A.

kadangi laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos koncepcija yra svarbiausia pagrindinės teisės į saviraiškos laisvę sudedamoji dalis, kaip nurodyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, o vėliau įtvirtinta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir Kotonu partnerystės susitarime,

B.

kadangi pasaulinio masto forumuose, pvz., Tarptautinės žurnalistų federacijos, Pasaulio laikraščių asociacijos, Žurnalistų apsaugos komiteto, organizacijų „Žurnalistai be sienų“ ir „Freedom House“, vieningai pripažįstama, kad žiniasklaidos laisvė ir nepriklausomumas yra labai svarbūs siekiant, kad tinkamai veiktų demokratija, kurioje būtų gerbiamos pagrindinės laisvės, ir visuomenė, kurioje asmens teisėms būtų teikiama tikroji vertė,

C.

kadangi naujausi pokyčiai rodo, kad įvyko visuotinė atžanga, įgyvendinant saviraiškos laisvę žiniasklaidos priemonėse, kaip patvirtinama nepriklausomų institucijų ataskaitose, ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse,

D.

kadangi autoritariniai režimai ne tik riboja žiniasklaidos laisvę, siekdami nuslopinti opoziciją ir varžydami tinkamą demokratijos veikimą, bet ir kelia grėsmę rinkimų procesams ir įprastai visuomenės veiklai, naudodami tokias priemones, kuriomis ribojama opozicijos arba tautinių mažumų teisė laisvai ir skaidriai skleisti informaciją bei idėjas,

E.

kadangi visuomenėje plačiai paplitusi neteisėta nusikalstamų subjektų veikla, įskaitant pasiturinčias pasaulio šalis, kurie slopina tiriamąją žurnalistiką, kartais net griebdamiesi žiniasklaidoje dirbančių asmenų žmogžudysčių už mėginimą atskleisti jų veiklą,

F.

kadangi nepriklausomos institucijos nustatė, kad blogėja laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos padėtis ir ES, ir AKR šalyse,

G.

kadangi tam tikrų ES šalių bendras vertinimas žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo srityje sumažėjo, o kai kuriais atvejais gerokai smuko,

H.

kadangi tam tikrose AKR šalyse laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra smarkiai ribojama ar net neegzistuoja; atsižvelgiant į tai, kad tam tikros AKR šalys, pvz., Haitis, Gajana ir Papua Naujoji Gvinėja, palankiai vertinamos už pažangą žiniasklaidos laisvės srityje,

I.

kadangi žurnalistai turi pareigą, kuri proporcinga jų daromai įtakai, nekurstyti neapykantos, ypač rasinės neapykantos,

J.

kadangi naujų su internetu ir judriuoju telefono ryšiu susijusių technologijų plėtra suteikia žmonėms dar didesnių saviraiškos galimybių,

1.

apgailestauja dėl padėties pasaulinės žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo srityje pablogėjimo, kai autoritariniai režimai slopina opoziciją žurnalistų, žiniasklaidos darbuotojų ir interneto vartotojų atžvilgiu vykdant rimtus žmogaus teisių pažeidimus, kartais net griebiantis žmogžudystės ar neteisėto kalinimo ir taip pažeidžiant Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 ir 20 straipsnius;

2.

smerkia neigiamus padarinius, atsirandančias dėl stambaus verslo rankose sutelktos žiniasklaidos nuosavybės, ypač dėl pliuralizmo sumažėjimo, laisvės informuoti ir būti informuotam ribojimo, žurnalistų veiklos suvaržymo ir naujų, tiesioginių ir netiesioginių cenzūros formų atsiradimo;

3.

ragina žurnalistus, atliekančius savo teisėtas funkcija, įkalinusias vyriausybes kuo skubiau juos išlaisvinti;

4.

ragina Europos Komisiją, AKR valstybių grupę ir ES valstybes nares griežtai pasmerkti visas žodžio laisvės ir spaudos laisvės pažeidimo formas valstybėse narėse ir valstybėse partnerėse;

5.

smerkia dažnai nebaudžiamus nusikalstamų subjektų veiksmus, kurie neretai veikia kaip organizuoto nusikalstamumo sindikatai ar politinių valdžios institucijų nurodymu, užpuldami, sužeisdami ar net kartais žudydami jų veiklą tiriančius žurnalistus;

6.

mano, kad nepriimtina tai, jog žurnalistai turi apriboti, pritaikyti ar nutraukti savo veiklą arba būti priversti gyventi atsiskyrę dėl to, kad sprendė religinius klausimus;

7.

mano, kad nepriimtina tai, jog religiniai veikėjai skelbia nuosprendžius žurnalistams, taip varžydami jų veiklą, ribodami saviraiškos laisvę ir keldami pavojų jų gyvybėms;

8.

apgailestauja, kad įgyvendinant tarptautinės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus nesiimama veiksmingų priemonių užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės;

9.

pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir nepriklausomumas yra labai svarbūs, siekiant tinkamo demokratinės visuomenės veikimo, pradedant laisvais ir sąžiningais rinkimais ir baigiant pliuralistine visų asmenų saviraiškos laisve;

10.

pripažįsta, kad žiniasklaidos atstovai yra morališkai ir teisiškai įsipareigoję teikti visuomenei geros kokybės informaciją ir dirbti visuomenės labui; tačiau mano, kad vyriausybės, įmonės ir nusikalstami subjektai neturėtų mėginti cenzūruoti žiniasklaidos;

11.

pripažįsta, kad naujų formų internetinė žiniasklaida turėtų būti saugoma kaip laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos dalis, kartu su tokiomis tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis kaip radijas, televizija ir spauda;

12.

ragina tarptautiniuose susitarimuose pateikti aiškesnes nuorodas į laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą siekiant užtikrinti, kad apribojus tokią laisvę būtų taikomos atitinkamos sąlygos;

13.

reiškia susirūpinimą dėl spaudos laisvės reitingų nuosmukio kai kuriose AKR šalyse, tačiau palankiai vertina Papua Naująją Gvinėją, Gajaną, Ganą, Tanzaniją, Džibutį ir Lesotą už puikų pavyzdį, kuris byloja apie tai, ką įmanoma pasiekti AKR šalyse, nepaisant sudėtingų sąlygų; nurodo, kad dešimt AKR šalių patenka tarp pirmąsias 50 vietų užimančių šalių 2009 m., tačiau viena iš ES valstybių narių nepatenka į šį penkiasdešimtuką;

14.

reiškia susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymo šalyse, kurios siekia prisijungti ir prie ES, ir prie Kotonu susitarimo, bei ragina, kad prisijungimas būtų grindžiamas pagarba žmogaus teisėms ir būtent pagarba saviraiškos laisvei spaudoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse;

15.

apgailestauja, kad žiniasklaida pernelyg dažnai priklauso nuo ekonominių ar politinių interesų ar valstybės, kuri riboja nuomonių pliuralizmą;

16.

ragina kurti tokius etikos kodeksus ir statutus, kuriais būtų saugoma žurnalistų redakcinė nepriklausomybė, skatinama laikytis profesinių standartų ir įpareigojama atsakingai naudotis savo nepriklausomybe, atsižvelgiant į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnį ir dalyvaujant žurnalistų atstovų organizacijose;

17.

ragina įtraukti atskirą biudžeto eilutę į Europos Komisijos paramai vystymuisi skirtą biudžetą, siekiant didinti žurnalistų gebėjimus ir gerinti jų mokymą, visų pirma AKR šalyse;

18.

giria Europos Komisiją už iniciatyvas žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo srityje ir ragina toliau skatinti žurnalistų saviraiškos laisvę, įgyvendinant tokias programas kaip Lorenzo Natali premija ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė;

19.

paveda pirmininkams ieškoti būdų, kaip prisidėti prie paramos spaudos laisvei AKR ir ES šalyse per AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) kasmetinius apdovanojimus ir pateikti ataskaitą per artimiausią JPA sesiją;

20.

palankiai vertina profesinių organizacijų, pvz., Tarptautinės žurnalistų federacijos (TŽF), Europos žurnalistų federacijos (EŽF), Afrikos žurnalistų federacijos (AŽF), Tarptautinio spaudos instituto (TSI) ir Pasaulio laikraščių asociacijos (PLA), nevyriausybinių organizacijų, pvz., organizacijų „Žurnalistai be sienų“ (ŽBS) ir „Freedom House“, Žurnalistų apsaugos komiteto veiklą, taip pat UNESCO Tarptautinę komunikacijos vystymo programą, didinant informuotumą apie žiniasklaidos laisvės pažeidimus visame pasaulyje, ir ragina remti tokią veiklą ir kuo plačiau ją skleisti;

21.

palankiai vertina ES ir Afrikos Sąjungos iniciatyvą remiant Afrikos žiniasklaidos tinklą ir portalą;

22.

įsipareigoja toliau stebėti, kaip įgyvendinama žiniasklaidos laisvė ir nepriklausomumas AKR ir ES valstybėse ir instituciniuose santykiuose, plėtojamuose regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu;

23.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES institucijoms.

A.

kadangi būtina paspartinti mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų (MADT) tyrimus, vystymą ir perdavimą AKR ir ES šalyse, siekiant sustabdyti visuotinį atšilimą (iš pradžių ribojant jį iki lygio, kuris būtų ne daugiau kaip 1,5 °C didesnis nei ikipramoniniu laikotarpiu), kurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias ekonomikas, paremtas, inter alia, švarios energijos gamyba ir sudarančias sąlygas visiems prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio bei veiksmingai kovoti su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir plačiai paplitusia pasauline tarša,

B.

kadangi turėtų būti atsižvelgta į „bendros, bet diferencijuotos atsakomybės“ už visuotinį atšilimą principą perkeliant MADT į AKR šalis,

C.

kadangi technologijų perdavimas turi prisidėti ir stiprinti pastangas, įskaitant klimato kaitos švelninimą, gebėjimų didinimą ir pritaikymą, kurios dedamos visame pasaulyje kovojant su klimato kaita,

D.

kadangi AKR šalys mažiausiai prisideda prie klimato kaitos, bet susiduria su didžiausia neigiamo jos poveikio rizika; kadangi energijos suvartojimo ribojimas pramoninėse ir besivystančiose šalyse kartu su sparčia MADT plėtra ir perdavimu AKR šalyse padėtų išvengti visuotinio atšilimo padarinių šiose šalyse,

E.

kadangi didžiuma technologinio bendradarbiavimo dažniausiai vis dar vyksta nacionaliniu, o ne tarptautiniu lygmeniu ir tik 2 proc. bendrų patentų priklauso įmonėms ir institucijoms iš išsivysčiusių ir besivystančių šalių,

F.

kadangi išsivysčiusios šalys 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje įsipareigojo 2010–2012 m. laikotarpiu skirti pradinę 30 mlrd. USD sumą kaip „padidintą, naują ir papildomą, iš anksto nustatytą ir pakankamą finansavimą“ ir 100 mlrd. USD iki 2020 m. (7) remiant prevencijos, pritaikymo, technologijų plėtros ir perdavimo bei gebėjimų didinimo veiksmus; kadangi ES įsipareigojo skirti 7,2 mlrd. EUR iš numatytos 30 mlrd. USD sumos, skirtos 2010–2012 m. laikotarpiui,

G.

kadangi biomasė – pagrindinis atsinaujinančiosios energijos šaltinis mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, bet jos išplėstinis ir nereguliuojamas naudojimas nėra tvarus ir daro įvairų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai,

H.

kadangi kartu išnaudojama tik maža didžiulio Afrikos tvarios atsinaujinančiosios energijos potencialo dalis (8),

I.

kadangi didžioji turtingiausių šalių įmonių AKR šalims parduotų pesticidų dalis ir jų intensyvus ir nereguliuojamas naudojimas daro įvairų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; kadangi dėl keitimosi cheminėmis technologijomis AKR šalių gamintojai turėtų turėti galimybę įsigyti pigių ir aplinką tausojančių produktų,

J.

kadangi masinis visų rūšių atliekų eksportavimas iš išsivysčiusių ir turtingiausių šalių į AKR šalis kelia rimtą grėsmę ekologinei AKR šalių pusiausvyrai, o šios šalys neturi tinkamų ir veiksmingų technologijų tokioms atliekoms, pradedant nekenksmingomis ir baigiant labai toksiškomis medžiagomis, perdirbti, atnaujinti ir pakartotinai panaudoti,

K.

kadangi taikant išplėstinę decentralizuotą atsinaujinančiosios energijos sistemą AKR šalyse turėtų sumažėti skurdas, nes padidėtų galimybės naudotis tiekiama energija, būtų sudarytos geresnės kaimo plėtros ir miškų išsaugojimo galimybės, teikiama tiesioginė nauda žmonių sveikatai ir padidintos įsidarbinimo galimybės; kadangi šiuo metu tik 0,2 proc. Europos Sąjungos oficialios paramos vystymuisi (OPV) investicijų tenka decentralizuotos atsinaujinančiosios energijos tiekimui,

L.

kadangi turėtų būti pašalintos visos politinės, institucinės, komercinės, informacinės ir su žmogiškaisiais gebėjimais susijusios MADT perdavimo AKR šalyse kliūtys,

M.

kadangi technologijų ir naujovių stoka AKR šalyse dažnai suvokiama kaip rinkos nesėkmių simptomas, o ne poreikio gerinti tarptautinį bendradarbiavimą technologijų plėtros srityje požymis,

N.

kadangi reikėtų pripažinti ir svarbų informacinių bei ryšių technologijų vaidmenį technologijų sklaidos procese,

1.

pabrėžia, kad tyrimų ir naujovių AKR ir ES šalyse apimties didinimas ir atitinkamų technologijų ir praktinės patirties perdavimas bei jos sklaida AKR šalyse yra pagrindiniai veiksmingo tarptautinio atsako į visuotinį klimato kaitos iššūkį aspektai;

2.

apgailestauja, kad nors technologijų, skirtų klimato kaitai sušvelninti ir prisitaikyti prie jos, plėtra ir perdavimas buvo viena iš pagrindinių Balio veiksmų plano dalių ir svarbiausias 2009 m. Kopenhagoje vykusių JT derybų dėl klimato kaitos aspektas, ŠK 15 nesugebėjo pasiūlyti ekologiškų technologijų plėtros, perdavimo ir bendradarbiavimo šioje srityje mechanizmo;

3.

mano, kad sėkmingame tarptautiniame susitarime dėl klimato apsaugos turi būti numatytos griežtos institucinės technologijų plėtros ir prieinamo jų perdavimo taisyklės ir nuostatos, siekiant palengvinti viešąjį ir privatųjį investavimą šioje srityje; todėl ragina ŠK 16 pagaliau priimti konkrečius sprendimus dėl techninių pajėgumų didinimo, technologijų plėtros ir perdavimo, šioje srityje remiantis JTBKKK proceso nuostatomis;

4.

pabrėžia, kad per Kopenhagoje vykusią ŠK 15 pasiūlytas Technologijų mechanizmas turėtų būti toliau plėtojamas remiantis būsima tarptautine klimato apsaugos programa; ragina derybininkus užtikrinti, kad iš Kopenhagos žaliojo klimato fondo būtų skiriamas pakankamas finansavimas technologijų plėtrai ir perdavimui, siekiant užtikrinti veiksmingą technologijų mechanizmo įdiegimą;

5.

pažymi, kad siekiant sėkmingos technologijų plėtros ir jų perdavimo, taip pat įgyvendinant pajėgumų didinimo projektus AKR šalyse ir atliekant mokslinius tyrimus bei plėtrą, pirmiausia reikėtų nustatyti nacionalinius poreikius, patirtį, kliūtis ir endogenines galimybes; pabrėžia, kad naudojami metodai turėtų būti pritaikyti prie konkrečios šalies sąlygų ir turėtų padidinti šalies nuosavybę tokios veiklos atžvilgiu;

6.

atkreipia dėmesį, kad reikia apsvarstyti specialias mažiausiai išsivysčiusių šalių ir labai prasiskolinusių šalių, turinčių vidutines pajamas, pažeidžiamos ekonomikos sąlygas ir AKR mažų besivystančių salų valstybių pažeidžiamumą, atokumą ir menkas galimybes kurti masto ekonomiją;

7.

ragina išsivysčiusias šalis paremti AKR šalių plėtrą ir toliau stiprinti institucinius, mokslinius, technologinius ir žmogiškuosius gebėjimus bei praktinę patirtį remiantis AKR mokslo ir technologijų programos pavyzdžiu, suteikiant galimybę minėtoms šalims perimti, pritaikyti ir plėtoti atitinkamas MADT;

8.

pažymi, kad pajėgumų didinimas tebėra suskaidytas ir priklauso nuo tokių nacionalinių bruožų kaip darbo intensyvumas ir paslaugų decentralizacija; pabrėžia, kad technologijų plėtros ir perdavimo AKR šalyse stiprinimas turi tapti svarbiausiu tikslu, ne tik priemone artimiausiems projektų rezultatams pagerinti; pabrėžia, kad tai ilgalaikis procesas, kuriam būtinas sistemiškas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į specifines šalies ir sektoriaus aplinkybes ir susiejamas institucinių, organizacinių ir žmogiškųjų pajėgumų vystymas; taip pat pažymi, kad didinant pajėgumus turėtų būti skatinamas technologijų plėtros ir (ar) perdavimo tarp AKR šalių poreikį;

9.

atkreipia dėmesį į mokymo programų rengimo poreikį, siekiant didinti projektų vystymo, technologijų valdymo, eksploatavimo ir priežiūros vidaus pajėgumus; tačiau pažymi, kad reikia kuo skubiau pašalinti priežastis, kurios lemia kai kurių šalių kvalifikuoto personalo nutekėjimą, būtent iš mažus atlyginimus ir prastas darbo sąlygas turinčių šalių;

10.

mano, kad reikėtų taikyti aiškesnį ir platesnių užmojų požiūrį į MADT plėtrą, palengvinant ir paspartinant šių technologijų plėtrą ir panaikinant priklausomybę nuo iškastinių energijos šaltinių; atkreipia dėmesį į poreikį didinti esamų nacionalinių ir regioninių viešosios valdžios institucijų pajėgumus pritaikant šį požiūrį;

11.

ragina išsivysčiusias šalis aktyviai paremti tyrimus ir plėtrą AKR šalyse, leidžiant besivystančių šalių viešiesiems ir privatiesiems subjektams dalyvauti kaip savininkams augančioje pasaulinėje mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų rinkoje; ragina steigti naujoviškas sistemas diegiančias nacionalines institucijas, kurios skatintų technologijų vidaus plėtrą; pažymi, kad iniciatyvose turėtų būti susieta techninė ir socialinė sritis užtikrinant, kad projektų savininkai būtų vietos subjektai, o patys projektai atitiktų vietos poreikius; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti klausimus dėl nuosavybės teisių;

12.

pabrėžia, kad reikia pasinaudoti naujoviškomis ES verslo ir ES viešųjų paslaugų galimybėmis atsinaujinančiosios energijos ir technologijų srityje, įskaitant efektyviai energiją naudojančias technologijas ir pažangias IRT ir prekybos susitarimuose skatinti laipsnišką perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pasauliniu lygiu, taip sukuriant galimybes parduoti ES produktus besivystančioms šalims ir įgyti praktinę patirtį šioje srityje arba prireikus perduoti šią patirtį minėtoms šalims;

13.

mano, kad energijos šaltinių, tiekimo maršrutų ir infrastruktūros įvairinimas bei naftos, dujų ir pažangaus elektros energijos tinklo sujungimas yra būtini, užtikrinant ilgalaikį energijos tiekimo saugumą ir tvarumą tiek ES, tiek AKR šalyse; primena, kad šios politikos kryptys taip pat prisideda prie naujų energetikos technologijų plėtros skatinimo ir darbo vietų kūrimo ES ir AKR šalyse;

14.

patvirtina vis didėjančią bendrų ES ir AKR tyrimų ir kapitalo investavimo į energetikos infrastruktūros kūrimą ir modernizavimo svarbą ES ir AKR šalyse, visų pirma per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir bendras įmones arba prireikus per privačiojo ir viešojo sektorių partnerystes, remiant abiem pusėms naudingą prekybą energija ar technologijų perdavimą ir skatinant įvairesnių energijos šaltinių naudojimą AKR šalyse;

15.

ragina AKR šalis parengti ir įgyvendinti naujoviškas nacionalines klimato kaitos strategijas, atsižvelgiant į vietos poreikius ir politikos sritis, taip pat į jų teigiamą poveikį sveikatai, švietimui ir užimtumui;

16.

ragina ES šalis remti naujoviškus sprendimus ir projektus, kurie jau įgyvendinami AKR šalyse;

17.

ragina ES ir valstybes nares daryti spaudimą ir taikyti privalomus teisės aktus AKR šalyse dirbančioms Europos įmonėms, kad šios įmonės rodytų tvarios plėtros, mažo išmetamųjų CO2 dujų kiekio, atsižvelgimo į aplinką ir vengimo užteršti dirvą ir vandenį pavyzdį; mano, kad tai gali vykti ir rodant keitimosi technologijomis ir patirtimi pavyzdį;

18.

ragina AKR šalis taikyti ribojamąsias priemones jų teritorijose esančioms ES įmonėms, kurios nesilaiko minėtų principų ir nesidalija tokiais pavyzdžiais;

19.

pabrėžia abipusiai naudingo bendradarbiavimo tarp išsivysčiusių šalių įmonių, viešojo sektoriaus institucijų, mokslinių tyrimų institucijų ir jų partnerių AKR šalyse naudą ir skatina užmegzti technologines partnerystes; ragina tobulinti jau esamas bendradarbiavimo sutartis technologijų perdavimo srityje ir sukurti tokių veiksmų registrą ir visuotinę licencijavimo ir geriausios patirties duomenų bazę;

20.

ragina stiprinti tarpvyriausybinių ir tarptautinių institucijų partnerystę; pabrėžia, kad reikėtų skatinti ir žemesnio, vietos lygmens partnerystę, įskaitant nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas;

21.

pabrėžia, kad reikia steigti Klimato technologijų centrą ir tinklą, plečiant tarptautinį bendradarbiavimą dėl pagrindinių technologijų ir teikiant techninę pagalbą, mokymą ir bendrų gebėjimų ugdymą; pabrėžia, kad naujosios pasaulinės klimato kaitos technologijų perdavimo struktūros turėtų būti ne tokios sudėtingos ir biurokratinės;

22.

pabrėžia bendradarbiavimo „Pietūs–Pietūs“, kuriuo galima kurti technologinį pasitikėjimą savo jėgomis ir taip išvengti galimo konflikto dėl intelektinės nuosavybės teisių, svarbą; skatina AKR šalis kurti regionines MTTP bendradarbiavimo platformas / esamų vietos tyrimų institucijų tinklus, kuriuose plėtojamos klimato kaitos technologijos, kad būtų galima dalytis MTTP ištekliais ir išlaidomis;

23.

ragina ES ir AKR vyriausybes toliau vystyti ir didinti klimato kaitos tyrimų vietos universitetuose ir tyrimų institucijose finansavimą ir gerinti šių institucijų sanglaudą ieškant bendrų pagrindinių problemų sprendimų (pvz., vystant vandens taupymo ir pakartotinio vandens panaudojimo technologijas);

24.

ragina skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę technologinių tyrimų, vystymosi ir diegimo srityse, taip pat bendrų ES ir AKR įmonių kūrimą; taip pat ragina ES ir jos valstybes nares teikti finansinę ir techninę paramą investicijoms į technologijų vystymą ir perdavimą AKR šalyse, skatinant verslo bendradarbiavimą;

25.

ragina vietos NVO visapusiškai įsitraukti į technologijų sklaidos ir gebėjimų didinimo procesus; pabrėžia NVO žinių apie vietos aplinką svarbą sėkmingam naujųjų technologijų diegimui;

26.

pabrėžia, kad AKR šalis sudaro daugelis izoliuotų bendruomenių ir salų, todėl ragina skatinti energijos gamybą vietoje, kad ji taptų prioritetu;

27.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas su energetika susijusių ir ekologiškų technologijų plėtrai; mano, kad teikiant oficialią paramą vystymuisi (OPV) daugiau dėmesio reikėtų skirti efektyviai energiją naudojančių technologijų ir decentralizuotų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtojimui AKR šalyse, nes tai turėtų padėti sumažinti skurdą ir padidinti įsidarbinimo galimybes; primena, kad atominė energetika nėra išeitis siekiant anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi; pabrėžia, kad technologijos turi būti veiksmingos ir ekonomiškai perspektyvios ir jas taikant reikėtų remtis visa apimančiu požiūriu ir įvairiais tvarumo aspektais, įskaitant sveikatos, aplinkos apsaugos, technologijų, ekonominius, socialinius kultūrinius ir institucinius aspektus;

28.

pabrėžia, kad Ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) turi daryti teigiamą įtaką technologijų sklaidai ir didinti naujovių pajėgumus AKR regionuose, kaip numatyta dokumento dėl sustiprintų veiksmų technologijų plėtros ir perdavimo srityje projekte;

29.

pabrėžia, kad AKR šalys turėtų gauti daugiau naudos iš švarios plėtros mechanizmo, kuris bus pertvarkytas, atsižvelgiant į veiksmus po Kopenhagos konferencijos;

30.

pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į technologijų potencialą siekiant švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos AKR šalyse;

31.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad technologijų plėtra ir perdavimas, taip pat gebėjimų didinimo projektų veikla būtų reguliariai prižiūrimi, stebimi ir vertinami; ragina periodiškai rengti ataskaitas apie būklę, galimybes ir tolesnio tobulinimo poreikį siekiant parengti vertinimo rezultatais pagrįstas rekomendacijas; pabrėžia dalijimosi įgyta patirtimi svarbą;

32.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (ES ir AKR) Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungai ir JTBKKK sekretoriatui.

A.

kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) (11) apskaičiavo, kad nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičius pasaulyje sumažėjo iki 925 mln. 2010 m., palyginti su vienu milijardu 2009 m.,

B.

kadangi įvairių krizių (energetikos, maisto, finansų ir ekonomikos) poveikis AKR šalims tampa papildomu iššūkiu kovoje su skurdu ir kelia grėsmę TVT siekimui,

C.

kadangi reikalingas paskatinimas, kad investuotojai įsitrauktų į tokius projektus, kurie daro teigiamą poveikį ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu,

D.

kadangi pagal ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) turėtų būti įgyvendintos mokesčių reformos rėmimo priemonės, skirtos kompensuoti pajamų iš muitų sumažėjimą dėl muitų panaikinimo vykstant prekybos liberalizavimo procesui,

E.

kadangi pastaraisiais metais ypač didelis skurdas sumažėjo labai nedaug, o dėl gyventojų skaičiaus didėjimo Afrikoje į pietus nuo Sacharos itin dideliame skurde gyvenančių žmonių skaičius padidėjo 27 milijonais (12),

F.

kadangi iš pernelyg daug vaikų, ypač neturtingiausių ir labiausiai socialiai atskirtų, vis dar yra nesuteikiama teisė į išsilavinimą (2008 m. daugiau kaip 100 mln. vaikų nelankė mokyklos, iš jų 52 proc. mergaičių), o šiuo metu mokyklos nelankantys vaikai, visų pirma Afrikoje, niekada nėra įgiję formaliojo švietimo teikiamo išsilavinimo (13) ir kadangi 80 proc. pasaulio žmonių, turinčių negalią, gyvena besivystančiose šalyse ir daugiau kaip 98 proc. šių šalių vaikų, turinčių negalią, nelanko dieninio mokymo įstaigos,

G.

kadangi nelygios galimybės dėl lyties, tautybės, pajamų, kalbos ar negalios lemia pagrindines kliūtis siekiant visuotinio išsilavinimo, o neturint informacijos apie šių grupių įtrauktį sunku įvertinti pasiektą pažangą ir kadangi nebuvo pasiektas lyčių nelygybės panaikinimo tikslas,

H.

kadangi skurdui panaikinti reikės demokratinio dalyvavimo ir pokyčių ekonominėse sistemose, siekiant visoms moterims garantuoti lygias galimybes naudotis ištekliais ir viešosiomis paslaugomis,

I.

kadangi, siekiant kai kurių TVT tikslų, padaryta pažanga, bet trys su sveikatos sritimi susiję TVT – ypač gimdyvių mirtingumu – kelia daugiausia problemų,

J.

kadangi vaikų iki penkerių metų mirtingumo lygis sumažėjo nuo 90 atvejų iš 1 000 gimimų 1990 m. iki 65 atvejų 2008 m., taip atsitiko dėl pagerėjusio įprasto skiepijimo ir suteikus antrą skiepijimo galimybę, tačiau šio vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtingumo rodiklio vis dar neužtenka TVT tikslui iki 2015 m. pasiekti, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos (14), o negalią turinčių vaikų iki penkerių metų mirtingumas siekia 80 proc. net tose šalyse, kuriose vaikų iki penkerių metų mirtingumas sumažėjo iki mažiau kaip 20 proc. (15),

K.

kadangi visame pasaulyje per mažai sveriančių vaikų iki penkerių metų skaičius nuo 1990 iki 2008 m. sumažėjo nuo 31 iki 26 proc. ir kadangi didžioji dalis šalių, darančių nepakankamą pažangą ar nedarančių jokios pažangos, siekiant 1 TVT yra Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Pietų Azijoje (16),

L.

kadangi vis dar nepavyksta pasiekti tikslo dėl gimdyvių sveikatos gerinimo, nes pasaulinis gimdyvių mirtingumo rodiklis (GMR) sumažėjo tik 1 proc. per metus, palyginti su reikiamu metiniu GMR 5,5 proc. sumažėjimu, norint iki 2015 m. pasiekti TVT dėl gimdyvių mirtingumo mažinimo (17); kadangi daug moterų kenčia nuo sužeidimų, infekcijų ar ligų arba dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų tampa neįgalios,

M.

kadangi dauguma ŽIV užsikrėtusių žmonių gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos, o daugumą jų sudaro moterys ir kadangi pusė visų ŽIV užsikrėtusių nėščių moterų pasaulyje šiuo metu yra apsaugotos nuo ŽIV perdavimo iš motinos vaikui, taikant antiretrovirusinį (ARV) gydymą,

N.

kadangi švietimo sektorius – rengiant mokymo programas mokyklinio lavinimo laikotarpiu – turi lemiamą reikšmę vykdant ŽIV, maliarijos, tuberkuliozės ir apleistų tropinių ligų prevenciją, taip pat mažinant su šiomis ligomis susijusią gėdą,

O.

kadangi apytiksliais JT apskaičiavimais visame pasaulyje reikėtų pasamdyti per dešimt milijonų mokytojų, kad iki 2015 m. būtų įgyvendintas pasauliniu mastu sutartas tikslas dėl visuotinio pradinio išsilavinimo suteikimo (18),

P.

kadangi maliarija vis dar kelia rimtą grėsmę daugiau kaip pusei pasaulio gyventojų, o 90 proc. mirties nuo maliarijos atvejų yra Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir dažniausiai miršta vaikai iki penkerių metų amžiaus ir kadangi maliarija gali turėti tokių sveikatai pavojingų padarinių kaip anemija, mažas naujagimio svoris, pirmalaikis gimdymas, kūdikių mirtingumas ir gimdyvių mirtingumas, ir kadangi įrodyta, kad insekticidais apdoroti lovų tinklai maždaug 20 proc. mažina vaikų mirtingumą (19),

Q.

kadangi visuotinai sumažėjo tuberkuliozės paplitimas, t. y. atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų, bet atrodo, kad iki 2015 m. tikslai perpus sumažinti šios ligos paplitimo ir mirtingumo rodiklius nebus pasiekti,

R.

kadangi pasaulyje gyvena daugiau kaip 650 mln. negalią turinčių žmonių, o 80 proc. šių žmonių gyvena besivystančiose šalyse, dauguma jų yra bedarbiai ir gyvena žemiau skurdo ribos,

S.

kadangi AKR šalys vis dar susiduria su daugeliu aplinkos apsaugos problemų, susijusių su tarša, klimato kaita ir miškų naikinimu, kurie gali daryti neigiamą įtaką apsirūpinimui vietos žemės ūkio produktais,

T.

kadangi pasaulyje didėja geriamojo vandens tiekimas iš pagerintų šaltinių ir jau 207 milijonais daugiau afrikiečių naudoja vandenį iš saugių geriamojo vandens šaltinių, bet geriamojo vandens tiekimas Afrikoje į pietus nuo Sacharos vis dar yra mažesnis nei kituose regionuose, ir pažanga sanitarijos srityje kai kuriose šalyse vis dar yra minimali, nes apytiksliai 95 neturtingiausių šių šalių gyventojų naudoja atviras tuštinimosi vietas (20),

U.

kadangi Afrikoje į pietus nuo Sacharos yra daugiausia lūšnynų, nors pasauliniu mastu lūšnose gyvenančių gyventojų dalis sumažėjo,

V.

kadangi pasaulyje priversti dirbti 215 milijonų vaikų, o 115 milijonų vaikų yra tapę veiklos, kurią Tarptautinė darbo organizacija (TDO) apibrėžia kaip blogiausias darbo formas (21), aukomis,

W.

kadangi pagal UNICEF „vaikų darbas“ reiškia bet kokį vaikų iki 18 metų amžiaus atliekamą darbą, kuris yra pavojingas, trukdo vaikų išsilavinimui arba yra žalingas vaikų sveikatai ar jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ar socialiniam vystymuisi,

X.

kadangi, nors ir padaryta pažanga siekiant aštuntojo TVT, plėtojant pasaulinę partnerystę dėl vystymosi patirta didelių nesėkmių, kurios kliudys sėkmingai įgyvendinti TVT,

Y.

kadangi TVT nepavyks pasiekti be atskaitomybės, gero valdymo, demokratijos, saugumo, vystymosi, žmogaus teisių ir lyčių lygybės,

Z.

kadangi iki 2015 m. visiems paramos teikėjams įgyvendinus 0,7 proc. OPV tikslą, metinė vystymuisi skirta suma išaugtų iki daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių,

AA.

kadangi taikos ir saugumo, demokratijos ir politinio stabilumo stoka dažnai neleidžia neturtingosioms šalims išnaudoti visų vystymosi galimybių,

AB.

kadangi žemės nuosavybė skatina individus, šeimas ir bendruomenes rūpintis savo vystymusi ir užtikrinti apsirūpinimą maistu vietos lygmeniu,

1.

primena, kad tarptautiniais įsipareigojimais dėl TVT reikalaujama, kad pramoninės šalys iki 2015 m. skirtų 0,7 proc. savo BVP oficialiai pagalbai vystymuisi (OPV); primena, kad Europos Sąjungai šiuo metu trūksta apie 20 mlrd. EUR savo TVT išlaidų įsipareigojimams vykdyti;

2.

palankiai vertina Niujorke vykusį Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą kaip aiškų ženklą, kad visos šalys tebėra įsipareigojusios pasiekti nustatytus tikslus iki 2015 m., net ir esant dabartinėms sunkioms aplinkybėms tarptautiniu mastu;

3.

primena, kad padaryta didelė pažanga siekiant TVT; tačiau ragina, viena vertus, reguliariai skelbti teigiamus rezultatus ir, kita vertus, ES ir AKR šalims skelbti daugiamečius tvarkaraščius, kaip ketinama per ateinančius penkerius metus įgyvendinti TVT tikslus;

4.

ragina tarptautinius paramos teikėjus teikti pakankamą, į rezultatus sutelktą, papildomą, skaidrų ir įvertinamą finansavimą siekiant padėti neturtingosioms šalims kovoti su skurdu, siekti TVT ir įveikti klimato kaitos poveikį bei ekonomikos krizę;

5.

ragina AKR šalis atitinkamai padidinti ir sutelkti vietos išteklius, kad būtų galima geriau įgyvendinti TVT;

6.

pabrėžia alternatyvių ir naujoviškų vystymosi finansavimo šaltinių poreikį, siekiant geriau įgyvendinti TVT įsipareigojimus;

7.

ragina ES ir AKR šalis patarti Jungtinėms Tautoms įkurti tarpvyriausybinį komitetą tarptautiniams mokesčių klausimams spręsti;

8.

ragina Didįjį dvidešimtuką (G20) imtis griežtesnių priemonių prieš mokesčių rojų, išskiriant mažų mokesčių jurisdikcijas, ir mokesčių vengimą bei skatinti didesnį skaidrumą ir šalių pranešimo sistemas, suteikiant galimybę besivystančioms šalims išlaikyti savo vystymuisi skiriamus išteklius;

9.

ragina tarptautinius paramos teikėjus ir toliau tobulinti paramos teikėjų koordinavimą ir darbo pasidalijimą ir skirti visą galimą pagalbą, konsultuojantis su šalimis partnerėmis;

10.

ragina ES ir AKR šalis kurti veiksmingas strategijas siekiant mažinti AKR šalių skolas, visų pirma remiant TVT švietimo ir sveikatos srityse, atkreipdama dėmesį, kad trečiųjų šalių užsienio skolos ir jų mechanizmai, pvz., skolos tvarkymas, nuolat varžo šių šalių vystymąsi;

11.

pabrėžia, kad norint pasiekti TVT reikia užtikrinti ir stiprinti viešųjų paslaugų teikimą kaip nepakeičiamą problemų sprendimo aspektą, ypač susijusį su sveikata ir skurdu;

12.

ragina visas ES valstybes nares imtis veiksmų ir atpiginti pinigų perlaidas;

13.

atkreipia dėmesį, kad nors pagalba ir gali tapti svertu besivystančioms šalims, to nepakanka siekiant garantuoti tvarų ir nuolatinį vystymąsi; todėl ragina užmegzti veiksmingas partnerystes tarp viešojo ir privačiojo sektoriaus, didinti besivystančių šalių vykdomų TVT projektų skaičių, o vyriausybes ragina sudaryti sąlygas privačiajam sektoriui įgyvendinti naujoves, investuoti ir kurti darbo vietas;

14.

pakartotinai pabrėžia svarbų prekybos kaip augimo ir vystymosi variklio vaidmenį ir prekybos indėlį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų; pabrėžia, kad reikia atsispirti protekcionistinėms tendencijoms;

15.

ragina ES kovojant su skurdu imtis konkrečių veiksmų kuriant politinę sąsają tarp prekybos, vystomojo bendradarbiavimo, bendrosios žemės ūkio politikos ir bendrosios žuvininkystės politikos, kad būtų išvengta tiesioginio ir netiesioginio neigiamo poveikio AKR šalių tvariam ekonomikos vystymuisi;

16.

mano, kad vidaus ekonominės plėtros strategijos gali padėti pertvarkyti besivystančių šalių nacionalinį ir regionų tvarų vystymąsi siekiant kurti vidaus ir regionines rinkas pagal tikruosius gyventojų poreikius;

17.

ragina ES ir AKR šalis užtikrinti, kad būtų pasiekta lemiama pažanga siekiant TVT, kurių įgyvendinimas labiausiai vėluoja, įskaitant 3, 4, 5, 6 ir 8 TVT;

18.

primena, kad geras mokesčių valdymas ir antikorupcinės priemonės padės sukurti investavimui palankią aplinką;

19.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija įsipareigojo TVT skirti 1 mlrd. EUR, kaip pareiškė Europos Komisijos Pirmininkas Niujorke vykusiame JT aukšto lygio susitikime dėl TVT, siekiant atlyginti gerų rezultatų pasiekusioms šalims ir paremti šalis, kurios labiausiai atsilieka;

20.

primygtinai ragina AKR šalis imtis konkrečių veiksmų siekiant pagerinti gimdyvių sveikatą; todėl ragina besivystančias šalis skirti bent 15 proc. iš nacionalinių biudžetų sveikatos priežiūrai, tobulinant sveikatos priežiūros sistemas ir paspartinant lauko sąlygomis dirbančių akušerių ir seselių mokymus;

21.

ragina ES ir AKR šalis parengti veiksmingas socialinės apsaugos strategijas, pirmenybę teikiant rizikos paskirstymo ir išankstinio apmokėjimo schemoms, kad būtų išvengta atvejų, kai pacientas turi tiesiogiai mokėti pirminės priežiūros paslaugų teikėjams, nes tai dažnai atbaido neturtingus žmones nuo naudojimosi šiomis paslaugomis;

22.

palankiai vertina JT aukšto lygio susitikime dėl TVT priimtą Pasaulio moterų ir vaikų sveikatos strategiją, kuriai per ateinančius penkerius metus įsipareigojama skirti daugiau kaip 40 mlrd. EUR;

23.

ragina ES ir AKR šalis skatinti laisvą ir visus įtraukiantį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir kurti, gerinti bei stiprinti geros kokybės sveikatos priežiūrą, įskaitant priežiūrą iki gimdymo, kvalifikuotą sveikatos priežiūros darbuotojų pagalbą gimdymo metu ir galimybę pasinaudoti skubia akušerine pagalba;

24.

ragina naudoti visapusišką požiūrį į sveikatą, apimantį galimybę gauti vaistų, medicinos paslaugų ir švarų vandenį, sanitarines sąlygas ir mitybą; pabrėžia, kad toks kompleksinis požiūris galėtų turėti didesnį ir skatinamąjį poveikį siekiant su sveikata susijusių TVT;

25.

pabrėžia, kad sveikatos darbuotojų mokymo sistema Afrikoje nėra pakankama, nes du trečdaliai šalių turi tik vieną medicinos mokyklą, o kai kurios neturi nei vienos; todėl ragina AKR šalis į strategijas įtraukti konkrečias programas dėl sveikatos srities darbuotojų mokymo organizavimo, rengiant kvalifikuotą personalą, kuris galėtų dirbti ligoninėse ir sveikatos priežiūros sistemose;

26.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad kvalifikuotas sveikatos priežiūros personalas išvyksta dirbti į pramonines šalis, o tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių blogėja ir taip silpnų besivystančių šalių sveikatos priežiūros sistemų padėtis;

27.

ragina daugiau dėmesio skirti vis labiau gausėjančioms neužkrečiamoms ligoms, apleistoms tropinėms ligoms ir ligoms, atsirandančioms dėl smurto, traumų ir nelaimingų atsitikimų, stiprinant sveikatos priežiūros sistemas AKR šalyse;

28.

ragina ES ir AKR šalis toliau dirbti siekiant užkirsti kelią ŽIV perdavimui iš motinos vaikui; primena, kad tai galima padaryti teikiant priežiūrą iki gimdymo ir visuomeninę vaiko ir motinos sveikatos priežiūrą;

29.

ragina ES šalis gerinti neturtingų žmonių galimybes įsigyti įperkamų vaistų lanksčiau taikant Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) prekybiniuose santykiuose su besivystančiomis šalimis;

30.

primygtinai ragina vyriausybes ir paramą teikiančias šalis stiprinti sveikatos priežiūros sistemas, siekiant su sveikata susijusių TVT, ir visų pirma stiprinti pagrindines sveikatos priežiūros sistemų sudedamąsias dalis, įskaitant paslaugų teikimą, medicininius produktus, vakcinas ir technologijas, sveikatos priežiūros personalą, sveikatos priežiūros finansavimą, sveikatos priežiūros įstaigų informacines sistemas, lyderystę bei valdymą, ir užtikrinti, kad negalią turintys žmonės galėtų naudotis šiomis sistemomis;

31.

ragina ES ir AKR šalis investuoti į socialinę apsaugą, kuria sprendžiamos su vaikais susijusios problemos ir kuri apima socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo schemas;

32.

pabrėžia, kad pirmas TVT tikslas susijęs su teise į atitinkamą pragyvenimo lygį, pripažįstant poreikį teikti specialią apsaugą negalią turintiems žmonėms;

33.

pabrėžia, kad reikia vystyti ir įgyvendinti atitinkamas nacionalinės politikos sritis dėl vaikų išgyvenimo, kurios apimtų prevencines priemones, skiepus ir medicinos priežiūrą, pagerintą mitybą, geriamojo vandens tiekimą ir sanitarines sąlygas; todėl ragina vykdyti integruotas kampanijas, kurios, pvz., apimtų tinklelių lovoms platinimą ir skiepijimo kampanijas (ypač nuo tymų), siekiant sumažinti vaikų mirtingumą;

34.

ragina ES ir AKR šalis tobulinti švietimo politikos sritis ir sutelkti dėmesį ne tik į priimtų į mokymo įstaigas asmenų skaičių, bet ir į švietimo kokybę bei išsilavinimą įgyjančiųjų skaičių, mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, ypač tarp mergaičių, gerinant mokyklos pastatų būklę, kad būtų sudarytos geresnės priėmimo galimybės, ir paspartinant būsimųjų mokytojų mokymus, taip pat teikiant įtraukiojo švietimo paslaugas vaikams, turintiems negalią, nes šiuo metu tik 10 proc. šių vaikų turi galimybę lankyti mokyklą mažas pajamas gaunančiose šalyse;

35.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį švietimas turėtų atlikti AKR šalių nacionalinės politikos srityse, sujungiant veiksmingą politiką ir tvarias nacionalines investicijas švietimo srityje; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina švietimo srityje remtis visa apimančiu požiūriu, kai švietimas vertinamas kaip sudėtinė sistema, apimanti įvairius dalyvius, struktūras ir santykius, sutelkiant dėmesį į:

36.

palankiai vertina JT įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ir socialinės apsaugos, kurie apibrėžti išvadų dokumente;

37.

pabrėžia, kad ES ir AKR valstybės narės turėtų stiprinti savo įsipareigojimus lyčių lygybės, kovos su smurtu dėl lyties ir moterų teisių stiprinimo srityse kaip svarbiausius prioritetus siekiant TVT;

38.

primena, kad išsivysčiusių ir besivystančių šalių savitarpio atsakomybė iki 2015 m. pasiekti TVT priklauso nuo atskaitomybės, valdymo ir skaidrumo sistemų stiprinimo;

39.

pabrėžia, kad siekiant TVT reikia laikytis holistinio požiūrio, nes visi TVT yra tarpusavyje susiję ir sustiprina vienas kitą;

40.

primygtinai reikalauja, kad pagarba žmogaus teisėms, jų skatinimas ir apsauga būtų neatsiejamas veiksmingo darbo aspektas siekiant TVT;

41.

ragina vietos lygmeniu įgyvendinti „vystymosi paktus“, kurie apima visuomeninius vietos valdžios įsipareigojimus įgyvendinti vietos bendruomenės apibrėžtus vystymosi tikslus ir užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos būtų atsakingos už gaunamų lėšų panaudojimą;

42.

pabrėžia, kad išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga yra labai svarbi skatinant ekonomikos vystymąsi, konkurencingumą ir augimą;

43.

ragina ES ir AKR šalis mokesčių institucijų darbuotojams rengti mokymo programas teisės ir mokesčių srityse; pabrėžia, kad ypatingų pastangų prireiks tose šalyse, kurios dar nėra gavusios ilgalaikės pagalbos mokesčių klausimais;

44.

pabrėžia, kad siekiai panaikinti vaikų išnaudojimą ir vaikų darbą turi tapti prioritetu ES ir AKR šalyse; todėl ragina ES ir AKR šalis sutelkti savo pastangas siekiant panaikinti vaikų darbą;

45.

ragina ES ir AKR šalis kuo veiksmingiau panaudoti europinį finansavimą siekiant TVT, kruopščiai atrenkant pagrindinius sektorius šalies strateginiuose dokumentuose ir nacionalinėse orientacinėse programose, taip pat sudarant geresnes galimybes naudotis Ekonominės partnerytės susitarimo (EPS) priemonėmis; šiuo atžvilgiu ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad jos pasiūlymas skirti 1 mlrd. EUR iš Europos plėtros fondo (EPF) būtų naudingas labiausiai atsilikusioms šalims pagal 2010 m. vidurio laikotarpio AKR programų apžvalgą; ragina ES įtraukti neįgalumo klausimą į visas tarptautinio bendradarbiavimo sritis, remiantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 32 straipsniu;

46.

ragina ES ir AKR šalis įgyvendinti sąžiningą, nešališką ir reguliuojamą prekybos politiką; atsižvelgdama į tai, pabrėžia žmogaus teisių aspekto svarbą visuose prekybos susitarimuose;

47.

ragina ES ir AKR šalis padidinti investicijas į žemės ūkį ir aprūpinimo maistu saugumą, sutelkiant dėmesį į tokio lygio aprūpinimą, kuris visiems garantuotų laisvę nuo bado, ypač atsižvelgiant į neatidėliotinus alkio patenkinimo poreikius, pagerintą infrastruktūrą kaimo regionuose, mažuosius ūkius ir socialinės apsaugos programas, kad būtų užtikrintas ilgalaikis aprūpinimas maistu;

48.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vyriausybės remiami užsienio investuotojai šiuo metu įgyja dirbamos žemės (ypač Afrikoje), o tinkamai nereguliuojant šio proceso gali kilti grėsmė apsirūpinti maistu vietos lygmeniu ir atsirasti rimtų didelio masto padarinių besivystančiose šalyse; ragina AKR, JT ir ES rimtai spręsti dirbamosios žemės įsigijimo daromą neigiamą poveikį;

49.

ragina ES ir AKR šalis užtikrinti, kad BŽŪP reformos, EPS sudarymas ir Europos plėtros fondo laikotarpio vidurio peržiūra būtų atliekamos nuosekliai ir suderintai;

50.

ragina ES ir AKR šalis remti žemės nuosavybę kaip skurdo mažinimo ir apsirūpinimo maistu užtikrinimo priemonę stiprinant nuosavybės teises ir pagerinant ūkininkų, mažųjų įmonių ir vietos bendruomenių galimybes gauti kreditą; pabrėžia naujų investicijų svarbą didinant smulkių ūkininkų galimybes, diegiant efektyvesnes vandens valdymo technologijas ir atkuriant dirvožemio maistingąsias medžiagas;

51.

ragina ES ir AKR šalis pripažinti teisę į maistą;

52.

ragina ES ir AKR šalis skatinti vietos gamybą ir vietos vartojimą;

53.

ragina ES ir AKR šalis didinti savarankiško darbo ir smulkaus verslo galimybes, todėl skatinti ir pagerinti galimybes gauti mikrokreditų;

54.

atkreipia dėmesį, kad pramoninis vystymasis turi milžinišką pokyčių potencialą nacionalinėms ekonomikoms, ir panašu, kad gali teikti daugiau ilgalaikio produktyvumo augimo galimybių nei žemės ūkio produkcijos eksportas ir gamtinių išteklių gavyba, kurie gali suduoti smūgį ekonomikai; todėl ragina AKR šalis spręsti šį klausimą plėtojant ir įgyvendinant industrializacijos politiką, ypatingą dėmesį skiriant gamybos specializacijai ir prekybos pajėgumų didinimui;

55.

primygtinai ragina vyriausybes ir paramą teikiančias šalis didinti investicijas ir gerinti paramą AKR įmonių tiekimo pajėgumų stiprinimui, kokybei, konkurencingumui ir importuotojo reikalaujamam produktų standarto atitikimui siekiant pagerinti AKR šalių prekybos rodiklius; mano, kad taip pat reikia stiprinti našumą, technologijų plėtros paslaugas, mokymus, eksporto konsorciumų kūrimą ir grupių vystymą;

56.

dar kartą pabrėžia pagalbos veiksmingumo principų svarbą, kaip apibrėžta Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų darbotvarkėje;

57.

ragina AKR parlamentus nuodugniai įvertinti parlamentiniu lygmeniu pasiektą pažangą dėl tarptautinės prekybos ir parlamentinį įsitraukimą remiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą; skatina visus parlamentus, nagrinėjant biudžetų projektus ir sąskaitas, įvertinti jų poveikį TVT įgyvendinimui;

58.

ragina tarptautinę bendruomenę skatinti ir remti demokratiją, taiką, teisinės valstybės principus ir nekorumpuotą administravimą besivystančiose šalyse;

59.

ragina ES ir AKR valstybes šalinti pagrindines nelygybės priežastis, sprendžiant diskriminacijos, socialinių normų ir praktikos klausimus, suteikiant galimybių bendruomenėms įgyti žinių ir ugdyti gebėjimus, stiprinant atskaitomybės sistemas ir remiant pilietinės visuomenės organizacijas;

60.

ragina ES ir AKR šalis ypatingą dėmesį skirti mažumų teisėms, gerbti žmogaus teises ir skatinti nediskriminavimą;

61.

ragina ES valstybes nares laikytis 2010 m. balandžio mėn. Europos Komisijos parengto dvylikos punktų ES veiksmų plano (22) ir ragina Europos Komisiją rengti metinius pranešimus apie padarytą pažangą siekiant TVT iki 2015 m.;

62.

palankiai vertina JT įsipareigojimą 2013 m. organizuoti specialų renginį, skirtą įdėtoms pastangoms siekiant TVT apžvelgti;

63.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (ES ir AKR) Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei ir Afrikos Sąjungai.

A.

kadangi 1996 m. Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apsirūpinimo maistu saugumą apibrėžė kaip „visų žmonių galimybę bet kuriuo metu gauti pakankamą kiekį saugaus ir maistingo maisto tenkinant aktyvaus ir sveiko gyvenimo poreikius“,

B.

atsižvelgdama į Europos Komisijos žaliąją knygą „Integracinį augimą ir tvarųjį vystymąsi remianti ES vystymosi politika. ES vystymosi politikos poveikio didinimas“ (COM(2010)629, kuri buvo paskelbta 2010 m. lapkričio 10 d. ir kurioje numatyta, kaip „pasiekti ilgalaikius rezultatus žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu saugumo srityse“,

C.

kadangi daugelyje besivystančių šalių 80–90 proc. gyventojų žemės ūkis yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis; kadangi šių žmonių pajamų padidėjimas pagyvintų kaimo vietovių ekonomiką, sukurtų daugiau darbo vietų neturtingiems žmonėms ir padidintų vietos prekių ir paslaugų poreikį,

D.

kadangi, nepaisant pasaulinio masto pastangų mažinti badą, nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičius pasaulyje 2010 m. vis dar viršija vieną milijardą,

E.

kadangi 2008 m. išaugusios maisto kainos, naftos kainų bumas ir finansų krizė kartu su klimato kaita padarė triuškinamą poveikį AKR šalių ekonomikoms ir įsivyravo sisteminė krizė,

F.

kadangi spekuliacijos maistu ir į eksportą orientuotų žemės ūkio įmonių žemės įsigijimas gali sukelti maisto trūkumą, taigi ir kainų padidėjimą, taip užkertant kelią milijonams žmonių gauti pakankamai maisto produktų,

G.

kadangi, nepaisant įrodytos žemės ūkio svarbos AKR šalims, ES ir AKR vystomojo bendradarbiavimo programose nepakankamai dėmesio skiriama žemės ūkio sektoriui,

H.

kadangi netvari ūkininkavimo praktika, įskaitant nekontroliuojamą miškų naikinimą ar per didelę priklausomybę nuo pesticidų naudojimo, tiesiogiai prisideda prie geros kokybės dirbamoje žemėje užauginamų sveikų maisto produktų trūkumo,

I.

kadangi AKR šalys priklauso nuo prekių eksporto, kuris sudaro daugiau kaip 50 proc. jų įplaukų užsienio valiuta, o mažos besivystančios salų valstybės (MBSV) importuoja beveik 80 proc. reikalingų maisto produktų, nes negali pakankamai apsirūpinti reikalingu maistu,

J.

kadangi subsidijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams gali lemti besivystančių šalių rinkų dempingą, sukeldamos rimtų padarinių smulkiems vietos gamintojams,

K.

kadangi klimato kaitos poveikis, augalų dengiamo ploto mažėjimas ir padažnėjusios stichinės nelaimės per ateinančius metus gali gerokai padidinti aprūpinimo maistu neužtikrintumą ir turės dramatišką poveikį žemės ūkio sektoriuje dirbančių žmonių pragyvenimui,

L.

kadangi daugelis Afrikos šalių nuomoja dirbamą žemę užsienio investuotojams, o gerai neprižiūrint šios žemės kyla pavojus vietiniam apsirūpinimo maistu saugumui ir kilti rimtų ir ilgalaikių padarinių,

M.

kadangi klimato kaitos padariniai ir miškų naikinimas daro neigiamą įtaką ūkininkavimui, dažniausiai lemia sumažėjusį pasėlių plotą dėl nuolatinio vandens trūkumo, sausrų ar, priešingai, potvynių ir nuošliaužų, kurie turi didelį neigiamą poveikį žemės ūkio veiklai ES ir AKR šalyse,

N.

kadangi žemės ūkio produkcijos augimas, ypač šeimos ūkiuose, gali sumažinti apsirūpinimo maistu neužtikrintumą ir prisidėti prie maisto kainų mažinimo ir gamintojų pajamų padidėjimo,

O.

kadangi geriamasis vanduo yra svarbus veiksnys užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, o AKR šalyse dažnai susiduriama su sunkumais gauti geriamojo vandens,

P.

kadangi laukinių gyvūnų mėsa netvariai praturtina dideliu baltymų kiekiu neturtingiausių pasaulio žmonių mitybą, žmonių, kurie gyvena natūraliose teritorijose, kurios atrodo struktūriškai nepaliestos, bet potencialiai nepajėgios išlaikyti savo biologinę įvairovę, todėl tai yra tik trumpalaikis sprendimas, keliantis tolesnę grėsmę maisto grandinei,

Q.

kadangi 70 proc. iš 1,3 milijardo dideliame skurde gyvenančių žmonių yra moterys, o visame pasaulyje moterims nesuteikiamos tinkamos galimybės pagerinti ekonomines ir socialines sąlygas, pvz., nuosavybės ar paveldėjimo teises, galimybę įgyti išsilavinimą ar dirbti,

R.

kadangi tiesioginių užsienio investicijų srautas į besivystančias šalis sumažėjo dėl pasaulinio nuosmukio ir tiesiogiai kliudo galimybei gauti paskolą ar kredito garantijas, įskaitant mikrokreditą, ir taip prisideda prie jau esančių ribotų galimybių įsigyti ir naudoti dirbamą žemę, kuri yra labai svarbi vietos žemės ūkio vystymuisi ir ilgalaikiam aprūpinimo maistu saugumo užtikrinimui,

S.

kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos apskaičiavimais, nuo 1985 m. nuo ŽIV/AIDS mirė 7 milijonai žemės ūkio darbuotojų ir teigiama, kad bus pasiektas pandeminis dar 16 milijonų aukų lygis per ateinančius du dešimtmečius 25 labiausiai paveiktose Afrikos šalyse; kadangi ŽIV/AIDS ir kitos pandemijos dažniausiai paliečia produktyvią darbo jėgą,

T.

kadangi politiniai neramumai ir taikos ir saugumo stoka suvaržo daugelio šalių gebėjimą tiekti maistą, taip pat daro ilgalaikį neigiamą poveikį žmonių pragyvenimo lygiui,

U.

kadangi dėl padidėjusios galimybės naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis stiprėja ūkininkų gebėjimai ir jie geriau informuojami apie žemės ūkio praktiką, kainas ir turi prieigą prie gamybos veiksnių,

1.

pabrėžia teisės į maistą svarbą, nes ši teisė turėtų būti suvokiama kaip neatimama ir visuotinė teisė; pabrėžia kiekvienos šalies ar regiono teisę kurti tokį žemės ūkį, kuris patenkintų gyventojų maisto poreikius; patvirtina, kad galimybė gauti pakankamą ir visavertį maistą yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri turi būti garantuota bendrais vyriausybių, tarptautinių institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų veiksmais; pabrėžia, kad tokios teisės suvaržymas ar nesuteikimas turi būti suvokiamas kaip visuotinės žmogaus teisės pažeidimas;

2.

primena ES ir AKR šalims, kad jos įsipareigojo iki 2015 m. perpus sumažinti nuo bado kenčiančių žmonių skaičių; ragina ES ir AKR šalis remiantis TVT gairėmis imtis atitinkamų priemonių siekiant įvykdyti šį įsipareigojimą;

3.

ragina Europos Sąjungą, glaudžiai konsultuojantis su AKR šalimis ir atsižvelgiant į PPO reikalavimus, daugiau dėmesio skirti Europos žemės ūkio produktų eksporto subsidijavimo poveikio AKR šalims klausimui; pabrėžia Dohos derybų raundo sėkmingų vystymuisi palankių rezultatų svarbą; taip pat pabrėžia, kad išsivysčiusios pasaulio šalys turėtų stiprinti savo įsipareigojimus keisti ūkių subsidijavimą per pasaulinius prekybos susitarimus; šiuo atžvilgiu primena, kad bet kokiame susitarime reikėtų atsižvelgti į klimatinius regionus ir atitinkamai į skirtingas žemės ūkio produkcijos formas; pabrėžia, kad Dohos derybų raundo rezultatai turėtų paskatinti besivystančias šalis investuoti į žemės ūkio produktų ir maisto gamybą;

4.

ragina AKR šalis šeimos ūkiams skirti didelę sektoriaus investicijų dalį siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą;

5.

mano, kad labai svarbu suteikti naują postūmį AKR ir ES partnerystei, derantis dėl sąžiningo ir suderinto partnerystės susitarimo, kuris būtų nukreiptas į vystymąsi;

6.

laikosi požiūrio, kad siekiant užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą bei tvarumą ir kovoti su skurdu, tarptautinėse prekybos taisyklėse ir susitarimuose reikėtų atsižvelgti į visas ekonomines ir socialines teises, įskaitant teisę į maistą;

7.

apgailestauja, kad 2008 m., praėjus penkeriems metams po Maputu deklaracijos priėmimo, kurioje buvo nustatytas bendras tikslas skirti 10 proc. Afrikos Sąjungos (AS) valstybių narių nacionalinių biudžetų lėšų žemės ūkiui, 50 proc. Afrikos šalių žemės ūkiui skyrė mažiau nei 5 proc. savo nacionalinių biudžetų lėšų;

8.

pabrėžia, kad diskusijose dėl 10-ojo Europos plėtros fondo (EPF) įgyvendinimo daugiau dėmesio reikėtų skirti gyventojų poreikiams žemės ūkio produkcijos srityje siekiant užtikrinti jų aprūpinimo maistu saugumą, taip pat žemės ūkio produkcijos tobulinimui ir įvairinimui bei didesnės pridėtinės vertės kūrimui siekiant padėti AKR šalims atsisakyti monokultūrų eksportavimo modelio;

9.

ragina, įgyvendinant 10-ąjį EPF, įtraukti specialią aprūpinimo maistu saugumo vystymo programą, skirtą kiekvienai iš AKR šalių, o šioje programoje nustatyti aiškius ir plačių užmojų tikslus bei konkrečias priemones, kurios būtų taikomos pagal griežtą tvarkaraštį, konsultuojantis su ūkininkais ir pilietine visuomene;

10.

ragina ES ir AKR šalis į vystymosi politiką įtraukti trumpalaikius poreikius ir apribojimus, kurių patiria kaimo vietovėse gyvenantys vyrai ir moterys, siekiant užtikrinti su apsirūpinimo maistu susijusių programų sėkmę;

11.

pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumo klausimas turėtų būti įtrauktas į besivystančių šalių politikos sritis, siekiant pagerinti maisto prieinamumą, galimybes gauti maisto ir maisto suvartojimą, rengiant tokias maisto srities strategijas, kuriomis būtų siekiama įveikti skurdą;

12.

ragina tarptautinę bendruomenę padėti Pasaulio maisto programai (PMP) reaguoti į naujus iššūkius kovoje su badu, kylančius dėl maisto ir naftos kainų augimo, orų anomalijų ir mažėjančių pasaulinių maisto atsargų;

13.

ragina Komisiją, ES valstybes nares ir AKR šalis glaudžiai bendradarbiauti siekiant kovoti su finansinėmis spekuliacijomis javų ir maisto srityse;

14.

ragina pripažinti mokslinių tyrimų, žemės ūkio populiarinimo paslaugų ir ūkininkų ryšių svarbą siekiant tikslų, iškeltų apsirūpinimo maistu saugumo srityje;

15.

atkreipia dėmesį, kad reikia taikyti geresnius žemės ūkio produktų gamybos metodus, įskaitant mažai kainuojančias technologijas, atlikti mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje ir didinti našumo ir veiksmingumo rodiklį AKR šalyse siekiant sustiprinti tvarumą ir sušvelninti neigiamą apsirūpinimo maistu neužtikrintumo poveikį;

16.

ragina AKR ir ES šalis atidžiai stebėti didelių žemės plotų įsigijimą, kuris galėtų nulemti ūkininkų išstūmimą iš rinkos, užkertant kelią vietos javų auginimui savo ir vietos gyventojų mitybos poreikiams patenkinti;

17.

pabrėžia didžiulę ES ir AKR bendradarbiavimo svarbą, plečiant ūkininkų žinias ir gerinant jų įgūdžius; todėl ragina, kad mokymo programos būtų organizuojamos, siekiant padidinti ūkininkų galimybes naudotis tvaraus ūkininkavimo metodais;

18.

pabrėžia geros kokybės sėjos užtikrinimo visiems augintojams svarbą;

19.

ragina AKR šalis rodyti iniciatyvą įgyvendinant plataus užmojo programas žemės ūkio politikos srityje, kaip antai Malio ryžių iniciatyva;

20.

ragina AKR šalis vystymosi planuose bei regionų ir šalies strateginiuose dokumentuose daugiau dėmesio skirti žemės ūkio sektoriui, visų pirma didinant viešąsias investicijas į kaimo vietovių infrastruktūrą;

21.

mano, kad vystymosi politikos darna, ypač vystymosi, žemės ūkio ir plėtros politikos sričių, turėtų tapti pagrindiniu ES vystomojo bendradarbiavimo principu siekiant geriau pasinaudoti Kotonu susitarimo 12 straipsniu;

22.

pabrėžia, kad ES ir AKR šalys turėtų parengti tinkamą ir lankstų mechanizmą ypač kritiškų padėčių atveju, kai įvyksta nelaimės žemės ūkio sektoriuje;

23.

palankiai vertina ES skirtą skubią pagalbą pagal maisto priemonę su 1 mlrd. EUR biudžetu, skirtu 2009–2011 m. laikotarpiui, daugiau kaip 50 pasaulio šalių, kurios labiausiai nukentėjo nuo maisto kainų augimo, siekiant padidinti vietos maisto gamybos pajėgumus bei tiekimą ir sustiprinti vietos ūkininkų bendruomenes;

24.

ragina AKR vyriausybes užtikrinti, kad kaimo vietovėse moterims būtų suteiktos visos ir lygios teisės į žemę ir kitus išteklius, įskaitant paveldėjimo teisę, ir kad būtų vykdomos administracinės reformos bei kitos reikalingos priemonės, suteikiant moterims tokias pačias galimybes kaip vyrams į kreditą, kapitalą, darbo teises, teisėtus asmens dokumentus, atitinkamas technologijas ir rinkų bei informacijos prieinamumą;

25.

pažymi, kad Europos Sąjunga kaip visuma, įskaitant valstybes nares, tebėra pagrindinė pagalbos teikėja, pasauliniu mastu teikianti 56 proc. visos skiriamos pagalbos, kurios vertė 2009 m. siekė 49 mlrd. EUR, nes ES vyriausybės bendrai įsipareigojo Oficialiai paramai vystymuisi skirti 0,56 ir 0,7 proc. savo bendrojo vidaus produkto atitinkamai iki 2010 ir 2015 m.;

26.

ragina ES valstybes nares ir Europos Komisiją vykdyti savo įsipareigojimus, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių AKR šalių ir tik maisto produktus importuojančių šalių atžvilgiu, kad jos galėtų sušvelninti neigiamus geroko maisto kainų padidėjimo padarinius, kurie vis labiau didina šių šalių mokėjimų balanso problemas;

27.

mano, kad neturtingųjų šalių užsienio skola varžo šių šalių vystymosi galimybes ir mažina atsparumą bei galimybes veiksmingai kovoti su skurdu ir badu; todėl ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares toliau tęsti derybas dėl itin įsiskolinusių šalių skolų panaikinimo, nes ši problema tebėra neišspręsta;

28.

palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą skirti 1 mlrd. EUR TVT tikslams įgyvendinti, kaip Komisijos Pirmininkas pranešė Jungtinių Tautų aukšto lygio susitikime TVT klausimais, siekiant atlyginti gerų rezultatų pasiekusioms šalims ir paremti labiausiai atsiliekančias šalis, taip pat nustatyti tikslus ir skaidrius tinkamumo rodiklius, atsižvelgiant į mažiausiai išsivysčiusių šalių, mažų besivystančių salų valstybių (MBSV) ir tik maistą importuojančių AKR šalių išskirtines savybes ir poreikius, ir užtikrinti, kad šių išteklių prieinamumas būtų pagrįstas minėtais poreikiais; ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę skirti dalį iš TVT numatyto 1 mlrd. EUR privačių įmonių papildomoms lėšoms kaupti, kurios būtų panaudotos projektams, didinantiems maisto gamybą vietos ir regioninei rinkoms, įgyvendinti, taip pat biotechnologijų vystymui ir panaudojimui siekiant šių tikslų;

29.

mano, kad reikia nuodugniai išanalizuoti naujos kartos agrodegalų komercinį poveikį; todėl ragina Europos Komisiją skubiai patvirtinti ir įdiegti aiškius tvarumo rodiklius ir apsvarstyti galimai žalingą agrodegalams skirtų javų subsidijavimo poveikį;

30.

remia, atsižvelgiant į AKR ir ES regioninį bendradarbiavimą, šeimos ūkiams skirtų atitinkamų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių įdiegimą;

31.

skatina geriau derinti pastangas, visų pirma nacionaliniu lygmeniu, taip pat tarptautinės besivystančios bendruomenės lygmeniu įgyvendinant žemės ūkio programas ir iš dalies sutampančias AKR šalyse sukurtas programas, kurioms reikalingi dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai;

32.

pabrėžia visų iš Europos pagalbos finansuojamų žemės ūkio programų finansinės atskaitomybės poreikį ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu, siekiant užtikrinti skaidresnį skirtų lėšų valdymą;

33.

primygtinai ragina AKR vyriausybes pritaikyti tvaresnį gamtos turtų, pvz., žvėrienos, valdymą ir ragina atlikti tolesnius mokslinius tyrimus dėl tvarios baltymų gamybos AKR šalyse, siekiant sumažinti priklausomybę nuo greitai mažėjančių baltymų iš laukinių gyvūnų šaltinių;

34.

ragina ES ir AKR šalis dabartinėse ir būsimose derybose klimato kaitos klausimais daug dėmesio skirti didesnėms galimybėms gauti tokių žemės ūkio priemonių kaip trąšos, sėklos ir kiti įrankiai, siekiant padėti ūkininkams didinti gamybą, tvariai naudojantis vandens ištekliais, ir ypatingą dėmesį skirti klimatui nekenksmingai žemės ūkio praktikai;

35.

paveda pirmininkams perduoti šia rezoliuciją AKR ir ES Ministrų Tarybai, Europos Komisijos Pirmininkui, Europos Parlamentui, nacionaliniams AKR ir ES valstybių narių parlamentams, Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojai / Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungos Komisijos Pirmininkui, Visos Afrikos Parlamentui ir JT Generaliniam Sekretoriui.

A.

atsižvelgdama į Sacharos (Sachelio) regiono dydį ir į jo nykią aplinką,

B.

kadangi jo reljefui būdingi kalnai ir olos, didžiulės išsikišusios kopos, smėlis ir išdžiūvusios upės,

C.

kadangi Malis, Alžyras, Mauritanija, Nigerija, Libija ir Čadas yra pagrindinės valstybės, turinčios sieną su Sacharos (Sachelio) ruožu,

D.

kadangi ši milžiniška keturių milijonų kvadratinių kilometrų teritorija yra retai apgyvendinta, o jos ribos nėra tiksliai apibrėžtos, reikia veiksmingai koordinuoti informacijos teikimą ir veiksmus bei sudėtingas paieškos, apsaugos ir prevencijos priemones,

E.

kadangi visos tarptautinės, vietos ir nacionalinės suinteresuotosios šalys turi būti mobilizuotos, siekiant pradėti kovą su terorizmu ir sustiprinti regiono saugumą, įskaitant struktūrinio dialogo užmezgimą,

F.

kadangi Sachelio arka yra centrinė sritis tarp Afrikos į pietus nuo Sacharos ir Europos ir kadangi Sacharos (Sachelio) ruožo padėtis kelia esminę saugumo problemą ir Afrikai, ir Europai,

G.

kadangi Sacharos (Sachelio) ruožo pavertimas teritorija, kurioje klesti neteisėta ir pavojinga veikla bei neteisėta prekyba, kelia grėsmę viso pasaulio saugumui,

H.

atsižvelgdama į neišsivysčiusias sausas teritorijas ir jų poveikį jaunimui, kuris neturi jokio užsiėmimo,

I.

kadangi teroristai, verbuodami jiems reikiamus asmenis, savanaudiškai naudojasi vystymosi trūkumu, nesaugumo sąlygomis, socialinių garantijų nebuvimu ir daugelio jaunuolių menkomis įsidarbinimo galimybėmis regione, siūlydami jiems neteisėtą, bet pelningą uždarbį,

J.

atsižvelgdama į terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo padarinius regiono valstybėms ir atitinkamoms vietos žmonių grupėms šiose valstybėse,

K.

atsižvelgdama į didelį nesaugumo poveikį regiono ekonomikai, ypač kasybos ir turizmo sektoriuose, vystymuisi ir darbo vietų kūrimui,

L.

kadangi regionas pavirto narkotikų pervežimo ir platinimo zona narkotikų prekiautojams, ginklų prekiautojams, nelegalių migrantų į Europą gabentojams,

M.

atsižvelgdama į staiga išaugusį nesaugumą regione, kurį sukėlė islamiškojo Magrebo „Al-Qaeda“ (AQMI) organizacijos atšaka, vykdydama įkaitų grobimus ir paėmimus, kurie naudojami kaip derybų įrankiai,

N.

atsižvelgdama į daugybės kaimyninių šalių oro erdvės pažeidimą, prekiautojams gabenant oru neteisėtus produktus, įskaitant kokainą,

O.

atsižvelgdama į milžiniškus išteklius ir galimybes, kurių turi teroristai ir narkotikų prekeiviai, palyginti su valstybėmis, kurioms kyla grėsmė,

P.

kadangi daugelis valstybių išreiškė norą padėti valstybėms, besiribojančioms su Sacharos dykuma, teikiant paramą šiai padėčiai spręsti,

Q.

kadangi saugumo stoka kelia sunkumų įgyvendinant vystomuosius projektus ir humanitarinėms nevyriausybinėms organizacijoms atliekant savo darbą,

R.

atsižvelgdama į pakantumo tradicijas, solidarumą ir pagarbą žmogui, kuris išpažįsta Islamo religiją, kuri praktikuojama regione,

S.

atsižvelgdama į barbarišką nekaltų gyventojų naikinimą,

T.

kadangi grobimai dėl išpirkos dažniau susiję su organizuotu nusikalstamumu negu su ideologinėmis ar religinėmis kovomis,

U.

kadangi karinės pajėgos gali veiksmingai veikti tik tada, jeigu Sacharos (Sachelio) regione plėtojama tvaraus vystymosi politika,

V.

kadangi pirmiau minėtos tarptautinės priemonės sukuria pagrindą geresniam visuotiniam bendradarbiavimui, kuris atsispindi ir pokyčiuose, susijusiuose su Europos Sąjungos santykiais su trečiosiomis šalimis,

W.

kadangi Tarptautinis terorizmo tyrimų centras patvirtino dramatišką terorizmo išpuolių skaičiaus padidėjimą Šiaurės ir Vakarų Afrikoje, kai išpuolių skaičius padidėjo daugiau kaip 500 proc. nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. (32), žuvo daugiau kaip 1 500 žmonių, o 6 000 buvo sužaloti;

X.

kadangi šiame regione itin sustiprėjo ryšys tarp Lotynų Amerikos ir Vakarų bei Vidurio Afrikos valstybių narkotikų prekiautojų, dėl kurio šiuo metu formuojasi pagrindinis narkotikų gabenimo kelias į Europą, kuriuo pervežama daugiau kaip 25 proc. visame pasaulyje suvartojamo kokaino; šios tendencijos rodo, kad Europos Sąjunga turi imtis griežtesnių priemonių, kovodama su šia padėtimi,

Y.

kadangi Sachelyje stiprėja ryšiai tarp pakankamais ištekliais aprūpintų ir gerai organizuotų Lotynų Amerikos narkotikų kartelių ir teroristų organizacijų, kurios į savo veiklą siekia įtraukti vietos gyventojus,

Z.

kadangi 2003 m. Europos saugumo strategijoje pabrėžiama, kad „terorizmas kelia vis didesnę strateginę grėsmę visai Europai“, o Sacharos (Sachelio) regionas – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų kovoje su terorizmu,

AA.

kadangi labai svarbu nutraukti finansavimą, skirtą neteisėtai prekybai ir grobimams, ir imtis visų galimų priemonių, siekiant išvengti pinigų plovimo,

1.

gerbia terorizmo aukų atminimą; griežtai smerkia bet kokią terorizmo formą ir jo apraiškas ir ragina besąlygiškai išlaisvinti visus įkaitus;

2.

labai apgailestauja dėl pablogėjusios saugumo padėties Sacharos (Sachelio) regione, dėl kurios žuvo daug žmonių ir kyla grėsmė pakenkti pažangai, pasiektai per paskutinius penkerius metus, kovojant su terorizmu regione;

3.

ragina Jungtines Tautas greičiau kurti labiau suderintą atsaką į Sachelyje susiklosčiusią padėtį, kaip teigiama JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškime, kuris paskelbtas 2009 m. liepos 10 d. (S/PRST/2009/20), atsižvelgiant į kovą su tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmo grėsme, ypač Sacharos (Sachelio) ruože, įskaitant visuotinės kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimą šiame regione;

4.

pabrėžia pagalbos, paramos ir psichologinės reabilitacijos teikimo terorizmo aukoms ir jų šeimoms svarbą;

5.

palaiko tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą kovoje su terorizmu, palankiai vertina kai kurių šalių atliekamą koordinavimą, skatina visas regiono valstybes toliau vienyti jėgas siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir tikisi, kad regioninis varžymasis netrukdys keistis informacija;

6.

ragina Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių, ES Tarybos Pirmininką ir Afrikos Sąjungos komisijos Pirmininką palengvinti pasirengimą Alžyro, Malio, Nigerijos, Mauritanijos, Libijos ir Čado valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui, sukuriant bendrą strategiją kovai su AQMI ir užtikrinant bendrą viso Sacharos (Sachelio) ruožo kontrolę;

7.

ragina Sacharos (Sachelio) regiono valstybes suvienyti susisiekimo ir žvalgybos išteklius, kad būtų galima realiu laiku sužinoti apie Salafistų grupių padėtį;

8.

ragina tarptautinę bendruomenę paremti Sacharos (Sachelio) regiono valstybes, užtikrinant veiksmingus oro erdvės ir žemės stebėjimo pajėgumus ir teikiant šioms valstybėms reikiamą karinę įrangą bei techninę pagalbą kovoje su terorizmu;

9.

primygtinai siūlo Sacharos (Sachelio) regiono šalims imtis visų reikiamų priemonių, siekiant nustatyti AQMI bendrininkus ir juos suimti;

10.

pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė, ir visų pirma Europos Sąjungos ir AKR narės, ypač Sachelio ir Sacharos valstybių bendrijos (angl. CEN-SAD) narės, turi įtvirtinti veiksmingą požiūrį kovojant su smurtu Sacharos (Sachelio) regione;

11.

primygtinai siūlo su šia padėtimi susijusių valstybių vadovams įkurti nuolatinį forumą konsultacijoms taikos ir saugumo regione klausimais, kuris taptų stabilumo ir vystymosi ramsčiu; toliau pataria kurti aiškius ryšius tarp saugumo ir vystymosi, siekiant kuo labiau padidinti įgyvendinamų programų veiksmingumą;

12.

ragina kaimyninių valstybių valdžios institucijas vykdyti informuotumo didinimo kampanijas tarp vietos gyventojų, siekiant įtraukti juos į šios problemos sprendimo procesą;

13.

ragina ES ir jos valstybes nares sutelkti visus galimus išteklius, siekiant skatinti saugumą ir vystymąsi Sacharos (Sachelio) regione, bendradarbiaujant su regiono valstybėmis, Jungtinėmis Tautomis ir kitais tarptautiniais partneriais;

14.

remia Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (angl. ECOWAS) iniciatyvas ir jos tarptautinius partnerius, siekiant užkirsti kelią prekybai narkotikais ir žmonėmis ir kovoti su ja, taip pat su organizuotu nusikalstamumu regione, parengiant regioninį veiksmų planą ir visų pirma įsteigiant specialiųjų patarėjų, kurie patartų ECOWAS komisijos pirmininkui prekybos narkotikais ir žmonėmis bei nusikalstamumo klausimais, tarnybą;

15.

pabrėžia, kad reikia imtis veiksmingų priemonių, siekiant nutraukti finansavimą teroristams ir jų bendrininkams, ir ragina regiono valstybes imtis priemonių, kurias palaiko Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC); ragina iš esmės reformuoti baudžiamosios teisenos sistemas bei antikorupcinius įstatymus, gerinti prekybos lengvaisiais ginklais kontrolę ir įšaldyti įtariamų asmenų banko sąskaitas;

16.

palankiai vertina tarptautinį spaudimą valstybėms, teikiančioms materialinę ir finansinę paramą teroristų grupuotėms, ir pati įsipareigoja naudoti politinį spaudimą, siekiant sustabdyti vis labiau didėjantį tam tikrų teroristinių grupuočių finansavimą;

17.

griežtai smerkia bendroves ir organizacijas, kurios, nors formaliai ir nepažeidžia teisės aktų, tačiau yra plačiai žinomos kaip teikiančios paramą teroristų grupuotėms;

18.

skatina remti Afrikos terorizmo studijų ir mokslinių tyrimų centrą (angl. ACSRT), kuris įgaliotas palengvinti Afrikos Sąjungos iniciatyvų dėl kovos su terorizmu įgyvendinimą, kuriant slaptą duomenų bazę, į kurią bus įtraukiami įtariamų teroristų vardai ir apibrėžiamos teroristinės veiklos tendencijos;

19.

palankiai vertina tai, kad lėšos, gaunamos pagal ES „stabilumo priemonę“, pradėtos naudoti Sacharos (Sachelio) regione;

20.

remia gebėjimų didinimą per tokias daugiašales sistemas kaip Jungtinės Tautos;

21.

ragina imtis visų įmanomų priemonių kovai su terorizmu, laikantis tarptautinių konvencijų ir protokolų dėl žmogaus teisių;

22.

primygtinai reikalauja derinti kovą su teroristinėmis grupuotėmis ir vystymąsi regione;

23.

ragina Europos Sąjungą, atsižvelgiant į Regionines orientacines programas (ROP) ir Nacionalines orientacines programas (NOP), imtis veiksmų, sudarant regiono gyventojams geresnes galimybes gauti vandens, naudotis visuomenės švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat gerinant infrastruktūrą, kad būtų atvertos galimybės vystyti verslą ir prekybą regione;

24.

atkreipia dėmesį, kad nevyriausybinių organizacijų veikla labai prisideda prie vystymosi, demokratijos ir žmonių teisių skatinimo ir kad būtų naudinga šias organizacijas konsultuoti, siekiant gauti vertingą informaciją, susijusią su esama padėtimi šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad represinės priemonės kovoje su terorizmu neturėtų sudaryti kliūčių veikti nevyriausybinėms organizacijoms skatinant vystymąsi, demokratiją ir žmogaus teises;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad Sachelio regionui didžiausią įtaką daro klimato kaita ir biologinės įvairovės sumažėjimas, kurie turi didžiulį poveikį žemdirbystei, ūkininkams ir vietos žmonių gyvenimui, ir kad tai didina skurdą ir nelygybę;

26.

primygtinai ragina Europos Komisiją remti visas priemones, stengiantis pakeisti šio regiono laipsnišką virtimą dykuma, įskaitant mokslinių tyrimų atlikimą ir vietos žinių taikymą;

27.

paveda pirmininkams perduoti šia rezoliuciją AKR ir ES Ministrų Tarybai, ES Tarybos Pirmininkui, Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojai / Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Sacharos (Sachelio) regiono valstybių vyriausybėms.

1.

apgailestauja dėl kai kuriose šalies dalyse kilusių smurto protrūkių, laukiant laikinų rezultatų paskelbimo, kurie lėmė kelių asmenų mirtį,

2.

apgailestauja, kad sutrukdžius Dramblio Kaulo Kranto nepriklausomos rinkimų komisijos veiklą prezidento rinkimų antrojo turo laikinieji rezultatai paskelbti vėliau, negu nurodyta rinkimų kodekse,

3.

primygtinai ragina visas suinteresuotąsias šalis rodyti didžiausią santūrumą Dramblio Kaulo Kranto konstitucinei tarybai paskelbus galutinius rinkimų rezultatus, o nepasitenkinimą reikšti tik naudojantis teisėtais kanalais,

4.

primena Konstitucinei tarybai, kad visi sprendimai turi būti objektyvūs ir priimti jaučiant didžiausią pareigą Dramblio Kaulo Kranto piliečiams ir atsakomybę už juos,

5.

smerkia Konstitucinės tarybos sprendimą Dramblio Kaulo Kranto nepriklausomos rinkimų komisijos paskelbtus laikinuosius rezultatus laikyti negaliojančiais, prieš tai nesilaikant rinkimų kodekse nustatytos procedūros,

6.

atsisako pripažinti Konstitucinės tarybos paskelbtus rinkimų rezultatus, laikydama juos priešingais Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valiai, išreikštai rinkimuose.