1.

Tralais, velkamaisiais tralais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių akių dydis yra 90 mm ar daugiau, ar žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 90 mm ar daugiau, ar inkarinėmis ūdomis žvejoti draudžiama:

2.

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantiems laivams tralais, velkamaisiais tralais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių akių dydis yra 90 mm ar daugiau, ar žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 90 mm ar daugiau, ar inkarinėmis ūdomis žvejoti draudžiama:

3.

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 2 dalies, valstybės narės Komisijos prašymu pateikia taikomos sistemos aprašymą.

4.

Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų, leidžiama laive laikyti ir iškrauti iki 10 % gyvojo svorio menkių, jei žvejojama žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir (arba) sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 110 mm ar daugiau.

1.

1.1.

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama vykdyti žvejybą rajonuose, apibrėžtuose šiais taškais, nuosekliai sujungtais laksodromomis ir kurių padėtis nustatoma naudojant WGS84 koordinačių sistemą.

1.2.

Nukrypstant nuo 1.1 punkto, leidžiama žvejoti žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 157 mm ar daugiau, ar ūdomis. Žvejojant ūdomis menkes draudžiama laikyti laive.

2.

2.1.

2.1.1.

Nukrypstant nuo 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1627/94, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (1), 1 straipsnio 2 dalies, visi Bendrijos laivai, kurių bendras ilgis yra 8 m ar daugiau ir kuriuose laikomi ar naudojami įrankiai, leistini menkių žvejybai Baltijos jūroje ir Zundo sąsiauryje pagal Reglamentą (EB) Nr. 2187/2005, turi turėti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje.

2.1.2.

Valstybė narė 2.1.1 punkte nurodytą specialų leidimą žvejoti menkes gali išduoti tik Bendrijos laivams, kurie 2005 m. turėjo specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, išduotą pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 27/2005, nustatančio 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (2), III priedo 6.2.1 punktą. Tačiau valstybė narė Bendrijos laivui, plaukiojančiam su tos valstybės narės vėliava ir 2005 m. neturinčiam specialaus žvejybos leidimo, gali išduoti specialų leidimą žvejoti menkes, jeigu valstybė narė užtikrina, kad lygiavertis pajėgumas (išmatuotas kW) Baltijos jūroje negalėtų būti naudojamas žvejybai, kuri vykdoma bet kuriuo 2.1.1 punkte nurodytu žvejybos įrankiu.

2.1.3.

Visos valstybės narės parengia ir tvarko laivų, turinčių specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, sąrašą ir skelbia jį oficialiame savo tinklalapyje, kad su juo galėtų susipažinti Komisija ir kitos su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės.

2.1.4.

Bendrijos laivo kapitonas arba jo (jos) įgaliotasis atstovas, kuriam(-iai) valstybė narė yra išdavusi specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, to leidimo kopiją turi turėti žvejybos laive.

2.2.

Nukrypstant nuo 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (3), 6 straipsnio 4 dalies Bendrijos laivų, kurių bendras ilgis yra 8 m ar daugiau, kapitonai turi vesti laivo žurnalą, kuriame pagal to reglamento 6 straipsnį registruoja laivu vykdomas operacijas.

2.3.

Nukrypstant nuo 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (4), 5 straipsnio 2 dalies leistinas nukrypimo dydis skaičiuojant Bendrijos laivuose laikomus žuvies kiekius (kilogramais) yra 8 % laivo žurnale nurodyto kiekio.

Tačiau sugavimams, kurie iškrauti neišrūšiuoti, leistinas nukrypimo dydis skaičiuojant kiekius yra 8 % viso iškrauto kiekio.

2.4.

2.4.1.

Žvejybos laivai, žvejojantys Bendrijos vandenų 22–24 pakvadračiuose (A rajonas) arba 25–32 pakvadračiuose (B rajonas) turi atitikti šias sąlygas:

a)

pradėti žvejybą A arba B rajonuose laive esant mažiau nei 100 kg menkės;

b)

jei laivui išplaukiant iš A arba B rajono jame yra daugiau nei 300 kg menkės ir nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 7 straipsnio 1 dalies, valandą prieš išplaukiant iš rajono laivo kapitonas valstybės, su kurio vėliava jis plaukioja, kompetentingoms institucijoms praneša:

c)

jeigu baigus žvejybą laive yra daugiau nei 100 kg menkės, jis

d)

b dalyje nurodyti laivai nepradeda iškrovimo, kol negauna kompetentingų institucijų leidimo.

2.4.2.

2.4.1 punktas taikomas laivams, kuriuose pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius įdiegtos laivų stebėjimo sistemos. Tačiau tie laivai kiekvieną dieną perduoda informaciją apie sugavimus vėliavos valstybės narės Žvejybos stebėjimo centrui, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 3 straipsnio 7 dalyje, kad ji būtų įtraukta į kompiuterinę duomenų bazę.

2.5.

2.5.1.

Jeigu laive laikoma daugiau nei 750 kg gyvojo svorio menkių, tą menkę galima iškrauti tik nurodytuose uostuose.

2.5.2.

Kiekviena valstybė narė gali nurodyti uostus, kuriuose iškraunama daugiau nei 750 kg Baltijos jūroje sužvejotų menkių.

2.5.3.

Per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos kiekviena valstybė narė, kuri yra sudariusi nurodytų uostų sąrašą, tvarko nurodytų uostų sąrašą ir skelbia jį oficialiame savo tinklalapyje, kad su juo galėtų susipažinti Komisija ir kitos su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės. Sąraše turi būti nurodoma atitinkama kontaktinė informacija, reikalinga pateikiant laivo žurnalus ir iškrovimo deklaracijas, kai iškraunama toje valstybėje narėje.

2.6.

2.6.1.

Valstybės narės kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad Baltijos jūroje sužvejotos ir toje valstybėje narėje pirmą kartą iškrautos menkės, prieš jas išvežant iš pirmo iškrovimo uosto į kitą vietą, būtų sveriamos dalyvaujant tikrintojams.

2.6.2.

Kiekviena valstybė narė nustato konkrečius tikrinimo standartus. Šie standartai reguliariai peržiūrimi, išnagrinėjus pasiektus rezultatus. Tikrinimo standartai plėtojami palaipsniui tol, kol pasiekiami 1 priedėlyje apibrėžti siektini standartai.

2.7.

2.7.1.

Valstybės narės užtikrina, kad kompiuterine forma būtų užregistruojama pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį gauta ši informacija:

a)

kiekvienas įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;

b)

kiekvienas įplaukimas į jūros rajonus, kuriuose galioja konkrečios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir išplaukimas iš tų rajonų.

2.7.2.

Naudodamosi LSS duomenimis valstybės narės patikrina, ar buvo pateikti laivo žurnalai ir atitinkama juose įrašyta informacija. Tokie kryžminiai patikrinimai registruojami ir paprašius pateikiami Komisijai.

2.8.

2.8.1.

Tranzitas per žvejybos rajonus, kuriuose neleidžiama žvejoti menkių, draudžiamas, jeigu laive turimi žvejybos įrankiai nėra saugiai surišti ir sukrauti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.8.2.

Menkes perkrauti draudžiama.

2.9.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 1 dalies, Bendrijos laivai, kurių bendras ilgis yra 8 m ar daugiau ir į kuriuos vežti yra pakrauta daugiau nei 50 kg Baltijos jūroje sužvejotų menkių, turi turėti iškrovimo deklaraciją, kaip numatyta to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje.

2.10

2.10.1.

Valstybės narės atlieka bendrus patikrinimus ir kartu vykdo priežiūrą bei tuo tikslu parengia bendras veiklos procedūras.

2.10.2.

Valstybės narės, kartu atliekančios patikrinimus ir bendrai vykdančios priežiūrą, užtikrina, kad kiekvienos iš dalyvaujančių valstybių narių inspektoriai būtų pakviesti prisidėti bent prie minėtos veiklos.

2.10.3.

Atliekant šiuos bendrus patikrinimus ir kartu vykdant priežiūrą, gali dalyvauti Komisijos inspektoriai.

2.10.4.

Komisija, siekdama koordinuoti 2006 m. skirtą bendrą patikrinimo ir priežiūros programą, iki 2006 m. sausio 31 d. sušaukia kompetentingų nacionalinių tikrinimo institucijų posėdį.

2.11.

2.11.1.

Atitinkamos valstybės narės pagal 2 priedėlį parengia Baltijos jūrai skirtą nacionalinę kontrolės veiksmų programą.

2.11.2.

Atitinkamos valstybės narės iki 2006 m. sausio 31 d. oficialiame savo tinklalapyje paskelbia 2.1.1 punkte nurodytą nacionalinę kontrolės veiksmų programą ir jos įgyvendinimo tvarkaraštį, kad su ja galėtų susipažinti Komisija ir kitos su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės.

2.11.3.

Komisija sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad būtų įvertinta, ar laikomasi nacionalinių kontrolės veiksmų programų, skirtų menkių ištekliams Baltijos jūroje, ir įvertinti jų įgyvendinimo rezultatai.

3.

3.1.

Draudžiama laivuose laikyti šias toliau nurodytuose geografiniuose rajonuose ir toliau nurodytais laikotarpiais pagautų žuvų rūšis:

3.2.

Nukrypstant nuo 3.1. punkto žvejojant tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 105 mm ar daugiau, arba žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 100 mm ar daugiau, upinių plekšnių ir paprastųjų otų priegaudos gali būti laikomos laive ir iškraunamos neviršijant 10 % viso laive laikomo ir iškrauto sugavimo gyvojo svorio tame punkte nurodytais draudimo laikotarpiais.