerysčių platformomis, pavyzdžiui, AS ir ES jaunimo bendradarbiavimo centru bei Sąjungos jaunimo balso taryba, ir didinti jaunimo dalyvavimo vaidmenį strateginės komunikacijos ir viešosios diplomatijos veiksmuose;

(11)

Europos jaunimo tikslai, kurie yra neatskiriama 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos dalis ir kuriuos jaunimas, atsižvelgdamas į jaunimo interesus, parengė per ES jaunimo dialogo procesą, liudija daugelio jaunų europiečių norą dalyvauti nustatant kryptį, kuria turėtų vystytis Sąjunga;

(12)

šie Europos metai turėtų paskatinti sėkmingai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio (8) principą Nr. 1, kuriame pabrėžiama, kad „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą“. Atsižvelgiant į tai, šie Europos metai turėtų padėti padaryti pastebimą pažangą siekiant ne vėliau kaip 2025 m. suformuoti Europos švietimo erdvę, kurios tikslas – skatinti jaunų žmonių asmeninę, socialinę ir profesinę savirealizaciją ir pilietiškumo ugdymą, sukuriant tikrą Europos mokymosi erdvę ir pašalinant įgyto išsilavinimo, kvalifikacijų ir mokymosi laikotarpių automatinio abipusio pripažinimo kliūtis Sąjungoje. Šiais Europos metais turėtų būti atsižvelgiama į jaunų žmonių socialinę padėtį ir gerovę. Šiais Europos metais turėtų būti prisidedama prie to, kad būtų sėkmingai įgyvendintas Europos socialinių teisių ramsčio principas Nr. 3, kuriame pabrėžiama, kad „kiekvienas turi teisę į vienodą požiūrį ir lygias galimybes užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo srityse ir galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas“;

(13)

šiais Europos metais turėtų būti remiamos Sąjungos pastangos didinti jaunimo užimtumo galimybes pagal atsigavimo po COVID-19 pandemijos planą, kaip nurodyta 2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (9), kurioje pabrėžiama, kad dėl izoliavimo priemonių buvo staiga sutrikdytas jaunų žmonių formalusis ir neformalusis švietimas, taip pat neformalusis mokymasis, stažuotės, mokomoji praktika, pameistrystės programos ir darbinė veikla, o tai turėjo įtakos jų pajamoms, galimybėms užsidirbti ir gerovei, įskaitant jų sveikatą, ir ypač jų psichikos sveikatą. Toje rezoliucijoje ir savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti (10) Europos Parlamentas pasmerkė nemokamų mokomųjų praktikų praktiką, nesusijusią su profesinės kvalifikacijos įgijimu, kaip vieną iš jaunų darbuotojų išnaudojimo formų ir jų teisių pažeidimą. Savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją pasiūlyti teisinę sistemą, pagal kurią būtų taikomas ir užtikrinamas veiksmingas tokios nemokamos mokomosios praktikos, stažuočių ir pameistrystės draudimas;

(14)

šie Europos metai turėtų suteikti papildomą postūmį kurti kokybiškas jaunimo užimtumo galimybes pagal Jaunimo užimtumo rėmimo iniciatyvą, be kita ko, pagal 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendaciją dėl sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos (11) ir naują Komisijos pasiūlytą iniciatyvą ALMA (Aim, Learn, Master, Achieve (siekti, mokytis, išmokti, pasiekti)) (toliau – ALMA), kuri turi būti įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (12) įsteigto „Europos socialinio fondo +“ lėšomis. ALMA iniciatyva turėtų būti tarpvalstybinė jaunimo judumo programa, skirta palankių sąlygų neturintiems asmenims, kurie nedirba, nesimoko ar nedalyvauja mokymuose;

(15)

šie Europos metai turėtų padėti pripažinti darbą su jaunimu, siekti 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos rezoliucijos dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nustatymo sistemos (13) (toliau – Europos darbo su jaunimu darbotvarkė) ir Bonos proceso tikslų ir taip padėti stiprinti darbo su jaunimu struktūras, kad jos būtų tvarios ir atsparesnės visose Sąjungos dalyse, ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Šiais Europos metais taip pat turėtų būti skatinamas kompetencijų, įgytų neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, be kita ko, pasitelkiant darbą su jaunimu, patvirtinimas, kartu greta formaliojo švietimo pripažįstant didelę mokymosi darbo su jaunimu metu vertę ir poreikį stiprinti darbo su jaunimu ir formaliojo švietimo partnerystę;

(16)

savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliucijoje dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (14) Europos Parlamentas pabrėžė, kad COVID-19 pandemija turėjo ypač didelį poveikį nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jauniems žmonėms, ir atkreipė dėmesį į poreikį spręsti problemas, su kuriomis susiduria jauni žmonės iš pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgaliuosius. Jis taip pat pažymėjo, kad nuo COVID-19 pandemijos protrūkio pradžios jaunimo nedarbas ir skurdas nuolat didėja, ir paragino Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant kovoti su pražūtingu pandemijos poveikiu jaunimo užimtumui. Be to, rezoliucijoje primenamas savanoriškos veiklos vaidmuo plėtojant jaunų žmonių asmeninius bei profesinius įgūdžius ir teigiama, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/888 (15) nustatytas Europos solidarumo korpusas galėtų padėti jauniems žmonėms plėsti savo galimybes ne tik vietos lygmeniu;

(17)

COVID-19 pandemija padarė didelį socialinį ir ekonominį poveikį visai mūsų visuomenei ir lėmė precedento neturintį psichikos sveikatos problemų, ypač tarp jaunimo, augimą. Todėl šiais Europos metais turėtų būti skatinama diskusija ir tvarių sprendimų, įskaitant prevencines priemones, kūrimas siekiant padėti spręsti tas problemas;

(18)

šiais Europos metais turėtų būti remiamas Europos darbo su jaunimu darbotvarkės ir 2019 m. birželio 5 d. Tarybos išvadų dėl jaunimo ir darbo ateities (16), 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadų dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis (17) ir 2017 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadų dėl pažangaus darbo su jaunimu (18) įgyvendinimas;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu kovoti su klimato ir gamtos krizėmis, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, (19) (toliau – Paryžiaus susitarimas), ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus bei įgyvendinti Europos konsensusą dėl vystymosi, šie Europos metai turėtų padėti teisingai ir įtraukiai integruoti su klimatu ir gamta susijusius veiksmus ir įgyvendinti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nustatytus tikslus, programos „Europos horizontas“ misijas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/695 (20), ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, nustatytą 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikate „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“, visų pirma skatinant jaunimą parengti savo iniciatyvas ir teikti kūrybiškas idėjas, kaip pasiekti atitinkamus tikslus, tokiu būdu pripažįstant jaunimo kūrybos ir inovacijų potencialą ir gebėjimus;

(20)

šie Europos metai turėtų suteikti papildomą postūmį įgyvendinti 2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (21), kurioje pabrėžiama, kad programa „Erasmus+“, pagal kurią remiamas formalusis ir neformalusis švietimas, mokymasis bei mokymas ir jaunimo dalyvavimo veikla, yra labai svarbi siekiant didinti europiečių, ypač jaunosios kartos, sąmoningumą, skatinti juos užimti aktyvią ir informacija pagrįstą poziciją tvarumo ir su juo susijusios politikos klausimais ir tapti aktyviais bei sąmoningais ateities piliečiais. Tuo atžvilgiu Europos Parlamentas toje rezoliucijoje taip pat atkreipė dėmesį į svarbų jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį dalijantis gerosios patirties pavyzdžiais ir įgyvendinant projektus, kuriais didinamas jaunesnių kartų informuotumas tvarumo klausimais;

(21)

šiais Europos metais turėtų būti remiamasi Europos renginiais ir iniciatyvomis, tokiais kaip Europos jaunimo renginys, Europos jaunimo savaitė, Europos jaunimo sostinė, Europos kultūros sostinė, Europos diena ir Europos paveldo dienos bei Europos Tarybos kampanija „Jaunimas už demokratiją, demokratija už jaunimą“, ir siekiama jų sinergijos;

(22)

savo pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad „Europai reikalingas kiekvienas jaunas žmogus“. Įgyvendinant šių Europos metų tikslus, turėtų būti užtikrinta visapusiška įtrauktis ir turėtų būti aktyviai skatinamas įvairios kilmės ir kultūros jaunimo, mažiau galimybių turinčio jaunimo ir atokiausių regionų jaunimo dalyvavimas, laikantis Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/1877 (22);

(23)

svarbu, kad šie Europos metai prisidėtų prie didesnio jaunimo susidomėjimo ir aktyvesnio dalyvavimo demokratiniame gyvenime ir rinkimų procese, ypač Sąjungos lygmeniu. Kaip matyti iš „Eurobarometro“ apklausos, surengtos po 2019 m. Europos Parlamento rinkimų, per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus jaunimo aktyvumas buvo daug didesnis (42 %), palyginti su 2014 m. Europos Parlamento rinkimais (28 %). Jaunimo aktyvumas turėtų toliau būti skatinamas;

(24)

šie Europos metai tvirtai grindžiami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) pripažintais principais. Visų pirma, šių Europos metų veiksmais ir veikla siekiama užtikrinti visapusišką lyčių lygybę, nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos ir propaguoti Chartijos taikymą. 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikate „ES vaiko teisių strategija“ nustatytoje ES vaiko teisių strategijoje ir Tarybos rekomendacijoje (ES) 2021/1004 (23) nustatytoje Europos vaiko garantijų sistemoje nustatytas naujas atstovavimo vaikams ir paaugliams standartas, o vaikai ir jaunimas pripažįstami aktyviais piliečiais ir pokyčių iniciatoriais;

(25)

siekiant užtikrinti, kad šie Europos metai būtų efektyviai ir veiksmingai įgyvendinti, šių Europos metų laikotarpiu turėtų būti kuo geriau išnaudojami jau taikomi įgyvendinimo mechanizmai. Kad būtų optimizuota šių Europos metų pridėtinė vertė ir užtikrintas papildomas teigiamas poveikis jaunimui, reikėtų siekti sinergijų bei papildomumo, visų pirma tarp šių Europos metų ir Sąjungos programų, įskaitant konkrečiai jaunimui skirtas tarptautines programas ir ne tarpvalstybinio ar tarptautinio pobūdžio programas, visų pirma programas susijusias su švietimu ir mokymu, sportu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir jo sveikata, įskaitant psichikos sveikatą, taip pat solidarumu, savanoriška veikla, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra (kai tomis programomis orientuojamasi į jaunuosius ūkininkus), aplinka ir klimatu, sanglaudos politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu bei plėtra. Taip turėtų būti siekiama šių Europos metų ir valstybių narių vykdomos veiklos sinergijų ir papildomumo. Sinergijos ir papildomumas turėtų būti grindžiami tokiomis Sąjungos programomis ir valstybių narių vykdoma veikla;

(26)

sukūrus aplinką, kurioje šių Europos metų tikslų tuo pačiu metu būtų siekiama Sąjungos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, galima užtikrinti didesnę sinergiją ir geriau panaudoti išteklius. Į tai atsižvelgiant, Komisija turėtų laiku teikti informaciją Europos Parlamentui, Tarybai, valstybėms narėms, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir įstaigoms bei asociacijoms, veikiančioms jaunimo reikalų srityje Sąjungos lygmeniu, ir su jais visais glaudžiai bendradarbiauti. Siekiant užtikrinti, kad per šiuos Europos metus vykdoma veikla turėtų europinę dimensiją, svarbu skatinti valstybes nares bendradarbiauti tarpusavyje;

(27)

šių Europos metų veiklos koordinavimas Sąjungos lygmeniu turėtų sudaryti sąlygas bendrai kūrybai. Komisija turėtų surengti bendrus ar atskirus suinteresuotųjų subjektų, jaunimo srities organizacijų ar įstaigų atstovų ir nacionalinių koordinatorių susitikimus, kad padėtų bendrai rengti ir įgyvendinti šiuos Europos metus Sąjungos lygmeniu. ES jaunimo reikalų koordinatoriui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo tuose susitikimuose ir palaikant ryšius su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir jaunimo reikalų srities organizacijų ar įstaigų atstovais;

(28)

be to, per šiuos Europos metus turėtų būti telkiamas dėmesys į veiksmus ir veiklą, kurie turėtų Europos pridėtinės vertės. Europos pridėtinė vertė turi būti suprantama plačiai ir gali būti parodyta įvairiais būdais, pavyzdžiui, jei veiksmai ar veikla yra tarpvalstybinio pobūdžio, visų pirma, kai bendradarbiaujama siekiant užtikrinti tvarų sisteminį poveikį arba prisidėti prie jaunų žmonių europinės tapatybės, informuotumo apie Sąjungos vertybes bei pagrindines teises, įskaitant lyčių lygybę, ir atsakomybės už jas, taip pat gebėjimo dalyvauti Sąjungos atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos procesuose;

(29)

šiais Europos metais turėtų būti skatinama skleisti gerosios patirties pavyzdžius, atlikti tyrimus ir mokslinius darbus ir rinkti duomenis, statistiką bei kitą kokybinę ar kiekybinę informaciją apie jaunų žmonių padėtį Sąjungoje, be kita ko, apie COVID-19 pandemijos poveikį, naudojantis tokiais šaltiniais kaip jaunimo vikis, ES jaunimo ataskaita ir Jaunimo pažangos indeksas;

(30)

Sąjungos lygmeniu šiam sprendimui įgyvendinti reikalinga finansinių asignavimų suma turėtų būti nustatyta pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Minimalus veiklos biudžetas šiam sprendimui įgyvendinti turėtų būti 8 mln. EUR. Papildoma finansinė parama šiems Europos metams turėtų būti teikiama pagal atitinkamas Sąjungos programas ir priemones, atsižvelgiant į turimą finansavimą ir laikantis taikytinų taisyklių. Šių Europos metų finansavimas neturėtų daryti neigiamo poveikio pagal dabartines Sąjungos programas numatytų projektų finansavimui ir juo turėtų būti siekiama užtikrinti ilgalaikį šių Europos metų poveikį po 2022 m. Nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams ir laikantis SESV 314 straipsnio, tą ilgalaikį poveikį užtikrinančios veiklos finansavimas turėtų būti nustatytas 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje;

(31)

kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(32)

atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį jaunimui ir atitinkamai į didelį poreikį įgyvendinti šių Europos metų tikslą – pripažinti, paremti ir įtraukti jaunimą žvelgiant į visuomenės po COVID-19 pandemijos perspektyvą, tikslinga taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nustatyto prie ES sutarties, SESV ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(33)

atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos padarinius šį sprendimą reikia pradėti taikyti tinkamu laiku siekiant užtikrinti, kad šių Europos metų veikla būtų sparčiai įgyvendinta. Šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir turėtų būti taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.,