Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C2007/155/21

Byla C-211/07 2007 m. balandžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją

OL C 155, 2007 7 7, p. 11–12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

7.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/11


2007 m. balandžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją

(Byla C-211/07)

(2007/C 155/21)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama N. Yerrell

Atsakovė: Airija

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

Pripažinti, kad nepakeisdama 2004 m. gegužės 31 d. Susitarimo dėl transporto priemonių draudimo 5.2 ir 5.3 dalių, konkrečiai i) nenumatydama žalos atlyginimo transporto priemonių valdytojams jei visos į eismo įvykį patekusios transporto priemonės yra neapdraustos ir ii) ribodama neapdraustoje transporto priemonėje, dėl kurios neatsirado nuostolių ar sužalojimų, esančių asmenų teisę į žalos atlyginimą, Airijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1983 m. gruodžio 30 d. Tarybos direktyvą 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, o būtent numatytų jos 1 straipsnio 4 dalies trečiojoje pastraipoje.

Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2004 m. gegužės 31 d. susitarimo tarp Transporto ministerijos ir Airijos automobilių draudikų biuro (toliau — Susitarimas) 5.3 dalyje numatyta, kad žala neatlyginama visiems neapdraustų transporto priemonių vairuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie sukėlė kelių eismo įvykis, ar ne, ir, todėl, išeina už direktyvos 1 straipsnio 4 dalies trečiojoje pastraipoje numatytų leistinų žalos neatlyginimo ribų.

Dėl keleivių, keliaujančių neapdraustose transporto priemonėse, Susitarimo 5.2 dalyje numatytas bendras žalos neatlyginimo atvejis visais atvejais, kai sužalotas asmuo „žinojo ar protingai galėjo žinoti, kad nebuvo galiojančio draudimo poliso“. Tokiu būdu visi neapdraustų transporto priemonių keleiviai yra vertinami vienodai, nepaisant to ar jie keliavo nuostolius ar žalą sukėlusioje transporto priemonėje, ar ne. Tai akivaizdžiai prieštarauja direktyvos 1 straipsnio 4 dalies trečiosios pastraipos formuluotei, kuri aiškiai skiria šias dvi situacijas ir nustato, kad žalos neatlyginti galima tik tiems asmenims (įskaitant ir vairuotoją), kurie buvo transporto priemonėje, kuri sukėlė nuostolius ar sužalojimus.


Top