EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01993L0016-20040501
Council Directive 93/16/EEC of 5 April 1993 to facilitate the free movement of doctors and the mutual recognition of their diplomas, certificates and other evidence of formal qualifications
Consolidated text: Tarybos Direktyva 93/16/EEB 1993 m. balandžio 5 d. skirta padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui
Tarybos Direktyva 93/16/EEB 1993 m. balandžio 5 d. skirta padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui
1993L0016 — LT — 01.05.2004 — 008.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 93/16/EEB 1993 m. balandžio 5 d. (OL L 165, 7.7.1993, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 97/50/EB 1997 m. spalio 6 d. |
L 291 |
35 |
24.10.1997 |
|
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 98/21/EB tekstas svarbus EEE 1998 m. balandžio 8 d. |
L 119 |
15 |
22.4.1998 |
|
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 98/63/EB Tekstas svarbus EEE 1998 m. rugsėjo 3 d. |
L 253 |
24 |
15.9.1998 |
|
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 1999/46/EB tekstas svarbus EEE 1999 m. gegužės 21 d. |
L 139 |
25 |
2.6.1999 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2001/19/Eb tekstas svarbus EEE 2001 m. gegužės 14 d. |
L 206 |
1 |
31.7.2001 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1882/2003 2003 m. rugsėjo 29 d. |
L 284 |
1 |
31.10.2003 |
|
iš dalies keičiamas:
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
||
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
TARYBOS DIREKTYVA 93/16/EEB
1993 m. balandžio 5 d.
skirta padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 49 straipsnį, 57 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies pirmą bei trečią sakinius ir 66 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ( 1 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
kadangi 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/362/EEB dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią mediko kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas ( 3 ), ir 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/363/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gydytojų veiklą, derinimo ( 4 ) buvo ne kartą ir iš esmės keistos; kadangi dėl to siekiant aiškumo ir racionalumo reikėtų parengti suvestinę šių direktyvų redakciją; kadangi, be to, sujungiant šias direktyvas į bendrą dokumentą patartina į jį įtraukti ir 1986 m. rugsėjo 15 d. Tarybos direktyvą 86/457/EEB dėl specifinių bendrosios medicinos praktikos studijų ( 5 );
kadangi pagal Sutartį pasibaigus pereinamajam laikotarpiui draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės įsisteigiant ir teikiant paslaugas; kadangi šiuo pilietybe pagrįsto požiūrio principu visų pirma remiamasi išduodant leidimą verstis gydytojo praktika, taip pat registruojantis profesinėse organizacijose arba organuose ar tampant jų nariu;
kadangi vis dėlto reikėtų priimti tam tikras nuostatas, kurios padėtų gydytojams veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas;
kadangi pagal Sutartį reikalaujama, kad valstybės narės neteiktų jokios pagalbos, galinčios iškreipti įsisteigimo sąlygas;
kadangi Sutarties 57 straipsnio 1 dalyje numatyta leisti direktyvas dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo; kadangi šios direktyvos tikslas — pripažinti diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, suteikiančius teisę pradėti ir vykdyti medicinos veiklą bei pripažinti specialistų diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus;
kadangi rengiant specialistus turėtų būti abipusiai pripažįstama studijų metu įgyta kvalifikacija, kuri, nors ir nebūdama vienintelė sąlyga specialistui pradėti tam tikrą veiklą, vis tiek suteikia jam teisę vadintis specialistu;
kadangi dėl valstybių narių teisės aktų raidos prireikė tam tikrų techninio pobūdžio pakeitimų, būtinų, kad pirmiausia būtų atsižvelgta į pasikeitusius šių profesijų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų arba tam tikrų medicinos srities profesinių kvalifikacijų pavadinimus, taip pat į atsiradusias tam tikras naujas medicinos srities profesines kvalifikacijas arba išnykusias tam tikras buvusias profesines kvalifikacijas, kurios buvo praktikuojamos kai kuriose valstybėse narėse;
kadangi reikėtų numatyti priemones, susijusias su įgytomis teisėmis abipusiai pripažinti valstybės narės išduotus diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią mediko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir pripažįstančias studijas, pradėtas iki šios direktyvos įgyvendinimo pradžios;
kadangi direktyva dėl abipusio diplomų pripažinimo nebūtinai reiškia, jog tokiuose diplomuose įrašyta kvalifikacija yra lygiavertė, turint oficialų mokslo pažymėjimą naudotis jame nurodytomis kvalifikacijomis turėtų būti leidžiama tik kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kalba;
kadangi siekdamos palengvinti nacionalinėms valdžios institucijoms šios direktyvos taikymą, valstybės narės gali numatyti, kad be oficialių mokslo pažymėjimų asmuo, kuris tenkina šioje direktyvoje numatytus studijų reikalavimus, turėtų pateikti kilmės šalies arba šalies, iš kurios jis yra atvykęs, kompetentingų institucijų išduotą pažymėjimą, nurodantį, kad šiems mokslo pažymėjimams yra taikoma ši direktyva;
kadangi ši direktyva neturi įtakos valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, draudžiančioms bendrovėms arba firmoms verstis medicinos praktika arba tokiai praktikai nustatančioms tam tikras sąlygas;
kadangi, teikiant paslaugas, reikalavimas registruotis profesinėse organizacijose ar organuose arba tapti jų nariais dėl stacionaraus ir nuolatinio priimančiojoje šalyje vykdomos veiklos pobūdžio neabejotinai taptų kliūtimi asmeniui, norinčiam teikti paslaugas, būtent dėl jo veiklos trumpalaikiškumo; kadangi dėl to šis reikalavimas turėtų būti panaikintas; kadangi vis dėlto tokiu atveju turėtų būti garantuojama profesinės drausmės kontrolė, už kurią ir atsako šios profesinės organizacijos ar organai; kadangi šiuo tikslu ji turėtų būti garantuota; kadangi šiuo tikslu remiantis Sutarties 62 straipsniu reikėtų numatyti, kad toks asmuo gali būti paprašytas pateikti priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai duomenis apie teikiamas paslaugas;
kadangi, atsižvelgiant į reikalavimus, susijusius su geru vardu ir gera reputacija, reikėtų aiškiai atskirti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami pirmąsyk pradedant profesinę veiklą ir kurie turi būti tenkinami verčiantis šia veikla;
kadangi siekiant abipusio specializuotų medicinos sričių diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų pripažinimo ir siekiant Bendrijoje sudaryti vienodas sąlygas visiems tos profesijos atstovams, kurie yra valstybių narių piliečiai, reikėtų paderinti reikalavimus, keliamus specializuotos medicinos studijoms; kadangi šiuo tikslu reikėtų nustatyti tam tikrus būtiniausius kriterijus dėl teisės pradėti specializuotas studijas, dėl minimalaus studijų laikotarpio, mokymo metodo ir studijų vietos bei dėl taikomos priežiūros; kadangi šie kriterijai taikomi tik toms specialybėms, kurios yra bendros visoms valstybėms narėms arba dviem ar daugiau valstybių narių;
kadangi šios veiklos vykdymo sąlygų, kaip numatyta šioje direktyvoje, derinimas gali apimti ir tolesnį derinimą;
kadangi šiuo metu beveik visame pasaulyje pripažįstama, jog bendrosios medicinos praktikos gydytojui reikalingos specifinės studijos, kad jis galėtų geriau atlikti savo pareigas; kadangi jo pareigos, kurios ypač priklauso nuo gydytojo asmeninių žinių apie savo pacientų aplinką, yra ne tik teikti reikiamą medicininį gydymą, bet ir patarti ligos prevencijos ir bendrosios pacientų sveikatos klausimais;
kadangi specifinių bendrosios medicinos praktikos studijų poreikis atsirado pirmiausia dėl medicinos mokslo raidos, kuri padidino atotrūkį tarp medicinos tyrimų ir, viena vertus, mokymo bei, kita vertus, tarp bendrosios medicinos praktikos, todėl pagal esamą valstybių narių pagrindinių medicinos studijų sistemą nebeįmanoma pakankamai išmokyti svarbių bendrosios medicinos praktikos aspektų;
kadangi pripažįstama, kad bendrosios praktikos gydytojų patobulintos specifinės studijos bus naudingos ne tik pacientams, bet prisidės prie sveikatos priežiūros gerinimo, pirmiausia išplės galimybes rinktis specialistus konsultacijoms, naudotis laboratorijomis ir kitomis ypač specializuotos paskirties įstaigomis bei įranga;
kadangi patobulintos bendrosios medicinos praktikos studijos padidins bendrosios praktikos gydytojo prestižą;
kadangi, nors ši padėtis atrodo negrįžtama, įvairiose valstybėse narėse ji plėtojasi skirtingai; kadangi reikėtų užtikrinti, kad nuosekliais etapais, tačiau pernelyg neskatinant įvairios kryptys susilietų, kad kiekvienas bendrosios praktikos gydytojas baigtų atitinkamas studijas ir galėtų patenkinti konkrečius bendrosios medicinos praktikos reikalavimus;
kadangi siekiant užtikrinti laipsnišką šios reformos diegimą pradiniame etape visose valstybėse narės reikėtų pradėti specifines bendrosios medicinos praktikos studijas, kurios tenkintų būtiniausius kokybės ir kiekybės reikalavimus bei papildytų minimalias pagrindines studijas, kurias gydytojas turi baigti pagal šią direktyvą; kadangi visiškai nesvarbu, ar šios bendrosios medicinos praktikos studijos yra baigiamos kaip nacionalinių pagrindinių medicinos studijų dalis, ar atskirai; kadangi antrajame etape reikėtų numatyti, kad bendroji medicinos praktika pagal socialinės apsaugos sistemą būtų užbaigiama bendrosios medicinos praktikos specifinėmis studijomis; kadangi vėliau atitinkamai reikėtų pateikti tolesnius pasiūlymus dėl reformos baigimo;
kadangi šia direktyva neturi įtakos valstybių narių teisei kurti savo nacionalinės apsaugos sistemas ir nustatyti veiklos rūšis, kurios turi būti vykdomos pagal tas sistemas;
kadangi pagal šią direktyvą derinamos būtiniausios sąlygos, pagal kurias išduodami diplomai, pažymėjimai arba kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, liudijantys specifinių bendrosios medicinos studijų baigimą, leis valstybėms narėms abipusiai pripažinti tokius diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus;
kadangi pagal šią direktyvą priimančioji valstybė narė negali reikalauti, kad gydytojai, turintys kitoje valstybėje narėje gautą ir pagal šią direktyvą pripažintą diplomą, baigtų papildomas studijas, kad galėtų dirbti pagal jos socialinės apsaugos sistemą, net jei tokias studijas turi baigti jos pačios teritorijoje išduotų mediko diplomų turėtojai; kadangi ši direktyvos nuostata toliau bus taikoma bendrosios medicinos praktikai pagal socialinės apsaugos sistemą iki 1995 sausio 1 d., o nuo šios dienos pagal šią direktyvą visos valstybės narės turės reikalauti, kad bendrąja medicinos praktika jų socialinės apsaugos sistemoje būtų verčiamasi tik baigus specifines bendrosios medicinos studijas; kadangi gydytojai, pradėję savo praktiką iki tos dienos, pagal šią direktyvą įgyja teisę verstis bendrąja medicinos praktika priimančiosios šalies nacionalinės apsaugos sistemoje, net jei jie nėra baigę specifinių bendrosios medicinos studijų;
kadangi šioje direktyvoje numatytas gydytojų profesinio mokymo derinimas, o mokymo atžvilgiu daugelis valstybių narių šiuo metu neskiria pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbančių gydytojų; kadangi taisyklės, susijusios su geru vardu ar gera reputacija, profesine drausme ar naudojimusi profesine kvalifikacija, yra arba gali būti taikomos, atsižvelgiant į atskiras valstybes nares, tiek samdomiems, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims; kadangi visose valstybėse narėse gydytojų veikla galima verstis tik turint mediko diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialią kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą; kadangi tokia veikla verčiasi tiek pagal darbo sutartį, tiek savarankiškai dirbantys asmenys arba asmenys, kurie karjeros metu dirba ir pagal darbo sutartį, ir savarankiškai; kadangi, siekiant kuo labiau skatinti laisvą tokių specialistų judėjimą Bendrijoje, būtina šią direktyvą taikyti ir pagal darbo sutartį dirbantiems gydytojams;
kadangi ši direktyva neturi įtakoti valstybių narių įsipareigojimo dėl perkėlimo į nacionalinę teisę terminų, išdėstytų III priedo B dalyje,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Ši direktyva skirta pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems gydytojams, kurie yra valstybių narių piliečiai.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ OFICIALIĄ KVALIFIKACIJĄ MEDICINOS SRITYJE PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ ABIPUSIS PRIPAŽINIMAS
I SKYRIUS
DIPLOMAI, PAŽYMĖJIMAI IR KITI OFICIALIĄ KVALIFIKACIJĄ MEDICINOS SRITYJE PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI
2 straipsnis
Visos valstybės narės pripažįsta diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos valstybės narės piliečiams išduoda kitos valstybės narės pagal 23 straipsnį ir kurie išvardyti ►M5 A priede ◄ , savo teritorijoje turintiems šias kvalifikacijas suteikdamos tokią pat teisę pradėti ir vykdyti gydytojo veiklą, kokia yra suteikiama turintiems pačios valstybės narės suteiktas kvalifikacijas.
▼M5 —————
II SKYRIUS
DIPLOMAI, PAŽYMĖJIMAI IR KITI OFICIALIĄ SPECIALIZUOTOS MEDICINOS KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI
4 straipsnis
Visos valstybės narės, kurių įstatymuose ir kituose teisės aktuose yra šios srities nuostatos, pripažįsta diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią specializuotos medicinos kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kuriuos valstybių narių piliečiams išdavė kitos valstybės narės pagal 24, 25, 26 ir 29 straipsnių nuostatas ir kurie yra išvardyti B ir C prieduose, savo teritorijoje turintiems šias kvalifikacijas suteikdamos tokias pačias teises, kokios yra suteikiamos turintiems jų pačių suteiktas kvalifikacijas.
5 straipsnis
Straipsnyje minimi specializuotų studijų diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra tie, kuriuos išduoda B priede išvardytos kompetentingos institucijos arba įstaigos ir kurie, atitinkamų specializuotų studijų atveju, atitinka C priede išvardytas kvalifikacijas tose valstybėse narėse, kuriose tokios studijos vyksta.
III SKYRIUS
▼M5 —————
8 straipsnis
1. Valstybių narių piliečiai, norintys įsigyti diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias gydytojo kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kurie neminimi 4 ir ►M5 4 ◄ straipsnis arba kurie, nors ir įtraukti į ►M5 4 ◄ straipsnį, nėra išduodami kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, juos priimančios valstybės narės reikalavimu turi baigti studijas tomis sąlygomis, kokios yra nustatytos tos valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais.
2. Tačiau priimančioji valstybė narė atsižvelgia į visą arba dalį studijų trukmę, po kurių 1 dalyje minimiems piliečiams jų valstybės narės arba tos valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kompetentingi valdžios pareigūnai įteikia diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialių studijų pažymėjimus, jeigu tokia studijų trukmė atitinka priimančiosios valstybės narės atitinkamų specialistų mokymo reikalavimus.
Be to, ji atsižvelgia ir į jų profesinę patirtį, papildomą išsilavinimą ir tęstines medicinos studijas.
3. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos arba įstaigos, patikrinę suinteresuoto asmens mokymo turinį bei trukmę pagal pateiktus diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, atsižvelgdamos į bet kokią profesinę patirtį, papildomą išsilavinimą ir tęstinį medicinos mokymą, praneša jam apie reikalaujamų papildomų studijų trukmę ir į jas įeinančias sritis.
4. Valstybė narė pateikia savo sprendimą per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią pareiškėjas pateikė paraišką ir visus patvirtinamuosius dokumentus.
IV SKYRIUS
ESAMOS APLINKYBĖS
9 straipsnis
1. Nepažeidžiant 3 dalies, tais atvejais, jei valstybių narių piliečių diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias mediko kvalifikacijas patvirtinantys pažymėjimai neatitinka būtiniausių 23 straipsnyje nustatytų studijų reikalavimų, visos valstybės narės kaip pakankamą oficialių kvalifikacijų įrodymą pripažįsta medicinos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos išdavė tos valstybės narės, jeigu juose nurodytas mokymas prasidėjo iki:
— 1986 m. sausio 1 d. Ispanijoje ir Portugalijoje,
— 1981 m. sausio 1 d. Graikijoje,
— 1976 m. gruodžio 20 d. kitose valstybėse narėse,
— Austrijos, Suomijos ir Švedijos įstojimo data,
— įstojimo dienos Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje,
prie kurių pridedamas pažymėjimas, nurodantis, kad šie piliečiai penkerių metų laikotarpiu bent trejus metus iš eilės iki šio pažymėjimo išdavimo dienos faktiškai ir teisėtai vertėsi minėta veikla.
2. Nepažeidžiant 4 dalies, tais atvejais, jei valstybių narių piliečių specializuotos medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys pažymėjimai neatitinka būtiniausių mokymo reikalavimų pagal 24- ►M5 26 ◄ straipsnius, visos valstybės narės kaip pakankamą oficialių kvalifikacijų įrodymą pripažįsta specializuotos medicinos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos išdavė tos valstybės narės, jeigu juose nurodytas mokymas prasidėjo iki:
— 1986 m. sausio 1 d. Ispanijoje ir Portugalijoje,
— 1981 m. sausio 1 d. Graikijoje,
— 1976 m. gruodžio 20 d. kitose valstybėse narėse,
— Austrijos, Suomijos ir Švedijos įstojimo data,
— įstojimo dienos Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje.
Priimančioji valstybė narė gali pareikalauti kartu su specializuotos medicinos diplomais, pažymėjimais ir kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais pateikti pažymėjimą, išduotą kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kompetentingų institucijų arba organų, patvirtinantį, kad jų savininkas vertėsi specializuotos medicinos veikla tokį laiką, kuris yra dvigubai ilgesnis negu skirtumas tarp specializuotų studijų trukmės kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios jis yra atvykęs, ir III antraštinėje dalyje nustatytų būtiniausių mokymo trukmės reikalavimų, jeigu šis laikas neatitinka minimalios mokymo trukmės, nustatytos 26 ir ►M5 26 ◄ straipsnis.
Tačiau jeigu iki pirmojoje pastraipoje nurodytų datų priimančioji valstybė narė buvo nustačiusi trumpesnę minimalią mokymo trukmę negu nurodoma 26 ir ►M5 26 ◄ straipsnis, antrojoje pastraipoje minimas skirtumas gali būti nustatytas tik atsižvelgiant į tos valstybės nustatytą minimalią mokymo trukmę.
2.a. Valstybės narės pripažįsta oficialią specializuotos medicinos kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, Ispanijoje išduotus gydytojams, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. baigė specializuoto mokymo kursą, neatitinkantį 24-27 straipsniuose nurodytų oficialių mokymo reikalavimų, jei kartu su šiais dokumentais pateikiamas Ispanijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, jog šie asmenys išlaikė konkrečios profesinės kvalifikacijos testą, surengtą vykdant Karaliaus dekrete 1497/99 pateiktas specialiąsias suderinimo priemones, kurio tikslas — įsitikinti, kad jų žinių ir kvalifikacijos lygis yra panašus į gydytojų, turinčių 5 straipsnio 3 dalyje bei 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas (ir Ispanijai tinkančias) gydytojo kvalifikacijas.
3. Jeigu valstybių narių piliečių medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias profesines kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, yra išduoti baigus studijas buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje ir jis neatitinka būtiniausių 23 straipsnyje nustatytų mokymo reikalavimų, valstybės narės, išskyrus Vokietiją, pripažįsta tokius diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, jeigu:
— juose nurodytos studijos prasidėjo iki Vokietijos susivienijimo,
— jie suteikia jų savininkui teisę verstis gydytojo veikla Vokietijos teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir turint profesines kvalifikacijas, suteiktas kompetentingų Vokietijos institucijų ir išvardytas ►M5 A priedą ◄ ,
— kartu su jais yra pateikiamas kompetentingų Vokietijos institucijų išduotas pažymėjimas, kad šie piliečiai penkerių metų laikotarpiu bent trejus metus iš eilės iki šio pažymėjimo išdavimo dienos faktiškai ir teisėtai vertėsi Vokietijoje minėta veikla.
4. Jeigu valstybių narių piliečių specializuotos medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias profesines kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, yra išduoti baigus studijas buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje ir jos neatitinka būtiniausių 24- ►M5 26 ◄ straipsniuose nustatytų mokymo reikalavimų, valstybės narės, išskyrus Vokietiją, pripažįsta tokius diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, jeigu:
— juose nurodytos studijos prasidėjo iki 1992 m. balandžio 3 dienos ir
— pagal juos specialistui leidžiama verstis atitinkama veikla Vokietijos teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir turint profesines kvalifikacijas, suteiktas kompetentingų Vokietijos institucijų ir išvardytas 5 ir ►M5 5 ◄ straipsnis.
Tačiau jos gali pareikalauti kartu su diplomais, pažymėjimais ir kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais pateikti pažymėjimą, išduotą kompetentingų Vokietijos institucijų arba organų, patvirtinantį, kad jų savininkai kaip specialistai vertėsi atitinkama veikla tokį laiką, kuris yra dvigubai ilgesnis negu skirtumas tarp specializuotų studijų Vokietijos teritorijoje trukmės ir III antraštinėje dalyje nustatytos minimalios studijų trukmės, jeigu jie neatitinka būtiniausių 26 ir ►M5 26 ◄ straipsnis nustatytų studijų trukmės reikalavimų.
5. Jeigu valstybių narių piliečiams išduoti medicinos arba specializuotos medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai neatitinka ►M5 A priedą ◄ , 5 arba ►M5 5 ◄ straipsnisišvardytų kvalifikacijų arba pavadinimų, valstybės narės kaip pakankamą oficialių kvalifikacijų įrodymą pripažįsta tų valstybių narių išduotus diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, pateiktus kartu su pažymėjimu, kurį išduoda kompetentingos institucijos arba organai. Šiame pažymėjime nurodoma, kad tokie medicinos arba specializuotos medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai yra išduoti baigus studijas pagal III antraštinės dalies nuostatas, minimas atitinkamai 2, 4 arba ►M5 4 ◄ straipsnyje, ir kad juose nurodytas kvalifikacijas ar pavadinimus valstybė narė, kuri juos išdavė, traktuoja kaip kvalifikacijas ar pavadinimus, išvardytus atitinkamai ►M5 A priedą ◄ , 5 arba ►M5 5 ◄ straipsnis.
6. Tos valstybės narės, kurios yra anuliavusios įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su neuropsichiatrijos, radiologijos, torakalinės chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, gastroenterologinės chirurgijos, biologinės hematologijos, fizinės medicinos ir reabilitacijos arba tropinių ligų medicinos diplomais, pažymėjimais arba kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais, ir kurios ėmėsi priemonių, susijusių su teisėmis, kurias įgyja jų pačių piliečiai, pripažįsta ir kitų valstybių narių piliečių teisę naudotis šiomis priemonėmis, jeigu jų neuropsichiatrijos, radiologijos, torakalinės chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, gastroenterologinės chirurgijos, biologinės hematologijos, fizinės medicinos ir reabilitacijos arba tropinių ligų medicinos diplomai, pažymėjimai arba kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai atitinka sąlygas, kurios išdėstytos šio straipsnio 2 dalyje arba 24, 25 bei 26 straipsniuose, ir jeigu tokie diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai buvo išduoti iki tos dienos, nuo kurios atitinkamos specializacijos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai priimančiojoje valstybėje narėje nebėra išduodami.
7. Datos, nuo kurių valstybės narės panaikino įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su 6 dalyje minimais diplomais, pažymėjimais ir kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais, yra pateiktos II priede.
9a straipsnis
1. Jei valstybių narių piliečiams diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo išduoti buvusioje Čekoslovakijoje ar jie pradėjo joje mokytis iki 1993 m. sausio 1 d., kiekviena valstybė narė pripažįsta tuos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus tinkamais, kai Čekijos valdžios institucijos paliudija, kad jos teritorijoje ta kvalifikacija turi tokią pačią teisinę galią kaip Čekijos medicinos ar medicinos srities kvalifikacija, įgyjant gydytojo profesiją ir pradedant verstis medicinos praktika. Prie tokio patvirtinimo turi būti pridėtas tos pačios valdžios institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tie valstybių narių piliečiai iš tiesų ir teisėtai vertėsi minėta veikla Čekijos teritorijoje bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
2. Jei valstybių narių piliečiams diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo išduoti buvusioje Sovietų Sąjungoje ar jie pradėjo joje mokytis iki 1991 m. rugpjūčio 20 d., kiekviena valstybė narė pripažįsta tuos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus tinkamais, kai Estijos valdžios institucijos paliudija, kad jos teritorijoje ta kvalifikacija turi tokią pačią teisinę galią kaip Estijos medicinos ar medicinos srities kvalifikacija, įgyjant gydytojo profesiją ir pradedant verstis medicinos praktika. Prie tokio patvirtinimo turi būti pridėtas tos pačios valdžios institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tie valstybių narių piliečiai iš tiesų ir teisėtai vertėsi minėta veikla Estijos teritorijoje bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
3. Jei valstybių narių piliečiams diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo išduoti buvusioje Sovietų Sąjungoje ar jie pradėjo joje mokytis iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., kiekviena valstybė narė pripažįsta tuos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus tinkamais, kai Latvijos valdžios institucijos paliudija, kad jos teritorijoje ta kvalifikacija turi tokią pačią teisinę galią kaip Latvijos medicinos ar medicinos srities kvalifikacija, įgyjant gydytojo profesiją ir pradedant verstis medicinos praktika. Prie tokio patvirtinimo turi būti pridėtas tos pačios valdžios institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tie valstybių narių piliečiai iš tiesų ir teisėtai vertėsi minėta veikla Latvijos teritorijoje bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
4. Jei valstybių narių piliečiams diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo išduoti buvusioje Sovietų Sąjungoje ar jie pradėjo joje mokytis iki 1990 m. kovo 11 d., kiekviena valstybė narė pripažįsta tuos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus tinkamais, kai Lietuvos valdžios institucijos paliudija, kad jos teritorijoje ta kvalifikacija turi tokią pačią teisinę galią kaip Lietuvos medicinos ar medicinos srities kvalifikacija, įgyjant gydytojo profesiją ir pradedant verstis medicinos praktika. Prie tokio patvirtinimo turi būti pridėtas tos pačios valdžios institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tie valstybių narių piliečiai iš tiesų ir teisėtai vertėsi minėta veikla Lietuvos teritorijoje bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
5. Jei valstybių narių piliečiams diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo išduoti buvusioje Čekoslovakijoje ar jie pradėjo joje mokytis iki 1993 m. sausio 1 d., kiekviena valstybė narė pripažįsta tuos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus tinkamais, kai Slovakijos valdžios institucijos paliudija, kad jos teritorijoje ta kvalifikacija turi tokią pačią teisinę galią kaip Slovakijos medicinos ar medicinos srities kvalifikacija, įgyjant gydytojo profesiją ir pradedant verstis medicinos praktika. Prie tokio patvirtinimo turi būti pridėtas tos pačios valdžios institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tie valstybių narių piliečiai iš tiesų ir teisėtai vertėsi minėta veikla Slovakijos teritorijoje bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
6. Jei valstybių narių piliečiams diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo išduoti Jugoslavijoje ar jie pradėjo joje mokytis iki 1991 m. birželio 25 d., kiekviena valstybė narė pripažįsta tuos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią medicinos ar medicinos srities kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus tinkamais, kai Slovėnijos valdžios institucijos paliudija, kad jos teritorijoje ta kvalifikacija turi tokią pačią teisinę galią kaip Slovėnijos medicinos ar medicinos srities kvalifikacija, įgyjant gydytojo profesiją ir pradedant verstis medicinos praktika. Prie tokio patvirtinimo turi būti pridėtas tos pačios valdžios institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tie valstybių narių piliečiai iš tiesų ir teisėtai vertėsi minėta veikla Slovėnijos teritorijoje bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
V SKYRIUS
NAUDOJIMASIS MOKSLO VARDU
10 straipsnis
1. Nepažeidžiant 19 straipsnio, priimančioji valstybė narė užtikrina, kad valstybių narių piliečiai, kurie laikosi 2, 4, ►M5 4 ◄ ir 9 straipsnių sąlygų, gali naudotis kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios jie yra atvykę, teisėtu mokslo vardu arba prireikus jo santrumpa tos valstybės kalbomis. Priimančiosios valstybės narės gali reikalauti, kad po vardo būtų rašoma jį suteikusios įstaigos arba egzaminų komisijos pavadinimas ir vieta.
2. Jeigu mokslo vardas, kuriuo naudojamasi kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, jį priimančioje valstybėje narėje gali būti lengvai supainiotas su vardu, kuris toje valstybėje yra suteikiamas tik po papildomų studijų, kurių toks asmuo nėra baigęs, priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad vardas, kurį suteikia kilmės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios yra atvykęs toks asmuo, būtų naudojamas ta forma, kurią nustato priimančioji valstybė narė.
VI SKYRIUS
NUOSTATOS, PADEDANČIOS VEIKSMINGAI NAUDOTIS ĮSISTEIGIMO TEISE IR LAISVE TEIKTI PASLAUGAS, SUSIJUSIAS SU GYDYTOJŲ VEIKLA
A.
Specialios nuostatos, susijusios su įsisteigimo teise
11 straipsnis
1. Priimančioji valstybė narė, reikalaujanti, kad jos piliečiai, pradedantys gydytojo veiklą, pateiktų gero vardo arba geros reputacijos įrodymą, iš kitų valstybių narių piliečių reikalauja pateikti pažymėjimą, kurį išduoda kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kompetentinga institucija, patvirtinantį, kad gero vardo arba geros reputacijos reikalavimai, tos valstybės narės nustatyti pradedantiems veiklą asmenims, yra patenkinti.
2. Jeigu mokslo vardas, kuriuo naudojamasi kilmės valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, nereikalauja asmenų, pradedančių atitinkamą veiklą, gerą vardą ar gerą reputaciją patvirtinančių dokumentų, priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad piliečiai iš kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios jie yra atvykę, pateiktų išrašą iš teismo dokumentų registro arba, jei to padaryti neįmanoma, lygiavertį dokumentą, išduotą kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kompetentingos institucijos.
3. Jeigu priimančioji valstybė narė turi žinių, kad ją dominantis asmuo buvo įsivėlęs į svarbius įvykius už jos teritorijos ribų dar prieš įsisteigdamas toje valstybėje ir kad tai gali turėti įtakos pradedant konkrečią veiklą jos teritorijoje, ji gali apie tai informuoti kilmės valstybę narę arba tą valstybę narę, iš kurios jis yra atvykęs.
Kilmės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, tikrina, ar pateikti faktai yra tikri. Šių šalių institucijos nustato tokių tyrimų pobūdį ir trukmę ir informuoja priimančiąją valstybę narę apie atitinkamus veiksmus, kurių imtasi dėl jų išduotų pažymėjimų arba dokumentų.
4. Valstybės narės garantuoja siunčiamos informacijos konfidencialumą.
12 straipsnis
1. Jeigu priimančiojoje valstybėje narėje galioja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, numatančios gero vardo arba geros reputacijos reikalavimus, įskaitant nuostatas dėl drausminių bylų už sunkius profesinius nusižengimus arba nuteisimo už baudžiamuosius nusikaltimus ir susijusias su bet kurios gydytojo veiklos vykdymu, kilmės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, perduoda priimančiajai valstybei narei visą informaciją apie šiam asmeniui taikytas profesinio arba administracinio pobūdžio priemones arba iškeltas drausmines bylas arba tuo metu, kai jis vykdė profesinę veiklą kilmės valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje, iš kurios yra atvykęs, taikytas baudžiamąsias sankcijas.
2. Jeigu priimančioji valstybė narė turi išsamių žinių, kad ją dominantis asmuo buvo įsivėlęs į svarbius įvykius už jos teritorijos ribų dar prieš įsisteigdamas toje valstybėje ir kad tai gali turėti įtakos vykdant konkrečią veiklą jos teritorijoje, ji gali apie tai informuoti kilmės valstybę narę arba tą valstybę narę, iš kurios jis yra atvykęs.
Kilmės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, tikrina, ar pateikti faktai yra tikri. Šių šalių institucijos nustato tokių tyrimų pobūdį ir trukmę ir informuoja priimančiąją valstybę narę apie atitinkamus veiksmus, kurių imtasi dėl informacijos, pateiktos pagal 1 dalį.
3. Valstybės narės garantuoja siunčiamos informacijos konfidencialumą.
13 straipsnis
Jei priimančioji valstybė narė reikalauja, kad jos piliečiai, pradedantys arba vykdantys bet kurią gydytojo veiklą, pateiktų pažymėjimą apie fizinę ir psichinę sveikatą, kaip pakankamą įrodymą ji pripažįsta tai patvirtinantį dokumentą, kurio reikalauja kilmės valstybė narė arba ta valstybė narė, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs.
Jeigu kilmės valstybė narė arba ta valstybė narė, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, netaiko tokio pobūdžio reikalavimų tiems, kurie nori pradėti ar vykdyti konkrečią veiklą, priimančioji valstybė narė iš tokio piliečio priima tos valstybės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, atitinkantį priimančiosios valstybės narės išduotus pažymėjimus.
14 straipsnis
Dokumentai, išduodami pagal 11, 12 ir 13 straipsnius, negali būti pateikiami nuo jų išdavimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams.
15 straipsnis
1. Procedūra, pagal kurią suinteresuotam asmeniui yra leidžiama pradėti gydytojo veiklą pagal 11, 12 ir 13 straipsnius, turi būti kuo greičiau baigta ir tęstis ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo visų dokumentų, susijusių su tuo asmeniu, pateikimo, nepažeidžiant uždelsimo, sąlygoto galimos apeliacijos dėl procedūros sustabdymo.
2. 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje minimais atvejais padavus prašymą dėl pakartotinio nagrinėjimo, 1 dalyje nustatytas terminas atidedamas.
Valstybė narė, į kurią kreipiamasi, atsakymą pateikia per tris mėnesius.
Gavusi atsakymą arba pasibaigus terminui, priimančioji valstybė narė tęsia 1 dalyje minimą procedūrą.
16 straipsnis
Jeigu priimančioji valstybė narė reikalauja, kad jos piliečiai, norintys pradėti arba vykdyti kurią nors gydytojo veiklą, duotų priesaiką arba pateiktų oficialų pareiškimą, ir jeigu tokios priesaikos arba pareiškimo forma negali pasinaudoti kitos valstybės narės piliečiai, tokia valstybė narė užtikrina, kad suinteresuotam asmeniui būtų pasiūlyta kita tinkama ir lygiavertė priesaikos arba pareiškimo forma.
B.
Specialios nuostatos, susijusios su paslaugų teikimu
17 straipsnis
1. Jeigu valstybė narė reikalauja, kad jos piliečiai, norintys pradėti arba vykdyti kurią nors gydytojo veiklą, turėtų leidimą arba būtų profesinių organizacijų arba organų nariai arba būtų juose įsiregistravę, tokia valstybė narė tuos valstybių narių piliečius, kurie teikia paslaugas, nuo tokio reikalavimo atleidžia.
Suinteresuotas asmuo teikia paslaugas tomis pačiomis teisėmis ir įsipareigojimais kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiai; visų pirma jis laikosi toje valstybėje narėje taikomų profesinių ar administracinių elgesio taisyklių.
Šiuo tikslu valstybės narės, siekdamos sudaryti sąlygas įgyvendinti jų teritorijoje galiojančias nuostatas dėl profesinio elgesio, be 2 dalyje minimo pranešimo apie teikiamas paslaugas, gali reikalauti automatinės laikinos registracijos arba pro forma narystės profesinėje organizacijoje ar organe arba įsiregistravimo registre, tačiau tik tuo atveju, jei tokia registracija arba narystė nenukels ilgesniam laikui ar kitokiu būdu neapsunkins paslaugų teikimo ir nepareikalaus iš paslaugų teikėjo papildomų išlaidų.
Jeigu priimančioji valstybė narė, remdamasi antrąja pastraipa, patvirtina kokią nors priemonę arba sužino faktų, prieštaraujančių šioms nuostatoms, apie tai ji nedelsdama informuoja valstybę narę, kurioje yra įsisteigę suinteresuotas asmuo.
2. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad suinteresuotas asmuo kompetentingoms institucijoms iš anksto praneštų apie jo teikiamas paslaugas, jeigu tai susiję su jo laikinu buvimu jos teritorijoje.
Ypatingais atvejais toks pareiškimas gali būti padarytas suteikus paslaugas, kuo greičiau.
3. Pagal 1 ir 2 dalis priimančioji valstybė narė gali pareikalauti, kad suinteresuotas asmuo pateiktų vieną arba daugiau dokumentų, kuriuose būtų tokia informacija:
— 2 dalyje nurodytas pranešimas,
— pažymėjimas, kad suinteresuotas asmuo toje valstybėje narėje, kurioje jis yra įsisteigęs, teisėtai verčiasi nurodyta veikla,
— pažymėjimas, kad suinteresuotas asmuo turi diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialią kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, kuris yra būtinas konkrečioms šioje direktyvoje minimoms paslaugoms teikti.
4. Dokumentas arba dokumentai, apibrėžti 3 dalyje, negali būti pateikti vėliau nei po 12 mėnesių nuo jų išdavimo dienos.
5. Jeigu valstybė narė laikinai arba visam laikui iš savo piliečio arba iš kitos valstybės narės piliečio, įsisteigusio jos teritorijoje, visiškai arba iš dalies atima teisę vykdyti kurią nors gydytojo veiklą, ji atitinkamai užtikrina, kad iš jo laikinai arba visam laikui būtų paimtas pažymėjimas, minimas 3 dalies antroje įtraukoje.
18 straipsnis
Jeigu priimančioje valstybėje narėje yra reikalaujama registruotis valstybinėje socialinio draudimo įstaigoje tam, kad būtų galima atsiskaityti su draudimo įstaigomis dėl paslaugų, kurios teikiamos asmenims, apdraustiems pagal socialinio draudimo sistemas, tokia valstybė narė atleidžia kitoje valstybėje narėje įsisteigusius tos valstybės narės piliečius nuo šio reikalavimo tais atvejais, kai paslaugas teikiančiam suinteresuotam asmeniui tenka keliauti.
Tačiau suinteresuotieji asmenys informaciją apie suteiktas paslaugas šiai organizacijai pateikia iš anksto, o ypatingais atvejais — iš karto po to, kai suteikia paslaugas.
C.
Bendros nuostatos dėl įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas
19 straipsnis
Jeigu priimančiosios valstybės narės mokslo vardo, susijusio su kuria nors gydytojo veikla, vartojimą reglamentuoja taisyklės, kitų valstybių narių piliečiai, atitinkantys 2 straipsnyje ir 9 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas, naudojasi moksliniu vardu, kuris priimtas priimančiojoje valstybėje narėje ir kuris toje valstybėje atitinka tokiai kvalifikacijai keliamus reikalavimus, taip pat naudojasi sutrumpintu vardu.
Pirmoji pastraipa taikoma ir tais atvejais, kai gydytojo mokslo vardais naudojasi gydytojai, kurie atitinka 4 ir ►M5 4 ◄ straipsnis bei 9 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas.
20 straipsnis
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys gautų informaciją apie sveikatos ir socialinės apsaugos įstatymus ir prireikus apie priimančiosios valstybės narės reikalaujamą profesinę etiką.
Šiam tikslui valstybės narės gali steigti informacinius centrus, kuriuose šie asmenys galėtų gauti reikalingą informaciją. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad įsisteigimo atveju suinteresuotas asmuo kreiptųsi į tokius centrus.
2. Valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodytus centrus gali įsteigti kompetentingose institucijose ir organuose, kuriuos jos turi paskirti.
3. Valstybės narės pasirūpinti, kad prireikus tokie asmenys savo pačių ir savo pacientų labui įgytų kalbos įgūdžių, reikalingų dirbti pagal savo specialybę priimančioje valstybėje narėje.
21 straipsnis
Valstybės narės, reikalaujančios, kad jos piliečiai baigtų parengiamąsias studijas, kad atitiktų socialinei apsaugos sistemai priskirtino gydytojo reikalavimus, gali tokį reikalavimą taikyti ir kitų valstybių narių piliečiams penkerius metus, pradedant 1975 m. birželio 20 d. Tačiau tokios studijos neturi viršyti šešių mėnesių.
22 straipsnis
Jeigu kyla pagrįstų abejonių, priimančioji valstybė narė gali pareikalauti, kad kitos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, išduotų tos kitos valstybės narės ir minimų II antraštinės dalies I–IV skyriuose, autentiškumą ir patvirtintų, kad toks asmuo atitinka visus mokymui keliamus reikalavimus, nustatytus III antraštinėje dalyje.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU GYDYTOJŲ VEIKLA, NUOSTATŲ DERINIMAS
23 straipsnis
1. Valstybė narė reikalauja, kad asmenys, norintys pradėti ir verstis gydytojo praktika, turėtų diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialią mediko kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, minimą A priedą, kurie garantuoja, kad visų studijų laikotarpiu toks asmuo įgijo:
a) pakankamai tų mokslų, kuriais remiasi medicina, žinių bei gerai susipažino su moksliniais metodais, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo principus, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimą bei duomenų analizę;
b) pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, taip pat ryšius tarp žmogaus sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos;
c) pakankamai žinių apie klinikines disciplinas ir jų praktinį panaudojimą, būtų visapusiškai susipažinęs su psichinio ir fizinio pobūdžio ligomis, medicinos profilaktika, diagnoze bei gydymu, taip pat žmonių reprodukcija;
d) tinkamai vadovaujamas, reikalingą klinikinę patirtį ligoninėje.
2. Visas tokių medikų rengimo laikotarpis apima bent šešerių metų studijas arba 5 500 valandų teorinių ir praktinių studijų, dėstomų universitete arba vadovaujant universitetui.
3. Kad būtų priimtas į tokias studijas, kandidatas turi turėti diplomą arba pažymėjimą, suteikiantį jam teisę šiuos dalykus studijuoti valstybės narės universitetuose.
4. Jeigu studijos prasidėjo iki 1972 m. sausio 1 d., rengimo programą, kuri minima 2 dalyje, gali sudaryti šešių mėnesių dieninės praktinės studijos universitetiniu lygiu prižiūrint kompetentingoms institucijoms.
5. Ši direktyva nėra kliūtis valstybėms narėms taikyti savo taisykles savo teritorijoje ir leisti pradėti bei vykdyti gydytojo veiklą tiems, kurie turi diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, išduotus šalyje, kuri nėra valstybė narė.
6. Tęstinės studijos, pagal kiekvienoje valstybėje narėje įsigalėjusias priemones, užtikrina, kad studijas baigę asmenys gali neatsilikti nuo medicinos pažangos.
24 straipsnis
1. Valstybė narė užtikrina, kad studijos, po kurių įteikiamas specializuotos medicinos diplomas, pažymėjimas arba kitas oficialias kvalifikacijas patvirtinantis dokumentas, atitiktų bent tokius reikalavimus:
a) yra sėkmingai baigtos šešerių metų studijos pagal 23 straipsnyje minimą mokymosi kursą, kurių metu įgyta atitinkamų bendrosios medicinos žinių;
b) jį sudaro teorinės ir praktinės studijos;
c) tai yra dieninės studijos, pagal I priedo 1 punktą prižiūrimos kompetentingų institucijų;
d) jis vyksta universitete, mokomojoje ligoninėje arba prireikus šiam tikslui kompetentingų institucijų arba organų patvirtintoje sveikatos įstaigoje;
e) būsimieji gydytojai asmeniškai dalyvauja tos įstaigos veikloje ir vykdo visus jos įsipareigojimus.
2. Specializuotos medicinos diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus valstybė narė išduoda tiems asmenims, kurie turi 23 straipsnyje minimą mediko diplomą, pažymėjimą ar kitą oficialias kvalifikacijas patvirtinantį dokumentą. Diplomas, pažymėjimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis specializaciją dantų, burnos ir veido bei žandikaulio chirurgijos (pagrindinės medicinos ir dantų gydytojų studijos) srityje išduodami asmenims, kurie turi vieną iš Direktyvos 78/687/EEB 1 straipsnyje minimų gydytojo stomatologo diplomų, pažymėjimų ar kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų.
25 straipsnis
1. Nepažeidžiant 24 straipsnio 1 dalies c punkto principinės nuostatos dėl dieninių studijų ir iki bus priimtas Tarybos sprendimas pagal 3 dalies reikalavimus, valstybės narės gali leisti rengti specialistus ne dieniniame skyriuje tomis sąlygomis, kurios patvirtintos nacionalinės kompetentingos institucijos, kai mokymasis ne dieniniame skyriuje yra pateisinamas dėl pagrįstų priežasčių.
2. Neakivaizdinės (vakarinės) studijos vyksta pagal I priedo 2 punktą, o jų kokybė yra lygiavertė dieninių studijų kokybei. Šis studijų normatyvas nėra blogesnis dėl neakivaizdinės (vakarinės) studijų formos arba dėl to, kad verčiamasi privačia apmokama profesine veikla.
Visa specializuotų studijų trukmė negali būti trumpinama tais atvejais, jei tai yra dieninės studijos.
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, iki 1989 m. sausio 25 d. nusprendžia, ar 1 ir 2 dalių nuostatas palikti tokias, kokios yra, ar jas iš dalies pakeisti, dar kartą išnagrinėjusi padėtį ir atsižvelgdama į tai, kad neakivaizdinių (vakarinių) studijų galimybė turėtų likti tam tikromis aplinkybėmis, kurias reikia apsvarstyti kiekvienai specialybei atskirai.
Neakivaizdinės (vakarinės) studijos, prasidėjusios iki 1983 m. sausio 1 d., gali būti baigtos laikantis iki šios datos galiojusių nuostatų.
26 straipsnis
Valstybės narės, kuriose šią sritį reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, užtikrina, kad minimali specializuotų studijų trukmė būtų ne trumpesnė nei C priede kiekvienam mokymo kursui nurodytas laikas. Ši minimali kursų trukmė iš dalies keičiama 44a straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.
28 straipsnis
Kaip pereinamojo laikotarpio priemonę, nepaisydamos 24 straipsnio 1 dalies c punkto ir 25 straipsnio, valstybės narės, kurių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, numatančios neakivaizdines (vakarines) specialistų studijas galiojo 1975 m. birželio 20 d., šias nuostatas gali ir toliau taikyti kandidatams, kurie yra pradėję studijuoti iki 1983 m. gruodžio 31 d.
Priimančioji valstybė narė turi teisę reikalauti, kad pirmojoje pastraipoje minimi pareiškėjai kartu su diplomais, pažymėjimais ir kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais pateiktų pažymėjimą, patvirtinantį, kad penkerių metų laikotarpiu bent trejus metus iš eilės iki šio pažymėjimo išdavimo dienos jie teisėtai vertėsi konkrečios srities praktika.
29 straipsnis
Kaip pereinamojo laikotarpio priemonė ir nepaisant 24 straipsnio 2 dalies:
a) taikoma Liuksemburge ir tik Liuksemburgo diplomams, kuriems taikomas Liuksemburgo 1939 m. įstatymas dėl mokslo ir universitetinių laipsnių suteikimo — specialisto pažymėjimas išduodamas tik turint Liuksemburgo valstybinės egzaminų komisijos išduotą medicinos, chirurgijos ir akušerijos gydytojo diplomą;
b) taikoma Danijoje ir tik įstatymo numatytiems Danijos medicinos praktiko diplomams, kuriuos pagal Vidaus reikalų ministerijos 1970 m. gegužės 14 d. dekretą išduoda Danijos universiteto medicinos fakultetas — specialisto pažymėjimas išduodamas turint tokius diplomus.
Diplomai, minimi a ir b punktuose, gali būti išduodami kandidatams, kurie pradėjo studijuoti iki 1976 m. gruodžio 20 d.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
SPECIFINĖS BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKOS STUDIJOS
30 straipsnis
Valstybė narė, kuri turi 23 straipsnyje minimas išsamias studijas, įveda specialias bendrosios medicinos praktikos studijas, atitinkančias ne mažiau griežtus reikalavimus nei nustatyti 31 ir 32 straipsniuose, ir organizuoja jį taip, kad pirmieji diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, išduodami baigus studijas, būtų išduoti ne vėliau kaip 2006 m. sausio 1 d.
31 straipsnis
1. Specifinės bendrosios medicinos praktikos studijos, minimos 30 straipsnyje, turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
a) į juos priimama tik baigus ne trumpesnes kaip šešerių metų studijas pagal 23 straipsnyje minimą mokymo kursą;
b) tai yra ne trumpesnės kaip trejų metų dieninės studijos, vykdomos kompetentingoms institucijoms arba įstaigoms prižiūrint;
c) jų metu didesnis dėmesys skiriamas ne teorijai, bet praktikai; praktiniai užsiėmimai turėtų tęstis ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir vykti patvirtintoje ligoninėje arba klinikoje, turinčioje tinkamą įrangą ir paslaugas, tačiau, antra vertus, bent šešis mėnesius jie turėtų vykti tokioje patvirtintoje bendrosios medicinos praktikos įstaigoje arba patvirtintame centre, kur teikiama pirminė medicinos priežiūra; turi būti bendradarbiaujama su kitomis sveikatos įstaigomis arba struktūromis, kurios susijusios su bendrosios medicinos praktika; nepažeidžiant pirmiau nurodytų minimalių terminų, visus šešis mėnesius praktiniai užsiėmimai gali vykti ir kitose patvirtintose sveikatos įstaigose arba struktūrose, susijusiose su bendrosios medicinos praktika;
d) praktikantas asmeniškai dalyvauja profesinėje veikloje ir dalijasi atsakomybe su kartu dirbančiais asmenimis.
2. Jei 23 straipsnyje nurodyti mokymo kursai apima praktinį mokymą konkrečioje ligoninėje arba klinikoje, turinčioje tinkamą įrangą bei teikiančią reikiamas bendrosios medicinos arba bendrosios medicinos praktikos paslaugas, arba patvirtintame centre, kuriame pirmąją pagalbą suteikia gydytojai, mokymo trukmė (ne ilgesnė kaip vienerių metų) gali būti įtraukta į 1 dalies b punkte nustatytą laikotarpį. Ši galimybė yra prieinama tik toms valstybėms narėms, kuriose 2001 m. sausio 1 d. specialaus bendrosios medicinos praktikos mokymo trukmė buvo 2 metai.
Jei, taikant šią dalį, Komisija pastebėtų, kad daugiausia sunkumų valstybėms narėms būna dėl 1 dalies b punkte nurodyto mokymo lygio, ji turi išklausyti Tarybos sprendimu 75/365/EEB ( 6 ) įsteigto Sveikatos apsaugos vyresniųjų pareigūnų komiteto nuomonę ir pranešti Europos Parlamentui bei Tarybai. Prireikus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus, kurių tikslas — geresnis specialaus bendrosios medicinos mokymo trukmės derinimas.
3. Valstybės narės nustato, kad diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, įteikiami baigus specialias bendrosios medicinos praktikos studijas, yra išduodami tik tiems kandidatams, kurie turi vieną iš ►M5 A priedą ◄ minimų diplomų, pažymėjimų arba kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų.
32 straipsnis
Jei iki 1986 m. rugsėjo 22 d. valstybėse narėse bendrosios medicinos praktikos studijos vyko gydytojui įgyjant patirties savo kabinete vadovaujant patvirtintam gydytojui, tokia valstybė narė ir toliau gali tęsti šį eksperimentinį mokymo būdą, jeigu:
— jis atitinka 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir 3 dalį,
— jis yra dvigubai ilgesnis nei skirtumas tarp trukmės, minimos 31 straipsnio 1 dalies b punkte, ir šio straipsnio trečiojoje įtraukoje nustatytų laikotarpių sumos,
— jis apima mokymosi laiką patvirtintoje ligoninėje arba klinikoje, kurioje yra tinkami įrengimai ir paslaugos, ir laiką patvirtintoje bendrosios medicinos įstaigoje arba centre, kuriame teikiama pirminė priežiūra; nuo 1995 m. sausio 1 d. kiekvienas iš šių laikotarpių yra ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai.
33 straipsnis
Remdamasi įgyta patirtimi ir atsižvelgusi į pasiekimus mokant bendrosios medicinos dalykų, Komisija ne vėliau kaip iki 1996 m. sausio 1 d. pateikia Tarybai ataskaitą apie 31 ir 32 straipsnių įgyvendinimą ir savo pasiūlymus dėl tolesnio bendrosios medicinos praktikos gydytojų rengimo derinimo.
Taryba šiuos pasiūlymus vykdo, laikydamasi Sutartyje numatytų procedūrų, iki 1997 m. sausio 1 d.
34 straipsnis
1. Nepažeidžiant dieninių studijų principo, numatyto 31 straipsnio 1 dalies b punkte, valstybės narės bendrosios praktikos gydytojams rengti, be dieninių studijų, gali numatyti specialias neakivaizdines (vakarines) studijas, jeigu laikomasi šių sąlygų:
— bendra studijų trukmė negali būti trumpinama dėl to, kad tai yra neakivaizdinės (vakarinės) studijos,
— neakivaizdinės (vakarinės) studijos per savaitę turi sudaryti ne mažiau kaip ►M5 50 % ◄ dieninių studijų laiko,
— neakivaizdinės (vakarinės) studijos turi apimti ir tam tikrus dieninių studijų laikotarpius, skirtus ir mokymuisi ligoninėje arba klinikoje, ir mokymuisi patvirtintoje bendrosios medicinos įstaigoje arba centre, kur yra teikiama pirminė priežiūra. Šių dieninių studijų laikotarpių skaičius ir trukmė turi būti pakankama užtikrinti tinkamą pasirengimą bendrosios medicinos praktikai.
2. Neakivaizdinių (vakarinių) studijų kokybė turi atitikti dieninių studijų kokybę. Jas baigus įteikiamas 30 straipsnyje minimas diplomas, pažymėjimas arba kitas oficialias kvalifikacijas patvirtinantis dokumentas.
35 straipsnis
1. Neatsižvelgdamos į jokias įgytas teises, kurias pačios pripažįsta, 30 straipsnyje minimus diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus valstybės narės gali išduoti medicinos praktikams, kurie nėra baigę 31 ir 32 straipsnyje minimų studijų, tačiau turi kitos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialias kvalifikacijas patvirtinantį dokumentą, patvirtinantį kitokių papildomų studijų baigimą; tačiau tokį diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialias kvalifikacijas patvirtinantį dokumentą valstybės narės gali išduoti tik tuo atveju, jeigu tokių studijų lygis ir įgyta patirtis atitinka 31 ir 32 straipsniuose minimų studijų lygį.
2. Taisyklėse, kurios tvirtinamos pagal 1 dalį, valstybės narės tiksliai apibrėžia papildomų studijų apimtį, kurias turi būti baigęs kandidatas, ir jo profesinę patirtį, kad visa tai būtų galima įskaityti vietoj 31 ir 32 straipsniuose nurodytų studijų.
Valstybės narės 30 straipsnyje minimus diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus gali išduoti tik tuo atveju, jei kandidatas ne trumpiau negu šešis mėnesius atliko bendrosios medicinos praktiką tokioje bendrosios medicinos įstaigoje arba centre, kur yra teikiama pirminė priežiūra, minima 31 straipsnio 1 dalies c punkte.
36 straipsnis
1. Nuo 1995 m. sausio 1 d., remdamasi jos pačios pripažintomis įgytomis teisėmis, valstybė narė nustato, kad verstis bendrosios medicinos praktika pagal jos nacionalinę socialinio draudimo sistemą galima tik turint 30 straipsnyje nurodytą diplomą, pažymėjimą ar kitą oficialias kvalifikacijas patvirtinantį dokumentą.
Tačiau ši sąlyga gali būti netaikoma tiems asmenims, kurie tuo metu mokosi specifinių bendrosios medicinos dalykų.
2. Valstybė narė tiksliai apibrėžia jos pripažįstamas įgytas teises. Tačiau ji pripažįsta teisę verstis bendrosios medicinos praktika laikantis nacionalinės socialinio draudimo sistemos ir neturint 30 straipsnyje nurodyto diplomo, pažymėjimo ar kito oficialias kvalifikacijas patvirtinančio dokumento tiems gydytojams, kurie, remiantis 1-20 straipsniais, 1994 m. gruodžio 31 d. tokią teisę turėjo ir tą dieną buvo įsisteigę jos teritorijoje, kaip nurodyta 2 straipsnyje arba 9 straipsnio 1 dalyje.
3. Valstybės narės gali taikyti 1 dalį iki 1995 m. sausio 1 d., tačiau tik tuo atveju, jeigu visi gydytojai, kurie baigė 23 straipsnyje minimas studijas kitoje valstybėje narėje, savo praktiką jos teritorijoje pradės iki 1994 m. gruodžio 31 d. ir dirbs pagal jos nacionalinę socialinio draudimo sistemą, kaip nurodyta 2 straipsnyje arba 9 straipsnio 1 dalyje.
4. Kompetentingos valstybės narės institucijos pareikalavus išduoda pažymėjimą, kuris suteikia gydytojams, turintiems pagal 2 dalį įgytas teises, teisę verstis bendrosios medicinos gydytojo praktika pagal tos šalies socialinio draudimo sistemą neturint diplomo, pažymėjimo arba kito oficialias kvalifikacijas patvirtinančio dokumento, minimo 30 straipsnyje.
5. 1 dalies nuostatos netrukdo valstybėms narėms pasinaudoti galimybe savo teritorijoje ir laikantis savo pačių taisyklių suteikti teisę verstis bendrosios medicinos gydytojo praktika pagal socialinio draudimo sistemą asmenims, kurie neturi kurioje nors valstybėje narėje išduodamų medicinos studijų ir bendrosios medicinos praktikos studijų baigimą patvirtinančių diplomų, pažymėjimų arba kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, tačiau turi diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, patvirtinančius tokių studijų baigimą šalyje, kuri nėra valstybė narė.
37 straipsnis
1. Kad gydytojai galėtų verstis bendrosios medicinos praktika, valstybės narės pagal savo nacionalines socialinio draudimo sistemas pripažįsta 30 straipsnyje minimus diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos viena valstybė narė išduoda kitos valstybės narės piliečiams pagal 31, 32, 34 ir 35 straipsnius.
2. Valstybės narės pripažįsta 36 straipsnio 4 dalyje minimus pažymėjimus, kuriuos viena valstybė narė išduoda kitų valstybių narių piliečiams ir savo teritorijoje laiko juos lygiaverčiais diplomams, pažymėjimams arba kitiems oficialias kvalifikacijas patvirtinantiems dokumentams, kuriuos ji pati išduoda ir kurie leidžia gydytojams verstis bendrosios medicinos praktika pagal jos nacionalinę socialinio draudimo sistemą.
38 straipsnis
Valstybių narių piliečiai, kurie turi kitos valstybės narės išduotus diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, minimus 30 straipsnyje arba 36 straipsnio 4 dalyje, turi teisę priimančioje valstybėje narėje naudotis profesiniu vardu, kuris yra naudojamas toje valstybėje, ir jo santrumpa.
39 straipsnis
1. Nepažeisdama 38 straipsnio, priimančioji valstybė narė užtikrina, kad asmenys, kuriems taikomas 37 straipsnis, turi teisę naudotis kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios jie yra atvykę, teisėtu mokslo vardu arba prireikus jo santrumpa tos valstybės narės kalba. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad po tokio vardo būtų rašomas jį suteikusios įstaigos arba egzaminų komisijos pavadinimas ir vieta.
2. Jeigu kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, mokslo vardas priimančioje valstybėje narėje gali būti lengvai supainiotas su vardu, kuris toje valstybėje yra suteikiamas tik po papildomų studijų, kurių toks asmuo nėra baigęs, priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad kilmės valstybės narės arba tos valstybės narės, iš kurios jis yra atvykęs, suteiktu vardu toks asmuo naudotųsi tinkama priimančiosios valstybės narės nustatyta forma.
40 straipsnis
Remdamasi įgyta patirtimi ir atsižvelgusi į pasiekimus mokant bendrosios medicinos dalykų, Komisija ne vėliau kaip iki 1997 m. sausio 1 d. pateikia Tarybai ataskaitą apie šios antraštinės dalies įgyvendinimą ir prireikus savo pasiūlymus dėl studijų, skirtų kiekvienam bendrosios medicinos praktikos gydytojui, siekiant patenkinti bendrosios medicinos praktikos reikalavimus. Taryba šiuos pasiūlymus vykdo laikydamasi Sutartyje numatytų procedūrų.
41 straipsnis
Po to, kai valstybė narė praneša Komisijai priemonių, kurių ji ėmėsi pagal 30 straipsnį, įsigaliojimo datą, Komisija išspausdina atitinkamą pranešimą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, nurodydama tų valstybių narių patvirtintus diplomų, pažymėjimų arba kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų pavadinimus ir, jei reikia, atitinkamus profesinius vardus.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42 straipsnis
Valstybės narės paskiria institucijas ir organus, kompetentingus išduoti arba priimti diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, taip pat šioje direktyvoje minimus dokumentus ir informaciją, ir apie tai nedelsdamos informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją.
42a straipsnis
Valstybės narės Komisijai praneša apie įstatymus ir kitus su diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimu susijusius teisės aktus, priimtus šios direktyvos taikymo srityje. Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Komisija paskelbia atitinkamą pranešimą, kuriame išvardija valstybės narės patvirtintus profesinių kvalifikacijų pavadinimus, ir prireikus atitinkamus profesinius vardus.
42b straipsnis
Jei valstybių narių piliečių diplomai, pažymėjimai bei kiti oficialią kvalifikaciją šios direktyvos taikymo srityje patvirtinantys dokumentai neatitinka šioje direktyvoje tai valstybei narei nurodytų pavadinimų, pakankamais dokumentais visos valstybės narės laiko tų valstybių narių išduotus diplomus, pažymėjimus bei kitus oficialią kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, su kuriais pateikiamas ir kompetentingos institucijos ar įstaigos išduotas pažymėjimas. Šiame pažymėjime nurodoma, kad minėti diplomai, pažymėjimai bei kiti oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo išduoti baigus šios direktyvos nuostatas atitinkantį mokymą ir lavinimą ir juos išduodanti valstybė narė prilygina juos tiems, kurių pavadinimai yra išvardyti šioje direktyvoje.
42c straipsnis
Valstybės narės išnagrinėja diplomus, pažymėjimus bei kitus oficialią kvalifikaciją šios direktyvos taikymo srityje patvirtinančius dokumentus, kurie jo turėtojui buvo išduoti už Europos Sąjungos ribų, jei juos pripažino valstybė narė, taip pat ir valstybėje narėje baigtą mokymą ir (arba) įgytą profesinę patirtį. Savo sprendimą valstybė narė paskelbia per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pareiškėjas pateikė paraišką ir visus patvirtinamuosius dokumentus.
42d straipsnis
Jei prašymas atmetamas, valstybės narės deramai pagrindžia savo sprendimus dėl prašymų pripažinti diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią kvalifikaciją šios direktyvos taikymo srityje patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjai turi teisę remdamiesi nacionaline teise kreiptis į teismus. Ši apeliacinė teisė panašiai taikoma ir tuomet, kai per nustatytą laiką nepriimamas sprendimas.
43 straipsnis
Jeigu valstybė narė, taikydama šią direktyvą, susiduria su didelėmis problemomis tam tikrose srityse, Komisija išnagrinėja tokias problemas kartu su ta valstybe ir paprašo Visuomenės sveikatos vyresniųjų pareigūnų komiteto, įsteigto Sprendimu 75/365/EEB ( 7 )
Jei reikia, Komisija teikia atitinkamus pasiūlymus Tarybai.
44 straipsnis
III priedo A dalyje pateiktos direktyvos yra panaikinamos, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl galutinių ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų, pateiktų III priedo B dalyje.
Nuorodos į minėtas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą taip, kaip nurodyta IV priede pateiktoje koreliacijos lentelėje.
44a straipsnis
1. Kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, Komisijai padeda Visuomenės sveikatos vyresniųjų pareigūnų komitetas, įsteigtas Sprendimu 75/365/EEB ( 8 ).
▼M5 —————
3. Taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 9 ) 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.
4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
45 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
Dieninių ir neakivaizdinių (vakarinių) specialistų studijų, minimų 24 straipsnio 1 dalies c punkte ir 25 straipsnyje, charakteristikos
1. Dieninės specialistų studijos
Mokymas vyksta tam tikruose kompetentingų institucijų pripažintuose punktuose.
Jis apima dalyvavimą visoje skyriaus, kuriame vyksta toks mokymas, veikloje, įskaitant budėjimą pagal iškvietimą, kad šioms teorinėms ir praktinėms studijoms praktikantas skirtų visus profesinius gebėjimus ištisus metus, dirbdamas tipinę darbo savaitę pagal nuostatas, dėl kurių susitaria kompetentingos institucijos. Už tokį darbą mokamas atitinkamas atlyginimas.
Studijos gali būti pertrauktos dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, dėl karinės tarnybos, paskyrimo dirbti kitur, nėštumo arba ligos. Tačiau dėl tokių priežasčių bendras studijų laikas negali būti sutrumpintas.
2. Neakivaizdinės (vakarinės) specialistų studijos
Šis mokymas atitinka visus dieninių studijų reikalavimus, tačiau skiriasi galimybe sutrumpinti medicininei praktikai skirtą laiką, kuris gali būti dvigubai trumpesnis nei numatyta 1 punkto antroje pastraipoje.
Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa neakivaizdinių (vakarinių) studijų trukmė ir kokybė būtų tokia pati kaip ir dieninių.
Neakivaizdinių (vakarinių) studijų metu mokamas atitinkamas atlyginimas.
II PRIEDAS
Datos, nuo kurių kai kurios valstybės narės panaikino įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų suteikimu, minimos 9 straipsnio 7 dalyje
|
BELGIJA |
||
|
Torakalinė chirurgija: |
1983 m. sausio 1 d. |
|
|
Kraujagyslių chirurgija: |
1983 m. sausio 1 d. |
|
|
Neuropsichiatrija: |
1987 m. rugpjūčio 1 d., |
išskyrus asmenims, kurie pradėjo mokytis iki šios datos |
|
Gastroenterologinė chirurgija: |
1983 m. sausio 1 d. |
|
|
DANIJA |
||
|
Biologinė hematologija: |
1983 m. sausio 1 d., |
išskyrus asmenims, kurie pradėjo mokytis iki šios datos ir pabaigė 1988 m. |
|
Fizinė medicina ir reabilitacija: |
1983 m. sausio 1 d., |
išskyrus asmenims, kurie pradėjo mokytis iki šios datos ir pabaigė 1988 m. |
|
Tropinės ligos: |
1987 m. rugpjūčio 1 d., |
išskyrus asmenims, kurie pradėjo mokytis iki šios datos |
|
PRANCŪZIJA |
||
|
Radiologija: |
1971 m. gruodžio 3 d. |
|
|
Neuropsichiatrija: |
1971 m. gruodžio 31 d. |
|
|
LIUKSEMBURGAS |
||
|
Radiologija: |
diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai neišduodami tiems, kurie pradėjo mokytis po 1982 m. kovo 5 d. |
|
|
Neuropsichiatrija: |
diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai neišduodami tiems, kurie pradėjo mokytis po 1982 m. kovo 5 d. |
|
|
NYDERLANDAI |
||
|
Radiologija: |
1984 m. liepos 8 d. |
|
|
Neuropsichiatrija: |
1984 m. liepos 9 d. |
|
III PRIEDAS
A dalis
Panaikintos direktyvos
(minimos 44 straipsnyje)
|
1. |
Direktyva 75/362/EEB |
|
2. |
Direktyva 75/363/EEB ir jas iš dalies keičiančios direktyvos:
|
|
3. |
Direktyva 86/457/EEB |
B dalis
Galutiniai ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(minimi 44 straipsnyje)
|
Direktyva |
Galutinis perkėlimo terminas |
|
75/362/EEB (OL L 167, 1975 6 30, p. 1) |
1976 m. gruodžio 20 d. (1) |
|
81/1057/EEB (OL L 385, 1981 12 31, p. 25) |
1982 m. birželio 30 d. |
|
75/363/EEB (OL L 167, 1975 6 30, p. 14) |
1976 m. gruodžio 20 d. (2) |
|
82/76/EEB (OL L 43, 1982 2 15, p. 21) |
1982 m. gruodžio 31 d. |
|
89/594/EEB (OL L 341, 1989 11 23, p. 19) |
1991 m. gegužės 8 d. |
|
90/658/EEB (OL L 353, 1990 12 17, p. 73) |
1991 m. liepos 1 d. |
|
86/457/EEB (OL L 267, 1986 9 19, p. 26) |
1985 m. sausio 1 d. |
|
(1) 1981 m. sausio 1 d. Graikijoje, 1986 m. sausio 1 d. Ispanijoje ir Portugalijoje. (2) 1981 m. sausio 1 d. Graikijoje, 1986 m. sausio 1 d. Ispanijoje ir Portugalijoje. Buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje Vokietija imasi priemonių, kad Direktyvos 75/363/EEB 2–5 straipsniai (šios direktyvos 24– ►M5 26 ◄ straipsniai) būtų pradėti taikyti iki 1992 m. balandžio 3 d. (Direktyvos 90/658/EEB 2 straipsnis). |
|
IV PRIEDAS
|
Ši direktyva |
Direktyva 75/362/EEB |
Direktyva 75/363/EEB |
Direktyva 86/457/EEB |
Direktyva 81/1057/EEB |
EEB Direktyva 89/594/EEB |
EEB Direktyva 82/76/EEB |
|
1 str. |
1 ir 24 str. |
|||||
|
2 str. |
2 str. |
|||||
|
►M5 A priedą ◄ |
3 str. |
|||||
|
4 str. |
4 str. |
|||||
|
5 str. |
5 str. |
|||||
|
►M5 4 str. ◄ |
6 str. |
|||||
|
►M5 5 str. ◄ |
7 str. |
|||||
|
8 str. |
8 str. |
|||||
|
9 str. 1 d. |
9 str 1 d. |
1 str. |
||||
|
9 str. 2 d. |
9 str. 2 d. |
1 str. |
||||
|
9 str. 3 d. |
9a str. 1 d. |
|||||
|
9 str. 4 d. |
9a str. 2 d. |
|||||
|
9 str. 5 d. |
9 str. 3 d. |
|||||
|
9 str. 6 d. |
9 str. 1 d. |
|||||
|
9 str. 7 d. |
9 str. 2 d. |
|||||
|
10 str. |
10 str. |
|||||
|
11 str. |
11 str. |
|||||
|
12 str. |
12 str. |
|||||
|
13 str. |
13 str. |
|||||
|
14 str. |
14 str. |
|||||
|
15 str. |
15 str. |
|||||
|
16 str. |
15 str. |
|||||
|
17 str. |
16 str. |
|||||
|
18 str. |
17 str. |
|||||
|
19 str. |
18 str. |
|||||
|
20 str. |
20 str. |
|||||
|
21 str. |
21 str. |
|||||
|
22 str. |
22 str. |
|||||
|
23 str. |
1 str. |
|||||
|
24 str. |
2 str. |
|||||
|
25 str. 1 d. |
3 str. 1 d. |
|||||
|
25 str. 2 d. |
3 str. 2 d. |
|||||
|
25 str. 3 d. pirma pastraipa |
3 str. 3 d. pirma pastraipa |
|||||
|
25 str. 3 d. pirma pastraipa |
14 str. |
|||||
|
26 str. |
4 str. |
|||||
|
►M5 26 str. ◄ |
5 str. |
|||||
|
28 str. |
7 str. |
|||||
|
29 str. |
8 str. |
|||||
|
30 str. |
1 str. |
|||||
|
31 str. |
2 str. 1, 2 ir 3 d. |
|||||
|
32 str. |
3 str. |
|||||
|
33 str. |
4 str. |
|||||
|
34 str. |
5 str. |
|||||
|
35 str. |
6 str. |
|||||
|
36 str. |
7 str. |
|||||
|
37 str. |
8 str. |
|||||
|
38 str. |
9 str. |
|||||
|
39 str. |
10 str. |
|||||
|
40 str. |
11 str. |
|||||
|
41 str. |
12 str. 2 d. |
|||||
|
42 str. |
23 str. |
2 str. 4 d. |
||||
|
43 str. |
26 str. |
10 str. |
||||
|
44 str. |
||||||
|
45 str. |
27 str. |
|||||
|
I priedas |
Priedas |
|||||
|
II priedas |
Priedas |
A PRIEDAS
Medicinos diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pavadinimai
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti įstaiga |
Pažymėjimas, išduodamas suteikiant kvalifikaciją |
|
Belgique/ België/Belgien |
— Diploma van arts — Diplôme de docteur en médecine |
1. De universiteiten/les universités 2. De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/le Jury compétent d'enseignement de la Communauté française |
|
|
Česká republika |
Diplom o ukončení studia ve studijním programu všeobecné lékařství (doktor medicíny, MUDr.) |
Lékářská fakulta univerzity v České republice |
Vysvědčení o státní rigorózní zkoušce |
|
Danmark |
Bevis for bestået lægevidenskabelig embedseksamen |
Medicinsk universitetsfakultet |
1. Autorisation som læge, udstedt af Sundhedsstyrelsen og 2. Tilladelse til selvstændigt virke som læge (dokumentation for gennemført praktisk uddansselse), udstedt af Sundhedsstyrelsen |
|
Deutschland |
1. Zeugnis über die Ärztliche Prüfung 2. Zeugnis über die Ärztliche Staatsprüfung und Zeugnis über die Vorbereitungszeit als Medizinalassistent, soweit diese nach den deutschen Rechtsvorschriften noch für den Abschluss der ärztlichen Ausbildung vorgesehen war |
Zuständige Behörden |
1. Bescheinigung über die Ableistung der Tätigkeit als Arzt im Praktikum 2. – |
|
Eesti |
Diplom arstite aduse õppekava läbimise kohta |
Tartu Ülikool |
|
|
Ελλάς |
Πτυχίο Ιατρικής |
1. Ιατρική Σχολή Πανεπιστημίου 2. Σχολή Επιστημών Υγείας, Τμήμα Ιατρικής Πανεπιστημίου |
|
|
España |
Título de Licenciado en Medicina y Cirugía |
Ministerio de Educa-ción y Cultura/ El rector de una Universidad |
|
|
France |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine |
Universités |
|
|
Ireland |
Primary qualification |
Competent examining body |
Certificate of experience |
|
Italia |
Diploma di laurea in medicina e chirurgia |
Università |
Diploma di abilitazione all'esercizio della medicina e chirurgia |
|
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Εγγραφής Ιατρού, |
Ιατρικό Συμβούλιο |
|
|
Latvija |
„ārsta diploms“ |
Universitātes tipa augstskola |
|
|
Lietuva |
Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą gydytojo kvalifikaciją |
Universitetas |
Internatūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją |
|
Luxembourg |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine, chirurgie et accouchements |
Jury d'examen d'Etat |
Certificat de stage |
|
Magyarország |
Általános orvos oklevél (doctor medicinae universae, abrév.: dr. med. univ.) |
Egyetem |
|
|
Malta |
Lawrja ta' Tabib tal-Mediċina u l-Kirurġija. |
Universitá ta' Malta |
Ċertifikat ta' reġistrazzjoni maħruġ mill-Kunsill Mediku |
|
Nederland |
Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd artsexamen |
Faculteit Geneeskunde |
|
|
Österreich |
1. Urkunde über die Verleihung des akademischen Grades Doktor der gesamten Heilkunde (bzw. Doctor medicinae universae, Dr.med.univ.) 2. Diplom über die spezifische Ausbildung zum Arzt für Allgemeinmedizin bzw. Facharztdiplom |
1. Medizinische Fakultät einer Universität 2. Österreichische Ärztekammer |
|
|
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku lekarskim z tytułem „lekarza“ |
1. Akademia Medyczna 2. Uniwersytet Medyczny 3. Collegium Medicum Uniwersytetu Jagiellońskiego |
Lekarski Egzamin Państwowy |
|
Portugal |
Carta de curso de licenciatura em medicina |
Universidades |
Diploma comprovativo sa conclusão do internato geral emitido pelo Ministério da Saúde |
|
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor medicine / doktorica medicine“ |
Univerza |
|
|
Slovensko |
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu„doktor medicíny“ („MUDr.“) |
Vysoká škola |
|
|
Suomi/Finland |
Lääketieteen lisensiaatin tutkinto/ medicine licentiatexamen |
1. Helsingin yliopisto / Helsingfors universitet 2. Kuopion yliopisto 3. Oulun yliopisto 4. Tampereen yliopisto 5. Turun yliopisto |
Todistus lääkärin perusterveydenhuollon lisäkoulutuksesta / examenbevis om tilläggsutbildning för läkare inom primärvården |
|
Sverige |
Läkarexamen |
Universitet |
Bevis om praktisk utbildning som utfärdats av Socialstyrelsen |
|
United Kingdom |
Primary qualification |
Competent examining body |
Certificate of experience |
B PRIEDAS
Specializuotos medicinos diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pavadinimai
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti įstaiga |
Pažymėjimas, išduodamas suteikiant kvalifikaciją |
|
Belgique/ België/Belgien |
Bijzondere beroepstitel van geneesheer-specialist/Titre professionnel particulier de médecin spécialiste |
Minister bevoegd voor Volksgezondheid/Ministre de la Santé publique |
|
|
Česká republika |
Diplom o specializaci |
Ministerstvo zdravotnictví |
|
|
Danmark |
Bevis for tilladelse til at betegne sig som speciallæge |
Sundhedsstyrelsen |
|
|
Deutschland |
Fachärztliche Anerkennung |
Countryesärztekammer |
|
|
Eesti |
Residentuuri lõputnnistus eriarstiabi erialal |
Tartu Ülikool |
|
|
Ελλάς |
Τίτλος Ιατρικής ειδικότητας |
1. Νομαρχιακή Αυτοδιοίκηση 2. Νομαρχία |
|
|
España |
Título de Especialista |
Ministerio de Educación y Cultura |
|
|
France |
1. Certificat d'études spéciales de médecine 2. Attestation de médecin spécialiste qualifié 3. Certificat d'études spéciales de médecine 4. Diplôme d'études spécialisées ou spécialisation complémentaire qualifiante de médecine |
1.3.4. Universités 2. Conseil de l'Ordre des médecins |
|
|
Ireland |
Certificate of specialist doctor |
Competent authority |
|
|
Italia |
Diploma di medico specialista |
Università |
|
|
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Αναγνώρισης Ειδικότητας |
Ιατρικό Συμβούλιο |
|
|
Latvija |
„Sertifikāts“ - kompetentu iestāžu izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu specialitātē |
Latvijas Ārstu biedrība Latvijas Ārstniecības personu profesionālo organizāciju savienība |
|
|
Lietuva |
Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją |
Universitetas |
|
|
Luxembourg |
Certificat de médecin spécialiste |
Ministre de la Santé publique |
|
|
Magyarország |
Szakorvosi bizonyítvány |
Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Minisztérium illetékes testülete |
|
|
Malta |
Ċertifikat ta' Speċjalista Mediku |
Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti |
|
|
Nederland |
Bewijs van inschrijving in een Specialistenregister |
1. Medisch Specialisten Registratie Commissie (MSRC) van de Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tor Bevordering der Geneeskunst 2. Sociaal-Geneeskundigen Registratie Commissie van de Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot Bevordering der Geneeskunst 3. Huisarts en Verpleegeghuisarts Registratie Commissie (HVRC) van de Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot Bevordering der Geneeskunst |
|
|
Österreich |
Facharztdiplom |
Österreichische Ärztekammer |
|
|
Polska |
Dyplom uzyskania tytułu specjalisty |
Centrum Egzaminów Medycznych |
|
|
◄ |
|||
|
Portugal |
1. Grau de assistente e/ou 2. Titulo de especialista |
1. Ministério da Saúde 2. Ordem dos Médicos |
|
|
Slovenija |
Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu |
1. Ministrstvo za zdravje 2. Zdravniška zbornica Slovenije |
|
|
Slovensko |
Diplom o špecializácii |
Slovenská zdravotnícka univerzita |
|
|
Suomi/Finland |
Erikoislääkärin tutkin-to / specialläkarexamen |
1. Helsingin yliopisto / Helsingfors universitet 2. Kuopion yliopisto 3. Oulun yliopisto 4. Tampereen yliopisto 5. Turun yliopisto |
|
|
Sverige |
Bevis om specialkompetens som läkare, utfärdat av Socialstyrelsen |
Socialstyrelsen |
|
|
United Kingdom |
Certificate of Completion of specialist training |
Certificate of experience |
|
C PRIEDAS
Specializuotos medicinos mokymo kursų pavadinimai
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
ANESTEZIOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Anesthésie-réanimation/Anesthesie reanimatie |
|
|
Česká republika |
Anesteziologie a resuscitace |
|
|
Danmark |
Anæstesiologi |
|
|
Deutschland |
Anästhesiologie |
|
|
Eesti |
Anestesioloogia |
|
|
Ελλάς |
Αναισθησιολογία |
|
|
España |
Anestesiología y Reanimación |
|
|
France |
Anesthésiologie-Réanimation chirurgicale |
|
|
Ireland |
Anaesthesia |
|
|
Italia |
Anestesia e rianimazione |
|
|
Κύπρος |
Αναισθησιολογία |
|
|
Latvija |
Anestezioloģija un reanimatoloģija |
|
|
Lietuva |
Anesteziologija reanimatologija |
|
|
Luxembourg |
Anesthésie-réanimation |
|
|
Magyarország |
Aneszteziológia és intenzív terápia |
|
|
Malta |
Anesteżija u Kura Intensiva |
|
|
Nederland |
Anesthesiologie |
|
|
Österreich |
Anästhesiologie und Intensivmedizin |
|
|
Polska |
Anestezjologia i intensywna terapia |
|
|
Portugal |
Anestesiologia |
|
|
Slovenija |
Anesteziologija, reanimatologija in perioperativna intenzivna medicina |
|
|
Slovensko |
Anestéziológia a intenzívna medicína |
|
|
Suomi/Finland |
Anestesiologia ja tehohoito/Anestesiologi och intensivvård |
|
|
Sverige |
Anestesi och intensivvård |
|
|
United Kingdom |
Anaesthetics |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
BENDROJI CHIRURGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie/Heelkunde |
|
|
Česká republika |
Chirurgie |
|
|
Danmark |
Kirurgi eller kirurgiske sygdomme |
|
|
Deutschland |
Chirurgie |
|
|
Eesti |
Üldkirurgia |
|
|
Ελλάς |
Χειρουργική |
|
|
España |
Cirugía general y del aparato digestivo |
|
|
France |
Chirurgie générale |
|
|
Ireland |
General surgery |
|
|
Italia |
Chirurgia generale |
|
|
Κύπρος |
Γενική Χειρουργική |
|
|
Latvija |
Ķirurģija |
|
|
Lietuva |
Chirurgija |
|
|
Luxembourg |
Chirurgie générale |
|
|
Magyarország |
Sebészet |
|
|
Malta |
Kirurġija Ġenerali |
|
|
Nederland |
Heelkunde |
|
|
Österreich |
Chirurgie |
|
|
Polska |
Chirurgia ogólna |
|
|
Portugal |
Cirurgia geral |
|
|
Slovenija |
Splošna kirurgija |
|
|
Slovensko |
Chirurgia |
|
|
Suomi/Finland |
Yleiskirurgia/Allmän kirurgi |
|
|
Sverige |
Kirurgi |
|
|
United Kingdom |
General surgery |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
NEUROCHIRURGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Neurochirurgie |
|
|
Česká republika |
Neurochirurgie |
|
|
Danmark |
Neurokirurgi eller kirurgiske nervesygdomme |
|
|
Deutschland |
Neurochirurgie |
|
|
Eesti |
Neurokirurgia |
|
|
Ελλάς |
Νευροχειρουργική |
|
|
España |
Neurocirugía |
|
|
France |
Neurochirurgie |
|
|
Ireland |
Neurological surgery |
|
|
Italia |
Neurochirurgia |
|
|
Κύπρος |
Νευροχειρουργική |
|
|
Latvija |
Neiroķirurģija |
|
|
Lietuva |
Neurochirurgija |
|
|
Luxembourg |
Neurochirurgie |
|
|
Magyarország |
Idegsebészet |
|
|
Malta |
Newrokirurġija |
|
|
Nederland |
Neurochirurgie |
|
|
Österreich |
Neurochirurgie |
|
|
Polska |
Neurochirurgia |
|
|
Portugal |
Neurocirurgia |
|
|
Slovenija |
Nevrokirurgija |
|
|
Slovensko |
Neurochirurgia |
|
|
Suomi/Finland |
Neurokirurgia/Neurokirurgi |
|
|
Sverige |
Neurokirurgi |
|
|
United Kingdom |
Neurosurgery |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
AKUŠERIJA IR GINEKOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Gynécologie - obstétrique/Gynaecologie en verloskunde |
|
|
Česká republika |
Gynekologie a porodnictví |
|
|
Danmark |
Gynækologi og obstetrik eller kvindesygdomme og fødselshjælp |
|
|
Deutschland |
Frauenheilkunde und Geburtshilfe |
|
|
Eesti |
Sünnitusabi ja günekoloogia |
|
|
Ελλάς |
Μαιευτική-Γυναικολογία |
|
|
España |
Obstetricia y ginecología |
|
|
France |
Gynécologie - obstétrique |
|
|
Ireland |
Obstetrics and gynaecology |
|
|
Italia |
Ginecologia e ostetricia |
|
|
Κύπρος |
Μαιευτική - Γυναικολογία |
|
|
Latvija |
Ginekoloģija un dzemdniecība |
|
|
Lietuva |
Akušerija ginekologija |
|
|
Luxembourg |
Gynécologie - obstétrique |
|
|
Magyarország |
Szülészet-nőgyógyászat |
|
|
Malta |
Ostetriċja u Ġinekoloġija |
|
|
Nederland |
Verloskunde en gynaecologie |
|
|
Österreich |
Frauenheilkunde und Geburtshilfe |
|
|
Polska |
Położnictwo i ginekologia |
|
|
Portugal |
Ginecologia e obstetricia |
|
|
Slovenija |
Ginekologija in porodništvo |
|
|
Slovensko |
Gynekológia a pôrodníctvo |
|
|
Suomi/Finland |
Naistentaudit ja synnytykset/Kvinnosjukdomar och förlossningar |
|
|
Sverige |
Obstetrik och gynekologi |
|
|
United Kingdom |
Obstetrics and gynaecology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
BENDROJI MEDICINA (VIDAUS LIGOS) |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Médecine interne/Inwendige geneeskunde |
|
|
Česká republika |
Vnitřní lékařství |
|
|
Danmark |
Intern medicin |
|
|
Deutschland |
Innere Medizin |
|
|
Eesti |
Sisehaigused |
|
|
Ελλάς |
Παθολογία |
|
|
España |
Medicina interna |
|
|
France |
Médecine interne |
|
|
Ireland |
General medicine |
|
|
Italia |
Medicina interna |
|
|
Κύπρος |
Παθολογία |
|
|
Latvija |
Internā medicīna |
|
|
Lietuva |
Vidaus ligos |
|
|
Luxembourg |
Médecine interne |
|
|
Magyarország |
Belgyógyászat |
|
|
Malta |
Mediċina Interna |
|
|
Nederland |
Inwendige geneeskunde |
|
|
Österreich |
Innere Medizin |
|
|
Polska |
Choroby wewnętrzne |
|
|
Portugal |
Medicina interna |
|
|
Slovenija |
Interna medicina |
|
|
Slovensko |
Vnútorné lekárstvo |
|
|
Suomi/Finland |
Sisätaudit/Inre medicin |
|
|
Sverige |
Internmedicine |
|
|
United Kingdom |
General (internal) medicine |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
OFTALMOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Ophtalmologie/Oftalmologie |
|
|
Česká republika |
Oftalmologie |
|
|
Danmark |
Oftalmologi eller øjensygdomme |
|
|
Deutschland |
Augenheilkunde |
|
|
Eesti |
Oftalmoloogia |
|
|
Ελλάς |
Οφθαλμολογία |
|
|
España |
Oftalmología |
|
|
France |
Ophtalmologie |
|
|
Ireland |
Ophthalmology |
|
|
Italia |
Oftalmologia |
|
|
Κύπρος |
Οφθαλμολογία |
|
|
Latvija |
Oftalmoloģija |
|
|
Lietuva |
Oftalmologija |
|
|
Luxembourg |
Ophtalmologie |
|
|
Magyarország |
Szemészet |
|
|
Malta |
Oftalmoloġija |
|
|
Nederland |
Oogheelkunde |
|
|
Österreich |
Augenheilkunde und Optometrie |
|
|
Polska |
Okulistyka |
|
|
Portugal |
Oftalmologia |
|
|
Slovenija |
Oftalmologija |
|
|
Slovensko |
Oftalmológia |
|
|
Suomi/Finland |
Silmätaudit/Ögonsjukdomar |
|
|
Sverige |
Ögonsjukdomar (oftalmologi) |
|
|
United Kingdom |
Ophthalmology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
OTORINOLARINGOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Oto-rhino-laryngologie/Otorhinolaryngologie |
|
|
Česká republika |
Otorinolaryngologie |
|
|
Danmark |
Oto-rhino-laryngologi eller øre-næse-halssygdomme |
|
|
Deutschland |
Hals-Nasen-Ohrenheilkunde |
|
|
Eesti |
Otorinolarüngoloogia |
|
|
Ελλάς |
Ωτορινολαρυγγολογία |
|
|
España |
Otorrinolaringología |
|
|
France |
Oto-rhino-laryngologie |
|
|
Ireland |
Otolaryngology |
|
|
Italia |
Otorinolaringoiatria |
|
|
Κύπρος |
Ωτορινολαρυγγολογία |
|
|
Latvija |
Otolaringoloģija |
|
|
Lietuva |
Otorinolaringologija |
|
|
Luxembourg |
Oto-rhino-laryngologie |
|
|
Magyarország |
Fül-orr-gégegyógyászat |
|
|
Malta |
Otorinolaringoloġija |
|
|
Nederland |
Keel-, neus- en oorheelkunde |
|
|
Österreich |
Hals-, Nasen- und Ohrenkrankheiten |
|
|
Polska |
Otorynolaryngologia |
|
|
Portugal |
Otorrinolaringologia |
|
|
Slovenija |
Otorinolaringológia |
|
|
Slovensko |
Otorinolaryngológia |
|
|
Suomi/Finland |
Korva-, nenä- ja kurkkutaudit/Öron-, näs- och halssjukdomar |
|
|
Sverige |
Öron-, näs- och halssjukdomar (oto-rhino-laryngologi) |
|
|
United Kingdom |
Otolaryngology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
PEDIATRIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Pédiatrie/Pediatrie |
|
|
Česká republika |
Dětské lékařství |
|
|
Danmark |
Pædiatri eller sygdomme hos børn |
|
|
Deutschland |
Kinderheilkunde |
|
|
Eesti |
Pediaatria |
|
|
Ελλάς |
Παιδιατρική |
|
|
España |
Pediatria y sus áreas especificas |
|
|
France |
Pédiatrie |
|
|
Ireland |
Paediatrics |
|
|
Italia |
Pédiatria |
|
|
Κύπρος |
Παιδιατρική |
|
|
Latvija |
Pediatrija |
|
|
Lietuva |
Vaikų ligos |
|
|
Luxembourg |
Pédiatrie |
|
|
Magyarország |
Csecsemő- és gyermekgyógyászat |
|
|
Malta |
Pedjatrija |
|
|
Nederland |
Kindergeneeskunde |
|
|
Österreich |
Kinder - und Jugendheilkunde |
|
|
Polska |
Pediatria |
|
|
Portugal |
Pediatria |
|
|
Slovenija |
Pediatrija |
|
|
Slovensko |
Pediatria |
|
|
Suomi/Finland |
Lastentaudit/Barnsjukdomar |
|
|
Sverige |
Barn- och ungdomsmedicin |
|
|
United Kingdom |
Paediatrics |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
KVĖPAVIMO ORGANŲ LIGOS |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Pneumologie |
|
|
Česká republika |
Tuberkulóza a respirační nemoci |
|
|
Danmark |
Medicinske lungesygdomme |
|
|
Deutschland |
Pneumologie |
|
|
Eesti |
Pulmonoloogia |
|
|
Ελλάς |
Φυματιολογία- Πνευμονολογία |
|
|
España |
Neumologia |
|
|
France |
Pneumologie |
|
|
Ireland |
Respiratory medicine |
|
|
Italia |
Malattie dell'apparato respiratorio |
|
|
Κύπρος |
Πνευμονολογία - Φυματιολογία |
|
|
Latvija |
Ftiziopneimonoloģija |
|
|
Lietuva |
Pulmonologija |
|
|
Luxembourg |
Pneumologie |
|
|
Magyarország |
Tüdőgyógyászat |
|
|
Malta |
Mediċina Respiratorja |
|
|
Nederland |
Longziekten en tuberculose |
|
|
Österreich |
Lungenkrankheiten |
|
|
Polska |
Choroby płuc |
|
|
Portugal |
Pneumologia |
|
|
Slovenija |
Pnevmologija |
|
|
Slovensko |
Pneumológia a ftizeológia |
|
|
Suomi/Finland |
Keuhkosairaudet ja allergologia/Lungsjukdomar och allergologi |
|
|
Sverige |
Lungsjukdomar (pneumologi) |
|
|
United Kingdom |
Respiratory medicine |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
UROLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Urologie |
|
|
Česká republika |
Urologie |
|
|
Danmark |
Urologi eller urinvejenes kirurgiske sygdomme |
|
|
Deutschland |
Urologie |
|
|
Eesti |
Uroloogia |
|
|
Ελλάς |
Ουρολογία |
|
|
España |
Urología |
|
|
France |
Urologie |
|
|
Ireland |
Urology |
|
|
Italia |
Urologia |
|
|
Κύπρος |
Ουρολογία |
|
|
Latvija |
Uroloģija |
|
|
Lietuva |
Urologija |
|
|
Luxembourg |
Urologie |
|
|
Magyarország |
Urológia |
|
|
Malta |
Uroloġija |
|
|
Nederland |
Urologie |
|
|
Österreich |
Urologie |
|
|
Polska |
Urologia |
|
|
Portugal |
Urologia |
|
|
Slovenija |
Urologija |
|
|
Slovensko |
Urológia |
|
|
Suomi/Finland |
Urologia/Urologi |
|
|
Sverige |
Urologi |
|
|
United Kingdom |
Urology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
ORTOPEDIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie orthopédique/Orthopedische heelkunde |
|
|
Česká republika |
Ortopedie |
|
|
Danmark |
Ortopædisk kirurgi |
|
|
Deutschland |
Orthopädie |
|
|
Eesti |
Ortopeedia |
|
|
Ελλάς |
Ορθοπεδική |
|
|
España |
Traumatología y cirugía ortopédica |
|
|
France |
Chirurgie orthopédique et traumatologie |
|
|
Ireland |
Orthopaedic surgery |
|
|
Italia |
Ortopedia e traumatologia |
|
|
Κύπρος |
Ορθοπεδική |
|
|
Latvija |
Traumatoloģija un ortopēdija |
|
|
Lietuva |
Ortopedija traumatologija |
|
|
Luxembourg |
Orthopédie |
|
|
Magyarország |
Ortopédia |
|
|
Malta |
Kirurġija Ortopedika |
|
|
Nederland |
Orthopedie |
|
|
Österreich |
Orthopädie und Orthopädische Chirurgie |
|
|
Polska |
Ortopedia i traumatologia narządu ruchu |
|
|
Portugal |
Ortopedia |
|
|
Slovenija |
Ortopedska kirurgija |
|
|
Slovensko |
Ortopédia |
|
|
Suomi/Finland |
Ortopedia ja traumatologia/Ortopedi och traumatologi |
|
|
Sverige |
Ortopedi |
|
|
United Kingdom |
Trauma and orthopaedic surgery |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
PATOLOGINĖ ANATOMIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Anatomie pathologique/Pathologische anatomie |
|
|
Česká republika |
Patologická anatomie |
|
|
Danmark |
Patologisk anatomi eller vævs- og celleundersøgelser |
|
|
Deutschland |
Pathologie |
|
|
Eesti |
Patoloogia |
|
|
Ελλάς |
Παθολογική Ανατομική |
|
|
España |
Anatomía patológica |
|
|
France |
Anatomie et cytologie pathologiques |
|
|
Ireland |
Morbid anatomy and histopathology |
|
|
Italia |
Anatomia patologica |
|
|
Κύπρος |
Παθολογοανατομία - Ιστολογία |
|
|
Latvija |
Patoloģija |
|
|
Lietuva |
Patologija |
|
|
Luxembourg |
Anatomie pathologique |
|
|
Magyarország |
Patológia |
|
|
Malta |
Istopatoloġija |
|
|
Nederland |
Pathologie |
|
|
Österreich |
Pathologie |
|
|
Polska |
Patomorfologia |
|
|
Portugal |
Anatomia patologica |
|
|
Slovenija |
Anatomska patologija in citopatologija |
|
|
Slovensko |
Patologická anatómia |
|
|
Suomi/Finland |
Patologia/Patologi |
|
|
Sverige |
Klinisk patologi |
|
|
United Kingdom |
Histopathology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
NEUROLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Neurologie |
|
|
Česká republika |
Neurologie |
|
|
Danmark |
Neurologi eller medicinske nervesygdomme |
|
|
Deutschland |
Neurologie |
|
|
Eesti |
Neuroloogia |
|
|
Ελλάς |
Νευρολογία |
|
|
España |
Neurología |
|
|
France |
Neurologie |
|
|
Ireland |
Neurology |
|
|
Italia |
Neurologia |
|
|
Κύπρος |
Νευρολογία |
|
|
Latvija |
Neiroloģija |
|
|
Lietuva |
Neurologija |
|
|
Luxembourg |
Neurologie |
|
|
Magyarország |
Neurológia |
|
|
Malta |
Newroloġija |
|
|
Nederland |
Neurologie |
|
|
Österreich |
Neurologie |
|
|
Polska |
Neurologia |
|
|
Portugal |
Neurologia |
|
|
Slovenija |
Nevrologija |
|
|
Slovensko |
Neurológia |
|
|
Suomi/Finland |
Neurologia/Neurologi |
|
|
Sverige |
Neurologi |
|
|
United Kingdom |
Neurology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
PSICHIATRIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Psychiatrie |
|
|
Česká republika |
Psychiatrie |
|
|
Danmark |
Psykiatri |
|
|
Deutschland |
Psychiatrie und Psychotherapie |
|
|
Eesti |
Psühhiaatria |
|
|
Ελλάς |
Ψυχιατρική |
|
|
España |
Psiquiatría |
|
|
France |
Psychiatrie |
|
|
Ireland |
Psychiatry |
|
|
Italia |
Psichiatria |
|
|
Κύπρος |
Ψυχιατρική |
|
|
Latvija |
Psihiatrija |
|
|
Lietuva |
Psichiatrija |
|
|
Luxembourg |
Psychiatrie |
|
|
Magyarország |
Pszichiátria |
|
|
Malta |
Psikjatrija |
|
|
Nederland |
Psychiatrie |
|
|
Österreich |
Psychiatrie |
|
|
Polska |
Psychiatria |
|
|
Portugal |
Psiquiatria |
|
|
Slovenija |
Psihiatrija |
|
|
Slovensko |
Psychiatria |
|
|
Suomi/Finland |
Psykiatria/Psykiatri |
|
|
Sverige |
Psykiatri |
|
|
United Kingdom |
General psychiatry |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
RADIOLOGINĖ DIAGNOSTIKA |
||
|
Belgique/België/Belgien/ |
Radiodiagnostic/Röntgendiagnose |
|
|
Česká republika |
Radiologie a zobrazovací metody |
|
|
Danmark |
Diagnostik radiologi eller røntgenundersøgelse |
|
|
Deutschland |
Diagnostische Radiologie |
|
|
Eesti |
Radioloogia |
|
|
Ελλάς |
Ακτινοδιαγνωστική |
|
|
España |
Radiodiagnóstico |
|
|
France |
Radiodiagnostic et imagerie médicale |
|
|
Ireland |
Diagnostic radiology |
|
|
Italia |
Radiodiagnostica |
|
|
Κύπρος |
Ακτινολογία |
|
|
Latvija |
Diagnostiskā radioloģija |
|
|
Lietuva |
Radiologija |
|
|
Luxembourg |
Radiodiagnostic |
|
|
Magyarország |
Radiológia |
|
|
Malta |
Radjoloġija |
|
|
Nederland |
Radiologie |
|
|
Österreich |
Medizinische Radiologie-Diagnostik |
|
|
Polska |
Radiologia i diagnostyka obrazowa |
|
|
Portugal |
Radiodiagnóstico |
|
|
Slovenija |
Radiologija |
|
|
Slovensko |
Rádiológia |
|
|
Suomi/Finland |
Radiologia/Radiologi |
|
|
Sverige |
Medicinsk radiologi |
|
|
United Kingdom |
Clinical radiology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
RADIOTERAPIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Radiothérapie-oncologie/Radiotherapie-oncologie |
|
|
Česká republika |
Radiační onkologie |
|
|
Danmark |
Onkologi |
|
|
Deutschland |
Strahlentherapie |
|
|
Eesti |
Onkoloogia |
|
|
Ελλάς |
Ακτινοθεραπευτική - Ογκολογία |
|
|
España |
Oncología radioterápica |
|
|
France |
Oncologie radiothérapique |
|
|
Ireland |
Radiotherapy |
|
|
Italia |
Radioterapia |
|
|
Κύπρος |
Ακτινοθεραπευτική |
|
|
Latvija |
Terapeitiskā radioloģija |
|
|
Lietuva |
Onkologija radioterapija |
|
|
Luxembourg |
Radiothérapie |
|
|
Magyarország |
Sugárterápia |
|
|
Malta |
Onkoloġija u Radjoterapija |
|
|
Nederland |
Radiotherapie |
|
|
Österreich |
Strahlentherapie - Radioonkologie |
|
|
Polska |
Radioterapiaonkologiczna |
|
|
Portugal |
Radioterapia |
|
|
Slovenija |
Radioterapija in onkologija |
|
|
Slovensko |
Radiačná onkológia |
|
|
Suomi/Finland |
Syöpätaudit/Cancersjukdomar |
|
|
Sverige |
Tumörsjukdomar (allmän onkologi) |
|
|
United Kingdom |
Clinical oncology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
KLINIKINĖ BIOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Biologie clinique/Klinische biologie |
|
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
Laborimeditsiin |
|
|
Ελλάς |
||
|
España |
Análisis clínicos |
|
|
France |
Biologie médicale |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Patologia clinica |
|
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
Laboratorinė medicina |
|
|
Luxembourg |
Biologie clinique |
|
|
Magyarország |
Orvosi laboratóriumi diagnosztika |
|
|
Malta |
||
|
Nederland |
||
|
Österreich |
Medizinische Biologie |
|
|
Polska |
Diagnostyka laboratoryjna |
|
|
Portugal |
Patologia clínica |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
||
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
BIOLOGINĖ HEMATOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
Klinisk blodtypeserologi |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
||
|
France |
Hématologie |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
||
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
Hématologie biologique |
|
|
Magyarország |
||
|
Malta |
||
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
||
|
Portugal |
Hematologia clínica |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
||
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
MIKROBIOLOGINĖ BAKTERIOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Lékařská mikrobiologie |
|
|
Danmark |
Klinisk mikrobiologi |
|
|
Deutschland |
Mikrobiologie und Infektionsepidemiologie |
|
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
1. Ιατρική Βιοπαθολογία 2. Μικροβιολογία |
|
|
España |
Microbiología y parasitología |
|
|
France |
||
|
Ireland |
Microbiology |
|
|
Italia |
Microbiologia e virologia |
|
|
Κύπρος |
Μικροβιολογία |
|
|
Latvija |
Mikrobioloģija |
|
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
Microbiologie |
|
|
Magyarország |
Orvosi mikrobiológia |
|
|
Malta |
Mikrobijoloġija |
|
|
Nederland |
Medische microbiologie |
|
|
Österreich |
Hygiene und Mikrobiologie |
|
|
Polska |
Mikrobiologia lekarska |
|
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
Klinična mikrobiologija |
|
|
Slovensko |
Klinická mikrobiológia |
|
|
Suomi/Finland |
Kliininen mikrobiologia/Klinisk mikrobiologi |
|
|
Sverige |
Klinisk bakteriologi |
|
|
United Kingdom |
Medical microbiology and virology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodantiinstitucija |
|
BIOCHEMIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Klinická biochemie |
|
|
Danmark |
Klinisk biokemi |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
Bioquímica clínica |
|
|
France |
||
|
Ireland |
Chemical pathology |
|
|
Italia |
Biochimica clinica |
|
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
Chimie biologique |
|
|
Magyarország |
||
|
Malta |
Patoloġija Kimika |
|
|
Nederland |
Klinische chemie |
|
|
Österreich |
Medizinische und Chemische Labordiagnostik |
|
|
Polska |
||
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
Medicinska biokemija |
|
|
Slovensko |
Klinická biochémia |
|
|
Suomi/Finland |
Kliininen kemia/Klinisk kemi |
|
|
Sverige |
Klinisk kemi |
|
|
United Kingdom |
Chemical pathology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
IMUNOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Alergologie a klinická imunologie |
|
|
Danmark |
Klinisk immunologi |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
Immunología |
|
|
France |
||
|
Ireland |
Clinical immunology |
|
|
Italia |
||
|
Κύπρος |
Ανοσολογία |
|
|
Latvija |
Imunoloģija |
|
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
Allergológia és klinikai immunológia |
|
|
Malta |
Immunoloġija |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
Immunologie |
|
|
Polska |
Immunologia kliniczna |
|
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Klinická imunológia a alergológia |
|
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
Klinisk immunologi |
|
|
United Kingdom |
Immunology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
PLASTINĖ CHIRURGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique/Plastische, reconstructieve en esthetische heelkunde |
|
|
Česká republika |
Plastická chirurgie |
|
|
Danmark |
Plastikkirurgi |
|
|
Deutschland |
Plastische Chirurgie |
|
|
Eesti |
Plastika- ja rekonstruktiivkirurgia |
|
|
Ελλάς |
Πλαστική Χειρουργική |
|
|
España |
Cirugía plástica y reparadora |
|
|
France |
Chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique |
|
|
Ireland |
Plastic surgery |
|
|
Italia |
Chirurgia plastica e ricostruttiva |
|
|
Κύπρος |
Πλαστική Χειρουργική |
|
|
Latvija |
Plastiskā ķirurģija |
|
|
Lietuva |
Plastinė ir rekonstrukcinė rekonstrukcinė chirurgija |
|
|
Luxembourg |
Chirurgie plastique |
|
|
Magyarország |
Plasztikai (égési) sebészet |
|
|
Malta |
Kirurġija Plastika |
|
|
Nederland |
Plastische chirurgie |
|
|
Österreich |
Plastische Chirurgie |
|
|
Polska |
Chirurgia plastyczna |
|
|
Portugal |
Cirurgia plástica e reconstrutiva |
|
|
Slovenija |
Plastična, rekonstrukcijska in estetska kirurgija |
|
|
Slovensko |
Plastická chirurgia |
|
|
Suomi/Finland |
Plastiikkakirurgia/Plastikkirurgi |
|
|
Sverige |
Plastikkirurgi |
|
|
United Kingdom |
Plastic surgery |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
TORAKALINĖ CHIRURGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie thoracique/Heelkunde op de thorax |
|
|
Česká republika |
Kardiochirurgie |
|
|
Danmark |
Thoraxkirurgi eller brysthulens kirurgiske sygdomme |
|
|
Deutschland |
Herzchirurgie |
|
|
Eesti |
Torakaalkirurgia |
|
|
Ελλάς |
Χειρουργική Θώρακος |
|
|
España |
Cirugía torácica |
|
|
France |
Chirurgie thoracique et cardiovasculaire |
|
|
Ireland |
Thoracic surgery |
|
|
Italia |
Chirurgia toracica; Cardiochirurgia |
|
|
Κύπρος |
Χειρουργική Θώρακος |
|
|
Latvija |
Torakālā ķirurģija |
|
|
Lietuva |
Krūtinės chirurgija |
|
|
Luxembourg |
Chirurgie thoracique |
|
|
Magyarország |
Mellkassebészet |
|
|
Malta |
Kirurġija Kardjo-Toraċika |
|
|
Nederland |
Cardio-thoracale chirurgie |
|
|
Österreich |
||
|
Polska |
Chirurgia klatki piersiowej |
|
|
Portugal |
Cirurgia cardiotorácica |
|
|
Slovenija |
Torakalna kirurgija |
|
|
Slovensko |
Hrudníková chirurgia |
|
|
Suomi/Finland |
Sydän-ja rintaelinkirurgia/Hjärt- och thoraxkirurgi |
|
|
Sverige |
Thoraxkirurgi |
|
|
United Kingdom |
Cardo-thoracic surgery |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
VAIKŲ CHIRURGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Dětská chirurgie |
|
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
Kinderchirurgie |
|
|
Eesti |
Lastekirurgia |
|
|
Ελλάς |
Χειρουργική Παίδων |
|
|
España |
Cirugía pediátrica |
|
|
France |
Chirurgie infantile |
|
|
Ireland |
Paediatric surgery |
|
|
Italia |
Chirurgia pediatrica |
|
|
Κύπρος |
Χειρουργική Παίδων |
|
|
Latvija |
Bērnu ķirurģija |
|
|
Lietuva |
Vaikų chirurgija |
|
|
Luxembourg |
Chirurgie pédiatrique |
|
|
Magyarország |
Gyermeksebészet |
|
|
Malta |
Kirurgija Pedjatrika |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
Kinderchirurgie |
|
|
Polska |
Chirurgia dziecięca |
|
|
Portugal |
Cirurgia pediátrica |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Detská chirurgia |
|
|
Suomi/Finland |
Lastenkirurgia/Barnkirurgi |
|
|
Sverige |
Barn- och ungdomskirurgi |
|
|
United Kingdom |
Paediatric surgery |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
KRAUJAGYSLIŲ CHIRURGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie des vaisseaux/Bloedvatenheelkunde |
|
|
Česká republika |
Cévní chirurgie |
|
|
Danmark |
Karkirurgi eller kirurgiske blodkarsygdomme |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
Kardiovaskulaarkirurgia |
|
|
Ελλάς |
Αγγειοχειρουργική |
|
|
España |
Angiología y cirugía vascular |
|
|
France |
Chirurgie vasculaire |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Chirurgia vascolare |
|
|
Κύπρος |
Χειρουργική Αγγείων |
|
|
Latvija |
Asinsvadu ķirurģija |
|
|
Lietuva |
Kraujagyslių chirurgija |
|
|
Luxembourg |
Chirurgie vasculaire |
|
|
Magyarország |
Érsebészet |
|
|
Malta |
Kirurġija Vaskolari |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
Chirurgia naczyniowa |
|
|
Portugal |
Cirurgia vascular |
|
|
Slovenija |
Kardiovaskularna kirurgija |
|
|
Slovensko |
Cievna chirurgia |
|
|
Suomi/Finland |
Verisuonikirurgia/Kärlkirurgi |
|
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
KARDIOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Cardiologie |
|
|
Česká republika |
Kardiologie |
|
|
Danmark |
Kardiologi |
|
|
Deutschland |
Kardiologie |
|
|
Eesti |
Kardioloogia |
|
|
Ελλάς |
Καρδιολογία |
|
|
España |
Cardiología |
|
|
France |
Pathologie cardio-vasculaire |
|
|
Ireland |
Cardiology |
|
|
Italia |
Cardiologia |
|
|
Κύπρος |
Καρδιολογία |
|
|
Latvija |
Kardioloģija |
|
|
Lietuva |
Kardiologija |
|
|
Luxembourg |
Cardiologie et angiologie |
|
|
Magyarország |
Kardiológia |
|
|
Malta |
Kardjoloġija |
|
|
Nederland |
Cardiologie |
|
|
Österreich |
||
|
Polska |
Kardiologia |
|
|
Portugal |
Cardiologia |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Kardiológia |
|
|
Suomi/Finland |
Kardiologia/Kardiologi |
|
|
Sverige |
Kardiologi |
|
|
United Kingdom |
Cardiology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
GASTROENTEROLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Gastro-entérologie/gastroenterologie |
|
|
Česká republika |
Gastroenterologie |
|
|
Danmark |
Medicinsk gastroenterologi eller medicinske mave-tarm-sygdomme |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
Gastroenteroloogia |
|
|
Ελλάς |
Γαστρεντερολογία |
|
|
España |
Aparato digestivo |
|
|
France |
Gastro-entérologie et hépatologie |
|
|
Ireland |
Gastro-enterology |
|
|
Italia |
Gastroenterologia |
|
|
Κύπρος |
Γαστρεντερολογία |
|
|
Latvija |
Gastroenteroloģija |
|
|
Lietuva |
Gastroenterologija |
|
|
Luxembourg |
Gastro-entérologie |
|
|
Magyarország |
Gasztroenterológia |
|
|
Malta |
Gastroenteroloġija |
|
|
Nederland |
Gastro-enterologie |
|
|
Österreich |
||
|
Polska |
Gastroenterologia |
|
|
Portugal |
Gastrenterologia |
|
|
Slovenija |
Gastroenterologija |
|
|
Slovensko |
Gastroenterológia |
|
|
Suomi/Finland |
Gastroenterologia/Gastroenterologi |
|
|
Sverige |
Medicinsk gastroenterologi och hepatologi |
|
|
United Kingdom |
Gastro-enterology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
REUMATOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Rhumathologie/reumatologie |
|
|
Česká republika |
Revmatologie |
|
|
Danmark |
Reumatologi |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
Reumatoloogia |
|
|
Ελλάς |
Ρευματολογία |
|
|
España |
Reumatología |
|
|
France |
Rhumathologie |
|
|
Ireland |
Rheumatology |
|
|
Italia |
Reumatologia |
|
|
Κύπρος |
Ρευματολογία |
|
|
Latvija |
Reimatoloģija |
|
|
Lietuva |
Reumatologija |
|
|
Luxembourg |
Rhumathologie |
|
|
Magyarország |
Reumatológia |
|
|
Malta |
Rewmatoloġija |
|
|
Nederland |
Reumatologie |
|
|
Österreich |
||
|
Polska |
Reumatologia |
|
|
Portugal |
Reumatologia |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Reumatológia |
|
|
Suomi/Finland |
Reumatologia/Reumatologi |
|
|
Sverige |
Reumatologi |
|
|
United Kingdom |
Rheumatology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
BENDROJI HEMATOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Hematologie a transfúzní lékařství |
|
|
Danmark |
Hæmatologi eller blodsygdomme |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
Hematoloogia |
|
|
Ελλάς |
Αιματολογία |
|
|
España |
Hematología y hemoterapia |
|
|
France |
||
|
Ireland |
Haematology |
|
|
Italia |
Ematologia |
|
|
Κύπρος |
Αιματολογία |
|
|
Latvija |
Hematoloģija |
|
|
Lietuva |
Hematologija |
|
|
Luxembourg |
Hématologie |
|
|
Magyarország |
Haematológia |
|
|
Malta |
Ematoloġija |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
Hematologia |
|
|
Portugal |
Imuno-hemoterapia |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Hematológia a transfúziológia |
|
|
Suomi/Finland |
Kliininen hematologia/Klinisk hematologi |
|
|
Sverige |
Hematologi |
|
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
ENDOKRINOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Endokrinologie |
|
|
Danmark |
Medicinsk endokrinologi eller medicinske hormonsygdomme |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
Endokrinoloogia |
|
|
Ελλάς |
Ενδοκρινολογία |
|
|
España |
Endocrinología y nutrición |
|
|
France |
Endocrinologie, maladies métaboliques |
|
|
Ireland |
Endocrinology and diabetes mellitus |
|
|
Italia |
Endocrinologia e malattie del ricambio |
|
|
Κύπρος |
Ενδοκρινολογία |
|
|
Latvija |
Endokrinoloģija |
|
|
Lietuva |
Endokrinologija |
|
|
Luxembourg |
Endocrinologie, maladies du métabolisme et de la nutrition |
|
|
Magyarország |
Endokrinológia |
|
|
Malta |
Endokrinoloġija u Dijabete |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
Endokrynologia |
|
|
Portugal |
Endocrinologia |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Endokrinológia |
|
|
Suomi/Finland |
Endokrinologia/endokrinologi |
|
|
Sverige |
Endokrina sjukdomar |
|
|
United Kingdom |
Endocrinology and diabetes mellitus |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
FIZIOTERAPIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Médecine physique et réadaptation/Fysische geneeskunde en revalidatie |
|
|
Česká republika |
Rehabilitační a fyzikální medicína |
|
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
Physikalische und Rehabilitative Medizin |
|
|
Eesti |
Taastusravi ja füsiaatria |
|
|
Ελλάς |
Φυσική Ιατρική και Αποκατάσταση |
|
|
España |
Rehabilitación |
|
|
France |
Rééducation et réadaptation fonctionnelles |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Medicina fisica e riabilitazione |
|
|
Κύπρος |
Φυσική Ιατρική και Αποκατάσταση |
|
|
Latvija |
Rehabilitoloģija Fiziskā rehabilitācija Fizikālā medicīna |
|
|
Lietuva |
Fizinė medicina ir reabilitacija |
|
|
Luxembourg |
Rééducation et réadaptation fonctionnelles |
|
|
Magyarország |
Fizioterápia |
|
|
Malta |
||
|
Nederland |
Revalidatiegeneeskunde |
|
|
Österreich |
Physikalische Medizin |
|
|
Polska |
Rehabilitacja medyczna |
|
|
Portugal |
Fisiatria ou Medicina física e de reabilitação |
|
|
Slovenija |
Fizikalna in rehabilitacijska medicina |
|
|
Slovensko |
Fyziatria, balneológia a liečebná rehabilitácia |
|
|
Suomi/Finland |
Fysiatria/fysiatri |
|
|
Sverige |
Rehabiliteringsmedicin |
|
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
STOMATOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
Estomatología |
|
|
France |
Stomatologie |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Odontostomatologia |
|
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
Stomatologie |
|
|
Magyarország |
||
|
Malta |
||
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
||
|
Portugal |
Estomatologia |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
||
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
NEUROPSICHIATRIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Neuropsychiatrie |
|
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
Nervenheilkunde (Neurologie und Psychiatrie) |
|
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
Νευρολογία - Ψυχιατρική |
|
|
España |
||
|
France |
Neuropsychiatrie |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Neuropsichiatria |
|
|
Κύπρος |
Νευρολογία - Ψυχιατρική |
|
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
Neuropsychiatrie |
|
|
Magyarország |
||
|
Malta |
||
|
Nederland |
Zenuw- en zielsziekten |
|
|
Österreich |
Neurologie und Psychiatrie |
|
|
Polska |
||
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Neuropsychiatria |
|
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
DERMATOVENEROLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Dermato-vénéréologie/dermato-venerologie |
|
|
Česká republika |
Dermatovenerologie |
|
|
Danmark |
Dermato-venerologi eller hud- og kønssygdomme |
|
|
Deutschland |
Haut- und Geschlechtskrankheiten |
|
|
Eesti |
Dermatoveneroloogia |
|
|
Ελλάς |
Δερματολογία - Αφροδισιολογία |
|
|
España |
Dermatología médico-quirúrgica y venereología |
|
|
France |
Dermatologie et vénéréologie |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Dermatologia e venerologia |
|
|
Κύπρος |
Δερματολογία - Αφροδισιολογία |
|
|
Latvija |
Dermatoloģija un veneroloģija |
|
|
Lietuva |
Dermatovenerologija |
|
|
Luxembourg |
Dermato-vénéréologie |
|
|
Magyarország |
Bőrgyógyászat |
|
|
Malta |
Dermato-venerejoloġija |
|
|
Nederland |
Dermatologie en venerologie |
|
|
Österreich |
Haut- und Geschlechtskrankheiten |
|
|
Polska |
Dermatologia i wenerologia |
|
|
Portugal |
Dermatovenereologia |
|
|
Slovenija |
Dermatovenerologija |
|
|
Slovensko |
Dermatovenerológia |
|
|
Suomi/Finland |
Ihotaudit ja allergologia/hudsjukdomar och allergologi |
|
|
Sverige |
Hud- och könssjukdomar |
|
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
DERMATOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
||
|
France |
||
|
Ireland |
Dermatology |
|
|
Italia |
||
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
||
|
Malta |
Dermatoloġija |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
||
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
||
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
Dermatology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
VENEROLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
||
|
France |
||
|
Ireland |
Venereology |
|
|
Italia |
||
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
||
|
Malta |
Mediċina Uro-ġenetali |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
||
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
||
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
Genito-urinary medicine |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
RADIOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
Radiologie |
|
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
Ακτινολογία - Ραδιολογία |
|
|
España |
Electrorradiología |
|
|
France |
Electro-radiologie |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Radiologia |
|
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
Électroradiologie |
|
|
Magyarország |
Radiológia |
|
|
Malta |
||
|
Nederland |
Radiologie |
|
|
Österreich |
Radiologie |
|
|
Polska |
||
|
Portugal |
Radiologia |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
||
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
TROPINĖS LIGOS |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
||
|
France |
||
|
Ireland |
Tropical medicine |
|
|
Italia |
Medicina tropicale |
|
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
Trópusi betegségek |
|
|
Malta |
||
|
Nederland |
||
|
Österreich |
Spezifische Prophylaxe und Tropenhygiene |
|
|
Polska |
Medycyna transportu |
|
|
Portugal |
Medicina tropical |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Tropická medicína |
|
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
Tropical medicine |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
VAIKŲ PSICHIATRIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Dětská a dorostová psychiatrie |
|
|
Danmark |
Børne- og ungdomspsykiatri |
|
|
Deutschland |
Kinder- und Jugendpsychiatrie und- psychotherapie |
|
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
Παιδοψυχιατρική |
|
|
España |
||
|
France |
Pédo-psychiatrie |
|
|
Ireland |
Child and adolescent psychiatry |
|
|
Italia |
Neuropsichiatria infantile |
|
|
Κύπρος |
Παιδοψυχιατρική |
|
|
Latvija |
Bērnu psihiatrija |
|
|
Lietuva |
Vaikų ir paauglių psichiatrija |
|
|
Luxembourg |
Psychiatrie infantile |
|
|
Magyarország |
Gyermek- és ifjúságpszichiátria |
|
|
Malta |
||
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
Psychiatriadzieci i młodzieży |
|
|
Portugal |
Pedopsiquiatria |
|
|
Slovenija |
Otroška in mladostniška psihiatrija |
|
|
Slovensko |
Detská psychiatria |
|
|
Suomi/Finland |
Lastenpsykiatria/barnpsykiatri |
|
|
Sverige |
Barn- och ungdomspsykiatri |
|
|
United Kingdom |
Child and adolescent psychiatry |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
GERIATRIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Geriatrie |
|
|
Danmark |
Geriatri eller alderdommens sygdomme |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
Geriatría |
|
|
France |
||
|
Ireland |
Geriatrics |
|
|
Italia |
Geriatria |
|
|
Κύπρος |
Γηριατρική |
|
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
Geriatrija |
|
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
Geriátria |
|
|
Malta |
Ġerjatrija |
|
|
Nederland |
Klinische geriatrie |
|
|
Österreich |
||
|
Polska |
Geriatria |
|
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Geriatria |
|
|
Suomi/Finland |
Geriatria/geriatri |
|
|
Sverige |
Geriatrik |
|
|
United Kingdom |
Geriatrics |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
INKSTŲ LIGOS |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Nefrologie |
|
|
Danmark |
Nefrologi eller medicinske nyresygdomme |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
Nefroloogia |
|
|
Ελλάς |
Νεφρολογία |
|
|
España |
Nefrología |
|
|
France |
Néphrologie |
|
|
Ireland |
Nephrology |
|
|
Italia |
Nefrologia |
|
|
Κύπρος |
Νεφρολογία |
|
|
Latvija |
Nefroloģija |
|
|
Lietuva |
Nefrologija |
|
|
Luxembourg |
Néphrologie |
|
|
Magyarország |
Nefrológia |
|
|
Malta |
Nefroloġija |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
Nefrologia |
|
|
Portugal |
Nefrologia |
|
|
Slovenija |
Nefrologija |
|
|
Slovensko |
Nefrológia |
|
|
Suomi/Finland |
Nefrologia/nefrologi |
|
|
Sverige |
Medicinska njursjukdomar (nefrologi) |
|
|
United Kingdom |
Renal medicine |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
UŽKREČIAMOSIOS (INFEKCINĖS) LIGOS |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Infekční lékařství |
|
|
Danmark |
Infektionsmedicin |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
Infektsioonhaigused |
|
|
Ελλάς |
||
|
España |
||
|
France |
||
|
Ireland |
Communicable diseases |
|
|
Italia |
Malattie infettive |
|
|
Κύπρος |
Λοιμώδη Νοσήματα |
|
|
Latvija |
Infektoloģija |
|
|
Lietuva |
Infektologija |
|
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
Infektológia |
|
|
Malta |
Mard Infettiv |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
Choroby zakaźne |
|
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
Infektologija |
|
|
Slovensko |
Infektológia |
|
|
Suomi/Finland |
Infektiosairaudet/infektionssjukdomar |
|
|
Sverige |
Infektionssjukdomar |
|
|
United Kingdom |
Infectious diseases |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
SOCIALINĖ MEDICINA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Hygiena a epidemiologie |
|
|
Danmark |
Samfundsmedicin |
|
|
Deutschland |
Öffentliches Gesundheitswesen |
|
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
Κοινωνική Ιατρική |
|
|
España |
Medicina preventiva y salud pública |
|
|
France |
Santé publique et médecine sociale |
|
|
Ireland |
Community medicine |
|
|
Italia |
Igiene e medicina sociale |
|
|
Κύπρος |
Υγειονολογία/Κοινοτική Ιατρική |
|
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
Santé publique |
|
|
Magyarország |
Megelőző orvostan és népegészségtan |
|
|
Malta |
Saħħa Pubblika |
|
|
Nederland |
Maatschappij en gezondheid |
|
|
Österreich |
Sozialmedizin |
|
|
Polska |
Zdrowie publiczne, epidemiologia |
|
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
Javno zdravje |
|
|
Slovensko |
Hygiena a epidemiológia |
|
|
Suomi/Finland |
Terveydenhuolto/hälsovård |
|
|
Sverige |
Socialmedicin |
|
|
United Kingdom |
Public health medicine |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
FARMAKOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Klinická farmakologie |
|
|
Danmark |
Klinisk farmakologi |
|
|
Deutschland |
Pharmakologie und Toxikologie |
|
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
Farmacología clínica |
|
|
France |
||
|
Ireland |
Clinical pharmacology and therapeutics |
|
|
Italia |
||
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
Klinikai farmakológia |
|
|
Malta |
Farmakoloġija Klinika u t-Terapewtika |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
Pharmakologie und Toxikologie |
|
|
Polska |
Farmakologia kliniczna |
|
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Klinická farmakológia |
|
|
Suomi/Finland |
Kliininen farmakologia ja lääkehoito/klinisk farmakologi och läkemedelsbehandling |
|
|
Sverige |
Klinisk farmakologi |
|
|
United Kingdom |
Clinical pharmacology and therapeutics |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
PROFESINĖ MEDICINA (PROFESINĖS LIGOS) |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Médecine du travail/arbeidsgeneeskunde |
|
|
Česká republika |
Pracovní lékařství |
|
|
Danmark |
Arbejdsmedicin |
|
|
Deutschland |
Arbeitsmedizin |
|
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
Ιατρική της Εργασίας |
|
|
España |
||
|
France |
Médecine du travail |
|
|
Ireland |
Occupational medicine |
|
|
Italia |
Medicina del lavoro |
|
|
Κύπρος |
Ιατρική της Εργασίας |
|
|
Latvija |
Arodslimības |
|
|
Lietuva |
Darbo medicina |
|
|
Luxembourg |
Médecine du travail |
|
|
Magyarország |
Foglalkozás-orvostan (üzemorvostan) |
|
|
Malta |
Mediċina Okkupazzjonali |
|
|
Nederland |
Arbeid en gezondheid, bedrijfsgeneeskunde Arbeid en gezondheid, verzekeringsgeneeskunde |
|
|
Österreich |
Arbeits- und Betriebsmedizin |
|
|
Polska |
Medycyna pracy |
|
|
Portugal |
Medicina do trabalho |
|
|
Slovenija |
Medicina dela, prometa in športa |
|
|
Slovensko |
Klinické pracovné lekárstvo a klinická toxikológia |
|
|
Suomi/Finland |
Työterveyshuolto/företagshälsovård |
|
|
Sverige |
Yrkes- och miljömedicin |
|
|
United Kingdom |
Occupational medicine |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
ALERGOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Alergologie a klinická imunologie |
|
|
Danmark |
Medicinsk allergologi eller medicinske overfølsomhedssygdomme |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
Αλλεργιολογία |
|
|
España |
Alergología |
|
|
France |
||
|
Ireland |
||
|
Italia |
Allergologia ed immunologia clinica |
|
|
Κύπρος |
Αλλεργιολογία |
|
|
Latvija |
Alergoloģija |
|
|
Lietuva |
Alergologija ir klinikinė imunologija |
|
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
Allergológia és klinikai immunológia |
|
|
Malta |
||
|
Nederland |
Allergologie en inwendige geneeskunde |
|
|
Österreich |
||
|
Polska |
Alergologia |
|
|
Portugal |
Imuno-alergologia |
|
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Klinická imunológia a alergológia |
|
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
Allergisjukdomar |
|
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
GASTROENTEROLOGINĖ CHIRURGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie abdominale/heelkunde op het abdomen |
|
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
Kirurgisk gastroenterologi eller kirurgiske mave-tarm-sygdomme |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
Cirugía del aparato digestivo |
|
|
France |
Chirurgie viscérale et digestive |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Chirurgia dell'aparato digestivo |
|
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
Abdominalinė chirurgija |
|
|
Luxembourg |
Chirurgie gastro-entérologique |
|
|
Magyarország |
||
|
Malta |
||
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
||
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
Abdominalna kirurgija |
|
|
Slovensko |
||
|
Suomi/Finland |
Gastroenterologinen kirurgia/gastroenterologisk kirurgi |
|
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
BRANDUOLINĖ MEDICINA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Médecine nucléaire/nucleaire geneeskunde |
|
|
Česká republika |
Nukleární medicína |
|
|
Danmark |
Klinisk fysiologi og nuklearmedicin |
|
|
Deutschland |
Nuklearmedizin |
|
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
Πυρηνική Ιατρική |
|
|
España |
Medicina nuclear |
|
|
France |
Médecine nucléaire |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Medicina nucleare |
|
|
Κύπρος |
Πυρηνική Ιατρική |
|
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
Médecine nucléaire |
|
|
Magyarország |
Nukleáris medicina (izotóp diagnosztika) |
|
|
Malta |
Mediċina Nukleari |
|
|
Nederland |
Nucleaire geneeskunde |
|
|
Österreich |
Nuklearmedizin |
|
|
Polska |
Medycyna nuklearna |
|
|
Portugal |
Medicina nuclear |
|
|
Slovenija |
Nuklearna medicina |
|
|
Slovensko |
Nukleárna medicína |
|
|
Suomi/Finland |
Kliininen fysiologia ja isotooppilääketiede/klinisk fysiologi och nukleärmedicin |
|
|
Sverige |
Nukleärmedicin |
|
|
United Kingdom |
Nuclear medicine |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
SKUBIOJI IR TRAUMŲ MEDICINA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Traumatologie Urgentní medicína |
|
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
||
|
France |
||
|
Ireland |
Accident and emergency medicine |
|
|
Italia |
||
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
Traumatológia |
|
|
Malta |
Mediċina tal-Aċċidenti u l-Emerġenza |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
Medycyna ratunkowa |
|
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
Úrazová chirurgia |
|
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
Accident and emergency medicine |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
KLINIKINĖ NEUROFIZIOLOGIJA |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
Klinisk neurofysiologi |
|
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
Neurofisiologia clínica |
|
|
France |
||
|
Ireland |
Neurophysiology |
|
|
Italia |
||
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
||
|
Magyarország |
||
|
Malta |
Newrofiżjoloġija Klinika |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
||
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
||
|
Suomi/Finland |
Kliininen neurofysiologia/klinisk neurofysiologi |
|
|
Sverige |
Klinisk neurofysiologi |
|
|
United Kingdom |
Clinical neurophysiology |
|
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
VEIDO IR ŽANDIKAULIO CHIRURGIJA (PAGRINDINĖS MEDICINOS STUDIJOS) |
||
|
Belgique/België/Belgien |
||
|
Česká republika |
Maxilofaciální chirurgie |
|
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
||
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
Cirugía oral y maxilofacial |
|
|
France |
Chirurgie maxillo-faciale et stomatologie |
|
|
Ireland |
||
|
Italia |
Chirurgia maxillo-facciale |
|
|
Κύπρος |
||
|
Latvija |
Mutes, sejas un žokļu ķirurģija |
|
|
Lietuva |
Veido ir žandikaulių chirurgija |
|
|
Luxembourg |
Chirurgie maxillo-faciale |
|
|
Magyarország |
Szájsebészet |
|
|
Malta |
||
|
Nederland |
||
|
Österreich |
Mund - Kiefer - und Gesichtschirurgie |
|
|
Polska |
Chirurgia szczękowo-twarzowa |
|
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
Maksilofacialna kirurgija |
|
|
Slovensko |
Maxilofaciálna chirurgia |
|
|
Suomi/Finland |
||
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
||
|
Šalis |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Dokumentą išduodanti institucija |
|
DANTŲ, BURNOS IR VEIDO BEI ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJA (PAGRINDINĖS MEDICINOS IR DANTŲ GYDYTOJŲ STUDIJOS) |
||
|
Belgique/België/Belgien |
Stomatologie et chirurgie orale et maxillo-faciale/stomatologie en mond-, kaak- en aangezichtschirurgie |
|
|
Česká republika |
||
|
Danmark |
||
|
Deutschland |
Mund-, Kiefer- und Gesichtschirurgie |
|
|
Eesti |
||
|
Ελλάς |
||
|
España |
||
|
France |
||
|
Ireland |
Oral and maxillo-facial surgery |
|
|
Italia |
||
|
Κύπρος |
Στοματο -Γναθο-Προσωποχειρουργική |
|
|
Latvija |
||
|
Lietuva |
||
|
Luxembourg |
Chirurgie dentaire, orale et maxillo-faciale |
|
|
Magyarország |
Arc-állcsont-szájsebészet |
|
|
Malta |
Kirurġija tal-għadam tal-wiċċ |
|
|
Nederland |
||
|
Österreich |
||
|
Polska |
||
|
Portugal |
||
|
Slovenija |
||
|
Slovensko |
||
|
Suomi/Finland |
Suu- ja leukakirurgia/oral och maxillofacial kirurgi |
|
|
Sverige |
||
|
United Kingdom |
Oral and maxillo-facial surgery |
|
( 1 ) OL C 125, 1992 5 18, p. 170 ir OL C 72, 1993 3 15.
( 2 ) OL C 98, 1992 4 24, p. 6.
( 3 ) OL L 167, 1975 6 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/658/EEB (OL L 353, 1990 12 17, p. 73).
( 4 ) OL L 167, 1975 6 30, p. 14. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/658/EEB (OL L 353, 1990 12 17, p. 73).
( 5 ) OL L 267, 1986 9 19, p. 26.
( 6 ) OL L 167, 1975 6 30, p. 19.
( 7 ) OL L 167, 1975 6 30, p. 19.
( 8 ) OL L 167, 1975 6 30, p. 19.. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 80/157/EEB (OL L 33, 1980 2 11, p. 15).
( 9 ) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23.)