19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/16

(1)

2012 m. lapkričio 5 d. raštu (1) ir per vėlesnes diskusijas dėl išankstinio pranešimo Institucija gavo Norvegijos vyriausybės prašymą priimti sprendimą dėl Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo Norvegijos žemyniniame šelfe vykdomai su nafta susijusiai veiklai. 2013 m. sausio 25 d. savo raštu Institucija paprašė Norvegijos vyriausybės pateikti papildomos informacijos (2). Norvegijos vyriausybė Institucijai savo atsakymą pateikė 2013 m. vasario 15 d. rašte (3). Norvegijos vyriausybės pranešimas ir atsakymas buvo aptarti per telefoninę konferenciją, įvykusią 2013 m. kovo 4 d. (4) Institucija savo 2013 m. kovo 22 d. raštuose konsultavosi su ELPA viešųjų pirkimų komitetu ir prašė, kad jis pateiktų savo nuomonę per rašytinę procedūrą (5). Suskaičiavęs savo narių balsus, ELPA viešųjų pirkimų komitetas 2013 m. balandžio 16 d. pritarė Institucijos sprendimo projektui (6).

(2)

Norvegijos vyriausybės prašymas susijęs su žalios naftos ir gamtinių dujų žvalgyba ir gavyba Norvegijos žemyniniame šelfe, įskaitant plėtrą (t. y. tinkamos infrastruktūros būsimai gavybai sukūrimą, pvz., gavybos platformos, vamzdynai, terminalai ir t. t.). Savo prašyme Norvegijos vyriausybė apibūdino trijų rūšių veiklą:

(3)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė taikyti išimtį viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytiems reikalavimams tais atvejais, kai rinkos dalyviai veiklą vykdo konkurencingoje aplinkoje. Direktyvos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti vykdyti 3–7 straipsniuose minėtą veiklą, ši direktyva netaikoma, jei valstybėje narėje, kurioje ji yra vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.“

(4)

Direktyvos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyti du reikalavimai, kuriuos būtina įvykdyti, kad Institucija galėtų priimti teigiamą sprendimą dėl prašymo taikyti Direktyvos 30 straipsnio 4 dalies išimtį, atsižvelgiant į 30 straipsnio 6 dalį.

(5)

Pagal pirmąjį Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą veikla turi būti vykdoma rinkoje, į kurią patekti nėra jokių apribojimų. Direktyvos 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „laikoma, kad patekti į rinką nėra apribojimų, jei valstybė narė yra įgyvendinusi ir taiko Bendrijos teisės aktų nuostatas, nurodytas XI priede“. Direktyvos XI priede pateikiamas kelių direktyvų sąrašas.

(6)

Be kitų XI priede išvardytų direktyvų, nurodoma ir 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (7), kuri į EEE teisę buvo įtraukta 1995 m., taip pat nuoroda į ją pateikiama EEE susitarimo IV priedo 12 punkte.

(7)

XI priede pateikiamų direktyvų sąraše nurodyta ir Direktyva 98/30/EB. Ši direktyva buvo pakeista 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančia Direktyvą 98/30/EB. Pastaroji direktyva į EEE teisę buvo įtraukta 2005 m., taip pat nuoroda į ją pateikiama EEE susitarimo IV priedo 23 punkte (8).

(8)

Todėl gali būti laikoma, kad patekti į rinką nėra apribojimų, jeigu Norvegijos valstybė įgyvendina ir tinkamai taiko EEE susitarimo IV priedo 12 ir 23 punktuose nurodytus teisės aktus, t. y. atitinkamai Direktyvą 94/22/EB ir Direktyvą 2003/55/EB (9).

(9)

Antrasis Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas susijęs su tiesioginiu konkurencijos poveikiu ELPA valstybėje vykdomai veiklai. Sprendimas dėl to, ar veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, turi būti priimamas remiantis „kriterijais, kurie atitinka ES sutartį dėl konkurencijos, tokiais kaip atitinkamų prekių ir paslaugų savybės, alternatyvių prekių ar paslaugų buvimas, kainos ir faktiškas ar galimas daugiau kaip vieno atitinkamų prekių ar paslaugų teikėjo buvimas“ (10).

(10)

Tiesioginio konkurencijos poveikio faktas turi būti vertinamas remiantis įvairiais kriterijais ir nė vienas iš šių kriterijų per se nėra lemiamas. Atsižvelgiant į šiame sprendime nagrinėjamas rinkas, pagrindinių dalyvių užimama rinkos dalis atitinkamoje rinkoje yra vienas iš kriterijų, į kurį reikėtų atsižvelgti. Kitas kriterijus – koncentracijos laipsnis šiose rinkose (11). Tiesioginis konkurencijos poveikis vertinamas remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkrečius susijusio sektoriaus ypatumus. Kadangi įvairių veiklos rūšių, kurioms taikomas šis sprendimas, sąlygos yra skirtingos, kiekviena susijusi veikla arba rinka vertinama atskirai.

(11)

Šis sprendimas priimtas tik siekiant leisti taikyti išimtį pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį ir jis nepažeidžia taikomų konkurencijos taisyklių.

(12)

Norvegijos naftos įstatyme (12) nustatyti svarbiausi leidimų žvalgyti ir (arba) išgauti naftą Norvegijos žemyniniame šelfe išdavimo sistemos teisiniai pagrindai. Naftos įstatyme ir naftos reglamentuose nustatyta leidimų žvalgyti ir išgauti žalią naftą ir gamtines dujas Norvegijos žemyniniame šelfe išdavimo tvarka. Norvegijos naftos ir energetikos ministerija skelbia blokus, dėl kurių bendrovės gali teikti paraiškas gauti leidimą. Gavybos leidimą išduoda Karališkoji Norvegijos taryba. Išduodant gavybos leidimą atsižvelgiama į faktinius ir objektyvius kriterijus (13). Paprastai gavybos leidimas išduodamas bendrovių grupei, kurioje viena bendrovė paskiriama operatoriumi, atsakingu už kasdienį leidimo valdymą.

(13)

Norvegijoje skelbiami dviejų rūšių leidimų išdavimo konkursai: i) leidimų išdavimo konkursas, susijęs su neištirtomis Norvegijos žemyninio šelfo vietovėmis (numeruotų leidimų išdavimo konkursas), ir ii) leidimų iš anksto nustatytose vietovėse išdavimas (leidimų iš anksto nustatytose vietovėse išdavimo konkursas), susijęs su ištirtomis vietovėmis. Šios dvi leidimų išdavimo konkursų rūšys yra vienodos, skiriasi tik tvarka, kaip jie pradedami ir vykdomi. Leidimų iš anksto nustatytose vietovėse išdavimo konkursai vyksta kasmet ir jie apima tuos Norvegijos žemyninio šelfo plotus, kurie laikomi ištirtais (t. y. plotai, kurių geologinė sandara yra gerai žinoma) (14). Numeruotų leidimų išdavimo konkursai (paprastai) vyksta kas dvejus metus ir jie yra susiję su neištirtais plotais (t. y. plotai, kurių geologinė sandara yra menkai žinoma) (15). Numeruotų leidimų išdavimo konkursą pradeda Norvegijos naftos ir energetikos ministerija, kuri pakviečia Norvegijos žemyniniame šelfe veiklą vykdančias bendroves nurodyti vietoves (blokus), kurias (-iuos) jos pageidauja įtraukti į kitą leidimų išdavimo konkursą. Šių dviejų rūšių leidimų išdavimo konkursų reglamentavimo teisinės sąlygos (įstatymai, reglamentai, leidimų dokumentai) yra visiškai vienodos. Norvegijos vyriausybė informavo Instituciją, kad pagal šių dviejų rūšių leidimų išdavimo konkursus vykdoma žvalgybos veikla taip pat nesiskiria.

(14)

Per leidimų išdavimo konkursą reikalavimus atitinkančios naftos bendrovės teikia paraiškas dėl gavybos leidimų, t. y. išimtinės teisės Norvegijos žemyniniame šelfe vykdyti naftos gavybos ir (arba) žvalgybos veiklą. Kaip apibrėžta Norvegijos naftos įstatymo 1-6 straipsnio c punkte, su nafta susijusi veikla apima „visus susijusius povandeninius naftos telkinius, įskaitant žvalgybą, žvalgomąjį gręžimą, gavybą, transportavimą, naudojimą ir eksploatacijos nutraukimą, taip pat tokios veiklos planavimą, tačiau nepriskiriant didelio naftos kiekio transportavimo tanklaiviais“. Todėl per leidimų išdavimo konkursus bendrovės kreipiasi dėl išimtinės teisės žvalgyti ir išgauti bet kokią žalią naftą ir gamtines dujas, kurių telkinius galima aptikti gavybos leidime nurodytoje vietovėje.

(15)

Atradę žalios naftos ir (arba) gamtinių dujų telkinį, leidimų gavėjai, nusprendę vykdyti telkinio plėtrą, privalo pateikti Norvegijos naftos ir energetikos ministerijai tvirtinti telkinio plėtros ir naudojimo planą (16). Patvirtinus plėtros ir naudojimo planą, leidimų gavėjams suteikiama išimtinė teisė pradėti vykdyti plėtrą, o vėliau ir gavybą. Išgautos naftos savininku tampa konkretaus leidimo gavėjas.

(16)

Leidimą vykdyti žvalgybos ir (arba) gavybos veiklą Norvegijos žemyniniame šelfe turi įvairios įmonės – tiek didelės tarptautinės naftos bendrovės, tiek labai mažos naftos įmonės, dauguma jų yra nauji rinkos dalyviai, kurie veiklą Norvegijos žemyniniame šelfe vykdo pastaruosius 10 metų.

(17)

Toliau pateikiamos Norvegijos vyriausybės parengtos lentelės. Jose parodyta Norvegijos žemyniniame šelfe vykdoma veikla pagal išduotus naujus gavybos leidimus, skirtus plotus ir Norvegijos žemyniniame šelfe veiklą vykdančių bendrovių skaičių (17).

Išduoti nauji leidimai:

Skirti plotai:

Norvegijos žemyniniame šelfe veiklą vykdančių bendrovių skaičius:

(18)

Norvegijos vyriausybės prašymas taikyti išimtį pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį yra susijęs su trimis skirtingomis Norvegijos žemyniniame šelfe vykdomos veiklos rūšimis: a) žalios naftos ir gamtinių dujų žvalgyba; b) žalios naftos gavyba ir c) gamtinių dujų gavyba. Institucija visas tris veiklos rūšis nagrinėjo atskirai (18).

(19)

Šiame sprendime vartojama sąvoka „gavyba“ taip pat apima „plėtrą“ (t. y. tinkamos infrastruktūros būsimai gavybai sukūrimą, pvz., gavybos platformų, vamzdynų, terminalų ir t. t.). Gamtinių dujų transportavimas iš Norvegijos žemyninio šelfo į rinką per gavybos grandies vamzdynų tinklą nėra šio sprendimo dalykas.

(20)

Direktyva 94/22/EB (toliau – Leidimų išdavimo direktyva) įtraukta į EEE susitarimo IV priedo 12 punktą Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 19/1995, kuris įsigaliojo 1995 m. rugsėjo 1 d.

(21)

Norvegijos vyriausybė pranešė Institucijai apie šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę 1996 m. kovo 18 d. Institucijai pateikus atitikties įvertinimo rezultatus, Norvegija padarė keletą savo teisės aktų pakeitimų. Atsižvelgdama į šiuos pakeitimus, Institucija pripažino, kad Norvegija tinkamai įgyvendino Leidimų išdavimo direktyvą.

(22)

Direktyva 2003/55/EB (toliau – Dujų direktyva) įtraukta į EEE susitarimo 23 punktą Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 146/2005/EB 2005 m. gruodžio 2 d. Ši direktyva EEE ELPA valstybėms tapo privaloma 2007 m. birželio 1 d.

(23)

Norvegijos vyriausybė 2007 m. birželio 4 d. pranešė apie iš dalies įgyvendintą Dujų direktyvą, o 2008 m. vasario 19 d. – apie visišką jos įgyvendinimą. Institucija taip pat atliko šios direktyvos atitikties įvertinimą. Kai Norvegijos nacionalinės teisės aktuose buvo padaryta keletas pakeitimų, Institucija pripažino, kad Norvegija tinkamai įgyvendino Dujų direktyvą.

(24)

Atsižvelgiant į šioje dalyje pateiktą informaciją ir kiek tai susiję su šiuo sprendimu, atrodo, kad Norvegijos valstybė įgyvendino ir tinkamai taiko EEE susitarimo IV priedo 12 ir 23 punktuose nurodytus teisės aktus, t. y. atitinkamai Direktyvą 94/22/EB ir Direktyvą 2003/55/EB.

(25)

Taigi, taip pat remiantis Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, turėtų būti laikoma, kad patekti į rinką Norvegijos teritorijoje, įskaitant Norvegijos žemyninį šelfą, nėra jokių apribojimų.

(26)

Kaip jau paaiškinta, Institucijos manymu būtina išnagrinėti, ar susijusius sektorius tiesiogiai veikia konkurencija. Šiuo tikslu ji ištyrė Norvegijos vyriausybės pateiktus įrodymus, kurie prireikus buvo papildyti viešojoje erdvėje prieinamais įrodymais.

(27)

Žalios naftos ir gamtinių dujų žvalgyba – tai naujų angliavandenilių išteklių atsargų suradimas. Gavybą apima išteklių gavybai ir žvalgybai reikalingos tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Žalios naftos ir gamtinių dujų žvalgyba sudaro vieną atskirą nuo žalios naftos ir gamtinių dujų gavybos rinkos susijusio produkto rinką. Ši apibrėžtis pagrįsta tuo, kad iš pat pradžių neįmanoma nustatyti, ar atliekant žvalgybą bus aptikti kokie nors žalios naftos arba gamtinių dujų telkiniai. Norvegijos vyriausybė patvirtino, kad šio požiūrio laikomasi per numeruotų leidimų išdavimo konkursus ir leidimų iš anksto nustatytose vietose išdavimo konkursus. Ši rinkos apibrėžtis taip pat atitinka Europos Komisijos praktiką (19).

(28)

Tiek neištirtas, tiek ištirtas vietoves žvalgo tos pačios veiklos rūšies bendrovės ir šią veiklą jos vykdo naudodamos vienodą technologiją (t. y. tai nepriklauso nuo leidimo išdavimo konkurso rūšies). Nors geologinė sandara geriau žinoma skelbiant leidimo iš anksto nustatytose vietose išdavimo konkursus, naftos bendrovės neturi tikslių žinių apie naftos buvimą arba apie tai, ar tikėtiname telkinyje yra naftos arba dujų arba abiejų šių išteklių. Todėl Institucija mano, kad susijusi rinka yra žalios naftos ir gamtinių dujų žvalgyba, kuri apima žvalgybos veiklą, vykdomą leidimus gavus tiek per numeruotų leidimų išdavimo konkursus, tiek per leidimų iš anksto nustatytose vietose išdavimo konkursus.

(29)

Žvalgybos veiklą vykdančios bendrovės dažnai nelinkusios savo veiklą riboti konkrečia geografine vietove. Tiksliau tariant, dauguma bendrovių veikia pasauliniu mastu. Europos Komisija savo sprendimuose nuosekliai laikosi nuomonės, kad žvalgybos rinkos geografinė taikymo sritis apima visą pasaulį (20). Norvegijos vyriausybė sutinka su Komisijos pateikiama geografinės rinkos apibrėžtimi. Institucija mano, kad susijusi geografinė rinka apima visą pasaulį.

(30)

2011–2013 m. apytiksliai 50 bendrovių suteiktas gavybos leidimo gavėjo statusas, todėl jos dalyvauja vykdant žvalgybą Norvegijos žemyniniame šelfe (21).

(31)

Žvalgybos veiklą vykdančių operatorių užimama rinkos dalis paprastai vertinama pagal du kintamus rodiklius: patvirtintas atsargas ir planuojamą gavybą (22).

(32)

Pasaulinės patvirtintos naftos atsargos 2011 m. sudarė 1 652,6 mlrd. barelių, o gamtinių dujų – 208,4 trln. kubinių metrų, arba apytiksliai 1 310,8 mlrd. barelių naftos ekvivalentais (23). 2011 m. pabaigoje patvirtintos naftos atsargos Norvegijoje sudarė 6,9 mlrd. barelių, o tai yra 0,4 % viso pasaulio atsargų (24). Patvirtintos gamtinių dujų atsargos Norvegijoje 2011 m. sudarė 2,1 trln. kubinių metrų, o tai yra 1 % viso pasaulio atsargų (25). Nė vienai iš penkių didžiųjų bendrovių, veiklą vykdančių Norvegijos žemyniniame šelfe, nepriklauso daugiau nei 1 % pasaulinių patvirtintų atsargų (26).

(33)

Norvegijos vyriausybė neturi informacijos apie pasaulinę penkių didžiausių Norvegijos žemyniniame šelfe veiklą vykdančių bendrovių rinkos dalį, vertinamą pagal planuojamą gavybą. Vis dėlto galima daryti pagrįstą prielaidą, kad esama tiesioginio ryšio tarp žalios naftos ir gamtinių dujų patvirtintų atsargų ir planuojamos gavybos ateityje (27). Atsižvelgiant į turimą informaciją, didžiausių Norvegijos žemyniniame šelfe veiklą vykdančių bendrovių rinkos dalis, vertinama pagal planuojamą gavybą, vargu ar galėtų turėti kokią nors įtaką Institucijos įvertinimui.

(34)

Be to, Institucija atsižvelgė į informaciją apie paraiškų, pateiktų per leidimų vykdyti veiklą Norvegijos žemyniniame šelfe išdavimo konkursus, skaičių ir naujus dalyvius Norvegijos žemyniniame šelfe. Iš Norvegijos vyriausybės gauti duomenys apie per pastaruosius tris leidimų išdavimo konkursus išduotus leidimus vykdyti veiklą Norvegijos žemyniniame šelfe (2011–2012 m.) rodo, kad dėl kiekvieno paskelbto leidimo paraiškas teikė iki devynių bendrovių. 2008–2012 m. laikotarpiu gavybos leidimai Norvegijos žemyniniame šelfe buvo išduoti 13 naujų rinkos dalyvių. Taigi bendrovių, kurioms išduoti leidimai vykdyti veiklą Norvegijos žemyniniame šelfe, skaičius yra didelis (28).

(35)

Remiantis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, koncentracijos laipsnis pasaulinėje žalios naftos ir gamtinių dujų rinkoje turi būti apibūdinamas kaip žemas. Tikėtina, kad šioje rinkoje veiklą vykdančios bendrovės susiduria su dideliu konkurenciniu spaudimu. Nėra jokių požymių, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad sektorius neveikia pagal rinkos dėsnius. Todėl Institucija daro išvadą, kad žalios naftos ir gamtinių dujų žvalgybos rinkai konkurencija daro tiesioginį poveikį, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/17/EB.

(36)

Žalia nafta yra pasaulinė biržos prekė, kurios kaina nustatoma atsižvelgiant į jos pasiūlą ir paklausą pasaulio rinkoje. Pagal nusistovėjusią Europos Komisijos praktiką (29) žalios naftos gavybos plėtra ir gavyba yra atskiro produkto rinka, kurios geografinė taikymo sritis apima visą pasaulį. Norvegijos vyriausybė pritaria šiai rinkos apibrėžčiai (30). Institucija, priimdama šį sprendimą, remiasi būtent tokia rinkos apibrėžtimi.

(37)

Atradę žalios naftos (arba gamtinių dujų) telkinį, leidimų gavėjai, nusprendę vykdyti telkinio plėtrą, privalo pateikti Norvegijos naftos ir energetikos ministerijai tvirtinti telkinio plėtros ir naudojimo planą. Toliau nurodomi Norvegijos žemyninio šelfo telkiniai, kuriuose pirmiausia išgaunama nafta (31) ir kurių plėtros ir naudojimo planai pateikti ir patvirtinti per pastaruosius penkerius metus:

(38)

Taigi, 2008–2012 m. patvirtinti iš viso 20 bendrovių naftos plėtros ir naudojimo planai. Be to, tarp šių 2010 m. Naftos ir energetikos ministerijos patvirtintų plėtros ir naudojimo planų tris pateikė nauji rinkos dalyviai (32).

(39)

Išskyrus Norvegijos valstybei priklausančias bendroves, iš sąrašo matyti, kad leidimų gavėjai yra ne tik didelės naftos bendrovės, bet ir mažesnės bendrovės. Norvegijos vyriausybės teigimu, dauguma Norvegijos žemyniniame šelfe veiklą vykdančių naftos bendrovių priklauso korporacijoms, užsiimančioms įvairia veikla visame pasaulyje. Todėl didelė dalis išgaunamos naftos parduodama susijusioms įmonėms. Vis dėlto daugiau nei pusė išgautos naftos parduodama vietos rinkoje. Toliau pateiktoje lentelėje pavaizduota Norvegijos žemyniniame šelfe išgautos žalios naftos pardavimo apimtis 2009 m.

Norvegijos žemyniniame šelfe išgautos žalios naftos pardavimo apimtis 2009 m.

(40)

2011 m. visame pasaulyje iš viso būdavo išgaunama 83 576 tūkst. barelių naftos per dieną. 2011 m. Norvegijoje iš viso būdavo išgaunama 2 039 tūkst. barelių naftos per dieną. Tai sudaro 2,3 % pasaulinės naftos gavybos (33).

(41)

Kalbant apie žalios naftos gavybą Norvegijos žemyniniame šelfe, 2011 m. daugiausia jos išgavo bendrovė „Statoil“. Kitos Norvegijos žemyniniame šelfe veikiančios bendrovės – tai tokios didelės tarptautinės kompanijos kaip antai „ExxonMobil“, „Total“, „ConocoPhillips“, „Marathon“, „Shell“, „BP“ ir „Eni“. Nė vienos iš šių bendrovių užimama rinkos dalis pasaulinėje naftos gavybos rinkoje 2011 m. nebuvo didesnė nei 3 % (34). Todėl koncentracijos laipsnis susijusioje rinkoje iš esmės buvo mažas.

(42)

Europos Komisija savo sprendimuose, kurie priimami pagal Direktyvą 2004/17/EB, nurodė, kad pasaulinė naftos gavybos rinka pasižymi stipria keleto rinkos dalyvių konkurencija (35). Nėra jokių ženklų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad ši padėtis per pastaruosius metus galėjo pasikeisti.

(43)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Institucija daro išvadą, kad nėra jokių požymių, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad sektorius neveikia pagal rinkos dėsnius, vadinasi, žalios naftos plėtros ir gavybos rinkai konkurencija daro tiesioginį poveikį, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/17/EB.

(44)

Dujų gavybos plėtros, gavybos ir didmeninės prekybos rinką Europos Komisija tyrė keliuose savo pagal ES Susijungimų reglamentą (36) priimamuose sprendimuose, kuriuose ji nustatė, kad EEE egzistuoja viena gavybos grandies dujų tiekimo (t. y. EEE dujų telkiniuose išgaunamos ir vartotojams parduodamos dujos, įskaitant nacionalinius rinkos senbuvius) (37) vartotojams rinka (ją taip pat sudaro dujų telkinių plėtra ir gavyba).

(45)

Gamtinės dujos gali būti transportuojamos gavybos grandies dujų vamzdynais arba suskystintosios gali būti gabenamos laivais. Norvegijos dujų eksportas 2012 m. sudarė maždaug 112 mlrd. kubinių metrų, iš kurių 107 mlrd. kubinių metrų buvo tiekiama dujų vamzdynais, o 5 mlrd. kubinių metrų – gabenama laivais suskystintųjų gamtinių dujų pavidalu (38).

(46)

Norvegijos vyriausybė pripažįsta, kad suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo būdas gali būti pakeistas, ir šiuo atveju turimas omenyje tiekimas vamzdynais. Atlikus suskystintųjų dujų pakartotinį dujinimą, jas galima tiekti gamtinių dujų vamzdynų sistema taip pat kaip ir dujas, kurios tiekiamos gavybos grandies vamzdynais iš telkinių. Kaip pavyzdys nurodoma Zebriugė Belgijoje: vamzdynais iš Norvegijos žemyninio šelfo tiekiamoms dujoms pasiekus iškrovimo terminalą ir Zebriugės suskystintųjų gamtinių dujų terminale atlikus suskystintųjų gamtinių dujų pakartotinį dujinimą, abu dujų šaltiniai tampa visiškai pakeičiami. Nors pakartotinio dujinimo infrastruktūrą turi ne visos EEE valstybės, pakartotinio dujinimo pajėgumai pastaraisiais metais pastebimai didėjo. Pakartotinio dujinimo apimtis EEE siekia beveik 200 mlrd. kubinių metrų. Plečiant vamzdynų tinklą, suskystintosios gamtinės dujos tampa prieinamos vis didesniam EEE vartotojų skaičiui.

(47)

Europos Komisija klausimą, ar tiekiamos suskystintosios gamtinės dujos ir vamzdynais tiekiamos dujos turėtų būti atskirtos, savo naujausiuose sprendimuose paliko neišspręstą (39).

(48)

Priimdama šį sprendimą, Institucija taip pat mano, kad klausimas, ar vamzdynais tiekiamos dujos ir suskystintosios gamtinės dujos turėtų būti atskirtos, gali likti neatsakytas.

(49)

Vartotojų grandyje yra atskiri tinklai, skirti didelio šilumingumo dujoms ir mažo šilumingumo dujoms paskirstyti, o galutinių vartotojų įrenginiai prijungti prie atitinkamos dujų tiekimo sistemos. Didelio šilumingumo dujas galima paversti mažo šilumingumo dujomis ir atvirkščiai. Norvegijos dujų gamintojai tiekia didelio šilumingumo dujas.

(50)

Norvegijos vyriausybės tvirtinimu, mažo šilumingumo dujų pakeičiamumo lygis didelio šilumingumo dujomis galėtų reikšti, kad šie produktai patenka į tą pačią gavybos grandies dujų pasiūlos rinką. Taip pat teigiama, kad mažo šilumingumo dujų tiekimas sudaro gana nedidelę viso EEE tiekiamų dujų kiekio dalį – apytiksliai 10 %.

(51)

Priimdama šį sprendimą, Institucija laikosi nuomonės, kad klausimas, ar didelio šilumingumo dujos ir mažo šilumingumo dujos turėtų būti atskirtos, gali likti neatsakytas.

(52)

Atsižvelgdama į produkto rinkos apibrėžtį, šiame sprendime Institucija laikosi nuomonės, kad yra viena gavybos grandies dujų tiekimo rinka (ją taip pat sudaro dujų telkinių plėtra ir gavyba). Atsakymai į klausimus, ar suskystintosios gamtinės dujos arba mažo šilumingumo dujos įtraukiamos į susijusio produkto rinką, nėra svarbūs šio sprendimo išvadoms.

(53)

Norvegijos vyriausybė tvirtina, kad, priėmus tris dujų rinkos direktyvas, Šiaurės vakarų Europoje buvo sukurta liberalizuota ir integruota gamtinių dujų rinka. ES siekia iki 2014 m. visiškai integruoti rinkas. Norvegijos vyriausybė mano, kad bendrojoje dujų rinkoje įvairių EEE valstybių užimama rinkos dalis nėra svarbi aplinkybė, todėl šiuo atveju jos nereikia nagrinėti. Teigiama, kad, dujoms kirtus Europos vidaus rinkos sienas, jos bus laisvai tiekiamos ten, kur jų reikia, atsižvelgiant į pasiūlos ir paklausos šaltinius.

(54)

Iš Norvegijos žemyninio šelfo vamzdynais eksportuojamų dujų apytiksliai 70 % buvo tiekiama į Vokietijos ir Jungtinės Karalystės iškrovimo terminalus, o likusi dalis – į Belgijos ir Prancūzijos terminalus. Iš Norvegijos vamzdynais tiekiamos dujos per vamzdynų jungtis ir pagal apsikeitimo susitarimus parduodamos ir kitoms EEE valstybėms: iš viso daugiau nei 10 EEE valstybių. Maždaug du trečdaliai Norvegijos žemyniniame šelfe išgaunamų suskystintųjų dujų tradiciškai parduodama EEE valstybėms. Tai reiškia, kad beveik visos Norvegijoje išgautos dujos eksportuojamos į EEE.

(55)

Be to, Norvegijos vyriausybės tvirtinimu, EEE dujų pirkėjai dujas gali pirkti iš įvairių tiekėjų. Tai – ES (paprastai Danija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė) arba kaimyninių šalių (paprastai Rusija, Alžyras ir Libija, taip pat Norvegija), arba toliau esančių šalių (pvz., Artimųjų Rytų šalys arba Nigerija; suskystintųjų gamtinių dujų pavidalu) dujų tiekėjai.

(56)

Norvegijos vyriausybė taip pat teigia, kad Jungtinėje Karalystėje ir žemyninėje Europos dalyje daugėja suskystintųjų dujų centrų, o kainų nustatymo politika skirtinguose dujų centruose rodo, kad pasiektas didelis integracijos lygis.

(57)

Atsižvelgiant į geografinę rinkos apibrėžtį, ankstesniuose pagal ES Susijungimų reglamentą priimamuose Europos Komisijos sprendimuose prieita prie išvados, kad labai tikėtina, jog geografinė rinka apima EEE, taip pat Rusijos ir Alžyro dujų importą, tačiau geografinė rinkos apibrėžtis liko nenustatyta. Sprendime dėl „Statoil“ ir „Hydro“ susijungimo, Komisijos manymu, nebuvo būtina nuspręsti, ar atitinkamą nagrinėjamą susijusią geografinę vietovę sudarė: i) EEE, ii) tos EEE valstybės, kuriose parduodamos dujos iš Norvegijos žemyninio šelfo (tiesiogiai vamzdynais arba pagal apsikeitimo susitarimus) arba iii) kiekviena valstybė, kuriose šios valstybės parduoda dujas (40). Nepaisant nagrinėjamos geografinės apibrėžties, dėl šios koncentracijos neturėtų kilti nerimo dėl konkurencijos dujų tiekimo gavybos grandyje.

(58)

Priimdama šį sprendimą ir atsižvelgdama į toliau nurodytas priežastis, Institucija laikosi nuomonės, kad nebūtina nustatyti tikslios gamtinių dujų rinkos geografinės taikymo srities. Vertindama bet kokį pagrįstą geografinės rinkos ribų nustatymą, Institucija mano, kad konkurencija daro tiesioginį poveikį susijusiam sektoriui.

(59)

Atradę gamtinių dujų (arba žalios naftos) telkinį, leidimų gavėjai, nusprendę vykdyti telkinio plėtrą, privalo pateikti Norvegijos naftos ir energetikos ministerijai tvirtinti telkinio plėtros ir naudojimo planą. Toliau nurodomi Norvegijos žemyninio šelfo telkiniai, kuriuose pirmiausia išgaunamos dujos (41) ir kurių plėtros ir naudojimo planai pateikti ir patvirtinti per pastaruosius keletą metų:

(60)

2008–2012 m. patvirtinti dujų gavybos plėtros ir naudojimo planai, kuriuos parengė iš viso 14 bendrovių. Tarp 2009–2011 m. patvirtintų plėtros ir naudojimo planų tris pateikė nauji rinkos dalyviai (42). Į EEE dujas iš Norvegijos žemyninio šelfo eksportuoja daugiau nei 25 bendrovės (43).

(61)

2011 m. dujų gavyba Norvegijoje siekė 101,4 mlrd. kubinių metrų, o tai sudaro 3,1 % pasaulinės dujų gavybos (44). Daugiau nei 95 % Norvegijos žemyniniame šelfe išgaunamų dujų eksportuojama dujų vamzdynais per šešias iškrovimo vietas keturiose valstybėse (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje) (45). Apytiksliai 1,4 mlrd. kubinių metrų (mažiau nei 2 %) dujų, išgaunamų Norvegijos žemyniniame šelfe, buvo suvartota Norvegijos vidaus rinkoje.

(62)

Norvegijos žemyniniame šelfe dujų gavyba užsiima kelios nepriklausomos bendrovės. Be to, leidimų išduota naujoms bendrovėms. Didžiausios penkios dujas Norvegijos žemyniniame šelfe išgaunančios bendrovės, vertinant pagal metinį išgaunamų dujų kiekį, yra „Petoro“, „Statoil“, „Exxon Mobil“, „Total“ ir „Shell“. „Statoil“ – didžiausia dujas Norvegijos žemyniniame šelfe išgaunanti bendrovė. Trijų didžiausių dujas išgaunančių bendrovių bendra dujų gavybos Norvegijos žemyniniame šelfe dalis neviršija 50 % (46).

(63)

ES valstybės narės per metus suvartoja apytiksliai 500 mlrd. kubinių metrų dujų. „Eurogas“ duomenimis (47), 2011 m. dujų tiekimas (vamzdynais ir suskystintųjų gamtinių dujų pavidalu) iš ES valstybių narių sudarė 33 % viso tiekiamo dujų kiekio, po jų rikiavosi Rusija (24 %), Norvegija (19 %) (48) ir Alžyras (9 %). Kiti šaltiniai įvairiose pasaulio šalyse sudarė likusius 15 %.

(64)

Visi leidimų turėtojai, veiklą vykdantys Norvegijos žemyniniame šelfe, yra atsakingi už savo išgaunamų dujų pardavimą. Norvegijos žemyniniame šelfe dujas išgaunančios bendrovės yra sudariusios dujų pardavimo sutartis su pirkėjais iš keleto ES valstybių narių. Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma bendra kiekvienoje iš šešių ES valstybių narių, importuojančių daugiausia dujų iš Norvegijos žemyninio šelfo, 2011 m. suvartotų norvegiškų dujų dalis (49):

(65)

„Statoil“ yra antra pagal dydį dujų tiekėja EEE po „Gazprom“; „Statoil“ tiekia apytiksliai 20 % (50) visų EEE suvartojamų dujų. Kaip matyti iš prieš tai pateiktos lentelės, pagrindinėse EEE valstybėse, kurioms tiekiamos norvegiškos dujos, Norvegijos žemyninio šelfo tiekėjai susiduria su kitų tiekėjų, kurie išgauna ir tiekia dujas iš kitų geografinių vietovių, konkurencija. Todėl didmeniniai pirkėjai šiose EEE valstybėse gali pasirinkti iš kelių tiekėjų, tiekiančių dujas iš Norvegijos žemyninio šelfo. Tai atsispindi „Eurogas“ parengtuose statistikos duomenyse (toliau pateikiama lentelė), iš kurių matyti, kad, be norvegiškų dujų, ES valstybės narės dujų gavo iš vietos gavybos šaltinių, Rusijos, Alžyro, Kataro ir kitų šaltinių:

GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMAS Į „EUROGAS“ ŠALIS NARES IR ES (2011 M.) (51)

(66)

Didžiausią dujų kiekį iš Norvegijos gaunančios ES valstybės narės gali rinktis iš kelių alternatyvių tiekimo šaltinių. Toliau nurodomos kelios alternatyvos:

(67)

Didmeniniai pirkėjai privalo laikytis „imk arba mokėk“ įsipareigojimų, nustatytų susijusiose ilgalaikio pardavimo sutartyse, sudarytose su Norvegijos dujų tiekėjais. Jei didmeniniai pirkėjai laikosi šių įsipareigojimų, jie gali laisvai pasirinkti alternatyvų tiekimo šaltinį, pvz., vietos vamzdynais tiekiamas dujas, vietines suskystintąsias gamtines dujas, arba jie gali ilgalaikėse sutartyse su kitais tiekėjais nustatyti didesnį perkamų dujų kiekį. Pastaruoju metu sudaromų pardavimo sutarčių trukmė būna trumpesnė. Kaip tvirtina Norvegijos vyriausybė, vietinė rinka įgauna vis didesnę svarbą dėl didėjančio suskystintųjų dujų centrų Jungtinėje Karalystėje ir žemyninėje Europos dalyje skaičiaus. Be to, per pastaruosius penkerius metus ES pakartotinio dujinimo pajėgumai tapo daugiau nei dvigubai didesni. 2011 m. 25 % ES grynojo dujų importo sudarė suskystintosios gamtinės dujos, kurios buvo tiekiamos į šias ES valstybes nares:

SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ TIEKIMAS Į „EUROGAS“ ŠALIS NARES IR ES (2011 M.) (56)

(68)

Konkurencinis spaudimas gamtinių dujų rinkoje atsiranda ir dėl alternatyvių produktų (pvz., anglių arba atsinaujinančiųjų energijos išteklių).

(69)

Visi pagrindiniai dujų tiekimo iš Norvegijos žemyninio šelfo vamzdynai, einantys į žemyninę Europos dalį ir Jungtinę Karalystę, priklauso „Gassled“ (57). Prieigą prie gavybos grandies vamzdyno tinklo valdo „Gassco AS“, t. y. bendrovė, kuri nuosavybės teise visiškai priklauso Norvegijos valstybei. „Gassco AS“ neturi kokių nors akcijų arba pajėgumų gavybos grandies vamzdynų tinkle ir, suteikdama prieigą prie nemokamų pajėgumų, ji veikia nepriklausomai. Dujų transportavimo sistema yra neutrali visų rinkos dalyvių, kuriems reikia transportuoti gamtines dujas, atžvilgiu. Gavybos bendrovės ir reikalavimus atitinkantys naudotojai turi teisę naudotis sistema nediskriminacinėmis, objektyviomis ir skaidriomis sąlygomis. Naudotojai gali naudoti sistemos pajėgumus pagal savo poreikį transportuoti dujas (58). Todėl dabartiniai ir nauji dujų operatoriai Norvegijos žemyniniame šelfe gali gauti prieigą prie gavybos grandies vamzdyno tinklo ir tiekti dujas vartotojams konkuruodami su kitais Norvegijos žemyniniame šelfe veikiančiais operatoriais.

(70)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Institucija mano, kad nėra jokių požymių, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad sektorius neveikia pagal rinkos dėsnius, vadinasi, gamtinių dujų gavybai Norvegijos žemyniniame šelfe konkurencija daro tiesioginį poveikį, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/17/EB.

(71)

Institucija mano, kad toliau išvardytą veiklą Norvegijoje, visų pirma Norvegijos žemyniniame šelfe, tiesiogiai veikia konkurencija, kaip tai apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje; ši veikla – tai:

(72)

Kadangi atrodo, jog patekimo į rinką be apribojimų sąlygos laikomasi, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sandorius, kuriais ketinama leisti Norvegijoje, visų pirma Norvegijos žemyniniame šelfe, teikti paslaugas pagal šio sprendimo 2 ir 71 dalių a, b ir c punktus.

(73)

Šis sprendimas grindžiamas teisine ir faktine 2013 m. kovo mėn. padėtimi, apie kurią informaciją pateikė Norvegijos vyriausybė. Jis gali būti persvarstytas, jeigu, iš esmės pasikeitus teisinei ir faktinei padėčiai, pasirodys, kad nebesilaikoma Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.

a)

žalios naftos ir gamtinių dujų žvalgybos;

b)

žalios naftos gavybos ir

c)

gamtinių dujų gavybos.

Vienetai:

TWh – teravatvalandės (grynoji šiluminė vertė).

Pastaba.

Pateikiami skaičiai atspindi tiksliausią įvertį paskelbimo metu.

Vienetai: