31994L0057

Tarybos direktyva 94/57/EB

1994 m. lapkričio 22 d.

dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 84 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

kadangi savo 1993 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl bendros saugių jūrų politikos Taryba iškėlė tikslą iš Bendrijos vandenų pašalinti visus standartų neatitinkančius laivus ir suteikė pirmenybę Bendrijos veiksmams, garantuojantiems veiksmingą ir vienodą tarptautinių taisyklių įgyvendinimą nuodugniai parengiant bendruosius standartus klasifikacinėms bendrovėms [4];

kadangi sauga jūroje ir jūrų apsauga nuo taršos gali būti veiksmingai gerinama griežtai taikant tarptautines konvencijas, kodeksus ir rezoliucijas tuo pat metu skatinant laisvę teikti paslaugas;

kadangi tikrinti, ar laivas atitinka vienodus tarptautinius saugos jūroje ir jūros apsaugos nuo taršos standartus, privalo laivo vėliavos ir uosto valstybės;

kadangi valstybės narės yra atsakingos, kad būtų išduodami tarptautiniai pagal konvencijas Solas 74, LL 66 ir Marpol 73/78 numatyti saugos ir taršos liudijimai ir kad būtų įgyvendinamos pirmiau minėtų konvencijų nuostatos;

kadangi remdamosi tokiomis konvencijomis visos valstybės narės gali techninėms organizacijoms suteikti įvairius įgaliojimus patvirtinti, kad minėtų konvencijų laikomasi, ir gali suteikti joms teisę išduoti atitinkamus saugos liudijimus;

kadangi daugelis visame pasaulyje veikiančių klasifikacinių bendrovių neužtikrina nei tinkamo taisyklių įgyvendinimo, nei patikimumo, kai nacionalinių administracijų vardu vykdo savo funkcijas, nes klasifikacinės bendrovės neturi tinkamų struktūrų ir patirties, kuriomis būtų galima remtis ir kurios jas įgalintų savo įsipareigojimus atlikti labai profesionaliai;

kadangi klasifikacines bendroves priversti vadovautis tinkamais standartais kiekvienai valstybei narei atskirai sunkiai sekasi ir dėl to šį tikslą pasiekti geriau sektųsi Bendrijai;

kadangi tinkamas būdas veikti yra remtis Tarybos direktyva, nustatančia svarbiausius organizacijų pripažinimo kriterijus, tuo tarpu patį pripažinimą, vykdymo priemones ir direktyvos įgyvendinimą paliekant valstybėms narėms;

kadangi standartai EN 45004 ir EN 29001 kartu su Tarptautinės klasifikacinių bendrovių asociacijos (TKBA) standartais yra tinkama organizacijų veiklos kokybės garantija;

kadangi Krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimo išdavimas gali būti patikėtas privačioms institucijoms, turinčioms reikiamą patirtį ir turinčioms kvalifikuotų darbuotojų;

kadangi organizacijos, pageidaujančios būti pripažintomis pagal šią direktyvą, valstybėms narėms privalo pateikti visą informaciją ir įrodymus, kad jos atitinka būtiniausius kriterijus, o valstybės narės turi pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie organizacijas, kurias jos pripažino;

kadangi Komisija pripažinimą trejiems metams gali suteikti organizacijoms, kurios neatitinka kriterijų, nustatančių minimalų klasifikuojamųjų laivų skaičių ir laivų tonažą, bei neturi minimalaus ekspertų skaičiaus, nurodyto priede, tačiau atitinka visus kitus kriterijus; kadangi minėtoms organizacijoms pripažinimas po trejų metų turėtų būti pratęstas, jeigu jos atitinka tuos pačius kriterijus; kadangi pripažinimo trejiems metams padariniai turėtų galioti tik prašančiosioms valstybėms narėms ir tik tuo laikotarpiu;

kadangi vidaus rinkos kūrimas apima laisvą paslaugų judėjimą, todėl organizacijoms, atitinkančioms bendruosius kriterijus, garantuojančius organizacijų patikimumą ir profesionalumą, negalėtų būti uždrausta teikti savo paslaugas Bendrijoje, jeigu valstybė narė nutarė perduoti tokius įstatymo nustatytus įsipareigojimus; kadangi tokia valstybė narė vis dėlto gali riboti organizacijų, kurioms dėl objektyvių ir skaidrių priežasčių ji pagal savo poreikius suteikia įgaliojimus, skaičių, jeigu Komisija, laikydamasi komitologijos tvarkos, vykdo kontrolę;

kadangi laisvės teikti laivų apžiūros ir tikrinimo paslaugas principas galėtų būti įgyvendinamas laipsniškai, tačiau laikantis nustatytų terminų;

kadangi nacionalines administracijas būtina dar labiau įtraukti į laivų apžiūras ir į atitinkamų liudijimų išdavimą, kad visiškai būtų laikomasi tarptautinių saugos taisyklių, net jeigu valstybės narės pasitiki organizacijomis, kurios nėra valstybių narių administruojamos, vykdyti įstatymų numatytus įpareigojimus; kadangi todėl yra tikslinga tarp valdžios institucijų ir organizacijų užmegzti glaudžius darbo santykius, o tam organizacijai gali prireikti turėti savo atstovybę valstybės narės, kurios vardu organizacija vykdo jos įsipareigojimus, teritorijoje;

kadangi turėtų būti įkurtas reguliavimo komitetas, turėsiantis padėti Komisijai užtikrinti veiksmingą galiojančių saugos jūroje ir aplinkosaugos standartų taikymą, atsižvelgiant į nacionalines ratifikavimo procedūras;

kadangi Komisija privalo veikti 13 straipsnyje nustatyta tvarka, kad deramai atsižvelgtų į pažangą tarptautiniuose forumuose ir kad modernizuotų būtiniausius kriterijus;

kadangi remdamasi informacija, kurią pagal 11 straipsnį valstybės narės perduoda apie organizacijų, veikiančių valstybių narių vardu, darbą, Komisija, veikdama 13 straipsnyje nustatyta tvarka, nuspręs, ar ji prašys valstybių narių atšaukti pripažintų organizacijų, kurios nebeatitinka bendrųjų būtiniausių kriterijų komplekto, pripažinimą;

kadangi valstybėms narėms vis dėlto turi būti palikta galimybė iškilus rimtai grėsmei saugai ar aplinkai laikinai sustabdyti organizacijos įgaliojimus; kadangi laikydamasi aukščiau minėtos tvarkos Komisija privalo skubiai spręsti, ar būtina panaikinti tokias nacionalines priemones;

kadangi visos valstybės narės turėtų periodiškai vertinti organizacijų, kurios veikia valstybių narių vardu, darbą ir Komisijai bei visoms kitoms valstybėms narėms pateikti tikslią informaciją apie tokių organizacijų veiklą;

kadangi iš valstybių narių, kaip uostų valdžios institucijų, yra reikalaujama Bendrijos vandenyse gerinti saugą ir taršos prevenciją tikrinant pirmiausia tuos laivus, kuriems liudijimus yra išdavusios organizacijos, neatitinkančios bendrųjų kriterijų, ir tuo būdu užtikrinant, kad laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava, nebebus taikomas palankus režimas;

kadangi tvarka, pagal kurią komitetas priims sprendimus, turėtų būti 1987 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo 87/373/EEB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [5], 2 straipsnyje pateikta III A tvarka;

kadangi klasifikacinės bendrovės privalo modernizuoti ir įgyvendinti savo techninius standartus, kad būtų derinamos saugos taisyklės ir užtikrinamas vienodas tarptautinių taisyklių diegimas Bendrijoje;

kadangi šiuo metu nėra vienodų laivo korpuso, mašinų ir elektros bei valdymo įrenginių tarptautinių standartų, kurių turi būti laikomasi visuose statomuose laivuose ir vėliau visą laivo eksploatavimo laiką; kadangi tokie standartai gali būti nustatyti pagal pripažintų klasifikacinių bendrovių nuostatas arba pagal lygiaverčius standartus, dėl kurių nacionalinės institucijos sprendžia 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvoje 83/189/EEB nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką [6], nustatyta tvarka,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva nustato priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės ir organizacijos, tikrinančios, apžiūrinčios laivus ir jiems išduodančios liudijimus, kad būtų laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugos jūroje ir dėl jūrų apsaugos nuo taršos, ir tuo pat metu skatindamos įgyvendinti tikslą dėl laisvės teikti paslaugas. Šis procesas apima laivų, kuriems taikomos tarptautinės konvencijos, korpuso, mašinų, elektros ir valdymo įrenginių saugos reikalavimų rengimą ir įgyvendinimą.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) "laivas" — tai laivas, kuriam taikomos tarptautinės konvencijos;

b) "laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava" — tai valstybėje narėje registruotas laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava pagal jos įstatymus, įskaitant laivus, įregistruotus Euros, kai tik šį registrą patvirtina Taryba. Šio apibrėžimo neatitinkantys laivai prilyginami laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava;

c) "patikrinimai ir apžiūros" — tai patikrinimai ir apžiūros, privalomi atlikti pagal tarptautines konvencijas;

d) "tarptautinės konvencijos" — tai 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ir 197-19/78 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos kartu su protokolais ir šių konvencijų papildymais bei atitinkamais privalomais visose valstybėse narėse kodeksais, kurie galioja šios direktyvos priėmimo dieną;

e) "organizacija" — tai klasifikacinė bendrovė ar kita privati institucija, administracijai atliekanti saugos vertinimo darbus;

f) "pripažinta organizacija" — tai pagal 4 straipsnio nuostatas pripažinta organizacija;

g) "įgaliojimas" — tai dokumentas, kuriuo pripažintai organizacijai valstybė narė suteikia įgaliojimus ar teises;

h) "liudijimas" — tai valstybės narės arba valstybės narės vardu pagal tarptautines konvencijas išduotas liudijimas;

i) "laivo klasės liudijimas" — tai struktūrinį ir mechaninį laivo tinkamumą konkrečiam laivo naudojimui ar eksploatavimui patvirtinantis dokumentas, kurį pagal savo taisykles ir reglamentus išduoda klasifikacinė bendrovė;

j) "krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimas" — tai liudijimas, kuris nustatytas iš dalies pakeistais Solas 74/78 Radijo reglamentais, priimtais TJO, ir kuris per pereinamąjį laikotarpį, pasibaigsiantį 1999 m. vasario 1 d., apima ir Krovininio laivo radiotelegrafijos saugos liudijimą ir Krovininio laivo radiotelefonijos saugos liudijimą;

k) "vieta" — nurodo organizacijos registruotos buveinės, centrinės administracijos vietą arba pagrindinę organizacijos verslo vietą.

3 straipsnis

1. Pagal tarptautines konvencijas prisiimdamos atsakomybę ir įsipareigojimus valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos administracijos garantuos deramą tarptautinių konvencijų nuostatų vykdymą, ypač tikrinant ir apžiūrint laivus bei išduodant liudijimus ir išimtinius liudijimus.

2. Jeigu vykdydama 1 dalies nuostatas valstybė narė nusprendžia dėl laivų, plaukiojančių su jos vėliava:

i) įgalioti organizacijas visiškai ar iš dalies atlikti patikrinimus ir apžiūras, susijusius su liudijimais, įskaitant patikrinimus bei apžiūras, skirtus įvertinti, ar laikomasi 14 straipsnio reikalavimų, ir, jeigu reikia, išduoti ar pratęsti susijusius liudijimus; arba

ii) patikėti organizacijoms visiškai ar iš dalies atlikti i punkte minimus patikrinimus ir apžiūras;

šias pareigas valstybė narė patiki tik pripažintoms organizacijoms.

Kompetentinga institucija visais atvejais patvirtina pirmąjį išimtinių liudijimų išdavimą.

Tačiau dėl krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimo minėtos pareigos gali būti patikėtos privačiai institucijai, pripažintai kompetentingos administracijos ir turinčiai reikiamą patirtį bei kvalifikuotų darbuotojų, institucijos vardu sugebančių vykdyti tam tikrus radijo ryšio patikimumo vertinimo darbus.

3. Šis straipsnis nėra susijęs su konkrečių laivo įrengimų sertifikavimu.

4 straipsnis

1. Valstybės narės gali pripažinti tik tas organizacijas, kurios atitinka priede nustatytus kriterijus. Organizacijos pateikia valstybinėms narėms, kurių pripažinimo yra prašoma, visą informaciją ir įrodymus apie tai, kad organizacijos atitinka minėtus kriterijus. Valstybės narės organizacijoms apie joms suteiktą pripažinimą praneša tinkamu būdu.

2. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tas organizacijas, kurias ji pripažino.

3. Valstybės narės gali Komisijai pateikti prašymą, kad organizacijoms, atitinkančioms visus priede išdėstytus kriterijus, išskyrus įtrauktuosius į priedo skirsnio "Bendrosios nuostatos" 2 ir 3 dalis, pripažinimas būtų suteiktas trejiems metams.

Šis pripažinimas yra suteikiamas 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio pripažinimo padariniai galioja tik valstybėms narėms, pateikusioms prašymą dėl tokio pripažinimo.

4. Visas organizacijas, kurioms yra suteiktas pripažinimas, turėtų atidžiai prižiūrėti pagal 7 straipsnį įkurtas komitetas, taip pat atsižvelgiant į sprendimą dėl pripažinimo pratęsimo 3 dalyje nurodytoms organizacijoms. Sprendimas dėl minėto pripažinimo pratęsimo didesniam organizacijų skaičiui priimamas neatsižvelgiant į kriterijus, išdėstytus priedo skirsnio "Bendrosios nuostatos" 2 ir 3 dalyse. 3 dalyje numatytas pripažinimo padarinių apribojimas nebetaikomas.

5. Komisija, laikydamasi 1, 3 ir 4 dalių, sudaro ir atnaujina organizacijų, apie kurias pranešė valstybės narės, sąrašą. Šis sąrašas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

1. Taikydamos 3 straipsnio 2 dalies i punktą, valstybės narės iš esmės neatsisako suteikti įgaliojimų nė vienai pripažintai organizacijai, kurios buveinė yra Bendrijoje, imtis funkcijų, kurias numato 6 ir 11 straipsnių nuostatos. Tačiau valstybės narės pagal savo poreikius gali riboti organizacijų, kurioms valstybės narės suteikia įgaliojimus, jeigu toks ribojimas grindžiamas skaidriomis ir objektyviomis priežastimis, skaičių. Valstybės narės prašymu Komisija 13 straipsnyje nustatyta tvarka priima reikiamas priemones.

2. Laikantis nukrypti leidžiančių nuostatų, Komisija iki 1997 m. gruodžio 31 d. gali laikinai atleisti valstybes nares nuo 1 dalies nuostatų įgyvendinimo.

3. Valstybė narė, sutikdama, kad organizacija, kurios buveinė yra trečiojoje šalyje, vykdytų 3 straipsnyje minimas pareigas ar kai kurias iš jų, gali prašyti, kad pastaroji trečioji šalis suteiktų abipusį pripažinimą toms pripažintoms organizacijoms, kurių buveinės yra Bendrijoje.

6 straipsnis

1. Valstybės narės, nutarusios veikti taip, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje, nustato valstybės narės kompetentingų institucijų ir organizacijų, veikiančių valstybės narės vardu, darbo santykius.

2. Darbo santykiai yra reguliuojami nustatytos formos nediskriminacine rašytine sutartimi ar lygiaverčiais teisiniais susitarimais, juose išdėstant organizacijų prisiimamas konkrečias pareigas ir funkcijas, kurios turi apimti bent:

- nuostatas, išdėstytas TJO Rezoliucijos A.739 18 dėl administracijos vardu veikiančių organizacijų įgaliojimo rekomendacijų II priedėlyje, kokios jos yra šios direktyvos priėmimo dieną,

- nuostatas dėl administracijos arba administracijos paskirtos nešališkos išorinės institucijos atliekamo administracijos vardu prisiimamų įsipareigojimų periodiško audito,

- galimybę atlikti atsitiktinius ir išsamius laivų patikrinimus,

- nuostatas dėl esminės informacijos pateikimo apie jų klasifikuotą laivyną, klasės pakeitimus arba laivo deklasifikavimą.

3. Sutartimi ar lygiaverčiu teisiniu susitarimu gali būti nustatytas reikalavimas, kad pripažinta organizacija turėtų savo atstovybę valstybės narės, kurios vardu organizacija vykdo 3 straipsnyje nurodytas pareigas, teritorijoje. Tokį reikalavimą gali patenkinti atstovybė, kurios teisinis statusas atitinka toje valstybėje narėje įstatymais nustatytus juridinio asmens požymius ir patenka į jos nacionalinių teismų kompetenciją.

4. Kiekviena valstybė narė Komisijai teikia tikslią informaciją apie darbo santykius, nustatytus pagal šį straipsnį. Komisija vėliau informuoja kitas valstybes nares.

7 straipsnis

Šia direktyva Komisijai padėti steigiamas iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Šis komitetas Komisijos šaukiamas bent kartą per metus ir tuomet, kada reikia, valstybei narei pagal 10 straipsnio nuostatas laikinai sustabdžius organizacijos įgaliojimus.

Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

8 straipsnis

1. Ši direktyva gali būti iš dalies pakeista 13 straipsnyje nustatyta tvarka tam, kad:

- šioje direktyvoje būtų atsižvelgiama į paskesnius su šia direktyva susijusių tarptautinių konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų, nurodytų 2 straipsnio d punkte ir 6 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojusius pakeitimus,

- būtų atnaujinami priede išdėstyti kriterijai, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamus TJO sprendimus.

2. Priėmus naujus su 2 straipsnio d punkte nurodyta konvencija susijusius dokumentus ar protokolus, Taryba Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į valstybių narių parlamentinę tvarką bei atitinkamą TJO tvarką sprendžia dėl išsamių susitarimų ratifikuojant tuos naujus dokumentus ar protokolus, tuo pat metu užtikrindama, kad jie valstybėse narėse būtų taikomi vienodai ir vienu metu.

9 straipsnis

1. Prireikus kiekviena valstybė narė 13 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti paprašyta panaikinti pripažinimą 4 straipsnyje nurodytoms pripažintoms organizacijoms, kurios nebeatitinka priede pateiktų kriterijų.

2. Rengdama sprendimų, susijusių su 1 dalyje nurodytais dalykais, projektus, Komisija atsižvelgia į 11 ir 12 straipsnyje minimas ataskaitas ir informaciją. Rengdama tokių priemonių projektus, Komisija visų pirma atkreipia dėmesį į organizacijų veiklos rodiklius, susijusius sauga ir taršos prevencija. Sprendimų projektus 1 dalyje minimais klausimais Komisija savo iniciatyva ar valstybei narei paprašius pateikia ir komitetui.

10 straipsnis

Jei valstybė narė mano, kad pripažinta organizacija nebegali būti įgaliota jos vardu vykdyti 3 straipsnyje išvardytus uždavinius, valstybė narė šiuos įgaliojimus gali laikinai sustabdyti, neatsižvelgdama į priede nustatytus kriterijus.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, laikomasi tokios tvarkos:

a) valstybė narė apie savo sprendimą nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, nurodydama pagrįstas tokio sprendimo priežastis;

b) Komisija ištiria, ar laikinas įgaliojimų sustabdymas pagrįstas rimtu pavojumi saugai arba aplinkai;

c) Komisija 13 straipsnyje nustatyta tvarka praneša valstybei narei, ar jos sprendimas laikinai sustabdyti įgaliojimus yra pagrįstas tikrai dideliu pavojumi saugai arba aplinkai, o jeigu toks sprendimas nėra pagrįstas, reikalauja, kad valstybė narė tą sprendimą panaikintų.

11 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė privalo įsitikinti, kad jos vardu veikiančios pripažintos organizacijos, vykdydamos 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, veiksmingai atlieka tame straipsnyje nurodytas funkcijas ir kad jų darbu yra patenkinta tos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, ir kad minėtos organizacijos atitinka priede nurodytus kriterijus. Valstybė narė gali tuo įsitikinti, jeigu pripažintas organizacijas tiesiogiai prižiūri valstybės narės kompetentinga institucija, arba, jeigu organizacijos yra kitoje valstybėje narėje, pasitikėdamos kitos valstybės narės valdžios institucijos atliekama atitinkama minėtų organizacijų priežiūra.

2. Kiekviena valstybė narė šį darbą atlieka kas dvejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. pateikia kitoms valstybėms narėms bei Komisijai ataskaitą apie ankstesnių metų stebėjimų rezultatus.

3. Jeigu valstybė, vykdydama minėtą uždavinį, nusprendžia pasitikėti kitos valstybės narės atliekama priežiūra, savo ataskaitą ši valstybė narė pateikia vėliausiai iki kiekvienų metų, einančių po tų metų, kuriais buvo vertinama, kaip laikytasi reikalavimų, birželio 30 d.

4. Valstybės narės perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms visą informaciją, kuri yra svarbi vertinant organizacijų veiklą.

12 straipsnis

1. Įgyvendindamos savo teises tikrinti ir vykdydamos savo įsipareigojimus kaip uostų valstybės:

a) valstybės narės užtikrina, kad laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava, nebūtų sudaromos palankesnės sąlygos nei laivams, turintiems teisę plaukioti su valstybės narės vėliava. Dėl šios priežasties tai, kad laivo liudijimus ir laivo klasę patvirtinantį liudijimą yra pateikusi organizacija, kuri neatitinka priede išdėstytų kriterijų, išskyrus organizacijas, pripažintas pagal 4 straipsnio 3 ir 4 dalis, yra vienas iš svarbiausių kriterijų atrenkant tikrintinus laivus;

b) valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kai laivai neatitinka tarptautiniais susitarimais patvirtintų standartų ir praneša Komisijai bei Susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės sekretoriatui apie kiekvieną atvejį, kai organizacijos, veikiančios vėliavos valstybės vardu, yra išdavusios galiojančius liudijimus laivui, neatitinkančiam atitinkamų tarptautinių konvencijų reikalavimų, ar apie bet kurį atvejį, kai laivas, turintis galiojantį laivo klasę patvirtinantį liudijimą, neatitinka standartų, išvardytų tame liudijime.

2. Visos valstybės narės nustato organizacijų, veikiančių vėliavos valstybių vardu, veiklos rodiklius. Šie veiklos rodikliai yra kasmet atnaujinami ir siunčiami kitoms valstybėms narėms bei Komisijai.

13 straipsnis

Toliau nurodyta tvarka taikoma 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 straipsnio 1 dalyje, 8, 9, 10 straipsniuose bei 14 straipsnio 2 dalyje išvardytiems klausimams:

a) Komisijos atstovas 7 straipsnyje nurodytam komitetui pateikia priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą;

b) komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė pareiškiama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai paskirstomi taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja;

c) Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę;

d) kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

14 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad laivai, plaukiojantys su jos vėliava, būtų statomi ir prižiūrimi pagal pripažintų organizacijų reikalavimus dėl laivo korpuso, mašinų ir elektros bei valdymo įrenginių.

2. Valstybė narė gali nutarti taikyti taisykles, kurias ji laiko lygiavertėmis pripažintų organizacijų taisyklėms, su sąlyga, kad valstybė narė minėtas taisykles Direktyvoje 83/189/EEB nustatyta tvarka perduos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir kad taisyklėms neprieštarauja kita valstybė narė arba Komisija, ir jeigu, pritaikius 13 straipsnyje nustatytą tvarką, nepaaiškėja, kad taisyklės yra nelygiavertės.

15 straipsnis

1. Pripažintos organizacijos viena su kita periodiškai konsultuojasi, siekdamos užtikrinti organizacijų naudojamų techninių standartų ir jų diegimo lygiavertiškumą. Jos Komisijai periodiškai pateikia ataskaitas apie esminę pažangą, pasiektą tobulinant standartus.

2. Pripažintos organizacijos siekia bendradarbiauti su uosto valstybės kontroliuojančiomis administracijomis dėl reikalų, susijusių visų pirma su organizacijų tvarkomos klasės laivu, kad būtų lengviau pašalinami trūkumai, apie kuriuos pranešta, ar kiti neatitikimai.

3. Pripažintos organizacijos pateikia administracijai visą reikiamą informaciją apie klasės pasikeitimus arba deklasifikaciją.

4. Pripažintos organizacijos neišduoda liudijimo laivams, kurių klasė panaikinta ar pakeista dėl saugos, pirmiau nepasikonsultavusios su laivo vėliavos valstybės kompetentinga administracija, kad būtų nuspręsta, ar būtinas visiškas laivo patikrinimas.

16 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1995 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą.

2. Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų visų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

17 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1994 m. lapkričio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. WISSMANN

[1] OL C 167, 1993 6 18, p. 13.

[2] OL C 34, 1994 2 2, p. 14.

[3] 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 91, 1994 3 28, p. 9), 1994 m. rugsėjo 19 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 301, 1994 10 27, p. 75) ir 1994 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[4] OL C 271, 1993 10 7, p. 1.

[5] OL L 197, 1987 7 18, p. 33.

[6] OL L 109, 1984 4 26, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/10/EB (OL L 100, 1994 4 19, p. 30).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTOMS ORGANIZACIJOMS TAIKOMI BŪTINIAUSI KRITERIJAI

A. BENDRIEJI KRITERIJAI

1. Pripažintos organizacijos privalo sugebėti dokumentais pagrįsti didelę patirtį, įgytą vertinant prekybos laivų projektus ir konstrukcijas.

2. Organizacija savo klasėje turėtų turėti bent 1000 jūrų okeaninių laivų (didesnių už 100 BRT), kurių bendras BRT ne mažesnis nei 5 milijonai.

3. Priimdama į darbą techninį personalą, organizacija turi atsižvelgti į klasifikuojamų laivų skaičių. Kad būtų patenkinti 2 dalyje pateikti reikalavimai, reikėtų turėti mažiausiai 100 išskirtines teises turinčių inspektorių.

4. Organizacijos turėtų turėti išsamias taisykles ir nuostatus, reglamentuojančius prekybinių laivų projektavimą, statybą ir periodišką tikrinimą, kurie turi būti skelbiami ir, įgyvendinant tyrimų ir taikomosios veiklos programas, nuolatos atnaujinami ir tobulinami.

5. Organizacija turėtų kiekvienais metais skelbti savo laivų registrą.

6. Organizacija neturėtų būti valdoma laivų savininkų ar laivų statytojų, arba kitų asmenų, kurių komercinė veikla būtų susijusi su laivų statymu, įrengimu, remontu ar eksploatavimu. Organizacijos pajamos neturėtų iš esmės priklausyti nuo vienos komercinės įmonės.

B. KONKRETŪS REIKALAVIMAI

1. Įsteigiama organizacija, turinti:

a) gausų techninį, vadybinį, pagalbinį ir tyrimus atliekantį personalą, kurio pakaktų užduotims atlikti ir tos klasės laivams aptarnauti bei kuris sugebėtų kurti taisykles ir reglamentus bei jų laikytis;

b) visame pasaulyje dirbantį pačios organizacijos techninį personalą arba kitų pripažintų organizacijų techninį personalą.

2. Organizacijos veiklą reglamentuoja etikos kodeksas.

3. Organizacija valdoma ir administruojama taip, kad būtų užtikrinamas administracijos reikalaujamos informacijos konfidencialumas.

4. Organizacija yra pasirengusi administracijai teikti reikalingą informaciją.

5. Organizacijos vadovybė apibrėžia ir dokumentais pagrindžia savo politiką ir tikslus bei įsipareigojimus dėl kokybės ir užtikrina, kad ta politika būtų suprantama, įgyvendinama ir jos būtų laikomasi visais organizacijos lygiais.

6. Organizacija parengia, įdiegia ir palaiko veiksmingą vidinę kokybės sistemą, pagrįstą atitinkamų tarptautiniais susitarimais pripažintų kokybės standartų dalių reikalavimais bei sudarytą laikantis EN 45004 (tikrinimo institucijų) ir EN 29001, aiškinamų pagal IAKS kokybės sistemos sertifikavimo schemos reikalavimus, ir kuri, inter alia, užtikrina, kad:

a) organizacijos taisyklės ir nuostatai yra parengti ir jų laikomasi pagal tam tikrą sistemą;

b) organizacijos taisyklių ir nuostatų yra laikomasi;

c) įstatymais numatyto darbo, kurį atlikti organizacija yra įgaliota, reikalavimų yra laikomasi;

d) darbuotojų, nuo kurių darbo priklauso organizacijos paslaugų kokybė, atsakomybė, įgaliojimai ir tarpusavio ryšys yra apibrėžti ir pagrįsti dokumentais;

e) visi darbai atliekami esant kontroliuojamoms sąlygoms;

f) yra sukurta priežiūros funkcijas atliekanti sistema, skirta prižiūrėti organizacijos tiesiogiai samdomų inspektorių bei techninio ir administracijos personalo veiksmus ir darbą;

g) pagrindinio įstatymais numatyto darbo, kurį atlikti organizacija yra įgaliota, reikalavimai yra įgyvendinami ar tiesiogiai prižiūrima, kaip jų laikomasi, tik organizacijos arba kitų pripažintų organizacijų inspektorių;

h) įdiegta inspektorių kvalifikacijos kėlimo ir nuolatinė jų žinių atnaujinimo sistema;

i) daromi įrašai, liudijantys, kad dalykams, kuriuos apima teikiamos paslaugos, jau taikomi nustatyti standartai ir egzistuoja veiksmingai funkcionuojanti kokybės sistema;

j) visuose padaliniuose veikia visuotinė planinių ir dokumentais patvirtintų kokybės užtikrinimo veiklos vidaus audito sistema.

7. Organizacija privalo būti pajėgi:

a) parengti ir nuolatos atnaujinti visą rinkinį taisyklių ir reglamentų dėl laivo korpuso, mašinų, elektros ir valdymo įrengimų, kurie savo kokybe atitinka tarptautiniais susitarimais pripažintus techninius standartus; savo kokybe tos taisyklės ir reglamentai turi būti lygiaverčiai tiems pripažintiems tarptautiniams standartams, kurių pagrindu galima išduoti Solas konvencijos ir keleivinio laivo saugos liudijimus (dėl laivo struktūros ir pagrindinių laivo mašinų sistemų atitikties) bei Krovinių markės liudijimus (dėl laivo patvarumo atitikties);

b) pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus atlikti visus patikrinimus ir apžiūras, būtinus, kad būtų išduoti liudijimai, įskaitant įvertinimo priemones, pasitelkus kvalifikuotą techninį personalą, taikant ir diegiant saugumo valdymo sistemą tiek krante, tiek laivuose.

8. Organizacijos kokybės sistemą sertifikuoja nepriklausoma auditorių institucija, pripažinta valstybės, kurioje yra minėtos institucijos buveinė, administracijos.

9. Organizacija turėtų leisti, kad tobulinant jos taisykles ir (arba) reglamentus dalyvautų administracijos ar kitų suinteresuotų šalių atstovai.

--------------------------------------------------