29.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/8

(1)

2005 m. lapkričio 3 d. raštu bendrovė Ryanair Ltd. (toliau – skundo pateikėja arba Ryanair) pateikė skundą dėl Miuncheno oro uosto 2 terminalo statybos finansavimo ir bendrovės Deutsche Lufthansa AG (toliau – LH) ir bendrovės Flughafen München GmbH (toliau – FMG) sutarčių dėl išimtinio šio terminalo naudojimo. Skundo pateikėja, be kita ko, teigė, kad tai, jog FMG akcininkai (valstybės institucijos) skyrė lėšų 2 terminalo statybai, yra nesuderinama su rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principu ir kad dėl LH ir jos partneriams, priklausantiems Star Alliance, suteiktų išimtinių teisių naudotis 2 terminalu FMG per pastaruosius dvejus metus patyrė daugiau kaip 100 mln. EUR finansinių nuostolių. Remdamasi šiais argumentais Ryanair teigė, kad minėtos priemonės yra neteisėta, su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kuria LH suteiktas ekonominis pranašumas;

(2)

2005 m. lapkričio 18 d., 2006 m. liepos 31 d., 2007 m. birželio 6 d. ir spalio 3 d. raštais Komisija paprašė Vokietijos pateikti informaciją, susijusią su skundu. Vokietija atsakė 2006 m. sausio 18 d., rugpjūčio 8 d., 2007 m. rugpjūčio 28 d., rugsėjo 17 d., rugsėjo 21 d., lapkričio 29 d. ir 2008 m. vasario 13 d. raštais. 2007 m. spalio 10 d. įvyko Komisijos ir Vokietijos atstovų susitikimas;

(3)

2007 m. liepos 31 d. raštu skundo pateikėja, remdamasi SESV 265 straipsnio 2 dalimi, oficialiai pasiskundė, kad Komisija nesiėmė veiksmų dėl jos skundo. 2007 m. lapkričio 15 d. skundo pateikėja Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateikė ieškinį dėl neveikimo (3);

(4)

2008 m. liepos 23 d. raštu Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą dėl paskolų Nr. 1, 5, 6, 7, 9, 10, 16, 17, 20, 21 ir 23, kurias bendrovei FM Terminal 2 Immobilien-Verwaltungsgesellschaft mbH ir bendrovei Terminal 2 Betriebsgesellschaft mbH suteikė bankai KfW Bankengruppe, Bayerische Landesbank ir LfA Förderbank Bayern (toliau – LfA), ir dėl nuomos, kurią bendrovė FM Terminal 2 Immobilien-Verwaltungsgesellschaft mbH mokėjo bendrovei FMG už žemės sklypo prie Miuncheno oro uosto suteikimą, pradėti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį (toliau – sprendimas pradėti procedūrą);

(5)

2008 m. liepos 31 d. raštu Vokietija paprašė pratęsti pastabų pateikimo terminą, kurį buvo nustačiusi Komisija. Vokietijos prašymu 2008 m. rugsėjo 12 d. įvyko susitikimas. 2008 m. lapkričio 6 d. Vokietija pateikė savo pastabas;

(6)

2008 m. lapkričio 12 d. sprendimas pradėti procedūrą buvo patikslintas;

(7)

2009 m. sausio 10 d. sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių per mėnesį nuo paskelbimo dėl minėtų priemonių pateikti savo pastabas;

(8)

Komisija gavo Ryanair pastabas. 2009 m. vasario 17 d. raštu Komisija šias pastabas persiuntė Vokietijai. Vokietijai buvo suteikta galimybė per mėnesį dėl šių pastabų pareikšti savo pastabas. 2009 m. balandžio 1 d. Vokietija paprašė pratęsti pastabų pateikimo terminą, kurį buvo nustačiusi Komisija. Savo pastabas Vokietija pateikė 2009 m. balandžio 30 d.;

(9)

2011 m. gegužės 19 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl Ryanair pateikto ieškinio dėl neveikimo (5);

(10)

2012 m. balandžio 30 d. raštu Komisija paprašė pateikti papildomą informaciją apie paskolas Nr. 17 ir Nr. 20. Vokietija atsakė 2012 m. gegužės 30 d. raštu;

(11)

2012 m. liepos 23 d. raštu Komisija paprašė pateikti papildomą informaciją. Vokietija atsakė 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštu;

(12)

kadangi 1992 m. pradėjus eksploataciją jau po kelerių metų tapo aišku, kad išaugus keleivių srautui Miuncheno oro uostas savo pajėgumo ribą pasieks greičiau, nei tikėtasi, buvo nuspręsta statyti antrą Miuncheno oro uosto terminalą. 1998 m. liepos 15 d.FMG  (6) ir LH  (7) pasirašė susitarimo memorandumą dėl 2 terminalo (naujo Miuncheno oro uosto terminalo) statybos ir eksploatavimo;

(13)

kaip buvo numatyta susitarimo memorandume, FMG ir LH įsteigė už terminalo statybą ir eksploataciją atsakingas įmones (toliau – T2 bendrovės), kurios buvo jų bendra nuosavybė:

(14)

pagal susitarimo memorandumą T2 bendrovių riziką prisiima FMG ir LH pagal turimų akcijų santykį. FMG ir LH su T2 bendrovėmis sudarė pelno perdavimo ir nuostolių perėmimo sutartis. FMG ir LH nuostolius dengia pagal turimų akcijų santykį (60:40), taigi, pagal Vokietijos teisę, FMG ir LH atsako už visus per pelno perdavimo ir nuostolių perėmimo sutarčių galiojimo laikotarpį T2 bendrovių prisiimtus įsipareigojimus. Už įsipareigojimus, prisiimtus prieš pasibaigiant šių sutarčių galiojimui, ši atsakomybė taikoma ir po to;

(15)

Miuncheno oro uosto 2 terminalo statybos investicinės išlaidos sudarė iš viso maždaug […] (8) EUR. T2 bendrovės projektą finansavo iš dalies iš nuosavo kapitalo (FMG ir LH kapitalo injekcijos), iš dalies iš paskolų. Trys Vokietijos valstybiniai bankai (KfW Bankengruppe  (9), Bayerische Landesbank  (10) ir LfA Förderbank Bayern  (11)) T2 bendrovėms suteikė iš viso […] EUR dydžio ilgalaikes paskolas 2 terminalo projektui finansuoti. Abi T2 bendrovės yra visų paskolų sutarčių susitariančiosios šalys;

(16)

savo sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė išvadą, kad FMG ir LH kapitalo investicijos ir LH suteikta išimtinė teisė naudotis 2 terminalu nėra valstybės pagalba;

(17)

T2 bendrovėms KfW, BayernLB ir LfA 2 terminalo statybai suteiktų paskolų klausimu Komisija manė, kad paskolos Nr. 2, 3, 4, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19 ir 22 nėra valstybės pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje;

(18)

sprendime pradėti procedūrą buvo keliami šie klausimai:

(19)

šiam sprendimui svarbios tik sprendime pradėti procedūrą nurodytos KfW ir BayernLB suteiktos paskolos Nr. 1, 5, 6, 7, 9, 10, 16, 17, 20, 21 ir 23;

(20)

visų 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytų paskolų palūkanų normos buvo nustatytos atitinkamose paskolų sutartyse. Bazinė norma nustatyta remiantis nuo grąžinimo termino priklausoma tarpbankine palūkanų norma, kuri palūkanų normos nustatymo dieną 11 val. (Miuncheno ar Frankfurto vietos laiku) buvo skelbiama Reuters informacinėje sistemoje DGZF tinklalapyje (DekaBank ilgalaikių viešųjų padengtų obligacijų pelningumas). Rizikos maržos buvo nustatytos atitinkamose paskolų sutartyse;

(21)

paskolos Nr. 5, 6 ir 7 suteiktos pagal KfW infrastruktūros programą remiantis […] paskolų sutartimi infrastruktūros teikimui skatinti atsižvelgiant į regionų ir ekonomikos plėtrą. Paskolų Nr. 5, 6 ir 7 palūkanų normos nustatytos 10 metų. Pasibaigus šių paskolų palūkanų fiksavimo laikotarpiui (2009–2011 m.) palūkanų normos pakoreguojamos pagal Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą. Paskolų sutartyje nustatyta rizikos marža nekeičiama;

(22)

pagal 2000 m. rugsėjo 13 d. paskolų sutartį paskoloms Nr. 1, 9, 10, 16, 21 ir 23 per visą paskolų sutarties galiojimo laikotarpį taikomos tokios rizikos maržos (baziniais punktais):

(23)

be 2000 m. rugsėjo 13 d. paskolų sutarties, 2003 m. liepos mėn. BayernLB ir KfW sudarė dar vieną paskolų sutartį, siekdami padengti dėl padidėjusių statybos išlaidų atsiradusį papildomą 2 terminalo finansavimo poreikį. Bazinė norma nustatyta remiantis nuo grąžinimo termino priklausoma tarpbankine palūkanų norma, kuri palūkanų normos nustatymo dieną 11 val. (Miuncheno ar Frankfurto vietos laiku) buvo skelbiama Reuters informacinėje sistemoje DGZF tinklalapyje (DekaBank ilgalaikių viešųjų padengtų obligacijų pelningumas). Remiantis šiuo pakeitimu nustatyta paskolų Nr. 17 ir 20 palūkanų marža buvo […] (12);

(24)

T2 bendrovės už paskolas ir kredito priemones įkeitė šį turtą:

(25)

be to, bankai pasiliko teisę nutraukti paskolų sutartis, jei:

(26)

remdamasi 20–25 konstatuojamosiose dalyse nurodytais faktais Komisija suabejojo, kad sąlygos, kuriomis viešieji paramos bankai KfW ir LfA ir valstybinis bankas BayernLB T2 bendrovėms suteikė paskolas Nr. 1, 5, 6, 7, 9, 10, 16, 17, 20, 21 ir 23, būtų buvusios įmanomos įprastomis rinkos sąlygomis. Ši nuomonė iš esmės buvo grindžiama faktu, kad apskaičiuotos šių paskolų palūkanų normos atrodė esančios mažesnės už orientacines normas, kurios gaunamos taikant Komisijos pranešimą apie susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų normas bei orientacines ir diskonto normas, taikytas 15 valstybių narių nuo 2005 m. sausio 1 d., ir ankstesnes palūkanų normas bei orientacines ir diskonto normas, taikytas nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. (13) (toliau – 2005 m. Komisijos pranešimas);

(27)

2005 m. Komisijos pranešimas buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (14) (toliau – 2008 m. orientacinių normų komunikatas). Pagal 2008 m. orientacinių normų komunikatą nustatant rizikos maržas buvo atsižvelgta į atitinkamų įmonių reitingą (kreditingumą) ir įkeistą turtą. Komisija manė, kad šiuo atveju yra svarbus patronuojančiųjų bendrovių FMG ir LH reitingas. Savo išankstiniame vertinime Komisija paaiškino, kad, atsižvelgiant į abiejų įmonių reitingus, paskolų palūkanų normos atrodė esančios mažesnės už palūkanų normas, kurios gaunamos taikant 2008 m. orientacinių normų komunikatą;

(28)

taigi sąlygos, kuriomis buvo suteiktos paskolos Nr. 1, 5, 6, 7, 9, 10, 16, 17, 20, 21 ir 23, atrodė esančios palankesnės negu orientacinis dydis, kurį nustatė Komisija taikydama 2008 m. orientacinių normų komunikatą rinkos palūkanoms apskaičiuoti;

(29)

Komisija taip pat išsakė abejones dėl pagalbos priemonių priskirtinumo valstybei. Panašu, kad dėl BayernLB ir LfA suteiktų paskolų valdybos pritarimas nebuvo reikalingas;

(30)

2000 m. kovo 30 d.FMG ir Immo T2 sudarė sutartį, kuria bendrovė FMG bendrovei Immo T2 perleido teisę naudotis maždaug 170 000 m2 bendro ploto žemės sklypais Nr. 4935/3 ir 4881 ir juose statyti 2 terminalą;

(31)

už išimtines naudojimo teises Immo T2 kasmet moka nuomą – […] nepriskaičiavus PVM (maždaug […] EUR). Ši nuoma mokama pasibaigus terminui kas ketvirtį nuo 2 terminalo eksploatacijos pradžios. Siekiant atsižvelgti į nekilnojamojo turto kainų ir palūkanų normų pokyčius, po […] metų metinės nuomos suma persvarstoma ir prireikus pakoreguojama;

(32)

nustatyta sutarties trukmė – […] metų. […];

(33)

žemės sklypų naudojimo sutarties klausimu Komisija negalėjo atmesti, kad bendrovės Immo T2 bendrovei FMG mokama nuoma už žemės sklypą, kuriame pastatytas 2 terminalas, yra rinkos kaina;

(34)

Komisija taip pat išsakė abejones dėl pagalbos priemonių priskirtinumo valstybei. Komisija neturėjo jokios informacijos, ar viešieji FMG akcininkai dalyvavo sudarant žemės sklypų naudojimo sutartį;

(35)

Komisija tyrė, ar 31 konstatuojamojoje dalyje nurodyta nuoma ir 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytos paskolos būtų suderinamos su vidaus rinka, jei jos būtų valstybės pagalba. Visų pirma paskolos Nr. 16, 17, 20, 21 ir 23, atrodė, apima pagalbą veiklai, kuri, tikėtina, netenkina sąlygų, kad ją būtų galima laikyti bendrojo draudimo teikti valstybės pagalbą išimtimi, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

(36)

pirmiausia Vokietija išsako nuomonę dėl T2 bendrovių ekonominės veiklos sąvokos ir SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo ekonominei veiklai remiantis Bendrojo Teismo išaiškinimu sprendime Aéroports de Paris  (15);

(37)

Vokietija nurodo, kad BayernLB, kuris nagrinėjamų paskolų suteikimo klausimu vėliau tapo konsorciumo vadovu, dar 1998 m. gruodžio 2 d. prisiėmė įsipareigojimą suteikti paskolas T2 bendrovėms finansuoti. Vokietija taip pat teigia, kad visų KfW, LfA ir BayernLB suteiktų paskolų sąlygos grindžiamos šiuo įsipareigojimu ir taip juo jau galutinai buvo nulemtos sutarčių paskolų sąlygos. Vokietija nurodo, kad paskolų Nr. 5, 6 ir 7 sąlygos buvo neatšaukiamai nustatytos 1999 m. rugpjūčio 31 d. paskolų sutartimi, o paskolų Nr. 1, 9, 10, 16, 21 ir 23 sąlygos – 2000 m. rugsėjo 13 d. paskolų sutartimi, taigi abi paskolų sutartys buvo neatšaukiamai sudarytos jau prieš priimant sprendimą byloje Aéroports de Paris. Žemės sklypų naudojimo sutartis buvo sudaryta 2000 m. kovo 30 d., t. y. taip pat prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą byloje Aéroports de Paris;

(38)

taigi, Vokietijos nuomone, rizikos maržų atitiktį rinkos sąlygoms galima vertinti tik atsižvelgiant į tuo metu buvusias sąlygas. Be to, Vokietijos teigimu, tuo metu oro uosto eksploatacija ir statyba nebuvo laikomos ekonomine veikla, nes oro uostai nepateko į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį;

(39)

T2 bendrovėms suteiktų paskolų klausimu Vokietija pirmiausia išsako nuomonę dėl tinkamo paskolų atitikties rinkos sąlygoms tyrimo pagrindo. Vokietija prieštarauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas remiantis 2005 m. Komisijos pranešimu. Jos teigimu, atskirų T2 bendrovėms suteiktų paskolų galutinių palūkanų normų nedera lyginti su Komisijos skelbiama orientacine palūkanų norma. Vietoj to reikėtų atsižvelgti į atitinkamas rizikos maržas ir jas palyginti su atitinkamu rinkos lyginamuoju rodikliu. Vokietija aiškina, kad bazinė palūkanų norma kinta diena iš dienos ir susitariančiosios šalys tam neturi jokios įtakos. Todėl Komisija vietoj to kaip rizikos maržų lyginamuoju rodikliu turėtų remtis rinkos lyginamaisiais duomenimis, nes privatūs kreditoriai sudarydami paskolų sutartis į 2005 m. Komisijos pranešime nurodytas maržas dažniausiai neatsižvelgia. Be to, Vokietija argumentuoja, kad priėmus 2008 m. orientacinių normų komunikatą buvo pripažintas 2005 m. Komisijos pranešimo nepakankamumas, nes naujajame komunikate atsižvelgiama ir į skolininko kreditingumą, ir į įkeistą turtą;

(40)

Vokietijos nuomone, taip pat nebūtina taikyti 2008 m. orientacinių normų komunikato, nes atlikdama tyrimą Komisija veikiau turi remtis rinkos lyginamaisiais rodikliais, jei turimi rinkos lyginamieji duomenys. Priešingu atveju, Vokietijos nuomone, viešųjų kredito įstaigų konkurencingumui kyla didelis pavojus, nes galiausiai konkrečias sąlygas gali nulemti tik Komisijos skelbiama orientacinė palūkanų norma, o ne realios rinkos sąlygos;

(41)

Vokietija taip pat argumentuoja, kad nagrinėjamų paskolų sąlygas galima paaiškinti FMG ir LH labai geru reitingu ir labai aukštu kreditingumu. Todėl, Vokietijos nuomone, kreditingumo tyrimą reikia atlikti FMG ir LH lygmeniu, nes esant patronuojamųjų ir patronuojančiųjų bendrovių pelno perdavimo ir nuostolių perėmimo sutartims bankuose yra visiškai įprasta praktika atsižvelgti tik į patronuojančiųjų bendrovių kreditingumą;

(42)

Vokietija nurodo, kad 2001–2003 m. reitingų agentūra Standard & Poor’s LH vertino reitingu BBB+ (16). FMG, kaip valstybės įmonė, išorės reitingo neturi. Vokietija FMG finansinę padėtį lygina su Schiphol oro uosto, kuris yra taip pat visiška valstybės nuosavybė ir kurį reitingų agentūra Standard & Poor’s vertino reitingais tarp A (17) ir AA (18), finansine padėtimi. Be to, Vokietijos teigimu, 2006 m. tarptautinis konsorciumas, kuriame dalyvavo iš viso 21 valstybinis ir privatus bankas, FMG suteikė sindikuotąją, neužtikrintą […] EUR paskolą. Atitinkamame memorandume FMG buvo suteiktas reitingas […] (19);

(43)

Vokietija konstatuoja, kad, priešingai negu FMG suteiktos sindikuotosios paskolos atveju, už nagrinėjamas paskolas buvo įkeistas nemažas turtas. Vokietija nurodo, kad, be sprendime pradėti procedūrą nurodyto įkeisto turto, taip pat buvo […] paskolai užtikrinti. Vokietijos nuomone, tai rodo, kad nagrinėjamų paskolų rizikos marža galėjo būti dar mažesnė negu teikiant sindikuotąją paskolą, kurios maržos buvo […]–[…] bazinių punktų;

(44)

Vokietija taip pat teigia, kad, be sprendimo pradėti procedūrą 40 ir 45 konstatuojamosiose dalyse nurodyto įkeisto turto, joks kitas turtas nebuvo įkeistas. Vokietijos duomenimis, 2002 m. gruodžio 31 d. […] vertė buvo […] EUR, o atitinkamų įsipareigojimų vertė – […] EUR. Vokietija taip pat aiškina, kad 2003 m. gruodžio 31 d. […], kaip įkeisto turto, vertė padidėjo iki […] EUR, o atitinkamų įsipareigojimų vertė buvo […] EUR. Nei FMG, nei LH, nei FMG akcininkai jokių įkeistą turtą viršijančių garantijų nesuteikė;

(45)

Vokietija teigia, kad, kalbant apie nagrinėjamų paskolų sąlygų ir Deutsche Telekom AG, Bayer AG, Volkswagen AG ir Deutsche Börse AG obligacijų emisijų palyginamumą, šių įmonių reitingai rodo, kad jų ekonominę padėtį galima visiškai lyginti su FMG ir LH ekonomine padėtimi. Vokietijos pateikti šių įmonių reitingai apžvelgti 1 lentelėje:

1   lentelė

Vokietijos nurodytų lyginamų įmonių reitingai

(46)

Vokietija taip pat nurodo vidutines euro zonos įmonių obligacijų rizikos maržas (baziniais punktais), kai reitingai nuo AA iki BBB (pagal Standard & Poor’s); jos apžvelgtos 2 lentelėje:

2   lentelė

Vidutinės euro zonos įmonių obligacijų rizikos maržos (baziniais punktais)

(47)

Vokietijos nuomone, iš 2 lentelės matyti, kad laikui bėgant rizikos maržos labai kinta, todėl negalima remiantis tam tikrą mėnesį taikytomis maržomis daryti atvirkštinių išvadų, ar nagrinėjamų paskolų rizikos maržos buvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis;

(48)

2000 m. kovo 30 d. pasirašytos žemės sklypų naudojimo sutarties sąlygų klausimu Vokietija argumentuoja, kad, palyginti su Miuncheno oro uosto apylinkėse įprastomis žemės sklypų kainomis, matyti, kad Immo T2 mokama nuoma bet kokiu atveju yra didesnė už palygintiną rinkos vertę;

(49)

Vokietija aiškina, kad […] DEM (maždaug […] EUR) dydžio metinė nuoma buvo nustatyta remiantis šiais parametrais:

(50)

Vokietijos nuomone, […] DEM (maždaug […] EUR) kaina už kvadratinį metrą yra rinkos kaina dėl toliau nurodytų priežasčių;

(51)

pirmiausia, nustatant žemės sklypo rinkos kainą reikia tarpusavyje palyginti panašių žemės sklypų vertę, ypač atsižvelgiant į galimybę juos užstatyti, jų padėtį ir užstatymo apimtį. Nors 2000 m. sudarant sutartį minimus sklypus buvo galima užstatyti, tačiau jie dar nebuvo urbanizuoti. Todėl, norint nustatyti minimų žemės sklypų naudojimo rinkos kainą, reikia priskaičiuoti 3 lentelėje nurodytas urbanizavimo išlaidas. Šias Immo T2 iš savo lėšų finansuotas išlaidas kitu atveju būtų turėję padengti žemės sklypų savininkai;

3   lentelė

Immo T2 finansuotų investicijų į infrastruktūrą išlaidų apžvalga

(52)

Vokietijos teigimu, dėl faktiškai patirtų, Immo T2 sumokėtų investicinių išlaidų žemės sklypų vertė padidėja maždaug […] EUR už m2 iki iš viso maždaug […] EUR už m2. Jei būtų neatsižvelgta į Immo T2 finansuotus kelius ir tiltus, žemės sklypų vertė vis tiek padidėtų dar iki maždaug […] EUR už m2;

(53)

Vokietija taip pat aiškina, kad šis apskaičiavimas skirtas tik šių žemės sklypų vertėms palyginti su kitais žemės sklypais. Esą apskaičiuojant nuomą žemės sklypo vertė liko […] EUR už m2, nes visas urbanizavimo išlaidas vietoj savininko apmokėjo Immo T2. Kitu atveju Immo T2 būtų tekusi dviguba našta;

(54)

Vokietija taip pat nurodo, kad žemės sklypai yra Ėrdingo apskrities Oberdingo apylinkėje. Urbanizuotų žemės sklypų vertė pramoninėje vietovėje prie oro uosto Oberdingo apylinkėje, Švaige, per pastaruosius kelerius metus nekito ir liko […] EUR už m2. Šiuos duomenis patvirtino nepriklausomas Ėrdingo apylinkės tarybos žemės sklypų vertės ekspertų komitetas;

(55)

tačiau, Vokietijos nuomone, […] EUR už m2 kainą reikia dar pakoreguoti. Todėl, pirma, lyginamojo žemės sklypo kainą reikėtų padidinti maždaug […] %, arba […] EUR už m2. Taip lyginamoji kaina padidėja iki […] EUR už m2;

(56)

antra, nustatant žemės sklypo vertę atsižvelgiama į jo padėtį. Vokietijos aiškinimu, 2 terminalo plotas, priešingai negu lyginamasis plotas Švaige, turi tiesioginę jungtį su oro uostu, greitkeliu, miesto geležinkeliu ir kita viešojo vietinio keleivinio transporto sistema. Siekiant atsižvelgti į šiuos ekonominius pranašumus, ekspertų vertinimu, kaina turėtų būti papildomai padidinta maždaug […] %, arba […] EUR už m2. Taip lyginamoji kaina padidėja nuo […] EUR už m2 iki […] EUR už m2;

(57)

Vokietijos teigimu, remiantis pirmesniais svarstymais minimų žemės sklypų vertė, atsižvelgiant į Immo T2 padengtas urbanizavimo išlaidas (išskyrus tiltų ir kelių išlaidas), yra ne mažesnė kaip […] EUR už m2. Vadinasi, minimų žemės sklypų vertė yra ne mažiau kaip […] % didesnė už lyginamąją kainą. Taigi žemės sklypų naudojimo sutartis sudaryta įprastomis rinkos sąlygomis ir neapima jokio valstybės pagalbos elemento;

(58)

baigdama Vokietija nurodo, kad visos šios lyginamosios vertės susijusios su žemės sklypų pardavimu, t. y. šios vertės yra kainos, kuriomis būtų perduodama nuosavybė. O šiuo atveju nagrinėjama sutartis susijusi tik su žemės sklypo perleidimu už tam tikrą mokestį tam tikram laikotarpiui ([…] metų) neperduodant nuosavybės. Vokietija pažymi, kad vykstant deryboms LH bandė šia aplinkybe pagrįsti mažesnės nuomos mokėjimą. Atitinkamai Immo T2 pagal vadinamąją dvigubą savininko teisės susigrąžinti savo turtą nuostatą, įtrauktą į sutartį, negalės įgyti nei terminalo pastato, nei žemės sklypo, kuriame jis pastatytas, nuosavybės;

(59)

dėl šių priežasčių Vokietija mano, kad už abiejų žemės sklypų naudojimą mokama nuoma iš tikrųjų yra didesnė už rinkoje įprastą tokių žemės sklypų nuosavybės įsigijimo kainą, todėl ji neapima jokių valstybės pagalbos elementų, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje;

(60)

Komisija gavo tik Ryanair pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Ryanair nuomone, Vokietijos argumentas, kad su 2 terminalu susijusiais susitarimais buvo suteikta galimybė optimizuoti oro uosto naudojimą, yra nepagrįstas. Ryanair taip pat teigia, kad Komisija turėjo ištirti ir nuosavybės padalijimą Immo T2 ir T2 eksploatacijos bendrovei;

(61)

bankų paskolų klausimu Ryanair mano, kad 75 bazinių punktų rizikos priedas yra netinkamas. Ryanair taip pat teigia, kad Komisija pati pripažino, jog T2 bendrovės yra naujai įsteigtos specialiosios paskirties bendrovės, neturinčios kredito reitingų istorijos, FMG yra labai priklausoma nuo LH verslo strategijos, LH veikia patirdama santykinai didelių išlaidų ir gaudama mažą pardavimo grąžą aviacijos versle, kuriam būdingas cikliškumas, kapitalo intensyvumas ir kainų konkurencija, ir įprastai bankų reikalaujamo paskolų užtikrinimo akivaizdžiai nėra. Ryanair manymu, atsižvelgiant į šiuos veiksnius turi būti taikomas didesnis rizikos priedas;

(62)

Ryanair įtaria, kad Vokietija galėjusi neatskleisti informacijos apie garantijas, kurias valstybė suteikė bankams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kredituojantys bankai pasiliko teisę nutraukti savo paskolų sutartis su T2 bendrovėmis, jei tam tikros valstybės įstaigos netektų FMG kontrolės, Ryanair nuomone, galima daryti išvadą, kad šios paskolos buvo suteiktos atsižvelgiant į T2 bendrovių valstybinių akcininkių suteiktą arba numanomą suteikti garantiją. Todėl Ryanair mano, kad bankai nustatė mažesnes palūkanas, negu būtų nustatę įprastomis rinkos sąlygomis, ir kad reikia ištirti, ar T2 bendrovės mokėjo tinkamą atlygį už garantiją;

(63)

žemės sklypo, kuriame pastatytas T2 terminalas, nuomos klausimu, Ryanair nurodo, kad, nors terminalas pradėjo veikti tik 2003 m. birželio mėn., žemės sklypu Immo T2 naudojasi jau nuo 2000 m. kovo mėn. Todėl Ryanair mano, kad Immo T2 žemės sklypu trejus metus ir tris mėnesius galėjo naudotis nemokamai. Ryanair taip pat argumentuoja, kad […] metų laiko tarpas tarp nuomos persvarstymų (ir prireikus koregavimų) yra neįprastai ilgas ir palankus nuomininkui;

(64)

lygiateisės prieigos prie infrastruktūros klausimu Ryanair teigia, kad Star Alliance priklausantys LH partneriai dėl pagalbos taip pat gavo naudos. Ryanair nuomone, Star Alliance narių prieigos prie infrastruktūros pirmenybė yra jiems FMG suteiktas ypatingas pranašumas, už kurį FMG negauna jokio ypatingo atlygio. Ryanair prieštarauja teiginiui, kad tarp 1 ir 2 terminalų nesama kokybės skirtumo, be kita ko, grįsdama tai tuo, kad 2 terminalo pajėgumas, orlaivių stovėjimo vietos, plotas ir terminalo vietos yra didesni negu 1 terminalo. Esą galima numatyti, kad ateityje 1 terminalas savo apkrovos ribą pasieks greičiau negu 2 terminalas. Ryanair nuomone, LH už šią FMG jai teikiamą pirmenybę akivaizdžiai nemoka jokio priedo. Pagaliau Ryanair pabrėžia neigiamą pagalbos poveikį konkurencijai Pietų Vokietijoje;

(65)

atsakydama į Ryanair pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą Vokietija pirmiausia apsvarsto galimai šiuo atveju esamos pagalbos poveikį Ryanair konkurencinei padėčiai. Vokietijos teigimu, net tariant, kad šiuo atveju buvo suteikta pagalba, ji nedarytų esminio neigiamo poveikio Ryanair konkurencinei padėčiai rinkoje. Vokietija aiškina, kad Immo T2 yra tik kontroliuojančioji nekilnojamojo turto bendrovė, kuri nuomojasi žemės sklypus, kuriuose pastatytas 2 terminalas, kurį ji nuomoja T2 eksploatacijos bendrovei, o T2 eksploatacijos bendrovė yra įmonė, kuri 2 terminalą nuomojasi, eksploatuoja ir pernuomoja atskiriems nuomininkams. Taigi, Vokietijos nuomone, abi galimos pagalbos gavėjos veikia visiškai kitose rinkose negu Ryanair. Vien aplinkybė, kad LH turi T2 bendrovių akcijų, nesukuria LH ir Ryanair konkurencinio santykio;

(66)

Vokietija taip pat aiškina, kad su 2 terminalu susijusiais susitarimais tikrai buvo suteikta galimybė optimizuoti oro uosto naudojimą. Vokietija atmeta bet kokią kritiką dėl T2 bendrovių nuosavybės padalijimo. Ji teigia, kad nuosavybės padalijimas atitinka FMG ir Lufthansa atitinkamai investuotą kapitalą ir rizikos pasidalijimą. Tokį veikimo būdą esą yra pripažinusi Komisija ir tai patvirtina, kad susitarimas atitinka rinkos sąlygas. Vokietija taip pat aiškina, kad nebuvo būtina nustatyti sankcijas siekiant užtikrinti, kad LH vykdytų savo įsipareigojimus, susijusius su tranzito centro įrengimu oro uoste, nes ji turi atitinkamai prisidėti prie verslo rizikos, susijusios su 2 terminalo eksploatacija;

(67)

Ryanair pastabų dėl paskolų finansavimo tyrimo klausimu Vokietija nurodo, kad 75 bazinių punktų rizikos priedas, kuriuo Komisija kaip pagrindu rėmėsi savo sprendime pradėti procedūrą remdamasi 2005 m. Komisijos pranešimu, yra tinkamas tik kai įmonė patiria sunkumų arba nėra pajėgi įkeisti pakankamai turto. Šis atvejis nėra nė viena iš šių abiejų situacijų, nes nėra neįprastos kredito rizikos;

(68)

kalbant apie Ryanair pastabas dėl žemės sklypų naudojimo sutarties sąlygų, Vokietija pirmiausia paaiškina, kodėl per trejus metus ir tris mėnesius trukusį 2 terminalo statybos laikotarpį Immo T2 nemokėjo nuomos. Vokietija patvirtina, kad per statybos laikotarpį nuomos už žemės sklypų naudojimą Immo T2 nemokėjo, tačiau teigia, kad į nagrinėjamą susitarimą reikia žiūrėti bendriau, t. y. atsižvelgiant į pastačius 2 terminalą vykdomus mokėjimus, kuriais kompensuojamas nuomos nemokėjimas per pirmuosius trejus metus ir tris mėnesius. Taip pat esą reikia atsižvelgti į tai, kad T2 bendrovėms nebuvo suteikta galimybė žemės sklypus įsigyti. Kalbant apie Ryanair abejones dėl dešimties metų koregavimo laikotarpio tinkamumo, Vokietija teigia jau įrodžiusi, kad palūkanos didesnės už rinkos vertę; ši aplinkybė esanti lemiama;

(69)

be to, Vokietija dar kartą pabrėžia, kad kokybės požiūriu abu terminalai yra lygiaverčiai, o Ryanair pateikti argumentai dėl kokybės nėra svarbūs. Vokietijos teigimu, skirtumų esama, nes 1 terminalas orientuotas į tiesioginius skrydžius, o 2 terminalas įrengtas kaip tranzito centras ir yra didesnis, tačiau kokybės požiūriu 1 terminalas nėra prastesnis. Ryanair išsakyta nuomonė, kad 1 terminalas greičiau pasieks savo apkrovos ribą, Vokietijos teigimu, neatitinka tikrovės: šiuo metu naudojami tik 66 % 1 terminalo pajėgumo, o 2 terminalas eksploatuojamas beveik visu pajėgumu (90 %);

(70)

pagaliau Vokietija teigia, kad šis atvejis nepatenka į pagalbos kontrolės taikymo sritį. Esą Komisija pati yra patvirtinusi, kad bet kurio tarptautinio oro uosto eksploatacija ekonomine veikla laikoma tik nuo tada, kai Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje Aéroports de Paris. Vadinasi, priemonės, kurių imtasi iki šios datos, yra esama pagalba, kaip nustatyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (20), 1 straipsnio b dalies v punkte. Vokietija taip pat aiškina, kad šios priemonės yra individuali pagalba, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio e dalyje, todėl Komisija neturi galios vykdyti šių priemonių kontrolę;

(71)

pagaliau Vokietija nurodo, kad šiuo atveju svarbiausias ne 2000 m. Bendrojo Teismo sprendimas, o įsiteisėjęs 2002 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas. Esą tik remiantis pastaruoju sprendimu galima galutinai ištirti šią bylą ir sukurti teisinį tikrumą;

(72)

pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“;

(73)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai taikomi kartu. Nagrinėjamos priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 87 straipsnio 1 dalį, jei yra visos a–d dalyse nurodytos faktinės aplinkybės. Finansinė dotacija

(74)

dar visai neseniai oro uostų plėtra buvo vykdoma dažnai atsižvelgiant tik į teritorijų planavimo aspektus arba kai kuriais atvejais į karinius reikalavimus. Jų eksploatacija buvo organizuojama kaip viešojo administravimo dalis, o ne kaip ekonominės veiklos vykdytojo. Oro uostų konkurencija ir oro uostų eksploatuotojų konkurencija taip pat buvo nedidelė ir pamažu didėjo. Todėl iki šiol pati Komisija valstybės teikiamą finansavimą oro uostams ir oro uostų infrastruktūrai laikė bendrąja ekonominės politikos priemone, kuriai netaikomos SESV nuostatos dėl pagalbos (21);

(75)

tačiau per pastaruosius kelerius metus padėtis pasikeitė. Nors teritorijų planavimo aspektai ir administravimo struktūros kartais dar turi reikšmės, tačiau dauguma oro uostų dabar yra bendrovės, kurioms taikoma komercinė teisė, kad vis didėjančios konkurencijos aplinkoje juos būtų galima eksploatuoti rinkos sąlygomis. Perėjimas į privatųjį sektorių dažniausiai vyko privatizuojant arba vis labiau atveriant kapitalą. Per pastaruosius kelerius metus didelį susidomėjimą įsigyti oro uostus rodė privataus kapitalo bendrovės ir investiciniai bei pensijų fondai;

(76)

per pastaruosius kelerius metus Sąjungos oro uostų sektorius patyrė didelių organizacinių pokyčių, grindžiamų ne tik aktyviu privačių investuotojų domėjimusi oro uostais, bet ir pasikeitusiu valdžios institucijų požiūriu į privačiojo sektoriaus dalyvavimą oro uostų plėtroje. Dėl to oro uostų funkcijos tampa vis įvairesnės ir sudėtingesnės;

(77)

dėl pastarojo meto pokyčių pakito ir ekonominiai oro uostų santykiai. Anksčiau oro uostai dažniausiai buvo valdomi kaip infrastruktūra siekiant užtikrinti prieinamumą ir teritorinę plėtrą, o pastaraisiais metais vis daugiau oro uostų siekia ir ekonominių tikslų ir aviacijos sektoriuje vienas su kitu konkuruoja;

(78)

rinkos jėgos šiame sektoriuje vystosi pamažu, todėl nelengva nustatyti momentą, nuo kurio oro uostų eksploatacija be abejonės laikytina ekonomine veikla. Tačiau Bendrojo Teismo praktika atspindi oro uostų eksploatacijos pobūdžio pasikeitimą. Pavyzdžiui, Bendrasis Teismas savo sprendime byloje Aéroports de Paris konstatavo, kad oro uostų eksploatavimas, prie kurio priskiriamas ir oro uostų paslaugų teikimas oro vežėjams ir paslaugų įmonėms oro uostuose, laikytinas ekonomine veikla, nes „jos esmė – oro transporto bendrovėms ir įvairiems paslaugų teikėjams suteikti galimybę disponuoti oro uosto įrenginiais už tam tikrą sutartinį mokestį, kurio dydį laisvai nustato pats oro uosto valdytojas, o jei jis yra valstybės institucija, ši veikla nepriskiriama valstybės institucijų prerogatyvoms ir yra atskirta nuo veiklos, susijusios su tomis prerogatyvomis“ („Luftfahrtgesellschaften und verschiedenen Dienstleistern Flughafenanlagen gegen Zahlung einer vom Betreiber frei festgesetzten Abgabe zur Verfügung gestellt werden, und wenn Letzterer eine öffentliche Einrichtung ist, diese Tätigkeit nicht in den Rahmen der Wahrnehmung seiner hoheitlichen Aufgaben fällt und sich vielmehr von seinen Tätigkeiten bei der Wahrnehmung dieser Aufgaben trennen lässt“) (22). Todėl nuo sprendimo byloje Aéroports de Paris priėmimo (2000 m. gruodžio 12 d.) oro uostų statybos ir eksploatacijos negalima laikyti viešosios valdžios užduotimi, kurią vykdo administracinė įstaiga ir kuriai netaikoma pagalbos kontrolė;

(79)

kaip Bendrasis Teismas patvirtino savo sprendime byloje Flughafen Leipzig-Halle GmbH, negalima a priori atmesti, kad oro uostai patenka į pagalbos teisės nuostatų taikymo sritį, nes oro uosto eksploatacija yra ekonominė veikla, kuri neatsiejamai apima oro uosto infrastruktūros statybą (23). Jei oro uosto eksploatuotojas, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir finansavimo rūšį, vykdo ekonominę veiklą, jis yra įmonė pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir jam taikomos SESV pagalbos teisės nuostatos (24);

(80)

savo sprendime byloje Flughafen Leipzig-Halle GmbH Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad nuo 2000 m. galimybė taikyti Sąjungos pagalbos teisės taisykles oro uostų infrastruktūros finansavimui negali būti atmesta (25);

(81)

atsižvelgdama į pirmesnes 74–80 konstatuojamąsias dalis Komisija mano, kad prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą byloje Aéroports de Paris valstybės narės galėjo daryti prielaidą, kad finansavimo priemonės, kurių imtis galutinai buvo nuspręsta prieš priimant sprendimą byloje Aéroports de Paris, nebuvo valstybės pagalba ir todėl apie jas Komisijai pranešti nereikėjo. Vadinasi, dėl finansavimo priemonių, kurių imtis galutinai buvo nuspręsta prieš priimant sprendimą byloje Aéroports de Paris, Komisija negali kelti klausimo remdamasi Sąjungos pagalbos teisės taisyklėmis;

(82)

nors finansavimo priemonės, kurių imtis buvo galutinai nuspręsta prieš aviacijos sektoriuje atsirandant konkurencijai, jų įgyvendinimo metu nebuvo valstybės pagalba, tačiau dabar jas reikia laikyti esama pagalba, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies v punkte;

(83)

kalbant apie šį atvejį ir T2 bendrovėms 2 terminalo statybai finansuoti suteiktas paskolas, Komisija sprendime pradėti procedūrą išsakė nuomonę, kad palūkanos buvo nustatytos paskolų suteikimo momentu, t. y. lėšų išmokėjimo T2 bendrovėms dieną;

(84)

tačiau per oficialią tyrimo procedūrą Vokietija paaiškino, kad paskolų Nr. 5, 6 ir 7 sąlygos buvo neatšaukiamai nustatytos 1999 m. rugpjūčio 31 d. paskolų sutartyje, o paskolų Nr. 1, 9, 10, 16, 21 ir 23 sąlygos – 2000 m. rugsėjo 13 d. paskolų sutartyje. Vokietija taip pat pateikė daugiau įrodymų, kad 1999 m. rugpjūčio 31 d. ir 2000 m. rugsėjo 13 d. paskolų sutarčių sąlygos buvo nustatytos remiantis 1998 m. gruodžio 2 d. teisiškai privalomu įsipareigojimu suteikti paskolas. Nuo to laiko šių paskolų sąlygos nebuvo keistos;

(85)

Komisija konstatuoja, kad paskolų Nr. 1, 5, 6, 7, 9, 10, 16, 21 ir 23 sąlygos buvo neatšaukiamai nustatytos prieš priimant sprendimą byloje Aéroports de Paris (t. y. prieš 2000 m. gruodžio 12 d.). Todėl Komisija daro išvadą, kad ji neturi galios paskolų Nr. 1, 5, 6, 7, 9, 10, 16, 21 ir 23 tirti ir kelti dėl jų klausimo pagal Sąjungos pagalbos teisės taisykles;

(86)

atsižvelgdama į 74–82 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą teisinę padėtį Komisija savo tyrimą apribos paskolomis Nr. 17 ir 20, kurios T2 eksploatacijos bendrovei buvo suteiktos pagal 2003 m. sudarytą dar vieną paskolų sutartį;

(87)

atsižvelgdama į tai Komisija konstatuoja, kad T2 eksploatacijos bendrovė 2 terminalą eksploatuoja komerciniais pagrindais ir už tam tikrą atlygį jį nuomoja oro vežėjams, restoranams ir verslininkams. Todėl, atliekant paskolų Nr. 17 ir 20 tyrimą pagalbos teisės požiūriu, T2 eksploatacijos bendrovę reikėtų laikyti įmone, vykdančia ekonominę veiklą, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje;

(88)

Komisija, remdamasi „rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principu“, tiria, ar įmonei dėl lengvatinėmis sąlygomis suteiktos paskolos buvo suteiktas ekonominis pranašumas. Pagal šį principą svetimas kapitalas, kurį valstybė tiesiogiai arba netiesiogiai suteikė įmonei sąlygomis, atitinkančiomis įprastas rinkos sąlygas, nelaikytinas valstybės pagalba (26);

(89)

nagrinėjamu atveju Komisija turi ištirti, ar T2 eksploatacijos bendrovei paskolų Nr. 17 ir 20 sąlygomis buvo suteiktas ekonominis pranašumas, kurio ji įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų įgijusi;

(90)

Vokietija mano, kad „rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principo“ buvo visiškai laikomasi, nes paskolos Nr. 17 ir 20 buvo suteiktos rinkos sąlygomis. Norėdama pagrįsti nagrinėjamų paskolų sąlygas Vokietija T2 eksploatacijos bendrovės finansavimą lygina su Deutsche Telekom AG, Bayer AG, Volkswagen AG ir Deutsche Börse AG finansavimo sąlygomis ir su 2006 m. FMG suteikta sindikuotąja paskola;

(91)

siekdama įvertinti, ar minėtos finansavimo lėšos buvo suteiktos lengvatinėmis sąlygomis, Komisija, neturėdama kitų lyginamųjų rodiklių ir remdamasi susijusia sprendimų priėmimo praktika, gali ištirti, ar nagrinėjamų paskolų palūkanų norma yra suderinama su Komisijos skelbiama orientacine norma. Komisijos skelbiama orientacinė norma nustatoma pagal 2008 m. orientacinių normų komunikate nustatytą metodą;

(92)

2008 m. orientacinių normų komunikate nustatytas orientacinių ir diskonto normų, kurios taikomos vietoj rinkoje įprastų normų, nustatymo metodas. Tačiau kadangi Komisijos skelbiama orientacinė norma yra tik orientacinis dydis, Komisija, konkrečiu atveju turėdama kitų rodiklių palūkanų normai, kurią kredito gavėjas būtų galėjęs gauti rinkoje, apskaičiuoti, savo atliekamą patikimumo vertinimą gali grįsti šiais rodikliais;

(93)

kad galėtų nagrinėjamų paskolų sąlygas palyginti su Vokietijos nurodytais lyginamaisiais dydžiais, Komisija pirmiausia turi patikrinti T2 eksploatacijos bendrovės patikimumą;

(94)

T2 eksploatacijos bendrovės patikimumo iki šiol nėra vertinusi nė viena reitingų agentūra. Tačiau Vokietija argumentuoja, kad, atsižvelgiant į T2 eksploatacijos bendrovės ir LH bei FMG atsižvelgiant į jų turimas akcijas sudarytą pelno perdavimo ir nuostolių perėmimo sutartį, reikėtų atsižvelgti į patronuojančiųjų bendrovių reitingą;

(95)

Komisija pažymi, kad pagal Vokietijos teisę už kiekvieną paskolą, kuri T2 bendrovėms buvo suteikta galiojant pelno perdavimo ir nuostolių perėmimo sutarčiai, LH ir FMG atsako ir po sutarties nutraukimo;

(96)

todėl Komisija mano, kad T2 eksploatacijos bendrovės reitingas atitinka bent mažesnį iš patronuojančiųjų bendrovių LH ir FMG reitingų;

(97)

LH patikimumą vertino Standard & Poor's ir Moody's. Paskolų Nr. 17 ir 20 suteikimo metu (2005 m. kovo mėn.) Standard&Poor's LH suteikė ilgalaikį reitingą BBB, o Moody's – Baa2; taigi abi reitingų agentūros įmonei suteikė tos pačios kategorijos reitingus;

(98)

FMG patikimumo iki šiol nėra vertinusi nė viena reitingų agentūra. Atsižvelgdama į tai Komisija nurodo, kad pagal 2008 m. orientacinių normų komunikatą reitingus nebūtinai turi suteikti reitingų agentūros – taip pat gali būti pripažįstamos reitingų sistemos, kurias taiko bankai įsipareigojimų neįvykdymo lygiui nustatyti. Iš sindikuotosios paskolos sutarties, kurią 2006 m. rugsėjo mėn., t. y. netrukus po paskolų Nr. 17 ir 20 suteikimo, sudarė FMG ir 21 valstybinis ir privatus bankas, matyti, kad bankų vertinimu FMG reitingas buvo ne mažesnis kaip […];

(99)

atsižvelgdama į pirmesnius 94–98 konstatuojamosiose dalyse pateiktus svarstymus Komisija mano, kad T2 eksploatacijos bendrovę reikia vertinti bent LH reitingu, t. y. ne mažesniu kaip […];

(100)

Komisija konstatuoja, kad 2006 m. sudaryta sindikuotosios paskolos FMG sutartis negali būti taikoma kaip lyginamasis dydis nagrinėjamoms paskoloms tirti, nes T2 eksploatacijos bendrovės reitingas, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti mažesnis negu FMG reitingas. Be to, dėl paskolų Nr. 17 ir 20 sąlygų buvo susitarta 2003 m., o sindikuotosios paskolos sutartis sudaryta visai kitais metais;

(101)

kalbant apie kitas Vokietijos nurodytas lyginamas įmones, t. y. Deutsche Telekom AG, Bayer AG, Volkswagen AG ir Deutsche Börse AG, Komisija konstatuoja, kad jos sudaro tik mažą imtį. Be to, tik Deutsche Telekom AG reitingas – Standard & Poor's jai suteikė ilgalaikį reitingą BBB+, Moody's – ilgalaikį reitingą Baa1 – palygintinas su T2 eksploatacijos bendrovės reitingu. Be to, pažymėtina, kad Deutsche Telekom AG finansavimo sąlygos buvo nustatytos 2000 m. spalio mėn., t. y. visai kitu metu negu nagrinėjamų paskolų sąlygos;

(102)

dėl pirmesnių 100 ir 101 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių Komisija mano, kad Vokietija neatliko tinkamos rinkos lyginamosios analizės, kad būtų galima pagrįsti paskolų Nr. 17 ir 20 sąlygas;

(103)

norėdama ištirti, ar paskolos Nr. 17 ir 20 buvo suteiktos rinkos sąlygomis, Komisija taip pat atliko lyginamąją analizę naudodama rinkos orientacinius dydžius ir remdamasi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normų skirtumais (CDS palūkanų normų skirtumai);

(104)

remdamasi 2008 m. orientacinių normų komunikate nustatytu metodu Komisija mano, kad paskolų palūkanas galima laikyti atitinkančiomis rinkos sąlygas, jei paskolos suteiktos už tokią palūkanų normą, kuri atitinka bent pagal toliau nurodytą formulę apskaičiuotą lyginamąją palūkanų normą:

(105)

bazinė palūkanų norma atitinka išlaidas, kurių bankai patiria suteikdami likvidumą (finansavimo išlaidos). Fiksuotųjų palūkanų finansavimo atveju (t. y. palūkanų norma nustatoma visam paskolos grąžinimo terminui) bazinė palūkanų norma turi būti apskaičiuojama remiantis apsikeitimo sandorio normomis (27), kurios pagal grąžinimo terminą ir valiutą atitinka tą įsipareigojimą. Rizikos marža yra atlygis kredito teikėjui už riziką, susijusią su tuo finansavimu, ypač kredito riziką. Rizikos maržą galima išvesti iš tinkamos CDS palūkanų normų skirtumų (28), susijusių su sudedamosiomis dalimis (pvz., įmonės obligacijomis), kurių reitingas palygintinas su T2 eksploatacijos bendrovei suteiktų paskolų reitingu, imties. Galiausiai atrodo tinkama kaip priartėjimo dydį prie banko mokesčių, kuriuos įprastai turi mokėti įmonės, priskaičiuoti 10–20 bazinių punktų (29);

(106)

nustatant susijusį nagrinėjamų paskolų grąžinimo terminą reikia atsižvelgti į paskolų išsimokamąjį grąžinimą. Komisija šiuo tikslu apskaičiavo vidutinį svertinį paskolų grąžinimo terminą, kuriuo nurodomas vidutinis metų, kuriais skolą sudarys nors vienas euras, skaičius. Apskaičiuota, kad vidutinis svertinis paskolos Nr. 17 grąžinimo terminas yra […] metų, o vidutinis svertinis paskolos Nr. 20 grąžinimo terminas – […] metų;

(107)

kadangi vidutinis svertinis paskolos Nr. 17 grąžinimo terminas yra […] metų (ir šiam grąžinimo terminui netaikomos jokios apsikeitimo sandorio normos), Komisija šios paskolos bazinei palūkanų normai apskaičiuoti kaip orientacinį dydį naudojo dvejų metų grąžinimo terminų eurų apsikeitimo sandorio normą (30). Paskolai Nr. 20 taikomas penkerių metų grąžinimo terminų eurų apsikeitimo sandorio norma (31) kaip artimiausias priartėjimo prie jos vidutinio svertinio […] metų grąžinimo laikotarpio dydis. Abi apsikeitimo sandorio normos nurodytos Bloomberg ir yra susijusios su diena, kurią paskolos buvo suteiktos (2005 m. kovo 23 d.). Atitinkama apsikeitimo sandorio norma paskolos Nr. 17 atveju yra 2,73 %, o paskolos Nr. 20 atveju – 3,28 % (32);

(108)

kalbant apie maržą, Komisija konstatuoja, kad abiejų nagrinėjamų paskolų užtikrinimo lygis yra aukštas (33). 2003 m. gruodžio 31 d. paskolų užtikrinimo lygis buvo […] % (2003 m. gruodžio 31 d. turto vertė buvo […] EUR, o atitinkamų įsipareigojimų vertė – […] EUR). Praktikoje nagrinėjamos skolos priemonės reitingas (vadinamasis emisijos reitingas), palyginti su emitento reitingu, padidinamas viena subkategorija (34). Atitinkamai T2 eksploatacijos bendrovės reitingą nagrinėjamų paskolų tikslu reikėtų padidinti viena subkategorija iki (ne mažesnio kaip) […] reitingo;

(109)

remdamasi Bloomberg duomenimis Komisija iš visų ekonomikos sektorių, išskyrus vyriausybinį ir finansų sektorius, sudarė sudedamųjų dalių, kurių reitingas […], imtis. Imtį paskolos Nr. 17 atveju (remiantis trejų metų CDS normomis (35)) sudaro 29 sudedamosios dalys, imtį paskolos Nr. 20 atveju (remiantis penkerių metų CDS normomis) – 38 įmonės. Paskolų suteikimo dieną nustatyti vidutiniai CDS palūkanų normų skirtumai sudaro 19 bazinių punktų, kai grąžinimo terminas treji metai (36), ir 28 bazinius punktus, kai grąžinimo terminas penkeri metai (37);

(110)

taikant šį metodą lyginamoji palūkanų norma paskolos Nr. 17 atveju yra 3,12 % (38), o paskolos Nr. 20 atveju – 3,76 % (39). Paskolų Nr. 17 ir 20 palūkanų normos yra didesnės už šias apskaičiuotas lyginamąsias palūkanų normas (paskolos Nr. 17 – […], paskolos Nr. 20 – […]), o iš to, Komisijos nuomone, galima daryti išvadą, kad paskolos iš tikrųjų atitiko rinkos sąlygas;

(111)

atlikdama dar vieną tyrimą Komisija, atsižvelgdama į glaudų LH ir T2 eksploatacijos bendrovės ryšį, vertino pačios LH prekiautų CDS palūkanų normų skirtumų dydį. Trejų metų (40) CDS norma LH paskolos Nr. 17 suteikimo dieną buvo […] bazinių punktų. Penkerių metų CDS norma LH buvo […] bazinių punktų. Siekiant atsižvelgti į aukštą paskolų Nr. 17 ir 20 užtikrinimo lygį, apskaičiuotas CDS normas reikia sumažinti. Taikant 2/3 dauginimo koeficientą (41) pagal pirmiau nurodytą metodą lyginamoji palūkanų norma paskolos Nr. 17 atveju yra […] %, o paskolos Nr. 20 atveju – […] %. Pagal šį metodą taip pat galima spręsti, kad paskolų sąlygose nustatytos rizikos maržos atitiko rinkos sąlygas;

(112)

atsižvelgdama į pirmesnius svarstymus (103–111 konstatuojamosios dalys) Komisija konstatuoja, kad paskolos Nr. 17 ir 20 buvo suteiktos nustačius palūkanų normas, viršijančias apskaičiuotas lyginamąsias normas, todėl jas galima laikyti atitinkančiomis rinkos sąlygas;

(113)

kadangi Vokietija nepateikė rinkos lyginamosios analizės, Komisija paskolų Nr. 17 ir 20 sąlygas taip pat tirs remdamasi 2008 m. orientacinių normų komunikatu. Šiame komunikate nustatytas orientacinių ir diskonto normų, kurios taikomos vietoj rinkoje įprastų normų, nustatymo metodas;

(114)

orientacinės normos apskaičiuojamos remiantis bazine norma (tarpbankinė palūkanų norma vieniems metams; vienų metų IBOR), kuri turi būti padidinama atitinkamomis rizikos maržomis. Maržos sudaro, atsižvelgiant į įmonės patikimumą ir siūlomą įkeisti turtą, 60–1 000 bazinių punktų. Įprastomis sąlygomis bazinė norma padidinama 100 bazinių punktų, jei paskola suteikiama įmonei, kurios reitingas patenkinamas, o užtikrinimo lygis aukštas, arba įmonei, kurios reitingas geras, o užtikrinimo lygis normalus, arba įmonei, kurios reitingas labai geras, o užtikrinimo nėra;

(115)

šiuo atveju bazinė norma apibrėžta kaip vienų metų EURIBOR (42) trijų mėnesių vidurkis – praėjusių metų (2004 m.) rugsėjo–lapkričio mėn. Nagrinėjamų paskolų atveju taikytinai bazinei normai galima nurodyti 2,34 % priartėjimo dydį;

(116)

rizikos marža priklauso nuo atitinkamos įmonės reitingo ir siūlomo įkeisti turto. Kaip konstatuota 99 konstatuojamojoje dalyje, T2 eksploatacijos bendrovės reitingas atitinka ne mažesnį kaip […];

(117)

Komisija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamų paskolų užtikrinimo lygis aukštas (t. y. nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo mažesnis kaip 30 %), ypač dėl […] (43). Mažesnis kaip 30 % nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo grindžiamas įkeistų mokestinių reikalavimų ir turto dydžiu. Komisija konstatuoja, kad […] užtikrintos paskolos atveju nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo įprastai yra apie 35 % (44). Be to, nagrinėjama paskola užtikrinta […] ir paskolos užtikrinimo lygis yra […];

(118)

2008 m. orientacinių normų komunikate nustatyta, kad paskolos gavėjui, kurio reitingas ne mažesnis kaip […], suteikiant paskolą, kurios užtikrinimas aukštas, turi būti nustatoma ne mažesnė kaip […] bazinių punktų rizikos marža. Sudėjus 2,34 % bazinę normą ir […] bazinių punktų rizikos maržą gaunama […] % palūkanų norma;

(119)

Komisija konstatuoja, kad nustatyta paskolos Nr. 17 palūkanų norma yra […], o paskolos Nr. 20 – […]. Taigi abiejų paskolų palūkanos yra didesnės už Komisijos skelbiamą orientacinę normą;

(120)

Komisija gali padaryti išvadą, kad paskolos Nr. 17 ir 20 buvo suteiktos rinkos sąlygomis. Kadangi nebuvo nustatyta jokio ekonominio pranašumo, nereikia tirti, ar priemonės priskirtinos valstybei;

(121)

kadangi bendrai taikomi kriterijai, nustatyti SESV 107 straipsnio 1 dalyje, nėra tenkinami, Komisija mano, kad paskolos Nr. 17 ir 20 nėra valstybės pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje;

(122)

kaip paaiškinta 74–81 konstatuojamosiose dalyse, iki 2000 m. gruodžio 12 d. nebuvo aišku, kaip traktuoti oro uostų infrastruktūros eksploataciją ir statybą pagalbos teisės požiūriu. Nors šiame sektoriuje pamažu atsirado konkurencija, Komisija ir valstybės narės šią veiklą laikė viešosios valdžios užduotimi, o ne ekonomine veikla;

(123)

kalbant apie FMG ir Immo T2 žemės sklypų naudojimo sutartį, Vokietija per oficialią tyrimo procedūrą paaiškino, kad dėl žemės sklypų Nr. 4935/3 ir 4881 naudojimo sąlygų buvo neatšaukiamai susitarta 2000 m. kovo 30 d. sudarytoje žemės sklypų naudojimo sutartyje;

(124)

Komisija konstatuoja, kad žemės sklypų Nr. 4935/3 ir 4881 naudojimo sąlygos buvo neatšaukiamai nustatytos prieš priimant sprendimą byloje Aéroports de Paris (t. y. prieš 2000 m. gruodžio 12 d.). Taigi, net jei šia priemone būtų buvęs suteiktas pranašumas, Komisija dėl 6.1.1 skyriuje išdėstytų priežasčių neturi galios šios priemonės tirti ir kelti dėl jos klausimo pagal pagalbos teisės taisykles;

(125)

remdamasi pirmesniais svarstymais Komisija daro išvadą, kad ji neturi galios paskolų Nr. 1, 5, 6, 7, 9, 10, 16, 21 ir 23 tirti ir kelti dėl jų klausimo pagal pagalbos teisės taisykles;

(126)

kalbant apie paskolas Nr. 17 ir 20, Komisija daro išvadą, kad jos buvo suteiktos rinkos sąlygomis. Kadangi bendrai taikomi kriterijai, nustatyti SESV 107 straipsnio 1 dalyje, nėra tenkinami, Komisija mano, kad paskolos Nr. 17 ir 20 nėra valstybės pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje;

(127)

kalbant apie žemės sklypų Nr. 4935/3 ir 4881 naudojimo sąlygas, Komisija mano, kad ji neturi galios žemės sklypų naudojimo sutartį tirti ir kelti dėl jos klausimo pagal pagalbos teisės taisykles,