2006 m. liepos 13 d.Eurohypo AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos priimto sprendimo byloje T-439/04 Eurohypo AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-304/06 P)

(2006/C 224/43)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Eurohypo AG, atstovaujama advokatų C. Rohnke ir M. Kloth

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinį skundą dėl minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantė grindžia taip:

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Tarnybos pareigą faktus nagrinėti savo iniciatyva pagal Reglamento Nr. 40/94 (reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo, toliau — Reglamentas) 74 straipsnio 1 dalies 1 sakinį. Pagal teismų praktiką už prekių ženklus atsakingos tarnybos atliekamas nagrinėjimas turi būti griežtas ir išsamus, kad teisinio saugumo ir gero administravimo sumetimais būtų išvengta nepagrįsto prekių ženklų įregistravimo ir nepagrįstų prieštaravimų galinčių būti registruojamais prekių ženklų atžvilgiu. Tarnybos atliekamas nagrinėjimas turi būti toks, kad pagal jį Tarnyba galėtų aiškiai nustatyti, ar yra Reglamento 7 straipsnyje įtvirtintų atmetimo pagrindų. Tačiau nei šiame sprendime, nei ankstesniuose atsakovės sprendimuose nėra faktinių patvirtinimų, susijusių su nurodomu apibūdinančiu „EUROHYPO“ pobūdžiu. Priešingai, pateikiami tvirtinimai tik dėl sudedamųjų dalių „EURO“ ir „HYPO“ tariamai apibūdinančių reikšmių. Kitokių faktinių patvirtinimų dėl viso žymens „EUROHYPO“ apibūdinančio pobūdžio nėra.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą skiriamojo požymio reikalavimą ir neteisėtai atsisakė įregistruoti prašomą įregistruoti prekių ženklą. Nors iš žodžių sudaryto prekių ženklo atveju galimas skiriamasis požymis iš dalies gali būti tikrinamas atskirai kiekvienos jį sudarančios sąvokos arba sudedamosios dalies atžvilgiu, tačiau bet kuriuo atveju jis turi priklausyti nuo visumos, kurią jos sudaro, tikrinimo. Net jeigu kiekviena sudedamoji dalis atskirai neturi skiriamojo požymio, tai nereiškia, kad tokio požymio neturi jų derinys. Tačiau šiuo atveju atsakovė ginčijamame sprendime dėl apeliacijos tik apsiribojo konstatavimu, kad sudedamosios dalys „EURO“ ir „HYPO“ yra apibūdinančios ir kad visa sąvoka neperteikia platesnio bendro įspūdžio nei jos sudedamųjų dalių suma, nenurodydama, kokia apimtimi žodžių junginys EUROHYPO, kaip visuma, negali apeliantės paslaugų atskirti nuo kitų įmonių paslaugų.

Be to, Pirmosios instancijos teismo sprendime remiamasi kriterijaus, pagal kurį iš apibūdinančių sudedamųjų dalių sudarytas prekių ženklas gali būti pripažintas galinčiu būti registruojamu, jeigu sudarytas žodis įsiliejo į šnekamąją kalbą ir įgavo tik jam būdingą reikšmę, taikymu, todėl, be to, reikia patikrinti, ar pats šis žodis nėra apibūdinantis. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme šis kriterijus svarbus kalbant apie galimą poreikį išlaikyti žymenį laisvai prieinamu, bet tai nėra kriterijus, taikomas aiškinant šios nuostatos b punktą dėl skiriamojo požymio patvirtinimo. Remdamasis šiuo taikant Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą svarbiu kriterijumi siekiant pagrįsti atmetantį sprendimą, Pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punktą.