This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document C2007/155/19
Case C-203/07 P: Appeal brought on 16 April 2007 by the Hellenic Republic against the judgment delivered by the Court of First Instance (First Chamber) on 17 January 2007 in Case T-231/04 Hellenic Republic v Commission of the European Communities
Byla C-203/07 P 2007 m. balandžio 16 d. Graikijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-231/04 Graikijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją
Byla C-203/07 P 2007 m. balandžio 16 d. Graikijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-231/04 Graikijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją
OL C 155, 2007 7 7, p. 10–11
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
7.7.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 155/10 |
2007 m. balandžio 16 d. Graikijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-231/04 Graikijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-203/07 P)
(2007/C 155/19)
Proceso kalba: graikų
Šalys
Apeliantė: Graikijos Respublika, atstovaujama P. Milonopoulos ir S. Trekli
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apeliantės reikalavimai
|
— |
Pripažinti priimtinu šį apeliacinį skundą. |
|
— |
Panaikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek jis yra skundžiamas. |
|
— |
Patenkinti ieškinio reikalavimus. |
|
— |
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Graikijos Respublika tvirtina, kad Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino pradinio tarpusavio supratimo memorandumo 12, 13 ir 15 straipsnius, papildomo memorandumo 14 straipsnį ir sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus, nes jis nusprendė, jog valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su Abudža I ir II projektais, apsprendė kiekvienos valstybės narės veiksmai, o ne jų visiškai sutartinis pobūdis ir ne tai, kad jie buvo apibrėžti minėtuose dviejuose memorandumuose; tačiau tinkamai aiškinant tų sutartinių dokumentų minėtas nuostatas reikėjo sutikti, kad Graikijos Respublikai nekilo jokių finansinių įsipareigojimų, nes ji tik pasirašė, bet ne ratifikavo, todėl ir nepatvirtino papildomo memorandumo ir Graikijos Respublikos atveju nebuvo įvykdytos visos nustatytos finansiniams įsipareigojimams atsirasti reikalingos specialios sąlygos.
Graikijos Respublika teigia, kad Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino pradinio tarpusavio supratimo memorandumo 15 straipsnį nutardamas, kad prieš pasirašant papildomą memorandumą 1997 m. vasario 24 d. partneriai netiesiogiai sudarė sutartį dėl projekto įgyvendinimo ir taip 15 straipsnio 1 dalis buvo panaikinta arba pakeista.