12.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/10

1.

Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010 m.: laikas apsispręsti“ (1) pateikiama sąvoka „jūrų greitkeliai“ — trumpųjų nuotolių jūrų laivyba grindžiamos aukštos kokybės transporto paslaugos. Jūrų greitkelių tinklą sudaro bent dvi valstybes nares siejantys įrenginiai, infrastruktūra ir paslaugos. Jūrų greitkelių projektu siekiama didelę dalį krovinių srauto perkelti iš sausumos kelių į jūrą. Sėkmingai įgyvendinus jūrų greitkelių projektą bus lengviau siekti dviejų svarbiausių Europos transporto politikos tikslų, t. y. mažinti eismo intensyvumą keliuose ir sušvelninti krovinių transporto poveikį aplinkai. Baltosios knygos laikotarpio vidurio peržiūroje (2) atkreipiamas dėmesys į vis didėjančią spūsčių keliuose problemą, kuri Bendrijai kainuoja apytikriai 1 % BVP, ir, pabrėžiama, kad dėl transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų gali būti nepasiekti Kioto protokolo tikslai. Be to, šioje peržiūroje dar kartą patvirtinama jūrų greitkelių svarba.

2.

Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos jūrų transportui (3) 10 skyriuje numatyta, kad tam tikromis sąlygomis skiriama parama veiklai, susijusiai su naujomis arba geresnės kokybės trumpųjų nuotolių jūrų laivybos paslaugomis, pradėti, kai didžiausia paramos trukmė — treji metai, didžiausias intensyvumas — 30 % veiklos ir 10 % investavimo išlaidų.

3.

Antroji „Marco Polo“ programa, nustatyta 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1692/2006, nustatančiu antrąją „Marco Polo“ programą dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti (Marco Polo II) ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1382/2003 (4), yra viena iš dviejų Bendrijos finansavimo priemonių, kuriomis tiesiogiai ir aiškiai remiamas jūrų greitkelių projektas — vienas iš penkių veiksmų, skirtų eismo intensyvumui mažinti arba daliai eismo srauto perkelti iš sausumos kelių. Pagal antrąją „Marco Polo“ programą teikiama parama, daugiausia susijusi su jūrų greitkelių paslaugomis. Tokia parama teikiama kasmet kviečiant sektoriaus dalyvius teikti paraiškas. Skiriama finansinė parama ribojama pagal „Marco Polo“ programą teikiamomis subsidijomis. Lėšos jūrų greitkelių projektams gali būti skiriamos ir įgyvendinant regioninę politiką.

4.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1692/2006 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir remiantis antrąja „Marco Polo“ programa, jūrų greitkelių veiksmai tam tikromis sąlygomis laikomi atitinkančiais reikalavimus Bendrijos finansinei paramai gauti, kai didžiausias tos paramos intensyvumas — 35 % bendrų transporto paslaugoms diegti ir teikti būtinų išlaidų, didžiausia veiksmo trukmė — 60 mėnesių, kaip nustatyta I priedo lentelės B skilties 1 punkto a ir 2 punkto a papunkčiuose.

5.

Reglamento (EB) Nr. 1692/2006 7 straipsnis: Bendrijos finansinė pagalba, teikiama veiksmams pagal programą, nedraudžia pagal tuos veiksmus gauti valstybės pagalbos nacionaliniu, regiono ar vietos lygiu, jei tokia pagalba atitinka Sutartyje valstybės pagalbai nustatytas sąlygas ir neviršija kiekvienam projekto tipui I priede nustatytų bendrų ribų.

6.

Todėl valstybių narių institucijos, remdamosi Reglamento (EB) Nr. 1692/2006 7 straipsniu, gali papildyti Bendrijos finansinę paramą skirdamos savų finansinių išteklių projektams, atrinktiems pagal minėtame reglamente išdėstytus kriterijus ir procedūras, neviršydamos tame reglamente nustatytų ribų. Reglamento (EB) Nr. 1692/2006 7 straipsnio tikslas — suteikti galimybę projektu susidomėjusioms įmonėms tikėtis iš anksto nustatyto dydžio valstybinio finansavimo, nepriklausomai nuo jo kilmės. Iš esmės gali atsitikti ir taip, kad Bendrijos finansinių išteklių, skiriamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1692/2006, nepakaks, kad visiems atrinktiems projektams būtų skirta didžiausia galima parama. Jei atitinkamais metais pateikiama daug reikalavimus atitinkančių projektų, kai kuriems iš jų gali būti skirtas ribotas Bendrijos finansavimas. Didelis atrinktų projektų skaičius reikštų antrosios „Marco Polo“ programos sėkmę, tačiau šiai sėkmei kiltų pavojus, jei dėl nepakankamo valstybinio finansavimo, būtino pradedant teikti atitinkamas paslaugas, dalyvaujančios įmonės atsiimtų savo paraiškas arba nebeteiktų jų ateityje. Be to, galimiems paraiškų teikėjams labai svarbu, kad būtų iš anksto nustatytas prieinamo valstybinio finansavimo dydis.

7.

Atsižvelgdama į tai Komisija pastebėjo, kad ir suinteresuotiesiems subjektams, ir valstybių narių institucijoms kyla abejonių dėl to, ar pastarosios gali skirti papildomą valstybės pagalbą antrosios „Marco Polo“ programos projektams, kurie pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos jūrų transportui 10 skyrių nepatenka į trumpųjų nuotolių jūrų laivybos sritį. Gairėse dėl valstybės pagalbos jūrų transportui nustatytos schemų reikalavimų atitikties sąlygos šiek tiek skiriasi nuo antrojoje „Marco Polo“ programoje nustatytų sąlygų. Gairėse numatytas didžiausias intensyvumas — 30 % veiklos išlaidų (pagal antrąją „Marco Polo“ programą — 35 % bendrų išlaidų), didžiausia trukmė — treji metai (pagal antrąją „Marco Polo“ programą — penkeri metai). Tokie skirtumai veikiausiai turėjo neigiamos įtakos paraiškų, susijusių su jūrų greitkelių veiksmais, galimų teikėjų apsisprendimui.

8.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija mano, kad pagal reglamentą atrinktiems projektams skiriamos valstybės pagalbos ir Bendrijos finansavimo didžiausias intensyvumas ir trukmė turėtų būti vienodi. Todėl tais atvejais, kai Bendrijos finansavimas netaikomas arba kai reikia padengti tą išlaidų dalį, kuriai Bendrijos finansavimas netaikomas, Komisija, remdamasi Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, patvirtins valstybės pagalbą, skirtą veiklai, susijusiai su antrosios „Marco Polo“ programos jūrų greitkelių projektais, pradėti (didžiausias intensyvumas — 35 % veiklos išlaidų, didžiausia trukmė — penkeri metai) (5). Ta pati tvarka bus taikoma pagal antrąją „Marco Polo“ programą atrinktiems projektams, kuriems galiausiai skiriamos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) (6) ir Sanglaudos fondo lėšos (7).

9.

Su veiklos išlaidomis susijusi parama veiklai pradėti negali viršyti pirmiau nurodytos trukmės ir intensyvumo, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio. Parama negali būti sumuojama su kompensacija už viešąsias paslaugas. Komisija taip pat primena, kad tos pačios reikalavimus atitinkančios išlaidos negali būti kompensuojamos pagal dvi Bendrijos finansavimo priemones.

10.

Valstybės narės privalės pranešti Komisijai apie valstybės pagalbą, kurią jos, remdamosi šiuo komunikatu, ketina skirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1692/2006 atrinktiems projektams.

11.

1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (8), 12a straipsnyje numatyta, kad jūrų greitkelių „tinklas skirtas jūros logistikos maršrutais vežamų krovinių srautams koncentruoti tokiu būdu, kad būtų pagerinti dabartinės susisiekimo jūra linijos arba sukuriamos naujos gyvybingos, reguliaraus ir dažno susisiekimo linijos valstybių narių prekių vežimui, kad būtų sumažintos spūstys keliuose ir (arba) pagerinta prieiga prie periferinių ar salų regionų ar atokių valstybių“. Transeuropinį jūrų greitkelių tinklą turi sudaryti mažiausiai dviejų jūros uostų, esančių skirtingose valstybėse narėse, įrenginiai ir infrastruktūra.

12.

Bendrijos gairės dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros apima Bendrijos paramą infrastruktūrai, įskaitant jūrų greitkelių infrastruktūrą, plėtoti. Tačiau Sprendimo Nr. 1692/96/EB 12a straipsnio 5 dalies antroje įtraukoje numatyta galimybė nepažeidžiant Sutarties 87 ir 88 straipsnių suteikti Bendrijos paramą projekto veiklai pradėti. Ši parama gali būti teikiama tuo atveju, jei ji reikalinga projekto „finansiniam gyvybingumui užtikrinti“. Beje, neatmetama galimybė, kad paraišką teikiantys uostų ir ūkio subjektų konsorciumai pradiniu jūrų greitkelių paslaugų teikimo laikotarpiu patirs nuostolių.

13.

Pagal Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros parama veiklai pradėti „skiriama tiktai kaip papildomos tinkamai pagrįstų kapitalo sąnaudų lėšos“ ir yra laikoma parama investicijoms. Tokia parama gali būti taikoma paslaugoms teikti naudojamų laivų nusidėvėjimui kompensuoti (9). Pagal Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros parama veiklai pradėti skiriama ne ilgiau kaip dvejus metus, didžiausias paramos intensyvumas — 30 %.

14.

Jei įgyvendinant programos „TEN-T“ projektus gauti pakankamą Bendrijos finansavimą nėra galimybės, finansinių išteklių gali skirti valstybės narės. Tačiau kalbant apie paramą laivybos paslaugų veiklai pradėti, Sprendimo Nr. 1692/96/EB 12a straipsnio 5 dalies antroje įtraukoje minimos su valstybės pagalba susijusios Sutarties nuostatos. Todėl, jei gauti pakankamą Bendrijos finansavimą nėra galimybės, valstybės narės gali skirti papildomą paramą, bet jos turi laikytis valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių. Kadangi, kalbant apie paramą trumpųjų nuotolių jūrų laivybai, valstybės pagalbos taisyklių taikymo tvarka nustatyta Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos jūrų transportui 10 skyriuje, šis skyrius taikomas papildomai valstybės pagalbai. Tačiau Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos jūrų transportui numatyta parama investicijoms, kurios didžiausias intensyvumas — 10 % trejų metų laikotarpiu. Jei jūrų greitkelių projektu atrinktam programos „TEN-T“ projektui neskiriama didžiausia Bendrijos parama investicijoms (t. y. 30 % per dvejus metus), jam skirta valstybės parama gali nepasiekti didžiausios galimos sumos, nes pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos jūrų transportui nacionalinė valstybės pagalba negali viršyti 10 % per trejus metus patirtų išlaidų. Be to, dėl dviejų aptariamųjų paramos schemų skirtingos trukmės (dveji metai pagal Sprendimą Nr. 1692/96/EB ir treji metai pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos jūrų transportui) gali kilti neaiškumų ir keblumų. Siekiant užtikrinti aiškumą ir numatyti galimybę įmonėms, dalyvaujančioms programos „TEN-T“ jūrų greitkelių projektuose, gauti iš anksto nustatyto dydžio valstybės paramą, didžiausias valstybių narių teikiamos papildomos valstybės pagalbos intensyvumas ir trukmė turėtų būti tokie patys kaip didžiausias Bendrijos finansavimo intensyvumas ir trukmė.

15.

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių, kai Bendrijos finansavimas netaikomas arba kai reikia padengti tą išlaidų dalį, kuriai Bendrijos finansavimas netaikomas, Komisija, remdamasi Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, leis teikti investicijoms skirtą valstybės pagalbą, kurios didžiausias intensyvumas — 30 %, didžiausia trukmė — dveji metai. Ji bus teikiama tiems projektams, kurie atitinka Sprendimo Nr. 1692/96/EB 12a straipsnį ir kurie yra atrinkti 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 680/2007, nustatančiame bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (10), nustatyta tvarka. Ta pati tvarka bus taikoma valstybėms narėms nusprendus finansuoti projektą Europos regioninio plėtros fondo arba Sanglaudos fondo lėšomis.

16.

Su investicijomis susijusi pagalba veiklai pradėti negali viršyti pirmiau nurodytos trukmės ir intensyvumo, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio. Parama negali būti sumuojama su kompensacija už viešąsias paslaugas. Komisija taip pat primena, kad tos pačios reikalavimus atitinkančios išlaidos negali būti kompensuojamos pagal dvi Bendrijos finansavimo priemones.

17.

Valstybės narės privalės pranešti Komisijai apie valstybės pagalbą, kurią jos, remdamosi šiuo komunikatu, ketina skirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 680/2007 atriktiems projektams.

18.

Šiame komunikate numatytas gaires Komisija ims taikyti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.